Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-204-2009].doc
Bylos nr.: 2K-204/2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

                        Baudžiamoji byla Nr. 2K–204/2009

                        Procesinio sprendimo kategorijos

                        2.4.1.7; 2.4.4; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.2;

                        2.6.4; 2.6.7 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. gegužės 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo P. G. transporto paslaugų įmonės, atstovaujamos G. M., kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones.

Iš P. G. transporto paslaugų įmonės priteistas neturtinės žalos atlyginimas: J. P. 44 136,80 Lt, V. P. (gim. 1996 m. balandžio 10 d.) 119 136,80 Lt, V. P. (gim. 1959 m. vasario 10 d.) 7000 Lt.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis pakeistas padidinant iš civilinio atsakovo P. G. transporto paslaugų įmonės priteistos neturtinės žalos atlyginimą: V. P. (gim. 1959 m. vasario 10 d.) – iki 20 000 Lt, o J. P. – iki 100 000 Lt.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas teiginys, kad įvykio pasekmės susijusios ir su nukentėjusiosios J. P. neatsargumu, kad, sukdama į kairę ir pamačiusi ją neleistinai lenkiantį sunkvežimį, turėjo nutraukti pradėtą manevrą.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

 

n u s t a t ė :

 

A. P. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 19 d., apie 14.30 val., Šiauliuose, Serbentų g., ties namu Nr. 92, vairuodamas P. G. transporto paslaugų įmonei priklausantį automobilį „Scania P113 HK“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 53, 162, 171, 172, 181, 184.5 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepalaukė, kol priekyje važiuojantis automobilis „Nissan Primera“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), vairuojamas J. P., atlaisvins važiuojamąją juostą, jį lenkė draudžiamoje lenkti vietoje (kelyje, pažymėtame dviguba ištisine ženklinimo linija), įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrus A. P. ir J. P. vairuojamiems automobiliams buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „Nissan Primera“ vairuotojos J. P. ir keleivio V. P. sveikata.

Kasaciniu skundu civilinis atsakovas P. G. transporto paslaugų įmonė, atstovaujama G. M., prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 17 d. nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti.

            Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, suvaržė civilinio atsakovo procesines teises, nes jam nepranešė, jog apeliacine tvarka bus nagrinėjami nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai, kurie lietė civilinio atsakovo interesus (jais reikalauta priteisti didesnę neturtinę žalą). Šių apeliacinių skundų nuorašai nebuvo atsiųsti, todėl P. G. įmonė negalėjo pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis ir pateikti atsiliepimus į nukentėjusiųjų skundus bei pateikti papildomų įrodymų. Kasatorius teigia buvęs informuotas tik apie nuteistojo apeliacinį skundą.

            Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, patenkindamas nukentėjusiųjų apeliacinius skundus ir padidindamas neturtinės žalos atlyginimą, šiukščiai pažeidė BPK 109 ir 113 straipsnių reikalavimus ir netinkamai taikė CK 6.250 ir 1.5 straipsnių nuostatas. Nuosprendyje visiškai neanalizuoti bylos rašytiniai įrodymai ir neįvertintos aplinkybės dėl civilinio atsakovo turtinės padėties, dėl įmonės savininko sunkios ligos, dėl kurios jis visiškai nevadovauja įmonei, o jos veikla minimali, apyvarta maža. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti nukentėjusiesiems didesnį neturtinės žalos atlyginimą yra įmonės stūmimas į bankrotą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neobjektyviai ir neišsamiai, pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Kasatoriui kelia abejonių tai, kad ikiteisminį tyrimą atliko trys tyrėjai, o prokurorė V. R., jo manymu, netinkamai vykdė ikiteisminio tyrimo priežiūrą. Šios bylos tyrimo metu nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiųjų, liudytojų bei įtariamojo parodymų apie eismo įvykio kilimo aplinkybes, nukentėjusiosios veiksmus kelyje. Tuo tarpu siekiant pašalinti atsiradusius prieštaravimus ir išsiaiškinti jų priežastis, BPK 190 straipsnyje numatytas procesinis veiksmas – akistata. Taip pat tyrėjai privalėjo patikrinti degalinėje „Ventus nafta“ filmuotą vaizdo medžiagą, o tuo atveju, jei šioje medžiagoje užfiksuotas A. P. ir J. P. vairuojamų automobilių judėjimas iki eismo įvykio, būtų galima nustatyti svarbias aplinkybes. Pasak kasatoriaus, ikiteisminio tyrimo tyrėjai besąlygiškai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais ir jų pagrindu suformulavo užduotis objektams ištirti, dėl to pateiktos dviprasmiškos išvados dėl eismo įvykio kaltininko, eismo įvykio kilimo sąlygų. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atliktas tik objektų tyrimas, bet ne autotechninė ekspertizė, kurios paskyrimo galimybė numatyta BPK 205 straipsnio 1 dalyje, o skyrimo tvarka – BPK 209 straipsnio 1 dalyje (kai prokuroras pripažįsta būtinumą skirti ekspertizę).

            Kasatoriui kyla abejonių, ar tinkamai įvertinti nukentėjusiosios J. P. veiksmai – bandymas sukti į kairę, mažamečio keleivio vežimas priekinėje automobilio sėdynėje. Apie šiuos J. P. veiksmus parodė liudytojai V. M., P. P., A. Ž. Nepaisant to, ikiteisminio tyrimo metu minėtos aplinkybės neanalizuotos, o jos leidžia manyti, kad pati nukentėjusioji padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie lėmė kilusius padarinius.

Kasaciniame skunde pažymima, kad po susidūrimo abu automobiliai atsitrenkė į plytų krūvą, tačiau liko neištirta, kam ji priklausė ir ar buvo išduotas leidimas ją laikyti Serbentų gatvėje ant žalios vejos. Nesvarstytas klausimas, ar būtų buvę kitokie eismo įvykio padariniai, jei plytų krūvos ten nebūtų buvę.

Kasatoriaus manymu, kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje surašytas pažeidžiant BPK 23 straipsnio reikalavimus, nes jame nurodytos ne visos byloje esančios specialisto išvados.

            Kasaciniame skunde išvardytų aplinkybių nustatymas, tikslus, išsamus ir objektyvus ikiteisminis tyrimas leistų teisingai įvertinti nuteistojo A. P. veiksmus ir jo kaltės laipsnį, tinkamai išspręsti civilinio ieškinio klausimą, tačiau skunde nurodyti BPK pažeidimai, padaryti ikiteisminio tyrimo metu, sukliudė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

            Atsiliepimu į civilinio atsakovo P. G. transporto paslaugų įmonės, atstovaujamos G. M., kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė J. Z. siūlo kasacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendis su pakeitimais, padarytais Šiaulių apygardos teismo nutartimi, yra teisėtas ir pagrįstas.

            Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus teiginiai dėl esą apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų (dėl nepranešimo apie gautus nukentėjusiųjų apeliacinius skundus ir suvaržytas teises pateikti atsiliepimus bei papildomus įrodymus) atmestini. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 317 straipsnio 1 dalimi, 2008 m. spalio 16 d. raštu Nr. 1-493-716/08 išsiuntė proceso dalyviams, tarp jų ir P. G. paslaugų įmonės atstovei G. M., advokatei D. B., P. G., pranešimą apie gautus A. P., J. P. ir V. P. apeliacinius skundus, išaiškinant teisę susipažinti su šiais skundais ir pateikti atsikirtimus į juos. Atsakovo atstovės pateiktas atsikirtimas į nuteistojo apeliacinį skundą patvirtina, kad ji žinojo apie paduotus apeliacinius skundus ir tinkamai realizavo savo teisę. Be to, atsikirtimo pateikimas yra proceso dalyvio teisė, o ne pareiga, todėl net ir jo nepateikus nebūtų BPK pažeidimo. Tai, kad civilinio atsakovo atstovei G. M. buvo žinoma apie paduotus apeliacinius skundus ir bylos nagrinėjimo laiką, rodo ir apeliacinės instancijos teismo 2008 m. spalio 17 d. išsiųstas pranešimas proceso dalyviams informuojant, kada ir pagal kokius apeliacinius skundus bus nagrinėjama baudžiamoji byla, tačiau G. M. į posėdį neatvyko. Civilinio atsakovo atstovė advokatė D. B., likus dienai iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje, pranešė, jog baudžiamojoje byloje nagrinėjant A. P. ir nukentėjusiųjų J. P. ir V. P. apeliacinius skundus nedalyvaus, nes nutraukė sutartį su P. G. įmone (jos administratore G. M.). Pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį civilinio atsakovo atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, jeigu jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką.

Prokurorė teigia, kad kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems J. P. ir V. P. yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (tarp jų ir į civilinio atsakovo sveikatos bei finansinę būklę), taip pat vadovavosi teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad, žymiai sumažindamas nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, šios savo sprendimo dalies pirmosios instancijos teismas iš esmės neargumentavo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nusikalstama veika sukeltos pasekmės neproporcingos priteistai neturtinei žalai ir neatitinka susiklosčiusiai teismų praktikai bylose dėl žalos atlyginimo. Padidindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, šis teismas nurodė, kad J. P. ne tik pati buvo sužalota, bet ir patyrė bei patiria didelius išgyvenimus dėl sūnaus sužalojimo, neaiškios jo gyvenimo perspektyvos. Padidindamas priteistinos sumos dydį V. P. (tėvui), teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista neturtinė žala akivaizdžiai neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, nes nusikaltimu buvo sukeltos itin sunkios pasekmės jo žmonai ir vaikui, dėl to ir jis patiria didelius išgyvenimus, stresą, baimę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria praktikai, kad žalą padariusio asmens (šiuo atveju atsakovo) turtinė padėtis laikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Be to, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad abiejų instancijų teismai nepripažino, jog J. P. pati pažeidė Kelių eismo taisykles, veždama automobilio priekinėje sėdynėje dvylikos metų neturintį vaiką. Teismai tai pripažino ir ši aplinkybė turėjo įtakos sprendžiant neturtinės žalos dydį. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo sprendimas padidinti neturtinės žalos dydį yra teisėtas ir pagrįstas.

            Pasisakant dėl kasatoriaus argumentų apie BPK pažeidimus ikiteisminio tyrimo metu ir suformuluoto prašymo grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, atsiliepime pažymima, kad pagal BPK 382 straipsnį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, tokio sprendimo priimti negali. Be to, 367 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl klausimų, kurie buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistasis A. P. apeliacine tvarka apskundė dėl bausmės švelninimo, o nukentėjusieji J. P. ir V. P. dėl bausmės A. P. griežtinimo ir neturtinės žalos padidinimo; ikiteisminio tyrimo nevisapusiškumo ir neišsamumo klausimai nebuvo keliami nė viename iš pateiktų apeliacinių skundų.

Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo neobjektyvumo, neišsamumo ir procesinių normų pažeidimo – atmestini. Tyrėjų skaičius nelemia ikiteisminio tyrimo išsamumo ir objektyvumo, o tyrimą kontroliavusios prokurorės veiksmuose nenustatyta aplaidaus pareigų atlikimo. Akistata nėra privalomas procesinis veiksmas, apie jos atlikimo tikslingumą sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsižvelgdamas į bylos duomenis. Kilusiems prieštaravimams pašalinti gali būti atliekami ir kiti veiksmai. Taip pat, prokurorės nuomone, negalima pripažinti BPK 219 straipsnio pažeidimu to, kad į kaltinamąjį aktą buvo įrašyti tik vienos specialisto išvados duomenys. Specialisto išvadoje Nr.11Š-92 (7) nurodyta, kad specialistui nebuvo pateikti visi duomenys, įgalinantys nustatyti transporto priemonių susidūrimo aplinkybes ir eismo įvykio kilimo sąlygas, todėl šiuo atveju specialistas negalėjo tiksliai atsakyti į pateiktus klausimus. Pavesdami atlikti kitą objektų tyrimą, tyrėjai specialistui pateikė papildomos medžiagos ir specialisto išvados Nr. 11Š-19 (08) duomenys buvo įrašyti į kaltinamąjį aktą.

            Atsiliepime pažymima, jog kasatorius neteisus, nurodydamas, kad specialistams suformuluoti klausimai remiantis vien tik nukentėjusiųjų parodymais ir kad nepagrįstai nebuvo atlikta autotechninė ekspertizė. Iš tiesų specialistui (autotechnikui) užduotims atlikti buvo pateikta bylos medžiaga, kurioje buvo ir įtariamojo A. P. apklausa. Taigi specialistas pateikė išvadą, įvertinęs ne tik nukentėjusiosios, bet ir kitų liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamojo parodymus, įvykio vietos, transporto priemonių apžiūros duomenis. Byloje objektų tyrimas atliktas BPK nustatyta tvarka. Pagal BPK 205 straipsnį objektų tyrimas atliekamas specialistų, siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas aplinkybes. Šioje baudžiamojoje byloje objektų tyrimą pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno užduotį atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertas E. G., turintis aukštąjį techninį išsilavinimą, eismo įvykio bei transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis atsakovas ar jo atstovas proceso metu specialistui klausimų nepateikė. Nors pirmosios instancijos teisme A. P. prašė atlikti autotechninę ekspertizę, tam pritarė jo gynėja ir civilinio atsakovo atstovė, tačiau klausimų ekspertui nesuformulavo ir šiuo atveju. Taigi kasacinio skundo argumentas, kad prokuroras nesikreipė pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl ekspertizės paskyrimo neva bijant jam ir nukentėjusiajam nepalankių klausimų, – aiškiai nepagrįstas.

            Prokurorės nuomone, nelaikytina ikiteisminio tyrimo trūkumu ir tai, kad nebuvo nustatytas plytų, į kurias atsitrenkė eismo dalyvių automobiliai, savininkas, nes iš bylos duomenų matyti, kad plytų krūva buvo pakankamai toli nuo važiuojamosios kelio dalies ir nebuvo eismo įvykio priežastis.

Atsiliepimu į civilinio atsakovo P. G. transporto paslaugų įmonės, atstovaujamos G. M., kasacinį skundą nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, mažamečio V. P. įstatyminiai atstovai V. P. ir J. P. prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Civilinių ieškovų manymu, abiejų instancijų teismai tinkamai išnagrinėjo bylą – teisingai nustatė įvykio aplinkybes, kvalifikavo nusikaltusio asmens veiksmus ir paskyrė bausmę, taip pat priėmė teisingus sprendimus dėl žalos atlyginimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad civilinis atsakovas, kasaciniame skunde ginčydamas nuteistojo kaltę ir reikalaudamas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį grąžinant bylą ikiteisminiam tyrimui, peržengė jam suteiktų teisių skųsti teismų sprendimus ribas (BPK 367 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepadarė BPK pažeidimų informuodami proceso dalyvius dėl apeliacinio proceso. Bylos dalyvio nesirūpinimas savo interesais neužkerta kelio teismui nagrinėti bylą nedalyvaujant asmeniui, kuriam apie teismo procesą pranešta; be to, civilinis atsakovas naudojosi advokatės paslaugomis. Taigi civilinio atsakovo teisės nebuvo suvaržytos. Taip pat nebuvo padaryta BPK normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinant civilinių ieškovų skundų reikalavimus. Civilinių ieškovų nuomone, kasatoriaus apeliavimas į blogą turtinę padėtį yra bandymas apgauti proceso dalyvius.

Kasatoriaus argumentai dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų BPK pažeidimų, dėl tyrėjų bei prokurorės darbo kokybės – taip pat nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu niekas iš proceso dalyvių neprašė atlikti akistatos ar paskirti ekspertizės, be to, tai nėra ikiteisminio tyrimo pareigūno absoliuti pareiga, o teisė. Šie procesiniai veiksmai atliekami esant būtinybei. Nurodyti prieštaravimai tarp liudytojų parodymų – neesminiai, nelemiantys kitokio teismo sprendimo. Civiliniai ieškovai nurodo, kad degalinėje esančios vaizdo kameros neapima teritorijos, kurioje įvyko eismo įvykis, todėl jų duomenys nėra reikšmingi bylai. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus keliami klausimai dėl plytų krūvos, buvusios už žalios juostos, neturi jokio priežastinio ryšio su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, padarytu šalia esančiame kelyje. Faktinės aplinkybės rodo, kad kaltininkas važiavo sunkiasvoriu automobiliu dideliu greičiu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, sukėlė eismo įvykį ir nevaldomas (nestabdomas) užvažiavo ant šaligatvio, po to ant žaliosios juostos ir šliuožė tol, kol sustojo prie kliūties.

Civiliniai ieškovai taip pat nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad J. P. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turėjusius įtakos kilusioms pasekmėms; šios aplinkybės byloje nenustatytos.

Kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl BPK 317 straipsnio 2 dalies, 322 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikymosi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

 

Kasaciniame skunde nurodyti teiginiai apie civilinio atsakovo procesinių teisių pažeidimus nepagrįsti, prieštarauja bylos duomenims. Iš jų matyti, kad atsakovui – P. G. transporto paslaugų įmonei – jos atstovėms G. M. ir advokatei D. B., pačiam P. G. 2008 m. spalio 16 d. raštu Šiaulių miesto apylinkės teismas pranešė apie gautus nukentėjusiųjų J. P., V. P. (ne tik nuteistojo A. P.) apeliacinius skundus ir, kaip numatyta BPK 317 straipsnyje, išaiškino teisę su juo susipažinti bylą išnagrinėjusiame ir skundžiamą nuosprendį priėmusiame teisme. Taip pat civiliniam atsakovui (visiems minėtiems asmenims) buvo pranešta apie numatomą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka datą ir laiką – 2008 m. lapkričio 26 d. Byloje yra pateiktas 2008 m. spalio 30 d. advokatės D. B. orderis dėl civilinio atsakovo P. G. įmonės interesų gynimo apeliacinės instancijos teisme, kuris taip pat liudija, kad atsakovas buvo informuotas apie paduotus apeliacinius skundus ir įvyksiantį apeliacinį procesą. Be to, civilinio atsakovo atstovė G. M. pateikė atsikirtimą į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, dėl priimto nuosprendžio išdėstė tą pačią poziciją bei argumentus, kaip ir kasaciniame skunde, nors nuteistasis nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo neskundė, o tik prašė panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi atsikirtimas į nuteistojo apeliacinį skundą liečia tuos klausimus, kuriuos atsakovo atstovė skundžia kasacine tvarka, todėl viena vertus – realiai civilinis atsakovas per savo atstovę įgyvendino teisę raštu pateikti savo argumentus prieš bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, antra vertus – atsikirtimų pateikimas yra proceso dalyvio teisė, tačiau apeliaciniame procese jis neprivalomas. Pagal BPK 317 straipsnio 2 dalį apeliacinio skundo nuorašą privaloma išsiųsti nuteistajam, išteisintajam ir asmeniui, kuriam byla nutrukta. Kitiems proceso dalyviams skundo nuorašai įteikiami jų prašymu, tačiau civilinio atsakovo atstovai tokio prašymo nepareiškė, dėl to jo teisė susipažinti su apeliaciniais skundais (apie kurių gavimą atsakovui pranešta) ir galimybė gauti jų nuorašus nebuvo suvaržyta. Iš byloje esančio advokatės D. B. pranešimo matyti, kad ji informavo teismą nedalyvausianti 2008 m. lapkričio 26 d. vyksiančiame teismo posėdyje, kuriame numatoma nagrinėti nuteistojo ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, nes nutraukė teisinių paslaugų sutartį su P. G. transporto paslaugų įmone (jos administratore G. M.). Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant nė vienam iš civilinio atsakovo atstovų, tačiau visiems jiems laiku ir tinkamai informuotiems apie apeliacinį procesą. Tokiu atveju pagal BPK 322 straipsnio 2 dalies nuostatas civilinis atsakovas ar jo atstovas turi teisę dalyvauti bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacine tvarka, tačiau jų neatvykimas nekliudo bylos nagrinėjimui. Taigi teismas nepažeidė jokių BPK normų, reglamentuojančių bylų apeliacinį nagrinėjimą, ir nesuvaržė proceso dalyvio – civilinio atsakovo – teisių, todėl kasacinio skundo argumentai apie tai – atmestini.

 

Dėl neturtinės žalos dydžio

 

Teismų nustatyta, kad dėl civilinio atsakovo P. G. transporto paslaugų įmonės darbuotojo A. P., vairavusio šiai įmonei priklausančią transporto priemonę, kaltės kilo eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta J. P. ir jos nepilnamečio sūnaus V. P. sveikata. Nukentėjusioji J. P. prašė priteisti 500 000 Lt, o jos sutuoktinis V. P. – 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Be to, nukentėjusieji prašė priteisti 450 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą jų sunkiai sužaloto sūnaus V. P. naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė mažesnius negu prašomos priteisti neturtinės žalos dydžius ir, be to, sumažino priteistiną žalą ta dalimi, kuri atlygintina pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio civiliniams ieškovams J. ir V. P. ir nustatė, kad atlygintina neturtinė žala dėl J. P. ir nepilnamečio V. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra: J. P. – 100 000 Lt, V. P. (sužalotų asmenų vyrui ir tėvui) – 20 000 Lt. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydžius, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, vadovaujantis įstatymu, atsižvelgta į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, motyvuotai įvertintos visos reikšmingos žalos dydžio teisingam nustatymui aplinkybės (CK 6.250 straipsnis) – nusikaltimo pasekmės, žalą padariusio asmens neatsargi kaltė, pačios J. P. nepakankamai atsargus elgesys vežant dvylikos metų neturintį V. P. ant priekinės automobilio sėdynės, taip pat atsižvelgta į atsakingo už žalą asmens turtinę padėtį ir galimybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, apie kuriuos išsamiai nurodyta teismų sprendimuose. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nelygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde nepateikta objektyviai pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl neturtinės žalos priteisimo teisingumu.

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti teismų sprendimus dėl civilinių ieškinių priteisimo. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

 

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų ir prašymo grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti

 

Didžioji dalis kasacinio skundo teiginių yra apie tai, kad esą pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį, nes neteisingai išsprendė A. P. kaltės ir atsakomybės klausimus, ir kad tai lėmė ikiteisminio tyrimo metu padaryti BPK nuostatų, reikalaujančių objektyviai ir išsamiai ištirti bylą, pažeidimai. Skunde ginčijamos faktinės aplinkybės, nesutinkama su įrodymų vertinimu. Ši kasacinio skundo dalis nenagrinėtina, nes visų pirma civilinis atsakovas neturi teisės skųsti teismų sprendimų dėl minėtų klausimų, o gali ginčyti tik klausimus, susijusius su civilinio ieškinio išsprendimu. Pagal BPK 367 straipsnio 2 dalies nuostatas civilinis atsakovas ir jo atstovas turi teisę apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. Antra, pagal to paties straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti teismo sprendimą galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad minėti klausimai (dėl A. P. pripažinimo kaltu įvykdžius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką) apeliacine tvarka nebuvo ginčijami. Apeliacine tvarka nuteistasis skundė teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę), o nukentėjusieji apeliaciniais skundais prašė sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę bei visiškai patenkinti jų civilinius ieškinius (padidinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas kasacinius skundus dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių nagrinėja BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais (dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių BPK pažeidimų) ir, nagrinėdamas bylą, patikrina ją teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 382 straipsnyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, priima vieną iš nutarčių: 1) atmesti kasacinį skundą; 2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; 4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų; 5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 6) pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį. Taigi kasatoriaus prašymas priimti sprendimą (nutartį) grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti yra negalimas, nes tokios nutarties priėmimas, taip pat ir pagrindai priimti minėtą nutartį pagal civilinio atsakovo atstovės kasacinį skundą, bylą nagrinėjant kasacine tvarka, baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Atmesti civilinio atsakovo P. G. transporto paslaugų įmonės, atstovaujamos G. M., kasacinį skundą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Viktoras Aidukas

 

 

                                                                                                            Josifas Tomaševičius

 

 

                                                                                                                        Dalia Bajerčiūtė