Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-22][nuasmeninta nutartis byloje][2-1581-516-2018].docx
Bylos nr.: 2-1581-516/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Aksa 133502520 atsakovas
Sprendimų medis 300114996 Ieškovas
ENERGETINĖS STATYBOS PROJEKTAI 155976332 trečiasis asmuo
Aksa holdingas 303066880 trečiasis asmuo
UAB "Vespila" 302545041 trečiasis asmuo
UAB "Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras" 235238440 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.1.18.1. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
3.1.18.1.1. Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
3.1.18.1.1.1. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1.18.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
2.1.1.16. Kitos bylos dėl pirkimo-pardavimo
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės

?

Civilinė byla Nr. 2-1581-516/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01141-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.3.

 (S)

 

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimų medis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-176-657/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimų medis“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Aksa“ (tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Aksa holdingas“, „Vespila“ ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Energetinės statybos projektai“) dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

2.       Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sprendimų medis“ ieškinį, kuriuo, be kita ko, pareikštas materialinis reikalavimas išreikalauti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Aksa“ neteisėto valdymo ieškovei priklausantį kilnojamąjį turtą – hidraulinę reguliuojamą formą (4 x 12,5, 6 vienetai), hidraulinę reguliuojamą formą (4,5 x 12,5, 2 vienetai) ir betono gamybos linijos valdymo kompleksą (1 vnt.), kurį sudaro: jėginė elektromontažinė spinta su elementais; proceso automatinio valdymo sistema bei rankinio valdymo-indikacijos pultas; jėginiai, signaliniai bei valdymo kabeliai; kabelinės kopėčios su tvirtinimo elementais; betono drėgmės nustatymo sistema; užpildų paskirstymo sistema; cemento paskirstymo sistema; technologinio betono užsakymo sistema; užpildų šildymo sistema; ataskaitų, sąskaitų faktūrų, atitikties deklaracijų spausdinimo sistema.

3.       Ieškovė UAB „Sprendimų medis“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę AB „Aksa“ perduoti ieškovei UAB „Sprendimų medis“ saugoti dalį 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimis įgytų ginčo kilnojamųjų daiktų: 1) proceso automatinio valdymo sistemą bei rankinio valdymo-indikacijos pultą (inv. Nr. 2279 S); 2) ataskaitų, sąskaitų faktūrų, atitikties deklaracijų spausdinimo sistemą (inv. Nr. 3 NMT); taip pat įpareigoti atsakovę AB „Aksa“ leisti ieškovės UAB „Sprendimų medis“ pasirinktam antstoliui dalyvauti minėto turto perdavime ir konstatuoti šių daiktų perdavimo ar neperdavimo faktą.

4.       Ieškovė nurodė, kad ji ieškinyje išsamiai nurodė visas aplinkybes, pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, todėl ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Ginčo turtas priklauso ieškovei, o jam esant pas atsakovę iki bus išnagrinėta byla kyla pavojus, kad įrenginiai nuvertės, bus sugadinti ir neišsaugoti. Siekiant ginčo turto išsaugojimo kontrolės, ieškovės įsitikinimu, turėtų būti iš atsakovės paimta bent dalis įrengimų, kurių perdavimas nereikalauja sudėtingo demontavimo ir papildomų išlaidų. Atsakovė niekada neneigė, kad naudojasi ieškovei priklausančia ginčo įranga. Byloje pateiktas 2018 m. gegužės 15 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2507 (17), kuriame nurodyta, kad atsakovė vien naudodamasi ieškovei priklausančia įranga laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. gavo net 1 010 427 Eur pajamų. Tokių didelių pajamų gavimas rodo, kad ieškovei priklausanti įranga intensyviai naudojama, o tai kelia riziką dėl jos nudėvėjimo, sugadinimo ir praradimo. Ieškovė akcentavo, kad atsakovė AB „Aksa“ nevykdė anksčiau galiojusios laikinųjų apsaugos priemonių nutarties. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko galima matyti ne vieną bylą, kurioje buvo priimtas sprendimas skirti baudą AB „Aksa“ už teismo nutarčių nevykdymą. Aplinkybė, kad kasacinio teismo procesiniu sprendimu buvo paskirta bauda reiškia, jog ji paskirta pagrįstai ir už nesąžiningą, neteisėtą elgesį ir atskleidžia, kad atsakovė yra nesąžiningas asmuo. Negalima atmesti, kad ji nesaugo ir neprižiūri ginčo įrangos tiek, kiek yra būtina, todėl egzistuoja rizika, jog ginčo turtas gali būti sunaikintas arba nuvertėti iki bus galutinai išnagrinėtos civilinės bylos. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos vadovas kartu su antstole 2018 m. birželio 26 d. buvo nuvykęs konstatuoti faktin aplinkyb dėl ieškovei priklausančių ginčo įrenginių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), eksploatacijos, bet antstolė nebuvo įleista, todėl ieškovei nepavyko užfiksuoti ginčo įrangos faktinės būklės ir komplektacijos. Ieškovės įsitikinimu, užtikrinus, kad nei viena iš šalių, kurių ginčo įrangos teisinis įgijimo pagrindas dar yra kvestionuojamas, negali naudotis dalimi ginčo įrangos, būtų užtikrintas šalių lygiateisiškumo principas ir jų interesų pusiausvyra. Taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nepatirtų jokių nuostolių, o tam tikri suvaržymai ar nežymūs nuostoliai būtų proporcingi siekiamam tikslui. Skubus nutarties vykdymas geriausiai užtikrintų ieškovės pareikštą reikalavimą ir pasiektų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo.

6.       Teismas nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatė pagrindo spręsti, jog ieškinys negalėtų būti tenkinamas.

7.       Teismas konstatavo, kad įvertinus ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdį (reikalavimą grąžinti įrangą ieškovei valdyti) ir jos prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – perduoti jai saugoti dalį įrengimų, darytina išvada, jog grėsmė sprendimo įvykdymui neegzistuoja, nes šiuo atveju ieškovei perduoti jos siekiamą perimti įrangą bet kokiu atveju būtų įmanoma. Ši laikinoji apsaugos priemonė, teismo vertinimu, niekaip nelemtų galimo sprendimo įvykdymo.

8.       Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartyje yra konstatavęs, jog atsakovės AB ,,Aksa“ naudojama įranga yra tinkamai prižiūrima ir grėsmės, kad dėl jos naudojimo įranga iš esmės nusidėvės ir, ieškinio patenkinimo atveju, nebus ką ieškovei grąžinti, nėra. Įrodymų, paneigiančių šias teismo nustatytas aplinkybes ieškovė su 2018 m. liepos 27 d. prašymu nepateikė. Ieškovės pateiktas 2018 m. birželio 26 d. antstolio S. U. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas jokių aplinkybių, susijusių su įrangos būkle, nepatvirtina. Teismas nurodė ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartyje konstatavo, jog ši įranga sudaro viso atsakovės gamybos proceso dalį, yra viena iš grandžių, reikalingų pasiekti galutinį gamybos rezultatą. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė, deklaratyviai, teismo vertinimu, teigdama, kad prašoma jai perduoti saugoti įrangos dalis yra lengvai iškomplektuojama. Todėl, teismo įsitikinimu, nesant išspręstam ginčui dėl įrangos nuosavybės teisių, jos dalies perdavimas saugoti ieškovei pažeistų proporcingumo principo reikalavimus, nes dėl įrangos demontavimo atsakovės ūkinė komercinė veikla būtų laikinai nutraukta, atsakovė dėl to patirtų didelius nuostolius, savo ruožtu ieškovės galimi nuostoliai dėl įrangos nusidėvėjimo ar sugadinimo galėtų būti atlyginami ir kitais būdais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė UAB „Sprendimų medis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

9.1.                      Teismo teiginiai, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja, nepagrįsti, nes ieškovei palankaus sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, kuris gali įvykti tik po 1–2 metų, momentu ginčo įranga gali būti nusidėvėjusi, sugadinta ar net sunaikinta, t. y. tokia rizika išlieka. Teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje tokia grėsmė sprendimo įvykdymui neabejotinai atsiras, jam pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Ginčo turto buvimas pas atsakovę jau per se rodo grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, be to, atsakovė niekada neneigė, kad naudojasi ginčo įranga, todėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas yra akivaizdus. Tai ne kartą konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėse bylose Nr. 2-1632-516/2015 ir 2-955-302/2017. Pritaikytomis priemonėmis būtų užtikrinta, kad ginčo turtas išliks ir nenuvertės iki teisminio nagrinėjimo pabaigos.

9.2.                      Teismas netinkamai tyrė ir vertino pateiktus rašytinius įrodymus ir teismo nutartis Liteko sistemoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-955-302/2017, palikdamas nepakeistą teismo minimą Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį, nurodė, kad kolegija sutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovės veikloje naudojama įranga gali dėvėtis ir taip iki galutinio sprendimo byloje priėmimo gali būti visiškai ar iš dalies sugadinta. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas jau konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja grėsmė dėl ginčo įrangos nusidėvėjimo ir sugadinimo. Tuomet laikinosios apsaugos priemonės netaikytos tik dėl per didelio jų masto. Atsakovė po minėtos nutarties nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo įranga prižiūrima, saugoma ir tinkamai naudojama. Antstolei nuvykus su ieškove taip pat nepavyko užfiksuoti ginčo įrangos faktinės būklės ir komplektacijos, nes antstolė nebuvo įleista.

9.3.                      Teismas, pažymėdamas, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartyje konstatavo, jog ši įranga sudaro viso atsakovės gamybos proceso dalį, yra viena iš grandžių, reikalingų pasiekti galutinį gamybos rezultatą, vadovavosi nutartimi, kuri neturi prejudicinės galios ir padarė išvadą, kuri prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-690/2018. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata ir prejudicinės galios, todėl teismas negalėjo remtis jose nustatytais faktais. Šiuo atveju aktuali Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-702-178/2017, kurioje teismas nustatė, kad betono ceche be betono gamybos linijos veikia kita, nepriklausoma, senesnė neautomatizuota betono gamybos linija. Tą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas nustatė ir tai, kad kadangi yra dar vienas betono paruošimo komplektas, jis gali toliau funkcionuoti ir dėl to gamyklos veikla nenutrūktų. Tai reiškia, kad ieškovei priklausanti įranga nėra atsakovės gamybos proceso dalis, todėl skundžiama nutartis prieštarauja įsiteisėjusioms teismo nutartims ir yra nepagrįsta.

9.4.                      Prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nes dalies ginčo įrangos paėmimas iš atsakovės nesutrukdytų jos veiklos, bet apsaugotų ieškovės teises ir teisėtus interesus dėl pareikšto ieškinio. Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. e2A-702-178/2017 konstatavo, kad be ginčo įrangos gamyklos veikla nenutrūktų ir ji galėtų toliau funkcionuoti. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrinta, kad ieškovė savo pažeistas teises gina ne be reikalo. Kadangi ieškovės prašoma perduoti jai saugoti ginčo įrangos dalis gali būti lengvai išmontuojama (jei nebūtų lengvai išmontuojama, atsakovė galėtų pateikti tokius duomenis), atsakovė dėl pritaikytų priemonių nuostolių nepatirs.

10.       Atsakovė AB „Aksa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi jau buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, inter alia, uždraudęs naudoti ginčo įrangą. Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1016-943/2016 tenkino prašymą ir įpareigojo ieškovę įmokėti į teismo sąskaitą 207 923 Eur nuostolių, galinčių kilti AB „Aksa“ dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad vienos ar kelių technologinio komplekso dalių demontavimas sutrikdys gelžbetonio gamyklos funkcionavimą, įrangos demontavimas, be abejo, sutrikdytų ir laikinai nutrauktų atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą. Pakartotinai sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-955-302/2017 pažymėjo, kad didesnę žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtų atsakovė, nei ieškovė dėl jų netaikymo, uždraudus atsakovei naudoti ginčo įrangą jos ūkinėje komercinėje veikloje, būtų neproporcingai pažeistos jos teisės, o šalių interesų pusiausvyros taip pat neužtikrintų. Šios Lietuvos apeliacinio teismo išvados yra aktualios nagrinėjant iš esmės analogišką pakartotinį UAB „Sprendimų medis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nenurodė jokių naujų (papildomų) aplinkybių, kurios nebuvo aptartos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl privaloma tiek šalims, tiek pirmosios instancijos teismui.

10.2.                      Be ieškovės prašomų jai perduoti saugoti sistemų būtų sutrikdytas gamybos procesas, atsakovė patirtų nuostolių, kai ieškovės įranga vis tiek liktų sumontuota gelžbetonio gamykloje. Ieškovė pati elgiasi nesąžiningai, nes visas gamyklos veiklos sutrikdymo ir įrangos išmontavimo išlaidas siekia nepagrįstai perkelti atsakovei. Atsakovė jau valdė nuosavybės teise visą gamyklos kompleksą, kai ieškovė įsigijo ginčo įrangą. Atsakovė yra pasiūliusi ieškovei, kaip ir kokiu būdu ieškovė gali atsiimti įrangą, tačiau pastaroji sąmoningai to neatlieka ir visiems skundžiasi, kad neva yra pasisavinta jos įranga. Veiksmai, kuriais būtų pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, prieštarautų nusistovėjusiai teismų praktikai, žlugdytų atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, sukeltų neproporcingus suvaržymus ir nuostolius (išmontavimo ir sumontavimo išlaidos, negautos pajamos), o ieškovė tuo nesąžiningai pasinaudotų. Nors ieškovė šiuo metu prašo perduoti saugoti nebe visą ginčo įrangą, o jos dalį, tačiau dėl to neveiktų visa įranga.

10.3.                      Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, nes nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartyje pažymėjo, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui negalėtų atsirasti, nes perduoti tiek naudojamą, tiek ir nenaudojamą įrangą bet kokiu atveju būtų įmanoma.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip pažeidžiančias proporcingumo principą ir nesant grėsmės sprendimo įvykdymui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

13.       Apeliantės UAB „Sprendimų medis“ teigimu, atsakovei neneigiant, kad ji naudojasi ginčo įranga, grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas yra akivaizdus, tuo labiau jog Lietuvos apeliacinis teismas jau yra konstatavęs, kad yra ginčo įrangos nusidėvėjimo ir sugadinimo rizika. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytais faktais, nes tokios nutartys neturi prejudicinės ir res judicata galios. Be to, Lietuvos apeliaciniam teismui byloje Nr. e2A-702-178/2017 konstatavus, kad be ginčo įrangos gamyklos veikla nenutrūktų ir ji galėtų toliau funkcionuoti, laikytina, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, o taip pat nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neturi pagrindo sutikti su apeliantės skunde dėstoma pozicija.

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo ne kartą išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283-464/2018;kt.).

17.       Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-955-302/2017, spręsdamas ankstesnio ieškovės UAB „Sprendimų medis“ prašymo taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones atsakovei atmetimo pagrįstumo klausimą, jau buvo pasisakęs, kad, netaikius ieškovės prašomų priemonių, grėsmė dėl galimo sprendimo neįvykdymo, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus (reikalavimą grąžinti įrangą ieškovei valdyti), negalėtų atsirasti, nes faktiškai perduoti tiek naudojamą, tiek ir nenaudojamą įrangą bet kokiu atveju būtų įmanoma. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, nors ir sutiko su UAB „Sprendimų medis“ argumentu, kad atsakovės veikloje naudojama įranga gali dėvėtis ir taip iki galutinio sprendimo byloje priėmimo gali būti sugadinta, bet įvertinęs, kad esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ši įranga sudaro viso atsakovės gamybos proceso dalį, yra viena iš grandžių, reikalingų pasiekti galutinį gamybos rezultatą, priėjo išvadą, jog draudimas atsakovei naudoti ginčo įrangą būtų neproporcingas, nes atsakovė dėl to patirtų didelius nuostolius, o ieškovės galimi nuostoliai dėl įrangos nusidėvėjimo ar sugadinimo galėtų būti atlyginami ir kitais būdais.

18.       Taigi, minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, nors ir konstatavo, kad yra rizika, jog įranga nusidėvės, nepriėjo išvados, jog yra reali ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, nes, kaip minėta, ginčo įranga, net ir šiuo metu naudojama atsakovės, bet kuriuo atveju galės būti perduota ieškovei, jeigu bus priimtas jai palankus sprendimas, o galimi jos nuostoliai dėl įrangos nusidėvėjimo ir (ar) sugadinimo, gali būti atlyginti ir kitokiais būdais, tačiau, įrangos nusidėvėjimo rizika, priešingai nei siekia traktuoti ieškovė, nebuvo pripažinta pakankama laikinosioms apsaugos priemonėms ginčo tarp UAB „Sprendimų medis“ ir AB „Aksa“ atveju taikyti.

19.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovė, prašydama įpareigoti atsakovę AB „Aksa“ perduoti ieškovei UAB „Sprendimų medis“ saugoti dalį ginčo kilnojamųjų daiktų – proceso automatinio valdymo sistemą bei rankinio valdymo-indikacijos pultą, o taip pat ataskaitų, sąskaitų faktūrų, atitikties deklaracijų spausdinimo sistemą – iš esmės jokių naujų esminių aplinkybių, leidžiančių apeliacinės instancijos teismui padaryti priešingas išvadas, nei buvo padarytos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje, nenurodė.

20.       Nors, kaip minėta, ieškovė nauju prašymu prašo perduoti jai saugoti tik tam tikras betono gamybos linijos valdymo komplekso dalis, o ne uždrausti atsakovei apskritai naudotis visa ginčo įranga, kaip kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-955-302/2017 analizuotu atveju, iš bylos duomenų ir pačios ieškovės atskirojo skundo argumentų visiškai akivaizdu, kad be ieškovės prašomų jai perduoti betono gamybos linijos valdymo komplekso dalių visa įranga, t. y. visas kompleksas, negalės funkcionuoti, taigi, faktiškai prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nors ir pakeitus jų formuluotę, siekiama to paties tikslo kaip ir civilinės bylos Nr. 2-955-302/2017 atveju, t. y. apskritai sutrukdyti atsakovei naudotis ginčo įranga. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pirmiau Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi analizuotu atveju ieškovės prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tiek ir šiuo metu prašomų taikyti priemonių mastas iš esmės toks pat.

21.       Be to, ieškovė, siekdama paneigti išvadą dėl prašomų taikyti priemonių neproporcingumo ir įrodinėdama, jog atsakovė dėl ieškovės prašomų taikyti priemonių nepatirs nuostolių, nepagrįstai teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje padaryta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pakartota išvada, jog ieškovės ieškinyje prašoma išreikalauti įranga sudaro viso atsakovės gamybos proceso dalį, yra viena iš grandžių, reikalingų pasiekti galutinį gamybos rezultatą, prieštarauja įsiteisėjusioms Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2A-702-178/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-690/2018. Minėtoje byloje, kurioje buvo priimti ieškovės akcentuojami įsiteisėję procesiniai sprendimai, buvo sprendžiamas klausimas ar gamykla ir joje esanti įranga, tarp kurios yra ir ieškovei UAB „Sprendimų medis“ priklausanti įranga, pripažintini vientisu turtiniu kompleksu, tačiau ne tai, ar konkrečiai ieškovės UAB „Sprendimų medis“ prašoma išreikalauti iš neteisėto valdymo įranga sudaro atsakovės gamybos proceso dalį, yra reikalinga atsakovei, siekiant vykdyti jos veiklą. Be to, minėtose įsiteisėjusiose nutartyse, nors ir buvo pripažinta, kad gamykloje be ginčo įrangos yra dar vienas betono paruošimo kompleksas, todėl gamykla iš esmės galėtų ir toliau funkcionuoti, nekonstatuota, kad atsakovės AB „Aksa veikla, ieškovei perdavus jos prašomą įranga, apskritai nesutriktų ar jog atsakovė, netekusi šios įrangos, apskritai nepatirtų jokių nuostolių. Priešingai, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-702-178/2017 pripažinta, kad naudojant senąją betono gamybos liniją, kurios buvimo faktą šiuo metu nagrinėjamame atskirajame skunde akcentuoja ieškovė, ir kitas gelžbetonio gamybos linijas, kiltų nepatogumų, nes jos nėra pilnai automatizuotos. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovė su prašymu nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad jos prašomos jai atiduoti saugoti betono  gamybos linijos komplekso dalys lengvai bei greitai išmontuojamos ir jų išmontavimui neprireiktų pakankamai ilgo atsakovės veiklos nutraukimo laikotarpio (pavyzdžiui, dėl elektros atjungimo, siekiant išmontuoti įrangos dalis), o tai, neabejotinai, sukeltų atsakovės veiklos nuostolius, apie kuriuos buvo pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1016-943/2016. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, jos nurodomi teismų procesiniai sprendimai civilinėse bylose Nr. e2A-702-178/2017 ir Nr. e3K-3-287-690/2018, niekaip nepaneigia ieškovės prašomų priemonių, kai klausimas dėl galimybės ieškovei natūra grąžinti jos pašomą įrangą dar nėra išspręstas, neproporcingumo.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į ieškovės atskirojo skundo argumentus, papildomai pažymi, kad nors apeliantė teisi, teigdama, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata ir prejudicinės galios, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas ir jame turi būti nurodytos iš esmės naujos / papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018). Taigi, nors asmenims nėra apribojama teisė pakartotinai reikšti prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai savaime nereiškia, kad vėlesnį prašymą nagrinėjantis teismas negali atsižvelgti į ankstesnėse nutartyse padarytas išvadas tuo atveju, kai asmuo su pakartotiniu prašymu nepateikia jokių esminių naujų, paneigiančių anksčiau teismų padarytas išvadas, aplinkybių ir įrodymų. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į pačios ieškovės pozicijos šiuo klausimu nenuoseklumą – viena vertus, ji pati remiasi ir akcentuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje konstatuotą aplinkybę, jog yra rizika ginčo turtui nusidėvėti, tačiau, kita vertus, apeliuoja į nutarčių res judicata ir prejudicinės galios neturėjimą jai nepalankių teismo išvadų atveju.

23.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Sprendimų medis“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                 Rasa Gudžiūnienė

 


Paminėta tekste:
  • 2-1632-516/2015
  • 2-955-302/2017
  • e3K-3-287-690/2018
  • e2A-702-178/2017
  • 2-1016-943/2016
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 2-1268/2014
  • 2-1472/2014
  • e2-1331-178/2018
  • e2-1283-464/2018
  • 2-1294-823/2018