Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-247-2013].doc
Bylos nr.: 3K-3-247/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188608252 atsakovas
"IN BREVI" 121638039 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas

Civilinė byla Nr

                 Civilinė byla Nr. 3K-3-247/2013

                 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00879-2012-4

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69

                                                                                  (S) 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės, ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IN BREVI“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IN BREVI“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo nutraukti pirkimo procedūras panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas, kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, yra dėl perkančiosios organizacijos veiksmų nutraukti viešojo pirkimo procedūras teisėtumo bei pareigų pakartotinai atlikti viešojo pirkimo procedūras apimties.

Ieškovė UAB „IN BREVI“ (toliau – ieškovė, kasatorė, tiekėja) dalyvavo atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT, atsakovė, perkančioji organizacija) 2010 m. rugsėjo 29 d. paskelbtame atvirame konkurse  „Laboratorinės įrangos lagaminėliuose įsigijimas“ (toliau – Konkursas). Atsakovės Viešojo pirkimo komisija 2011 m. vasario 18 d. priėmė sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymą dėl pateiktų netikslių ir neišsamių duomenų apie kvalifikaciją, taip pat dėl jų nepatikslinimo bei nutraukti pirkimo procedūras. Dėl šių sprendimų ieškovė kreipėsi į teismą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 3K-3-498/2011, paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo perkančiosios organziacijos veiksmai pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

Perkančioji organizacija 2012 m. sausio 16 d. raštu informavo tiekėją apie viešojo pirkimo procedūrų atnaujinimą, jo kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms įvertinimą, taip pat pranešė, kad neturi galimybių toliau vykdyti Konkurso procedūrų. Toks sprendimas buvo motyvuotas atsižvelgiant į tai, kad pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos Išorės sienų fondo lėšomis, o pagal Europos Komisijos 2009 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 2009/538/EB, 2009 m. gruodžio 16 d. Paramos skyrimo projektui „Specialiosios įrangos įsigijimas nelegalios migracijos kontrolei“ Nr. 3.1.2.2./1, įgyvendinant Išorės sienų fondo 2009 m. metinę programą, sutarties Nr. 1VL-1182/2009/4-12-104/(21)-16-361 (toliau – Paramos skyrimo sutartis) bei Konkurso sąlygų nuostatas projekto veiklų įgyvendinimo ir lėšų patyrimo pabaiga – 2011 m. birželio 30 d. Dėl šių aplinkybių atsakovė informavo ieškovę, kad, remdamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 7 straipsnio 5 dalimi, kreipsis į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT) sutikimo nutraukti pirkimo procedūras. Tai padariusi ir gavusi VPT sutikimą, perkančioji organizacija 2012 m. kovo 23 d. tiekėjai pranešė apie pirkimo procedūrų nutraukimą ir pirkimo pabaigą. Šis atsakovės sprendimas – šalių ginčo objektas.

Ieškovė 2012 m. balandžio 5 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria ginčijo jos veiksmus nutraukti pirkimo procedūras, taip pat reikalavo įvertinti jos pateiktą pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2012 m. balandžio 16 d., išnagrinėjusi gautą pretenziją, ją atmetė kaip nepagrįstą iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos buvo nurodžiusi tiekėjai, pagrindžiant pirkimo procedūrų nutraukimo būtinybę ir pagrindus. Ieškovė nesutikdama su tokia atsakovės pozicija pateikė ieškinį teismui, kuriuo jo prašė panaikinti perkančiosios organziacijos sprendimą nutraukti pirkimo procedūras bei šią įpareigoti nedelsiant įvertinti jos pateiktą pasiūlymą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Konkurso procedūrų nutraukimo teisėtumą pagal VPĮ 7 straipsnio 5 dalį, konstatavo, kad pagal kasacinę praktiką, sprendžiant dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, egzistavimo, neturi reikšmės, kada šios objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jam jau prasidėjus; svarbu, kad jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos prieš pradedant pirkimo procedūras; tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas bus pateisinamas, o tiekėjų interesai laikomi nepažeistais. Teismas pažymėjo, kad pagal Konkurso ir Paramos skyrimo sutarties nuostatas visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos yra tik tokios, kurios yra patirtos ne anksčiau ir ne vėliau kaip iki atitinkamai projekto veiklų įgyvendinimo pradžios ir pabaigos (2011 m. birželio 30 d.). Kasacinio teismo nutartis priimta ir įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 9 d., t. y. po numatyto projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos termino, iki kurio viešojo pirkimo sutartis nebuvo sudaryta.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė negalėjo tikėtis ir įvertinti aplinkybės, kad Konkurso procedūros bus apskųstos, taip pat to, jog šalių ginčo nagrinėjimas teisme užtruks ilgiau už projekto finansavimo termino pabaigą. Šis terminas nustatytas ne atsakovės iniciatyva, nėra galimybės jo pratęsti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos įpareigojimas tęsti Konkurso procedūras, kai jos poreikis yra pasikeitęs ar finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų nutrauktas, reikštų neracionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Aplinkybės, dėl kurių šis poreikis pasikeitė, nėra teisiškai reikšmingos, net jei jo pokytį lėmė dėl perkančiosios organizacijos kaltės užsitęsusios procedūros. Atsakovė tokį poreikį viešojo pirkimo objektu, kokį nustatė Konkurso dokumentuose, prarado, nes neteko lėšų, reikalingų pirkimo procedūroms tęsti. Perkančioji organizacija atnaujintose Konkurso procedūrose, vadovaudamasi kasacinės instancijos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje įtvirtintais nurodymais,  įvertino tik ieškovės kvalifikacijos atitiktį keliamiems reikalavimams, tačiau dėl susidėjusių faktinių aplinkybių šie atsakovės veiksmai nelaikytini pirkimo procedūrų tąsa, nes perkančioji organizacija jau neturėjo tikslo ir galimybių sudaryti viešojo pirkimo sutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės UAB „IN BREVI“ apeliacinį skundą, 2012 m. spalio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės analogiškų motyvų pagrindu paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Konkurso procedūrų nutraukimui, jį įvertinusi pagrįstu, sutikimą davė VPT – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti institucija. Be to, Teismo vertinimu, atsakovė ėmėsi tinkamų priemonių dėl racionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo. Nors teisminiai ginčai vykdant viešojo pirkimo procedūras savaime nėra neįprasti bei neprognozuojami, tačiau atsakovė pagrįstai negalėjo numatyti jų trukmės ir pabaigos termino. Perkančiosios organizacijos veiksmai paduoti apeliacinį skundą nekvalifikuotini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei viešųjų pirkimų principų pažeidimu.

Pirkimui skirtų lėšų perskirstymas (Vidaus reikalų ministro įsakymu) kitiems projektams – objektyvi priežastis nutraukti Konkurso procedūras. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovės darytos įtakos Išorės sienų fondo 2009 m. metinės programos pakeitimams, be to, nepritarė tiekėjos argumentams, kad perkančioji organizacija galėjo daryti įtaką sprendimams dėl projekto įgyvendinimo pabaigos terminų. Teismas konstatavo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 574/2007/EB „Dėl Išorės sienų fondo 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo“ 22 straipsnyje bei Europos Komisijos 2008 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 2008/456/EB 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės narės daugiamečių fondo programų patikslinimo teisė, bet ne pareiga.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „IN BREVI“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartį, kuria atmestas jos apeliacinis skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimas, bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1.             Ieškovė pabrėžia, kad prieš tai, kai pirmosios instancijos teismas priėmė 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo buvo konstatuotas perkančiosios organizacijos veiksmų atmesti tiekėjos pasiūlymą neteisėtumas, VSAT 2011 m. kovo 8 d. ir 21 d. raštu kreipėsi į Išorės sienų fondo, iš kurio lėšų finansuojamas pirkimas, priežiūros komitetą (toliau – Priežiūros komitetas) dėl 2009 m. metinės programos patikslinimų. Perkančioji organizacija informavo Priežiūros komitetą, kad fondo metinių programų įgyvendinimo metu jas galima tikslinti, kad po nesėkmingai pasibaigusių Konkurso procedūrų lėšos neįsisavintos ir tikslinga jas panaudoti kituose projektuose. Tokiems atsakovės siūlymams Priežiūros komitete buvo pritarta, o vidaus reikalų ministro įsakymu lėšos perskirstytos.

Atsakovė atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad Išorės sienų fondo 2009 m. metinė programa, kuri Europos Komisijos sprendimu patvirtinta 2009 m. rugpjūčio 11 d., Vidaus reikalų ministerijos, įgyvendinančiosios institucijos, prašymu de facto buvo patikslinta jau po deklaruojamo programos veiklų įgyvendinimo laikotarpio, t. y. Europos Komisijos 2011 m. liepos 26 d. sprendimu, kuriuo modifikuota aptariama finansavimo programa buvo patvirtinta. Atsižvelgiant į tai: sprendimai keisti Išorės sienų fondo 2009 m. metinę programą ir kitiems projektams perskirstyti ginčo pirkimui skirtą finansavimą priimti, remiantis neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais atmesti tiekėjos pasiūlymą ir pirmąjį kartą nutraukti pirkimo procedūras; atsakovė turėjo teisę daryti finansavimo programos pakeitimus ir tokia teise pasinaudojo; VSAT, žinodama apie teisme ginčijamą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, Priežiūros komiteto 2011 m. kovo 28 d. posėdyje vis tiek siūlė patikslinti finansavimo programą taip, kad lėšos, skirtos viešojo pirkimo objektą įsigyti, būtų perskirstytos. Taigi perkančioji organizacija iki programos lėšų įsisavinimo termino pabaigos, t. y. 2011 m. birželio 30 d., sąmoningai ėmėsi veiksmų, priešingų pirkimo tikslui sudaryti sutartį, nes šiai įvykdyti neliko lėšų.

2.             Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų byloje surinktų duomenų, aktualių šalių ginčui spręsti, nesirėmė įrodymų pakankamumo taisykle, dėl faktinių aplinkybių egzistavimo nepriėmė išvados pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu bylos medžiagos išnagrinėjimu. Šalys atitinkamas aplinkybes pripažino, bet apeliacinės instancijos teismas jų tinkamai nevertino, nepasisakė dėl šių įrodomosios galios ir reikšmės bylai. Ieškovės vertinimu, vėlesnės aplinkybės negali daryti įtakos anksčiau įvykusioms aplinkybėms, todėl Paramos skyrimo sutarties pasibaigimas (2011 m. birželio 30 d.) negalėjo lemti sprendimo perskirstyti pirkimui skirtų lėšų (vidaus reikalų ministro 2011 m. gegužės 2 d. įsakymas), o pastarasis – Priežiūros komiteto 2011 m. kovo 28 d. sprendimo.  Priešingas vertinimas, kurį padarė apeliacinės instancijos teismas, – logikos klaida. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu teismo sprendimu netinkamai buvo kvalifikuotos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, neteisėtai spręsta dėl VPĮ 7 straipsnio taikymo.

3.             Be to, ieškovės manymu, žemesnės instancijos teismai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, išaiškinimais, nes: jais atskleidžiamas VPĮ 7 straipsnio 5 dalies įtvirtinimo tikslas, o ne normos aiškinimo ir taikymo taisyklė; juose viešojo pirkimo tikslų pasiekimas ar nepasiekimas nesuabsoliutintas, nenurodytas kaip viena iš pirkimo procedūrų nutraukimą pateisinančių sąlygų; nagrinėjamame ginče sprendžiama ne dėl nenumatytų aplinkybių atsiradimo momento ir jo reikšmės, o šių pobūdžio bei galimybės jas kvalifikuoti nenumatytomis, inter alia atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos valią perskirstyti pirkimui skirtas lėšas dėl jos neteisėtai atliktų veiksmų Konkurse atmesti visų tiekėjų pasiūlymus. Ieškovė teigia, kad teismai nesivadovavo nusistovėjusia kasacine praktika, pagal kurią: pirkimo tikslas sudaryti sutartį nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų ir nelaikomas viršenybę turinčia priežastimi, o pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą perkančiosios organziacijos veiksmus pripažinti neteisėtais; pirkimo tikslas ir viešųjų pirkimų principų laikymasis neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; tiekėjui turi būti užtikrintos veiksmingos jo pažeistų teisių gynimo priemonės ir galimybės jomis pasinaudoti.

4.             Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą nutartį motyvavo VPT sutikimo davimu bei šios institucijos kompetencija, įtvirtinta VPĮ, nes ieškovė rėmėsi tik viena, savarankiška VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo sąlyga – aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti. Pastarosios sąlygos taikymas nepriklauso nuo VPT sprendimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas siaurinamai aiškino sąvoką „aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti“, nes ją susiejo su šios numatymo momentu. Aplinkybių atsiradimo ar numatymo sąlyga bei jos įvertinimas laiko atžvilgiu svarbus tada, kai nustatytas šių objektyvus ir nepriklausomas nuo perkančiosios organizacijos valios atsiradimo pobūdis. Nenumatytų aplinkybių objektyvumo pobūdį kaip VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygą patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, kuriose įtvirtinta sandoriams ar prievolėms  teisinę reikšmę turinčių sąlygų samprata, pagal kurią dėl sąlygos, priklausančios nuo kitos šalies valios, sandoris pripažintinas niekiniu ar prievole negaliojančia.

5.             Ieškovė pažymi, kad perkančioji organizacija negali remtis savo neteisėtais veiksmais. Priešingas nenumatytų aplinkybių aiškinimas reikštų, jog perkančioji organizacija legalizuoja savo neteisėtų veiksmų padarinius (ex injuria ius non oritur). Tai pažeidžia tiekėjų interesų gynybos veiksmingumo principą inter alia dėl to, kad dėl racionalaus lėšų panaudojimo tikslo tiekėjas negrąžinamas į prieš pažeidimą buvusią padėtį bei nekonstatuojamas pirkimo procedūrų nutraukimo neteisėtumas. Apeliacinės instancijos teismas netyrė aplinkybių, nulėmusių pirkimo procedūrų nutraukimą, atsiradimo priežasčių ir jų pobūdžio (jos objektyvios ar subjektyvios), todėl lėšų perskirstymą neteisėtai kvalifikavo nenumatyta aplinkybe. Kasatorės vertinimu, remiantis ankstesne kasacine praktika, pripažinus perkančiosios organziacijos sprendimą nutraukti pirkimo procedūras neteisėtu, šalys negrąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį išimtiniais atvejais, susijusiais su viešojo intereso apsauga. Peržiūros procedūrų veiksmingumo neužtikrina toks VPĮ 7 straipsnio 5 dalies aiškinimas ir taikymas, kuriuo atsisakoma ginti tiekėjo teisę pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos sprendimus bei juos panaikinti vien dėl to, kad neracionalu ir netikslinga šalių grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į kasatorės kasacinį skundą, su juo nesutiko ir, laikydama skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisėta, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytais pagrindiniais argumentais bei nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis iš esmės atkartojami žemesnės instancijos teismų motyvai dėl negalėjimo tęsti pirkimo procedūrų bei jų nutraukimo, atsižvelgiant į Paramos skyrimo sutartyje ir Konkurso dokumentuose įtvirtintą tinkamų finansuoti išlaidų patyrimo terminą (2011 m. birželio 30 d.), jo reikšmę bei pirkimui skirtų lėšų perskirstymą kitiems projektams, teisėtumo pagal VPĮ 7 straipsnio 5 dalį, inter alia remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas nenustatė (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo ir ginčijimo

 

Teisėjų kolegija dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos pažymi, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras – VPĮ V skyriaus ir CPK XXI1 skyriaus nuostatų prasme skųstinas sprendimas, kurį peržiūros institucija, nustačiusi atitinkamas aplinkybes, gali pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), ieškinių dėl panaikinimo objektas yra bet kokie perkančiųjų organizacijų sprendimai, kuriais pažeistos viešųjų pirkimų teisės nuostatos, nenustatant jokių suvaržymų dėl šių sprendimų prigimties ir turinio (Teisingumo Teismo 1999 m. spalio 28 d. Sprendimas Alcatel Austria ir kt., C-81/98, Rink. 1999, p. I-7671).  Atsižvelgiant į tai, sprendimas atšaukti pirkimo konkursą viešojo pirkimo sutartims yra vienas sprendimų, kuriems valstybės narės pagal peržiūros direktyvas turi nustatyti teismines panaikinimo procedūras tam, kad būtų užtikrintas Europos Sąjungos teisės taisyklių viešojo pirkimo sutarčių srityje bei šią teisę perkeliančių nacionalinių taisyklių laikymasis; visiškam šia direktyva siekiamo tikslo įgyvendinimui kiltų pavojus, jei perkančiosioms organizacijoms būtų leidžiama atšaukti viešojo pirkimo konkursą viešojo pirkimo sutartims, tuo pat metu nesant teisminės peržiūros procedūrų, skirtų visais atžvilgiais užtikrinti direktyvų, nustatančių esmines viešojo pirkimo sutarčių taisykles, ir šių direktyvų pamatinių principų veiksmingą laikymąsi (Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 18 d. Sprendimas HI, C-92/00, Rink. 2002, p. I-5553).

Kasacinis teismas nurodo, kad pagal jo formuojamą praktiką dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, bei perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą praktiką). Ši kasacinė praktika koreliuoja su Teisingumo Teismo išaiškinimais, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. Sprendimas Fracasso ir Leitschutz, C-27/98, Rink.1999, p. I-5697). Aptariamo atsakovės sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne. Tai inter alia parodo perkančiosios organizacijos vėlesni veiksmai iš naujo skelbti pirkimą iš esmės panašiomis ar identiškomis sąlygomis ar šio neskelbti (pirmiau nurodyta kasacinė nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-32/2013).

Kasatorė atsakovės sprendimo nutraukti pirkimo procedūras neteisėtumą įrodinėjo, remdamasi perkančiosios organizacijos ir kitų subjektų veiksmų, priimtų pirmojo teismo proceso metu (šalims ginčijantis dėl sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą), visuma. Ieškovės teigimu, svarbu tai, kad, prieš pirmosios instancijos teismui paskelbiant sprendimą dėl atsakovės sprendimo teisėtumo, VSAT kreipėsi į Priežiūros komitetą siūlydamas pakeisti Išorės sienų fondo 2009 m. metinę programą ir ginčo pirkimui skirtas lėšas perskirstyti kitiems projektams; Priežiūros komitetas rekomendavo atsakingai institucijai atlikti finansavimo programos pakeitimus, vidaus reikalų ministras 2011 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1V-340, t. y. 2 dienos prieš pirmosios instancijos teismui konstatuojant perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą neteisėtumą, ginčo pirkimo objektui skirtas lėšas perskirstė. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorės vertinimu, kad visų šių atsakovės ir kitų subjektų veiksmų visuma lėmė pirkimui skirto finansavimo praradimą, tačiau tik perkančiosios organizacijos veiksmų valinis pobūdis savaime nereiškia šių ir pirkimo procedūrų nutraukimo neteisėtumo, ypač atsižvelgiant į šių veiksmų tikslus.

Kaip matyti iš Priežiūros komiteto 2011 m. kovo 28 d. posėdžio metu jo dalyvių išsakytos pozicijos, viešojo pirkimo procedūros vykdytos nesėkmingai, su tokia pozicija dėl tuo metu vykusio teisminio šalių ginčo nagrinėjimo iš esmės būtų galima sutikti. Atsižvelgiant į tai, pagrįstas ir teisėtas perkančiosios organizacijos ir už lėšų perskirstymą atsakingų kompetentingų subjektų siekis išsaugoti ginčo pirkimui skirtą finansavimą kitiems projektams. Nors Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimas ieškovei buvo palankus, tačiau perkančioji organizacija, manydama, kad jos sprendimas pripažinti ieškovės kvalifikacijos neatitiktį pagal Konkurso sąlygas buvo teisingas, pagrįstai ir teisėtai gynė savo poziciją pateikdama apeliacinį skundą, kuris vėliau buvo patenkintas. Kaip nagrinėjamoje byloje teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, naudojimasis apeliacijos teise savaime nepripažintinas piktnaudžiavimu subjektui suteiktomis proceso teisėmis ar viešųjų pirkimų principų pažeidimu. Byloje nenustatyta, o ieškovės priešingai neįrodinėta, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą, ne siekdama įrodyti savo veiksmų pagrįstumą, o dėl to, jog pirkimui skirtų lėšų nebeliko.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant to, kad VSAT veiksmų neteisėtumas buvo pripažintas neskundžiama kasacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi, tačiau toks jos veiksmų teisinis vertinimas nepaneigia aplinkybės, kad pirmojo teismo proceso dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo metu egzistavo reali grėsmė prarasti struktūrinių fondų finansavimą. Šią poziciją patvirtina tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, priimtas 2011 m. liepos 8 d., t. y. jau po Paramos skyrimo sutartyje įtvirtinto galutinio termino tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms patirti. Be to, jeigu ieškovės kasacinis skundas pirmojo teismo proceso metu nebūtų patenkintas, t. y. būtų pripažinta, kad perkančioji organizacija teisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą, o atsakovė nesiimtų iniciatyvos dėl lėšų perskirstymo, galėtų kilti abejonė dėl šios institucijos gero administravimo principo laikymosi.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal pristatytą kasacinę praktiką (pirmiau nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013) tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčai savaime nėra neprognozuojama ir iš anksto nenumatyta aplinkybė, tačiau, kaip šioje byloje pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, atsakovė negalėjo iš anksto numatyti šių ginčų teisminio nagrinėjimo pabaigos momento, kuris, be kita ko, svarbus dėl galimybės laiku įgyvendinti struktūrinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, ji taip pat negalėjo iš anksto nuspėti šių ginčų baigties. Kasacinio teismo jau spręsta, kad neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus; svarbu, kad jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-433/2011). Taigi perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo vertinimui svarbus jo priėmimo metu egzistavusios objektyvios aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti ir dėl kurių ji negali sudaryti viešojo pirkimo sutarties.

Atsižvelgiant į tai, pirkimo finansavimo praradimas, net jei jį iš dalies ir lėmė organizacijos veiksmai (inicijuojant lėšų perskirstymą), tačiau šiais buvo siekiama teisėtų tikslų, VPĮ 7 straipsnio 5 dalies prasme gali būti kvalifikuojamas aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti. Kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje teismų nustatyta, o ieškovės nepaneigta, jog atsakovė objektyviai neturi finansavimo ir nebegali tęsti pirkimo procedūrų. Jau minėta, kad VPĮ 7 straipsnio nuostatos ir jų taikymas turėtų būti pagrįstas objektyviais pagrindais. Taigi dėl prarasto finansavimo pagrįsta spręsti apie teisėtą pirkimo pabaigą dėl esmingai ir objektyviai pakitusio perkančiosios organizacijos intereso pirkimo objektu. Pirkimo procedūrų tęsimas neturint tam finansinių galimybių objektyviai neįmanomas, juolab kad byloje nenustatyta, jog perkančiajai organizacijai artimiausiu metu reikalingi finansiniai ištekliai bus suteikti, dėl to paties pirkimo objekto ji skelbs kitą pirkimą ar atsiras viešojo pirkimo santykių tąsos prielaidų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos teisės normas, reguliuojančias perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras, nereikalaujama, jog tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, turėtų iš pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą (Direktyvos Nr. 2007/66 2 straipsnio 7 dalies 2 pastraipa). Tai atspindi ir pirmiau nurodyta nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-32/2013, kurioje ieškovė neginčijo pakartotinio pirkimo procedūrų nutraukimo, o kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgdami į tokį pažeistų teisių gynybos instrumentų sistemą ir galimybę jais pasinaudoti, tiekėjai dėl atitinkamo ginčo faktinių aplinkybių turėtų įvertinti veiksmingiausią ir racionaliausią savo pažeistų teisių gynybos būdą. Jau minėta, kad byloje nustatyta, o kasacinis teismas šiuo atveju neturi pagrindo tokia išvada abejoti, jog perkančioji organizacija nebeteko lėšų pirkimo objektą įsigyti, jų nenumatyta ir ateityje. Tokiu atveju, net jei teismai būtų nusprendę, kad atsakovės sprendimas nutraukti pirkimo procedūras neteisėtas bei jį panaikintų, tai realiai neapgintų ieškovės teisių, nes dėl pakartotinio tiekėjos pasiūlymo vertinimo VSAT savaime papildomų lėšų ir galimybės sudaryti sutartį neįgytų. Teismų sprendimai šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį nelemtų perkančiosios organizacijos pareigos sudaryti viešojo pirkimo sutartį, jei ji tokią galimybę objektyviai prarado. Kasacinio teismo jau spręsta, kad nėra prasmės sudaryti sandorį, iš anksto žinant, kad jis negalės būti vykdomas bei turės būti nutrauktas (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „CSC Telecom“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-359/2012).

Primintina, kad perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai atmesti ieškovės pasiūlymą konstatuoti neskundžiama 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi. Nagrinėjamoje byloje pripažinus teisėtą VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, toks teismų sprendimas savaime nekliudo ieškovei pasinaudoti kitomis pažeistų teisių gynybos priemonėmis. Tokia galimybė – veiksmingos pažeistų teisių gynybos prielaida. Kasacinio teismo jau spręsta, kad net jei ir perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras teismo būtų pripažintas teisėtu, tai iš principo nepaneigtų jos deliktinės atsakomybės, nes kiti (ankstesni) jos sprendimai, galėję būti kliūtimi tiekėjui sudaryti sutartį, teismo buvo panaikinti (taigi jie buvo priimti nepagrįstai), o priešingų sprendimų, t. y. dėl pasiūlymo neatitikties, perkančioji organizacija nepriėmė (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Taigi ne visais atvejais teisėtas pirkimo procedūrų nutraukimas suponuoja priežastinio ryšio tarp perkančiosios organizacijos veiksmų ir jais sukeltos žalos nebuvimą. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus aiškinimus, teisėjų kolegija nesutinka su kasatorės pozicija, kad nepripažinus perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras neteisėtu, susilpninamas jos pažeistų teisių gynybos veiksmingumas.

Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl nevertintini. Dėl visų nagrinėjamoje byloje nurodytų kasacinės instancijos teismo motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kasatorės kasacinio skundo tenkinti.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1  dalimi,

 

nutaria:

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartį, kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimas, palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Virgilijus Grabinskas                              

 

Birutė Janavičiūtė

 

 

Sigita Rudėnaitė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-498/2011
  • 3K-3-433/2011
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • 3K-7-32/2013
  • CK
  • 3K-3-359/2012