Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-12-19][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-397-684-2019].docx
Bylos nr.: e3K-3-397-684/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Bankrutavusi Nacionalinė kredito unija 112041454 Ieškovas
"Verslo konsultantai" 300107165 ieškovo atstovas
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 304157094 išvadą duodanti institucija
BUAB "Audito ir turto vertinimo biuras" 123729060 trečiasis asmuo
UAB "Grožio odisėja" 123871017 trečiasis asmuo
"Toplit" įgaliotas asmuo Romualdas Gogelis 302649182 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
2.6.10.5.2.1. Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.10.5.2. Deliktinė atsakomybė
2.2.4.3. Bylos, susijusios su sutartine atsakomybe
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.4. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
2.6. Prievolių teisė
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.2.4.4.14. kitos bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.6.10.5.2.17. Kiti žalos atlyginimo atvejai

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-397-684/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02559-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos ieškinį atsakovams A. A., A. R., L. D., A. Ž., A. V., A. B., A. Ž., N. B. (buvusi pavardė – G.), Ž. P., D. D. ir L. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grožio odisėja; institucija, teikianti išvadą, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).      

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

  

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl kredito unijos valdybos nario, balsavusio prieš sprendimą (nutarimą) suteikti paskolą, iš kurio kildinamas žalos atsiradimas, civilinės atsakomybės.  

2.       Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama:

2.1.                      priteisti solidariai iš atsakovų L. K., A. A., A. R., D. D. ir L. D. 263 536,19 Eur žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (toliau – procesinės palūkanos); 

2.2.                      priteisti solidariai iš atsakovų A. B., A. Ž., N. B., A. Ž., Ž. P. ir A. V. 289 620,02 Eur žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas;

2.3.                      pripažinti negaliojančia UAB Audito ir turto vertinimo biuro 2011 m. rugsėjo 20 d. išduotą turto vertės nustatymo pažymą.

3.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Dicentra“ (toliau – paskolos gavėja) 2011 m. gruodžio 19 d. pateikė jai prašymą dėl 579 240,04 Eur (2 000 000 Lt) paskolos suteikimo. Paskolos gavėja kartu su prašymu, be kitų dokumentų, pateikė 2011 m. spalio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) ir verslo planą. Prašymui dėl paskolos suteikimo pagrįsti buvo nurodyta, jog lėšos yra reikalingos ir bus panaudotos 55 procentams trečiojo asmens UAB „Grožio odisėja“ akcijų įsigyti. Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. gruodžio 19 d., ieškovės paskolų komiteto posėdyje buvo įvertinta paskolos gavėjos finansinė būklė. Paskolos gavėjos finansinės būklės rodikliai daugiausia buvo blogi arba labai blogi, vis dėlto paskolų komitetas įvertino paskolos gavėjos finansinę būklę kaip patenkinamą ir priėmė sprendimą tenkinti jos prašymą dėl paskolos suteikimo. Priimant šį sprendimą, kartu nuspręsta, kad paskolos grąžinimas bus užtikrintas, įkeičiant ieškovei 55 procentus trečiojo asmens akcijų. Sprendimui suteikti paskolą tą pačią dieną vykusiame posėdyje pritarė ir ieškovės valdybos nariai atsakovai A. R., D. D. ir L. D. Remiantis paskolų komiteto ir valdybos sprendimais, 2011 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė paskolino paskolos gavėjai pirmiau įvardytą pinigų sumą. Paskolos gavėja, be kita ko, įsipareigojo mokėti ieškovei 9 procentų dydžio metines palūkanas ir grąžinti paskolos sumą iki 2016 m. spalio 16 d.

4.       Ieškovė taip pat nurodė, jog paskolos gavėja 2012 m. liepos 30 d. pateikė prašymą dėl paskolos sumos padidinimo 289 620,02 Eur (1 000 000 Lt) suma, paskolos grąžinimo grafiko pakeitimo ir palūkanų dydžio sumažinimo iki 7 procentų. Paskolos sumos padidinimo poreikiui pagrįsti buvo nurodyta, jog lėšos bus panaudotos dengiant skolą trečiajam asmeniui UAB „Grožio odisėja“. Kartu su prašymu dėl paskolos sumos padidinimo, be kitų dokumentų, buvo pateikti naujas verslo planas ir aktualūs finansinės atskaitomybės dokumentai. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys rodė, kad paskolos gavėjos veikla buvo nuostolinga, vis dėlto jos finansinė būklė dar kartą buvo įvertinta kaip patenkinama. Ieškovės paskolų komitetui ir valdybai priėmus reikalingus sprendimus, 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudarytas susitarimas dėl paskolos sutarties pakeitimo. Remiantis šiuo susitarimu, paskolos suma buvo padidinta iki 558 476,56 Eur (1 928 307,85 Lt), kartu iki 7 procentų buvo sumažintos metinės palūkanos. Papildomai suteiktos paskolos sumos grąžinimas buvo užtikrintas 2012 m. rugpjūčio 1 d. laidavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Paskolos gavėja po paskolos sutarties pakeitimo atliko tik kelis mokėjimus. Ieškovė, paskolos gavėjai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nepateikus informacijos apie buveinės ir finansinės būklės pasikeitimus, 2013 m. spalio 14 d. nutraukė paskolos sutartį. Ieškovė pažymėjo, kad paskolos gavėjai 2015 m. gegužės 28 d. buvo iškelta bankroto byla, 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo patvirtintas jos kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, šiame sąraše yra ir ieškovės 1 226 050,94 Eur reikalavimas.

5.       Ieškovė argumentavo, kad atsakovai, kaip paskolų komiteto ir valdybos nariai, priimdami sprendimus dėl paskolos suteikimo, vėliau – ir paskolos sumos padidinimo, netinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir ieškovės vidiniuose teisės aktuose, ir savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalą. Atsakovų sprendimais buvo suteiktos didelės paskolų sumos, jiems tinkamai neįvertinus paskolos gavėjos finansinės būklės, jos veiklos prognozių, neįsitikinus, kad paskolos gavėja sugebės įvykdyti įsipareigojimus, taip pat netinkamai įvertinus ir paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu visiškai patenkino ieškinį.

7.       Teismas pritarė ieškovės teiginiams, kad atsakovai L. K., A. A., A. R., L. D. ir D. D., būdami ieškovės valdymo organų nariai ir 2011 m. gruodžio 19 d. priimdami sprendimus dėl paskolos suteikimo, akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, buvo nelojalūs ir veikė aiškiai aplaidžiai. Teismas sprendė, kad paskolų komiteto sprendimas buvo priimtas iš esmės pažeidžiant Paskolų komiteto darbo reglamento nuostatas – paskolų komiteto nariai nebuvo susirinkę, nebuvo susipažinę su paraiška ir realiai nevertino paskolos suteikimo galimybių.

8.       Teismas taip pat sutiko su ieškove, kad jos valdymo organų nariai itin nerūpestingai atliko savo pareigas. Teismo vertinimu, tos faktinės aplinkybės, kad, pirma, vos prieš mėnesį iki kreipimosi dėl paskolos suteikimo pasikeitė paskolos gavėjos akcininkas ir vadovas, antra, paskolos gavėja iš karto pakeitė savo veiklos modelį iš stiklo gaminių gamybos į investicinius projektus ir statinių remontą bei rangą, trečia, dar iki prašymo pateikimo ji buvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jos turto apyvartumas, 2011 m. spalio 31 d. balanso ir 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitos finansinių rodiklių duomenimis, įvertintas kategorija „blogai“, o visos įmonės finansinė būklė „patenkinamai“, turėjo kelti atsakovams pagrįstų abejonių dėl skolininkės galimybės grąžinti paskolos sumą. Teismas šiuo aspektu taip pat pažymėjo, kad paskolos gavėjos verslo plane nurodyta vykdoma veikla (statybų ranga) sudarė pagrindą spręsti, kad tokios veiklos vykdymo rezultatai nebus pakankami paskolos sumai grąžinti, nes paskolos gavėja nebuvo sudariusi ilgalaikių rangos sutarčių, kurios galėtų garantuotų paskolos grąžinimą nustatytu laiku.  

9.       Teismo vertinimu, paskolos gavėjos verslo plano duomenys rodė, kad suteikta paskola nebus panaudota vykdant veiklą ir tiesiogiai nesukurs pajamų. Paskolos grąžinimas daugiausia turėjo būti užtikrintas trečiojo asmens investicine veikla ir paskolos gavėjos galimybėmis pasiskolinti pinigus iš šio subjekto, o toks paskolos grąžinimo modelis, teismo vertinimu, niekaip neapibūdina paskolos gavėjos patikimumo ir jos realių galimybių įvykdyti sutartį. Teismas šiuo aspektu taip pat pažymėjo, kad paskolos grąžinimas nebuvo siejamas ir su realia paskolos gavėjos ar trečiojo asmens investicine grąža, o investicijų pagrįstumas ir pelningumas nebuvo tikrinamas, be kita ko, nebuvo realiai vertinama, kokia veikla užsiima trečiasis asmuo.

10.       Teismas konstatavo, kad paskolos gavėjos galimybės grąžinti paskolą turėjo būti įvertintos kaip ekonomiškai nepagrįstos, rizikingos ir neturinčios aiškių paskolos grąžinimo šaltinių, o taikomas prievolių įvykdymo užtikrinimas – kaip nepakankamas.

11.       Teismas sutiko su ieškove, kad, sprendžiant dėl paskolos sumos padidinimo, turėjo būti iš naujo įvertinta paskolos gavėjos finansinė būklė, patikrintos jos galimybės grąžinti paskolą, taip pat turėjo būti nuspręsta dėl paskolos tikslingumo ir verslo plano pagrįstumo – tokie reikalavimai išplaukė iš Skolininko būklės vertinimo tvarkos 6.5 punkto nuostatų. Teismo vertinimu, paskolos gavėjos finansinės būklės vertinimo koeficientai daugiausia rodė, kad jos finansinė padėtis yra nepatenkinama, tačiau ieškovės paskolų komitetas ir valdyba neatsižvelgė į šiuos rodiklius ir priėmė teigiamus sprendimus dėl paskolos suteikimo.

12.       Teismas pritarė ieškovės argumentams, kad paskolos gavėjos pateiktas antrasis verslo planas turėjo būti įvertintas kaip aiškiai ekonomiškai nepagrįstas, nes jame nurodyti tie patys pajamų šaltiniai.  

13.       Teismo vertinimu, atsakovai aiškiai be pagrindo pripažino trečiojo asmens laidavimą kaip pakankamą paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonę. Teismas, trečiojo asmens 2012 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, nustatė, kad trečiasis asmuo neturi jokio materialaus turto, o trumpalaikis turtas – neapibrėžtas. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog trečiasis asmuo negauna pajamų iš pagrindinės veiklos. Be to, bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas.

14.       Teismas konstatavo, kad ieškovės valdymo organai tinkamai nevertino paskolos gavėjos ir trečiojo asmens, kaip laiduotojo, finansinės būklės, ignoravo nustatytus neigiamus vertinimus, o toks  elgesys kvalifikuotinas kaip aiškus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimas, didelis aplaidumas.

15.       Teismas sprendė, kad ieškovės nuostoliai, patirti dėl atsakovų sprendimų, priimtų viršijant protingą ūkinę komercinę riziką, gali būti įvertinti kaip negrąžintos paskolos suma. Kartu teismas laikė, kad atsakovų priimti sprendimai buvo faktiškai ir teisiškai pakankami nurodytiems nuostoliams atsirasti.

16.       Teismas pritarė ieškovei, kad atsakovai, kaip valdybos ir paskolų komiteto nariai, priimdami sprendimus dėl tos pačios paraiškos, veikė bendrai ir yra vienodai atsakingi už akivaizdžiai nepagrįstus verslo sprendimus, kuriais juridiniam asmeniui buvo padaryti nuostoliai. Teismas nurodė, jog pagal Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių 2.5 punktą abiejų organų teigiamas sprendimas yra būtina sąlyga verslo paskolai suteikti, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas laikyti atsakovių prievoles solidariosiomis.  

17.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų N. B., A. Ž., A. A., A. R., D. D., L. D., Ž. P., A. V., A. B. ir A. Ž. apeliacinius skundus, 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą: sumažino, tenkinant ieškinio pirmąjį reikalavimą, priteistą žalos atlyginimą iki 176 650,19 Eur; sumažino, tenkinant ieškinio antrąjį reikalavimą, priteistą žalos atlyginimą iki 254 865,61 Eur; paliko nepakeistą kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį.  

18.       Kolegija, pritardama atitinkamų atsakovų argumentams, konstatavo, kad paskolų komitetas nėra ieškovės valdymo organas, todėl šio komiteto nariams negali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatas. Kita vertus, kolegija, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad civilinė atsakomybė taikyta vadovaujantis ne tik CK 2.87 straipsnio, bet ir CK 6.245–6.249 straipsnių nuostatomis, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti, kad paskolų komiteto nariams apskritai negalėjo būti taikoma civilinė atsakomybė.

19.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad paskolų komiteto sprendimas dėl paskolos suteikimo buvo priimtas iš esmės pažeidžiant Paskolų komiteto darbo reglamento nuostatas, t. y. kad paskolų komiteto nariai nebuvo susirinkę, nebuvo susipažinę su paraiška ir realiai nevertino paskolos suteikimo galimybių.

20.       Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui ir tuo aspektu, kad paskolos gavėjos pateiktas verslo planas niekaip neatspindėjo jos patikimumo ir realių galimybių įvykdyti sutartį. Kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad paskolos gavėjos prievolėms pagal sutartį užtikrinti buvo pasiūlytos įkeisti trečiojo asmens akcijos, kurių vertė, UAB Audito ir turto vertinimo biuro 2011 m. rugsėjo 20 d. pažymos duomenimis, buvo 1 604 205,28 Eur (5 539 000 Lt), t. y. kelis kartus viršijo prašomos suteikti paskolos sumą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovai tinkamai atliko savo pareigas, spręsdami dėl paskolos suteikimo. Kolegija pažymėjo, kad vidutiniškai rūpestingas paskolų komiteto ir valdybos narys turėjo suprasti, jog trečiojo asmens investicinės veiklos prognozės ir šio asmens akcijų vertės stabilumas neturi jokio patikimo pagrindo.

21.       Kolegija, įvertinusi 2011 m. gruodžio 19 d. valdybos posėdžio protokolą, nustatė, kad atsakovė L. D., kaip valdybos narė, balsavo prieš paskolos išdavimą, tačiau, kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti ieškinį šiai atsakovei. Kolegija nurodė, jog pagal Valdybos darbo reglamento 7.2 punktą valdybos narys, balsavęs prieš nutarimą, priimtą pažeidžiant kredito unijos įstatus ar Lietuvos Respublikos aktus, atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jeigu valdybos posėdžio protokole yra įrašytas jo protestas. Kolegija pažymėjo, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pirmiau įvardyta atsakovė Valdybos darbo reglamente nustatyta tvarka įformino protestą.  

22.       Kolegija sprendė, kad atsakovai netinkamai vykdė savo, kaip paskolų komiteto ir valdybos narių, pareigas, susijusias su sprendimų suteikti paskolas priėmimu. Kolegijos vertinimu, atsakovai nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek buvo būtina pagal teisės aktų reikalavimus.

23.       Kolegija pažymėjo, kad žala atsirado dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių sąveikos, t. y. atsakovams (valdybos ir paskolų komiteto nariams) veikiant atskirai, tačiau kiekvieno jų neteisėtiems veiksmams esant būtinąja žalos atsiradimo priežastimi (objektyvusis bendrininkavimas). Kolegija, remdamasi šiais argumentais, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantai solidariai atsako už ieškovei padarytą žalą (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnis).

24.       Kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad ieškovės patirta žala (turtiniai praradimai) dėl negrąžintos paskolos kartu su nesumokėtomis palūkanomis turėtų būti sumažinama pajaus suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-266-611/2018, Nr. e3K-3-268-687/2018, Nr. e3K-3-269-916/2018).

25.       Kolegija nustatė, kad paskolos gavėja, siekdama gauti pirminę paskolą, įsigijo pajų, kuris sudarė 15 procentų paskolos sumos, t. y. 86 886 Eur (300 000 Lt). Kolegija konstatavo, kad ieškovės žala, patirta paskolų komitetui ir valdybai 2011 m. gruodžio 19 d. priėmus sprendimus dėl pirminės paskolos suteikimo, įskaičius pirmiau nurodytą pajų į negrąžintą paskolos likutį (263 536,19 Eur), sudaro 176 650,19 Eur, o žala, patirta paskolų komitetui ir valdybai 2012 m. liepos 31 d. priėmus sprendimus dėl papildomos paskolos suteikimo, įskaičius likusią pajaus dalį (34 754,41 Eur) į negrąžintą papildomos paskolos sumą (289 620,02 Eur), sudaro 254 865,61 Eur.

26.       Kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atitinkamai sumažino ieškovei priteistus žalos atlyginimus.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

27.       Atsakovė L. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimai šiai atsakovei, ir atmesti jai ieškinį. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 2.87 straipsnio, 6.6 straipsnio 3 dalies, 6.246–6.249 straipsnių nuostatas: 

27.1.1.                      Atsakovė, kaip yra užfiksuota ir 2011 m. gruodžio 19 d. valdybos posėdžio protokole, balsavo prieš paskolos suteikimą. Teismai turėjo konstatuoti, kad atsakovės balsavimas „prieš“ pašalino jos veiksmus, t. y. dalyvavimą priimant sprendimą, kaip būtinąją žalos atsiradimo priežastį, ir šiuo aspektu atmesti jai ieškinį. Teismai taikė atsakovei civilinę atsakomybę, neindividualizavę sąlygų, nekonstatavę jų egzistavimo, vien remdamiesi faktu, kad atsakovė buvo ieškovės valdybos narė ir dalyvavo 2011 m. gruodžio 19 d. valdybos posėdyje. 

27.1.2.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė nustatyta tvarka įformino savo protestą, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas, tiek ieškovės steigimo dokumentai nenustato jokios privalomos protesto pareiškimo formos, išskyrus tą, kad protestas turi būti pareikštas raštu, todėl darytina išvada, jog valdybos nario balsavimas prieš priimamą sprendimą, jeigu valdybos narys dalyvavo valdybos posėdyje, ir yra laikytinas valdybos nario protestu, kuris raštu užfiksuotas valdybos posėdžio protokole ir patvirtintas to nario parašu.

27.1.3.                      CK 6.247 straipsnio prasme priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos galėjo būti konstatuotas tik nustačius aplinkybę, kad atsakovės dalyvavimas ir netgi balsavimas „prieš“ buvo būtina ir pakankama sąlyga valdybos sprendimui priimti. Šios bylos atveju nebuvo nustatyta, jog atsakovės dalyvavimas buvo būtinas, kad įvyktų valdybos posėdis ir būtų priimtas sprendimas, iš kurio kildinama žala, todėl teismų išvada dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos egzistavimo yra nepagrįsta.

27.2.                      Bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė balsavo prieš paskolos suteikimą, tačiau nurodė, jog nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė nustatyta tvarka įformino savo protestą. Teismas šiuo aspektu netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą – tokia teismo pozicija reiškia, kad ne ieškovė turėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų ir kad nebuvo kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.       

28.       Atsakovės A. A. ir A. R. pareiškimu prisidėjo prie kasacinio skundo.

29.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutartį. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atmesti ieškinį kasacinį skundą pateikusiai atsakovei. Pažymėtina, kad formalus balsavimas „prieš“, nustatyta tvarka neįforminus protesto, negali būti laikomas visų priemonių išnaudojimu siekiant priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo. Atsakovė, veikdama kaip protingas ir rūpestingas asmuo (valdymo organo narys), privalėjo suprasti, kad nurodytas argumentas (formalus balsavimas „prieš“) nepaneigia pagal įstatymą preziumuojamos kaltės dėl teismo konstatuotų neteisėtų veiksmų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl kredito unijos valdybos nario, balsavusio prieš sprendimą (nutarimą) suteikti paskolą, iš kurio kildinamas žalos atsiradimas, civilinės atsakomybės

 

30.       Valdyba – kolegialus kredito unijos valdymo organas, pagal pareigas sprendžiantis jo kompetencijai priskirtus klausimus, tarp  – ir paskolų suteikimo klausimus (Kredito unijų įstatymo (ginčui spręsti aktuali redakcija) 21 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies 6 punktas). Kredito unijos valdybos narių kompetencijai priskirtinos ne tik specifinės pareigos, būdingos būtent tokio juridinio asmens kolegialaus valdymo organui ir jo nariams, bet ir bendrosios fiduciarinės pareigos, kurios būdingos visų juridinių asmenų valdymo organų nariams (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Netinkamas šių pareigų vykdymas gali būti pagrindas kredito unijos valdybos nario (narių) civilinei atsakomybei atsirasti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

31.       Kredito unijos valdymo lygmeniu visi sprendimai (nutarimai), kurie yra priskirti kolegialaus valdymo organo kompetencijai, įskaitant ir sprendimus (nutarimus) dėl paskolų suteikimo, yra priimami valdybos. Kita vertus, valdyba, kaip organas, neturi savarankiško teisinio subjektiškumo, todėl ji teisine prasme nėra ir negali būti civilinės atsakomybės dėl žalos, kildinamos iš sprendimo (nutarimo), priimto dėl vieno ar kito jos kompetencijai priskirto klausimo, subjektas. Tais atvejais, jeigu valdybos sprendimas (nutarimas) nulėmė žalos kredito unijai atsiradimą, civilinės atsakomybės subjektai yra kredito unijos valdybos nariai.

32.       Kredito unijos valdybos nariai, pagal pareigas įgyvendindami valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, veikia kolegialiai, kita vertus, valdybos narių veiksmų veikiant valdybos vardu bendrumas nereiškia, kad visų narių civilinė atsakomybė dėl žalos, kildinamos iš sprendimo (nutarimo), priimto dėl vieno ar kito valdybos kompetencijai priskirto klausimo, išimtinai visais atvejais yra bendra, t. y. kad visi nariai pagal pareigas automatiškai atsako už tokią žalą. Pažymėtina, kad valdybos nario statuso turėjimas, t. y. buvimas valdybos nariu, ir dalyvavimas priimant valdybos kompetencijai priskirtą sprendimą (nutarimą) savaime nesudaro pagrindo valdybos nario civilinei atsakomybei dėl žalos, kildinamos iš sprendimo (nutarimo), priimto dėl vieno ar kito valdybos kompetencijai priskirto klausimo, atsirasti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvieno kredito unijos valdybos nario, kaip ir bet kurio kito civilinių teisinių santykių subjekto, civilinė atsakomybė turi būti individualizuota, t. y. turi būti nustatyti kiekvieno valdybos nario konkretūs neteisėti veiksmai priimant žalos atsiradimo pagrindu nurodomą valdybos sprendimą (nutarimą), priežastinis ryšys tarp valdybos nario neteisėtų aktyvių ir (ar) pasyvių veiksmų priimant sprendimą (nutarimą) ir žalos, kildinamos iš tokio sprendimo (nutarimo), bei likusios civilinės atsakomybės sąlygos.

33.       Ieškinio, pagal kurį pradėta ši kasacine tvarka peržiūrima byla, faktinis pagrindas patvirtina, kad ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimas tiek, kiek civilinės atsakomybės subjektu yra įvardyta atsakovė (kartu su kitais ieškovės valdybos nariais), yra siejamas su jai, kaip valdymo organo narei, kylančių fiduciarinių pareigų priimant sprendimą (nutarimą) dėl paskolos suteikimo pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, nustatė, kad atsakovė balsavo prieš sprendimą (nutarimą) suteikti paskolą, kita vertus, sprendė, jog ši aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti jai ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Valdybos darbo reglamento 7.2 punkto nuostatas, priėjo prie išvados, kad pagrindas netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės egzistuotų tada, jeigu ji šiame reglamente nustatyta tvarka būtų įforminusi protestą, ir kartu pažymėjo, jog nėra įrodymų, patvirtinančių protesto pateikimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios apeliacinės instancijos teismo išvados civilinės atsakomybės taikymo atsakovei aspektu yra teisiškai nepagrįstos.

34.       Valdybos nario atleidimas nuo nuostolių, kildinamų iš valdybos sprendimo (nutarimo), atlyginimo Valdybos darbo reglamento 7.2 punkto pažodinio (lingvistinio) aiškinimo prasme iš tikrųjų sietinas ne tik su valdybos nario balsavimu prieš sprendimą (nutarimą), kuris nurodomas kaip žalos atsiradimo kredito unijai pagrindas, bet papildomai ir su rašytinio protesto pateikimu (jo įrašymu valdybos posėdžio protokole). Teisėjų kolegija tiek, kiek susiję su šiuo papildomu reikalavimu, nurodo, jog Valdybos darbo reglamento 7.2 punkto ir kitos to paties punkto, reglamentuojančio valdybos narių atsakomybę, nuostatos nepateikia atsakymo į klausimą, kaip, pasitelkus teleologinį (tikslo) teisės aiškinimo metodą, turėtų būti aiškinamas reikalavimas pateikti rašytinį protestą, kaip atskirą dokumentą ar įrašą, kitaip tariant, kokia yra tokio reikalavimo taikymo valdybos nariui teisinė prasmė, turint omenyje tą aspektą, kad valdybos nario nesutikimas su sprendimu (nutarimu), priimtu dėl vieno ar kito valdybos kompetencijai priskirto klausimo, yra privalomai fiksuojamas valdybos posėdžio protokole (Valdybos darbo reglamento 8.1.2 punktas). Vis dėlto protesto nepateikimo aplinkybė, kad ir koks būtų tas tikslas, kuriam užtikrinti Valdybos darbo reglamento 7.2 punkte įtvirtintas reikalavimas jį pateikti, civilinės atsakomybės taikymo atsakovei aspektu galėtų būti teisiškai reikšminga tik tada, jeigu, reikalaujant žalos atlyginimo, būtų įrodinėjama, kad protesto nepateikimas nulėmė kokių nors neigiamų materialiųjų teisinių padarinių kredito unijai atsiradimą, ir būtent su tokių teisinių padarinių atsiradimu būtų siejama ieškiniu reikalaujama atlyginti žala. Kaip jau buvo pirmiau nurodyta, atsakovei pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra grindžiamas fiduciarinių pareigų priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo pažeidimu, vadinasi, protesto (ne)pateikimo aplinkybė neturi teisinės reikšmės ginčo materialiajam teisiniam santykiui kvalifikuoti.

35.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad valdybos nario neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygai, tokiais kaip šis atvejais konstatuoti yra reikalingi du teisiškai reikšmingi faktai: 1) juridiniam asmeniui žalingo (nenaudingo) sprendimo (nutarimo) priėmimas; 2) fiduciarinių pareigų priimant žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą) pažeidimas. Kaip jau buvo minėta, sprendimai (nutarimai) valdybos lygmeniu yra priimami kolegialiai, vadinasi, konkretaus valdybos nario civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinas atitinkamas jo veikimas priimant juridiniam asmeniui žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą), t. y. valdybos nario dalyvavimas sprendžiant vieną ar kitą valdybos kompetencijai priskirtą klausimą ir balsavimas už žalingą sprendimą (nutarimą). Teisėjų kolegija nurodo, jog, nenustačius tokio konkretaus valdybos nario veikimo valdybai priimant juridiniam asmeniui žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą), nėra pagrindo konstatuoti jo neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

36.       Viena vertus, ieškovės valdyba priėmė sprendimą (nutarimą) suteikti paskolą, kita vertus, atsakovė pirmiau išdėstytų išaiškinimų prasme negali būti laikoma subjektu, prisidėjusiu prie tokio sprendimo (nutarimo) priėmimo, nes ji, nors ir dalyvavo valdybos posėdyje, kuriame, be kitų, buvo sprendžiamas paskolos suteikimo klausimas, balsavo prieš sprendimą (nutarimą) suteikti paskolą. Vadinasi, atsakovė, priešingai negu sprendė bylą nagrinėję teismai, nepadarė neteisėtų veiksmų, su kuriais yra siejamas ieškiniu reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimas. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos, nėra pagrindo jos civilinei atsakomybei ieškovės nurodyta forma atsirasti.

37.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, pripažįsta pagrįstu atsakovės kasacinį skundą ir konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tiek, kiek jie sprendė ieškinio atsakovei pagrįstumo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens valdymo organo narių atsakomybę už žalą, kildinamą iš fiduciarinių pareigų priimant juridiniam asmeniui žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą) pažeidimo, o šis materialiosios teisės pažeidimas nulėmė neteisingą bylos dalies pagal ieškinį atsakovei išsprendimą. Teisėjų kolegija naikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis pripažintas ieškinio atsakovei pagrįstumas, ir priima naują sprendimą atmesti ieškinio reikalavimus atsakovei (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

 

38.       Panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, perskirstytinos atitinkamos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios žemesnių instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

39.       Teisėjų kolegijai pripažinus, kad ieškinys atsakovei yra nepagrįstas, konstatuotina, jog ieškovė neturi teisės gauti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų šios civilinės bylos procese, atlyginimo, o atsakovė savo ruožtu turi tokią teisę (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

40.       Apeliacinės instancijos teismas, perskirstydamas pirmosios instancijos teisme ir paskirstydamas apeliaciniame procese susidariusias bylinėjimosi išlaidas, priteisė ieškovei iš atsakovės atitinkamai 579,04 Eur ir 77,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimus, be to, priteisė valstybei iš atsakovės 584,92 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 9,21 Eur (46,07 Eur / 5) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į galutinį šios bylos išsprendimo rezultatą, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo, pakeisto apeliacinės instancijos teismo nutartimi, dalis, kuriomis ieškovei ir valstybei priteisti iš atsakovės pirmiau įvardyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimai. Kaip pirmiau minėta, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau, šios civilinės bylos medžiagos duomenimis, atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, kad ji pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl jos galimai patirtų išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija nurodo, jog ieškovė dėl savo (bankrutuojančios įmonės) teisinio statuso yra atleista tik nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 41 punktą), todėl valstybei priteisiamas iš jos (tiksliau – iš jos bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų) pirmiau įvardytų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).  

41.       Atsakovė kasaciniame teisme patyrė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Teisėjų kolegija, pripažinusi pagrįstu atsakovės kasacinį skundą, priteisia jai iš ieškovės (jos bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų) šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

42.       Kasaciniame teisme susidarė 63,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjų kolegija priteisia valstybei iš ieškovės šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.    

 

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

 

43.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi (su vėlesniais pakeitimais) taikė atsakovei (ir kitiems atsakovams) laikinąsias apsaugos priemones  ieškiniui užtikrinti areštavo jos turtą. Teisėjų kolegijai pripažinus ieškinio atsakovei nepagrįstumą, naikintinos pirmiau įvardyta nutartimi (su vėlesniais pakeitimais) jai taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalis, kuriomis bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Nacionalinei kredito unijai priteistas iš L. D. (solidariai su kitais atsakovais) 176 650,19 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimus L. D.

Perskirstyti bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos, L. D. ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas: priteisti valstybei iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos (j. a. k. 112041454) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 9,21 Eur (devynių Eur 21 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Priteisti L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 2000 (dviejų tūkstančių) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

Priteisti valstybei iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 63,52 Eur (šešiasdešimt trijų Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Nurodyti, kad valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi (su vėlesniais pakeitimais) L. D. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – jos turto areštą.

Išsiųsti šios nutarties kopiją vykdyti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.  

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė                        

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Danguolė Bublienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Virgilijus Grabinskas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK2 2.87 str. Juridinio asmens organų narių pareigos
  • CK6 6.6 str. Solidarioji skolininkų pareiga
  • e3K-3-266-611/2018
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • 3K-3-193-969/2018
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 150 str. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas