Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-05-25][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-212-378-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-212-378/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno rajono savivaldybės administracija 188756386 atsakovas
UAB „AK Statyba“ 302485943 Ieškovas
„Struktūra“ 133457694 trečiasis asmuo
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.1. Civiliniai įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas ir jų reglamentuojami santykiai
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.1.1. Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.1.1.2. Civilinio proceso principai
2.1.1.3. Civilinės teisės principai
3. CIVILINIS PROCESAS
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
3.1.1.2.4. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principai
2.6.11.4.5. Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6. Prievolių teisė
2.1.1.3.9. Visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-212-378/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01101-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.9; 2.6.11.4.5; 3.1.1.2.4 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gegužės 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AK Statyba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,AK Statyba ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Struktūra“.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo teisę susipažinti su kito viešojo pirkimo konkurso dalyvio pateiktu pasiūlymu, bei proceso teisės normų, nustatančių tiekėjo teisę kreiptis į teismą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB „AK Statyba“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė: pripažinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) sprendimą dėl jos pretenzijos atmetimo neteisėtu; panaikinti atsakovės sprendimą atsisakyti jai pateikti trečiojo asmens UAB „Struktūra“ (toliau – ir trečiasis asmuo) žiniaraščius ir įpareigoti atsakovę jai pateikti UAB „Struktūra“ pasiūlymo dalį (tinkamai patvirtintus žiniaraščius) (su UAB „Struktūra“ nurodytais konkrečių darbų įkainiais arba juos įslaptinant); priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Kauno rajono savivaldybės administracija vykdo viešą Prano Dovydaičio gimnazijos pastato Kauno r., Čekiškėje, Mokyklos g. 14, rekonstravimo darbų konkursą (toliau – Konkursas), kuriame mažiausią kainą pasiūlė trečiasis asmuo UAB „Struktūra“, o antrą mažiausią  kainą – ieškovė. Ieškovė teigia, kad UAB „Struktūra“ bendra pasiūlymo kaina yra per maža, todėl tikėtina, jog į šią kainą įtraukti ne visi Konkurso dokumentuose (žiniaraščiuose) nurodyti darbai. Siekdama ginti savo teises, ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją prašydama leidimo susipažinti su UAB „Struktūra“ pasiūlymu, įskaitant žiniaraščius. Atsakovė 2017 m. rugsėjo     7 d. pranešimu Nr. 5516520 pateikė ieškovei trečiojo asmens pasiūlymo formą ir minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaraciją. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 8 d. pakartotinai paprašė pateikti UAB „Struktūra“ žiniaraščius bei pateikė argumentus, kodėl žiniaraščiai neturėtų būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau atsakovė 2017 m. rugsėjo 11 d. pranešimu Nr. 5521361 atsisakė pateikti UAB „Struktūra“ žiniaraščius, motyvuodama tuo, kad UAB „Struktūra“ nurodė, jog žiniaraščiai yra konfidenciali informacija.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog trečiojo asmens darbų kiekių žiniaraščiuose pateikta informacija neatitinka konfidencialios informacijos požymių ir kad šių žiniaraščių nepateikimas pažeidė ieškovės kaip Konkurso dalyvės teisėtus interesus.
  3. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Struktūra“, teikdamas pasiūlymą, nurodė, jog kartu su pasiūlymu pateikti žiniaraščiai yra konfidencialūs; jų konfidencialumą grindė tuo, kad juose yra detalizuota bendra pasiūlymo kaina. Atsakovė, atsisakydama pateikti ieškovei žiniaraščius, iš esmės sutiko su tuo, jog žiniaraščiuose esanti informacija laikytina konfidencialia. Iš pateiktų Konkurso dalyviams darbų kiekių žiniaraščių formų turinio matyti, kad visi dalyviai turėjo užpildyti šiuos darbų kiekių žiniaraščius, kuriuose yra smulkiai išskaidyti darbų ir išlaidų aprašymai, įrašydami į juos nurodytų darbų ir išlaidų konkrečias, išskaidytas kainas. Iš trečiojo asmens pateikto pasiūlymo, kuris pateiktas ir ieškovei, matyti, kad jame trečiasis asmuo jau iš dalies (pagal rangos darbų etapus) detalizavo bendrą pasiūlymo kainą (3 punktas). Pateiktoje dalyviams pasiūlymo formoje nurodyta, kad darbų kainos detalizacija turi būti pateikta žiniaraščiuose pagal atskirus etapus.
  4. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog viešuosiuose pirkimuose dalyvauja tarpusavyje konkuruojantys verslo subjektai, o pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, detalizuotų kainų atskleidimas gali būti reikšmingas trečiajam asmeniui ir suteikti jam konkurencinį pranašumą prieš konkurentus.
  5. Spręsta, kad pasiūlymo trečiame punkte nurodyta pasiūlymo kaina yra iš dalies detalizuota ir yra pakankama pirkimo procedūrų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų laikymuisi užtikrinti.
  6. Įvertinęs tai, kad perkančioji organizacija nurodė, jog darbų Konkursas vykdomas pagal bendrą pasiūlymo kainą, o ne pagal įkainius, bei tai, kad iš Konkurso sąlygų bei prie jų esančių priedų matyti, jog pasiūlymai bus vertinami pagal bendros mažiausios kainos kriterijų ir pagal tai bus nustatomas laimėtojas, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Konkursas vykdomas pagal bendros mažiausios kainos kriterijų, o ne pagal fiksuotus įkainius.
  7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal  ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AK Statyba“ apeliacinį skundą, 2018 m. vasario 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikino ir bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AK Statyba“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Struktūra“, nutraukė.
  8. Kolegija, įvertinusi ieškovės pareikštų reikalavimų: panaikinti atsakovės sprendimą atsisakyti ieškovei pateikti trečiojo asmens žiniaraščius ir įpareigoti atsakovę pateikti UAB „Struktūra“ pasiūlymo dalį, pobūdį, konstatavo, kad ieškovė, teikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui, suformulavo ne materialiojo, bet procesinio teisinio pobūdžio reikalavimus dėl duomenų (įrodymų) gavimo, kuriuos tenkinus jokia materialioji subjektinė tiekėjos teisė nebūtų apginta.
  9. Kolegija sprendė, kad ieškovė, reikšdama tokio pobūdžio procesinius prašymus, siekia tik vėliau inicijuoti procesą, t. y. pradžioje gauti procesinio pobūdžio informaciją (įrodymus) ir tik tada spręsti, ar ginti galimai pažeistas materialiąsias subjektines teises, tačiau tokie prašymai negali būti reiškiami ieškinio, kaip procesinio dokumento, forma. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad ieškovė teise kreiptis teisminės gynybos pasinaudojo netinkamai.
  10. Kolegija pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimą dėl jos pretenzijos atmetimo neteisėtu kaip nesukeliantis materialiųjų teisinių padarinių negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „AK Statyba“ pašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 6 straipsnio formuluotė leidžia daryti išvadą, kad tiekėjo teisė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais yra subjektinė jo teisė, kurią tiekėjas turi nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu jis su kitų dalyvių pasiūlymais nori susipažinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, prilygindamas šią teisę procesinio pobūdžio teisei, netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 6 straipsnio nuostatas.
    2. Kadangi VPĮ 6 straipsnyje ir kitose VPĮ nuostatose nėra nurodyta papildomų sąlygų tiekėjo teisei susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šią tiekėjo teisę susiaurino tik iki tikslo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus.
    3. Viešojo pirkimo dalyvio teisė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais įtvirtinta ne procesinio pobūdžio įstatyme – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK), o specialiajame įstatyme – VPĮ, todėl nėra pagrindo šią teisę laikyti procesinio pobūdžio teise. Kituose įstatymuose įtvirtinta analogiška kitų subjektų teisė į informaciją teismų praktikoje ginama savarankiškai (pvz., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktas ir kt.).
    4. Pagal apeliacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu perkančioji organizacija atsisako tiekėją supažinti su kito tiekėjo pasiūlymu ar jo dalimi, vienintelis kelias tokiam tiekėjui apginti savo teises yra kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ginčijimo ir šioje byloje reikšti procesinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, t. y. reikalavimą dėl kito tiekėjo pasiūlymo ar jo dalies pateikimo į bylą. Tokiu būdu tiekėjai yra verčiami reikšti nepagrįstus ir nemotyvuotus ieškinius dėl perkančiosios organizacijos sprendimų vien tam, kad proceso metu per įrodymų išreikalavimo institutą galėtų susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais ir išsiaiškintų, ar jų teisės iš tiesų buvo pažeistos
    5. Keisti ieškinio dalyką ar pagrindą viešųjų pirkimų bylose imperatyviai draudžiama (CPK 4233 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys), todėl vienintelė galimybė tiekėjui, per įrodymų išreikalavimo institutą susipažinusiam su kito tiekėjo pasiūlymu ir įsitikinusiam, kad jo teisės vis dėlto nebuvo pažeistos, bus arba toliau neperspektyviai bylinėtis, arba atsisakyti ieškinio, o tai bet kuriuo atveju lems jo pareigą atlyginti perkančiosios organizacijos bylinėjimosi išlaidas ir kels riziką gauti baudą už nepagrįstą ieškinį bei atlyginti nuostolius.

 

  1. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Perkančioji organizacija įpareigota neatskleisti ekonominės veiklos vykdytojų jai perduotos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią, įskaitant technikos ar prekybos paslaptis ir konfidencialius pasiūlymų aspektus, bet jais neapsiribojant. Konfidencialia informacija pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24) laikytina ne tik komercinė paslaptis, bet ir trečiojo asmens teisėti komerciniai interesai. Savo subjektinę teisę susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu ieškovė įgyvendino dar 2017 m. rugsėjo 7 d. perkančioji organizacija pirkimo procedūrų metu ieškovei pateikė nekonfidencialią trečiojo asmens pasiūlymo informaciją.
    2. Atsakovė sutinka su ieškovės nuomone, kad teisė susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu yra savarankiška subjektinė tiekėjo teisė. Tačiau tiekėjas šią teisę įgyja įvykus tam tikrai sąlygai perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą dėl pirkimo laimėtojo paskelbimo ir apie tai pranešus konkurso dalyviams, o iki tol tiekėjas tokios teisės neįgijo ir ji neturi būti ginama.
    3. VPĮ 6 straipsnyje nėra savarankiškos subjektinės teisės kaip teisės susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymo konfidencialia informacija, ko iš tiesų ir prašo ieškovė, nes teisę susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu ji jau įgyvendino ir pati tai pripažino.
  2. Trečiasis asmuo UAB „Struktūra“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad ji valdė, buvo gavusi (įgijusi) informaciją, patvirtinančią, jog trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka nustatytų reikalavimų, todėl turi būti atmestas. Taigi šios informacijos nepateikimas (net ir nevertinant informacijos konfidencialumo (viešumo) aspekto) niekaip nesuvaržė ieškovės teisės veiksmingai ginti savo galbūt pažeistus teisėtus interesus, nes ieškovė šia informacija jau disponavo. Toks ieškovės elgesys yra nesuderinamas su sąžiningo tiekėjo (ieškovo) elgesio standartais.
    2. VPĮ 93 straipsnio 1 dalis neįtvirtina (nesuteikia) tiekėjui teisės kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, su ieškiniu, kuriuo būtų prašoma, kad teismas įpareigotų perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus, toks ieškinio reikalavimas viešųjų pirkimų byloje įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus nėra galimas, todėl nėra (nebūtų) galimas ir tokio reikalavimo, kaip savarankiško ieškinio reikalavimo, tenkinimas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

  1. Teisėjų kolegija pirmiausia nurodo, kad ginčo Konkursas nesiekia tarptautinės vertės, todėl šalių nesutarimui spręsti taikytina nacionalinė teisė, reguliuojanti supaprastintų pirkimų vertės viešųjų pirkimų procedūras. Be to, šalių ginčo nagrinėjimui taikytinos ir tarptautinių pirkimų normos, kiek VPĮ supaprastintų pirkimų reguliavimas duoda nuorodas į jas (VPĮ 85 straipsnio 1 dalis).
  2. Šiame kontekste atskirai atkreiptinas dėmesys į ginčo Konkurso paskelbimo momentą (2017 m. gegužės 17 d.), nuo kurio priklauso taikytina teisė: viena vertus, naujos redakcijos VPĮ pradėjo galioti tik nuo 2017 m. liepos 1 d., todėl ginčui spręsti taikytina įstatymo 2015 m. birželio 23 d. redakcija; kita vertus, Direktyvos 2014/24 91 straipsnyje nurodyta, kad Direktyva 2004/18/EB panaikinama nuo 2016 m. balandžio 18 d., taigi ginčo Konkurso paskelbimo metu galiojo naujoji viešųjų pirkimų direktyva, kurios nuostatos nebuvo laiku perkeltos į nacionalinę teisę. Vis dėlto pirmiau nurodyta Konkurso vertė nesuponuoja pagrindo taikyti direktyvų nuostatų tiesioginio veikimo doktrinos (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  3. Pagrindinis nagrinėjamos bylos teisės klausimas, ar ieškovė turi teisę kreiptis teisminės gynybos gindama savo subjektinę teisę susipažinti su kitų viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymais (patvirtintais žiniaraščiais). Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, t. y. ar jos prašoma trečiojo asmens pasiūlymo informacija iš teisų yra konfidenciali, teismas nesprendė iš esmės, o dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdžio (kvalifikavimo), t. y. pareikšto reikalavimo leistinumo, bylą nutraukė. Kasaciniame skunde taip pat iš esmės pasisakoma dėl ieškinio reikalavimo kvalifikavimo, o ne dėl jo pagrįstumo.
  4. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje kasacinėje byloje pirmiausia būtina spręsti dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę supažindinti ieškovę su trečiojo asmens pasiūlymu pobūdžio (materialusis ar procesinis), o tik vėliau pasisakyti dėl jo pagrįstumo, t. y. ar atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigas pagal VPĮ 6 straipsnį. Jei ieškovei apskritai nebūtų pripažinta teisė teisme kvestionuoti atsakovės atsisakymą supažindinti su kito ūkio subjekto pasiūlymu, tokio skundžiamo sprendimo teisinis vertinimas iš esmės būtų nereikšmingas (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-690/2016 66 punktą).

 

Dėl tiekėjo teisės susipažinti su kito dalyvio pasiūlymu gynybos (reikalavimo) pobūdžio

 

  1. Teisės kreiptis į teismą kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas  civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; kt.).
  2. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia (be kita ko), turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.
  3. Nagrinėjamu atveju UAB „AK Statyba“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimą atsisakyti pateikti UAB „Struktūra“ žiniaraščius ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją pateikti UAB „Struktūra“ pasiūlymo dalį (tinkamai patvirtintus žiniaraščius) UAB „AK Statyba“, taip pat prašė pripažinti Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimą dėl UAB „AK Statyba“ pretenzijos atmetimo neteisėtu.
  4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, teikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui, suformulavo ne materialiojo, bet procesinio teisinio pobūdžio reikalavimus dėl duomenų (įrodymų) gavimo, kuriuos tenkinus jokia materialioji subjektinė tiekėjos teisė nebūtų apginta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla nutraukta. Su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu kasacinis teismas nesutinka.
  5. Šiame kontekste, inter alia, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad iš kasacinio teismo praktikos matyti, jog tiekėjų teisė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais sietina su galimai pažeistų teisių gynyba; tiekėjai savo teisę susipažinti su kitų ūkio subjektų pasiūlymais turi įgyvendinti iki viešojo pirkimo procedūrų pabaigos tam, kad, esant reikalui, galėtų inicijuoti peržiūros procedūrą, kurios galimai palanki baigtis pakeistų jų teisių ir pareigų apimtį, įskaitant galimybę iš naujo varžytis dėl to paties pirkimo objekto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 35–39 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi tiekėjai gali įgyvendinti savo teisę į informaciją, jei jos gavimas, priklausomai nuo jos turinio, sudarytų prielaidas ginčyti viešojo pirkimo rezultatus.
  6. Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015 yra pateiktas išaiškinimas, kad tais atvejais, kai tiekėjui pripažintinas teisinis suinteresuotumas, tačiau dėl jo keliamų reikalavimų nėra pagrindo naikinti perkančiosios organizacijos sprendimų dėl pasiūlymų eilės sudarymo, o sudarytą viešojo pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia, peržiūros institucija (teismas) vis tiek privalo užtikrinti veiksmingą pažeistų teisių gynybą (nepaneigiant šalių galimybės kvestionuoti VPĮ 6 straipsnio taikymo dėl prašymo supažindinti su kitų tiekėjų pasiūlymais pateikimo momento (savalaikiškumo) ir atskleistinos informacijos apimties, o teismams tai vertinti), inter alia, įpareigojant perkančiąją organizaciją supažindinti su ieškovo prašyta informacija, reikalinga naujai peržiūros procedūrai inicijuoti.
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartyje, nurodomoje ir kasaciniame skunde, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 kasacinio teismo expressis verbis (tiesiogiai, aiškiai) konstatuota, kad perkančiosios organizacijos veiksmai, susiję su konfidencialios informacijos atskleidimu ar įslaptinimu, skųstini teismui, kuris priima sprendimą, įvertinęs ūkio subjektų sąžiningos konkurencijos ir veiksmingos teisių gynybos pusiausvyrą; teismas, pripažinęs, kad perkančioji organizacija nepagrįstai neleido susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymo duomenimis, pagal konkrečias atitinkamos bylos aplinkybes sprendžia, ar dėl koncentruotumo ir ekonomiškumo peržiūros procedūrą tęsti teismo procese, ar šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kur jos iš naujo apsibrėžtų savo ginčo ribas pagal naujai paaiškėjusią informaciją.
  8. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl padarė teisiškai nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisėtą sprendimą. Kita vertus, teisėjų kolegija, laikydama, kad nėra teisinio pagrindo keisti suformuotą kasacinio teismo praktiką, detaliau pasisakys dėl kai kurių apeliacinės instancijos teismo argumentų dėl ieškovės reikalavimo teismui įpareigoti atsakovę supažindinti su trečiojo asmens pasiūlymu kvalifikavimo kaip procesiniu. Kasacinio teismo vertinimu, šie apeliacinės instancijos teismo argumentai neatitinka teisinio reguliavimo, teismų praktikos, todėl pripažintini kaip teisiškai nepagrįsti.
  9. Pirma, apeliacinės instancijos teismas savo teisines išvadas padarė tik atsižvelgdamas į šalių ginčo teisminę stadiją bei taikydamas tik bendrąsias CPK nuostatas. Jei būtų pritarta apeliacinės instancijos teismo pozicijai, kad ieškovės byloje pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip procesinis, tai kartu suponuotų vertinimą, kad tiekėjas dėl supažindinimo su kito dalyvio pasiūlymu negali apskritai inicijuoti peržiūros procedūros, t. y. šiuo aspektu pateikti pretenziją. Vis dėlto tokių išvadų apeliacinės instancijos teismas nepadarė.
  10. Primintina, kad, Lietuvoje galiojant ikiteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai, tiekėjams kyla tam tikrų pareigų ginant savo galimai pažeistas teises, inter alia, laiku ir tinkamai inicijuoti peržiūros procedūrą (pateikti pretenziją), o vėliau, esant reikalui, savo teises ginti teisme laikantis įstatyme įtvirtintos specifinės tvarkos. Vienas iš esminių reikalavimų, keliamų ieškovui, – pretenzijos ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų atžvilgiu (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  11. Taigi, jei tiekėjas dėl nesupažindinimo su kito dalyvio pasiūlymu gali teisėtai pateikti pretenziją, tuo pačiu pagrindu jis gali kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus ir teisme. Ieškinys pateikiamas teismui iš esmės dėl to, kad ieškovo reikalavimai nebuvo patenkinti ikiteisminėje ginčo stadijoje.
  12. Antra, tai, kad byloje ieškovės kvestionuojamas sprendimas skųstinas peržiūros institucijai, išplaukia ir iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikos. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų (ar veiksmų), kurie gali būti peržiūros procedūros objektas, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nesiekė detalizuoti skųstinų perkančiosios organizacijos veiksmų, o tik apsiribojo nustatydamas, kad neteisėti sprendimai apima ir viešojo pirkimo dokumentuose nurodytas diskriminuojančias technines, ekonomines ar finansines specifikacijas; ieškinių dėl panaikinimo objektas yra bet kokie perkančiųjų organizacijų sprendimai, kuriais pažeistos viešųjų pirkimų teisės nuostatos, nenustatant jokių suvaržymų dėl šių sprendimų prigimties ir turinio bei nepriklausomai nuo galimybės tiekėjui prisiteisti žalos atlyginimą (Teisingumo Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Alcatel Austria ir kt., C-81/98) bei priėmimo momento (Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03).
  13. Pastarajame Teisingumo Teismo sprendime konstatuota, kad teisinės kontrolės priemonės taikytinos dėl bet kurio perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriam taikomos Bendrijų taisyklės viešųjų pirkimų srityje ir kuris gali jas pažeisti; atsižvelgiant į pristatytą Teisingumo Teismo praktiką, taip pat į Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (toliau – Direktyva 89/665) tikslus, sistemą ir jos tekstą bei siekiant išsaugoti jos veiksmingumą, darytina išvada, kad bet koks perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarties, patenkantis į viešųjų pirkimų reguliavimo ratione materiae (materialusis pagrindas) ir galintis turėti teisinių pasekmių, nepriklausomai nuo to, ar šis aktas priimtas pagal formalią sutarties sudarymo procedūrą, ar jos netaikant, yra sprendimas, kuriam turi būti taikoma peržiūros procedūra Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies prasme (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03).
  14. Atsižvelgiant į tai, trečia, nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad viešųjų pirkimų srityje teismui teikiami reikalavimai ieškovui turi sukelti tiesioginius padarinius. Kaip nurodyta pirmiau, skųstinas perkančiosios organizacijos sprendimas yra toks, kuriuo de minimis (bent jau) tiekėjui gali kilti teisinių padarinių. Pripažįstant tiesioginį ieškovo informavimo su jo teisių gynybos įgyvendinimo ryšį, akivaizdu, kad susipažinimas su kito tiekėjo pasiūlymu ir šios galimybės įgyvendinimas gali daryti įtaką tiekėjo teisių ir pareigų apimčiai.
  15. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į viešųjų pirkimų teisinių santykių viešojo pobūdžio specifiką, kuri, inter alia, daro įtaką tiekėjų pažeistų teisių gynybai. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad tiekėjų teisinis (materialinis) suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan.
  16. Pavyzdžiui, pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai ieškinio padavimo teismui metu ieškovui (tiekėjui) pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimą nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, jis šio suinteresuotumo nepraranda ir teismo procesas nenutraukiamas tik dėl to, kad nagrinėjant bylą teisme paaiškėja, jog viešojo pirkimo procedūros pasibaigė vienu iš VPĮ įtvirtintų pagrindų (pavyzdžiui, sudarius viešojo pirkimo sutartį) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-378/2017 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 36 punktą).
  17. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismo atliktas ieškovės pareikšto reikalavimo kvalifikavimas nedera su Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo jurisprudencijoje išplėtotu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Iš tiesų ieškovams – tiekėjams būtų pernelyg sunku ir neapibrėžta kreiptis į teismą su bendruoju reikalavimu panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, o vėliau, tik jei teismas patenkintų jų reikalavimą, tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio ar pan.
  18. Toks teisių gynybos būdas ne tik nepatrauklus laiko ir finansų prasme, tačiau pernelyg komplikuotas. Pavyzdžiui, pritarus apeliacinės instancijos teismo pozicijai, taptų neaišku, kaip tiekėjas turėtų derinti savo teisių gynybos priemones, kad vėliau jam apskritai nebūtų užkirstas kelias į teisminę gynybą. Nenustačius termino, per kiek laiko perkančioji organizacija turėtų atsakyti tiekėjui į jo paklausimą, taip pat kokie kreipimosi į prašomos suteikti informacijos turėtoją terminai, tiekėjas rizikuotų praleisti terminą paduoti pretenziją dėl sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę.
  19. Penkta, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, ieškovo teisės teisme ginti savo subjektinę teisę į informaciją suvaržymas nebūtinai prisidėtų prie proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, nes, šalims ginant savo priešpriešines pozicijas dėl informacijos atskleidimo, o vėliau ieškovui galimai tikslinant ieškinio pagrindą ir dalyką, dėl ko turėtų teisę atsiliepti atsakovas ir kitos bylos šalys, viena vertus, procesą padarytų komplikuotą ir ištęstą, antra vertus, sumenkin ikiteisminės ginčo stadijos svarbą ir taip apsunkin pačių teismų veiklą, nes dalis ginčų jų apskritai galėtų nepasiekti, o tie, kurie pasiektų, būtų labiau teisiškai ir faktiškai apibrėžti. Be to, už proceso koncentruotumą negali būti atsakingas ieškovas (tiekėjas), kai atsakovė (perkančioji organizacija) pažeidžia įstatyme įtvirtintas pareigas.
  20. Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės numanė galimus jo pasiūlymo neatitikties Konkurso sąlygoms aspektus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bet kokiu atveju ieškovė teisme neturėjo reikalingų duomenų ieškiniui dėl Konkurso rezultatų tinkamai pagrįsti. Be to, praktikoje pasitaiko nemažai kitų atvejų, dėl jų spręsta ir kasacinio teismo, kai perkančioji organizacija apskritai nesupažindina ieškovo su prašoma informacija ar reikšminga jos dalimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo      2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018). Iš tiesų būtų labai sunku išskirti konkrečius atvejus, kai tiekėjo numanymas apie galimai neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus būtų pakankamas reikalavimams dėl viešojo pirkimo rezultatų teikti.
  21. Pažymėtina, dėl to spręsta ir kasacinio teismo praktikoje, kad teisė susipažinti su konkurento pasiūlymu negali būti įgyvendinama piktnaudžiaujant įstatyme įtvirtinta teise, inter alia, dirbtinai teikiant prašymus tam, kad būtų pratęsti pretenzijos pateikimo terminai (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-690/2016 65 punktą).
  22. Šešta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė į tai, kad subjektinė tiekėjo teisė susipažinti su savo konkurento pasiūlymu atskirai įtvirtinta įstatyme, todėl yra savarankiška ir ginama. VPĮ 6 straipsnyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga supažindinti su kito tiekėjo pasiūlymu. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę į jos gynybą.
  23. Apeliacinės instancijos teismo pozicija iš esmės sumenkina perkančiosioms organizacijoms įstatyme įtvirtintų pareigų reikšmę, nes jų vykdymas nepatektų į teisminės kontrolės apimtį, todėl pareigos supažindinti su dalyvių pasiūlymais vykdymas taptų diskrecinis. Šiame kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad perkančioji organizacija, nors ji nėra peržiūros institucija, bet dėl ikiteisminės ginčų sprendimo sistemos turi plačius įgaliojimus bendradarbiauti su tiekėjais (prašančiuoju ir prašomuoju), o kartais ir pareigą, išplaukiančią iš tiekėjų veiksmingos teisių apsaugos tikslo, pagal savo kompetenciją ir turimas priemones imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjams realias galimybes apginti galbūt pažeistus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).
  24. Taip pat pažymėtina, kad VPĮ 6 straipsnyje tiekėjams įtvirtintos teisės į informavimą kaip teismų ginamos materialiosios subjektinės teisės savarankiškumą būtent patvirtina tai, kad šios teisės įgyvendinimas, kaip nurodyta pirmiau, siejamas su perkančiųjų organizacijų pareigomis, o ne su ginčo šalių procesinio elgesio taisyklėmis. Pavyzdžiui, a contrario (priešingai), Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 52, 53 straipsnių nuostatose įtvirtinta ieškovų teisė žalos už konkurencijos taisyklių pažeidimus procese teikti prašymą teismui iš atsakovo ar kontrolės institucijos išreikalauti konkrečius, įstatyme apibrėžtus įrodymus, reikalingus ieškiniui pagrįsti.
  25. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nors tiekėjų teisė susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais iš tiesų turi procedūrinio elemento požymių, tačiau, siekiant apginti šios teisės įgyvendinimą, pareikšto reikalavimo pobūdis dėl to nelaikytinas išimtinai procesiniu ir atskirai (savarankiškai) neginamu. Tokia ar panaši savarankiška teisė, dėl kurios gynybos galima kreiptis į teismą, reguliuojama ir dėl kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, juridinio asmens dalyvių teisė reikalauti atlikti šio asmens veiklos tyrimą (CK 2.125 straipsnis), neturtinė akcininko teisė gauti informaciją apie bendrovę (Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas), patalpų savininko teisė gauti informaciją (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4, 8 punktai) ir kt.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

  1. Dėl pirmiau konstatuotų teisiškai nepagrįstų apeliacinės instancijos teismo argumentų yra pagrindas skundžiamo procesinio sprendimo dalį dėl supažindinimo su trečiojo asmens pasiūlymu panaikinti.
  2. Kita vertus, dėl to pažymėta ir apeliacinės instancijos teismo, perkančiųjų organizacijų sprendimas netenkinti tiekėjų pretenzijų, nesukelia teisinių padarinių, nes šiuos sukelia skundžiamas sprendimas, o pretenzijos netenkinimas de jure (teisiškai) reiškia, kad perkančioji organizacija nekeičia savo pirminio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, tiekėjai negali teismui teikti prašymo dėl perkančiųjų organizacijų sprendimo atmesti pretenzijas, o teismai dėl to spręsti (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018 84 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, ši skundžiamos apeliacinės instancijos teismo dalis paliktina galioti.
  3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nurodyta pirmiau, apeliaciniame procese iš esmės nespręsta dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, t. y. ar teisėtai atsakovė jos nesupažindino su trečiojo asmens pasiūlymu, ar tiekėjo pasiūlymo dalies (tinkamai patvirtinti žiniaraščiai) medžiaga kvalifikuotina kaip konfidenciali informacija.
  4. Tai sudaro pagrindą skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo nepateikti trečiojo asmens UAB „Struktūra“ pasiūlymo dalies dėl žiniaraščių panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, šią bylos dalį nagrinėdamas iš naujo, spręsdamas dėl ieškovės prašomos pateikti pasiūlymo dalies, turi vertinti, ar jame esanti informacija atitinka komercinės paslapties sampratą dėl savo slaptumo, protingų pastangų, skirtų šiai informacijai išsaugoti, o ypač dėl jos komercinio vertingumo, t. y. aplinkybės, kad disponavimas šia informacija trečiajam asmeniui suteikia ekonominės vertės plačiąja prasme, o šios informacijos praradimas atitinkamai reikštų ekonominės vertės sumažėjimą.
  6. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, pagal kurią galimybė pasinaudoti konfidencialios informacijos apsauga aiškintina ir taikytina siaurai, kaip išimtis, nes viešųjų pirkimų pobūdis ir tiekėjų veiksmai, privalomai pasiūlymuose teikiant galimai konfidencialią informaciją, iš esmės suponuoja didesnį nei įprastai informacijos viešumo laipsnį (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018). Kita vertus, išimtinis konfidencialios informacijos – komercinės paslapties – pobūdis lemia tai, kad tiek jos turėtojas bei perkančioji organizacija, tiek ginčą sprendžiantys teismai turėtų aiškiai, motyvuotai pagrįsti atsisakymo supažindinti su prašoma informacija pagrįstumą.
  7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiojo asmens nenorima atskleisti informacija – pasiūlyme nurodomos konkrečių darbų ir paslaugų kainos – laikytina konfidencialia, nes, viena vertus, ja detalizuojama pasiūlymo kaina, antra vertus, pačiam trečiajam asmeniui suteikia konkurencinį pranašumą prieš kitus. Kasacinio teismo vertinimu, ūkio subjektas savo konkurencinį pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu realizuoja būtent laimėdamas konkretų viešąjį pirkimą, tačiau kitų tiekėjų interesas aiškintis perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais nustatyti viešojo pirkimo tarpiniai ar galutiniai rezultatai, per se (savaime) šio pranašumo nepažeidžia.
  8. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-690/2015 pripažinta, kad sudėtinės pasiūlymo dalys (apgyvendinimo viešbučiuose kainos) laikytinos konfidencialia informacija. Vis dėlto konstatuotina, kad nurodytos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, o kasacinis teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje nesuformavo bendros taisyklės, kad visais atvejais sudėtinės pasiūlymo dalys yra konfidencialios.
  9. Vertindamas prašomos pateikti informacijos konfidencialumą, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad ieškovė iš esmės siekia susipažinti su žiniaraščiuose esančia informacija apie darbų pavadinimus ir jų kiekius, turėdama abejonių, kad UAB „Struktūra“ pasiūlė ne visus pagal Konkurso sąlygas pirkimo objektą sudarančius darbus ir įrangą, tačiau ji nesiekia susipažinti su įkainiais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien deklaratyvus argumentas, kad įmonės pateiktas žiniaraščio dalies išviešinimas gali suteikti ieškovei konkurencinį pranašumą jos konkurentų atžvilgiu, teismų praktikoje vertinamas kaip nepakankamas šios informacijos pripažinimu komercine paslaptimi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017 54 punktą;    2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 79 punktą).
  10. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdama kasacinį skundą, ieškovė sumokėjo 750 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. pažyma apie 2,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).
  2. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutarties dalį dėl ieškovės UAB „AK Statyba“ reikalavimų dėl atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo nepateikti trečiojo asmens UAB „Struktūra“ pasiūlymo dalies dėl žiniaraščių ir šią bylos dalį perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario   13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai              Gražina Davidonienė

 

              Birutė Janavičiūtė

 

              Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • CPK
  • e3K-3-160-469/2018
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CPK 2 str. Civilinio proceso tikslai
  • 3K-3-241/2013
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • e3K-3-211-248/2018
  • 3K-3-326-415/2015
  • 3K-3-495/2013
  • e3K-3-32-378/2019
  • 3K-7-32/2013
  • e3K-3-16-378/2018
  • 3K-3-119/2011
  • CK2 2.125 str. Asmenys, turintys teisę kreiptis dėl veiklos tyrimo
  • 3K-3-72-421/2017
  • e3K-3-354-690/2017