Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-08-27][nuasmeninta nutartis byloje][A-838-502-2020].docx
Bylos nr.: A-838-502/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VĮ Registrų centras 124110246 atsakovas
Daugiabučių namų savininkų bendrija "RUMPIŠKĖS" 141785769 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
19.2. Juridinių asmenų registras
16. Registrai
19. Registrai

?

Administracinė byla Nr. A-838-502/2020

Teisminio proceso Nr.

3-63-3-00213-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 19.2

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą

pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui (teisių perėmėjas – valstybės įmonė Registrų centras) (tretieji suinteresuoti asmenys – daugiabučių namų savininkų bendrija „Rumpiškės“, A. L., V. D., R. S. ir L. K.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialą išregistruoti Juridinių asmenų registre (toliau – ir Registras) 2018 m. vasario 20 d. įregistruotus juridinio asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „Rumpiškės“ (toliau – ir bendrija) valdymo organų narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų pakeitimus.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Registro duomenų tvarkytojui pateikė pranešimą dėl juridinio asmens duomenų įregistravimo neteisėtumo, nes bendrijos visuotinio susirinkimo protokolas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nepasirašytas susirinkimo pirmininkaujančio asmens, bendrijos valdymo organai išrinkti pažeidžiant teisės aktuose nustatytą kvorumo reikalavimą. Pareiškėjas paaiškino, kad Registro tvarkytojui buvo įteikti dokumentai, kartu su protokolu, kuris nebuvo pasirašytas susirinkime pirmininkaujančio asmens, t. y. šis dokumentas neatitiko įstatymo keliamiems reikalavimams, tačiau Registro tvarkytojas laikė tinkamu susirinkimo protokolą. Pareiškėjas nurodė, kad pakartotiniame DNSB „Rumpiškės“ narių susirinkime 2018 m. sausio 26 d. dalyvavo 49 bendrijos nariai, todėl valdybos organai buvo išrinkti pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir nesant kvorumo, o VĮ Registrų centas nepagrįstai juos įregistravo.

3.       Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 

4.       Atsakovas nurodė, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale 2018 m. vasario 9 d. gautas DNSB „Rumpiškės“ prašymas dėl valdymo organo narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Pažymėjo, kad Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs prašymą dėl DNSB „Rumpiškės“ valdymo organo narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų pakeitimų įregistravimo Registre, 2018 m. vasario 20 d. sprendimu atliko Juridinių asmenų registro duomenų pakeitimą, t. y. išregistravo bendrijos pirmininką, valdybos pirmininką, valdybos narius, kurių įgaliojimai pasibaigę ir vietoje jų įregistravo naujus valdybos narius, jos pirmininką ir bendrijos pirmininką. Atsakovas teigė, jog bendrijos pateiktas prašymas ir kartu su juo pateikti dokumentai atitiko teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog 2018 m. vasario 28 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl bendrijos valdymo narių įregistravimo neteisėtumo, į kurį jam buvo atsakyta 2018 m. kovo 8 d. raštu, kad DNSB „Rumpiškės“ pateiktas prašymas ir prie jo pridėti dokumentai atitiko teisės aktų reikalavimus ir nebuvo pagrindo atlikti valdymo organo narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų pakeitimus įregistruotus Registre.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo DNSB „Rumpiškės“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6.       DNSB „Rumpiškės“ nurodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. ir 2018 m. sausio 26 d. visuotinius bendrijos susirinkimus organizavo laikinai einantis bendrijos pirmininko pareigas bendrijos narys ir bendrijos valdyba, apie susirinkimus dėl bendrijos valdymo organų rinkimo bendrijos nariams buvo pranešta raštu likus ne mažiau kaip 14 dienų iki visuotinio bendrijos susirinkimo, pranešimai apie vykstančius susirinkimus buvo įdėti į pašto dėžutes, taip pat buvo pakabinti kiekvieno namo laiptinėje ir paskelbta interneto svetainėje. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – ir Bendrijų įstatymas) ir bendrijos įstatuose nustatyta, jog bendrijos nariai gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Bendrijos nariai, kurie iš anksto pareiškė nuomonę, laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. DNSB „Rumpiškės“ pažymėjo, jog 2018 m. sausio 26 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime skelbiant kvorumą buvo paskelbta, kad susirinkime dalyvauja 198 bendrijos nariai, iš kurių 149 nariai pareiškė nuomonę darbotvarkės klausimais iš anksto raštu. DNSB „Rumpiškės“ teigė, jog šiuo atveju nebuvo vykdomas balsavimas raštu, kaip mano pareiškėjas, nes balsuojant raštu teisės aktai draudžia rinkti valdymo organų narius. Nurodė, jog buvo kviečiamas visuotinis susirinkimas, o dėl įvairių priežasčių negalintys jame dalyvauti bendrijos nariai, pareiškė išankstinę nuomonę raštu darbotvarkės klausimais. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, jog pareiškėjas skundė pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimus ir valdymo organų pakeitimus galimai dėl to, jog siekė bendrijai apsunkinti galimybes pateikti civilinį ieškinį dėl pareiškėjo padarytos materialinės žalos bendrijai.

7.       Tretieji suinteresuoti asmenys A. L., L. K., R. S. ir V. D. prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

II.

 

8.       Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. R. skundą.

9.       Teismas nustatė, kad DNSB „Rumpiškės“ su 2018 m. vasario 9 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl valdymo organo narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre, su prašymu pateikė: prašymą JAR-1 su formomis JAR-VO-V, JAR-BV-1 ir JAR-BV-2; DNSB „Rumpiškės“ 2017 m. gruodžio 15 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 2017-12-15-1 su priedais ir 2018 m. sausio 26 d. pakartotinį visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 1 su priedais. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. vasario 20 d. sprendimu atliko Registro duomenų pakeitimą, t. y. išregistravo bendrijos pirmininką, valdybos pirmininką, valdybos narius, kurių įgaliojimai pasibaigę ir vietoje jų įregistravo naujus valdybos narius, jos pirmininką ir bendrijos pirmininką. Pareiškėjas su 2018 m. vasario 28 d. pranešimu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas įvertinti bendrijos valdymo narių įregistravimo neteisėtumą. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu (raštu) Nr. (4.8.2.)IJ-300 pareiškėją informavo, kad DNSB „Rumpiškės“ pateiktas prašymas ir prie jo pridėti dokumentai atitiko teisės aktų reikalavimus.

10.       Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas savo prašymą teismui grindė tuo, kad DNSB „Rumpiškės“ pateikti dokumentai (bendrijos visuotinio susirinkimo protokolai, sprendimai) neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Registro tvarkytojas neturėjo teisės registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus pripažino nepagrįstais ir sutiko su atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo jam DNSB „Rumpiškės“ pateiktu duomenų teisiniu vertinimu ir atliktais veiksmais.

11.       Teismas pažymėjo, kad Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. DNSB „Rumpiškės“ įstatų 75.3 punkte numatyta, jog pranešimai ir kiti dokumentai gali būti įteikti, kai yra privalomas informavimas raštu, juos įmetant į bendrijos narių (patalpų savininkų) pašo dėžutes, apie šio veiksmo įvykdymą surašant aktą, kurį pasirašo bendrijos pirmininkas ir ne mažiau kaip du bendrijos nariai, arba surašant aktą su trijų bendrijos narių parašais, kai pranešimą įteikia ne bendrijos valdymo organas. Teismas nustatė, jog 2017 m. gruodžio 15 d. bendrijos visuotinį narių susirinkimą ir 2018 m. sausio 26 d. pakartotinį bendrijos visuotinį narių susirinkimą sušaukė susirinkimo organizatorius – DNSB „Rumpiškės“ laikinai einantis bendrijos pirmininko pareigas V. D.. Pranešimai apie skelbiamą 2017 m. gruodžio 15 d. susirinkimą ir 2018 m. sausio 26 d. pakartotinį susirinkimą buvo paskelbti kiekvieno daugiabučio namo laiptinės skelbimų lentoje ir interneto svetainėje, be to, buvo įdėti į pašto dėžutes visiems bendrijos nariams įmetant į pašto dėžutes ir tai užfiksuojant akte, kaip tai numatyta DNSB „Rumpiškės“ įstatų 75.3 punkte.

12.       Teismas nustatė, jog 2017 m. gruodžio 15 d. susirinkimas neįvyko dėl to, jog nesusirinko reikiamas narių (daugiau kaip pusė bendrijos narių), skaičius, todėl 2018 m. sausio 26 d. surengtas pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis). Pakartotiniame bendrijos visuotiniame narių susirinkime, įskaitant bendrijos narius, kurie nuomonę iš anksto išreiškė raštu, dalyvavo 198 bendrijos nariai (49 užsiregistravo susirinkime, 149 savo nuomonę išreiškė iš anksto raštu) iš 509 bendrijos narių, t. y. daugiau nei ¼ narių, todėl tai, teismo vertinimu, atitiko Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4–5 dalių nuostatas. Teismas nustatė, jog už sprendimus išrinkti bendrijos pirmininką ir valdybos narius, balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvavusių bendrijos narių, t. y. nebuvo pažeista Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.67 straipsniu ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 38.2, 41.2 punktais, dokumentus atsakovui pateikė naujai išrinkta bendrijos pirmininkė L. G.. Bendrijos pirmininkė kartu pateikė 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolą Nr. 1, pasirašytą sekretorės L. K., 2018 m. vasario 5 d. aktą dėl atsisakymo pasirašyti dokumentus, kuriame nurodyta, jog 2018 m. sausio 6 d. visuotinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo pirmininkas S. R. atsisakė pasirašyti susirinkimo protokolą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolą Nr. 1 ir kitus dokumentus atsisakė pasirašyti bendrijos susirinkime pirmininkaujantis asmuo – pareiškėjas S. R., nėra pagrindas spręsti, jog bendrijos narių visuotiniame susirinkime priimti sprendimai, kurie įforminti 2018 m. sausio 26 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokole Nr. 1, yra neteisėti ir prieštaraujantys teisės aktams.

13.       Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir byloje esančius įrodymus, sprendė, jog atsakovas, 2018 m. vasario 20 d. sprendimu atlikdamas Registro duomenų pakeitimą, nepažeidė teisės aktų nuostatų. Nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo ir esant nenuginčytiems, teisėtiems ir galiojantiems sprendimams: VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. vasario 20 d. sprendimui dėl duomenų pakeitimo įregistravimo, 2018 m. kovo 8 d. sprendimui Nr. (4.8.2.)IJ-300, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl DNSB „Rumpiškės“ duomenų pakeitimo, DNSB „Rumpiškės“ bendrijos narių 2018 m. sausio 26 d. visuotinio susirinkimo protokolui dėl valdymo organų narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių), nebuvo pagrindo patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo ir įpareigoti atsakovą išregistruoti Registre 2018 m. vasario 20 d. įregistruotus DNSB „Rumpiškės“ valdymo organų narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų pakeitimus.

 

III.

 

14.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą išregistruoti Registre 2018 m. vasario 20 d. įregistruotą DNSB „Rumpiškės“ 2018 m. sausio 26 d. įvykusio pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą ir šio protokolo pagrindu įregistruotus DNSB „Rumpiškės“ valdymo organų narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų pakeitimus.

15.       Pareiškėjas nurodydamas, kad materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 str.), apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1.       Atsakovas atlikdamas protokolo ir jo pagrindu naujai išrinktų bendrijos valdymo organų narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų registraciją Registre, o taip pat pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad tokie atsakovo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus nesilaikė Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dėl reikalavimų, keliamų juridinių asmenų dalyvių visuotinių susirinkimų įforminimui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006. Šioje nutartyje uždarosioms akcinėms bendrovėms ir jų akcininkų susirinkimų protokolams nurodyti reikalavimai mutatis mutandis taikytini ir daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms. Bendrijos įstatymo normos lygiai taip pat kaip ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, reikalauja DNSB visuotinius narių susirinkimus įforminti raštu – surašant DNSB visuotinio narių susirinkimo protokolą. Pareiškėjo nuomone, DNSB visuotinio narių susirinkimo sprendimo priėmimo faktui ir rezultatui patvirtinti leistinos įrodinėjimo priemonės yra rašytiniai įrodymai, įforminti įsakmiai teisės aktuose (šiuo atveju Bendrijos įstatyme) nurodyta tvarka – surašant DNSB visuotinio narių susirinkimo protokolą ir jį pasirašant visiems Bendrijos įstatyme nurodytiems asmenims. Jeigu Bendrijos įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyti asmenys ar dalis jų protokolo nepasirašo, DNSB visuotinis narių susirinkimo protokolas lieka tinkamai neįformintas, o tinkamai nepasirašytas / neįformintas DNSB visuotinio narių susirinkimo protokolas negali būti laikomas oficialiu DNSB dokumentu. Toks dokumentas, kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006, negali būti priimamas kitų asmenų ar institucijų, o šiuo konkrečiu atveju – atsakovo, tvarkančio Registrą ir viešą informaciją. Pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybė, kad protokolą ir kitus dokumentus atsisakė pasirašyti susirinkime pirmininkavęs asmuo, yra pagrindas spręsti, jog susirinkime priimti sprendimai, kurie įforminti protokolu, prieštarauja imperatyvioms materialinės teisės normoms (Bendrijų įstatymo 11 str. 10 d.) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai dėl reikalavimų, keliamų juridinių asmenų dalyvių visuotinių susirinkimų protokolams. 

15.2.       Susirinkimo metu priimti sprendimai dėl bendrijos valdymo organų narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių) išrinkimo laikytini neteisėtais, nes jiems priimti negauta reikalinga pagal Bendrijos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje balsų dauguma, t. y. susirinkimo sprendimai dėl bendrijos valdymo organų narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių) išrinkimo būtų teisėti, jeigu už juos balsuotų daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Kadangi, pareiškėjo tvirtinimu, bendrijos narių balsais vadovautis priimant sprendimus Bendrijos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nurodytais klausimais negalima (žr. Panevėžio apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-167-400/2016), nustatant ar atitinkamas sprendimas priimtas, skaičiuojami tik realiai susirinkime dalyvavusių ir balsavusių bendrijos narių balsai. Atsižvelgiant į tai, kad Juridinių asmenų registro nuostatų 58 punkte nurodyta, kad, tais atvejais, kuomet dokumentai ir duomenys pateikiami tiesiogiai atsakovui, kaip Registro tvarkytojui, būtent jis tikrina duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Atsakovas, net ir priėmęs tinkamai neįformintą protokolą, privalėjo patikrinti jame nurodytus duomenis ir nustatyti, jog susirinkimo metu priimti sprendimai yra neteisėti. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kuria pasisakyta, jog atsakovas, atlikdamas ginčijamą Registro duomenų pakeitimą, nepažeidė teisės aktų nuostatų, yra neteisinga ir prieštarauja imperatyvioms materialinės teisės normoms (Bendrijos įstatymo 11 str. 7 ir 12 d.) bei teismų formuojamai praktikai dėl DNSB narių teisės balsuoti (iš anksto pareikšti nuomonę) raštu DNSB visuotiniuose narių susirinkimuose.

15.3.       Atsižvelgiant į Juridinių asmenų registro nuostatų 58 punktą, atsakovas, gavęs protokolą, privalėjo patikrinti jame nurodytus duomenis, įskaitant realų iš anksto balsavusių bendrijos narių skaičių, ir nustatyti, jog Registrui pateikti duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs bei klaidinantys, o konstatavęs šį faktą priimti sprendimą atsisakyti įregistruoti ar įtraukti į Registrą objektą ir įregistruoti ar įrašyti Registro duomenis ar jų pakeitimus. Atitinkamai ir pirmosios instancijos teismas privalėjo šį faktą patikrinti ne formaliai, o iš esmės, kas reiškia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kuria pasisakyta, jog atsakovas, atlikdamas ginčijamą Registro duomenų pakeitimą, nepažeidė teisės aktų nuostatų, yra neteisinga ir prieštarauja imperatyvioms materialinės teisės normoms (Juridinių asmenų registro nuostatų 58 p., CK 2.68 str. 1 d. 3 bei 4 p.).

16.       Pareiškėjas teismui teiktuose prašymuose dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodo, kad pateikia: 1) atsakovo pranešimą apie nustatytus trūkumus, adresuotą DNSB „Grandinė“ pirmininkui S. R., įrodantį, jog atsakovas, atlikdamas jam pateiktų dokumentų patikrą, vis dėlto tikrina, ar vadovaujantis Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole ir / ar dalyvių sąraše yra susirinkimo pirmininko bei sekretoriaus parašai ir nustatęs, kad parašų nėra, atideda dokumentų registraciją, kol neištaisomi juose esantys trūkumai; 2) 2020 m. vasario 17 d. Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų raštą Nr. 1470-20-011 dėl išankstinės bendrijos nario nuomonės raštu pareiškimo visuotiniame bendrijos narių susirinkime ir bendrijos lėšų panaudojimo sprendžiant teisminius ginčus, kuriame be kita ko konstatuota, jog išankstinis nuomonės pareiškimas raštu yra prilyginamas balsavimui raštu, todėl toks sprendimų priėmimo būdas, kuomet svarstomi klausimai dėl bendrijos valdymo organų rinkimo nėra galimas. Šią nuomonę taip pat pagrindžia apeliaciniame skunde nurodyta Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje, Nr. e2-167-400/2016; 3) DNSB Rumpiškės ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. kovo 26 d. protokolą, kuris įrodo, jog paties trečiojo suinteresuoto asmens organas, atsakingas už ginčų sprendimą bendrijoje, pripažįsta, jog 2018 m. sausio 26 d. įvykęs susirinkimas dėl jame padarytų pažeidimų laikytinas negaliojančiu; 3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pranešimą civilinėje byloje Nr. 2-310-1030/2020, įrodantį, jog 2018 m. sausio 26 d. įvykęs susirinkimas ir jame priimti sprendimai yra ginčijami kitų DNSB Rumpiškės narių, todėl atsakovas neteisėtai įregistruodamas 2018 m. sausio 26 d. visuotinio susirinkimo protokolą pažeidė ne vien pareiškėjo, bet ir kitų DNSB „Rumpiškės“ narių interesus.

17.       Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18.       Atsakovas nurodo, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas savo motyvus šioje byloje yra išsamiai išdėstęs pateiktame 2018 m. gegužės 22 d. atsiliepime Nr. (4.4.2.)KLS-522 ir juos palaiko. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai šioje administracinėje byloje remiasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006, kadangi cituojamos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodytu kasacinio teismo precedentu.

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo DNSB „Rumpiškės“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad pareiškėjas piktybiškai atsisakė susipažinti su susirinkimo dokumentais ir pasirašyti protokolą. Dėl tokių jo veiksmų bendrijos valdymo organai būtų likę neįregistruoti ir bendrija būtų likusi be teisėto vadovo. DNSB „Rumpiškės“ nuomone, daugiabučių namų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, todėl pareiškėjo argumentas, kad bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimų įforminimui pagal analogiją turi būti taikomas Akcinių bendrovių įstatymo normos yra nepagrįstas. Minėtame įstatyme reglamentuota, kad „Šis įstatymas reglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas“. DNSB „Rumpiškės“ nurodo, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2936-638/2015 nagrinėjo analogišką situaciją kaip ir susiklosčiusi DNSB „Rumpiškės“ ir konstatavo, jog susirinkimo pirmininko atsisakymas pasirašyti protokolą yra neteisėtas bei pripažino, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas yra teisėtas ir tinkamas be susirinkimo pirmininko parašo. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas neskiria balsavimo raštu ir nuomonės pareiškimo iš anksto raštu sąvokų. Pirmuoju atveju visuotinis susirinkimas nėra šaukiamas ir bendrijos nariai balsuoja darbotvarkės klausimais raštu. Balsuojant raštu teisės aktai draudžia rinkti valdymo organus, tvirtinti bendrijos įstatus ir pan. Antruoju atveju yra kviečiamas visuotinis susirinkimas, o dėl įvairių priežasčių negalintys jame dalyvauti bendrijos nariai, tiesiog pareiškia išankstinę nuomonę raštu susirinkimo darbotvarkės klausimais.

21.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame nurodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d. vyko naujas balsavimas, kurio metu buvo išrinktas DNSB „Rumpiškės“ valdybos narys. Atkreipia dėmesį, kad šio visuotinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo svarstyta ir dėl likusios valdybos narių, bei daugumai DNSB „Rumpiškės“ narių pritarus buvo nutarta patvirtinti naujos sudėties bendrijos valdybą iš esamų valdybos narių ir išrinkto naujo valdybos nario. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ši aplinkybė yra svarbi, kadangi 2018 m. lapkričio 27 d. susirinkimas ir jo metu surašytas protokolas patvirtina, kad buvo pritarta valdybos sudėčiai vėlesniame susirinkime ir valdyba turi įgaliojimus ne skundžiamo susirinkimo pagrindu, o 2018 m. lapkričio 27 d. susirinkimo pagrindu. Be to, aplinkybė, kad 2018 m. lapkričio 27 d. balsavime žmonės pritarė valdybos sudėčiai, išrinktais 2018 m. sausio 26 d. susirinkimo metu, rodo aiškią, tęstinę žmonių valią.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

22.       Byloje kilo ginčas dėl įpareigojimo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą išregistruoti Juridinių asmenų registre 2018 m. vasario 20 d. įregistruotus juridinio asmens DNSB „Rumpiškės“ valdymo organų narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų pakeitimus.

23.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

25.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal ABTĮ, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnyje yra įtvirtinta, jog Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras, kuriame registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai. CK  2.66 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Juridinių asmenų registre, be kitų teisės aktų numatytų duomenų, yra registruojami ir tvarkomi duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta). Kai pasikeičia CK 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prymą įregistruoti pakeitimus Registre per 30 dienų nuo pakeitimų padarymo dienos, o šių duomenų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Registre, išskyrus įstatymo išimtis (CK 2.66 str. 5 d.). Tokio pobūdžio duomenų kaupimas, saugojimas ir tvarkymas, sudaroma galimybė bet kuriems suinteresuotiems asmenims tokius duomenis ir dokumentus gauti yra Registro priedermė ir taip yra išreiškiamas vienas iš pagrindinių Registro veiklos principų – duomenų atskleidimo principas. Šis principas reikalauja, kad juridiniai asmenys teiktų Registrui visus esminius su jų veikla susijusius duomenis ir dokumentus ir informuotų apie visus pasikeitimus, tai padeda užtikrinti juridinių asmenų valdymo skaidrumą, sudaryti galimybes tretiesiems asmenims vertinti juridinio asmens valdymo sistemą, o Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kuri kita informacija yra laikoma vieša ir prieinama kiekvienam prašančiam asmeniui. Registro tvarkytojo sprendimai, tame tarpe registruoti duomenų pakeitimus Registre, kaip viešojo administravimo aktai, sukėlę teisines pasekmes, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (CK 2.68 str. 3 d., ABTĮ 29 str. 1 d., Juridinių asmenų registro nuostatų 252 p.).

26.       Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad juridinis asmuo įgyja ir įgyvendina civilines teises, prisiima ir vykdo civilines pareigas per savo organus (vienasmenius bei kolegialius) (CK 2.81 ir 2.82 str.). Juridinio asmens organų struktūrą, sudarymą, teises ir pareigas reglamentuoja CK 2.812.95 straipsniai ir konkrečias teisines formas reguliuojantys įstatymai.

27.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad DNSB „Rumpiškės“ pateikė atsakovui 2018 m. vasario 9 d. prašymą dėl valdymo organo narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre (I t., b. l. 68), bei dokumentus: prašymą JAR-1 su formomis JAR-VO-V, JAR-BV-1 ir JAR-BV-2; DNSB „Rumpiškės“ 2017 m. gruodžio 15 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 2017-12-15-1 su priedais ir 2018 m. sausio 26 d. pakartotinį visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 1 su priedais (I t., b. l. 69–109, 174–201, II t., III t., b. l. 1–150). Prašymas įregistruoti bendrijos valdymo organo narių duomenų pakeitimus, pateiktas remiantis 2018 m. sausio 26 d. visuotinio narių susirinkimo metu priimtu sprendimu dėl bendrijos pirmininko išrinkimo.  VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. vasario 20 d. sprendimu atliko Registro duomenų pakeitimą, t. y. išregistravo bendrijos pirmininką, valdybos pirmininką, valdybos narius, kurių įgaliojimai pasibaigę ir vietoje jų įregistravo naujus valdybos narius, jos pirmininką ir bendrijos pirmininką. Pažymėtina, kad šalys neteikė duomenų dėl šio sprendimo ginčijimo ar nuginčijimo nustatyta teisės aktais tvarka, šioje byloje reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo taip pat nepareikštas.

28.       Pareiškėjas į teismą kreipėsi suformulavęs reikalavimą „įpareigoti Registrų centras Klaipėdos filialą išregistruoti Juridinių asmenų registre 2018-02-20 įregistruotus DNSB Rumpiškės valdymo organų narių (bendrijos/valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų pakeitimus“. Kaip žinia, administracinio ginčo ribos apibrėžiamos pareiškėjo pateikto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimu, šias ribas teismui leidžiama peržengti tik išimtinais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 80 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pagrindas peržengti skundo reikalavimo ribas nenustatytas. Taigi, pareiškėjas, pasirinkęs savo teisių gynybos būdą, neprašydamas teismo panaikinti (neginčydamas) atsakovo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo, o siekdamas pareikšto reikalavimo – įpareigoti atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus tenkinimo, turėjo pagrįsti, kad atsakovas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus ir turi pareigą juos atlikti, o pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad atsakovas tokius veiksmus atliktų.

29.       Pagal CK 2.69 straipsnio 1 dalį bei Juridinių asmenų registro nuostatų 218 punktą klaidos juridinių asmenų registre taisomos juridinio asmens arba asmens, kurio duomenys įrašyti į registrą, prašymu, taip pat registro tvarkytojo iniciatyva. Klaidingais laikomi Registre įregistruoti duomenys ar įrašyta informacija, neatitinkantys Registrui pateiktų dokumentų.

30.       Nebūdamas klaidų juridinių asmenų registre taisymo iniciatyvos teisę turinčiu asmeniu, pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą, prašydamas „dar kartą apsvarstyti DNSB „Rumpiškės“, Ryšininkų g. 6, Klaipėda valdymo organų registravimo teisėtumą“ atsižvelgiant į jo nurodytas teisės aktų nuostatas, numatančias pagrindus atsisakyti registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus (I t., b. l. 3738). Taigi, pareiškėjas atsakovui nenurodė klaidingų duomenų, įrašytų Registre, tačiau pateikė savo požiūrį ir argumentus dėl atsakovo 2018 m. vasario 20 d. sprendimu atlikto juridinio asmens duomenų pakeitimo teisėtumo. Klaidingų duomenų faktas nenustatytas ir nagrinėjant ginčą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad registro tvarkytojas turėjo pareigą spręsti klaidų taisymo klausimą.

31.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su įstatymų viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimu. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr. 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-227/2012).

32.       Nei Civiliniame kodekse nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad registro tvarkytojas, išsprendęs duomenų pakeitimo klausimą, turėtų kompetenciją panaikinti savo sprendimą ir klausimą spręsti pakartotinai. Nenustačius atsakovo teisės atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo pareigos bei pareiškėjo reikalavimo teisės. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant byloje nustatytai faktinei situacijai tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo nebuvo pagrindo.

33.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, iš dalies sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

34.       Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjos        Artūras Drigotas

 

 

        Gintaras Kryževičius

 

 

        Virginija Volskienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-644/2006
  • e2-167-400/2016
  • CK2 2.68 str. Atsisakymas registruoti
  • 2-310-1030/2020
  • 2-2936-638/2015
  • CK2 2.66 str. Juridinių asmenų registro duomenys