Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-821-2007].doc
Bylos nr.: 2K-821/2007
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo Kasacinė byla Nr

Baudžiamoji byla  Nr. 2K-821/2007

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                              1.2.25.1; 2.1.12.2.3.2. (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus ČiučiulkosJosifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui G.Gudžiūnui,

gynėjui advokatui S. Zabitai,

nuteistajam V. G.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios  bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. G. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus. Iš V. G. priteista R. D. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl R. D. sužalojimo, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl R. D. sužalojimo ir 2000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Skundžiamas  ir  Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nuosprendis, kuriuo Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. G., vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus. Iš V. G. priteista R. D. 2406 Lt turtinei žalai atlyginti ir papildomai 500 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

              Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė:

 

              V. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 3 dieną apie 18.30 val. kelyje Trakai – Rūdiškės – Onuškis ties Grendavės kaimu vairuodamas automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 164 ir 172 punktus, nes, neatsižvelgęs į kelio ir meteorologines sąlygas bei matomumą, nepasirinko saugaus greičio, todėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. D., sukeldamas autoįvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdyta R. D. ir keleivės I. J. sveikata bei nežymiai sutrikdyta keleivės R. D. sveikata. 

Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nuosprendį ir paskirti protingą švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39 straipsniu, arba grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Taip pat skunde prašoma sumažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį ir panaikinti turtinės žalos, kilusios dėl automobilio sugadinimo, atlyginimo priteisimą iš kasatoriaus.

Skunde kasatorius nurodo, kad yra teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, todėl skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę teismas pažeidė BK 55 straipsnį, nustatantį, jog asmeniui,  pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, privalo motyvuoti savo sprendimą. Kasatorius nesutinka su abiejų instancijų teismų motyvu, kad įstatymas neįpareigoja teismo pirmą kartą teisiamiems už nedidelio pavojingumo nusikalstamas veikas asmenims skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinęs, jog kasatoriaus turtinė padėtis nėra gera, teismas nusprendė, kad bausmės tikslus labiausiai atitiktų laisvės  atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą, nors nukentėjusioji prašė skirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę. Kasatorius manymu, bylos aplinkybės turėjo būti vertinamos individualiai, laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurie šioje byloje pažeisti ir griežčiausia nusikaltusiam asmeniui laisvės atėmimo bausmė jam paskirta neteisėtai, nes jis pripažino kaltę, atliko visus įmanomus veiksmus suteikdamas pagalbą nukentėjusiems, jų atsiprašė, charakterizuojamas teigiamai, dirba, yra vedęs, augina nepilnametį vaiką, atlygino dalį nuostolių. Kasatorius nesutinka ir su tuo, kad paskirtos bausmės vykdymas atidėtas atsižvelgus į dvi BK 59 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes: nuoširdų kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi bei pagalbos suteikimą nukentėjusiesiems, padedant išvengti sunkesnių eismo įvykio pasekmių, kai šios aplinkybės iš esmės suteikia teismui teisę, vadovaujantis BK 39 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kasatorius skunde teigia, kad teismai netinkamai išsprendė neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo klausimus. Jis pažymi, kad CK 6.250 straipsnis nustato neturtinės žalos sampratą ir įpareigoja teismą nustatant jos dydį atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasatorius savanoriškai davė 1000 Lt nukentėjusiajai R. D. ir prašė jos susitaikyti, o ji atsisakė tai daryti pareikalavusi 47914 Lt, kas kasatoriui panašu į siekimą pasipelnyti. Už nukentėjusiajai R. D. nustatytą kairės blauzdos sumušimą –mėlynę, kvalifikuojamą kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat patirtą momentinį šoką priteistas 2000 Lt dydžio žalos atlyginimas. R. D. už sužalojimus priteistas 5000 Lt žalos atlyginimas net neatsižvelgus ir neištyrus, ar sužalojimo pasekmės kilo ne dėl saugos diržo nesegėjimo. Dėl to kasatoriui specialisto išvados turinys kelia įtarimų, pažeidžia bet kokius protingumo principus, kurių laikytis įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas negalėjo pasisakyti dėl fakto, ar nukentėjusioji buvo prisisegusi saugos diržu, kadangi tam reikalingos autotransporto mechanikos, o ne medicinos žinios.

Kasatorius nurodo, kad turtinės žalos dydį byloje apskaičiavo draudimo bendrovė UAB „Ergo Lietuva“, kuri nustatė automobilio Renault Megane“ 12000 Lt vardinę vertę, 3156 Lt likutinę vertę, ir atlygino nustatytą 8844 Lt dydžio automobiliui padarytą žalą. Kasatorius pažymi, kad Transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo paskirtis  yra apsaugoti transporto valdytoją nuo jo valdytos priemonės sukeltų neigiamų pasekmių, t.y. turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo, bei apsaugoti trečiąjį asmenį dėl iš kaltininko transporto priemonės valdymo kilusių padarinių, t.y. atlyginti nukentėjusiajai šaliai turtinius ir neturtinius nuostolius, tokiu būdu atstatant nukentėjusiajam iki nuostolių atsiradimo buvusią padėtį. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė, o 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalos skirtumas gali būti išieškomas iš kaltininko tik tuo atveju, jei žalos dydis viršija apdraustąją sumą. Šioje byloje apdraustoji suma yra kur kas didesnė negu padaryta žala, todėl kasatorius pažymi, kad už jo padaryta žalą yra atsakinga draudimo bendrovė. Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiosios apeliacinį skundą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, priteisdamas iš kasatoriaus likutinę sugadinto automobilio vertę, kadangi pagal BPK 111 straipsnį civiliniu atsakovu dėl turtinės žalos yra draudimo bendrovė.  

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl BK 39 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies, 55 ir 59 straipsnių taikymo

BK 39 straipsnio nuostatos numato galimybę, bet ne pareigą, teismui motyvuotu sprendimu atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant šiame straipsnyje nustatytoms sąlygoms ir pagrindams. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 55 straipsnyje reglamentuota, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Pirmosios instancijos teismas nustatė V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad jis neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą, atlygino dalį žalos, į jo padaryto nusikaltimo pasekmes, turtinę padėtį bei tai, kad tenkinami byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, ir padarė išvadą, jog netikslinga V. G. skirti sankcijoje numatytas arešto ar baudos bausmes. Teismas paskyrė minimalią įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmę ir, nusprendęs jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjo. Pirmosios instancijos teismas galimybės taikyti BK 39 straipsnio nuostatas neįžvelgė ir jų netaikydamas nuosprendyje dėl to nepasisakė.

Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams dėl bausmės skyrimo, pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuos jo veiksmus, kuriais karto po įvykių jis ėmėsi priemonių suteikti pagalbą nukentėjusiesiems. Tačiau teismas apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą dėl BK 39 straipsnio taikymo atmetė atsižvelgęs į tai, kad autoįvykio sukeltos pasekmės yra trijų žmonių sužalojimas. Teismas pažymėjo, kad įstatyme, o konkrečiai BK 55 straipsnyje, nėra draudimo teismui pirmą kartą teisiamiems asmenims už nedidelio pavojingumo veikas skirti su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Atsakant į kasatoriaus argumentą, susijusį su šiuo BK straipsniu, pažymėtina, kad jame esančios nuostatos apskritai nereglamentuoja tokių klausimų, kurie būtų susiję su neatsargiais nusikaltimais, todėl remtis juo šioje byloje nėra pagrindo.

Pagal teismų sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes ir jų vertinimą, išdėstytus bausmės skyrimo ir atsisakymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės motyvus, baudžiamasis įstatymas išaiškintas ir taikytas tinkamai, nenukrypstant nuo susiklosčiusios teismų praktikos. Iš naujo vertinti faktines bylos aplinkybes kasacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į BPK 369 straipsnyje nurodytus bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus bei 376 straipsnyje nustatytas kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, neturi kompetencijos.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Kasacinio skundo argumentai dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusio su likutine sugadinto automobilio verte, priteisimo iš kasatoriaus yra pagrįsti. BPK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniu atsakovu gali būti įmonės įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstama veika padarytą žalą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai vadovavosi galiojusiu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (2004 m. kovo 5 d. įst. Nr. IX-2041 redakcija, įsig. 2004 m. gegužės 1 d.), kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už tą žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį  turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas  draudikas, o nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį, jeigu atsakingo draudiko išmoka atlygina ne visą nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl to, kad ši žala viršija draudimo sumas. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto  priemonių  valdytojų  civilinės    atsakomybės privalomojo draudimo dėl žalos turtui suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant  to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 100000 eurų. Byloje civiliniu atsakovu pripažinta draudimo bendrovė UAB „Ergo Lietuva“, kurioje apdrausta kaltinamojo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė. Pagal byloje esančių dokumentų turinį matyti ir teismų sprendimuose konstatuota, kad draudiko UAB „Ergo Lietuva“ nustatyta vardinė automobilio vertė 12000 Lt, automobilio likutinė vertė 3156 Lt, o turtinės žalos nukentėjusiajai dydis yra 8844 Lt. Byloje nėra duomenų, kad su tokiu draudiko vertinimu nukentėjusioji R. D. būtų nesutikusi. Ši suma draudimo kompanijos ir buvo nukentėjusiajai išmokėta. Ji ne tik neviršija draudimo sumos, bet jos viršutinės ribos net nesiekia, todėl nėra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo, suteikiančio nukentėjusiam trečiajam asmeniui teisę kreiptis į kaltininką dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, atkreipė dėmesį tik į faktus, susijusius su nukentėjusiosios gautais pinigais už realizuotą sugadintą automobilį. Išvada, kad 2406 Lt suma priteistina iš žalą padariusio asmens, padaryta be nuorodos į tokio sprendimo teisinį pagrindą. Taip padarytas BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių, kas gali būti civiliniais atsakovais byloje, pažeidimas, nes atitinkamo dydžio turtinės žalos atlyginimas priteistas iš netinkamo atsakovo.

              Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

Kasaciniame skunde nuteistasis prašo mažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes jį nustatant nesivadovauta CK 6.250 straipsnio reikalavimų laikytis protingumo principo, neatsižvelgta į tai, kad sužalojimų kilimui neturėjo įtakos aplinkybė, jog nukentėjusioji nesegėjo saugos diržo. Kai kurie iš skunde minimų faktų, kaip antai, ar nukentėjusioji segėjo saugos diržą, teismų sprendimuose sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą yra atmesti.

Pagal  BPK 113 straipsnio nuostatas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o iškilus klausimams, kurių šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Neturtinės žalos dydžio nustatymas šioje byloje nesusijęs su baudžiamojo įstatymo taikymu, tačiau skunde kasatorius apskritai nemini, kad, sprendžiant šioje byloje neturtinės žalos dydžio klausimus, teismai būtų padarę kokių nors esminių BPK nuostatų ar civilinio proceso normų pažeidimų, sudarančių bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindą, nurodytą BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuosprendyje nurodyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta, tačiau prašomas priteisti jos atlyginimo dydis, atsižvelgiant į pasekmes bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, žymiai sumažintas. Teismas  vadovavosi neturtinės žalos samprata ir jos atlyginimo dydžio vertinimo kriterijais, nustatytais CK 6.250 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,  dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundą dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo bei nukentėjusiosios apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos dydžio padidinimo atmetė. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiosioms yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismai savo sprendimuose neturtinės žalos dydžio klausimu yra motyvuotai pasisakę, o kasatorius konkrečių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nenurodo, jo iškeltas neturtinės žalos dydžio klausimas nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko ir paliktinas nenagrinėtas.      

 

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

 

n u t a r i a:

 

pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nuosprendį: panaikinti tą jo dalį, kuria, pakeičiant Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendį, iš V. G. nukentėjusiajai R. D. priteistas 2406 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Skundžiamų nuosprendžių likusias dalis palikti nepakeistas.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                Valerijus Čiučiulka

 

 

Josifas Tomaševičius              

 

 

Egidijus Bieliūnas