Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-11-12][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-300-378-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-300-378/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VĮ Ignalinos atominė elektrinė 255450080 atsakovas
Uždaroji akcinė bendrovė koncernas „ALGA“ 151299819 Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 188656261 išvadą duodanti institucija
UAB „Sodbeta“ 145663442 trečiasis asmuo
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6.11.4.5. Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-300-378/2020

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00228-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės koncerno „Alga“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sodbeta“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo teisėtumą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė: 1) panaikinti atsakovės VĮ Ignalinos atominės elektrinės (toliau – ir atsakovė; perkančioji organizacija) vykdomame tarptautiniame viešajame pirkime „Gelžbetoninių saugojimo konteinerių KTZ – 3.6 pirkimas“ (pirkimo Nr. 414712) (toliau – Pirkimas) priimtus sprendimus: dėl ieškovės teisės susipažinti su Pirkimo laimėtoja pripažintos UAB „Sodbeta“ pasiūlymu ribojimo, dėl Pirkimo pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo, dėl UAB „Sodbeta“ atitikties kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemų reikalavimams pripažinimo tinkama, dėl UAB „Sodbeta“ pasiūlymo atitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, dėl UAB „Sodbeta“ neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo pripažinimo tinkamu; 2) panaikinti iš neteisėtų sprendimų kylančius kitus procedūrinius sprendimus arba pripažinti Pirkimo sutartį, jei tokia būtų sudaryta, niekine; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 20 straipsnį bei skaidrumo principą, nes nepateikė susipažinti visos galimos trečiojo asmens pasiūlymo informacijos, kuri savo turiniu nėra ir negali būti pripažinta konfidencialia. Perkančioji organizacija taip pat netinkamai įvertino trečiojo asmens atitik kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemos reikalavimams, nes trečiojo asmens UAB „Sodbeta“ kokybės vadybos sertifikate nėra nurodytas akreditavimo biuro ženklas, trečiojo asmens pateikti 20172019 m. finansinės atskaitomybės duomenys skiriasi nuo pateiktų Juridinių asmenų registrui, be to, trečiasis asmuo nepateikė auditoriaus ataskaitos.

4.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai pripažino trečiojo asmens neįprastai mažą pasiūlymo kainą pagrįsta. Perkančioji organizacija kainos pagrindimą įvertino tik formaliai, neįsigilindama į kainos pagrindimo turinį. Trečiasis asmuo pasiūlymo kainoje neįvertino tinklelio gamybos išlaidų bei tinkleliui pririšti prie konteinerio armatūrinio karkaso išorės ir vidaus reikalingo medžiagų kiekio, visų konteinerio karkaso gamybai reikalingų darbo valandų ir kai kurių konteinerio sudėtinių dalių (pvz., kampinių stovų, sijų) sąnaudų, neišviešino ketinimo pasitelkti Pirkimo sutarčiai vykdyti subrangovus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – panaikino atsakovės 2019 m. spalio 11 d. sprendimą leisti susipažinti tik su nekonfidencialia UAB Sodbeta“ pasiūlymo medžiaga ir sprendimus dėl UAB „Sodbeta“ pasiūlymo kainos pagrindimo pripažinimo tinkamu ir Pirkimo pasiūlymų eilės bei laimėtojo nustatymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

6.       Teismas nusprendė, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju Pirkimo procedūros bus tęsiamos, bus iš naujo sprendžiama dėl pasiūlymų eilės sudarymo, todėl yra teorinė tikimybė, kad ieškovės pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu. Teismas rėmėsi VPĮ 101 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2, 5 straipsniais bei kasacinio teismo išaiškinimais, kad bet koks perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas dėl viešojo pirkimo sutarties, patenkantis į viešųjų pirkimų reguliavimo ratione materiae (materialusis pagrindas) ir galintis turėti teisinių pasekmių, nepriklausomai nuo to, ar šis aktas priimtas pagal formalią sutarties sudarymo procedūrą, ar jos netaikant, yra sprendimas, kuriam turi būti taikoma peržiūros procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

7.       Remdamasis trečiojo asmens pateiktais paaiškinimais bei susirašinėjimu su perkančiąja organizacija teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo visus trečiojo asmens konfidencialiais nurodytus pasiūlymo duomenis pripažinti konfidencialia informacija. Teismo vertinimu, tik nedidelė dalis trečiojo asmens atsakymuose į perkančiosios organizacijos paklausimus nurodytos informacijos galėtų būti pripažinta komerciškai jautriais, todėl saugotinais ir neatskleistinais kitiems asmenims duomenimis.

8.       Teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo pateikė akreditavimo įstaigos UAB „Sistemų registras“ dokumentus, patvirtinančius apie išduotą sertifikatą, leidžiantį verstis didmenine ir mažmenine gelžbetoninių gaminių prekyba, taip pat pateikė tinkamus finansinės atskaitomybės dokumentus, padarė išvadą, jog trečiasis asmuo įrodė atitiktį kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemų reikalavimams.

9.       Teismas, įvertinęs trečiojo asmens paaiškinimus dėl mažos kainos pagrindimo, padarė išvadą, kad trečiojo asmens pateiktas perkančiajai organizacijai neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumo pagrindimas nėra tinkamai pagrįstas. Nors trečiųjų šalių pasitelkimas atskiriems konteinerių elementams įsigyti šiuo atveju negali būti vertinamas kaip subtiekimas, teismo vertinimu, trečiojo asmens paaiškinimuose nurodyta informacija nenuosekli. Iš 2019 m. gegužės 2 d. ir 2019 m. birželio 7 d. paaiškinimų galima daryti išvadą, kad trečiasis asmuo konteinerių elementų pats negamins ir darbo laiko sąnaudų jų gamybai neskaičiavo, nes gaminius (kai kuriuos jau pagamintus konteinerių elementus) įsigis rinkoje, tačiau 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu trečiasis asmuo nurodė neplanuojantis pasitelkti asmenų konteineriams gaminti, o netgi ir teorinio jų pasitelkimo atveju tai nebūtų subtiekimas. Be to, įvertinęs tai, kad 2019 m. spalio 23 d. rašte trečiasis asmuo nenurodė duomenų apie keturių vertikalių kampinių stovų (DNR 133586), apatinių horizontalių dviejų skersinių sijų (DNR 133613), apatinių horizontalių dviejų skersinių sijų (DNR 133607) gamybos laiko sąnaudas, teismas pažymėjo, jog perkančioji organizacija turėjo pareikalauti, o trečiasis asmuo turėjo pateikti perskaičiuotus duomenis apie darbo laiko sąnaudų pokyčius. Teismo vertinimu, trečiojo asmens paaiškinimai dėl vielos tinklelio (ne)įtraukimo į tiekėjo pasiūlymą taip pat verčia abejoti ginčo pasiūlymo kainos pagrindimu. Atsižvelgdamas į tai, kad, trečiojo asmens teigimu, išlaidos tinkleliui bus apmokėtos ne iš armatūros išlaidų, o iš sąmatoje nenurodytų išlaidų, ir įvertinęs trečiojo asmens 2019 m. liepos 9 d. raštą, teismas nusprendė, jog tinklelis ir jo vertės suma armatūros eilutėje apskritai nebuvo nurodyti.

10.       Teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų 9.25 punkto reikalavimų visumos, todėl perkančiajai organizacijai nebuvo teisinio pagrindo, sudarant pasiūlymų eilę ir nustatant laimėtoją, trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti laimėjusiu Pirkimą. Remdamasis tuo, teismas nusprendė, kad nurodytas perkančiosios organizacijos sprendimas naikintinas ir klausimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo perduotinas nagrinėti iš naujo.

11.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal trečiojo asmens apeliacinį skundą, 2020 m. vasario 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12.       Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Sodbeta“ Pirkimo laimėtoja ir kitus susijusius sprendimus. Remdamasi VPĮ 45 straipsnio 1, 2 dalimis, 46 straipsnio 7 dalimi, teisėjų kolegija pažymėjo, kad trečiojo asmens pašalinimas iš Pirkimo nereiškia besąlyginio antroje pasiūlymų eilės vietoje esančio tiekėjo pripažinimo Pirkimo laimėtoju, todėl nors ieškovė neginčija antroje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymo, nėra pagrindo teigti, jog ieškovė neturi galimybės laimėti Pirkimą ir ginčo atveju ji negina jokių savo teisių ar teisėtų interesų. Be to, ieškovės teisėtas interesas sudaryti Pirkimo sutartį negali būti neginamas, motyvuojant tuo, kad jį apgynus gali kilti naujas teisminis ginčas, jei ieškovė ginčytų perkančiosios organizacijos sprendimus dėl antroje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymo.

13.       Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens UAB „Sodbeta“ pozicijos dėl trečiųjų asmenų (jų prekių) pasitelkimo duomenis, kuriais buvo aiškinamos į pasiūlymo kainą įtrauktos atitinkamų konteinerių dalių gamybai priskirtos darbo laiko sąnaudos, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad trečiasis asmuo neįprastai mažos pasiūlymo kainos tinkamai nepagrindė. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens nenuoseklumą lėmė negalėjimas pagrįsti pasiūlymo kainos apskaičiavime nurodytų atitinkamų gamybos darbų sąnaudų: paprašytas detalizuoti ir objektyviais duomenimis pagrįsti pasiūlyme atitinkamų armatūros karkaso dalių gamybai nurodytas žmogaus darbo valandas trečiasis asmuo teigė šias dalis įsigysiantis rinkoje, o paprašius konkretizuoti komercinius pasiūlymus, poziciją pakeitė, nurodydamas, jog atitinkamas konteinerių sudedamąsias dalis pasigamins pats. Trečiasis asmuo 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. liepos 4 d. atsakymuose perkančiajai organizacijai teikė tik abstraktaus pobūdžio argumentus dėl savo patirties ir specializacijos, dėl laiko sąnaudų apskaičiavimo, naudojantis jo paties darbo sąnaudų skaičiavimo sistema ir chronometru, gamyboje naudojamomis pažangiomis technologijomis. Taip pat teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad trečiasis asmuo nepagrindė tinklelio kainos. Perkančiosios organizacijos pareigos paprašyti pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą nepaneigia tinklelio kainos mažareikšmiškumas bendros pasiūlymo kainos atžvilgiu. Trečiasis asmuo 2019 m. birželio 7 d. rašte ir 2019 m. birželio 17 d. rašte pateikė subjektyvaus pobūdžio skaičiavimus dėl tinklelio svorio ir kainos.

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija nevertino trečiojo asmens atsakymo dėl pasiūlymo informacijos konfidencialumo pagrįstumo, todėl jos veiksmai neatitinka VPĮ 20 straipsnio bei kasacinio teismo išaiškinimų dėl prašomos įslaptinti informacijos vertinimo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

15.       Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys ir konstatuota, kad trečiasis asmuo nepagrindė Pirkime savo pasiūlytos kainos pagrįstumo ir ieškovė turi teisinį suinteresuotumą, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismai padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, nes netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 57 straipsnio 1–3 dalies normas, įtvirtinančias neįprastai mažos kainos institutą bei šios kainos pagrįstumo įrodinėjimo ir vertinimo taisykles, todėl iškreipė neįprastai mažos kainos vertinimo procedūros esmę ir tikslus.

15.1.1.                      Teismai nevertino, kad trečiojo asmens pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimas atitinka VPĮ 57 straipsnio 1–3 dalių reikalavimus ir pagal kasacinio teismo praktiką yra pakankamas įsitikinti kainos pagrįstumu. Atsakovei penkis kartus paprašius pagrįsti pasiūlytą kainą, trečiasis asmuo nuosekliai bendradarbiavo su atsakove, į visus prašymus pateikė detalius atsakymus, dokumentus, kurie buvo pagrįsti ne jo deklaracijomis, o konkrečiais duomenimis, skaičiavimais, medžiagų ir kainų detalizacijomis, taip pat pateikė kitų ūkio subjektų parengtus komercinius pasiūlymus.

15.1.2.                      Teismai rėmėsi įrodymais ir objektyviais duomenimis neparemtomis prielaidomis dėl trečiojo asmens pateiktų duomenų dalies tariamo nenuoseklumo (dėl konteinerio gamyboje naudojamo vielos tinklelio svorio ir keturių vertikalių kampinių stovų (DNR 133586), apatinių horizontalių dviejų išilginių sijų (DNR 133613) ir apatinių horizontalių dviejų skersinių sijų (DNR 133607) įsigijimo / pasigaminimo). Teismai pakankamai neįsigilino į bylos aplinkybes, padarė fakto vertinimo klaidų, nevertino, kad bet kuriuo atveju tariami neįprastai mažos kainos pagrindimų nenuoseklumai susiję tik su maža dalimi trečiojo asmens pasiūlytos kainos.

15.1.3.                      Teismai netinkamai taikė CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintą bendrą įrodinėjimo pareigą, nes neatsižvelgė, kad ieškovės pozicija dėl trečiojo asmens tariamai nepagrįstos neįprastai mažos kainos yra grindžiama išimtinai tik prielaidomis. Ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, duomenų ir skaičiavimų, patvirtinančių, kad už trečiojo asmens pasiūlytą kainą būtų realiai neįmanoma įsigyti visų konteinerių gamybai reikalingų medžiagų, sumokėti gamybos procese dalyvaujantiems darbuotojams ir padengti kitų gamybos sąnaudų.

15.2.                      Teismai, pripažindami ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, nepaisant to, kad, net patenkinus ieškinį, ieškovė negalėtų būti pripažinta laimėtoja (nes jos pasiūlymas pagal eilėje pagal kainą trečioje vietoje), nukrypo nuo nuosekliai griežtėjančios kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019).

16.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus; priteisti iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1.                      Trečiasis asmuo, grįsdamas neįprastai mažą kainą, perkančiajai organizacijai pateikė ne visų prašytų kainos sudedamųjų dalių duomenis, nedetalizavo ir nepagrindė konkrečių konteinerio dalių gamybos sąnaudų, į pasiūlymo kainą neįtraukė tinklelio kainos, dalis teiktų pagrindimų buvo paties trečiojo asmens deklaracijos, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, todėl atsakovė, pripažindama kainos pagrindimą tinkamu, pažeidė viešųjų pirkimų principus.

16.2.                      Trečiojo asmens argumentas, kad ieškovė, ginčydama kainos pagrįstumą, turėjo pateikti konkrečius skaičiavimus dėl trečiojo asmens kainos nerealumo, prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo instituto taikymo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Pats trečiasis asmuo galėjo ir turėjo pateikti konkrečius skaičiavimus ir juos pagrindžiančius duomenis dėl savo kainos pagrįstumo, o perkančioji organizacija, įvertinusi, kad tiekėjas pagrindė savo pasiūlyme nurodytą kainą, turi įrodyti, jog nepažeidė pareigos objektyviai įvertinti tiekėjo pasiūlytos kainos pagrįstumo ir realumo.

16.3.                      Teismai pagrįstai pripažino, kad ieškovė turi procesinį ir teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo rezultatus ir kitus Pirkimo procedūroje priimtus sprendimus. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose pripažįstama plati teisė ginti interesus teisme. Nėra pagrindo teigti, kad, sudarius naują pirkimų eilę, laimėtoju taps šiuo metu antroje pasiūlymų eilės vietoje esantis tiekėjas. Jei antroje pasiūlymų eilės vietoje esantis tiekėjas atitiks kurį nors pašalinimo pagrindą arba neturės reikiamos kvalifikacijos, ieškovė taps Pirkimo laimėtoja.

17.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį tenkinti, nurodė sutinkanti su trečiojo asmens kasaciniame skunde nurodytais argumentais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

18.       Nagrinėjamoje byloje keliami teisiniai klausimai, susiję su tiekėjo teisiniu suinteresuotumu ir neįprastai mažos kainos pagrindimu bei jo vertinimu. Įvertinusi tai, kad ieškovės teisinio suinteresuotumo klausimas lemia kitų teisinių klausimų nagrinėjimo poreikį ir aktualumą, teisėjų kolegija pirmiausia pasisakys dėl ieškovės teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020, 36 punktas).

 

Dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo

 

19.       Bylą nagrinėję teismai nusprendė, jog ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju ir kitus susijusius sprendimus, remdamiesi tuo, kad nors ieškovės pasiūlymas liko trečioje pasiūlymų eilės vietoje, egzistuoja galimybė ją pripažinti laimėtoja. Teismų vertinimu, sprendimo dėl laimėtojo nustatymo panaikinimas, tenkinus ieškinį, nereiškia, kad savaime laimėtoju būtų pripažintas antroje pasiūlymų eilėje buvęs pasiūlymas; tai, kad ieškovė neginčija antroje pasiūlymų eilės vietoje likusio tiekėjo pasiūlymo, nepaneigia jos teisinio suinteresuotumo; be to, ieškovė nurodė sieksianti nuginčyti antroje pasiūlymų eilės vietoje esantį pasiūlymą.

20.       Tiek kasaciniame skunde, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, pateiktuose bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, trečiasis asmuo nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės priimtų sprendimų dėl laimėtojo nustatymo ir kitų susijusių sprendimų. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė, kurios pasiūlymas užėmė trečią vietą pasiūlymų eilėje, neįrodė savo pažeistos teisės laimėti Pirkimą. Teisėjų kolegija iš esmės laiko pagrįstais šiuos trečiojo asmens argumentus.

21.       VPĮ (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1330 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d.) 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo.

22.       Tiek iš nurodytos VPĮ nuostatos matyti, tiek kasacinio teismo praktikoje viešųjų pirkimų ginčų bylose nuosekliai pabrėžiama tiekėjo (ieškovo) teisinio suinteresuotumo pagrindimo svarba ir šio klausimo aktualumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 3435 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23.       Ieškovo teisinio suinteresuotumo sudaryti viešojo pirkimo sutartį reikšmingumas lemia tai, kad teismas visada, t. y. nepriklausomai, ar kitos bylos šalys kelia tokį teisės klausimą, privalo vertinti ieškovo teisinį suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu, ieškovo nurodomą teisių pažeidimo pagrindimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015; 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.8 punktą). Taigi, teismas, nagrinėdamas viešojo pirkimo bylą, pirmiausia turi nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir įvertinti bylos nagrinėjimo objekto ir ginčo nagrinėjimo teisinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020, 38 punktas).

24.       Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (pvz., žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.7 punktą).

25.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs būtent jo teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 40 punktą).

26.       Šiuo atveju byloje aktualus klausimas dėl ieškovės subjektinių teisių pažeidimo, t. y. antrojo elemento egzistavimo. Ginčo dėl ieškovės tinkamumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus nėra – ieškovė yra ginčo Pirkimo dalyvė, kurios pasiūlymas, perkančiosios organizacijos sprendimu, atsidūrė trečioje pasiūlymų eilės vietoje.

27.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl Pirkimo pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo ir kitus sprendimus dėl teisės susipažinti su Pirkimo laimėtojo pasiūlymu ribojimo dėl trečiojo asmens, kurio pasiūlymas pripažintas laimėtoju, vertinimo. Įrodinėdama nurodytų reikalavimų pagrįstumą ieškovė procesiniuose dokumentuose pateikė argumentus, siekdama paneigti perkančiosios organizacijos sprendimo Pirkimo laimėtoju pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą ir kitų su tuo susijusių ginčijamų sprendimų teisėtumą. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė nekvestionavo antroje Pirkimo pasiūlymų eilės vietoje likusio pasiūlymo, perkančiosios organizacijos atlikto šio pasiūlymo vertinimo, be kita ko, nenurodė jokių motyvų dėl savo pačios, likusios trečioje pasiūlymų eilės vietoje, realių galimybių tapti Pirkimo laimėtoja. Procesiniuose dokumentuose ieškovė iš esmės rėmėsi prielaidomis, kad, tenkinus ieškinį ir panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo, tiekėjas, kurio pasiūlymas yra antroje vietoje, gali atitikti pašalinimo pagrindą arba neturėti reikiamos kvalifikacijos, todėl, susiklosčius tokiai situacijai arba jei ieškovė inicijuotų ginčą ir nuginčytų šiuo metu antroje vietoje esantį pasiūlymą, ieškovė taptų Pirkimo laimėtoja.

28.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ginče dėl dalyvių pasiūlymų vertinimo tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas tais atvejais, kai šis aiškiai išreiškia valią ateityje kvestionuoti ir dėl šios teisės gynybos kreipiasi į teismą ne dėl visų tiekėjų, kurie eilėje yra pirmesni (arba apskritai yra, kai ieškovo pasiūlymas yra atmetamas), pasiūlymų vertinimo teisėtumo; tokiu atveju ieškovas nepagrindžia ir ateityje negalės pagrįsti savo suinteresuotumo konkurso rezultatu ir savo pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką). Tuo atveju, kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip subjektinių teisių įgyvendinimas, todėl teismo atskirai neginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015).

29.       Taigi, tik laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovui negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių (pavyzdžiui, galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo kituose procesuose), nelaikytinas jo pažeistų teisių – vieno iš privalomo teisinio suinteresuotumo elementų – gynimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 105 punktą). Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, hipotetinėmis prielaidomis paremtas tiekėjo (ieškovo) teisinis interesas viešojo pirkimo sutarties sudarymu teismų praktikoje nepripažįstamas pakankamu tiekėjo teisinio suinteresuotumo įrodymu.

30.       Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai neįvertino, kad byloje iš esmės nebuvo keliamas klausimas dėl tokio Pirkimo procedūrų (ne)teisėtumo, kuris suponuotų poreikį Pirkimo procedūras atlikti iš naujo, o aplinkybę, jog ieškovė procese nepateikė argumentų dėl kitų pasiūlymų eilėje esančių dalyvių pasiūlymų vertinimo (ne)tinkamumo, vertino netinkamai, nepagrįstai ją laikė nereikšminga sprendžiant ieškovės teisinio suinteresuotumo nustatymo klausimą. Teismai, pritardami ieškovės konkrečiais teisiniais argumentais nepagrįstiems teiginiams, pripažino ieškovės teisinį suinteresuotumą remdamiesi tik prielaida dėl ieškovės tikėtinos galimybės laimėti Pirkimą. Tokia teismų pozicija nesuderinama su proceso koncentruotumu ir ekonomiškumu: net jei ieškovei ir pavyktų dėl Pirkimo laimėtojo įrodyti reikalavimų pagrįstumą, jos teises galėtų apginti tik naujas teisminis procesas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad viešųjų pirkimų ginčuose šalys savo interesus turi ginti taip, kad visi reikalavimai būtų pareikšti ir išnagrinėti viename procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013).

31.       Pasisakydama dėl apeliacinės instancijos teismo motyvo, kad nors ieškovė neginčija antroje vietoje esančio pasiūlymo, tai nereiškia, jog ieškovė negina jokių savo teisių, teisėjų kolegija pabrėžia, kad ne bet kokį teisinį interesą tiekėjas privalo pagrįsti viešojo pirkimo ginče, o būtent savo subjektinių teisių pažeidimą (pasireiškiantį ribojimu sudaryti viešojo pirkimo sutartį) (žr. šios nutarties 24 punktą). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais teisiškai nepagrindė, kuo pasireiškia jos subjektinių teisių pažeidimas ginčijamais perkančiosios organizacijos sprendimais ir kokiu būdu šių sprendimų panaikinimas galėtų sukelti jai tiesiogines teigiamas teisines pasekmes. Dėl to darytina priešinga išvada nei bylą nagrinėjusių teismų, kad ieškovės teisinė argumentacija bylos procese nėra pakankama pripažinti esant vieną iš būtinųjų teisinio suinteresuotumo elementų – ieškovės subjektinių teisių pažeidimą.

32.       Remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamais perkančiosios organizacijos sprendimais dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo ir kitais susijusiais sprendimais buvo pažeistos jos subjektinės teisės, nepagrindė, jog tokios teisės būtų apgintos panaikinus ginčijamus sprendimus, ieškinį tenkinus. Atitinkamai ieškovei nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

33.       Pagal bendrą taisyklę, asmuo, kuris kreipiasi į teismą su ieškiniu, gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 58 punktą).

34.       Apibendrindama byloje nurodytus argumentus ir atsižvelgdama į bylai aktualius teismų praktikos išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tiekėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, nukrypo nuo teismų praktikos nurodytu aspektu, todėl skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

35.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo. Tas pats yra taikoma ir kasaciniam teismui vykdant jam priskirtą teismų praktikos formavimo vienodinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 32 punktas). Teisės aiškinimas žinant, kad toks aiškinimas neturės įtakos ieškovės teisėms nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ir reikštų abstraktųjį ir hipotetinį teisės aiškinimą, o tai neatitiktų įstatymu pavestos kasaciniam teismui funkcijos vykdymo. Byloje konstatavus, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčo dalyku, dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamam ginčui spręsti, teisėjų kolegija nepasisako. 

 

36.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

37.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

38.       Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

39.       Atsižvelgdama į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą (ieškovės ieškinys atmestas), teisėjų kolegija nusprendžia pakeisti bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymą. Ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

40.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo prašė priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 8464,56 Eur (2756,38 Eur už atsiliepimo į ieškinį, 4175,71 Eur už tripliko, 1038,79 Eur paaiškinimų dėl konfidencialios informacijos, 493,68 Eur paaiškinimų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados rengimą), pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas. 

41.       Trečiojo asmens prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau  Rekomendacijos) 7, 8.3, 8.16 punktuose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius (3222,50 Eur už atsiliepimo į ieškinį (2,5 x 1289 Eur (2019 m. 2 ketv.)), 1933,50 Eur už tripliko (1,5 x 1289 (2019 m. 2 ketv.)), 515,60 Eur už paaiškinimų (0,4 x 1289 (2019 m. 2 ketv.)) rengimą). Nors trečiasis asmuo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį grindė bylos sudėtingumu, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija nusprendžia, kad trečiojo asmens prašoma priteisti suma mažintina iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisiant 5699,16 Eur (2756,38 Eur + 1933,50 Eur + 515,60 Eur + 493,68) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

42.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo prašė priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 4278,56 Eur (3558,61 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 596,53 Eur už paaiškinimų dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, 123,42 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą), pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas. Šios išlaidos viršija Rekomendacijų 7, 8.10, 8.16 punktuose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius (2239,92 Eur už apeliacinio skundo (1,7 x 1317,60 Eur (2019 m. 3 ketv.), 527,04 Eur už paaiškinimų, prašymo (0,4 x 1317,60 Eur (2019 m. 3 ketv.) rengimą). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija nusprendžia, kad trečiojo asmens prašoma priteisti suma mažintina iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisiant 2890,38 Eur (2239,92 Eur + 527,04 Eur + 123,42 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

43.       Trečiasis asmuo pateikė prašymą kasaciniam teismui priteisti iš ieškovės 3260,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (3147,21 Eur už kasacinio skundo parengimą, 113,13 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą), pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas. Išlaidos už kasacinio skundo parengimą viršija Rekomendacijų 7, 8.13 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį (2988,92 Eur (2,2 x 1358,92 Eur (2019 m. 4 ketv.)), todėl trečiojo asmens prašoma priteisti suma mažintina iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisiant 3102,05 Eur (2988,92 Eur + 113,13 Eur) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą.

44.       Trečiasis asmuo, pateikdamas apeliacinį ir kasacinį skundus, sumokėjo po 3750 Eur žyminio mokesčio.

45.       Patenkinus kasacinį skundą ir priėmus naują sprendimą ieškinį atmesti, iš viso trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 19 191,59 Eur (5699,16 Eur + 2890,38 Eur + 3102,05 Eur + 7500 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nutartį ir         Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB koncerno „Alga“ (j. a. k. 151299819) trečiajam asmeniui UAB Sodbeta“ (j. a. k. 145663442) 19 191,59 Eur (devyniolika tūkstančių šimtą devyniasdešimt vieną Eur 59 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Gražina Davidonienė 

 

 

        Sigita Rudėnaitė

 

 

        Gediminas Sagatys

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • e3K-3-78-248/2020
  • e3K-3-296-378/2019
  • e3K-3-362-415/2015
  • e3K-3-179-378/2020
  • 3K-3-326-415/2015
  • 3K-3-656/2013
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • 3K-3-175-1075/2020
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • e3K-3-200-248/2020