Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-05-06][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-147-421-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-147-421/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Robmona“ 180303697 atsakovas
Akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ 245358580 Ieškovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.6.2.1. Netesybos
2.6.10.5.1. Sutartinė atsakomybė
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1.1.2. dėl didmeninio pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.2. Prievolių įvykdymo užtikrinimas
2.6.10.3. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
2.6. Prievolių teisė
2.6.10. Civilinė atsakomybė

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-147-421/2020

Teisminio proceso Nr.  2-70-3-02419-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.3; 2.6.10.5.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

 

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno (pranešėjas),

 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Robmona kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Robmona“ dėl baudos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atleidimą nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių bei teismo teisę mažinti sutartines netesybas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 392 202,06 Eur baudą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.  

3.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove per energijos išteklių biržą, kurios priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo biržos operatorė UAB Baltpool, 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarė ilgalaikę Kuro pirkimopardavimo sutartį Nr. SU022118, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tiekti ieškovei susitartą biokuro kiekį ir biokuro pristatymo laikotarpiu pristatyti jį ieškovei, o ši įsipareigojo biokurą priimti ir sumokėti už jį nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šalys pagal sutarties 1 priedą detalizavo kuro tiekimo grafiką ir jame nustatė vienodą kuro tiekimą 26 kalendorinių savaičių laikotarpiu – po 180 tne (tonų naftos ekvivalento) per savaitę (nuo 2017 m. 42 savaitės). Atsakovė sutarties pirmosiomis savaitėmis tiekė ieškovei biokurą, tačiau 2017 m. spalio 31 d. raštu informavo ieškovę apie atsiradusias kliūtis, kurias vertino kaip force majeure aplinkybes, trukdančias toliau tinkamai vykdyti prisiimtas sutartines prievoles. Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, nurodė, jog dėl esamų oro sąlygų, t. y. ilgalaikio lietaus, užmirkus biržėms dalyje 2017 m. suplanuotų kirsti medynų bei neįvažiuojamų miško kelių, miškų savininkai stabdo medienos žaliavos tiekimą atsakovei pagal jų pasirašytas sutartis. Atsakovė 2018 m. sausio 9 d. raštu informavo ieškovę, jog nuo kitos dienos nutraukia sutartį dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, ir pateikė Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. išduotą pažymą (toliau – ir Pažyma), liudijančią nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, 2018 m. sausio 22 d. rašte pateikė papildomus penkių valstybės institucijų raštus, kuriais grindė savo poziciją dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo.

4.       2018 m. vasario 21 d. ieškovė kreipėsi į operatorę dėl biržoje kilusio ginčo. Operatorė 2018 m. kovo 15 d. priėmė išvadą, kuria pripažino, jog atsakovė nepagrįstai nutraukė sutartį dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, sutartiniai santykiai tarp šalių nėra pasibaigę, o už nepatiektą biokurą ginčo laikotarpiu atsakovė turi sumokėti ieškovei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3-201 patvirtinto Energijos išteklių biržos reglamento (toliau – ir Reglamentas), kuriuo pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 4.3 straipsnį šalys vadovaujasi tiekiant biokurą, nustatytą baudą. 2018 m. kovo 16 d. ieškovė nutraukė sutartinius santykius su atsakove nuo 2018 m. kovo 26 d. pagal Reglamento 13.3.1, 13.3.4 papunkčius ir pateikė raginimą atsakovei sumokėti 392 202,06 Eur dydžio baudą. 2018 m. kovo 20 d. paaiškinimuose atsakovė ieškovei nurodė, jog operatorė neturi įgaliojimų spręsti tarp biržos dalyvių kilusių sutartinių ginčų, todėl jos išvada nesukelia jokių teisinių padarinių.

5.       Operatorė 2018 m. kovo 27 d. pateikė ieškovei informaciją apie baudos apskaičiavimą ir patikslino duomenis pagal biržos elektroninėje prekybos sistemoje esančią informaciją. Pagal šinformaciją atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2017 m. 49 savaitės iki 2018 m. 15 savaitės) iš viso patiekė ieškovei tik 350,670 tne sutarto biokuro, o 3069,33 tne sutarto biokuro nepatiekė. Nagrinėjamu atveju nesant nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių atsakovė neįvykdė prievolės ir nepatiekė ieškovei sutarto biokuro kiekio sutartais terminais, atsakovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė, kuri šiuo atveju dėl viešosios teisės reguliavimo pasižymi specifika  turi būti sumokėta bauda už nepatiektą 3069,33 ten biokuro kiekį pagal Reglamento 13.3.1, 13.3.4 papunkčių nuostatas, remiantis formule (1,3 x 221,37  160) x 3069,33 = 392 202,06 Eur. 1,3 yra koeficientas, kuris taikomas sutartines prievoles pažeidusiam asmeniui, o skaičių skirtumas už vieną toną sudaro kainos skirtumą tarp pabrangusio biokuro ir pirkėjo savanoriškai pasiūlytos biokuro kainos, padauginus šį skirtumą iš nepatiektų biokuro tonų skaičiaus. Šie ieškovės nuostoliai laikomi minimaliais bei neįrodinėtinais.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovei iš atsakovės 383 096,64 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7.       Teismas nurodė, kad AB „Šiaulių energija“ (pirkėja) ir UAB „Robmona“ (pardavėja) per UAB Baltpool administruojamą elektroninės prekybos sistemą 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarė Kuro pirkimopardavimo sutartį Nr. SUT022118, pagal kurią pardavėja įsipareigojo tiekti pirkėjai sutarties specialiojoje dalyje nurodytą biokuro kiekį ir biokuro pristatymo laikotarpiu pristatyti jį pirkėjai, o pirkėja įsipareigojo biokurą priimti ir sumokėti už jį nustatyta tvarka ir sąlygomis (2.1 punktas). Sutarties specialiojoje dalyje šalys susitarė, jog bus tiekiamas kuras – SM2 (smulkinta mediena), tiekiamo kuro kiekis per savaitę  180 tne (tonų naftos ekvivalento), visas pagal sutartį tiekiamas kiekis  4680 tne, kuro kaina – 160 Eur/tne be PVM, bendra sandorio vertė  748 800 Eur be PVM. Sutarties 1 priede pateiktas kuro tiekimo grafikas, kuriame nustatytas 180 tne kas savaitę kuro tiekimas 26 kalendorinių savaičių laikotarpiui, pradedant nuo 2017 metų 42 savaitės ir baigiant 2018 metų 15 savaite.

8.       Atsakovė 2017 m. spalio 31 d. raštu Nr. 088 informavo ieškovę, jog dėl liūčių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ visoje šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi sutarties 12.1 punktu, atsakovė informavo ieškovę, jog dėl esamų oro sąlygų, t. y. ilgalaikio lietaus, užmirkus biržėms dalyje 2017 m. suplanuotų kirsti medynų bei neįvažiuojamų miško kelių, miškų urėdijos ir privačių miškų savininkai stabdo medienos žaliavos tiekimą atsakovei pagal jų pasirašytas sutartis, dėl to neužtikrinamas pakankamas žaliavos kiekis nepertraukiamam biokuro gamybos procesui; UAB „Robmona“ didžiąją dalį biokuro gamina iš anksčiau sukaupto apvalios medienos rezervo, kuris drastiškai mažėja, todėl dabartinėmis sąlygomis tikimybė patiekti visą sutartyje nurodytą biokuro kiekį yra maža. 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 18-003 atsakovė informavo ieškovę, jog dėl ilgiau nei du mėnesius besitęsiančių nenugalimos jėgos aplinkybių bei vadovaudamasi sutarties 12.2. punktu nuo 2018 m. sausio 10 d. nutraukia sutartį. Nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimui patvirtinti atsakovė pateikė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. pažymą Nr. FM 17-08.

9.       2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. SD-602 ieškovė informavo atsakovę, jog, pastarajai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, vadovaudamasi Reglamento 13.3.1, 13.3.4 punktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, nuo 2018 m. kovo 26 d. nutraukia kuro pirkimopardavimo sutartį Nr. SUT022118 su UAB „Robmona ir pagal Reglamento 16.1.1 punkte nustatytą tvarką, sąlygas bei terminus reikalauja sumokėti 392 202,06 Eur baudą.

10.       Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. pažyma Nr. FM 17-08 patvirtinamos nenugalimos jėgos aplinkybės nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. įskaitytinai, bet šiuo laikotarpiu neapsiribojant. Ginčo šalių sutartis sudaryta 2017 m. rugsėjo 5 d. Tam, kad Rūmai pripažintų, jog tą datą egzistuoja tam tikros aplinkybės (nagrinėjamu atveju dėl ilgalaikio lietaus), jau kurį laiką iki tos datos šios aplinkybės turėjo tęstis. Taigi, atsakovė, sudarydama sutartį, turėjo numatyti, jog lietingas sezonas gali nesibaigti, įvertinti savo galimybes tiekti biokurą ieškovei pagal sutartimi prisiimtą kiekį, kadangi yra verslininkė, šios srities specialistė, o to nepadariusi turi prisiimti ir visą riziką dėl kilusių padarinių.

11.       Iš šalių susirašinėjimų, iš teismo posėdžio metu atsakovės vadovo duotų paaiškinimų teismas nustatė, jog sutartis iš esmės nebuvo vykdoma dėl to, kad žaliavos biokuro gamybai tiekimą dėl ilgalaikio lietaus sustabdė miškų urėdijos ir privačių miškų savininkai, su kuriais atsakovė buvo pasirašiusi sutartis dėl šios žaliavos tiekimo. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas pripažino, jog visi šie žaliavos tiekėjai yra Žemaitijos regione veikiantys asmenys, o dėl galimybės atsivežti žaliavą iš kitų Lietuvos Respublikos regionų ar iš valstybių kaimynių atsakovės vadovas nurodė, jog tai buvo finansiškai nenaudinga.

12.       Tiek pagal sutarties nuostatas, tiek pagal įstatymų reglamentavimą aplinkybės, jog rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Be to, sutartimi šalys buvo sutarusios, jog atsakovė turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau jų pasitelkimas neatleidžia jos nuo atsakomybės už įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė negalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį esant nenugalimos jėgos aplinkybėms. Be to, atsakovė, sudarydama sutartį, turėjo numatyti, jog dėl ilgalaikio lietaus ji negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nes šios aplinkybės tęsėsi tiek iki sutarties sudarymo, tiek jos sudarymo metu. Įmonė (verslininkas), sudarydama sutartį, tai privalo žinoti bei prisiima riziką dėl tokių aplinkybių atsiradimo, todėl sutarties nutraukimas atsakovei remiantis minėtomis aplinkybėmis buvo neteisėtas, o visos atsakovės nurodomos aplinkybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Teismas, konstatavęs, kad nėra nustatyta būtina sąlygų pripažinti, jog sutarties atsakovė neįvykdė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, visuma, konstatavo, kad atsakovė sutartį nutraukė neteisėtai.

13.       Reglamento 13.3.3 punkte nustatyta, jog bet kurios šalių iniciatyva sandoriai gali būti vienašališkai nutraukti ne teismo tvarka apie tai raštu informavus kitą sandorio šalį ir operatorių ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų ir sumokėjus kitai šaliai 16.1 papunktyje nustatyto dydžio baudą, kuri pardavėjui apskaičiuojama pagal formulę B = (1,3 x BK  SK) x NBK, kur B – baudos dydis; BK – biržos kaina; SK – biokuro pirkimopardavimo sandorio kaina, Eur/tne be PVM; NBK – nepristatyto biokuro kiekis, už kurį pagal Reglamento nuostatas taikoma bauda. Biržos kaina – operatoriaus skelbiama to konkretaus produkto savaitės trukmės sandorių vidutinė svertinė kaina (Eur/tne be PVM), susiformavusi vėliausiame prieš pažeidimo padarymo momentą vykusiame prekybos aukcione. Taigi, atsakovė, vienašališkai nutraukusi sutartį, privalo sumokėti ieškovei Reglamente nustatyto dydžio baudą.

14.       Nors atsakovė nesutiko su ieškovės nurodyta biržos kaina (BK – 221,37 Eur/tne), kurią ieškovė grindė biržos operatoriaus pateiktais duomenimis (vėliausiame prieš pardavėjo įvykdyto sutarties pažeidimo padarymo momentą biržoje vykusiame prekybos aukcione (2018 m. sausio 3 d.) susiformavusi biokuro produkto SM2 savaitės trukmės sandorių vidutinė svertinė kaina (be PVM) buvo 221,37 Eur/tne), įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, nepateikė.

15.       Atsakovė taip pat nesutiko ir su ieškovės nurodytu  nepristatytu biokuro kiekiu (NBK – 3069,33 tne). Šį teiginį teismas pripažino pagrįstu. Pagal operatoriaus pateiktus ir biržos elektroninėje prekybos sistemoje esančius kuro kiekio ir kokybės ataskaitų duomenis, vykdydama sutartį UAB „Robmona“ pirkėjai AB „Šiaulių energija“ patiekė 1681,928 tne biokuro produkto SM2. Pagal sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi patiekti ieškovei per visą laikotarpį 4680 tne biokuro produkto SM2. Taigi, nepristatytas biokuro kiekis pagal sutartį yra 2998,072 tne, o ne 3069,33 tne, kaip nurodo ieškovė. Taigi, priteistinos baudos dydis tikslintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 383 096,64 Eur dydžio baudą.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą.

17.       Kolegija nurodė, kad atsakovės pateikta Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma vertintina tik kaip vienas įrodymų, kuriais atsakovė grindžia nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą, kaip pagrindą atleisti ją nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013). Aplinkybė, kad atsakovė ieškovės nurodymu pateikė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą pažymą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji pati savaime patvirtina nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, atsakovei vykdant su ieškove sudarytą sutartį. Iš pažymos matyti, kad aplinkybės, kuriomis atsakovė grindžia sutarties nutraukimą, jau egzistavo sutarties sudarymo metu. Taigi atsakovė, būdama verslininkė ir šios srities profesionalė, turėjo numatyti, jog lietingas sezonas gali nesibaigti, įvertinti savo galimybes tiekti biokurą ieškovei pagal sutartimi prisiimtą kiekį, o to nepadariusi turi prisiimti ir visą riziką dėl kilusių padarinių.

18.       Atsakovės teigimu, sutartinių įsipareigojimų ieškovei ji neįvykdė dėl to, jog jos kontrahentai (miškų urėdijos ir privačių miškų savininkai), pagal apvalios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų pirkimo–pardavimo sutartis privalėję patiekti biokurą atsakovei, sustabdė medienos žaliavos tiekimą dėl nepalankių oro sąlygų, t. y. dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Kolegija pažymėjo, jog pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nenugalima jėga nelaikomos aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių, net ir tuo atveju, jei vienas iš kontrahentų neįvykdo prievolės dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

19.       Atsakovė neginčija, kad nuo 2018 m. sausio 10 d. nebevykdė sutarties (laikė, kad sutartis nutraukta). Po 2018 m. sausio 10 d. atsakovė nepatiekė net dalies biokuro ieškovei pagal sutartį, todėl nėra pagrindo teigti, kad bauda turėjo būti skaičiuojama, įvertinant kiekvienos savaitės biokuro kainą. Sutiktina su ieškove, kad, atsakovei 2018 m. sausio 9 d. raštu informavus, jog biokuro ieškovei pagal sutartį nebetieks, ieškovė pagrįstai šio rašto pateikimo dieną fiksavo sutarties pažeidimo momentą ir apskaičiavo baudą už visą pagal sutartį nepatiektą kiekį.

20.       Ieškovės reikalavimo bei atsakovės argumentų pagrįstumo klausimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės nurodytu sutarties nutraukimo teisėtumu. Todėl, siekdamas išspręsti nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą įvertinti faktines bylos aplinkybes bei šalių argumentus pagrindžiančius įrodymus, susijusius su atsakovės inicijuotu sutarties nutraukimu. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra priimtas joks teismo procesinis sprendimas dėl atsakovės sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

21.       Reglamente nustatytas 10 darbo dienų terminas pretenzijai pateikti pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinas ne ieškinio senaties terminu, t. y. terminu kreiptis į teismą teisminės gynybos, o pretenziniu terminu. Bendrasis ieškinio senaties terminas byloje nėra praleistas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

22.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Teismų išvada, kad atsakovė privalėjo numatyti force majeure aplinkybes, yra nepagrįsta, nes tai prieštarauja nenugalimos jėgos koncepcijai. Siaurąja prasme force majeure siejama su gamtos stichijomis ir katastrofomis, nepriklausančiomis nuo žmogaus valios, kurių iš anksto nebuvo galima numatyti ir kontroliuoti bei užkirsti joms kelio. Atsakovė force majeure aplinkybėmis įvardijo nacionaliniu mastu ekstremalia situacija pripažintas kelių mėnesių trukmės oro sąlygas, dėl kurių buvo neįmanoma vykdyti miško kirtimo darbų ir gauti žaliavos biokuro gamybai. Sutarties sudarymo metu atsakovė objektyviai negalėjo numatyti, kad nenugalimos jėgos aplinkybės truks tokį ilgą laiko tarpą ir tokiu mastu. Atsakovė, žinodama biokuro rengimo technologinį procesą, kaip profesionali verslininkė, buvo pasirengusi laikiniems trikdžiams, kurių sugebėjo išvengti tiekdama biokurą ieškovei iš sukaupto rezervo. Sutarties sudarymo metu iš tiesų orai buvo nepalankūs miškų kirtimams, tačiau tai, ar tokios sąlygos užsitęs du mėnesius ar ilgiau, sutarties sudarymo metu nustatyti buvo neįmanoma. Lietuvos Respublikos ekstremalių situacijų komisijos 2017 m. spalio 2 d. posėdžio protokole Nr. 73-6 buvo konstatuota, kad dėl klimato sąlygų tokios blogos situacijos Lietuvoje nebuvo 40 metų, žemės ūkyje apsemti ir neįvažiuojami plotai sudaro 140 ha. Ekstremali situacija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 417 buvo atšaukta tik nuo 2018 m. gegužės 8 d.  

22.2.                       Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, išduodami pažymą, force majeure aplinkybes vertino retrospektyviai. Nepaisant to, kad Pažyma patvirtina, jog force majeure aplinkybėmis laikytos hidrometeorologinės sąlygos egzistavo jau sutarties sudarymo dieną, šios nenugalimos jėgos aplinkybės galėjo būti konstatuotos tik iš ateities perspektyvos, t. y. sutarties sudarymo dieną neegzistavo šių gamtos sąlygų trukmės kriterijus ir jo nebuvo įmanoma numatyti. Vertinant sistemiškai force majeure aplinkybėmis pripažintina situacija visoje biokuro tiekimo grandinėje. Byloje esančioje Generalinės miškų urėdijos pažymoje nurodyta, kad miškų urėdijos dėl nenugalimos jėgos negali įvykdyti savo įsipareigojimų. Pažyma ieškovei buvo pateikta jos reikalavimu. Pati ieškovė aiškiai nurodė sąlygą, kurią atsakovei įvykdžius bus laikoma, kad nenugalimos jėgos aplinkybės įrodytos.

22.3.                      Teismai netinkamai taikė CK 6.212 straipsnio 1 dalį, be pagrindo sutapatindami „prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, nebuvimą rinkoje“ su ekstremalia situacija pripažintomis oro sąlygomis, padariusiomis žaliavos produkto gamybai gavimą neįmanomą. Atsakovė neginčija, kad verslininkas atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), tačiau nustatytos griežtesnės atsakomybės sąlygos nepaneigia galimybės atleisti nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ir verslininkus (įmones). Sprendžiant dėl įmonės (verslininko) sutartinės atsakomybės, būtina taikyti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis), kuris reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014). Šalis, kurios prievolės vykdymas priklauso nuo to, ar trečiasis asmuo įvykdys savo prievolę pastarajam asmeniui, gali numatyti pasekmes, kurias sukels trečiojo asmens prievolės neįvykdymas (verslininkas negali reikalauti atleisti jo nuo atsakomybės, jei dėl prievolės neįvykdymo kaltas trečiasis asmuo). Tačiau atsakovė neturėjo galimybės numatyti, kad visos valstybės mastu meteorologinės sąlygos sukels ekstremalią situaciją, dėl kurios buvo neįmanoma gauti pakankamo kiekio žaliavos biokuro gamybai. 

22.4.                      Nors baudos apskaičiavimas ir jos dydis nustatyti Reglamentu (CK 6.430 straipsnis), ieškovei apskaičiuota bauda teismo galėjo būti mažinama atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sutarties neįvykdymo priežastis, sąlygas, pasekmes. Nagrinėjamoje byloje teismai į šias aplinkybes neatsižvelgė. Tokio dydžio netesybos, kurias apskaičiavo ieškovė, yra baudinio pobūdžio ir jos nėra galimos pagal CK 6.716.75 straipsnius (CK 1.81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019). Teismas turi kontroliuoti netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1), įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, sutarties vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). UNIDROIT principų 7.4.13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog netesybų dydis gali būti sumažintas iki protingo dydžio, kai netesybų dydis yra pernelyg didelis siejant jį su žala, patirta dėl neįvykdytos prievolės ir kitų aplinkybių. Mažinant nustatytų netesybų dydį, ypač turi būti vertinamas santykis tarp sutarto netesybų dydžio ir realiai patirtų nuostolių. Teismai, priteisdami netesybas, visiškai nenustatė realiai ieškovės patirtų nuostolių dydžio, nevertino baudos apskaičiavimo pagrįstumo.

22.5.                      Atsakovė buvo įsipareigojusi ieškovei tiekti biokurą 42 savaites. Vidutinės svertinės kainos, susiformavusios vėliausiame prieš pažeidimo padarymo momentą vykusiame prekybos aukcione, naudojimas, skaičiuojant baudą už visą nepatiektą medieną, yra nesąžiningas ir sudaro pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Jei ieškovė ir būtų realiai patyrusi nuostolius, nepatiekto biokuro kaina galėjo būti skaičiuojama tik konkrečiu nepatiekimo laikotarpiu, o ne sutarties nutraukimo momentu. Įvertinus Reglamento nuostatas dėl pažeidimo padarymo momento akivaizdu, kad, Reglamento prasme įvertinus biokuro kainos svyravimus, pažeidimu būtų laikomas kiekvieną savaitę pagal sutartį nepatiektas biokuro kiekis. Todėl dėl konkretaus nepatiekto kiekio baudos dydis turėtų būti skaičiuojamas vertinant kiekvieną savaitę pagal sutartį trūkstamo patiekti biokuro kiekį pagal savaitės trukmės vidutinę biržos kainą, susiformavusią iki pažeidimo savaitės. Tai lemia vien jau tas faktas, kad biokuro kaina yra dinamiška, todėl, skaičiuojant ir baudos dydį, turi būti atsižvelgiama į kintančias biokuro kainas. Kita vertus, toks reguliavimas priartina baudos skaičiavimo bazę prie realiai patirtų nuostolių, t. y. netiekiant biokuro konkrečią savaitę, pirkėjas tą biokurą būtent tą savaitę turi nusipirkti biokuro biržoje (o ne 2018 m. sausio 3 d. nusipirkti biokurą, kurio reikėjo 2017 m. lapkričio mėn.), aišku, jeigu to biokuro reikia, nes, pvz., dėl šiltesnių orų biokuro poreikis galėjo objektyviai būti mažesnis. Baudos skaičiavimas turi būti grindžiamas ne bendru nepatiekto biokuro kiekiu, naudojant vieną kainą kaip konstantą, o atsižvelgiant į kiekvieno (tariamo) pažeidimo (į savaites padalyto laikotarpio) metu egzistavusią biokuro kainą. Dar iki ieškinio pareiškimo, 2017 m. gruodžio 8 d. reikalaudama baudos, ieškovė jai apskaičiuoti pagal Reglamentą taikė 49 savaitės (t. y. pažeidimo metu) vidutinę biokuro kainą  174,34 Eur/tne, o sprendimu baudai apskaičiuoti naudota biržos kaina gerokai didesnė, t. y. 221,37 Eur/tne. Ieškovės nuostolių skaičiavimo būdas neatitinka Reglamento 16.2.1 punkto ir sutarties nuostatų, pagal kurias, skaičiuojant baudos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiu mastu biokuro tiekėjas pažeidė galimą biokuro tiekimo grafiko nukrypimą. Pagal sutartį leistinas nuokrypis yra 15 procentų (tai reiškia, kad dėl šios dalies atsakovei negali būti skaičiuojama bauda). Ieškovė, nors sutartis su atsakove buvo nutraukta, nenutrūkstamai tiekė šilumą, t. y. užsitikrino visą reikalingą biokuro kiekį. Taigi ieškovės prašomi atlyginti nuotoliai turėjo būti grindžiami ne teoriniu skaičiavimu pagal Reglamento nuostatas, o realiai padidėjusių ieškovės sąnaudų biokurui įsigyti suma. Kadangi ieškovė byloje nuostolių neįrodinėjo, teismas, priteisdamas baudines netesybas, neatskleidė ginčo esmės. Netinkamas CK 6.73, 6.258 straipsnių taikymas lėmė neteisėtų procesinių sprendimų priėmimą.

22.6.                      Kasacinio teismo praktika, sprendžiant ginčus dėl per energijos išteklių biržą sudarytų sutarčių neįvykdymo pasekmių, nenuosekli. Vienose bylose už tokių sutarčių pažeidimą priteistinos netesybos yra mažinamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019), kitose, akcentuojant pacta sunt servanda (sutarties privalomumas ir vykdytinumas) principą, netesybos nemažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017). 

23.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.                      Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog force majeure aplinkybe besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad visos nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014). Atsakovė neįrodė, jog egzistuoja visos keturios atleidimo nuo civilinės atsakomybės šiuo pagrindu sąlygos, o kasaciniame skunde iš esmės nurodo tik vieną – negalėjimo žinoti ir numatyti sąlygą.  

23.2.                       Teismai nustatė, kad atsakovė iki 2017 m. 48 savaitės iš esmės vykdė sutartines prievoles, t. y. tik nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iš esmės nebetiekė biokuro, nors atsakovės pateiktoje Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. pažymoje nurodoma, kad šios aplinkybės egzistavo sudarant sutartį (nuo 2017 m. rugsėjo 5 d.), t. y. pati atsakovė savo veiksmais pripažino sutarties vykdymo galimumą ir duomenų, jog staiga išnyko realios galimybės toliau tęsti sutartinių prievolių vykdymą, į bylą nepateikė.

23.3.                       Sutarties šalys nesusitarė dėl lietuviškos medienos tiekimo, todėl net nurodyti gamtos reiškiniai pagal atsakovės pateiktus duomenis iš atskirų subjektų, kurie neturi tinkamų įgaliojimų galutinai nuspręsti dėl gamtos reiškinių įtakos sutarties vykdymui ir šių aplinkybių kvalifikavimo, nesudarė kliūčių atsakovei iš kitų teisės subjektų, nei ji nurodo, ar kitų teritorijų įsigyti reikiamą žaliavą ir ją patiekti ieškovei (sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktas). Ekonominis nenaudingumas atsakovei neturi būti kliūtis vykdyti įsipareigojimus. Pažymėtina, kad visi kiti tiekėjai (net 50) tinkamai vykdė analogiškas sutartines prievoles ieškovei tuo pačiu laikotarpiu.

23.4.                      Nenugalima jėga nelaikomos aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių, net ir tuo atveju, jei vienas iš kontrahentų neįvykdo prievolės dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

23.5.                      Byloje nustatyta, kad atsakovė kitiems kontrahentams tuo pačiu metu vykdė analogiškus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu pripažino, kad įmonė nevykdė sutarties su ieškove dėl ekonominio nenaudingumo.

23.6.                      Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013), šiuo atveju – atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai).

23.7.                      Aiškindamas Reglamento 16.3.1 punkto paskirtį ir turinį, kurie taikomi nagrinėjamoje byloje, kasacinis teismas nurodė, jog Reglamentas kaip teisės norminis aktas taikomas visiems be išlygų ir jame įtvirtintoje netesybų (baudos) dydį nustatančioje formulėje jau atsižvelgta į pagrindus, kuriems esant teismas gali mažinti netesybas (CK 6.258 straipsniodalis), dėl to jos teismo negali būti mažinamos tais pačiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017). Taigi Reglamento pagrindu nustatytos netesybos apskritai nemažintinos, o šiuo atveju atsakovė neįrodė esant išskirtinę situaciją, kuri lemtų kitokius teisinius padarinius.

23.8.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019 išaiškinimai nagrinėjamoje byloje netaikytini, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

23.9.                      Komercinio pobūdžio byloje savaime nevyrauja viešasis interesas, juolab teisiškai vertinant biokuro pardavėjo veikos pagrįstumą bei civilinės atsakomybės atsiradimą (atleidimą nuo civilinės atsakomybės). Teismai baudos dydį taikė ir apskaičiavo remdamiesi išimtinai bylos medžiaga. Atsakovė neteikė kitokių, nei pateikė ieškovė, baudos apskaičiavimą pagrindžiančių duomenų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

 

24.       Atsakovė 2020 m. balandžio 1 d. pateikė prašymą šioje byloje skirti žodinį nagrinėjimą, kuriame nurodo, kad norėtų pateikti savo samprotavimus dėl ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų, dėsto savo atsikirtimus į ieškovės atsiliepimą. 2020 m. balandžio 7 d. papildomame prašyme atsakovė nurodo, kad paaiškėjo naujos aplinkybės dėl UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ veiklos, įsigyjant kurą per biržą iš „SIA Tikala ID“, ir sudarytos sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną. 2020 m. gegužės 4 d. gautas atsakovės prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25.       Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 356 straipsnio 1 dalyje, kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas teisėjų kolegijai nusprendus, kad tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas; kt.).

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje šalys procesiniuose dokumentuose kasaciniam teismui suformulavo savo pozicijas pakankamai aiškiai, dėl to nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Atsakovės pateiktuose dokumentuose faktiškai dėstomi atsikirtimai į ieškovės atsiliepimą į kasacinį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė pateikti kasaciniam teismui tokio pobūdžio dokumentą CPK nenustatyta. Be to, pagal CPK 350 straipsnio 8 dalį išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ir pakeisti negalima. Atsakovės 2020 m. balandžio 7 d. papildomame prašyme nurodytos naujos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės prašymas netenkintinas.

 

        Dėl kasacinio skundo ribų peržengimo

 

27.       Atsakovė taip pat prašo peržengti kasacinio skundo ribas, nes kasacinis teismas, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes ir byloje nagrinėjamus specifinius teisės klausimus (baudinės netesybos, force majeure institutas, jo santykis su verslininko griežtosios atsakomybės be kaltės koncepcija), turėtų suformuoti teismų praktiką dėl materialiosios teisės taikymo ir aiškinimo tokio pobūdžio bylose.

28.       CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė iš esmės nepagrindė, dėl kokios priežasties turėtų būti peržengtos kasacinio skundo ribos. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į pradėtą formuoti kasacinio teismo praktiką, poreikis peržengti kasacinio skundo ribas nenustatytas, todėl sprendžia ir šį atsakovės prašymą atmesti.

 

        Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės

 

29.       CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

30.       UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje, kurio pagrindu yra suformuluotas CK 6.212 straipsnis, vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

31.       Pagal CK 6.38 straipsnio, kuriame yra įtvirtinti prievolių vykdymo principai, 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už šių asmenų veiksmus atsako kaip už savo. CK 6.257 straipsnyje, nustatančiame atsakomybę už trečiųjų asmenų veiksmus, nustatyta, kad skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato, kad atsako tiesioginis vykdytojas.

32.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.38 straipsnio 4 dalies, 6.212 straipsnio 1 dalies ir 6.257 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės už prievolių neįvykdymą, įstatymo leidėjas nelaiko aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių (jas pažeidžia) pačiam skolininkui, nepriklausomai nuo neįvykdymo priežasčių. Todėl nenugalima jėga nelaikomos aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių, net ir tuo atveju, jei vienas iš kontrahentų neįvykdo prievolės dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

33.       Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Dėl šios teisės normos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga (force majeure), sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

34.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

35.       Nustatant nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma materialinių teisinių padarinių nesukuria, tokius padarinius (atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą) sukuria nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne pažymos išdavimas. Nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina tik kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo (CPK 177 straipsniodalis). Pažyma dėl nenugalimos jėgos ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymu CPK 197 straipsnio prasme, nes faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014).

36.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė (pirkėja) ir atsakovė (pardavėja) per UAB Baltpool“ administruojamą elektroninės prekybos sistemą 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarė Kuro pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SUT022118, pagal kurią pardavėja įsipareigojo tiekti pirkėjai sutarties specialiojoje dalyje nurodytą biokuro kiekį ir biokuro pristatymo laikotarpiu pristatyti jį pirkėjai, o ši įsipareigojo biokurą priimti ir sumokėti už jį nustatyta tvarka ir sąlygomis (2.1 punktas). 2017 m. spalio 31 d. raštu Nr. 088 atsakovė informavo ieškovę, jog dėl esamų oro sąlygų, t. y. ilgalaikio lietaus, užmirkus biržėms dalyje 2017 m. suplanuotų kirsti medynų bei neįvažiuojamų miško kelių, miškų urėdijos ir privačių miškų savininkai stabdo medienos žaliavos tiekimą atsakovei pagal jų pasirašytas sutartis, dėl to neužtikrinamas pakankamas žaliavos kiekis nepertraukiamam biokuro gamybos procesui ir dabartinėmis sąlygomis tikimybė patiekti visą sutartyje nustatytą biokuro kiekį yra maža. 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 18-003 atsakovė informavo ieškovę, jog dėl ilgiau nei du mėnesius besitęsiančių nenugalimos jėgos aplinkybių bei vadovaudamasi sutarties 12.2 punktu nuo 2018 m. sausio 10 d. nutraukia sutartį.

37.       Atsakovė, įrodinėdama, kad ji pagrįstai nebetiekė biokuro ieškovei ir teisėtai nutraukė sutartį, pateikė, jos nuomone, nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančią Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. pažymą Nr. FM 17-08. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais (nutarties 35 punktas), tokia pažyma materialinių teisinių padarinių atsakovei nesukūrė, civilinės atsakomybės netaikymą atsakovei galėtų lemti nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamai bylai yra svarbios Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. pažyma Nr. FM 17-08 patvirtinamos aplinkybės, būtent, kad nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. įskaitytinai, bet šiuo laikotarpiu neapsiribojant, buvo nepalankios gamtinės sąlygos (išritęs kritulių kiekis, užmirkusios biržės, neįvažiuojami keliai), tačiau tai, ar jos laikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, lemiančiomis atsakovės atleidimą nuo civilinės atsakomybės, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir konstatavęs nutarties 34 punkte nurodytą reikalingų sąlygų visumą (CPK 185 straipsnis).

38.       Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje; ji buvo atšaukta Vyriausybės 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 417 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atšaukimo“. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad nurodytu laikotarpiu buvo susiklosčiusi ekstremali situacija, tačiau tokiu atveju svarbu nustatyti, kiek ji lėmė atsakovės negalėjimą įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį su ieškove.

39.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad sutarties iš esmės atsakovė nevykdė, nes žaliavos biokuro gamybai tiekimą dėl ilgalaikio lietaus sustabdė miškų urėdijos ir privačių miškų savininkai, su kuriais atsakovė buvo pasirašiusi sutartis dėl šios žaliavos tiekimo. Taigi, atsakovė savo įsipareigojimų ieškovei neįvykdė dėl to, kad neturėjo reikiamų žaliavų, nes tretieji asmenys, su kuriais atsakovė buvo sudariusi sutartis dėl žaliavų tiekimo, neįvykdė savo įsipareigojimų atsakovei dėl susidariusių gamtinių sąlygų.

40.       Minėta, kad aplinkybės, jog rinkoje gali nebūti prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, arba kontrahentai gali pažeisti sutartį, pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis ir įmonė (verslininkas), sudarydama sutartį, tai privalo žinoti bei prisiima riziką dėl tokių aplinkybių atsiradimo. Byloje teismų nustatyta, kad atsakovės nurodytos aplinkybės (besitęsiančios liūtys) egzistavo iki sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu, todėl atsakovė, kaip pelno siekiantis asmuo (verslininkas) ir prisiimantis tam tikrą riziką, sudarydama sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti, ar dėl ilgalaikio lietaus ji galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, t. y. įvertinti, ar tretieji asmenys, su kuriais atsakovė buvo sudariusi sutartis, bus pajėgūs vykdyti savo įsipareigojimus tiekti jai žaliavas, o jei tiekimas nutrūktų – ar atsakovė turės galimybę gauti žaliavas ir įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovei pasitelkdama kitus trečiuosius žaliavas tiekiančius asmenis.

41.       Minėta, kad aplinkybe, kuri yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės už prievolių neįvykdymą, įstatymo leidėjas nelaiko aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių (jas pažeidžia) pačiam skolininkui, nepriklausomai nuo neįvykdymo priežasčių (nutarties 32 punktas). Pagal sutarties 6.1 punktą šalys buvo sutarusios, kad atsakovė turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau jų pasitelkimas neatleidžia jos nuo atsakomybės už įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą. Taigi aplinkybė, kad žaliavos biokuro gamybai tiekimą dėl ilgalaikio lietaus sustabdė miškų urėdijos ir privačių miškų savininkai, su kuriais atsakovė buvo pasirašiusi sutartis dėl šios žaliavos tiekimo, neteikia pagrindo spręsti, kad atsakovė atleistina nuo civilinės atsakomybės už sutarties, sudarytos su ieškove, nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovės vadovas pripažino, jog visi žaliavos tiekėjai, kurie dėl susiklosčiusių sąlygų nepatiekė atsakovei žaliavos, yra Žemaitijos regione veikiantys asmenys, o dėl galimybės atsivežti žaliavą iš kitų Lietuvos Respublikos regionų ar iš valstybių kaimynių atsakovės vadovas nurodė, jog tai buvo finansiškai nenaudinga. 

42.       Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei neįvykdė ne dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos, o dėl to, kad vykdyti su ieškove sudarytą sutartį atsakovei (ieškoti naujų biokuro tiekėjų, sudaryti su jais sutartis ir pan.) tapo finansiškai nenaudinga. Taigi, remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl susidariusių aplinkybių – liūčių ir miškų urėdijų ir privačių miškų savininkų, iš kurių atsakovė gaudavo biokurą, atsisakymo vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovei, sutarties objektyviai nebuvo galima įvykdyti ir neįvykdžiusi sutarties atsakovė tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti bei negalėjo užkirsti joms kelio. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtina sąlygų pripažinti, kad sutarties atsakovė neįvykdė dėl force majeure aplinkybių, visuma (nutarties 34 punktas).

43.       Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvada, jog atsakovės nurodomos aplinkybės pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, dėl kurių atsakovė būtų atleista nuo civilinės atsakomybės už sutarties su ieškove neįvykdymą, yra teisinga.

 

        Dėl atsakovei taikytinos baudos apskaičiavimo ir mažinimo

 

44.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). 

45.       Remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. 

46.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

47.       Taigi vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017 25 punktą).

48.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

49.       Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atskirais atvejais teismo teisė mažinti netesybas ir jos įgyvendinimo tvarka gali keistis atsižvelgiant į specialųjį tam tikrų ūkio sričių teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).

50.       Nagrinėjamos bylos atveju sutartis, dėl kurios nuostatų taikymo kilo ginčas nagrinėjamoje byloje, sudaryta energijos išteklių biržoje. Pagal CK 6.430 straipsnį pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą prekių biržoje reglamentuoja biržų veiklą nustatantys įstatymai ir prekybos biržose taisyklės, o bendrosios CK nustatytos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo taisyklės biržoje sudaromoms pirkimo–pardavimo sutartims taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja biržų veiklą reglamentuojantiems įstatymams ar sutarties esmei. Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 18 straipsnio, kuris nustato centralizuotos prekybos biokuru bendruosius principus, 4 dalyje reglamentuota, kad energijos išteklių biržoje prekiaujama pagal dvišales pirkimo–pardavimo sutartis, kurios sudaromos vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais reikalavimais, Energetikos ministerijos patvirtintomis Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėmis ir Energijos išteklių biržos reglamentu. Taigi šalių tarpusavio santykiai, susiję su baudos apskaičiavimu bei baudos dydžio nustatymu, yra reguliuojami teisės aktu – Reglamentu. Ši nuostata iš esmės įtvirtinta ir šalių sudarytos sutarties 11.1 punkte, pagal kurį šalims taikomos atsakomybės už netinkamą sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą sąlygas nustato Reglamentas ir Biokuro tiekimo tipinės sąlygos. 

51.       Reglamento 13.3.3 punkte nustatyta, kad bet kurios šalių iniciatyva sandoriai gali būti vienašališkai nutraukti ne teismo tvarka apie tai raštu informavus kitą sandorio šalį ir operatorių ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų ir sumokėjus kitai šaliai 16.1 papunktyje nustatyto dydžio baudą, kuri pardavėjui apskaičiuojama pagal formulę B = (1,3 x BK  SK) x NBK, kur B – baudos dydis, BK – biržos kaina, SK – biokuro pirkimopardavimo sandorio kaina, Eur/tne be PVM, NBK – neįvykdyto biokuro kiekis, už kurį pagal Reglamento nuostatas taikoma bauda. Biržos kaina – tai operatoriaus skelbiama to konkretaus produkto savaitės trukmės sandorių vidutinė svertinė kaina (Eur/tne be PVM), susiformavusi vėliausiame prieš pažeidimo padarymo momentą vykusiame prekybos aukcione.

52.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl pirkimo–pardavimo sutartyje, kurios dalykas yra viena iš energijos išteklių rūšių – biokuras, nustatytos baudos mažinimo galimybės, yra nurodęs, kad vienas iš energijos rinkos reguliavimo tikslų – sudaryti efektyvios, skaidrios ir konkurencingos prekybos energija ir energijos ištekliais, tarp jų – centralizuotos prekybos biokuru, gamtinėmis dujomis ir pagalbiniais instrumentais, teisines sąlygas (Energijos išteklių rinkos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Dėl to Reglamente apibrėžtas netesybų nustatymo mechanizmas pirmiausia nukreiptas veikti kaip specifinės rinkos reguliacinis garantas visiems rinkos dalyviams, iš anksto nustatantis vienodas neigiamas pasekmes visoms biržoje sandorius sudarančioms šalims, todėl šios netesybos pirmiausia atlieka ne kompensuojamąją, bet prievolės įvykdymą užtikrinančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 26 punktas).

53.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal Reglamento formulę apskaičiuotos netesybos reiškia iš anksto šalių aptartus minimalius kreditoriaus nuostolius, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo neįvykdytos prievolės dalies. Netesybų (baudos) dydį nustatančioje formulėje jau atsižvelgta į pagrindus, kuriems esant teismas gali mažinti netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), dėl to jos teismo negali būti mažinamos tais pačiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 29, 30 punktai).

54.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutarties specialiojoje dalyje šalys susitarė, jog bus tiekiamas kuras – SM2 (smulkinta mediena), tiekiamo kuro kiekis per savaitę – 180 tne, visas pagal sutartį tiekiamas kiekis – 4680 tne, kuro kaina – 160 Eur/tne be PVM, bendra sandorio vertė – 748 800 Eur be PVM. Sutarties 1 priede pateiktas kuro tiekimo grafikas, kuriame nustatytas 180 tne kas savaitę kuro tiekimas 26 kalendorinių savaičių laikotarpiui, pradedant nuo 2017 metų 42 savaitės ir baigiant 2018 metų 15 savaite. Tačiau nuo 2018 m. sausio 10 d. atsakovė nutraukė sutartį su ieškove, nepristatytas biokuro kiekis pagal sutartį yra 2998,072 tne. Šalių sudarytos sutarties 8.2 punkte nustatyta, kad šalims nevykdant ar netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus Reglamente nustatyta tvarka ir sąlygomis kaltoji šalis turi sumokėti nukentėjusiai šaliai Reglamente nustatyto dydžio baudą ir atlyginti visus kitus tiesioginius nukentėjusios šalies nuostolius, kurių nepadengia bauda. Ieškovė, Reglamento 16.1 punkte nustatytos formulės pagrindu apskaičiavusi baudos dydį, prašė ją priteisti iš atsakovės už prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymą. Teismai, patikslindami baudos dydį, tenkino ieškovės reikalavimą. 

55.       Kasaciniame skunde atsakovė, ginčydama baudos dydį, nurodo, kad baudos dydis galėjo būti apskaičiuotas vertinant kiekvieną savaitę pagal sutartį trūkstamo patiekti biokuro kiekį pagal savaitės trukmės vidutinę biržos kainą, susiformavusią iki pažeidimo savaitės. Be to, atsakovės nuomone, ieškovės nuostolių skaičiavimo būdas neatitinka Reglamento 16.2.1 punkto ir sutarties nuostatų, pagal kurias, skaičiuojant baudos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiu mastu biokuro tiekėjas pažeidė galimą biokuro tiekimo grafiko nukrypimą; pagal sutartį leistinas nuokrypis yra 15 procentų, todėl dėl šios dalies atsakovei negali būti skaičiuojama bauda. Teismai sprendė, kad bauda iš esmės (pirmosios instancijos teismas patikslino nepatiekto biokuro kiekį) apskaičiuota teisingai. Teisėjų kolegija laiko šią teismų išvadą pagrįsta.

56.       Apskaičiuojant atsakovei taikytiną baudą buvo laikomasi Reglamento 16.1 punkte įtvirtintos formulės ir jos sudedamosios dalies – biržos kainos (BK) išaiškinimų (nutarties 51 punktas). Operatoriaus pateiktais duomenimis, vėliausiame prieš sutarties pažeidimo padarymo momentą biržoje 2018 m. sausio 3 d. vykusiame prekybos aukcione susiformavusi biokuro produkto SM2 savaitės trukmės sandorių vidutinė svertinė kaina (be PVM) buvo 221,37 Eur/tne. Duomenų, paneigiančių nustatytą kainą, byloje nepateikta.

57.       Kasacinio skundo argumentas dėl 15 proc. biokuro tiekimo grafiko leistino nukrypimo ir dėl šios dalies neskaičiuotinos baudos yra nepagrįstas, nes Reglamento 16.2.1 punkte nustatyta, kad, pardavėjui pristačius mažesnį biokuro produktų kiekį, nei sutarta pagal sudarytą sandorį ir taikomą tiekimo grafiką, viršijant leistinas paklaidų ribas, pardavėjas sumoka pirkėjui 16.1 papunktyje nustatyto dydžio baudą; bauda apskaičiuojama už visą pagal tiekimo grafiką nepristatytą biokuro kiekį (t. y. nepristatytas biokuro kiekis nėra sumažinamas leidžiamomis biokuro kiekio paklaidomis).

58.       Kasaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovei mokėtina bauda teismo turėjo būti mažinama atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sutarties neįvykdymo priežastis, sąlygas, pasekmes. Ieškovės apskaičiuotos netesybos yra baudinio pobūdžio ir jos nėra galimos pagal CK 6.716.75 straipsnius.

59.       Minėta, kad Reglamente apibrėžtas netesybų nustatymo mechanizmas pirmiausia nukreiptas veikti kaip specifinės rinkos reguliacinis garantas visiems rinkos dalyviams ir šios netesybos pirmiausia atlieka prievolės įvykdymą užtikrinančią funkciją (nutarties 52 punktas). Reglamente nustatytų netesybų dydį nustatančioje formulėje jau atsižvelgta į vieną iš pagrindų, dėl kurių teismas gali mažinti netesybas  prievolės įvykdymą iš dalies (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abi šalys yra verslo subjektai, sutartis sudaryta pirkėjui vykdant specifinę, ypatingą svarbą turinčią valstybės reguliuojamą veiklą – šilumos gamybą ir tiekimą, kad biokuro pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos, tarp jų – ir netesybos, reglamentuotos specialiaisiais teisės aktais, sprendžia, kad pagrindo konstatuoti, jog ieškovės apskaičiuota bauda mažintina, nenustatyta. 

60.       Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad teismai nepagrįstai nenustatė ieškovės patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir šis kasacinio skundo argumentas neteikia pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai apskaičiavo ieškovei mokėtinas netesybas.

61.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu. Teismas gali pasiūlyti ieškovui pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis realiai patyrė (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

62.       Šios nutarties 54, 56 ir 59 punktuose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčo objektu esančių netesybų pripažinti neprotingai didelėmis. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismai neturėjo pagrindo nustatyti ieškovės patirtų nuostolių dydžio.

63.       Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovei priteistinų netesybų dydžio, netesybas reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, taip pat atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką.

 

        Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo

 

64.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

65.       Nurodyti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra akcentuoti ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020, 26 punktas). Be to, kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).

66.       Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad kasacinio teismo praktika, sprendžiant ginčus dėl per energijos išteklių biržą sudarytų sutarčių neįvykdymo pasekmių, nenuosekli, nes vienose bylose už tokių sutarčių pažeidimą priteistinos netesybos yra mažinamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019), kitose, akcentuojant pacta sunt servanda principą, netesybos nemažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

67.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp atsakovės kasaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo formuojamos praktikos prieštaravimo nėra, nes skiriasi nagrinėtų bylų nustatytos faktinės aplinkybės, todėl jose buvo taikytos skirtingos teisės normos. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019 nustatyta, kad šalys biokuro pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ne per energijos išteklių biržą, todėl šalių tarpusavio santykiai, susiję su baudos apskaičiavimu bei baudos dydžio nustatymu, nebuvo reguliuojami Reglamentu, taigi atitinkamai nebuvo taikoma ir jo 16.1 punkte įtvirtinta Reglamente nustatytais atvejais dalyvių mokamos baudos apskaičiavimo formulė. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, kaip ir nagrinėjamoje byloje, sutartis dėl biokuro tiekimo buvo sudaryta energijos išteklių biržoje, abiejų bylų atveju sprendžiant dėl baudos už sutarties nevykdymą dydžio taikytas Reglamentas ir jame nustatyta baudos apskaičiavimo formulė. Taigi pagal nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija laiko panašiomis nagrinėjamą bylą ir civilinę bylą Nr. e3K-3-17-378/2017, todėl spręsdama šalių ginčą atsižvelgia į pastarojoje pateiktus išaiškinimus. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019 pateiktais išaiškinimais dėl netesybų mažinimą reglamentuojančių nuostatų taikymo.

68.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

69.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

70.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2439,28 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo. Remdamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.14 punktu, teisėjų kolegija tenkina dalį prašymo ir sprendžia priteisti ieškovei iš atsakovės 2239,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

71.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,31 Eur tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei AB „Šiaulių energija“ (j. a. k. 245358580) atsakovės UAB Robmona (j. a. k. 180303697) 2239,92 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt devynis Eur 92 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB Robmona (j. a. k. 180303697) 9,31 Eur (devynis Eur 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Gražina Davidonienė

 

        

                                        Gediminas Sagatys

 

                                        Donatas Šernas

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • BK
  • 3K-3-69/2013
  • CK6 6.212 str. Nenugalima jėga (force majeure)
  • 3K-3-10-421/2015
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • CK6 6.258 str. Netesybos ir nuostoliai
  • 3K-3-364/2014
  • CK6 6.430 str. Pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas biržoje
  • e3K-3-87-701/2019
  • 3K-7-409/2010
  • e3K-3-82-378/2019
  • 3K-3-2/2014
  • 3K-3-562/2013
  • CPK
  • e3K-3-17-378/2017
  • CPK 356 str. Bylos nagrinėjimas kasacinio teismo posėdyje
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas
  • 3K-3-539/2013
  • e3K-3-164-611/2018
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
  • 3K-3-421/2007
  • 3K-3-370/2010
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • 3K-3-1/2014
  • CK6 6.71 str. Netesybų samprata
  • CK6 6.73 str. Netesybos ir realus prievolės įvykdymas
  • 3K-3-401/2008
  • 3K-7-378/2005
  • 3K-3-85/2007
  • CK1 1.2 str. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • 3K-3-118-219/2015
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas