Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [e3K-3-39-690-2015].docx
Bylos nr.: e3K-3-39-690/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras 123641468 atsakovas
UAB „Estravel Vilnius“ 110781452 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas

Motyvų projektas

Civilinė byla Nr. e3K-3-39-690/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02642-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. vasario 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Estravel Vilnius“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Estravel Vilnius“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus turizmo informacijos centrui ir konferencijų biurui dėl pirkimo sąlygų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje keliami materialiosios teisės normų, nustatančių reikalavimus viešojo pirkimo sąlygoms, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė UAB „Estravel Vilnius“ (toliau – ieškovė, kasatorė, tiekėja) kreipėsi į teismą prašydama: pripažinti neteisėtomis ir panaikinti supaprastinto atviro konkurso „Aviabilietų verslo klientams bei jų pervežimo paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas) sąlygų 3 priedą „B finansinis pasiūlymas“, Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1, 1.1–1.4, 2.4 ir 2.6 punktus, 1 priedo „Techninė specifikacija“ dalies „Užsienio verslo klientų pervežimai“ reikalavimus vasario 15 d. svečių pervežimui į Trakus; ex officio nutraukti Pirkimo procedūras; pripažinti negaliojančia atsakovės VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) ir Pirkimo laimėtojos UAB „Baltic Travel Group“ 2013 m. gruodžio 3 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdė Pirkimą. Pirkimo sąlygų 11 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija numato įsigyti parodos–kontaktų mugės „Convene, vyksiančios 2014 m. vasario 10–15 dienomis, užsienio verslo klientų skrydžio bilietų pirkimo ir jų pervežimo paslaugas, 12 punkte nurodyta, kad perkamos paslaugos ir jų apimtis apibūdintos Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija). Ieškovė nurodo, kad ketino pateikti pasiūlymą Pirkimui, tačiau objektyviai to negalėjo padaryti, nes Pirkimo sąlygos neaiškios ir neteisėtos. Ieškovė 2013 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją su pretenzija, prašydama stabdyti Pirkimo procedūras, paaiškinti ir patikslinti Pirkimo sąlygas bei nustatyti protingą terminą pasiūlymui pateikti. Pretenzijoje nurodė, kad Pirkimo sąlygų 3 priede „B finansinis pasiūlymas“ (toliau – Finansinio pasiūlymo forma) pateikta pasiūlymo lentelė netiksli ir neaiški, nes joje neįvardytos perkamų paslaugų dalys ir jų kiekis; perkančioji organizacija privalo apibrėžti pirkimo objektą, o dėl netikslios pasiūlymo formos pasiūlymai gali būti neteisėtai atmesti arba tapti nepalyginami. Techninės specifikacijos 2.6 punktas, kuriame nurodyta, kad skaičiuojant bilietų kainą turi būti numatoma mažiausia vidutinė vieno bilieto kaina – 1000 Lt (289,62 Eur) į abi puses su visais mokesčiais, anot ieškovės, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintus viešųjų pirkimų principus, nes perkančioji organizacija negali nurodyti tikslios bilieto kainos, kai neaiški išvykimo vieta, neapibrėžtas bilietų išpirkimo laikas, nepateiktos kitos svarbios taisyklės, darančios įtaką bilieto kainai. Dalis Techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų tiekėjui (stendų įrengimas, ekskursijų organizavimas, spausdinimas, medžiagos paskirstymas, kt.) nesusiję su planuojamomis įsigyti paslaugomis (bilietų pirkimu ir dalyvių pervežimu), todėl ieškovė prašė tiksliai apibrėžti pirkimo objektą ir nurodyti, kokias paslaugas perkančioji organizacija ketina įsigyti ir kas turi būti įskaičiuota į pasiūlymo kainą. Ieškovė nurodo, kad Pirkimo sąlygose nurodytas reikalavimas organizuoti svečių (170 asmenų) pervežimą viso renginio metu, tačiau planuojama pirkti ne mažiau kaip 120 skrydžio bilietų. Dėl to ieškovė kėlė klausimą, kokie pervežimai turi būti organizuojami asmenims, kuriems skrydžių bilietai nebus perkami. Ieškovė prašė patikslinti Techninės specifikacijos sąlygą „Svečių pervežimas į Trakus vienu 18–19 vietų mikroautobusu iki 14 valandos“, nurodant, ar perkamas tik nuvežimas į Trakus, ar nuvežimas, laukimo laikas ir parvežimas atgal (tuomet nurodytina kelionės trukmė), nes tai turi įtakos pasiūlymo kainai. Ieškovė pažymėjo, kad iš Techninės specifikacijos 2.4 punkto, kuriame nurodyta, jog užsakydamas bilietus Ryanair reguliariaisiais reisais tiekėjas turi garantuoti atgalinio bilieto užregistravimą, o užsakydamas bilietus Wizzair reguliariaisiais reisais – užtikrinti pirmenybinį įlaipinimą (angl. priority boarding), neaišku, ar pirmenybinis įlaipinimas turi būti užtikrintas tik Wizzair, ar ir kitų vežėjų, kurie teikia tokią paslaugą, reisuose, ar registracija į atgalinį skrydį privaloma tik Ryanair, ar ir kitų vežėjų, kurie teikia tokią paslaugą, skrydžiams. Ieškovė taip pat prašė nurodyti, kokie reikalavimai keliami registruojamam bagažui – ar jis privalo būti įskaičiuotas į mažiausią vidutinę skrydžio bilieto kainą, ar perkančioji organizacija už jį mokės papildomai, pagal pateiktus faktinių išlaidų dokumentus; ar bilietų datų keitimo išlaidos turi būti įskaičiuotos į pasiūlyme teikiamą bilieto kainą; kokį kriterijų turi taikyti tiekėjas, parinkdamas skrydžio maršrutą klientui patogiausių skrydžių laikų ar jungčių. Ieškovės pretenzija buvo atmesta, todėl ji kreipėsi į teismą.

 

II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendė, kad ieškinio argumentai nepagrįsti, pateikti neįvertinus Pirkimo sąlygų, kurios turi būti aiškinamos sistemiškai, visumos. Teismas nurodė, kad perkamas objektas aiškiai apibūdintas Pirkimo sąlygų 11, 12 punktuose ir Techninėje specifikacijoje, kur išsamiai išdėstyta, kad perkamos paslaugos apima: 1) profesionalios renginio logistikos užtikrinimą viso renginio metu, t. y. sveikinimo laiškų anglų kalba parengimą, renginio dalyvių pasitikimą oro uoste ir jų pervežimą į viešbučius; 2) skrydžio bilietų pirkimą – konkrečių tiekėjo darbuotojų paskyrimą skrydžio bilietams pirkti, skrydžio bilietų pirkimą ir visų atvykusių svečių sąrašo sudarymą; 3) skrydžio bilietų pirkimo ir renginio logistikos koordinavimą – informacijos apie atvykusius renginio dalyvius ir svečius kaupimą ir sisteminimą, tiekėjo darbuotojų tinkamą apmokymą teikti paslaugas, veiklos plano sudarymą ir suderinimą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė siekia įsigyti ne atskiras paslaugas, o jų komplektą, teismas sprendė, jog ieškovės siūlomas Pirkimo objekto skaidymas į dalis, išskiriant konkrečias paslaugas, nebūtinas, pateikta Finansinio pasiūlymo forma yra aiški ir lengvai užpildoma išanalizavus Pirkimo dokumentų turinį. Teismas pažymėjo, kad tiksli skrydžio bilieto kaina Pirkimo sąlygose nenustatyta – Techninės specifikacijos 2.6 punkte nurodyta minimali 1000 Lt (289,62 Eur) bilieto bet kuriam renginio dalyviui į abi puses kaina, į kurią turi būti įskaičiuoti visi mokesčiai, tiekėjo sąnaudos organizuojant bilietų pirkimą, galimi keitimai ir kt. išlaidos. Tai padaryta atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos gerąją patirtį, įgytą vykdant skrydžio bilietų pirkimus, įvertinus pirkimų ypatumus ir siekiant užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad perkamos paslaugos (taip pat ir ieškovės nurodytos stendų įrengimo, ekskursijų organizavimo, personalo užtikrinimo, spausdinimo, medžiagos sukomplektavimo, paskirstymo paslaugos) aprašytos Techninės specifikacijos 1.1–1.5 punktuose; atsakovė siekia įsigyti ne atskiras paslaugas, o jų komplektą, todėl ieškovės argumentai dėl netikslaus Pirkimo objekto apibrėžties nepagrįsti. Perkančioji organizacija numatė pirkti ne mažiau kaip 120 skrydžio bilietų ir pervežimo paslaugas 170 asmenų, nes bilietų pirkimas tiesiogiai nesusijęs su pervežimų organizavimu; atsakovės duomenimis, dalis svečių ir dalyvių savarankiškai atvyks į viešbučius, be to, pervežimo paslaugomis naudosis renginio organizatoriai ir svečiai, kuriems skrydžio bilietai nebus perkami. Teismas pripažino nesuprantamu ieškovės prašymą patikslinti, ar perkamos tik nuvežimo į Trakus, ar ir laukimo bei parvežimo atgal paslaugos, nurodė, kad ši Pirkimo sąlyga yra aiški. Techninės specifikacijos 1.1 punkte aiškiai ir tiksliai nurodyta, kad tiekėjai, užtikrindami renginio logistiką, turės įrengti pasitikimo punktą pagrindinėje oro uosto atvykimo salėje ir papildomus informacinius stendus kitose atvykimo salėse; oro uoste pasitikti užsienio pirkėjus ir nuvežti į oficialius renginio viešbučius; organizuoti transportą nuo viešbučių iki renginio vietos ir atgal, pervežimus į (iš) vakarinių renginio programų vietas, oro uostą, dviejų pažintinių turų dalyvių pervežimus, pažintinę ekskursiją po miestą. Teismas nurodė, kad, nepaisant Techninės specifikacijos 2.4 punkto formuluotės, 2.1 punkte nustatytas reikalavimas nupirkti 120 bilietų iš Europos oro uostų į Vilnių ir atgal, 2.6 punkte nurodyta 1000 Lt (289,62 Eur) bilieto kaina į abi puses, todėl akivaizdu, kad parodos dalyviams turi būti garantuotas atgalinio bilieto rezervavimas. Pirkimo dokumentai turi būti aiškinami sistemiškai, o jų 6 priedo „Aviabilietų verslo klientams ir jų pervežimo paslaugų pirkimopardavimo sutarties projektas“ (toliau – Pirkimo sutarties projektas) 3.3 punkte nurodyta, kad užsakant pigių skrydžių oro bendrovių, tokių kaip Wizzair, Ryanair, bilietus, turi būti užsakomos papildomos paslaugos – pirmenybinis įlaipinimas (angl. priority boarding). Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sutarties projekto 3.2 punkte nustatyta, kad turi būti užsakomi ekonominės klasės skrydžio bilietai, į kuriuos įskaičiuoti visi privalomi mokesčiai (oro uosto, kuro, vieno bagažo vieneto transportavimo, saugos ir kt.), t. y. Pirkimo dokumentuose aiškiai nurodyta, kad registruojamas bagažas turi būti įskaičiuotas į skrydžio bilieto kainą. Techninės specifikacijos 2.5 punkte nurodyta, kad tiekėjai turi numatyti bilietų keitimo galimybę, todėl ieškovė, profesionali turizmo paslaugų rinkos dalyvė, turėjo suprasti, kad perkančioji organizacija siekia įsigyti skrydžio bilietus, kuriems numatyta jų keitimo galimybė. Techninės specifikacijos 2.4 punkte nurodyta, kokiais kriterijais pirkdamas bilietus turi vadovautis tiekėjas – parinkti užsienio klientui patogiausius skrydžių laikus, esant persėdimo būtinybei – trumpiausią laukimo laiką, pirmenybę teikti tinkamos kokybės paslaugas teikiančioms oro bendrovėms. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių, jog dėl netikslių ir neaiškių Pirkimo sąlygų pažeisti viešųjų pirkimų principai ar jai sutrukdyta pateikti pasiūlymą, todėl atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės pretenziją. Nustačius, kad Pirkimo sąlygos atitinka VPĮ 24 straipsnio reikalavimus, nėra pagrindo naikinti teisėtai sudarytą Pirkimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl sandorio negaliojimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra išgalvoti, atmetė ieškinį ir konstatavo, kad ieškovė, pareikšdama nepagrįstą ieškinį viešųjų pirkimų byloje, kurioje yra viešasis interesas, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teisėmis, o tai draudžia įstatymas (CPK 95 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių teismas tenkino atsakovės prašymą priteisti 12 896,03 Lt (3734,95 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimo dalį – sumažino atsakovei iš ieškovės priteistą 12 896,03 Lt (3734,95 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 6000 Lt (1737,72 Eur) ir panaikino sprendimo motyvuojamąją dalį, kuria konstatuotas ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Pirkimo sąlygų 11–12 punktų ir Techninės specifikacijos 1.1–1.5 punktų nuostatas, sprendė, kad perkančioji organizacija aiškiai apibūdino Pirkimo objektą, nedviprasmiškai apibrėžė perkamas paslaugas, ir dėl to atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą dėl netiksliai nustatyto pirkimo objekto. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išaiškino faktines bylos aplinkybes, susijusias su Finansinio pasiūlymo forma, nes atsakovė siekė įsigyti ne pavienes paslaugas, o jų komplektą, todėl ieškovės siūlomas paslaugų skaidymas į dalis, išskiriant konkrečias paslaugas, nebūtinas. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad perkančioji organizacija teisėtai nustatė minimalią skrydžio bilietų kainą, kuri nepažeidžia tiekėjų konkurencijos, nes jie galėjo konkuruoti ne tik dėl bilietų, bet ir dėl kitų paslaugų kainų ir kokybės parametrų (pateikti renginio logistikos modelį, motyvuotai ir aiškiai išdėstyti bei pagrįsti sutarties vykdymo riziką ir jos valdymą). Kolegija pažymėjo, kad neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, kurio 40 proc. sudaro pasiūlymo kaina, o 60 proc. – kokybiniai parametrai (Pirkimo sąlygų 62, 63 punktai), ir padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ginčijamos Pirkimo sąlygos neteisėtumo, tiekėjų diskriminavimo ir konkurencijos ribojimo (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pirkimo sąlygų turinį, kitus su Pirkimu susijusius byloje esančius dokumentus, sąlygas aiškindamas sistemiškai, pagrįstai sprendė, jog Techninės specifikacijos 2.1 punkto nuostatos dėl skrydžio bilietų, pervežamų svečių skaičiaus, Techninės specifikacijos sąlygos dėl užsienio verslo klientų pervežimo, 2.4 punkto nuostatos, susijusios su skrydžio bilietų pirkimu, jų datos keitimu, registruojamu bagažu, yra aiškios ir teisėtos, atitinka tikrąją perkančiosios organizacijos valią ir VPĮ nuostatas, o ieškovė nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą. Pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas aplinkybes kolegija sprendė, kad tiekėjams buvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime ir konkuruoti dėl laimėjimo, todėl atmetė ieškovės argumentus dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Pasisakydama dėl CPK 95 straipsnio pažeidimo, kolegija nurodė, kad byloje nėra teisinio pagrindo spręsti dėl tyčinio nesąžiningo ieškovės elgesio, taip pat jos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pareiškiant ieškinį dėl Pirkimo sąlygų panaikinimo. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų reiškusi reikalavimus ne siekdama apginti, jos manymu, pažeistas teises ar būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Dėl to kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikino jo motyvuojamąją dalį, kuria konstatuotas ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ir, atsižvelgusi į bylos pobūdį ir jos sudėtingumą, sumažino iš ieškovės priteistino atsakovės išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo dydį iki 6000 Lt (1737,72 Eur).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutartį ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą; ieškinį patenkinti; priteisti viso proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Kasatorė nurodo, kad VPĮ 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Viešųjų pirkimų tarnyba v. Akmenės rajono savivaldybės administracija ir UAB „Affecto Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-507/2011); pirkimo sąlygų aiškumas, inter alia, apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013). Kasatorės įsitikinimu, teismai nesilaikė šių išaiškinimų, pripažino, kad Finansinio pasiūlymo forma atitinka VPĮ reikalavimus, nors perkančioji organizacija pasiūlymo kainos lentelėje nenurodė paslaugų dalies pavadinimų (tai padaryti turėjo pats tiekėjas), iš Pirkimo sąlygų 32.2 punkto ir Techninės specifikacijos neaišku, kaip paslaugos turi būti išskaidytos; Pirkimo sąlygose nepaaiškinta, kaip detalizuoti paslaugas, kurių neapima skrydžio bilietų pardavimas ir pervežimų organizavimas. Kasatorė teigia negalėjusi pateikti pasiūlymo dėl dviprasmiškų Pirkimo sąlygų, nes objektyviai nesuprato, ką ir kaip turi nurodyti ir apskaičiuoti. Tiekėjai tuščią lentelę galėjo užpildyti skirtingai, tokia apimtimi, kokia, jų manymu, yra pakankama, ir dėl to nebūtų galima lygiateisiškai palyginti ir įvertinti pasiūlymų. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad pirkimas vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, kurio sąlygos ir specifikacijos turi būti tiksliai nustatytos prieš pateikiant pasiūlymus, taip sudarant vienodas sąlygas tiekėjams dalyvauti pirkime ir vėliau vienodai įvertinti pasiūlymus.
  2. Kasatorės teigimu, teismai neįvertino jos argumentų, kad Pirkimo sąlygose nustatyta minimali skrydžio bilietų kaina, nors viešuosiuose pirkimuose draudžiama nustatyti minimalią kainą, nes tai pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą, taip nukrypdami nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ Nacionalinis kraujo centras v. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė, bylos Nr. 3K-3-406/2011; 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB Pontem“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-198/2013. Perkančioji organizacija negali nustatyti tikslios skrydžio bilieto kainos, nes neaiški vieta, iš kur atvyks dalyviai, neapibrėžtas bilietų išpirkimo laikas, nepateiktos kitos svarbios taisyklės, nuo kurių priklauso bilieto kaina. Bet to, nepateikti minimalios kainos nustatymą pagrindžiantys argumentai; teiginiai apie perkančiosios organizacijos turimą patirtį deklaratyvūs, nepagrįsti.
  3. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad paaiškinimus dėl asmenų, kuriems nebus perkami skrydžio bilietai, pervežimo perkančioji organizacija pateikė tik teismo proceso metu, o teismai tokį jos elgesį nepagrįstai laikė tinkamu, nes pirkimo sąlygos turi būti paaiškintos ne atplėšus vokus su pasiūlymais, bet nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, kad visi tiekėjai galėtų jas vienodai suprasti. Be to, teismas nurodė, kad pervežimai turės būti organizuojami ir renginio organizatoriams, nors Techninėje specifikacijoje aprašomos tik svečių, apsistojusių viešbučiuose, pervežimo paslaugos. Iš Techninės specifikacijos 1.1 punkto („pažintinės ekskursijos po miestą organizavimas“) ir dalies „Užsienio verslo klientų pervežimaireikalavimų vasario 11 d. pervežimams „dviejų autobusų organizavimas dviejų valandų pažintinei ekskursijai“ neaišku, ar perkamas pervežimas ekskursijos metu, ar iki galo suorganizuota ekskursija (gidas, įėjimo bilietai ir pan.), neaišku kuo remdamiesi teismai išaiškino, kad vasario 11 d. tiekėjas turi suorganizuoti ekskursiją. Iš Techninės specifikacijos dalies „Užsienio verslo klientų pervežimaireikalavimų vasario 15 d. pervežimams neaišku, ar nuvežimas į Trakus apima ir laukimo laiką bei parvežimą atgal, vasario 15 d. programa aiškiai neapibrėžta, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismai sprendė dėl reikalavimo svečius parvežti iš Trakų į viešbučius. Kasatorės įsitikinimu, iš Techninės specifikacijos 2.4 punkto neaišku, kokių reikalavimų turi būti laikomasi išperkant skrydžio bilietus; kasatorė sutinka, kad Pirkimo sutarties projekte pateikta papildoma informacija, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog Pirkimo sąlygų 32.2 punkte nurodoma kainą skaičiuoti pagal Techninės specifikacijos reikalavimus, todėl mano pagrįstai prašiusi pateikti paaiškinimus. Teismai taip pat neįvertino, kad skyrėsi reikalavimai registruojamam bagažui, pateikti Techninėje specifikacijoje ir Pirkimo sutarties projekte. Kasatorės manymu, nesuderinamas teismų teiginys, kad atsakovė ketino įsigyti brangesnės kategorijos bilietus, ir išvados dėl minimalios fiksuotos kainos, nes bilietų keitimui taikomi kriterijai daro tiesioginę įtaką bilieto kainai.
  4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Pirkimo sutartis jau įvykdyta ir restitucija dėl paslaugų pobūdžio negalima, todėl kasacinis teismas, vadovaudamasis VPĮ 952 straipsniu, spręsdamas klausimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, turėtų išspręsti ir alternatyvių sankcijų taikymo klausimą – skirti perkančiajai organizacijai proporcingą baudą (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-272/2013; kt.), atsakovė nurodo, kad Pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, vertinant visas pirkimo sąlygas, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo ir išsiaiškinant tikrąją perkančiosios organizacijos valią, o jų neteisėtumas gali būti konstatuojamas tik tuomet, kai aiškaus sąlygų turinio ir tikrosios perkančiosios organizacijos valios objektyviai nebūtų galima nustatyti Pirkimo sąlygų nuostatas aiškinant sistemiškai. Kasatorė, taikydama lingvistinį metodą, siaurinamai aiškina Pirkimo objektą, neatsižvelgdama į tai, kad pagal VPĮ 2 straipsnio 21 dalį pirkimo dokumentais, be kitų, laikoma techninė specifikacija ir pirkimo sutarties projektas, o Pirkimo sąlygų 12 punkte nurodoma, kad perkamos paslaugos apibūdintos Techninėje specifikacijoje (joje tiksliai ir aiškiai apibrėžtas Pirkimo objektas, jo savybės ir apimtis). Atsakovė pažymi, kad viešuosius pirkimus reguliuojančiose teisės normose nereikalaujama pirkimo objektą apibrėžti finansinio pasiūlymo formoje, priešingai, pagal VPĮ 25 straipsnio 1 dalį, tai turi būti padaryta techninėje specifikacijoje. Kadangi atsakovė laikėsi šio reikalavimo, tai mano, kad kasacinio skundo argumentai dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 8 dalies pažeidimo nepagrįsti. Perkančiajai organizacijai svarbi bendra paslaugų kaina, todėl paslaugų dalių išskaidymas Finansinio pasiūlymo formoje neturi esminės reikšmės; leidimas tiekėjui išskaidyti paslaugas jam patogiu būdu neteikia pagrindo išvadai, kad perkančioji organizacija leido pateikti alternatyvius pasiūlymus ir (arba), kad galėjo būti pateikti objektyviai nepalyginami pasiūlymai.
  2. Atsakovės įsitikinimu, teismai teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad minimalios kainos nustatymas nesuvaržė tiekėjų galimybės konkuruoti, nes ji nustatyta tik skrydžio bilietams, nesuvaržant kitų paslaugų kainų, dėl kurių tiekėjai galėjo konkuruoti, be to, pasiūlymai vertinti pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (pasiūlymo kaina sudarė 40 proc. pasiūlymo vertinimo balo). Atsakovė taip pat nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje minimalios kainos nustatymas per se nedraudžiamas, išskyrus atvejus, jeigu tai suvaržo tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Pontem“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-198/2013). Atsakovės manymu, kasatorė Pirkimo sąlygose nustatytą minimalią kainą sutapatina su fiksuota kaina, nors tai skirtingos kategorijos; perkančioji organizacija, nustatydama minimalią bilieto kainą, nesuvaržė tiekėjų galimybės pateikti skirtingas kainas, pagrįstas esama rinkos situacija.
  3. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorė neginčijo fakto, jog prašymą paaiškinti Pirkimo sąlygas pateikė praleidusi terminą, todėl perkančioji organizacija teisėtai ir pagrįstai atsisakė pateikti paaiškinimus. Dėl to nepagrįsti kasatorės argumentai, kad paaiškinimus dėl Pirkimo sąlygų perkančioji organizacija pateikė tik ginčo teisme metu. Teismai pagrįstai sprendė, kad pervežamų asmenų skaičius nepriklauso nuo perkamų skrydžio bilietų skaičiaus; bilietų įsigijimo ir asmenų pervežimo paslaugos nėra vienarūšės, nepriklauso viena nuo kitos, todėl skirtingo asmenų skaičiaus nurodymas nesuvaržo tiekėjo galimybės pateikti pasiūlymą ar tiekėjų konkurencijos (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). Nesutikdama su argumentais dėl ekskursijos organizavimo, atsakovė nurodo, kad toks reikalavimas buvo nustatytas Techninės specifikacijos 1.1 punkte; pagal Techninės specifikacijos dalies „Užsienio verslo klientų pervežimai“ reikalavimus, vasario 14–15 d. vykdomi dviejų pažintinių turų dalyvių pervežimai, o vasario 11 d. – organizuojama pažintinė ekskursija po miestą. Teismai sistemiškai įvertino sąlygą, kad tiekėjas tą pačią dieną turi pervežti svečius į Trakus, o paskui juos individualiai pervežti į oro uostą, todėl nepagrįsti kasatorės argumentai dėl galimo svečių grįžimo iš Trakų į Vilnių kitu transportu, nes teismai nevertino svečių galimybės keliauti savarankiškai, ji nenumatyta ir Techninėje specifikacijoje, pagal kurią tiekėjas turi užtikrinti visapusiškas logistikos paslaugas. Kasatorės argumentai dėl reikalavimų skrydžio bilietams, juos perkant iš Ryanair ir Wizzair kompanijų, grindžiami klaidinga prielaida, kad Pirkimo sutarties projektas nėra Pirkimo sąlygų dalis, į kurią reikia atsižvelgti rengiant pasiūlymą, todėl atmestini; teismai sistemiškai vertino visus Pirkimo dokumentus, įskaitant Techninę specifikaciją ir Pirkimo sutarties projektą, todėl priėmė pagrįstus procesinius sprendimus. Techninės specifikacijos 2.5 punkte tiesiogiai nurodyta, kad tiekėjai turi numatyti bilietų keitimo galimybę; perkančioji organizacija, turinti diskrecijos teisę nustatyti reikalavimus pirkimo objektui, gali reikalauti, kad skrydžio bilietai būtų brangesnės kategorijos, su keitimo galimybe, o tiekėjai turi pateikti pasiūlymą visus reikalavimus atitinkančiam objektui. Reikalavimas siūlyti bilietus su keitimo galimybe nepažeidžia minimalios kainos nustatymo, nes kaina nebuvo fiksuota, tiekėjai galėjo siūlyti aukštesnes kainas, t. y. turėjo varžytis siūlydami bilietus su keitimo galimybe.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylas, paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Šalys iš esmės nesutaria dėl tam tikrų Pirkimo sąlygų (toliau kartu – ginčo Pirkimo sąlygos): 3 priedo „B finansinis pasiūlymas“, kuriame pateiktą lentelę tiekėjai turėjo užpildyti savo nuožiūra, t. y. parengta lentelė su tuščiomis (pildytinomis) grafomis „Paslaugų (dalies) pavadinimas“, „Kiekis“, „Mato vnt.“, „Vieneto kaina, Lt“, „Kaina su PVM“; 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1, 1.1–1.4 punktų, kuriuose apibrėžtos perkamos paslaugos (Pirkimo objektas), tačiau jų apibūdinimas platesnis už nurodytą Pirkimo sąlygų 11, 12 punktuose; 1 priedo „Techninė specifikacija“ 2.4 punkto, kuriame reikalaujama užtikrinti, kad vykdant bilietų pirkimą būtų parinkti užsienio klientui patogiausi skrydžių laikai, esant persėdimo būtinybei – trumpiausias laukimo laikas, teikti pirmenybę kokybiškas paslaugas teikiančioms bendrovėms, užsakant bilietus kompanijos Ryanair reguliariaisiais reisais – garantuoti atgalinio bilieto užregistravimą, užsakant bilietus kompanijos Wizzair reguliariaisiais reisais – išpirkti vietas „priority“; 1 priedo „Techninė specifikacija“ 2.6 punkto, kuriame nurodyta vykdant bilietų kainos skaičiavimus numatyti mažiausią vidutinišką vieno bilieto kainą – 1000 Lt (289,62 Eur) į abi puses su visais mokesčiais; 1 priedo „Techninė specifikacija“ dalies „Užsienio verslo klientų pervežimai“ reikalavimo vasario 15 d. pervežimams, kuriame nurodyta pervežti svečius į Trakus vienu 18–19 vietų mikroautobusu iki 14.00 valandos, vėliau pervežti svečius iš viešbučių į oro uostą individualizuotai kiekvienam lėktuvo reisui.

Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal byloje nustatytus duomenis sprendžia dėl: a) perkančiosios organizacijos veiksmų nustatant ginčo Pirkimo sąlygas; b) neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.

 

 

 

Dėl perkančiųjų organizacijų pareigos nustatyti aiškias pirkimo sąlygas ir atsakovės veiksmų vertinimo šiuo aspektu

 

Kaip nurodyta pirmiau, tiekėjos ir perkančiosios organizacijos nesutarimo objektas – ginčo Pirkimo sąlygų turinys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo sąlygų analizė – ne fakto klausimas, taigi galimas spręsti kasaciniame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-533/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl pirkimo sąlygų ir pasiūlymų atitikties joms vertinimo teisėtumo sprendžiama pagal atitinkamas VPĮ normas, o supaprastintų pirkimų atveju – ir (arba tik) atsižvelgiant į atitinkamas supaprastintų pirkimų taisykles, taip pat viešųjų pirkimų principus. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Irdaiva“ v. asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“, bylos Nr. 3K-3-411/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Šios iš skaidrumo principo išplaukiančios pareigos įtvirtintos ir VPĮ (byloje taikytina ginčui aktuali įstatymo 2013 m. sausio 17 d. redakcija) 24 straipsnio 8 dalyje. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Pirkimo sąlygų aiškumas, inter alia, apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013, ir joje nurodytą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką).

Tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančių organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus). Tai ypač aktualu, kai pirkimo sąlygų turinys nėra pakankamai aiškus, taip pat kai viešųjų pirkimų reguliavime nepateikta aiškių procedūrų dėl tam tikrų reikalavimų nustatymo ir atitikties jiems vertinimo. Kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų, nes Direktyvoje 2004/18 įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose. Aplinkybė, kad didesnioji dalis tiekėjų suprato pirkimo sąlygą kitaip nei mažuma, taip pat neleidžia besąlygiškai teigti, kad objektyviai visiems įprastinio rūpestingumo standartus atitinkantiems dalyviams ji buvo vienodai suprantama ir jų pritaikyta, o perkančioji organizacija turėjo galimybę gauti ir įvertinti tarpusavyje palyginamus pasiūlymus. Be to, perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-272/2013).

Pažymėtina kasacinė praktika dėl neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos naštos perkančiajai organizacijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009). Pavyzdžiui, jei ne visuose perkančiosios organizacijos dokumentuose atitinkamas reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai nurodytas (nurodytas kvietime, tačiau neįtvirtintas pirkimo sąlygose arba atvirkščiai), dėl tokio pirkimo dokumentų dviprasmiškumo, nepaisant to, kad dėl jo ginčo byloje nėra, perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pripažintinas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011). Teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013, ir joje nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo Pirkimo sąlygos, vertinamos pagal pirmiau pristatytą kasacinio teismo jurisprudenciją, stokojo aiškumo tiek, kad vidutinis kelionių ir renginių organizavimo rinkoje veikiantis ūkio subjektas galėtų parengti tinkamą pasiūlymą, o perkančioji organizacija juos įvertinti, todėl tiekėjos ginčijamos Pirkimo nuostatos pripažįstamos neteisėtomis, ieškovės reikalavimai dėl Pirkimo sąlygų tenkinami, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai pripažįstami nepagrįstais.

Dėl tinkamos Pirkimo objekto apibrėžties. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kasatore, kad perkančioji organizacija skirtingose Pirkimo dokumentų sąlygose nevienareikšmiškai apibrėžė Pirkimo objektą. Neginčytina, kad Pirkimo sąlygų 12 punkte nurodyta, jog perkamos paslaugos ir jų apimtys apibūdintos Techninėje specifikacijoje. Vis dėlto Pirkimo sąlygų 11 punkte, kuris įeina į skyrių „II. Pirkimo objektas“, įtvirtinta, kad atsakovė numato įsigyti skrydžio bilietų pirkimo ir pervežimo paslaugas. Pastarosios Techninėje specifikacijoje apibūdintos tiksliau, tačiau be skrydžio bilietų įsigijimo ir pervežimo paslaugų nurodytos ir kitos, pavyzdžiui, vardinių pasveikinimo laiškų anglų kalba surašymas. Akivaizdu, kad apibūdinimas nereiškia jų papildymo naujomis, kokybiškai kitomis paslaugomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitu atveju, kai tiekėjas ginčytų tik tokio pobūdžio pirkimo objekto apibrėžčių neatitiktį (t. y. pirkimo objektas techninėje specifikacijoje apibrėžtas plačiau nei bendrosiose nuostatose), iš tiesų būtų galima spręsti apie sisteminio konkurso nuostatų aiškinimo taisyklės taikymą, juolab kad, kaip nurodyta pirmiau, konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, ECLI:EU:C:2012:284). Vis dėlto, atsižvelgiant į visų ginčo Pirkimo sąlygų visumą, šiuo atveju kasatorės argumentai dėl netinkamos Pirkimo objekto apibrėžties teisiškai reikšmingi.

Dėl laisvos formos lentelės, kurioje turėjo būti pateiktos sudėtinės Pirkimo objekto dalys ir jų įkainojimas. Teisėjų kolegija vertina, kad ši lentelė nesudaro pagrindo visiems potencialiems tiekėjams ir perkančiajai organizacijai ją suprasti, sutarti, kaip ją reikėtų užpildyti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai akcentavo aplinkybę, kad atsakovė siekė įsigyti visų Techninėje specifikacijoje nurodytų paslaugų paketą, todėl jo skaidymas į dalis nebūtinas. Visų pirma, tokia pozicija akivaizdžiai prieštarauja pasiūlymo lentelės įtvirtinimo tikslams ir neatitinka reikalavimo lentelėje pateikti nurodytą informaciją jos sudėtinėms dalims. Jei perkančioji organizacija siekė, kad tiekėjai užpildytų aptariamos lentelės grafas „kiekis“, „mato vnt.“, nėra pagrindo spręsti, kad dalyvis galėjo užpildyti tik vieną eilutę, ją įvardydamas, pavyzdžiui, „Paslaugos, apibrėžtos Techninės specifikacijos 1.11.5 punktuose“, o kiekį nurodydamas „1“ ir pan. Be to, po aptariama laisvos formos lentele nurodyta, kad tiekėjai turi pateikti bendrą pasiūlymo kainą, todėl būtent šia nuostata įgyvendinamas perkančiosios organizacijos siekis sužinoti bendrą kainą, kuri bus perskaičiuota pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Pažymėtina, kad atsakovė, pritardama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadoms šiuo klausimu, nurodo, kad tiekėjai galėjo užpildyti tik vieną eilutę arba skaidyti Pirkimo objektą į dalis taip, kaip jiems atrodo tinkama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad viešuosiuose pirkimuose tokia praktika iš esmės ydinga, nes tiekėjų pasiūlymų palyginimą tarpusavyje padaro sunkesnį (šiame kontekste žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012), susiaurina galimybę objektyviai nustatyti neįprastai mažą kainą. Be to, tokia atsakovės pozicija prieštarauja Pirkimo sąlygų 32.2 punktui, kuriame nurodyta, kad Elektroninio B voko kainą sudaro kainaskrydžio bilietus ir už pervežimus (analogiška nuostata įtvirtinta ir Pirkimo sutarties projekto 3.1 punkte). Pažymėtina ir tai, kad jei tiekėjas lentelėje būtų nurodęs tik vieną bendrą eilutę, neaišku, kaip perkančioji organizacija būtų galėjusi įvertinti Pirkimo sąlygų dėl skrydžio bilietų kainos laikymąsi.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nevienodą atsakovės poziciją šiuo klausimu: kasaciniame procese, kaip nurodyta pirmiau, ji akcentuoja iš esmės neribotą tiekėjų diskreciją pildant lentelę, o atsiliepime į ieškinį ši diskrecija susiaurinta, nurodant, kad pasiūlymo lentelėje paslaugas reikėjo išskaidyti į renginio logistikos užtikrinimą, skrydžio bilietų pirkimą, skrydžio bilietų pirkimo ir renginio logistikos koordinavimą; be to, ji pažymėjo, kad tiekėjos ieškinyje siūloma lentelė neišsami, nes apima tik skrydžio bilietų pirkimą ir pervežimo paslaugas, nors kartu kasatorė kaip ir kiti dalyviai turėjo lentelės užpildymo laisvę (pasirinkimą); atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė nurodė, kad paslaugų kainą sudaro fiksuotos kainos už pervežimus ir faktiškai patirtų išlaidųskrydžio bilietų įsigijimą dalys, perkančiajai organizacijai svarbi bendra kaina, todėl paslaugų skirstymas į tris, penkias dalis ar visų paslaugų nurodymas vienoje eilutėje leistinas ir galimas. Atsižvelgiant į tokį paslaugų skirstymą, kuris, be kita ko, neapėmė anksčiau atsakovės nurodytų skrydžio bilietų pirkimo ir renginio logistikos koordinavimo paslaugų, neaišku, ar lentelėje reikėjo užpildyti visas sudėtines Pirkimo objekto dalis ar tik tas, kurios įkainotinos fiksuota kaina.

Dėl minimalios skrydžio bilietų kainos. Kasatorė minimalios skrydžio bilietų kainos nustatymą iš esmės ginčija ne aiškumo, o teisėtumo prasme, kvestionuodama perkančiosios organizacijos teisę nustatyti konkrečią skrydžio bilietų kainą. Teisėjų kolegija dėl šios šalių ginčo dalies pirmiausia pažymi, kad vienoje naujausių kasacinio teismo nagrinėtų bylų, inter alia, apibendrinant ir paaiškinant ankstesnę jurisprudenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Pontem“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-198/2013), konstatuota, jog perkančiosios organizacijos [nemokamo vaikų maitinimo paslaugų] pirkimuose, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, negali (neturi teisės) fiksuoti paslaugos ar jos dalies kainos (t. y. nustatyti tam tikrą konkrečią jos išraišką, privalomą tiekėjams); teismai pagal tiekėjų reikalavimus ar, esant reikalui, ex officio privalo spręsti dėl tokių pirkimo sąlygų ar jų taikymo teisėtumo bei padarinių (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo Pirkime pasiūlymai vertintini ne pagal mažiausios kainos, o ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ieškovės ginčijama konkurso nuostata per se nėra neteisėta, nors stokoja tikslingumo ir racionalumo, ypač atsižvelgiant į konkrečias Pirkimo sąlygas dėl reikalavimų kelionėms lėktuvais (dėl laukimo laiko, jungčių ir pan.).

Vis dėlto teisėjų kolegija, inter alia, atsižvelgdama į prieš tai nagrinėtą Pirkimo nuostatą dėl laisvos formos lentelės ir kitas sąlygas, sprendžia, kad Techninės specifikacijos 2.6 punktas nepakankamai aiškus. Kaip nurodyta pirmiau, perkančioji organizacija savo paaiškinimais teismo procese leidusi Pirkimo objekto neskirstyti į dalis, aptariamą sąlygą padaro deklaratyvią, nes pati nesugebės įvertinti jos laikymosi. Be to, Pirkimo sąlygose aiškiai neįtvirtinus preliminarių skrydžių maršrutų, tiekėjai ir taip negalėtų pateikti konkretesnių skrydžio bilietų kainų. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Techninės specifikacijos 2.6 punkte įtvirtinta sąvoka „mažiausia vidutiniška vieno bilieto kaina“, o Pirkimo sąlygų 32.2.1 punkte – „kaina už skrydžio bilietus, vienam skrydžio bilietui skiriant“. Pažymėtina, kad, nors procese šalys sutarė, jog aptariama Techninės specifikacijos kaina aiškintina kaip minimali vieno bilieto kaina, tačiau šios kainos nurodymas kaip vidutinės mažiausios gali būti vertinamas kaip minimali bendra visų 120 bilietų kaina, t. y. mažiausiai 120 000 Lt (34 754,40 Eur), o šios sumos vidurkis gali būti sudarytas ir iš pigesnių nei 1000 Lt (289,62 Eur) bilietų.

Dėl kitų Pirkimo sąlygų aiškumo. Kasatorė taip pat ginčija kitas Pirkimo nuostatas, susijusias su pervežamų asmenų skaičiumi (120 ar 170), kelionės į Trakus organizavimo, skrydžio bilietų iš pigių skrydžių oro bendrovių pirkimo. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su ieškovės argumentais dėl pirmiau nurodytų Pirkimo sąlygų, plačiau dėl jų nepasisako. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip šioje nutartyje jau pažymėta, sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas turi ribas, juo negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas, jei vidutinis atitinkamos srities tiekėjas objektyviai negali perkančiajai organizacijai pateikti pasiūlymo ar yra pernelyg suvaržytas tai padaryti. Pažymėtina, kad su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami tris skirtingo pobūdžio dokumentus – pagrindines pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją ir viešojo pirkimo sutarties projektą, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą. Kita vertus, perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti aiškias pirkimo sąlygas aktuali ir teismams, nes šie, nebūdami atitinkamų teisinių santykių (šiuo atveju – kelionių organizavimo) žinovai, riboti koncentruotai ir objektyviai spręsti panašaus pobūdžio ginčus.

 

Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir procesinės bylos baigties

 

Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovės nustatytos ir ieškovės skundžiamos Pirkimo sąlygos stokojo aiškumo, buvo dviprasmiškos, todėl taip buvo pažeistos iš VPĮ perkančiosioms organizacijoms išplaukiančios pareigos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėmė nepagrįstus sprendimus, kurie negali būti paliekami galioti, todėl naikinami ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti ieškinį iš dalies, pripažįstant neteisėtomis kasatorės skundžiamas Pirkimo nuostatas. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai pagal neteisėtas konkurso sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas); tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės ir UAB Baltic Travel Group 2013 m. gruodžio 3 d. viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas – nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Įvertinusi viešojo pirkimo procedūrų metu padaryto pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgdama į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę (CVP IS duomenimis, Sutarties vertė – 144 000 Lt (41 705,28 Eur), tai, kad VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta bauda turi būti ne didesnė kaip 10 proc. pirkimo sutarties vertės, teisėjų kolegija atsakovei skiria 2000 Eur baudą, kuri priteistina valstybės naudai.

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ar priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai dėl konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo patenkinti visų ieškinio reikalavimų, tačiau nustatoma, jog perkančioji organizacija ieškovui netinkamai užtikrino pasinaudojimą peržiūros procedūra, iš perkančiosios organizacijos ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nekonstatavo pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimus nutraukti Pirkimo procedūras ir pripažinti negaliojančia atsakovės ir UAB „Baltic Travel Group“ sudarytą viešojo pirkimo sutartį, tačiau iš esmės patenkino ieškinio reikalavimus, todėl sprendžia, kad kasatorės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės.

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 7556 Lt (2188,37 Eur) išlaidų žyminiam mokesčiui ir advokato pagalbai apmokėti, apeliacinės instancijos teisme – 3386,47 Lt (980,79 Eur), o kasaciniame teisme – 8010 Lt (2319,86 Eur) tokių išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės.

Iš esmės patenkinus ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 2250 Lt (651,65 Eur) sumokėto žyminio mokesčio (750 Lt (217,22 Eur)*3).

Ieškovės prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis, atitinkamai 6806 Lt (1971,15 Eur) pirmosios instancijos, 2636,47 Lt (763,57 Eur) apeliacinės instancijos ir 7260 Lt (2102,64 Eur) kasaciniame teisme, viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.2, 8.3, 8.10 ir 8.13 punktuose nurodytus dydžius, o pagrindo jį didinti, atsižvelgiant į šių rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas 4750 Lt (1375,70 Eur) atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimas, 2000 Lt (579,24 Eur) už apeliacinio ir 2500 Lt (724,05 Eur) už kasacinio skundo parengimą, iš viso 9250 Lt (2678,99 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutartį.

Priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti iš dalies pripažinti neteisėtomis ieškovės skundžiamas viešojo pirkimo sąlygas. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovei VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centrui ir konferencijų biurui (j. a. k. 123641468) skirti 2000 (dviejų tūkstančių) Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti UAB „Estravel Vilnius“ (j. a. k. 1107814552) VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro (j. a. k. 123641468) 217,22 Eur (du šimtus septyniolika Eur 22 ct) žyminio mokesčio ir 2678,99 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 99 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, iš viso – 2896,21 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis Eur, 21 ct).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė

 


Paminėta tekste:
  • CPK 95 str. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės
  • 3K-3-507/2011
  • 3K-3-94/2013
  • 3K-3-406/2011
  • 3K-3-198/2013
  • CPK
  • 3K-3-533/2014
  • 3K-3-411/2014
  • 3K-3-272/2013
  • 3K-3-323/2009
  • 3K-3-231/2011
  • 3K-3-43/2012
  • CK
  • 3K-3-119/2011
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas