Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-27][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-445-611-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-445-611/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lukiškių tardymo izoliatorius kalėjimas 188721990 atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 188604955 atsakovas
Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija 302560890 atsakovas
Koalicija „Galiu gyventi“ 300152712 ieškovo atstovas
AAS BTA Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje 300665654 trečiasis asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 188603472 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.2.4.2. Neturtinė žala
2.6.10.5.2. Deliktinė atsakomybė
2.2.4.3. Bylos, susijusios su sutartine atsakomybe
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.6.10.2.4. Žala
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
2.6. Prievolių teisė
2.2.4.7. Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.6.10.5.2.15. Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-445-611/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01119-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS BTA Baltic Insurance Company“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija).        

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

  

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių arešto bausmę atliekančio asmens neturtinės žalos, patirtos valstybės institucijoms neužtikrinus jo teisės į tinkamą sveikatos priežiūrą, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.        

2.       Ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priteisti iš atsakovų 43 443 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3.       Ieškovas nurodė, kad jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atliko teismo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę. Ieškovas yra ir bausmės vykdymo laikotarpiu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų (opiatų), nuo 2002 metų jam pradėtas taikyti pakaitinis gydymas metadonu. Ieškovui pirmiau nurodytose įkalinimo įstaigose atliekant bausmę, buvo neteisėtai nutrauktas pakaitinis gydymas metadonu.

4.       Ieškovas taip pat nurodė, kad gydymo nutraukimas sukėlė jam abstinencijos būseną: jis nuolat jautė skausmą (laužė kaulus, sąnarius), nerimą, nuolat keitėsi jo savijauta, jis negalėjo užmigti, dirgino aplinkiniai garsai, kvapai, šviesa. Ieškovas dėl nuolatinio skausmo, nemigos, prastos savijautos patyrė depresiją, nebematė gyvenimo prasmės, paniro į apatiją, nebenorėjo bendrauti su žmonėmis, jam kilo minčių apie savižudybę. Ieškovas teigė, kad, staigiai nutraukus pakaitinį gydimą metadonu, jis galėjo patirti rimtų sveikatos sutrikimų: ieškovas serga kardiologine liga, o dėl abstinencijos jaučiamas stiprus skausmas širdies plote, jam buvo nustatyta širdies aritmija, jis bijojo, kad nekiltų komplikacijų. Palaikomojo gydymo metadonu nutraukimas pakenkė ieškovo bendrai sveikatos būklei, jo somatinė ir psichinė būsena po arešto bausmės atlikimo buvo pablogėjusi, miegas  sutrikęs. Be to, ieškovas iki arešto bausmės atlikimo dalyvavo metadono programoje ir jo priklausomybė tapo kontroliuojama, socialinis gyvenimas stabilizavosi, tačiau ieškovas 2012 metais patyrė atkrytį  vėl ėmė vartoti heroiną, todėl turėjo iš naujo pradėti reabilitaciją. Ieškovas teigė, kad jis dėl neteisėtų laisvės atėmimo įstaigų veiksmų patyrė nepakeliamas kančias, stiprius dvasinius išgyvenimus, depresiją, buvo pažemintas jo orumas. 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies: priteisė ieškovui iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo misterijos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.

6.       Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad ieškovui 1994 metais diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiatus, priklausomybės nuo jų sindromas, 2002 metais pradėtas taikyti pakaitinis gydymas metadonu. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskyrė ieškovui 40 parų arešto bausmę, ieškovas šią bausmę nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. rugsėjo 9 d. – Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Ieškovui atliekant bausmę, nebuvo taikomas pakaitinis gydymas metadonu.  

7.       Teismas, remdamasis bylos duomenimis, priėjo prie išvados, kad ieškovui buvo būtinas metadono vartojimas (gydymas metadonu). Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad nebuvo pakaitinio gydymo metadonu nutraukimo sąlygų – nebuvo paciento sutikimo arba paciento ir gydytojo bendro sutarimo, o gydymą nutraukė ne gydytojų konsultacinė komisija. Teismo vertinimu, ieškovui buvo suteiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, nepaisant tos aplinkybės, kad jam buvo taikomas ambulatorinis abstinencijos būklės gydymas.

8.       Teismas nustatė, kad visose Lietuvos įkalinimo įstaigose nėra taikomas pakaitinis gydymas metadonu, todėl atsakovų – įkalinimo įstaigų veiksmai teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas buvo teisėti tuo aspektu, kad tos įstaigos neturėjo realios galimybės skirti ieškovui gydymą metadonu. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į tas aplinkybes, kad ieškovui buvo būtinas gydymas metadonu, o, taikant ambulatorinį abstinencijos gydymo būdą, ieškovas patyrė žalą dėl pačios abstinencijos būklės atsiradimo, sprendė, kad atitinkami valstybės institucijų veiksmai (neveikimas) yra neteisėti.

9.       Teismas pažymėjo, kad valstybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nepašalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia jos nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė visas būtinas valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas.

10.       Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos fakto, sutiko su ieškovo paaiškinimais, kad jis patyrė išgyvenimus, kurie pagal savo pobūdį ir intensyvumą patenka į atlygintinos neturtinės žalos sampratą. Teismo vertinimu, liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo patirtus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą.

11.       Teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes vien pažeidimo fakto pripažinimas nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą.

12.       Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pažymėjo, kad ir pats ieškovas yra kaltas dėl atsiradusios žalos, nes pasirinko iš esmės netinkamą gyvenimo būdą, ir konstatavo esant pagrindą priteisti ieškovui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13.       Teismas, atsižvelgdamas į procesinę bylos baigtį, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumą, jų ryšį su nagrinėjama byla, priteisė ieškovui 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą.

15.       Kolegija pažymėjo, kad ieškovo gausiai cituojama EŽTT praktika nepagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadų neteisėtumo ar nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teisme nebeliko ginčo dėl fakto, kad atitinkami valstybės institucijų veiksmai sukėlė ieškovui neturtinę žalą, be to, neliko ginčo ir dėl tos aplinkybės, kad valstybė turi pareigą atlyginti patirtą žalą, todėl ieškovo cituojamos jurisprudencijos kontekste nėra pagrindo pakartotinai vertinti, ar valstybės atlikti veiksmai (neteisėtas neveikimas) turi kankinimo ar nežmoniško elgesio požymių. Be to, kolegijos vertinimu, šios bylos procese nėra pagrindo vertinti faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo laikymo įkalinimo įstaigose sąlygomis, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos administracinės bylos procese priimtais ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

16.       Kolegija pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukrypo nuo EŽTT praktikos. Kolegija pažymėjo, kad pats ieškovas pripažįsta, jog teismų (įskaitant EŽTT) praktikoje nėra precedento, kuris būtų suformuotas panašiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl pateikti teismų sprendimų pavyzdžiai reikšmingi tik taikant teismų praktikoje išskirtus esminius patirtos neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus, o apskųsto teismo sprendimo turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką. 

17.       Kolegijos vertinimu, vien tas aspektas, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis, atlikdamas paskirtą bausmę, buvo diskriminuojamas dėl ligos pobūdžio (priklausomybės), neleidžia daryti išvados, jog tokia aplinkybė nebuvo įvertinta kitų sprendžiamam klausimui reikšmingų aplinkybių kontekste. Teismo sprendime konstatuoti valstybės neteisėti veiksmai, pasireiškę pacientų gydymo metadonu įkalinimo įstaigose neužtikrinimu, kiek tas susiję su būtinų asignavimų skyrimu, atitinkamo teisinio reguliavimo (reglamentavimo) nustatymu, papildomų žmogiškųjų išteklių numatymu. Tačiau, kolegijos vertinimu, vien šio pažeidimo pripažinimas neleidžia pritarti ieškovo prielaidai, kad aptariamą pažeidimą lėmė valstybės sąmoningi veiksmai, kuriais siekiama diskriminuoti tam tikrą asmenų grupę.

18.       Kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį vien tik todėl, kad pats ieškovas, pasirinkęs netinkamą gyvenimo būdą, yra iš dalies kaltas dėl patirtos žalos. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, pagrįstai atsižvelgė ir į šią aplinkybę. Kolegija iš dalies sutiko su ieškovo argumentu, kad bylos duomenys patvirtina, jog jis ilgą laiką, tikėtina, sėkmingai gydėsi nuo priklausomybės nuo narkotin medžiagų, todėl nėra pagrindo pripažinti tokią aplinkybę kaip netinkamo gyvenimo būdo pasireiškimą. Tačiau žalai atsirasti yra reikšminga ta aplinkybė, kad ieškovo padarytas teisės pažeidimas lėmė bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, jam paskyrimą, o šios bausmės atlikimas turėjo įtakos valstybės atsakomybei už galimybės tęsti gydymą tokia pačia (kaip ir būnant laisvėje) apimtimi ir (ar) būdais nebuvimą atsirasti. Tokios aplinkybės nepašalina valstybės atsakomybės už patirtą žalą, tačiau atitinkamas ieškovo elgesys įvertintinas žalos dydžio nustatymo aspektu, o tas ir buvo fiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime.

19.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra teisingas, be to, užtikrina ir prevencinę funkciją. Kolegija pažymėjo, kad esminėmis faktinėmis aplinkybėmis panašios civilinės bylos procese asmeniui buvo priteistas panašaus dydžio neturtinės žalos atlyginimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-550-196/2017). Pastarosios civilinės bylos procese tinkamu neturtinės žalos, patirtos nutraukus gydymą metadonu, atlyginimu pripažinta 500 Eur kompensacija, tačiau šios bylos atveju pažeidimo trukmė buvo gerokai ilgesnė (tęsėsi apie metus, nagrinėjamos bylos atveju – apie mėnesį). Kolegijos vertinimu, tokio teismo precedento buvimo faktas laikytinas papildoma aplinkybe, leidžiančia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį.  

20.       Kolegija, pasisakydama dėl ieškovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nenustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimčių bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, klausimą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Kolegija, atsižvelgdama į šią kasacinio teismo praktiką, pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad šios bylos procese konstatuotas ieškovo teisių pažeidimas, sudarantis pagrindą taikyti valstybei civilinę atsakomybę, savaime neleidžia daryti išvados, kad teismas priėmė vien ieškovui palankų sprendimą. Bylinėjimosi išlaidos turi būti skirstomos CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka – atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė atlyginti tik dalį ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, kolegijos vertinimu, ieškovas savo apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dalis patirta ne šios civilinės bylos procese.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

21.       Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir visiškai patenkinti jo ieškinį. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Bylą nagrinėję teismai netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–177, 185 ir 263 straipsnius, be to, netinkamai taikė neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį:

21.1.1.                      Teismai tinkamai neatsižvelgė į sveikatos, kaip neturtinės vertybės, pobūdį bei svarbą ir atitinkamai neįvertino visų ieškovo realiai patirtos žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismai neįvertino tų aplinkybių, kad nutrauktas pakaitinis gydymas sukėlė intensyvų ir ilgai trunkantį neigiamą poveikį ieškovo sveikatai, kad pareiškėjas serga kardiologine liga, jam 2006 metais buvo atlikta triburio širdies vožtuvo operacija, dėl šios ligos nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, todėl nesuteikta medicinos pagalba kėlė ieškovui papildomą baimę dėl galimų sveikatos komplikacijų. Teismai taip pat neįvertino tų aplinkybių, kad ieškovas 2012 metais dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų patyrė atkrytį – vėl pradėjo vartoti heroiną, jo sveikatos būklė blogėjo ir jis tik po vienerių metų pradėjo reabilitaciją. Palaikomojo gydymo metadonu nutraukimas pakenkė ieškovo bendrai sveikatos būklei – jo somatinė ir psichinė būsena po arešto bausmės atlikimo buvo pablogėjusi, miegas – sutrikęs.

21.1.2.                      Teismai neatsižvelgė į pasikeitusį ieškovo socialinį gyvenimą patyrus atkrytį ir vėlesnes pasekmes. Ieškovas devynerius metus dalyvavo metadono programoje, jo gyvenimas stabilizavosi, o jis pats adaptavosi prie nuolatinio metadono vartojimo. Ieškovas, nesuteikus jam tinkamo gydymo metadonu, patyrė esminius ir itin sunkius gyvenimo pokyčius. Bylą nagrinėję teismai, nustatydami kompensacijos dydį, nevertino pasekmių, kurios atsirado po bausmės atlikimo, nors šios aplinkybės sudarė bylos nagrinėjimo dalyką. Ieškovas, ir vėl pradėjęs vartoti heroiną, negalėjo visapusiškai bendrauti su savo sutuoktine ir dukterimi, atlikti ūkio darbų, o tas prisidėjo prie šeimos santykių pablogėjimo, taip pat negalėjimo užsiimti veikla, kuria jis užsiėmė prieš atkrytį, t. y. teikti pagalbą asmenims, kurie priklausomi nuo opiatų.

21.1.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, be pagrindo rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi ir kartu nepagrįstai nesirėmė EŽTT praktika panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad skiriasi esminės anksčiau išnagrinėtos bylos, kurioje buvo priimta pirmiau įvardyta nutartis, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės: 1) dalyvavimo metadono programoje trukmė (pirminės bylos ieškovas dalyvavo tik kiek ilgiau negu du mėnesius, šios bylos ieškovas – apie devynerius metus); 2) nukentėjusių sveikatos būklė. Šie faktinių aplinkybių skirtumai neleidžia remtis pirmiau nurodyta nutartimi kaip teismo precedentu. Remiantis EŽTT praktika, nacionaliniuose teismuose priteistos kompensacijų sumos neturi būti nepagrįstai mažos, palyginus su EŽTT panašiose bylose priteisiamomis kompensacijomis (žr., pvz., Didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Apicella prieš Italiją, peticijos Nr. 64890/01). Šiuo atžvilgiu išskirtina byla McGlinchey ir kt. prieš Jungtinę Karalystę (peticijos Nr. 50390/99). Šioje byloje nustatyta, kad moteris, priklausoma nuo heroino, septynias dienas įkalinimo įstaigoje, nesuteikus jai tinkamos medicinos pagalbos, buvo kankinama. Šiuo laikotarpiu jos sveikata itin blogėjo, kol ji išsekusi mirė. EŽTT pripažino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą ir, atsižvelgdamas į moters išgyvenimus, priteisė 11 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, bylą nagrinėję teismai turėjo atsižvelgti į bylas, kurios susijusios su tos pačios vertybės (sveikatos) pažeidimu panašiomis sąlygomis (įkalinimo įstaigose). Naujausios bylos Aleksandravičius ir kiti prieš Lietuvą (peticijų Nr. 32344/13, 43576/13, 49516/13, 65956/13 ir 71139/13) atveju priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiai, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir trukmės (nuo trijų mėnesių ir penkių dienų iki vienerių metų ir šešių mėnesių), kito nuo 2400 Eur iki 8500 Eur. Pažymėtina, kad ieškovas patyrė sunkesnio pobūdžio ir žiauresnį elgesį, o šis elgesys, atsižvelgiant į paties ieškovo ypatybes dėl priklausomybės nuo heroino, lėmė didesnę neturtinę žalą.

21.1.4.                      Teismai neįvertino priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio prevencinės reikšmės. Mažas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis sudaro valstybei sąlygas nesiimti skubių aktyvių veiksmų siekiant visose įkalinimo įstaigose užtikrinti asmenų gydymą metadonu. Asmenys, susidūrę su panašaus pobūdžio pažeidimais, tikėtina, atsisakys ginti savo pažeistas teises dėl mažo priteistino žalos atlyginimo dydžio.

21.1.5.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamam klausimui reikšmingų aplinkybių kontekste įvertino ir ieškovo nurodytą aplinkybę dėl jo diskriminavimo, yra nepagrįsta. Diskriminavimo pripažinimas yra fakto klausimas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra aptartas diskriminavimo faktas, vadinasi, teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę, vertindamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.

21.1.6.                      Teismų argumentas, kad pats ieškovas yra kaltas dėl patirtos žalos ir tas sudaro pagrindą mažinti priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra nepagrįstas. Kalinčiojo veiksmai, dėl kurių jis yra nubaustas ir atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, negali pateisinti netinkamos medicinos pagalbos suteikimo. Valstybė turi pozityviąją pareigą užtikrinti, kad kiekvienas įkalintasis turėtų lygias teises gauti medicinos pagalbą taip, kaip ir laisvėje esantys asmenys. Neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti mažinamas vien tik todėl, kad, kaip nurodyta teismų procesiniuose sprendimuose, asmens gyvenimo būdas buvo netinkamas.

21.1.7.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šios bylos procese nėra pagrindo vertinti faktines aplinkybes, susijusias su apelianto laikymo įkalinimo įstaigose sąlygomis. Ieškovas prašė nustatyti blogų įkalinimo sąlygų įtaką jo patirtiems dvasiniams išgyvenimams dėl abstinencijos, t. y. papildomą aplinkybę, kuri lėmė didesnes neigiamas pasekmes, o ne, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, iš naujo vertinti jau konstatuotas aplinkybes.

21.1.8.                      Bylą nagrinėję teismai nevertino valstybės kaltės (tikrojo kaltės laipsnio) ir nesiekė kuo labiau individualizuoti ieškovo patirtos neturtinės žalos dydžio.     

21.2.                      Teismai netinkamai paskirstė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalį. Ieškovas pareiškė du reikalavimus – panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą ir priteisti 43 443 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies pirmąjį ieškinio reikalavimą, o antrąjį ieškinio reikalavimą atsisakė vertinti, nes, kaip pažymėjo teismas, sprendimo panaikinimas neturi reikšmės. Nors antrasis ieškinio reikalavimas netgi nebuvo vertintas, teismas laikė, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro tik 50 procentų, ir atitinkamai sumažino bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad reikalavimas, kurį teismas vertina kaip nereikšmingą, pripažįstamas atmestu reikalavimu.

22.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime į kasacinį skundą glaustai atkartotos apeliacinės instancijos teismo išvados.

23.       Kiti atsakovai ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nepateikė atsiliepimų į kasacinį skundą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl arešto bausmę atliekančio asmens neturtinės žalos, patirtos valstybės institucijoms neužtikrinus jo teisės į tinkamą sveikatos priežiūrą, atlyginimo

 

24.       Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl Konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, pažeidimo nesuteikus ieškovui reikiamo gydymo įkalinimo įstaigose ir tokiu pažeidimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pasisako dėl šio teisės klausimo.

25.       EŽTT praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta viena iš esminių demokratinės visuomenės vertybių. Šis Konvencijos straipsnis visiškai uždraudžia bet kokį kankinimą, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, neatsižvelgiant į aplinkybes ir nukentėjusiojo elgesį (pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, peticijų Nr. 40828/12 ir kt., par. 115). Netinkamas elgesys turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį, kad patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį. Šio minimalaus lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., tokio elgesio trukmės, jo fizinio ir emocinio poveikio, tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lyties, amžiaus ir sveikatos būklės (sprendimas byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, par. 115). Netinkamas elgesys, kuris pasiekia tokį minimalų žiaurumo lygį, paprastai yra susijęs su kūno sužalojimu arba didelėmis fizinėmis ar dvasinėmis kančiomis. Tačiau net kai tokių nesukeliama, jei elgesiu asmuo žeminamas ar niekinamas, parodant nepagarbą žmogaus orumui ar jį sumenkinant, arba tai jam sukelia baimės, sielvarto ar nepilnavertiškumo jausmus, galinčius palaužti asmens moralinį ir fizinį atsparumą, toks elgesys gali būti pripažintas žeminančiu ir taip pat patenka į Konvencijos 3 straipsniu nustatyto draudimo taikymo sritį (sprendimas byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, par. 116).

26.       EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnyje draudžiamos skirtingos (atskiros) žiauraus elgesio formos: asmens kankinimas ar nežmoniškas elgesys su juo (ar toks nubaudimas) arba žeminantis elgesys su juo (toks nubaudimas) (pvz., 2018 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Airija prieš Jungtinę Karalystę (dėl 1978 m. sausio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo), peticijos Nr. 5310/71, par. 101). Pagal EŽTT suformuotą praktiką skirtumas tarp kankinimo ir nežmoniško bei žeminančio elgesio Konvencijoje įtvirtintas, siekiant priskirti ypatingą kankinimo stigmą tik tyčiniam (sąmoningam) nežmoniškam elgesiui, sukeliančiam labai sunkias ir žiaurias kančias. Be elgesio sunkumo (žiaurumo), EŽTT praktikoje atsižvelgiama ir į tikslo elementą, kuris taip pat pripažįstamas pagal 1984 metų Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kurioje kankinimas apibrėžiamas kaip tyčinis didelio skausmo ar kančios sukėlimas siekiant, be kita ko, gauti informacijos, nubausti ar įbauginti (Didžiosios kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje El-Masri prieš Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, peticijos Nr. 39630/09, par. 197). Bendriausia prasme kankinimas reiškia sunkiausią Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir reikalauja didesnio žalos atlyginimo priteisimo (pvz., 2011 m. liepos 7 d. sprendimas byloje Shishkin prieš Rusiją, peticijos Nr. 18280/04, par. 105–109). Pažymėtina, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamas elgesys, susijęs su šios nuostatos reikalavimų neatitinkančia kalinio medicinos priežiūra, EŽTT praktikoje paprastai pripažįstamas nežmonišku ir (ar) žeminančiu, tačiau savaime nevertinamas kaip kankinimas (pvz., McGlinchey ir kt. prieš Jungtinę Karalystę).

27.       EŽTT praktikoje laisvės atėmimo aspektais pabrėžiama, kad tam, jog būtų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, patiriamos kančios ir pažeminimas bet kokiu atveju turi būti didesni nei neišvengiamos su įkalinimu susijusios kančios ir pažeminimas. Valstybė privalo užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami tokiomis žmogaus orumo nepažeidžiančiomis sąlygomis, kad bausmės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ar sunkumų, kurie viršytų neišvengiamas su įkalinimu susijusias kančias, ir kad, atsižvelgiant į praktinius įkalinimo aspektus, jo sveikata bei gerovė būtų tinkamai apsaugotos, be kita ko, suteikiant reikalingą medicinos pagalbą ir gydymą (2016 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Bagdonavičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41252/12, par. 71–73; 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimas byloje Wenner prieš Vokietiją, peticijos Nr. 62303/13, par. 55).

28.       EŽTT sprendimuose pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra (gydymas) turi būti tinkama, t. y. panašaus (palyginamo) lygio, kaip kad valstybės institucijos įsipareigojusios teikti gyventojams apskritai. Nepaisant to, tai nereiškia, kad kiekvienam kaliniui turi būti garantuojamas toks pat medicinos priežiūros (gydymo) lygis, koks prieinamas geriausiose sveikatos priežiūros įstaigose už įkalinimo įstaigų ribų (sprendimas byloje Wenner prieš Vokietiją, par. 55). Išvadai, kad medicinos pagalba buvo tinkama, padaryti nepakanka vien to, kad kalinį apžiūrėtų gydytojas ir paskirtų tam tikrą gydymą. Institucijos turi užtikrinti ne tik tai, bet ir sudaryti būtinas sąlygas, kad paskirtas gydymas būtų realiai vykdomas. Valstybės institucijos taip pat privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai to reikalauja sveikatos būklė, diagnozavimas ir gydymas būtų atliekami laiku, o gydymo priežiūra būtų reguliari ir sisteminga bei apimtų visapusišką gydymo strategiją siekiant išgydyti asmens ligas arba užkirsti kelią joms blogėti, o ne vien tik imtis priemonių dėl simptomų (sprendimas byloje Bagdonavičius prieš Lietuvą, par. 75).

29.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovui 1994 metais diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės nuo opiatų sindromas, 2002 metais pradėtas taikyti pakaitinis gydymas metadonu. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu skyrė ieškovui 40 parų arešto bausmę, ieškovas šią bausmę nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. vykdė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. rugsėjo 9 d. – Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 4 d. buvo apžiūrėtas gydytojo psichiatro, šis skyrė ieškovui 7 dienų gydymo kitais medikamentais (t. y. ne metadonu) kursą. Ieškovui atvykus į kitą įkalinimo įstaigą, buvo tęsiamas pirminis gydymas. Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją, prašydamas taikyti gydymą metadonu. Įkalinimo įstaigos administracija, 2011 m. rugsėjo 6 d. atsakydama į ieškovo prašymą, nurodė, kad psichiatras, 2011 m. rugpjūčio 30 d. konsultavęs ieškovą, pažymėjo, kad ieškovo savijauta geresnė, likęs tik miego sutrikimas, skirti vaistai miego sutrikimui šalinti. Gydytojas psichiatras konsultavo ieškovą ir 2011 m. rugsėjo 6 d., ieškovas skundėsi išlikusiu miego sutrikimu, todėl buvo pakoreguotas miego sutrikimo gydymas. Pakaitinis gydymas metadonu nebuvo taikomas visą bausmės vykdymo laikotarpį, abstinencijos būklė buvo gydoma kitais medikamentais. Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad ieškovui buvo būtinas gydymas metadonu, ir kartu konstatavo, kad ieškovui nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos.

30.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai, turintys specialiųjų žinių (Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas ir gydytoja–psichiatrė), paaiškino, kad metadono vartojimo nutraukimas yra labai rizikingas, t. y. gali sukelti grėsmę paciento gyvybei, nutraukus metadono vartojimą, ištinka abstinencijos sindromas, dėl kurio gali paūmėti ir kitos ligos. Be to, šie asmenys, pasisakydami konkrečiai dėl ieškovo būklės po metadono vartojimo nutraukimo, būtent ir patvirtino, kad ieškovo liga paūmėjo.   

31.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, remiantis, inter alia (be kita ko), pirmiau nurodytų liudytojų parodymais, medicininiais dokumentais, nustatyta, kad netinkamas gydymas sukėlė ieškovui stiprų abstinencijos sindromą, kuris turėjo įtakos ir kitoms ieškovo ligoms, t. y. bendrai sveikatos būklei. Ieškovas serga kardiologine liga, o abstinencija sukėlė stiprų skausmą širdies plote, ieškovui buvo nustatyta širdies aritmija, jis turėjo pagrindą baimintis dėl galimų komplikacijų. Be to, metadono vartojimo nutraukimas turėjo ir išliekamąjį poveikį: po arešto bausmės atlikimo buvo pablogėjusi ieškovo somatinė ir psichinė būsena, sutrikęs miegas.  

32.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad ieškovas, nesuteikus jam reikiamo gydymo metadonu, patyrė dideles fizines ir dvasines kančias, inter alia, baimę, kad patiriama abstinencija gali sukelti kardiologinės ligos komplikacijas, šios kančios tęsėsi ne tik bausmės vykdymo laikotarpiu, bet ir po bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad ieškovui ilgą laiko tarpą (maždaug devynerius metus) iki arešto bausmės atlikimo buvo taikomas gydymas metadonu, šis gydymas, ką nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo gana sėkmingas (nepaisant trumpalaikių atkryčių) – priklausomybė tapo kontroliuojama, stabilizavosi ieškovo socialinis gyvenimas. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas žinojo, koks yra gydymo metadonu poveikis ir kokios neigiamos pasekmės gali kilti, nutraukus metadono vartojimą, ir šis žinojimas, įkalinimo įstaigoms neužtikrinus reikiamo gydymo metadonu, papildomai padidino jo patiriamas dvasines kančias. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo patirtų kančių pobūdį, intensyvumą ir trukmę, konstatuoja, kad valstybės veiksmai, pasireiškę reikiamo gydymo ieškovui nesuteikimu, kvalifikuotini kaip žeminantis elgesys (o ne kankinimas, kaip savo kasaciniame skunde nurodo ieškovas) ir kartu patenka į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį.

33.       Kaip pirmiau minėta, kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvati materialinė satisfakcija ieškovui už padarytą pažeidimą. Ieškovas nesutinka su tokiu vertinimu, teigia, kad jam pagal padaryto pažeidimo pobūdį ir sukeltas pasekmes priklauso didesnė (43 443 Eur) piniginė kompensacija už neturtinę žalą.  

34.       Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

35.       EŽTT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad, siekiant ištaisyti teismų konstatuotą Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, reikia užtikrinti, jog neturtinės žalos atlyginimas nebūtų nepagrįstai mažas palyginti su sumomis, kurias pats EŽTT priteisia panašiose bylose kaip teisingą atlyginimą pagal Konvencijos 41 straipsnį (pvz., sprendimas byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, par. 93–94). Tai, ar priteistas žalos atlyginimas yra pakankamas, vertinama priklausomai nuo visų bylos aplinkybių; tai apima ir priteisto dydžio vertę atsižvelgiant į pragyvenimo standartus ir bendrą pajamų lygį susijusioje valstybėje, ir į tai, kad teisinės gynybos priemonė nacionalinėje sistemoje yra artimesnė ir lengviau prieinama negu peticijos EŽTT pateikimas (pvz., Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, par. 95–96; 2014 m. vasario 20 d. sprendimas byloje Firstov prieš Rusiją, par. 31).

36.       Pažymėtina, kad EŽTT praktika dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo neužtikrinus kaliniams, kurie yra priklausomi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, reikiamo gydymo nuo šių medžiagų vartojimo nutraukimo simptomų nėra išplėtota, bylų, kuriose vertybė – kalinio sveikata, orumas – būtų pažeista iš esmės panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra žinoma, tokių nenurodoma ir kasaciniame skunde. Antai ieškovo nurodytoje byloje McGlinchey ir kt. prieš Jungtinę Karalystę EŽTT 2003 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu nustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą neužtikrinus kaliniui, turinčiam priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, tinkamo gydymo nuo vartojimo nutraukimo simptomų ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą (11 500 Eur; asmuo, kuriam nebuvo suteiktas reikiamas gydymas, mirė, todėl neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas jo palikimo naudai). Tačiau ši byla nėra tas precedentas, kuriuo galima besąlygiškai remtis šios civilinės bylos kontekste, nes gana esmingai skiriasi faktinės aplinkybės, kuriomis nustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Byloje McGlinchey ir kt. prieš Jungtinę Karalystę asmuo, kuriam nebuvo suteiktas reikiamas gydymas, patyrė žymiai sunkesnius vartojimo nutraukimo simptomus, vadinasi, ir jo būklė buvo sunkesnė, kančių intensyvumas didesnis negu šios bylos ieškovo, t. y. kilo labai rimtas pavojus asmens sveikatai (praktiškai ir gyvybei) – jis savaitę dėl daugiausia nekontroliuojamų vėmimo simptomų ir negalėjimo valgyti ar išlaikyti išgertų skysčių neteko daug svorio ir patyrė dehidrataciją, taigi akivaizdžiai silpo, jam reikėjo nuolatinės medicinos priežiūros. Tuo tarpu įkalinimo įstaigos administracija nesilaikė Konvencijos 3 straipsnio standartų dėl medicinos pagalbos kaliniams suteikimo (nesugebėta užtikrinti tikslių priemonių svorio netekimui nustatyti, būta gydytojo stebėjimo spragos ir nesiimta veiksmingesnių priemonių blogėjančiai būklei gydyti). Kitas atvejis, kai EŽTT sprendė klausimą dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo kalinio, priklausomo nuo narkotinių medžiagų, gydymo nuo šių medžiagų vartojimo nutraukimo simptomų kontekste, – šioje nutartyje jau minėta byla Wenner prieš Vokietiją. EŽTT 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendime priėjo prie išvados, kad valstybė neįrodė, jog pareiškėjas gavo visapusišką ir tinkamą medicinos priežiūrą laisvės atėmimo metu, panašaus lygio, kaip valstybės institucijos įsipareigojusios teikti laisvėje, kur pakaitinis gydymas buvo prieinamas, gyvenantiems asmenims. Šiuo atveju nacionalinės institucijos nepakankamai išnagrinėjo, koks gydymas turi būti pripažįstamas tinkamu asmeniui (ilgalaikiam opioidiniam narkomanui), esant situacijai, kai daugelis svarių veiksnių rodė, kad pakaitinis gydymas galėtų būti vertinamas kaip jam reikalingas (būtinas). EŽTT pagal tos bylos faktines aplinkybes nustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, kita vertus, sprendė, kad šio Konvencijos straipsnio pažeidimo nustatymas savaime yra pakankamas teisingas bet kokios patirtos neturtinės žalos atlyginimas.

37.       Ieškovas savo kasaciniame skunde nurodo ir EŽTT išnagrinėtą bylą Aleksandravičius ir kiti prieš Lietuvą, tačiau nėra pagrindo besąlygiškai vadovautis ir šioje byloje 2017 m. liepos 4 d. priimtu sprendimu pareiškėjams priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiais, nes, ką pripažįsta ir pats ieškovas, Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas aptariamos bylos atveju buvo nustatytas visai kitais (netinkamų kalinimo sąlygų) aspektais.

38.       Kaip minėta, bylą nagrinėję teismai sprendė, kad 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvati materialinė satisfakcija ieškovui už padarytą pažeidimą. Teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į tas faktines aplinkybes, kad ieškovas patyrė dvasines kančias ir fizinį skausmą, jam pasireiškė abstinencija, jis patyrė atkryčius, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, turėjo pradėti gydytis iš naujo, vartojo antidepresantus, dėl abstinencijos poveikio negalėjo įprastai bendrauti su savo sutuoktine ir dukterimi. Be to, teismų sprendimas dėl pirmiau įvardyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio yra pagrįstas ir tuo aspektu, kad, teismų vertinimu, pats ieškovas yra kaltas dėl atsiradusios neturtinės žalos, nes pasirinko iš esmės netinkamą gyvenimo būdą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, remdamiesi pastaruoju argumentu, sumažino ieškovui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tokia teismų pozicija yra nepagrįsta.

39.       Pažymėtina, kad, kas yra akcentuojama ir EŽTT praktikoje (žr. šios nutarties 28 punktą), sveikatos priežiūros paslaugos įkalinimo įstaigose turi būti teikiamos, vadovaujantis ekvivalentiškos (lygios) sveikatos apsaugos principu. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, kad šis principas yra reglamentuotas ir nacionalinių teisės aktų lygmeniu, inter alia, Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse esantys narkologiniai ligoniai, asmenys, piktnaudžiaujantys psichiką veikiančiomis medžiagomis, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę į sveikatos priežiūrą kaip ir kiti asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekvivalentiškos (lygios) sveikatos apsaugos principas aiškintinas taip, kad valstybė Konvencijos 3 straipsnio taikymo prasme turi pozityviąją pareigą užtikrinti, kad visiems kaliniams, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, sveikatos būklės ir kitų subjektyvaus pobūdžio (su konkretaus kalinio asmenybe susijusių) kriterijų, būtų suteiktos tokios (tinkamos ir objektyviai įmanomos būti suteiktos) sveikatos priežiūros paslaugos, kad jie nepatirtų fizinių ir (ar) dvasinių kančių, kurios viršytų neišvengiamas (su konkrečiais sveikatos sutrikimais (ligomis) susijusias) kančias. Teisėjų kolegija, plėtodama šį aiškinimą, nurodo, kad kalinio elgesys, inter alia, gyvenimo būdas, kurį jis pasirinko ir laikėsi iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neatleidžia valstybės nuo pareigos užtikrinti reikiamą sveikatos apsaugos lygį ir kartu nepateisina netinkamo šios pareigos vykdymo. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau įvardytais pagrindais negali būti diferencijuojamos ir teisinės pasekmės, kurios atsiranda valstybei neužtikrinus reikiamo sveikatos apsaugos lygio ir taip pažeidus Konvencijos 3 straipsnį, paprastai įskaitant ir atlygintiną neturtinę žalą, patirtą dėl šio pažeidimo. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovo pasirinktas gyvenimo būdas, kitaip negu sprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra ta aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą mažinti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl teismų argumentas dėl ieškovo pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo šalintinas iš teismų procesinių sprendimų motyvų, kuriais, be kita ko, pagrįstas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

40.       Sprendžiant klausimą dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, dar kartą akcentuotina, kad ieškovas patyrė tokias fizines ir dvasines kančias, kurios peržengia Konvencijos 3 straipsnio slenkstį. Minėta, kad Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta viena iš esminių demokratinės visuomenės vertybių, tad šios nuostatos pažeidimas savaime yra sunkus, bendriausia prasme sukeliantis didelę žalą asmeniui.  

41.       Kita vertus, šioje civilinėje byloje nustatytas pažeidimas pasireiškė ne pačia sunkiausia forma (žr. šios nutarties 26 punktą ir 32 punkto pabaigą). Teisėjų kolegija, individualizuodama šios bylos atvejį pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas patyrė ne pačius sunkiausius ir žiauriausius išgyvenimus, kuriuos apskritai galima patirti dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo nutraukimo simptomų, t. y. vis dėlto nekilo realus pavojus ieškovo gyvybei, nebuvo iš esmės sutrikusi jo organizmo veikla, jam nereikėjo kasdienės medicinos priežiūros ir pagalbos (atkreiptinas dėmesys į tą teismų nustatytą faktinę aplinkybę, kad ieškovas tik 2011 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praktiškai atlikęs didžiąją bausmės dalį, kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją, prašydamas taikyti gydymą metadonu), laisvės atėmimo, kurio metu nebuvo teikiamas pakaitinis gydymas, trukmė buvo gana neilga, be to, neatsirado ilgalaikių ir rimtų fizinių padarinių. Taigi, pakaitinio gydymo ieškovui neužtikrinimas nepadarė jo kasdieniam gyvenimui tokio poveikio kaip daugelis sunkių ligų, dažnai nagrinėjamų EŽTT praktikoje dėl kalinių sveikatos (žr., pvz., Bagdonavičius prieš Lietuvą, par. 77). Teisėjų kolegijos vertinimu, neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingas ir tas aspektas, kad valstybė, nors ir pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, neužtikrinusi ieškovui reikiamo sveikatos apsaugos lygio, vis dėlto ėmėsi veiksmų, kurie, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, sumažino ieškovo patiriamus fizinius skausmus, t. y. ieškovui buvo skirtas gydymas kitais medikamentais ir šis gydymas, nors savo veiksmingumu ir neprilygo gydymui metadonu, pagerino ieškovo būklę (savijautą).

42.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas faktines aplinkybes, inter alia, ieškovo patirtų kančių pobūdį, intensyvumą ir trukmę, ir remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad ieškovo patirtiems išgyvenimams materialiai kompensuoti yra adekvati 1000 Eur kompensacija.

43.       Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl teismų procesiniai sprendimai keistini ir ieškovui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas didintinas iki 1000 Eur (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti ir vienodai teismų praktikai formuoti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

45.       Pakeitus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

46.       Ieškovas pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą dėl 7176,84 Eur bylinėjimosi išlaidų – 7167,44 Eur išlaidų už advokato pagalbą ir 9,40 Eur išlaidų už medicininių dokumentų išrašus – atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir faktinius duomenis, pateiktus šiam prašymui pagrįsti, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ne visos prašomos atlyginti išlaidos yra susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimu. Atitinkamos aptariamame prašyme nurodytos išlaidos (prašymo 1–6 punktai) buvo patirtos gerokai anksčiau, negu ieškovas pareiškė ieškinį, pagal kurį buvo pradėta ši civilinė byla, ieškovas neargumentavo, kodėl šios išlaidos turi būti laikomos išlaidomis, susijusiomis su šios civilinės bylos nagrinėjimu, todėl nėra pagrindo priskirti jas bylinėjimosi išlaidoms, kurios turi būti paskirstytos šios civilinės bylos procese. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šia nutartimi paskirstytinų bylinėjimosi išlaidų pagal pirmiau įvardytą prašymą dalis sudaro 4989,40 Eur (4980 Eur išlaidos už advokato pagalbą ir 9,40 Eur išlaidos už medicininių dokumentų išrašus) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Be šiame nutarties punkte jau aptarto prašymo, ieškovas pateikė prašymą dėl 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, šiam prašymui pagrįsti pateikė reikiamus faktinius duomenis. Vadinasi, ieškovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (pažymėtina, kad ši byla du kartus buvo nagrinėjama pirmosios ir apeliacinės instancijos tvarka) patyrė iš viso 5789,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.  

47.       Taikant bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, t. y. skirstant bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys), ieškovas turėtų teisę gauti labai mažos bylinėjimosi išlaidų dalies kompensaciją, nes apskritai yra patenkinta nedidelė jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis (ši dalis sudaro tik apie 2 procentus; ((1000 Eur / 43 443 Eur) x 100 procentų)). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal bendrąsias taisykles, atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą (Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimas ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas), neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau įvardytais kriterijais, konstatuoja, kad ieškovas turi teisę gauti vienos ketvirtosios bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, dalies atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

48.       Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 46 punkte išdėstytais argumentais, priteisia ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 1447,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

49.       Ieškovas kasaciniame teisme patyrė 100 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Šios išlaidos paskirstytinos tokia pačia tvarka, kokia buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl ieškovui priteisiamas iš atsakovės Lietuvos valstybės 25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.   

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti:

Priteisti K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (j. a. k. 188604955), 1000 (vieno tūkstančio) Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose:

Priteisti K. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 1447,35 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt septynių Eur 35 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti K. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 25 (dvidešimt penkių) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Egidijus Laužikas                

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Andžej Maciejevski

 

        

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Donatas Šernas


Paminėta tekste:
  • 3K-7-375/2011
  • CPK
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę