Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-13][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-473-916-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-473-916/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos vandenys“ 256564350 atsakovas
BUAB ,,Laugina" 162526182 trečiasis asmuo
UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras" 235238440 trečiasis asmuo
UAB ,,BankromaX" 125929113 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
2.6.10.3. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas
3.2.4.4. Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
2.1.21.5. kitos bylos dėl atsiskaitymų
3.5. Vykdymo procesas
2.6. Prievolių teisė
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.1.21. Bylos dėl atsiskaitymų
3.5.26. Kiti su vykdymo procesu susiję klausimai

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-473-916/2018

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00380-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.3; 3.2.4.4; 3.5.26

(S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 12  d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės antstolės Ramunės Mikliušienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės Ramunės Mikliušienės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos vandenys“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“, uždaroji akcinė bendrovė Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atleidimą nuo civilinės atsakomybės dėl trečiųjų asmenų veiksmų ir vykdymo išlaidų dydį bei jo įrodinėjimą, aiškinimo bei taikymo.

2.       Ieškovė antstolė Ramunė Mikliušienė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ 5886,16 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė, galiojant ieškovės 2013 m. birželio 26 d. patvarkymui, kuriuo, be kita ko, pareikalauta iš prievolės skolininkės UAB „Jonavos vandenys“ (atsakovės) įvykdyti prievolę ir skolininkei UAB „Laugina“ priklausančias gauti lėšas pervesti į antstolės Ramunės Mikliušienės (ieškovės) depozitinę sąskaitą, lėšas pervedė į skolininkės UAB „Laugina“ sąskaitą. Atsakovės vadovo neteisėti veiksmai, nevykdant ieškovės patvarkymo, yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (108 256,86 Eur  pervedimo tiesiogiai skolininkei UAB „Laugina“) ieškovė patyrė turtinę žalą, negaudama 1791,34 Eur faktinių vykdymo išlaidų ir 4094,82 Eur antstolio atlygio už vykdomųjų dokumentų įvykdymą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 1131,75 Eur (neatskaičius mokesčių) nuostolių atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad:

5.1.                      ieškovės kontoroje buvo vykdomas skolų išieškojimas iš skolininkės UAB „Laugina“ pagal šešiolika vykdomųjų bylų;

5.2.                      2013 m. birželio 26 d. patvarkymu ieškovė areštavo skolininkės UAB „Laugina“ turtines teises ir 828 964,48 Lt sumos lėšas ir pareikalavo iš atsakovės (UAB „Laugina“ skolininkės) įvykdyti prievolę ir UAB „Laugina“ priklausančias gauti lėšas pervesti į antstolės (ieškovės) depozitinę sąskaitą bei iki 2013 m. liepos 15 d. pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso UAB „Laugina“;

5.3.                      2013 m. liepos 12 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad įpareigojimas pervesti pinigus į antstolės depozitinę sąskaitą bus vykdomas rangovei UAB „Laugina“ atlikus darbus ir su Aplinkos projektų valdymo agentūra suderinus atliktų darbų aktus;

5.4.                      Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi UAB „Laugina“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o jos restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras;

5.5.                      ieškovė 2014 m. birželio 30 d. patvarkymais sustabdė sprendimų vykdymą vykdomosiose bylose ir vykdomuosius dokumentus perdavė restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui;

5.6.                      restruktūrizavimo administratorius 2014 m. lapkričio 18 d. raštu paprašė atsakovės lėšas pagal rangos sutartį, sudarytą UAB „Laugina“ ir atsakovės, pervesti į UAB „Laugina“ atsiskaitomąją sąskaitą;

5.7.                      remdamasi šiuo raštu, atsakovė už atliktus darbus pagal rangos sutartį 2015 m. gegužės 29 d. pervedė į UAB „Laugina“ sąskaitą 29 425,57 Eur ir 2015 m. gruodžio 30 d. – 78 831,29 Eur, iš viso – 108 256,86 Eur;

5.8.                      Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „Laugina“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, o restruktūrizavimo administratorius buvo įpareigotas apie teismo nutartį nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą per 5 darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pranešti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 11 ir 12 dalyse nurodytiems asmenims; nutartis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 19 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus ją nepakeistą;

5.9.                      ieškovė apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą sužinojo 2016 m. sausio 6 d., gavusi iš Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. lydraštį, ir nedelsdama 2016 m. sausio 7 d. patvarkymais atnaujino vykdymo veiksmus;

5.10.                      duomenų apie tai, kad restruktūrizavimo administratorius įstatymo nustatyta tvarka būtų įvykdęs įpareigojimą apie bylos nutraukimą pranešti įstatyme nurodytiems asmenims (iš jų ir antstoliams), byloje nėra;

5.11.                      ieškovė, atnaujinusi vykdomąsias bylas, 2016 m. sausio 26 d. raštu informavo atsakovę, kad UAB „Laugina“ restruktūrizavimo byla yra nutraukta, ir pareikalavo įvykdyti 2013 m. birželio 26 d. patvarkymą bei pervesti UAB „Laugina“ priklausančias lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą;

5.12.                      atsakovė 2016 m. vasario 10 d. raštu informavo ieškovę, kad lėšos buvo pervestos į restruktūrizuojamos UAB „Laugina“ atsiskaitomąją sąskaitą;

5.13.                      Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Laugina“ ir jai iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus ją nepakeistą;

5.14.                      Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, kuria buvo išnagrinėtas atsakovės direktoriaus atskirasis skundas dėl teismo paskirtos baudos vykdymo procese, padarė išvadą, kad antstolės 2013 m. birželio 26 d. patvarkymas turėjo būti vykdomas net ir esant iškeltai UAB „Laugina“ restruktūrizavimo bylai.

6.       Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė teisėto ir galiojančio ieškovės 2013 m. birželio 26 d. patvarkymo. Nors atsakovė nebuvo UAB „Laugina“ restruktūrizavimo byloje dalyvaujantis asmuo, tačiau tokiu atveju ji neturėjo ir pareigos vykdyti restruktūrizavimo administratoriaus 2014 m. lapkričio 18 d. rašte nurodyto prašymo pervesti lėšas pagal rangos sutartį į RUAB „Laugina“ atsiskaitomąją sąskaitą, kai buvo galiojantis privalomas ieškovės patvarkymas šias lėšas pervesti į jos depozitinę sąskaitą. Atsakovės nurodyti argumentai, kad ji nebuvo tinkamai ir laiku informuota apie RUAB „Laugina“ restruktūrizavimo bylos nutraukimą, nepaneigia jos atsakomybės fakto.

7.       Nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė delsė atnaujinti vykdomąsias bylas.

8.       Praradus pagrįstą galimybę vykdyti išieškojimą iš skolininko turtinių teisių, ieškovei buvo padaryta žala. Šią žalą su atsakovės neveikimu arba neteisėtu veikimu sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Lėšos turėjo būti pervestos į ieškovės depozitinę sąskaitą, iš jų turėjo būti padengta dalis vykdymo išlaidų, t. y. jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi ieškovės reikalavimą, ieškovė ne tik būtų atlikusi išieškojimo veiksmus, bet ir padengusi dalį vykdymo išlaidų bei gavusi antstolio atlygį. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė negavo jai įstatymo garantuojamo atlygio, o vėliau iškėlus UAB „Laugina“ bankroto bylą, prarado galimybę šias lėšas išsiieškoti tiesiogiai iš skolininkės kitais įstatyme nurodytais būdais.

9.       Teismas sutiko su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad tuo atveju, jeigu ji būtų laiku gavusi informaciją apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą, galbūt ji nebūtų 2015 m. gruodžio 30 d. pervedusi skolininkei paskutinės sumos – 78 831,29 Eur, ir tokiu atveju nuostolių dydis būtų buvęs mažesnis. Atsakovė šias sumas pervedė į skolininkės sąskaitą tik po to, kai paprašė restruktūrizavimo administratorius. Atsakovė, neturėdama specialių žinių įmonių restruktūrizavimo srityje, galėjo sąžiningai klysti dėl prievolės įvykdymo skolininkei, nors ši faktinė aplinkybė neeliminuoja jos kaltės ir atsakomybės.

10.       Teismas padarė išvadą, kad žalos atsiradimą lėmė ne tik atsakovės veiksmai, bet ir netinkamas restruktūrizavimo administratoriaus pareigų vykdymas ar jų nevykdymas bei jo nepagrįstas reikalavimas pervesti lėšas pagal rangos sutartį į skolininkės sąskaitą. UAB „Laugina“, kaip proceso dalyvė, apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą buvo informuota laiku, todėl, žinodama, kad jos atžvilgiu galimai bus atnaujintas vykdymo procesas, kaip sąžiningas vykdymo proceso dalyvis, neturėjo teisės šių lėšų panaudoti einamosioms įmokoms vykdyti po 2015 m. lapkričio 19 d., nes skolininkės sąskaitoms taip pat buvo taikytas areštas. Tokiu atveju, net ir atsakovei pervedus į skolininkės sąskaitą paskutinę 78 831,29 Eur sumą, nutraukus bylą ir atnaujinus vykdymo veiksmus, ši suma turėjo ir galėjo būti išieškota vykdymo procese būtent iš pačios skolininkės.

11.       Nepaneigiant šioje byloje padarytos išvados, kad atsakovė nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos ir neįvykdė teisėto antstolės reikalavimo, taigi savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo, svarbu įvertinti ir nustatytą aplinkybę, kad padaryta žala atsirado ne tik dėl atsakovės kaltės, bet ir dėl trečiųjų asmenų veiksmų (neveikimo), už kuriuos atsakovė neatsako. Teismas sprendė, kad šios bylos atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1, 4 dalis ir atsakovę iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl trečiųjų asmenų veiksmų.         

12.       Ieškiniu reikalaujamas žalos atlyginimas negavus atitinkamo dydžio atlygio apskaičiuotas remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Instrukcija) 53 punktu. Ieškovė turėjo pagrįstų lūkesčių ir realias galimybes gauti atitinkamas pajamas – atliko visus būtinus veiksmus, kad būtų galima išieškoti iš skolininkės turtinių teisių. Ieškovės nurodyto dydžio atlygio gavimo realumą patvirtina Instrukcijos nustatyta tvarka apskaičiuotas antstolio atlygio dydis atsižvelgiant į sumą, kurią ieškovė būtų galėjusi išieškoti, jeigu nebūtų buvę teisės pažeidimo.

13.       Faktinių išlaidų dydį (1791,34 Eur) ieškovė grindžia pateiktais vykdymo išlaidų apskaičiavimais vykdomosiose bylose, tačiau šie apskaičiavimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, teismui nėra pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Byloje nėra duomenų apie būtinų vykdymo išlaidų, kurios įtrauktos į faktines išlaidas, sumokėjimą vykdomosiose bylose, nes pagal Instrukcijos 44 punktą šias išlaidas privalėjo sumokėti išieškotojai, pateikdami vykdomuosius dokumentus. Teismui nepateikta duomenų apie šių vykdomųjų bylų baigtį ir būtinųjų vykdymo išlaidų sumokėjimą ir (ar) jų grąžinimą išieškotojams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šios išlaidos yra apskaičiuotos ir prašoma jas priteisti pagrįstai. Antstolei nepateikus šių išlaidų pagrįstumą patvirtinančių duomenų, ši ieškinio dalis atmestina.

14.       Teismas sumažino prašomos priteisti žalos dydį iki 1131,75 Eur, t. y. galimo gauti antstolio atlygio už 2015 m. gegužės 29 d. pervestą 29 425,57 Eur sumą, neatskaičius faktinių vykdymo išlaidų ((29 425,57 Eur : (23 0850,75 Eur + 9234,03 Eur) x 9234,03 Eur = 1131,75 Eur).

15.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

16.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

17.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovei iš atsakovės priteistą sumą padidinti iki 4508,94 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismų išvados dabar nagrinėjamoje byloje dėl ankstesnėje byloje nustatytų prejudicinių faktų apimties (masto) prieštarauja kasacinio teismo formuojamai teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo praktikai.         Pirmiau nagrinėtoje byloje, kurioje dalyvavo tiek ieškovė, tiek atsakovė, teismai pasisakė ne tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, bet ir dėl restruktūrizuojamos UAB „Laugina“ administratoriaus veiksmų (neveikimo) įtakos UAB „Jonavos vandenys“ vadovo veiksmų neteisėtumui ir jo kaltei – vienareikšmiškai konstatuota, kad administratoriaus veiksmai (neveikimas) neturi įtakos atsakovės vadovo veiksmų neteisėtumui ir jo kaltei. Vadinasi, aplinkybė dėl administratoriaus veiksmų (neveikimo) įtakos atsakovės vadovo veiksmų neteisėtumui ir jo kaltei buvo įrodinėjimo dalykas ankstesnėje byloje, nes atsakovės vadovas, gindamasis nuo ieškovės reikalavimo skirti jam baudą, įrodinėjo, kad pavedimus ne į ieškovės depozitinę sąskaitą, o į restruktūrizuojamos UAB „Laugina“ sąskaitą padarė dėl restruktūrizavimo administratoriaus nurodymų ir nepranešimo laiku apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą. Todėl nagrinėjamoje byloje teismai neturėjo ir negalėjo iš naujo vertinti administratoriaus veiksmų (neveikimo) įtakos atsakovės vadovo veiksmų neteisėtumui ir jo kaltei ar juo labiau daryti priešingų išvadų, nei anksčiau nagrinėtoje byloje, nes tai prejudiciniai faktai, nustatyti kitoje civilinėje byloje.

17.2.                      Teismai, vadovaudamiesi CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir atsakovei netaikydami civilinės atsakomybės už paskutinės 78 831,29 Eur sumos pervedimą ne ieškovei, bet skolininkei dėl trečiųjų asmenų veiklos, visiškai neanalizavo ir nevertino atsakovės ir trečiųjų asmenų atsakomybės pobūdžio. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų motyvų, teismai pripažino, kad dėl ieškovei padarytos žalos atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, bet įvertinus tai, jog dalies žalos atsiradimą lėmė ir trečiųjų asmenų veiksmai, iš atsakovės priteistinos žalos dydis mažintinas ta suma, kurios atsiradimą galėjo lemti trečiųjų asmenų veiksmai. Tokios teismo išvados iš esmės reiškia, kad dėl dalies žalos ieškovei padarymo yra ne tik atsakovės, bet ir trečiųjų asmenų civilinė atsakomybė. Tačiau, padarę tokias išvadas, teismai turėjo taikyti ne CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalis, o CK 6.6 straipsnio 3 dalį ir 6.279 straipsnio 1 dalį, kuriose nurodyta, kad bendrai padarę žalos nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teismų išvada dėl skolininkės UAB „Laugina“ veiksmų, atliktų po 2015 m. gruodžio 30 d. įvykdyto žalą sukėlusio pervedimo, įtakos atsakovės civilinei atsakomybei prieštarauja logikai.

17.3.                      Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 611 straipsnyje aiškiai nurodyti subjektas ir forma, kuria vykdomojoje byloje turi būti atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, tai aplinkybės apie vykdymo išlaidų skaičiavimus turi būti įrodinėjamos būtent šia leistina įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Antstolės atlikti vykdymo išlaidų apskaičiavimai konkrečiose vykdomosiose bylose nebuvo apskųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka ir yra galiojantys, todėl teismai neturėjo jokio teisinio pagrindo jais nesivadovauti.

18.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti; priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Atsakovės įsitikinimu, teismai nepadarė jokių išvadų, prieštaraujančių Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2S-2002-413/2016. Ieškovės nurodomos aplinkybės šios bylos kontekste svarbios tik tiek, kiek Kauno apygardos teismo buvo konstatuoti neteisėti atsakovės direktoriaus veiksmai bei kaltė. CK 6.253 straipsnio 4 dalyje kalbama ne tik apie neteisėtus trečiojo asmens veiksmus, bet ir apie priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Šis priežastinis ryšys bei ieškovei atsiradę nuostoliai nebuvo ankstesnės bylos nagrinėjimo dalykas – šiose bylose teismai vertino tik atsakovės direktoriaus veiksmus bei kaltę.

18.2.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, neva teismai atsakovei iš viso netaikė civilinės atsakomybės dėl 78 831,29 Eur sumos. Teismai atsakovei taikė atleidimą nuo civilinės atsakomybės – tai visiškai atitinka CK 6.253 straipsnio 1, 4 dalis.

18.3.                      Ieškovė nepagrįstai nutyli, kad teismai vertino ne tik netinkamą restruktūrizavimo administratoriaus pareigų vykdymą ir jų nevykdymą, bet ir pačios skolininkės neteisėtus veiksmus. Akivaizdu, kad skolininkės veiksmai lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą, nes, jei skolininkė nebūtų pažeidusi arešto, 2015 m. gruodžio 30 d. atsakovei pervedus į skolininkės sąskaitą paskutinę 78 831,29 Eur sumą, atnaujinus vykdymo veiksmus, ši suma turėjo ir galėjo būti išieškota vykdymo procese būtent iš pačios skolininkės. Ieškovės akcentuojamo prieštaravimo logikai minėtoje išvadoje nėra.

18.4.                      Ieškovė teismo prašė taikyti civilinę atsakomybę tik atsakovei ir nevertino, kad nagrinėjamu atveju yra skolininkų daugetas (CK 6.5 straipsnis). Atsižvelgiant į CK 6.6 straipsnio 4 dalį, pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Jeigu, nepaisydamas tokio pareiškimo ir pagrindimo byloje nebuvimo, teismas taikytų solidariąją atsakomybę, būtų pagrindas pripažinti, kad teismas išėjo už ieškinio ribų. Aptariamu atveju nėra skolininkų daugeto. Atsakovė ir tretieji asmenys neatliko jokių bendrų veiksmų, taip pat nėra ir kitų atvejų, kuriems esant jie galėtų būti laikomi solidariaisiais skolininkais.

18.5.                      Instrukcijos 44 punkte nurodyta, kad antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą ir nepareikalavęs administravimo išlaidų apmokėjimo, prisiima šių išlaidų išieškojimo iš skolininko riziką. Tokios pat nuomonės šiuo klausimu laikomasi ir teismų praktikoje. Iš pateiktų į bylą dokumentų darytina prielaida, kad būtinos vykdymo išlaidos išieškotojų nebuvo apmokėtos (jos yra įtrauktos į vykdymo išlaidų apskaičiavimus vykdomosiose bylose), todėl ieškovei teko šių išlaidų išieškojimo iš skolininkės rizika. Ieškovei reikalaujant iš atsakovės priteisti 1791,34 Eur faktinių vykdymo išlaidų (nuostolių kaip civilinės atsakomybės sąlygos) atlyginimo, šios išlaidos turėjo būti pagrįstos objektyviais įrodymais, o ne vien ieškovės, kuri yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, apskaičiavimais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų

 

19.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

20.       Pagal CK 6.253 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės netaikymą ar atleidimą nuo civilinės atsakomybės, 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. To paties straipsnio 4 dalyje yra pateikta trečiojo asmens veiklos, kaip pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės ar atleisti nuo jos, samprata: tokia veikla apibūdinama kaip asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių. Įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes turi asmuo, kuris jomis remiasi (CPK 178 straipsnis).

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009).

22.       Nors tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei taikomame CK 6.253 straipsnyje tai nėra akcentuojama, tačiau lyginamojoje deliktų teisėje pripažįstama, kad atleidimas nuo deliktinės atsakomybės ar žalos sumažinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų galimas tik griežtosios atsakomybės atveju. Pavyzdžiui, šis atleidimo nuo deliktinės atsakomybės ar žalos sumažinimo pagrindas Europos deliktų teisės principuose įtvirtintas 7:102 straipsnyje, kuris nustato gynybos nuo griežtosios civilinės atsakomybės būdus. Be kita ko, šioje taisyklėje įtvirtinta, kad atleidimas ar žalos sumažinimas dėl trečiojo asmens veiksmų galimas tik tuo atveju, kai žala buvo: 1) nenumatoma; 2) neišvengiama. Todėl galimybė gintis trečiojo asmens veiksmais galima tik griežtosios atsakomybės atveju, kai žalos atsiradimas siejamas su ypač rizikinga veikla. Tokiu atveju skolininko padaryta žala gali būti pateisinama tuo, kad trečiojo asmens veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala, o pats skolininkas tokioje situacijoje negalėjo numatyti, jog tokio pobūdžio žala kils, todėl taip pat negalės jos išvengti.

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai žalos, atsiradusios dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – ieškovės patvarkymo nevykdymo – atlyginimą. Bylą nagrinėję teismai nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, inter alia (be kita ko), remdamiesi įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2002-413/2016 nustatytomis aplinkybėmis, kurios bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai vertintos kaip turinčios prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nurodytoje nutartyje teismo konstatuota, kad antstolės (ieškovės) 2013 m. birželio 26 d. patvarkymas turėjo būti vykdomas net ir esant iškeltai UAB Laugina“ restruktūrizavimo bylai, o faktas, jog prievolės skolininkė (atsakovė nagrinėjamoje byloje) nebuvo laiku informuota apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą, nesudaro pagrindo jai nevykdyti nurodyto antstolės patvarkymo; taip pat išaiškinta, kad aplinkybė, jog pavedimai skolininkei atlikti vadovaujantis restruktūrizavimo administratoriaus pateiktu raštu, nepateisina antstolės reikalavimo nevykdymo. 

24.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo (ir apeliacinės instancijos teismas su tokiomis išvadomis sutiko), kad tas faktas, jog atsakovė nebuvo tinkamai ir laiku informuota apie skolininkės UAB „Laugina restruktūrizavimo bylos nutraukimą, nepaneigia jos atsakomybės fakto, tačiau teismas, remdamasis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, atleido atsakovę nuo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl antrojo (78 831,29 Eur) pavedimo. Teismų vertinimu, šios žalos dalies atsiradimą lėmė ne tik atsakovės veiksmai, bet ir trečiųjų asmenų veikla: restruktūrizavimo administratoriaus pareigų nevykdymas (antstolės (ieškovės) neinformavimas apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą), taip pat pačios skolininkės veiksmai, panaudojant gautas lėšas einamosioms įmokoms vykdyti. 

25.       CK 6.253 straipsnio 4 dalies lingvistinė analizė suponuoja, kad trečiojo asmens veikla (veikimas, neveikimas) kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas turi būti reikšmingu priežastiniu ryšiu susijusi su atsiradusiais nuostoliais, t. y. nuostoliai turi būti atsiradę dėl trečiųjų asmenų veiklos. Kitaip tariant, trečiųjų asmenų veikla turi taip įsiterpti į priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos grandinę, kad ją nutrauktų.

26.       Nagrinėjamos bylos atveju veiksmai, dėl kurių atsirado nuostoliai, yra pačios atsakovės atliktas lėšų pervedimas tiesiogiai skolininkei, pažeidžiant antstolės (ieškovės) patvarkyme nustatytą tvarką. Remiantis CPK 585 straipsnio 1 dalimi, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Restruktūrizavimo administratoriaus nurodymas pervesti lėšas į skolininko sąskaitą negali paneigti antstolio patvarkymo, priimto iki vykdomosios bylos sustabdymo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, privalomumo. Tokią išvadą, remdamiesi CPK 585 straipsniu, 628 straipsnio 3 dalimi, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, pagrįstai padarė tiek civilinę bylą Nr. 2S-2002-413/2016 dėl baudos atsakovės vadovui skyrimo, tiek šią bylą nagrinėję teismai. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nepripažino restruktūrizavimo administratoriaus atsakovei pateikto prašymo pervesti lėšas tiesiogiai skolininkei atsakovės civilinę atsakomybę šalinančia aplinkybe. Teismai vertino, kad civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė yra trečiojo asmens – restruktūrizavimo administratoriaus – neveikimas (nepranešimas antstolei apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą). Neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą – lėšų pervedimą, pažeidžiant antstolės (ieškovės) patvarkyme nustatytą tvarką, atliko pati atsakovė, kuri, būdama atidi ir rūpestinga verslo santykių dalyvė, privalėjo tikrinti restruktūrizavimo administratoriaus jai teikiamą informaciją. Priimdama valinį sprendimą nevykdyti antstolės (ieškovės) patvarkymo ir pervesti pinigus skolininkei, atsakovė privalėjo įvertinti reikšmingas aplinkybes ir riziką dėl tokio sprendimo padarinių. Taigi, pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes atsakovės atlikti neteisėti veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusia žala. Šioje byloje trečiojo asmens atlikti veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip įvykę esant ypač rizikingai situacijai (veiklai), lėmusiai žalą, kurios atsiradimo atsakovė negalėjo numatyti ir išvengti. Todėl nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų.

27.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.253 straipsnio 4 dalį ir nepagrįstai atleido atsakovę nuo civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl antro pavedimo atlikimo.

28.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį tik atsakovei, tačiau nereiškė reikalavimų tretiesiems asmenims (restruktūrizavimo administratorei, skolininkui), dėl to teisėjų kolegija skolininkų daugeto klausimu nepasisako.

 

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių vertinant vykdymo išlaidų apskaičiavimus

 

29.       Vykdymo procesą, be kita ko, ir vykdymo išlaidas bei jų išieškojimo iš skolininko tvarką reglamentuoja CPK VI dalis, įtvirtinanti bendruosius vykdymo proceso principus ir reikalavimus, ir Sprendimų vykdymo instrukcija – specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

30.       Remiantis CPK 609 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Instrukcija.

31.       Instrukcijos 31 punkte nustatyta, kad, atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktu, visos vykdymo išlaidos, išskyrus Instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. 

32.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant ir aiškinant minėtas teisės normas, išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33.       Nagrinėjamoje byloje vykdymo išlaidų dydžio ir jo pagrįstumo klausimas buvo sprendžiamas ieškovei prašant jas priteisti kaip dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patirtos žalos (negautų pajamų) atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję teismai visiškai atmetė ieškinio reikalavimo dalį dėl būtinųjų ir papildomų vykdomosios bylos administravimo išlaidų priteisimo, nurodę, kad ieškovės pateikti apskaičiavimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, be to, byloje nėra duomenų apie būtinų vykdymo išlaidų sumokėjimą ir (ar) jų grąžinimą išieškotojams. Kasaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo priimant sprendimą atmesti šią reikalavimo dalį klausimas.

34.       Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-386-378/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

35.       Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). 

36.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą priteisti vykdymo išlaidų atlyginimą pagrindė pagal CPK ir Instrukcijos nuostatas, nurodytas šios nutarties 27–28 punktuose, atliktais apskaičiavimais. Ji pateikė į bylą vykdymo išlaidų apskaičiavimus, atliktus kiekvienoje atskiroje vykdomojoje byloje, remiantis Instrukcijos nuostatomis, taip pat pažymą dėl negauto antstolio atlyginimo. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės apskaičiuotu vykdymo išlaidų dydžiu, nepateikė jį paneigiančių įrodymų, inter alia, pagrindžiančių, kad būtinosios vykdymo išlaidos buvo apmokėtos išieškotojo. Minėta, kad visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko, nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas jas apmokėjo (Instrukcijos 33 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju dėl nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė neteko galimybės išieškoti apskaičiuotas vykdymo išlaidas iš skolininkės, taigi, patyrė žalos negautų pajamų forma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimą ir vykdymo išlaidų dydį reglamentuojančias teisės normas, dėl to nepagrįstai atmetė šią ieškovės reikalavimo dalį.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus išaiškinimus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė atleidimą nuo civilinės atsakomybės, įrodymų vertinimą ir vykdymo išlaidų dydį reglamentuojančias teisės normas, tai sudaro pagrindą skundžiamus teismų procesinius sprendimus pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

38.       Teisėjų kolegijai konstatavus, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai keistini, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Taip pat paskirstytinos ir bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidos.

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kasaciniam teismui priėmus sprendimą tenkinti ieškinio reikalavimus visiškai, ieškovei priteistinas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės.

40.       Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius tokias jos patirtas išlaidas: 132,44 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 300 Eur advokato pagalbai surašant ieškinį ir 300 Eur už advokato dalyvavimą 3 teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, 76 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 300 Eur advokato pagalbai surašant apeliacinį skundą, 76 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą, 500 Eur advokato pagalbai surašant kasacinį skundą, iš viso 1684,44 Eur. Šios ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ (j. a. k. 256564350) Ramunei Mikliušienei        (duomenys neskelbtini) 5886,16 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 16 ct) nuostolių atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ (j. a. k. 256564350) Ramunei Mikliušienei         (duomenys neskelbtini) 1684,44 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Antanas Simniškis 

 

 

        Algirdas Taminskas

 

        

        Dalia Vasarienė 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.253 str. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
  • CPK
  • CPK 510 str. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimas
  • CK6 6.5 str. Skolininkų daugetas
  • CPK 13 str. Dispozityvumo principas
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 583 str. Vykdymo proceso teisinis reglamentavimas
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-610/2013
  • 3K-3-428/2010
  • 3K-3-340/2011
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas