Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-01-03][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-3670-910-2018].docx
Bylos nr.: e2-3670-910/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos lankininkų federacija 191960388 atsakovas
Kategorijos:
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.1. Civiliniai įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas ir jų reglamentuojami santykiai
2.1.1.3.1. Civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo principas
2.1.2.4.1. Niekiniai sandoriai
2.1.2.4.1.1. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1.2. Sandoriai
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
2.1.1.3. Civilinės teisės principai
2.1.5.3. Ieškinio senaties termino sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2.1.3. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.1.2.4. Negaliojantys sandoriai
2.1.1.3.5. Teisinio apibrėžtumo principas
2.1.5. Ieškinio senatis
3.2.3.5. Bylos nagrinėjimo atidėjimas
3.2.3.5. Bylos nagrinėjimo atidėjimas
2.2.4.8. Kitos bylos, susijusios su civiline atsakomybe
3.1.8. Užstatas

                          

                            Civilinė byla Nr. e2-3670-910/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29837-2017-8

               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.1; 2.1.1.3.5; 2.1.5.1.3.11; 2.1.5.3; 2.1.2.4.1.1; 2.6.10.2

(S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 2 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Ilonai Zajančkauskaitei,

dalyvaujant ieškovui V. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Mantui Gerdauskiui, atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos vadovui G. M., advokatui Audriui Biguzui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos lankininkų federacijai dėl Lietuvos lankininkų federacijos tarybos nutarimų pripažinimo neteisėtais ir nuostolių atlyginimo,

 

n u s t a t ė:

 

1. Ieškovas 2017 m. liepos 31 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos tarybos 2016 m. balandžio 23 d. nutarimą, kuriuo į vyrų rinktinės, dalyvausiančios 2016 m. Europos čempionate, sudėtį įtrauktas sportininkas L. B., 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta vyrų rinktinės sudėtis, ir priteisti iš atsakovo 21,28 Eur nuostoliams atlyginti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad:

1.1. Atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. vasario 20 d. nusprendė, kad atrankinėmis varžybomis į Europos čempionatą bus laikomos: 2016 m. balandžio 9 d. kontrolinės varžybos Vilniuje, 2016 m. balandžio 16 d.  Salas pagats, Latvijoje, ir 2016 m. balandžio 23 d. kontrolinės varžybos Vilniuje, taip pat nusprendė, kad vyr. treneris rinktinės sąrašą federacijos tarybai teiks atsižvelgdamas į atrankinių varžybų rezultatus, o taryba patvirtins galutinę rinktinės sudėtį. Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. kovo 25 d. nusprendė nustatyti vyrų grupėje normatyvus (atrankos kriterijus) dalyvauti Europos čempionate: 1) pasiekus rezultatą 2x70 metrų 640 taškų; 2) pasiekus rezultatą 640 taškų keliems sportininkams, imamas aukštesnis rezultatas; 3) neįvykdžius nurodyto rezultato, komandos sudėtis formuojama rinktinės trenerio teikimu, kurį tvirtina taryba. Kartu nuspręsta, kad komandos sudėtis dalyvauti Europos čempionate bus formuojama pagal rezultatus, pasiektus paskelbtose atrankinėse varžybose, iš kurių pretendentai turi dalyvauti mažiausiai dviejose.

1.2. Ieškovas nurodė, kad jis dalyvavo visose atrankinėse varžybose ir surinko iš viso 1859 taškus. Už jį pagal bendrą visų atrankinių varžybų rezultatą geriau pasirodė tik du sportininkai – M. Š. (bendrai surinkęs 1864 taškus) ir A. K. (bendrai surinkęs 1860 taškų). Tačiau Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą patvirtinti rinktinės sudėtį į 2016 m. Europos čempionatą ir vyr. trenerio siūlymu patvirtino tokią vyrų rinktinės sudėtį: M. Š., A. K., L. B..

1.3. Ieškovas iš karto po to, kai atsakovo puslapyje buvo paskelbtas Federacijos tarybos 2016 m. balandžio 23 d. sprendimas, 2016 m. gegužės 12 d. skundu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti tarybos 2016 m. balandžio 23 d. sprendimą, nurodydamas, kad į rinktinės sudėtį nepagrįstai vietoje ieškovo įtrauktas L. B., kuris atrankinėse varžybose surinko 1807 taškus, t. y. 52 taškais mažiau negu ieškovas. Atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo, dar kartą apsvarsčiusi rinktinės sudėtį į Europos čempionatą, rinktinės sudėtį paliko nepakeistą.

1.4. Ieškovo teigimu, dėl neteisėtų atsakovo sprendimų į vyrų rinktinės sudėtį vietoje jo nepagrįstai įtraukus L. B., ieškovas patyrė 21,28 Eur nuostolių, kuriuos sudaro vykimo į atrankines varžybas Vilniuje (2016 m. balandžio 9 d. ir 2016 m. balandžio 23 d.) išlaidos – 21,28 Eur, ir atsakovas privalo šiuos nuostolius atlyginti.

2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas Lietuvos lankininkų federacija nurodė, kad prašo palikti ieškinį nenagrinėtą, o tuo atveju, jeigu jis bus nagrinėjamas teisme, atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad:

2.1. 2016 m. Europos čempionatas, su kuriuo susijusius Lietuvos lankininkų federacijos tarybos sprendimus ginčija ieškovas, jau yra įvykęs, teismo sprendimas šioje civilinėje byloje negali turėti jokios įtakos ieškovo teisiniams interesams, todėl ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

2.2. Be to, ieškovas neįrodo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ši civilinė byla yra ieškovo asmeninių nesutarimų su Federacija ir jos vadovu pasekmė, ieškovas tiesiog siekia pasibylinėti, bet ne gauti 21,28 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.

2.3. Ieškovas tik pateikia skundžiamų sprendimų galimą teisinį vertinimą Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo ir CK požiūriu, tačiau nenurodo jokių faktinių argumentų, kodėl atsakovo tarybos sprendimai turėtų būti pripažinti neteisėtais.

2.4. Atsakovo Taryba 2016 m. kovo 25 d. sprendimu nustatė normatyvus (atrankos kriterijus) dalyvauti 2016 m. šaudymo iš lanko Europos čempionate ir kitose tarptautinėse varžybose. Vyrų grupėje nustatyti šie reikalavimai: 1) parodžius rezultatą 2x70 metrų 640 tšk.; 2) parodžius rezultatą 640 tšk. keliems sportininkams imamas aukštesnis rezultatas; 3) neįvykdžius nurodyto rezultato komandos sudėtis formuojama rinktinės trenerio teikimu, kurį tvirtina taryba. Kartu atsakovo tarybos sprendimu buvo nustatyta, kad komandos sudėtis dalyvauti Europos čempionate bus formuojama pagal rezultatus, parodytus paskelbtose atrankinėse varžybose, iš kurių pretendentai turi dalyvauti bent dviejose.

2.5. Atsakovo pabrėžta, kad nė vienas iš  sportininkų, tarp jų ir ieškovas, nė vienose atrankinėse varžybose neįvykdė reikiamo normatyvo, t. y. nesurinko bent 640 taškų. Pateikdamas savo skaičiavimus, ieškovas sąmoningai klaidina teismą, nes atsakovo organizuojamų atrankinių (kontrolinių) varžybų metu surinkti taškai neturėjo lemiamos įtakos atrenkant sportininkus į rinktinės sudėtį. Kadangi nė vienas sportininkas neįvykdė nurodyto rezultato (640 tšk.), komandos sudėtis buvo suformuota rinktinės trenerio sprendimu, ir šios sudėties rinktinę vėliau taip pat patvirtino atsakovo taryba.

2.6. Kūno kultūros ir sporto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu lygiateisiškumo principu siekiama sudaryti vienodas sąlygas sportuoti visiems norintiems, nepaisant jų lyties, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties. Nagrinėjamu atveju visiems sportininkams buvo nustatytos vienos sąlygos (atrankos kriterijai) patekti į rinktinės sudėtį ir nė vienas iš atrankinėse varžybose dalyvavusių sportininkų nepasiekė reikiamo rezultato, Kūno kultūros ir sporto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas. Rinktinės sudėtis suformuota rinktinės trenerio sprendimu ir vėliau patvirtinta atsakovo tarybos.

2.7. M. Š. ir A. K. buvo pakviesti į rinktinę trenerio sprendimu ne tik dėl gerų rezultatų atrankinėse varžybose, bet ir dėl savo jauno amžiaus bei potencialo, kurį įžvelgė rinktinės treneris. Sportininkas L. B. įtrauktas į rinktinės sudėtį rinktinės trenerio sprendimu, nes yra daugkartinis Lietuvos čempionas, dabartinis Lietuvos 70 metrų rekordininkas ir 2016 m. Baltijos šalių čempionas.

2.8. Nagrinėjamu atveju, nė vienam iš sportininkų, tarp jų – ir ieškovui, neįvykdžius atsakovo tarybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimu patvirtinto pirmojo atrankos kriterijaus (nepasiekus rezultato 2x70 metrų 640 tšk.), buvo tinkamai vadovautasi trečiuoju kriterijumikomandos sudėtis suformuota rinktinės trenerio teikimu, kurį pavirtino taryba. Dėl to ieškovo ginčijami tarybos sprendimai yra teisėti.

2.9. Be to, teismui nėra pagrindo pripažinti atsakovo tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimus negaliojančiais, nes neaišku, kokiais sandorių negaliojimo pagrindais ieškovas juos ginčija.

2.10. Ieškovo nurodytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“, kuriuo remdamasis jis apskaičiavo reikalaujamų atlyginti nuostolių dydį, negalioja nuo 2015 m. lapkričio 6 d. Kita vertus, visi atsakovo sportininkai, dalyvavę atrankinėse varžybose, vyko į jas savo lėšomis. Atsakovo vykdomoje veikloje laikomasi praktikos, kad sportininkai į varžybas vyksta (t. y. moka už kurą) savo asmeninėmis lėšomis. Taip elgėsi ir pats ieškovas. Ieškiniu ieškovas taip pat patvirtina, kad už kurą mokėjo savo asmeninėmis lėšomis, tačiau teigia, jog patyrė žalą dėl to, kad nebuvo atrinktas dalyvauti Europos čempionate. Be to, pagal atsakovo vykdomą praktiką, sportininkus į varžybas (nesvarbu, kokios jos būtų) siunčia sporto klubai. Atsakovas tik formuoja Lietuvos rinktinės sudėtį. Taigi jeigu ieškovas patyrė nuostolių, juos turėtų išsireikalauti iš sporto klubo, kuris jį siuntė į varžybas.

2.11. Tiek ieškovas, tiek kiti atsakovo sportininkai, vykstantys į varžybas, negali iš anksto žinoti savo rezultatų, nes tai yra sportas, kuriame rezultatus lemia sportininko profesionalumas, pasirengimas, treniruotės, varžybinė taktika bei metodika, o galiausiai – ir sėkmė. Taigi ieškovas pats prisiėmė riziką dėl dalyvavimo varžybose bei tam tikrų rezultatų siekimo. Ieškovo siekiami įrodyti nuostoliai iš esmės yra ne nuostoliai, bet kiekvieno sportininko asmeniniai kaštai, patiriami nepriklausomai nuo to, kokius rezultatus pasieks sportininkas, nepriklausomai nuo to, bus jam suteikta teisė atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose ar ne. Dėl to nuostoliai šioje civilinėje byloje neįrodyti.

2.12. Tarp atsakovo tarybos 2016 m. balandžio 23 d. nutarimo dalies, kuria į rinktinės sudėtį vyrų komandoje vietoje ieškovo įtrauktas L. B., taip pat tarybos 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo ir ieškovo galbūt patirtų išlaidų už kurą (21, 28 Eur) nėra priežastinio ryšio. Jau nurodyta, kad atsakovo veikloje laikomasi praktikos, pagal kurią sportininkai į varžybas vyksta (t. y. moka už kurą) savo asmeninėmis lėšomis. Taip elgėsi ir pats ieškovas, ieškiniu, be kita ko, patvirtindamas, jog už kurą mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Ieškovas pats prisiėmė riziką dėl dalyvavimo varžybose bei tam tikrų rezultatų siekimo.

2.13. Atsakovas nėra kaltas dėl priimtų ginčijamų sprendimų, nes jie priimti rinktinės treneriui parinkus Lietuvos rinktinės sudėtį 2016 m. Europos čempionatui.

2.14. Pagal CPK 22 straipsnį teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Civilinio proceso tvarka nagrinėjami ginčai, kurie kyla pažeidus tam tikrus visuotinai privalomus įstatymus ar kitus norminius aktus, priimtus kompetentingų institucijų. Kai ginčas nepriklauso spręsti teismui, asmuo neturi teisės kreiptis į teismą. Asmens, kuris kreipėsi dėl nepriklausančio teismo kompetencijai ginčo, pareiškimą teismas atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai). Toks aiškinimas yra įtvirtintas teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-200-601/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1381-302/2012). Kadangi suformuoti Lietuvos šaudymo iš lanko sporto šakos rinktinės sudėtį yra atsakovo ir jos paskirto rinktinės trenerio išimtinė kompetencija, atsakovas nepažeidė jokių visuotinai privalomų įstatymų ar kitų norminių aktų, todėl ginčas negali būti nagrinėjamas teisme. Priešingai, nei teigia ieškovas, dėl atsakovo tarybos sprendimų ieškovas privalėjo iš pradžių kreiptis į atsakovo Etikos ir ginčų komisiją, nes ieškovas ginčija atsakovo tarybos sprendimą nustatyti normatyvus (atrankos kriterijus) ir jų skaičiavimo tvarką.

2.15. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas juridinių asmenų organų sprendimams nuginčyti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Nagrinėjau atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas atsakovo tarybos sprendimams ginčyti. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad dar 2016 m. birželio 20 d. ieškovas kreipėsi beveik analogišku Ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nurodydamas, kad kreipiasi į teismą laiku, nepraleisdamas ieškinio senaties termino. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovas reiškia analogišką pagrindą turintį ieškinį antrą kartą, darytina išvada, kad praleistas ieškinio senaties terminas atsakovo 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimams nuginčyti. Ieškovas neprašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.   

3. Teismo posėdyje:

3.1. Ieškovas, ieškovo atstovas, remdamiesi ieškinyje išdėstytais argumentais, prašė tenkinti ieškinį. Ieškovas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio esminis tikslas – ne reikalaujamų nuostolių atlyginimas, bet siekis įrodyti, jog jam nepagrįstai ir neteisėtai neleista dalyvauti Europos čempionate, užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams ateityje, užkirsti kelią diskriminacijai ir neteisėtoms atrankoms ateityje. Ieškovo teigimu, patekimą į rinktinės sudėtį turi lemti ne asmeninės savybės (būdas, charakteris ir pan.), bet sportiniai rezultatai. 

3.2. Ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas atsakovo priimtiems sprendimams nuginčyti, ieškovas prašo praleistą terminą atnaujinti, atsižvelgiant šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią specifinę situaciją: įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai civilinėje byloje, kurioje ieškinys dėl ginčijamų atsakovo tarybos nutarimų buvo paliktas nenagrinėtas, ieškovas labai operatyviai padavė ieškinį nagrinėjamoje byloje.

3.3. Atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos vadovas, kuris yra ir rinktinės vyr. treneris, teismo posėdyje paaiškino, kad sportininkams Lietuvos ribose niekada nepadengiamos kelionių į varžybas išlaidos; šias sportininkų išlaidas dengia klubai, kuriems sportininkai atstovauja. Be to, ir už dalyvavimą čempionatuose sportininkai negauna iš Federacijos finansinių atlygių. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad jis, kaip rinktinės treneris, formuodamas rinktinės sudėtį iš sportininkų, neįvykdžiusių Tarybos sprendimu nustatyto 640 tšk. reikalavimo, vadovavosi tokiais kriterijais: 1) konkretaus sportininko patirtis dalyvaujant olimpinio lanko rungtyje (ieškovo didžiausi pasiekimai – neolimpinio lanko rungtyje; olimpinio lanko rungtyje ieškovo patirtis ginčo atrankos metu buvo 2 metai, tuo tarpu paimto į rinktinę L. B. 15 metų); 2) Lietuvos čempionatų nugalėtojai ir čempionai (ieškovas iki ginčo atrankos neturėjo tokio titulo, tik po metų laimėjo Lietuvos čempionatą); 3) sportininkų asmeninės savybės, kurios lemia gerą mikroklimatą rinktinėje (ieškovas žiemos čempionate Kroatijoje pasirodė kaip konfliktiškas sportininkas).

3.4. Atsakovo atstovas advokatas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, o jeigu tokio pagrindo nebūtų nustatyta – atmesti kaip nepagrįstą dėl atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų.                           

 

Ieškinys atmestinas

 

4. Byloje nustatyta, kad Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 04.02.16 „Dėl Lietuvos rinktinės dalyvavimo Europos čempionate“ nusprendė preliminariai užregistruoti į Europos čempionatą D. N., J. S., G. P., M. Š., A. K., V. Š. (T. 1, b. l. 6).

5. Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 25.03.2016 nustatė 2016 metų patekimo į Lietuvos olimpinių lankų rinktinę  normatyvus (atrankos kriterijus) dalyvauti 2016 metų Europos čempionate ir kitose tarptautinėse varžybose. Vyrų grupėje buvo nustatyti tokie atrankos kriterijai: 1) pasiekus rezultatą 2x70 metrų 640 taškų (paliktas 2015 m. normatyvas); 2) pasiekus rezultatą 640 taškų keliems sportininkams, imamas aukštesnis rezultatas; 3) neįvykdžius nurodyto rezultato, komandos sudėtis formuojama rinktinės trenerio teikimu, kurį tvirtina taryba. Kartu nuspręsta, kad komandos sudėtis dalyvauti Europos čempionate bus formuojama pagal rezultatus, pasiektus Federacijos puslapyje paskelbtose atrankinėse varžybose, iš kurių pretendentai turi dalyvauti mažiausiai dviejose (T. 1, b. l. 8).

6. Ieškovas ir dar trys sportininkai dalyvavo kontrolinėse atrankinėse varžybose, vykusiose 2016 m. balandžio 9 d., 2016 m. balandžio 16 d., 2016 m. balandžio 23 d. ir pasiekė tokius rezultatus:

Sportininkai

Kontrolinės atrankinės varžybos

Suvestiniai rezultatai

2016-04-09

2016-04-16

2016-04-23

 

M. Š.

614

633

617

1864

A. K.

616

617

627

1860

V. Š.

624

614

621

1859

L. B.

600

616

591

1807

7. Nė vienam iš sportininkų neįvykdžius atsakovo tarybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimu patvirtinto pirmojo atrankos kriterijaus (nepasiekus rezultato 2x70 metrų 640 tšk.), rinktinės sudėtis buvo pasiūlyta rinktinės trenerio, ir Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtino rinktinės trenerio pasiūlytos sudėties rinktinę, susidedančią iš M. Š., A. K., L. B. (T. 1, b. l. 34-36).

8. Ieškovas Lietuvos lankininkų federacijos tarybai ir prezidentui 2016 m. gegužės 12 d. pateikė skundą, prašydamas pakeisti sprendimą ir rinktinės sudėtį suformuoti pagal atrankinių varžybų rezultatus (T. 1, b. l. 7).

9. Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 16.05.2016, dar kartą apsvarsčiusi Lietuvos šaudymo iš lanko rinktinės sudėtį, dalyvausiančią Europos čempionate Anglijoje, vienbalsiai paliko galioti 2016 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtintos sudėties rinktinę (T. 1, b. l. 9).

10. Ieškovas 2016 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėta Lietuvos lankininkų federacijos tarybos 2016 m. balandžio 23 d. nutarimo dalį, kuria į rinktinės, vyksiančios į Europos čempionatą, sudėtį vyrų komandoje įtrauktas sportininkas L. B., taip pat pripažinti neteisėtu Lietuvos lankininkų federacijos tarybos 2016 m. gegužės 16 d. atsakovo sprendimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-29136-864/2016) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, priėjęs prie išvados, kad nors atsakovo priimti sprendimai yra netesėti, tačiau Europos čempionatas Notingeme, Jungtinėje Karalystėje, jau įvyko 2016  m. gegužės 23-29 d., Lietuvos lankininkų rinktinė jame dalyvavo tokia sudėtimi, kokią patvirtino atsakovas ginčijamu sprendimu, todėl ieškovo ieškinio reikalavimų (tokių, kaip jie suformuluoti) tenkinimas nesukels teisinių pasekmių nei trečiajam asmeniui, nei pačiam ieškovui.

12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalino teiginius, kuriais atsakovo veiksmai pripažinti neteisėtais, o procesinį sprendimą, kuriuo ieškinys paliktas nenagrinėtas, paliko nepakeistą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1153-232/2017) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

13. Ieškovas 2017 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtais atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos tarybos 2016 m. balandžio 23 d. nutarimą, kuriuo į vyrų rinktinės, dalyvausiančios 2016 m. Europos čempionate, sudėtį įtrauktas sportininkas L. B., 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta vyrų rinktinės sudėtis, ir priteisti iš atsakovo 21,28 Eur nuostoliams, patirtiems dėl kelionės į atrankines varžybas, atlyginti.             

 

Dėl atsakovo argumentų, kad ieškovo pareikšti reikalavimai nenagrinėtini teisme

 

14. Atsakovas teigia, kad suformuoti Lietuvos šaudymo iš lanko sporto šakos rinktinės sudėtį yra Lietuvos lankininkų federacijos ir jos paskirto rinktinės trenerio išimtinė kompetencija, atsakovas nepažeidė jokių visuotinai privalomų įstatymų ar kitų norminių aktų, todėl ginčas negali būti nagrinėjamas teisme.

15. Tokie atsakovo argumentai atmestini. Visų pirma, pažymėtina tai, kad dėl analogiškų atsakovo argumentų pasisakyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje apeliacinėje byloje Nr. e2A-1153-232/2017, pripažįstant, jog, ieškovas, manydamas, kad jo teisės ar teisėti interesai pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nurodytina tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo neabejotinai yra nagrinėtinas teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl atsakovo prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą

 

16. Atsakovas teigia, kad ieškinį dėl Lietuvos lankininkų federacijos tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimų pripažinimo neteisėtais ieškovas buvo pareiškęs 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-29136-864/2016, ir šis ieškinys įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, peržiūrėtu apeliacine tvarka, paliktas nenagrinėtas, teismams konstatavus, jog Europos čempionatas Notingeme, Jungtinėje Karalystėje, jau įvyko 2016 m. gegužės 23-29 d., Lietuvos lankininkų rinktinė jame dalyvavo tokios sudėties, kokią patvirtino atsakovas ginčijamu sprendimu, todėl ieškovo suformuluotų reikalavimų tenkinimas nesukels teisinių pasekmių. Pasak atsakovo, šiuo metu nėra pasikeitusių nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, kurios nulemtų atsakovo tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimų neteisėtumą, 2016 m. Europos čempionatas yra įvykęs, taigi sprendimas nagrinėjamoje byloje negali turėti kokios nors įtakos ieškovo teisiniams interesams, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

17. Tokia atsakovo pozicija atmestina kaip teisiškai nepagrįsta. Nors atsakovas teisingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija tuos pačius atsakovo tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimus, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-29136-864/2016, tačiau pabrėžtina, jog nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalykas yra visiškai kitas – ieškovas, remdamasis ginčijamų atsakovo valdymo organo sprendimų neteisėtumu, prašo priteisti jam nuostolių atlyginimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimai dėl atsakovo tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimų pripažinimo neteisėtais savo esme nėra savarankiški ieškinio reikalavimai – tai byloje pareikšto reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą įrodinėjimo dalyko sudėtinė dalis, vienos iš būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – įrodinėjimas.

18. Pripažintina teisiškai nepagrįsta ir atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta pozicija, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi pripažino, jog ieškovo ginčijami atsakovo tarybos sprendimai (2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d.) nėra neteisėti (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1153-232/2017). Nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškovo ginčytų atsakovo tarybos sprendimų (2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d.) teisėtumo, tik pašalino pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvus dėl šių sprendimų pripažinimo neteisėtais dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą tuo pagrindu, kad aptariamų sprendimų ginčijimas nesukels teisinių pasekmių dėl jau įvykusio Europos čempionato, neturėjo teisinio pagrindo vertinti šių sprendimų teisėtumo ar neteisėtumo.

19. Atsakovo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą dėl tapatumo su ieškiniu, kuris buvo pareikštas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-29136-864/2016, taip pat yra teisiškai nepagrįstas. Visų pirma, ieškinys, kuris buvo pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-29136-864/2016, ir nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys negali būti vertinami kaip tapatūs, nes akivaizdu, kad skiriasi jų dalykas. Kita vertus, jeigu nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį būtų pagrindas pripažinti tapačiu tam, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, tai byla turėtų būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 3 punktas), o ne ieškinys paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).    

20. Šioje byloje pareikšto ieškinio nėra teisinio pagrindo palikti nenagrinėto ir kitu atsakovo nurodytu pagrindu – dėl ieškovo nesilaikytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nesutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju ieškovas privalėjo iš pradžių kreiptis į atsakovo Etikos ir ginčų komisiją, nes ginčija atsakovo tarybos sprendimą nustatyti normatyvus (atrankos kriterijus) ir jų skaičiavimo tvarką. Ieškovas neginčija atsakovo tarybos nustatytų normatyvų (atrankos kriterijų), bet remiasi jų netinkamu taikymu ieškovo atžvilgiu. Be to, Etikos ir ginčų komisijos paskirtis – spręsti ginčus tarp Federacijos narių, taip pat jos organų (Lietuvos lankininkų federacijos Etikos ir ginčų komisijos darbo reglamento 2, 6 punktai). Ieškovas nėra nei Federacijos narys, nei šio viešojo juridinio asmens valdymo organas.

21. Dėl išdėstytų motyvų atsakovo prašymas palikti šioje byloje ieškovo pareikštą ieškinį nenagrinėtą atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

 

Dėl senaties termino Lietuvos lankininkų federacijos sprendimams nuginčyti  

 

22. Atsakovo teisingai nurodyta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas juridinių asmenų organų sprendimams nuginčyti. Tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nesutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškinys dėl Lietuvos lankininkų federacijos tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimų pripažinimo neteisėtais paduotas praleidus nurodytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

23. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo 2016 m. gegužės 12 d. skundo Federacijos tarybai matyti, kad apie Federacijos tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimus ieškovas sužinojo  2016 m. gegužės pradžioje (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinį dėl nurodytų sprendimų pripažinimo neteisėtais ieškovas pareiškė 2016 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-29136-864/2016, nepažeidęs trijų mėnesių ieškinio senaties termino (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, 1.125 straipsnio 4 dalis). Taigi, padavus ieškinį, senaties termino eiga nutrūko 2016 m. birželio 22 d. (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Nutraukta ieškinio senaties termino eiga prasidėjo iš naujo, kai Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo 2016 m. birželio 22 d. paduotas ieškinys paliktas nenagrinėtas (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju netaikytina CK 1.130 straipsnio 4 dalis, nes nėra pagrindo teigti, kad ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ieškinys nagrinėjamoje byloje paduotas 2017 m. liepos 31 d., taigi nepažeidus trijų mėnesių ieškinio senaties termino, prasidėjusio iš naujo 2017 m. liepos 3 d. (CK 1.130 straipsnio 3 dalis).           

24. Kartu pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą iš esmės 2017 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje, ieškovo atstovas pareiškė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu teismas pripažintų jį praleistu. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, jog ieškovas nedelsdamas gynė savo teises, kreipdamasis į teismą dėl Federacijos tarybos 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimų pripažinimo neteisėtais Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-29136-864/2016; po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nurodytą ieškinį nenagrinėtą, ieškovas jau 2017 m. liepos 31 d. pateikė teismui ieškinį nagrinėjamoje byloje.

25. Prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą gali būti pareikštas žodžiu, nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.). Taigi ieškinio senaties atnaujinimo klausimas gali būti sprendžiamas net nesant šalies prašymo jį atnaujinti. 

26. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. CK nenustatytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas, taip pat nepateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą.

27. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje ieškovas būtų praleidęs trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, tai, įvertinus šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, būtų pakankamas pagrindas praleistą terminą atnaujinti – ieškovas nuo pat sužinojimo apie ginčijamų Federacijos tarybos sprendimų priėmimą, ėmėsi aktyvių veiksmų jų teisėtumui teismo tvarka patikrinti ir nuosekliai to siekė (CK 1.5 straipsnis, 1.131 straipsnio 2 dalis).           

 

Dėl atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos civilinės atsakomybės už ieškovo reikalaujamus priteisti nuostolius

 

28. Tam, kad būtų pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą, turi būti nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, ieškovo patirti nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įrodyti tris pirmąsias civilinės atsakomybės sąlygas pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Civilinės atsakomybės atveju kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi paneigti kaltės prezumpciją. Pabrėžtina, kad, nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, asmeniui civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

 

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

 

29. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos veiksmų neteisėtumą ieškovas grindžia atsakovo tarybos (valdymo organo) 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. sprendimų, kuriais į vyrų rinktinės 2016 m. Europos čempionate sudėtį įtrauktas sportininkas, atrankinėse varžybose surinkęs 52 taškais mažiau nei ieškovas, neteisėtumu. Pasak ieškovo, Federacija, laikydamasi savo pačios nustatytų atrankos į 2016 m. čempionatą kriterijų, turėjo vadovautis atrankinių varžybų rezultatais ir į rinktinės sudėtį įtraukti ieškovą, o to nepadariusi pažeidė Kūno kultūros ir sporto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą.

30. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad šalių ginčas dėl nuostolių atlyginimo kilo sporto teisinių santykių, todėl jis turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į sporto srities santykių specifiką.

31. Jau nurodyta, kad Lietuvos lankininkų federacijos taryba 2016 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 25.03.2016 nustatė tokius atrankos į Lietuvos olimpinių lankų rinktinę, dalyvausiančią 2016 metų Europos čempionate, normatyvus (atrankos kriterijus) vyrų grupėje: 1) į rinktinę patenka sportininkai, pasiekę rezultatą 2x70 metrų 640 taškų (paliktas 2015 m. normatyvas); 2) jeigu 640 taškų rezultatą pasiekia keli sportininkai, vadovaujamasi aukštesniu rezultatu; 3) sportininkams nepasiekus nurodyto rezultato (2x70 metrų 640 taškų), komandos sudėtis formuojama rinktinės trenerio teikimu, kurį tvirtina taryba. Kartu nuspręsta, kad komandos sudėtis dalyvauti Europos čempionate bus formuojama pagal rezultatus, pasiektus Federacijos puslapyje paskelbtose atrankinėse varžybose, iš kurių pretendentai turi dalyvauti mažiausiai dviejose (T. 1, b. l. 8).

32. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nė vienas atrankinėse varžybose dalyvavusių sportininkų nepasiekė rezultato 2x70 metrų 640 taškų, kuris būtų besąlyginis pagrindas patekti į rinktinės, dalyvausiančios 2016 m. Europos čempionate, sudėtį. Tokiu atveju atsakovas turėjo teisėtą pagrindą dėl rinktinės sudėties spręsti kito Lietuvos lankininkų federacijos tarybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimu patvirtinto kriterijaus pagrindu – rinktinės trenerio teikimu. 

33. Byloje kilusio ginčo aspektu pažymėtina tai, kad, pripažįstant pagrįsta ieškovo poziciją, jog ir tuo atveju, kai nė vienas iš atrankinėse varžybose dalyvavusių sportininkų neįvykdė nustatyto normatyvo (2x70 metrų 640 taškų), rinktinės sudėtis turėjo būti formuojama pagal sportininkų atrankinėse varžybose surinktų taškų skaičių, Federacijos tarybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimu įtvirtintas vienas iš atrankos kriterijų – komandos sudėtį formuoti rinktinės trenerio teikimu – apskritai netektų prasmės. Rinktinės trenerio teikimas būtų apskritai nereikalingas, o jeigu tokio ir reikėtų, tai jis būtų visiškai formalus, rinktinės treneris negalėtų teikti kitokios rinktinės sudėties, kaip tik remdamasis vieninteliu kriterijumi – atrankinėse varžybose sportininkų surinktų taškų skaičiumi, nepaisant to, kad nė vienas sportininkas neįvykdė patekti į rinktinę nustatyto normatyvo 2x70 metrų 640 taškų.

34. Teismo vertinimu, sporto srityje toks atrankos į svarbias tarptautines varžybas kriterijus, kaip trenerio teikimas, yra suprantamas ir pagrįstas. Varžybose pasiekiamus rezultatus lemia daug faktorių.  Jeigu sportininkai atrankinėse varžybose neįvykdo tam tikro atrankos normatyvo, būtent treneris gali geriausiai įvertinti konkretaus sportininko galimybes atstovauti šalį tarptautinėse varžybose, atsižvelgdamas į trenerio ne vienerius metus stebimą sportininko darbą.

35. Nagrinėjamo sporto teisės ginčo aspektu pripažinti pagrįstais atsakovo atstovų argumentai, kad, nė vienam iš sportininkų neįvykdžius Federacijos tarybos nustatyto normatyvo (2x70 metrų, 640 taškų), rinktinės treneris turėjo teisę siūlyti rinktinės narius, įvertinęs jų per ilgą laiką rodomus rezultatus, talentą, potencialą, be to, ir asmenines savybes, kurios svarbios rinktinės mikroklimatui. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kuriais vadovaudamasis rinktinės treneris į rinktinės sudėtį pasiūlė kitą sportininką, surinkusį atrankinėse varžybose mažiau taškų už ieškovą (T. 2, b. l. 75-104).  

36. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad atsakovas ginčijamais sprendimais pažeidė Kūno kultūros ir sporto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Šioje teisės normoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo esmė – siekti sudaryti sąlygas sportuoti visiems norintiems, nepaisant jų lyties, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties. Sutiktina su atsakovu, kad ginčo atveju sportininkams buvo nustatytas vienodas normatyvas patekti į rinktinės sudėtį, tačiau nė vienas iš sportininkų šio normatyvo neįvykdė. Ta aplinkybė, kad rinktinės sudėtį Federacijos tarybai teikė rinktinės treneris, vadovaudamasis jo pasirinktais kriterijais, o Federacijos taryba pritarė trenerio teikimui, savaime nereiškia Kūno kultūros ir sporto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimo.

37. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo argumentai, kad vyrų rinktinės, vyksiančios į 2016 m. Europos čempionatą, sudėtis atsakovo tarybos turėjo būti tvirtinama pagal atrankinėse varžybose sportininkų surinktus taškus, nepaisant to, kad nė vienas iš sportininkų neįvykdė nustatyto normatyvo – 2x70 metrų 640 taškų, atmestini kaip nepagrįsti.

38. Ginčo situacijoje atsakovo veiksmų teisėtumas galėtų būti vertinamas nebent tuo aspektu, kad Federacijos taryba, tvirtindama rinktinės sudėtį pagal rinktinės trenerio teikimą, tinkamai neatskleidė kriterijų, kuriais remdamasis treneris pateikė tarybai tvirtinti būtent tokios sudėties rinktinę ir kuriuos taryba pripažino pagrįstais formuojant rinktinės sudėtį, kai nė vienas iš sportininkų atrankinėse varžybose neįvykdė nustatyto normatyvo. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog atsakovo tarybos sprendimai dėl rinktinės sudėties patvirtinimo nėra motyvuoti, savaime nėra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ieškovo reikalaujamų priteisti nuostolių forma. Turi būti nustatytos kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.                                

            

Dėl ieškovo prašomų priteisti nuostolių

39. Ieškovas teigia, kad, atsakovui nepagrįstai neįtraukus jo į rinktinės sudėtį vyrų komandoje, ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro kelionės į atrankines varžybas išlaidos.

40. Pažymėtina, kad teismo proceso metu išsiaiškinta, jog sportininkų išlaidų, patiriamų dėl kelionių į atrankines varžybas, atsakovas Lietuvos lankininkų federacija nekompensuoja, nepaisant kokių rezultatų sportininkai pasiekia. 2017 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad į visas varžybas vyksta savo lėšomis. Jeigu ieškovas būtų patekęs į rinktinę ir važiavęs į 2016 m. Europos čempionatą, jam dalyvavimo atrankinėse varžybose, išlaidos pinigine forma nebūtų atlygintos.

41. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo patirtos kelionės į vienas iš atrankinių varžybų išlaidos nėra nuostoliai, kuriuos lėmė ieškovo neteisėtais laikomi atsakovo veiksmai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl priežastinio ryšio

 

42. Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp ieškovo nurodomų kaip neteisėtų atsakovo veiksmų ir nuostoliais įvardytų išlaidų nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nuostoliais įvardytos išlaidos ieškovui nebūtų kompensuotos ir tuo atveju, jeigu jis būtų įtrauktas į rinktinės sudėtį ir vykęs į 2016 m. Europos čempionatą.

 

43. Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad neįrodytos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas (CK 6.246, 6.247 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsniai).     

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

44. Pagal bendrąją taisyklę, atmetus ieškinį, atsakovas turi teisę reikalauti šio teismo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. 

45. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 600 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 250 Eur išlaidų už prašymo užtikrinti bylinėjimosi išlaidas parengimą, pasirengimą šios civilinės bylos nagrinėjimui teisme, 100 Eur išlaidų už papildomų įrodymų surinkimą ir pateikimą, taip pat 100 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme (T. 2, b. l. 50, 158, 159-160, 163, 165). Taigi iš viso atsakovas pateikė įrodymus dėl 1050 Eur šio teismo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų. 

46. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovo advokatas rengė procesinius dokumentus ir civilinėje byloje Nr. e2-29136-864/2016, kurioje buvo pareikštas ieškinys dėl tų pačių Federacijos tarybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Dėl to darytina išvada, kad atsakovo atstovui nagrinėjamu atveju reikėjo mažiau darbo ir laiko sąnaudų atsiliepimui į ieškinį parengti, pasirengti bylos nagrinėjimui teisme. Prašymas užtikrinti bylinėjimosi išlaidas atmestas kaip nepagrįstas, todėl šiam prašymui parengti patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovui neatlygintinos. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad šioje byloje kilusį teisinį ginčą lėmė atsakovo veiksmai, kai, gavus ieškovo 2016 m. gegužės 12 d. skundą, motyvuotai nebuvo atskleisti kriterijai, kuriais remdamasis treneris pateikė tarybai tvirtinti būtent ginčijamos sudėties rinktinę ir kuriuos taryba pripažino pagrįstais formuojant rinktinės sudėtį, kai nė vienas iš sportininkų atrankinėse varžybose neįvykdė numatyto normatyvo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

47. Teismo vertinimu, dėl nurodytų motyvų, be kita ko, atsižvelgus į priežastis, prisidėjusias prie bylinėjimosi išlaidų atsiradimo, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 4 dalis). 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ė:

             

atmesti ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos lankininkų federacijai dėl nuostolių atlyginimo.

              Priteisti iš ieškovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos (juridinio asmens kodas 135567698) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.  

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                                       Laima Ribokaitė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • 2S-200-601/2009
  • 2S-1381-302/2012
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • e2A-1153-232/2017
  • CPK 22 str. Civilinių bylų priskirtinumas teismams
  • CK2 2.82 str. Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos
  • CK1 1.130 str. Ieškinio senaties termino nutraukimas
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas