Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-573-2012].doc
Bylos nr.: 3K-3-573/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos notarų rūmai 301538058 tretysis asmuo
Kategorijos:
9. KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
9.9. Bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ir anuliavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4. Paveldėjimo teisė
2.4.1. Paveldėjimas
2.4.1.3. Paveldėjimas pagal įstatymą
2.4.1.4. Paveldėjimas pagal testamentą:
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.9. Atsiliepimai į apeliacinį skundą
3.3.1.15. Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
4. ALTERNATYVŪS PRAČIŲ GINČŲ SPRENDIMO BŪDAI IR NOTARIATO TEISĖS KLAUSIMAI
4.4. Notariato teisės klausimai

Civilinė byla Nr. 3K-3-573/2012

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-15915-2009-9

                            Procesinio sprendimo kategorijos: 34.3; 34.4; 134 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS        

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2012 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarei A. A. dėl rašybos klaidos ištaisymo, tretieji asmenys – G. O. Š., K. N. (K. N.), J. J., Lietuvos notarų rūmai.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje ginčas kilo dėl notaro išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime padarytos klaidos ištaisymo, kai paveldėjimo liudijimą išdavusio notaro įgaliojimai yra pasibaigę.

Ieškovė N. N. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. O. Š. 2005 m. birželio 8 d. išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, notarinio registro Nr. 1-5367, yra padaryta rašybos klaida (lapsus linguae) ir, kad šis liudijimas yra paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.

Ieškinyje nurodyta, kad 2001 m. lapkričio 8 d. ieškovė įregistravo santuoką su B. N. (B. N.); visas turimas turtas buvo registruotas sutuoktinio vardu; 1996 m. liepos 18 d. sudarytu testamentu B. N. dalį savo turto paliko ieškovei. 2004 m. spalio 16 d. mirus sutuoktiniui B. N., ieškovė 2005 m. sausio 4 d. pateikė pareiškimą Vilniaus miesto 4-ajam notarų biurui dėl palikimo priėmimo, kuriame nurodė, jog palikimą priima ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir pagal testamentą bei nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgyto turto, kaip pergyvenusiai sutuoktinį. 2005 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė G. O. Š. ieškovei išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 1-3061), kuriame nurodė po sutuoktinio mirties likusį testamente neišvardytą turtą. 2005 m. birželio 8 d. notarė ieškovei išdavė antrą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 1-5367) (toliau – Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Liudijimas), kuriame išvardijo testamentu paliktą turtą, bet klaidingai nurodė, kad išduodamas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, nors turėjo nurodyti, jog išduodamas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas. Ieškovei kreipusis į Vilniaus miesto 4-ojo notarų biurą dėl klaidos Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime ištaisymo paaiškėjo, kad Liudijimą išdavusios notarės G. O. Š. įgaliojimai yra pasibaigę, o jos užvestas paveldėjimo bylas perėmusi atsakovė notarė A. A. (toliau – atsakovė) atsisakė ištaisyti klaidą, motyvuodama, jog tokia klaida gali būti taisoma tik teismui įpareigojus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir ieškovė neįrodė, jog išduodant Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą padaryta rašybos klaida; iš dokumento turinio matyti, kad notaras rėmėsi CK 5.11–5.14 straipsnių nuostatomis, t. y. įstatymu, reglamentuojančiu paveldėjimo pagal įstatymą santykius. Teismas pažymėjo, kad ieškovė per visą laikotarpį nuo Liudijimo išdavimo (beveik penkerius metus) niekada nesuabejojo notarų biuro išduotų liudijimų teisingumu, nekėlė klausimo dėl jų turinio ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu išduotų nuosavybės teisių liudijimų, o į teismą kreipėsi tik tada, kai 2009 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla pagal K. N. ir J. J. ieškinį dėl Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais ir teisinės registracijos nuginčijimo.

Kadangi ginčijamas Liudijimas pagal savo turinį ir esmę atitinka paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo turinį, yra išduotas CK 5.115.14 straipsnių pagrindu, jame nurodytos ieškovės paveldėto turto dalys atitinka paveldėjimo pagal įstatymą dalis, tai teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 4-asis notarų biuras (notarė G. O. Š.) išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą, bet ne paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, atliekant šiuos veiksmus nebuvo padaryta klaida, o paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai ir nuosavybės teisių liudijimai ieškovei išduoti dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto paveldėjimo pagal įstatymą.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės N. N. apeliacinį skundą, 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį paliko nepakeistą; pašalino iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas dėl N. N. 2005 m. birželio 8 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-5367 teisėtumo.

                            Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš įrašytų į Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą duomenų (ieškovė paveldėjo ½ dalį sodo pastato, pagalbinio ūkio paskirties garažo, pagalbinio ūkio paskirties pastatoūkio pastato, įregistruotų B. N. vardu pagal 2005 m. gegužės 23 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei Nekilnojamojo turto registro duomenis ir 0,641 ha bendro ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą Vilniaus m. savivaldybės sodų bendrijoje „Pragiedruliai“) matyti, jog visą žemės sklypą ieškovė galėjo paveldėti tik pagal 1996 m. liepos 18 d. B. N. sudarytą testamentą, kuris buvo pateiktas notarei, tačiau pažymėjo, kad Liudijime įrašyti duomenys, kol teismo sprendimu nepripažinti negaliojančiais, pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 26 straipsnio 2 dalį laikomi nustatytais ir neįrodinėjami. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, manydama, kad notarė padarė klaidą ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą išdavė nesiremdama dokumentais, kuriuos ieškovė pateikė priimdama palikimą (t. y. testamentu), turėjo įstatymo nustatyta tvarka teisme nuginčyti išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir teismo prašyti įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą CPK  511–513 straipsniuose nustatyta tvarka, o praleidusi terminus skundui paduoti – turėjo teisę prašyti praleistus terminus atnaujinti.

              Teisėjų kolegija nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo pareikštas ne dėl notaro veiksmų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus iš naujo, o dėl klaidų ištaisymo, t. y. ne įstatymo nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje negalėjo daryti išvadų dėl Paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo, tačiau turėjo ieškinį atmesti, nes klaidos dokumente negali būti taisomos nenuginčijus notaro atlikto veiksmo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškinio atmetimo palikusi galioti apeliacinės instancijos teismo motyvais, teisėjų kolegija šalių paaiškinimų neanalizavo, nes jie, kolegijos manymu, teismo sprendimui byloje įtakos neturėjo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė N. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį; priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime yra padaryta rašybos klaida ir, kad šis Liudijimas yra paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CPK 511–513 straipsnių taikymo. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino, jog ginčai dėl paveldėjimo teisės liudijimų turinio ar klaidų juose ištaisymo nagrinėjami CPK 511–513 straipsnių nustatyta tvarka. Pagal notarinius veiksmus reglamentuojančio Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą, notarai išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Kasatorės nuomone, iš nurodytos įstatymo formuluotės aišku, kad notarinis veiksmas yra ne paveldėjimo teisės liudijimas (jo turinys), bet paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas. Kadangi vadovaujantis CPK 511–513 straipsniais sprendžiami ginčai dėl notaro veiksmų ar atsisakymo juos atlikti, tai ginčai dėl paveldėjimo teisės liudijimo turinio (t. y. dėl notarinio veiksmo pagrindu kilusių padarinių), nepatenkančio į notarinio veiksmo apimtis, nagrinėtini ne CPK 511–513 straipsniuose nustatyta, tačiau bendra ginčų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią klaidų dokumente taisymui nebūtina nuginčyti notaro atliktą veiksmą.
  2. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatorė nurodo, kad neatsižvelgdama į tai, jog notarės padaryta klaida – techninio pobūdžio (šią aplinkybę teisme patvirtino pati notarė G. O. Š.), padaryta naudojant paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo šabloną, teisėjų kolegija nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje yra išaiškinta, kad paveldėjimo teisės liudijime notaro padaryta techninė spausdinimo klaida nėra teisinis pagrindas panaikinti pavedėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-450/2003). Kadangi panaikinus ginčijamą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir įpareigojus notarą išduoti naują paveldėjimo teisės liudijimą jo turinys būtų identiškas ginčijamam (skirtųsi tik pavadinimas – paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas), tai, kasatorės manymu, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neprotinga reikalauti iš įpėdinio atlikti esmės ir padarinių nekeičiančius veiksmus.
  3. Dėl CK 1.8 straipsnio 1, 2 dalies ir CPK 3 straipsnio 6 dalies taikymo.  Kasatorės teigimu, iki 2004 m. kovo 7 d. galiojusių Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių 13 punktas suteikė teisę notarui savo iniciatyva ar suinteresuotiems asmenims prašant ištaisyti rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas, padarytas notariniame dokumente; šiuo metu panašią teisę suteikiančio teisės akto nėra. Atsižvelgdama į tai, kad nei Notariato įstatymas, nei įstatymo lydimieji aktai klaidos ištaisymo neuždraudžia (priešingai, panašius materialiuosius teisinius santykius reguliuojantys aktai tokią teisę nustato), kasatorė daro išvadą, jog, vadovaujantis įstatymo ir teisės analogija, civilinėje teisėje vyraujančiu dispozityviuoju reguliavimo metodu bei bendraisiais teisės principais, teismo sprendimu nustačius paveldėjimo teisės liudijime padarytos klaidos faktą, tokios klaidos ištaisymui neturėtų būti užkirstas kelias.
  4. Dėl Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 24 straipsnio taikymo. Kasatorė mano, kad taikydamas Notariato įstatymo nuostatas apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, jog kasatorė įrodinėja notarės padarytą klaidą ir jos sukeltus padarinius, o ne Liudijime esančius duomenis. Kadangi niekur nereglamentuota, kas gali atlikti notaro, kurio įgaliojimai pasibaigė, veiksmų tęstinumą (šalinant jo klaidas), tai, kasatorės nuomone, taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tokius veiksmus galėtų atlikti notaras, kuris perima notaro, kurio įgaliojimai pasibaigė, dokumentus.
  5. Dėl civilinės teisės principų pažeidimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad laiku pateikdama prašymą priimti palikimą kasatorė palikimo priėmimo veiksmus atliko tinkamai, todėl notarės G. O. Š. klaida negali nulemti civilinių teisinių santykių nestabilumo; pripažinus, jog, siekiant apginti kasatorės teises reikia atlikti daug kitų esmės nekeičiančių procedūrų, būtų pažeistas ne tik teisėtų lūkesčių, įgytų teisių apsaugos principas bet ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei kiti teisinės valstybės principai.

 

              Atsiliepime į ieškovės N. N. kasacinį skundą atsakovė Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarė A. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

              Atsiliepime atsakovė pažymėjo, kad Notariato įstatymo 151 straipsnyje įtvirtinta, jog notaras atsako už savo veiklos metu sudarytų dokumentų tvarkymą, saugojimą ir naudojimą; CK ir Notariato įstatymo nustatyta tvarka  notaras atsako tik už savo, savo atstovo ir notarų biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, todėl darė išvadą, kad notaro, kurio įgaliojimai yra pasibaigę, patvirtintą dokumentą ištaisyti gali tik teismas. Kadangi A. A. tapo  atsakove byloje dėl to, kad ginčo dokumentai yra saugomi  Vilniaus m. 4-ajame notarų biure, tačiau nebuvo jokių jos teisėtų ar neteisėtų veiksmų, tai, atsakovės nuomone, nėra pagrindo jos įtraukti atsakove byloje; notarė A. A. prašo teismą nenutraukiant bylos pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis).

 

              Atsiliepime į ieškovės N. N. kasacinį skundą tretieji asmenys K. N. ir J. J. prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CPK 511–513 straipsnių taikymo. Tretieji asmenys nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl netinkamo Notariato įstatymo 26 straipsnio aiškinimo ir CPK 511–513 straipsnių taikymo, teigdami, kad apeliacinės instancijos teismas nurodytų teisės normų nuostatų nepažeidė. Tretieji asmenys atkreipia dėmesį į tai, kad Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo turinys neatitinka mirusiojo B. N. testamento turinio, tai įrodo, jog rašybos klaida nebuvo padaryta; pakeitus dokumento pavadinimą į „paveldėjimo pagal testamentą liudijimas“, jis neatitiktų liudijimo turinio, kuriame pateikiama nuoroda į CK 5.11–5.14 straipsnius, reglamentuojančius paveldėjimą pagal įstatymą.
  2. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų. Atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad tą pačią dieną kaip ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotame Nuosavybės teisės liudijime nurodyta, jog notarė G. O. Š. vadovaujasi CK 3.88 straipsniu (Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), todėl patenkinus kasatorės reikalavimus šis dokumentas prieštarautų kitiems notarės išduotiems dokumentams. Tretieji asmenys mano, kad kasatorė ir notarė galbūt elgėsi nesąžiningai, nes turėdama Nekilnojamojo turto registro pažymas notarė žinojo, kad visas turtas yra įgytas iki santuokos (nėra sutuoktinių jungtinė nuosavybė); kasatorė pasirinko paveldėjimo pagal įstatymą būdą, siekdama paveldėti visą B. N. turtą (testamentu būtų paveldėjusi tik dalį), nuslėpė, kad yra kitų pirmos eilės paveldėtojų. Tretieji asmenys nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal jų ieškinį dėl paveldėjimo dokumentų (taip pat ir dėl Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo) pripažinimo negaliojančiais, todėl klaidos ištaisymas pažeistų pirmos eilės paveldėtojų teises, užkirstų kelią jų teisių gynybai. Į teismą dėl klaidos ištaisymo kreipusis tik po pirmiau nurodytos bylos iškėlimo, trečiųjų asmenų nuomone, kasatorė elgėsi nesąžiningai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo teisinės reikšmės ir rašymo apsirikimo šiame dokumente nustatymo

 

Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 dalis). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Tam, kad asmuo įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma ir terminais išreikšti savo valią paveldimą turtą įgyti nuosavybėn. Palikimo priėmimą reglamentuojančios teisės normos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuosavybės teise nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties dienos, dėl to įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra ne paveldėjimo teisės liudijimas, bet vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. H. v. H. H., bylos Nr. 3K-3-347/2003; 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3- 528/2005).

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančio CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad esant testamentui po palikėjo mirties asmenys paveldi pagal testamentą. Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį kiekvienas palikėjas testamentu turi teisę savo nuožiūra palikti visą savo turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims, nepaisant to, ar tie asmenys būtų laikomi įpėdiniais paveldėjimo pagal įstatymą atveju. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta,  kad jei nustatyta forma yra sudarytas galiojantis testamentas, yra taikomos paveldėjimo pagal testamentą teisės normos bei testamento sąlygos, o ne paveldėjimo pagal įstatymą teisės normos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-262/2006). Taigi, tais atvejais, kai yra nustatyta forma sudarytas galiojantis testamentas, pagal įstatymą paveldima tiek, kiek nepalikta testamentu (CK 5.22 straipsnis).

Civilinio kodekso 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Jau minėta, kad paveldėjimas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek testamento pagrindu, todėl paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas tik esant vienam iš šių pagrindų. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant paveldėjimo teisės liudijimo teisinę reikšmę, pasisakyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P., bylos Nr. 3K-3-240/2008). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. dokumentą, patvirtinantį asmens teisių į palikimą įgijimą, turi jame nurodyti šių teisių įgijimo pagrindą (paveldėjimas pagal įstatymą arba testamentą) ir tais atvejais, kai palikimas yra atsiradęs pagal testamentą, negali pakeisti ar iškraipyti testatoriaus valios.

Pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiuo įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas šiame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Asmenys, manantys, kad notaro atlikti veiksmai arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisėti ir pažeidžiantys jų teises, turi teisę tokius veiksmus (neveikimą) apskųsti teismui CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad 2004 m. spalio 16 d. mirus sutuoktiniui, kasatorė 2005 m. sausio 4 d. pateikė pareiškimą Vilniaus miesto 4-ajam notarų biurui dėl palikimo priėmimo, kuriame nurodė, jog palikimą priima ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir testamentą bei nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgyto turto, kaip pergyvenusiai sutuoktinį. 2005 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė G. O. Š. kasatorei išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodė po sutuoktinio mirties likusį testamente neišvardytą turtą. 2005 m. birželio 8 d. notarė kasatorei išdavė antrą paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame išvardijo testamentu paliktą turtą, tačiau nurodė, kad išduodamas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas. Byloje taip pat nustatyta, jog notarė G. O. Š. (kurios įgaliojimai šiuo metu yra pasibaigę) neginčija fakto, jog išduodama antrąjį paveldėjimo teisės liudijimą ji padarė techninio pobūdžio spausdinimo klaidą, panaudodama anksčiau kasatorei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą šabloną.

Taigi, byloje nustatyti teisiškai reikšmingi faktai, kad po kasatorės sutuoktinio mirties atsirado palikimas tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, o kasatorė atsiradusį palikimą priėmė, paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie teisiškai reikšmingi faktai sudarė prielaidas kasatorei įgyvendinti CK 5.66 straipsnyje nustatytą teisę – gauti paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtinantį jos teisę į palikimą ir šios teisės įgijimo pagrindą. Kadangi kasatorė paveldėjo tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, tai jai turėjo būti išduoti du skirtingi paveldėjimo teisės liudijimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kol įpėdinio teisė į palikimą nėra nuginčyta, notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, negali pakeisti šios teisės atsiradimo pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje teismai, atmesdami ieškinį, konstatavo, kad kasatorė savo teises gynė ne įstatymo nustatyta tvarka, nes pareiškė ieškinį ne dėl notaro veiksmų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus iš naujo, o dėl klaidų ištaisymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog klaidos paveldėjimo teisės liudijime negali būti taisomos nenuginčijus notaro atlikto veiksmo. Teisėjų kolegija šių teismo argumentų konkrečių nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nelaiko pagrįstais.

Ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio turinį sudarančias dvi sudedamąsias ieškinio dalis – ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Reiškiant ieškinį teisme, būtina derinti teisminės gynybos prieinamumo ir proceso dispozityvumo principus, t. y. privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Dažniausiai civilinių teisių gynimo būdus nustato teisės normos, reguliuojančios konkretų teisinį santykį.

Jau minėta, kad tais atvejais, kai asmuo mano, jog notaro atliktas veiksmas arba atsisakymas tokį veiksmą atlikti yra neteisėtas, jis turi teisę paduoti skundą notaro darbo vietos apylinkės teismui CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 511 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju buvo atliktas notarinis veiksmas – išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punktas). Kasatorė neteigia, kad atliktas notarinis veiksmas yra neteisėtas, taip pat neginčija notaro išduotame dokumente nustatytų faktų (palikimo priėmimo, paveldimo turto sudėties), o tik nurodo, jog išduodant paveldėjimo teisės liudijimą yra padaryta rašybos klaida – neteisingai nurodytas dokumento pavadinimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paveldėjimo teisės liudijime notaro padaryta techninė spausdinimo klaida nėra teisinis pagrindas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą ir pastatų dalies teisinę registraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-450/2003). Nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybių visuma (kasatorei palikimas atsirado tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą; kasatorė palikimą priėmė ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą; kasatorei buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į jai priklausančią pergyvenusio sutuoktinio turto dalį ir atskiri paveldėjimo teisės liudijimai į turtą, dėl kurio nebuvo testamento, bei į turtą, kuris buvo testamento dalykas), kuri situaciją, kai kasatorei į turtą, paliktą testamentu, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas buvo įvardytas paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą, leidžia kvalifikuoti kaip techninę klaidą, dėl kurios buvo neteisingai nurodytas teisę į palikimą įforminantis dokumentas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tik neteisingas paveldėjimo teisės liudijimo pavadinimo nurodymas, kai dėl tokios aplinkybės nėra ginčo tarp notaro, išdavusio paveldėjimo teisės liudijimą ir šį liudijimą gavusio asmens, ir kai nėra ginčijami šiame dokumente nustatyti faktai, neįpareigoja kasatorės skųsti notaro veiksmus ir neužkerta kelio teismui sprendimu tokią klaidą nustatyti.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas neapima kasatorei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo ir jos teisės į palikimą šioje byloje nekvestionuojamos. Kasacinis teismas turi teisę priimti naują sprendimą, jeigu byloje yra konstatuojamas materialiosios teisės normų pažeidimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorei 2005 m. birželio 8 d. išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, notarinio registro Nr. 1-5367, yra padaryta rašybos klaida, ir pripažįsta, jog šis liudijimas yra paveldėjimo pagal testamentą liudijimas.

Apeliacinės instancijos teismas konkrečios bylos aplinkybių kontekste netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, todėl kasacinis teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują sprendimą ieškinį patenkinti, turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 131 Lt, pateikdama apeliacinį skundą – 134 Lt, pateikdama kasacinį skundą – 142 Lt žyminio mokesčio.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirta 59,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 73,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šioje byloje buvo išspręstas paveldėjimo teisės liudijimą išdavusios notarės G. O. Š., kurios įgaliojimai yra pasibaigę, klaidos ištaisymo klausimas, tai bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš šios užvestas paveldėjimo bylas perėmusios atsakovės Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. neatitiktų galiojančiame proceso įstatyme įtvirtinto bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principo „pralaimėjęs moka“. Teisėjų kolegija, aiškindama ir taikydama bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, 93 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje iš atsakovės nepriteistinos.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

             Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Ieškovės N. N. ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. O. Š 2005 m. birželio 8 d. N. N. išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (notarinio registro Nr. 1-5365) yra padaryta rašybos klaida ir, kad Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. O. Š. 2005 m. birželio 8 d. N. N. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą (notarinio registro Nr. 1-5365).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                      Dangutė Ambrasienė

                                                                      Gražina Davidonienė

              Pranas Žeimys


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CK1 1.8 str. Įstatymo ir teisės analogija
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • CPK 45 str. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama
  • CK3 3.88 str. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
  • CK4 4.47 str. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai
  • CK5 5.2 str. Paveldėjimo pagrindai
  • CK5 5.5 str. Asmenys, galintys būti įpėdiniais
  • CK5 5.19 str. Palikėjo teisė palikti testamentu turtą savo nuožiūra
  • 3K-3-262/2006
  • CK5 5.22 str. Testamentu nepaskirtos turto dalies paveldėjimas
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • CPK 511 str. Skundo dėl notarinių veiksmų padavimas
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės