Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-02-10][nuasmeninta nutartis byloje][ATP-73-174-2017].docx
Bylos nr.: ATP-73-174/2017
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Palangos savivaldybės administracija 125196077 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
1. Administraciniai nusižengimai, susiję su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga (ANK 45-71 straipsniai)
2. ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
2.2. Pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje (ATPK 41-446 str.):
2.2.2. Pažeidimai gyventojų sveikatos apsaugos srityje:
2.2.2.2. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimai (ATPK 424 str.)
3. ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
3.26. Apeliacinis procesas
3.26.1. Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

                 Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-73-174/2017

                 Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00501-2016-3

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.1.; 2.2.2.2. (S)

 

dokpaieska

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2017 m. vasario 10 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria netenkintas D. M. skundas ir paliktas nepakeistas Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2016 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. SAVAD-25N-7355359-16, kuriuo D. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 424 straipsnio 3 dalį 86 Eur bauda.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

2016 m. spalio 3 d. Institucijos nutarimu D. M. pripažintas kaltu padaręs ATPK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 86 Eur bauda už tai, jog 2016-06-24 00.26 val. nuotraukomis, vaizdo, garso fiksavimo priemonėmis užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), iš kavinės „(duomenys neskelbtini) sklinda garsi muzika iš garso stiprinimo aparatūros, t. y. garso kolonėlių, kurių tvirtinimo vieta yra kavinės įstiklintose patalpose. Fiksavimo metu kavinės įėjimo laukinės durys buvo laikomos atidarytos, taigi neužtikrinant, kad po 24 valandos nakties kavinės viduje grojančios muzikos garsas nebūtų leidžiamas viešoje vietoje, t. y. į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Patikrinimo metu nustatyta, kad kavinei „(duomenys neskelbtini) vadovauja D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). D. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad būtų laikomasi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose“ taisyklių (toliau – Taisyklės) 12 ir 12.1 punktų reikalavimų, kuriuose numatyta, kad viešose vietose nuo 24 val. iki 6 val. yra draudžiama leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais. Viešąja vieta pagal minėtų taisyklių 6 punktą laikoma vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar pasitikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių.

Nesutikdamas su Institucijos 2016 m. spalio 3 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M. kreipėsi su skundu į Palangos miesto apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skundžiama 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. skundo ir paliko nepakeistą Institucijos 2016 m. spalio 3 d. nutarimą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos D. M. 2019-10-03 nutarimą Nr. SAVAD-25N-7355359-16, kuriuo jam už pažeidimą, numatytą ATPK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta 86 Eur bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nurodo, kad Institucijos 2016-10-03 nutarimu jis buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir jam buvo paskirta 86 Eur bauda už tai, kad jis pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose“ taisyklių (toliau - Taisyklės) 12, 12.1 punktų reikalavimus.

Minėto pažeidimo esmė ta, kad 2016-06-24 00.26 val. Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, priėję prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad iš kavinės sklinda muzika iš garso stiprinimo aparatūros, t. y. garso kolonėlių, kurių tvirtinimo vieta yra kavinės įstiklintose patalpose. Fiksavimo metu kavinės įėjimo laukinės durys buvo atidarytos, taigi neužtikrinant, kad po 24 val. viduje grojančios muzikos garsas nebūtų leidžiamas viešoje vietoje, t. y. į J. (duomenys neskelbtini) gatvę. Taigi jis, D. M., vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, neužtikrino, kad būtų laikomasi Taisyklių 12, 12.1 punktų (viešose vietose nuo 24 val. iki 6 val. yra draudžiama leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais) reikalavimo.

Institucijos 2016-10-03 nutarimą jis apskundė Palangos miesto apylinkės teismui, tačiau teismas skundo netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nors faktiškai kavinė yra uždaro tipo, tačiau ji pažeidimo padarymo metu nebuvo uždara dėl atvirų durų. Triukšmą buvo galima girdėti gatvėje, šalia kavinės, tai yra viešoje vietoje, todėl buvo pažeistas Taisyklių 12.1 punktas – muzika buvo leidžiama viešoje vietoje po 24 val., todėl jo veika kvalifikuota pagal ATPK 424 straipsnio 3 dalį.

Apelianto D. M. teigimu, skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl toliau nurodomų motyvų.

Dėl pažeidimo padarymo fakto

2016-06-24 Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius surašė jam, D. M., administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. SAVAD-25AN-69706296-16 pagal ATPK 424 straipsnio 3 dalį (Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas) dėl to, kad jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, neužtikrino, jog būtų laikomasi Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 12, 12.1 punktų reikalavimų (toliau Taisyklės), kuriose numatyta, kad viešose vietose nuo 24 val. iki 6 val. yra draudžiama leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja D. M., vadovaudamasi ta pačia protokolo formuluote, 2015 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. SAVAD-25N-73555359-16 (toliau – Nutarimas), D. M. teigimu, nevertindama jo paaiškinime nurodytų aplinkybių ir nekvestionuodama protokole nurodytų aplinkybių pagrįstumo, konstatavusi atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimo faktą, jam už ATPK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrė 86 Eur dydžio baudą.

Palangos miesto apylinkės teismas jo skundą dėl Institucijos 2016-10-03 nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo atmetė.

D. M. įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos esminės sąlygos administracinės atsakomybės taikymui nebuvo tinkamai įsigilinta į konkrečias faktines aplinkybes bei teisės normas.

Esminis Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-13 nutarties argumentas, kodėl teismas Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, yra tai, kad kavinės durys buvo neuždarytos, todėl leidžiama muzika buvo girdėti šalia kavinės, neva muzika pateko į (duomenys neskelbtini) gatvę į viešą vietą, todėl buvo pažeistas Taisyklių 12.1 punktas – muzika buvo leidžiama viešoje vietoje po 24 val. Apelianto nuomone, Palangos miesto apylinkės teismas neįsigilino į teisės normų sąvokas, išimtis ir taip formuoja ydingą teismų praktiką, kuri visiškai prasilenkia ne tik su protingumo ir teisingumo principais, bet ir su elementaria logika, todėl tokia neteisinga ir žmogaus teises varžanti praktika neturi būti formuojama.

Apeliantas pažymi, kad Taisyklių 12.1 punktas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai muzika yra leidžiama viešoje vietoje, turint minty viešą vietą kaip fizinę vietą. Nagrinėjamu atveju muzika buvo leidžiama ne viešoje vietoje, o stacionarioje lauko kavinėje. Šiuo konkrečiu atveju muzikos šaltinis buvo stacionarioje (uždaroje) patalpoje, todėl negali būti konstatuota, kad buvo nesilaikoma Taisyklių 12.1 punkto reikalavimų.

Kad muzika buvo leidžiama kavinės viduje ir dėl to nekyla ginčas, pripažino ir pats teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas: „Šiuo atveju nėra ginčo, jog muzika buvo leidžiama kavinės viduje.“ Todėl D. M. nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą dėl Taisyklių 12.1 punkto pažeidimo, dėl to jis buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 424 straipsnio 3 dalį. Kadangi Taisyklių 12.1 punkto pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę tik tais atvejais, kai muzika konkrečiai (vertinant tai, kad tiesioginis garso šaltinis yra viešoje vietoje) yra leidžiama viešoje vietoje, nagrinėjamu atveju nustačius, kad muzika buvo leidžiama kavinėje, t. y. ne viešoje vietoje, apelianto teigimu, administracinė atsakomybė pagal ATPK 424 straipsnio 3 dalį jam negalėjo kilti.

D. M. nuomone, administracinėn atsakomybėn jis galėjo būti traukiamas dėl Taisyklių 11 punkto, kuris numato, kad laikinose ir stacionariose prekybos ar paslaugų teikimo vietose naudoti lauko garsinę informaciją ir (ar) reklamą bei kitus triukšmo šaltinius nuo 8.00 val. iki 2.00 val. galima taip, kad prekyvietėje nebūtų viršijamas bendras gatvės fonas, pažeidimo, bet ne dėl Taisyklių 12.1. punkto pažeidimo. Kadangi tariamas pažeidimas fiksuotas 00.26 val., muzika iš kavinės sklido pasibaigus Taisyklių 11 punkto reguliavimo laikui (po 22 val.), buvo iškart taikytas Taisyklių 12.1. punktas ir laikoma, kad muzika buvo leidžiama viešoje vietoje, tai yra be išimties draudžiama nuo 24 val. iki 6 val. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinė prilyginta viešai vietai, nors Taisyklių 6 punkto prasme į šią sąvoką nepatenka. Be to, D. M. atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 13 punktas numato 11 punkto taikymo išimtis Taisyklių 11 punkto reikalavimai netaikomi uždarose patalpose grojamai muzikai, skleidžiamai garsinei informacijai, reklamai ir kitiems triukšmo šaltiniams, jei neviršijamas Lietuvos higienos normoje HN33:2011 nurodytas maksimalus garso lygis, tačiau tai yra Taisyklių 11 punkto, o ne 12 punkto išimtis.

Taigi kavinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 6 punkte įtvirtintos sąvokos „Vieša vieta“, dėl to negali būti taikomas Taisyklių 12.1 punktas. Viešąja vieta pagal minėtų Taisyklių 6 punktą laikoma vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar pasitikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių). Teismų praktikoje numatyta, kad kavinė, kurios kiemo terasoje yra staliukai lankytojams, laikytina lauko kavine, dėl to pripažįstama viešąja vieta (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-144-147/2016). Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinė negali būti laikoma lauko kavine, nes tik kavinės viduje stacionariose, uždarose patalpose yra staliukai lankytojams. Atsižvelgiant į Taisyklių 6 punkte nustatytą reglamentavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra vieša vieta. Kadangi Palangos miesto apylinkės teismas neginčija ir sutinka, kad muzika buvo leidžiama kavinės viduje, tai negalėjo būti taikomas Taisyklių 12.1. punktas, kuris draudžia leisti muziką viešose vietose. Uždaros kavinės „(duomenys neskelbtini)“ prilyginimas viešai vietai yra nepagrįstas ir neteisėtas. Toks plečiamasis viešosios vietos sąvokos taikymas prasilenkia su įprastomis gyvenime nusistovėjusiomis normomis.

Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 6 punkte įtvirtintos vartojamos sąvokos ir apibrėžimai. Vadovaujantis Taisyklių „vieša vieta“ sąvokos išaiškinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinė nepatenka į šios sąvokos apibrėžtį, todėl nesuprantama, kodėl teismas plečiamai aiškina ir interpretuoja Taisyklių nuostatas taip, kad jos automatiškai savyje jau būtų užprogramavusios pažeidimą.

Taisyklių 6 punkte taip pat yra išaiškintos ir „stacionaraus triukšmo šaltinio“ bei „uždaros patalpos“ sąvokos: „Stacionarus triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama“ bei „Uždaros patalpos tai izoliuota patalpa, kurios sienos, langai ir durys neleidžia sklisti garsui į aplinką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės pastatas yra vientisas statinys, jį nuo viešų erdvių skiria stacionarios sienų konstrukcijos, buvimo vieta nekintama. Šias aplinkybes patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esanti vaizdinė medžiaga, taip pat ir vyr. specialisto R. R. 2016-06-25 tarnybinis pranešimas Nr. 161, kuriame nurodoma, jog „2016-06-24 00.26 val. (duomenys neskelbtini) gatve priėjus prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ <...> užfiksuota, kad iš minėtos kavinės sklinda garsi muzika iš garso stiprinimo aparatūros, t. y. garso kolonėlių, kurių tvirtinimo vieta yra kavinės įstiklintose patalpose“. Tai akivaizdžiai įrodo, kad kavinė „(duomenys neskelbtini)“ yra izoliuota patalpa. Taip pat Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad patalpose nebuvo užfiksuota vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema, kuri būtina uždarose patalpose, o, pasak Institucijos, šis faktas leidžia daryti išvadą, kad kavinėje sklindantis triukšmas nėra tinkamai apsaugotas nuo sklidimo į išorę. Šis Institucijos teiginys, apelianto teigimu, yra nepagrįstas jokiais įrodymais, ir byloje taip patvirtinančių duomenų nėra. D. M. pažymi, kad kavinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumontuoti oro kondicionieriai, kurie užtikrina oro vėdinimo (kondicionavimo) funkcionavimą, todėl Institucijos teiginys yra visiškai neteisingas ir juo remtis negalima.

Palangos miesto apylinkės teismas nutartyje taip pat nurodė, kad: „Faktiškai kavinė yra uždaro tipo, tačiau ji pažeidimo padarymo metu nebuvo uždara dėl atvirų durų. D. M. vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas kavinės neprilygino viešajai vietai Taisyklių 6 punkto prasme, tačiau nurodė, kad dėl atvirų durų garsas sklido į gatves į viešą vietą. Taigi teismas sutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra stacionari, izoliuota, uždara patalpa. Taisyklių 6 punkto prasme uždaros patalpos ir suprantamos faktiškai uždaro tipo patalpos tai izoliuota patalpa, kurios sienos, langai ir durys neleidžia sklisti garsui į aplinką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek sienos, tiek langai, tiek durys neleidžia sklisti garsui į aplinką. Apylinkės teismo teiginys, kad dėl atidarytų durų patalpos tampa nebe uždaro tipo Taisyklių 6 punkto prasme, yra klaidingas ir prieštaraujantis tiek Taisyklėms, tiek kitiems įstatymas, kurie aiškina šias sąvokas, tiek protingumo principui.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 96 dalį patalpa laikoma sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties erdvė. Bendru atveju laikoma, kad patalpa yra iš visų pusių atitvaromis, t. y. grindimis, sienomis (ar pertvaromis) ir lubomis (įskaitant duris, langus) apribota nustatytos paskirties uždara erdvė. Neuždara erdvė, kurios atitvaros nėra visiškai sujungtos vienos su kitomis ar nėra kurios nors atitvaros ar jos dalies, nelaikoma uždara erdve (patalpa). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinę galima laikyti stacionaria, uždara patalpa pagal Taisyklių 6 punkto aiškinimą ir tam įtakos nedaro atidarytos / uždarytos kavinės durys. Taisyklių 12 punktas numato draudimus leisti muziką viešose vietose. Šiuo atveju šaltinis, iš kurio sklido garsas, nebuvo viešoje vietoje, o stacionariose patalpose. Taisyklių 12 punkte nėra suformuota nuostata, kad iš stacionarių patalpų leisti muziką, kuri sklinda į viešas vietas (neišeinant iš Taisyklių numatytos sąvokos aiškinimo ribų), draudžiama. Plečiamai aiškinant Taisyklių 12 punktą, galima pasiekti paradoksą, nes tokiu atveju traukti administracinėn atsakomybėn ir skirti nuobaudas būtų galima praktiškai visiems asmenims, esantiems Palangos gatvėse po 24 val.

Apelianto D. M. teigimu, išdėstyti argumentai akivaizdžiai rodo, kad jis nepažeidė Taisyklių 12.1 punkto, kuris be išimčių draudžia tik viešosiose vietose nuo 24 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, nepriklausomai nuo to, koks yra skleidžiamo garso lygis, reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka Taisyklių 6 punkte išaiškintas stacionaraus triukšmo šaltinio, uždarų patalpų sąvokas, šiuo atveju kavinėje grojamai muzikai turėjo būti taikomi Taisyklių 13 punkto reikalavimai, o ne 12.1 punkto reikalavimai, tai reiškia, kad kavinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ galima leisti muziką visą parą, neviršijant Lietuvos higienos normoje HN33:2011 nustatytų maksimalių triukšmo ribų. Taigi Institucija administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ne pagal tą Taisyklių pažeidimo punktą, nagrinėjamu atveju, pasak apelianto, jis galėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už Taisyklių 13 punkto pažeidimą, tokiu atveju būtų fiksuojama grojama muzika iš stacionarių kavinės patalpų, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai neišvengiamai būtų turėję užtikrinti sklindančio triukšmo garso lygio nustatymą tam, kad būtų pagrindas fiksuoti administracinio teisės pažeidimo buvimą. Tačiau fiksuojant administracinį teisės pažeidimą nebuvo nustatinėjamas ir fiksuojamas triukšmo lygis, nes buvo pritaikytas ne tas Taisyklių punktas. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad Joninių dieną, t. y. 2016-06-24, 00.26 val. iš kavinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklido garsi muzika. Tačiau jokių įrodymų, kad sklidusi muzika buvo garsi ir kad tas garsas viršijo Lietuvos higienos normoje HN33:2011 nustatytus maksimalius dydžius, nebuvo pateikta. Kadangi jokių matavimų Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai vykdyto patikrinimo metu neatliko, todėl nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo byloje naudojami argumentai, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklidusi muzika buvo garsi, tačiau dėl to nebuvo atliktas triukšmo lygio matavimas, neturi teisinės reikšmės.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė: „Pažymėtina, kad  atsakomybei pagal ATPK 424 str. 3 d. kilti, triukšmo fakto nustatyti netgi nėra būtina, kadangi atsakomybė kyla vien už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Apelianto nuomone, šis teismo teiginys prieštarauja Taisyklių tikslui reglamentuoti veiklas, kurias vykdant skleidžiamas triukšmas“. ATPK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo 86 Eur iki 289 Eur. Taigi ATPK 424 straipsnio 3 dalyje numato atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Minėta norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Šiuo atveju jam, D. M., inkriminuotas ATPK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas susietas su Taisyklių 12.1 punktu, kuriame nurodyta, kad viešose vietose nuo 24 val. iki 6 val. yra draudžiama leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais. Jeigu nėra triukšmo fakto, tai nėra pagrindo konstatuoti esant Taisyklių pažeidimą. Manytina, kad atsakomybei pagal ATPK 424 straipsnio 3 dalį kilti, triukšmo faktą nustatyti, kaip to reikalaujama, yra būtina. Jeigu šiuo atveju Institucija būtų pritaikiusi Taisyklių 13 punktą tam, kad būtų galima konstatuoti pažeidimą, reikėtų nustatyti, ar triukšmas neviršijo Lietuvos higienos normoje HN33:2011 nustatytų maksimalių triukšmo ribų, kitaip negalima konstatuoti, kad buvo nesilaikyta Taisyklių 13 punkto reikalavimų.

Dėl Taisyklių prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams

D. M. nurodo, kad jo skunde buvo pažymėta, jog Taisyklės prieštarauja aukštesniosios galios teisės aktams Triukšmo valdymo įstatymui ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 patvirtintai Lietuvos higienos normai HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, todėl jos negali būti taikomos, nustatant administracinę atsakomybę pagal ATPK 424 straipsnio 3 dalį. Minėtais teisės aktais nustatytas triukšmu laikytinas garso lygis, todėl garsas, neviršijantis nustatytos normos, negali būti laikomas triukšmu. Tačiau teismas nepagrįstai atmetė skundo argumentus dėl administracinės atsakomybės netaikymo dėl galimo Taisyklių 12.1. punkto normos prieštaravimo aukštesniosios galios teisės aktams. Teismas nusprendė, kad galimas Taisyklių 12.1. punkto normos prieštaravimas aukštesniosios galios teisės aktams nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakomybės tokios normos pagrindu taikymui.

Apelianto nuomone, teismas šiuo klausimu neįsigilino į skunde nurodytas aplinkybes, jų visapusiškai ir objektyviai neišanalizavo. D. M. nurodo nesutinkantis su teismo pozicija, kad tai neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės tokios normos pagrindu taikymui. Jeigu Taisyklės prieštarauja aukštesniosios galios teisės aktams (o tai, D. M. įsitikinimu, yra akivaizdu), tai jų taikymas yra negalimas, ir jis negali būti pripažintas kaltu pagal ATPK 424 straipsnio 3 dalį.

D. M. pažymi, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, ir pagrindui kreiptis į administracinį teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas dėl taikytino teisės akto atitikties aukštesniosios galios teisės aktams. Klausimas dėl minėtų Taisyklių prieštaravimo aukštesniosios galios teisės aktams buvo keliamas ne tik šioje, bet ir kitose bylose (Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracin teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-164-360/2016, Nr. ATP-144-147/2016), todėl į tai turėtų būti atsižvelgta ir imtasi veiksmų įsitikinti, ar taikytinas teisės aktas neprieštarauja aukštesniosios galios teisės aktams, kadangi dėl šių Taisyklių, kaip matyti, kyla daug ginčų ir diskusijų. Be to, D. M. atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Taisyklės, Palangoje nuo 24 val. draudžiančios apskritai bet kokį triukšmą, yra „represinės“, pažeidžiančios žmonių teises ne tik į poilsį, bet ir kitas teises, tokias kaip teisę į darbą. Taigi Palangos miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams, kuriems suteikta teisė prižiūrėti, kaip yra laikomasi minėtų Taisyklių, yra palikta neribota teisė veikti ir bausti asmenis už bet ką“. Taip pareigūnams yra palikta neribota teisė savivaliauti. Vadovaujantis Taisyklėmis, po 24 val. suskambus mobiliojo ryšio telefonui, visiems be išimties asmenims, esantiems viešoje vietoje, turėtų būti rašomi administracinio teisės pažeidimo protokolai, kadangi tokia logika yra paremtos Taisyklėmis, nes jos draudžia apskritai bet kokį triukšmą (o Institucija triukšmu gali laikyti ir laiko, kaip matyti iš bylos medžiagos, bet ką, kadangi jokių matavimų nereikia atlikti). Jau vien šis faktas rodo, kad Taisyklės yra „per griežtos“, todėl akivaizdu, jog prieštarauja aukštesniosios galios teisės aktams (kokiems, konkrečiai išvardyta skunde). Teismo pareiga yra vykdyti teisingumą, todėl privalu užtikrinti, kad žmonių teises varžantys teisės aktai nebūtų taikomi Lietuvos Respublikoje.

Taigi teismas nepagrįstai nevertino ir atmetė skundo argumentus dėl administracinės atsakomybės netaikymo dėl galimo Taisyklių 12.1 punkto prieštaravimo aukštesniosios galios teisės aktams. Minėtose Taisyklėse, pakeičiant aukštesniosios galios teisės akto reglamentavimą (triukšmo valdymo įstatymo, 2011-06-13 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-604) nustatoma, kad triukšmu laikomas iš esmės nulinį garso slėgio lygį viršijantis garsas. Savivaldos teisėkūros organo nustatytas teisinis reglamentavimas prieštarauja aukštesniosios galios teisės aktui ir negali būti taikomas, nustatant administracinę atsakomybę pagal ATPK 424 straipsnio 3 dalį.

Dėl protingumo principo

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 straipsnis). Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu.

Teismas, atsižvelgdamas į kiekvienos bylos konkrečias aplinkybes ir siekdamas įgyvendinti teisingumą, privalo vadovautis teisingumo bei protingumo principais, kurie yra bendrieji teisės principai.

Nagrinėjamu atveju administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas per vasaros sezono šventę Jonines. Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai vos po 00.00 val., t. y. 00.26 val., priėję prie kavinės UAB „(duomenys neskelbtini), iškart fiksavo Taisyklių pažeidimą.

D. M. pabrėžia, kad vasara, Joninių šventė Palangos verslininkams yra viena daugiausiai žadančių švenčių verslo prasme, nes tuo metu yra bene daugiausiai žmonių vasaros sezono metu. Tačiau Palangos miesto savivaldybė į tai neatsižvelgia, nesivadovauja protingumo principu, o aklai ieško pažeidimų, tarsi norėdami „nuslopinti“ Palangos verslą.

Šiuo atveju pagal galiojančias Taisykles net švenčių metu negalima leisti muzikos stacionariame pastate (nekalbama apie viešą vietą), nes bus nustatytas vienas ar kitas Taisyklių punkto pažeidimas, todėl galiausiai bus paskirta nuobauda.

Kaip jau buvo akcentuota skunde, vadovaujantis nagrinėjamomis Taisyklėmis, po 24 val. turi būti visiška tyla, neatsižvelgiant į tai, kad pačiame Palangos mieste, o ypač (duomenys neskelbtini) gatvėje, žmonių skaičius po vidurnakčio didėja. Tačiau kavinėje negali groti jokia muzika, kadangi klientui įeinant ar išeinant į kavinės patalpas, bus praveriamos durys ir bus girdimas triukšmas viešoje vietoje bei konstatuotas Taisyklių 12.1 punkto pažeidimas. Visiškai neatsižvelgiama nei į pačių poilsiautojų poreikius (t. y. nė vienas poilsiautojas neis į kavinę, kurioje bus priverstas sėdėti tyloje), ypač švenčių metu, nei į Palangos vietinį verslą.

Šioje byloje esančioje vaizdo medžiagoje užfiksuota ir girdima pokalbyje, kad kavinės durys neuždarytos vien dėl to, kad dėl didelio kiekio darbo ir žmonių, esančių kavinėje, gausos buvo nepastebėta, kad jau po vidurnakčio durys yra atidarytos. Jo, D. M., ir Institucijos atstovo pokalbyje girdima, kad jis tuoj pat pažadėjo uždaryti duris ir tai padarė, tai rodo geranorišką nusiteikimą ir jokiu būdu nepiktnaudžiavimą esama padėtimi. Taip pat pokalbyje girdima, kaip jis aiškina, jog UAB „(duomenys neskelbtini) turi įrangą, leidžiančią matuoti sklindančio triukšmo (muzikos) lygį, todėl dirba neviršydama leistinų triukšmo dydžių. Tai reiškia, kad iš kavinės sklindančios muzikos garsas neviršija numatytų normų. Vertinant visetą, durys buvo paliktos atidarytos ne specialiai ar iš piktos valios, nesilaikant nustatytos tvarkos, o vien dėl to, kad dėl objektyvių priežasčių buvo prarasta laiko nuovoka, tačiau Institucija neatsižvelgė, kad buvo šventinė naktis, nesivadovavo protingumo principu, o tiesiog piktnaudžiaudama esama padėtimi surašė protokolą.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, esant tokiai tvarkai ir plečiamajam Taisyklių aiškinimui, visiems žmonėms, iš jų ir pačios Institucijos darbuotojams, taip pat turėjo būti surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, kadangi pastarieji, fiksuodami neva jo, D. M., pažeidimą, kalbėjo, vadinasi, skleidė triukšmą viešoje vietoje. Pagal minimas Taisykles to užtenka, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Taigi ši aplinkybė tik dar kartą parodo nagrinėjamų Taisyklių absurdiškumą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. apeliacinio skundo ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-13 nutartį.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, be kita ko, numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 eurų mažesnis. ANK 48 straipsnio 3 dalis už veiką, dėl kurios D. M. buvo nubaustas šioje byloje (ATPK 424 straipsnio 3 dalis), numato baudą nuo 80 Eur iki 300 Eur. ATPK 424 straipsnio 3 dalis už veiką, dėl kurios padarymo D. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, numatė baudą nuo 86 Eur iki 289 Eur. Kaip matyti, nuo 2017-01-01 įsigaliojęs ANK administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. teisinės padėties, ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio prasme, nešvelnina, todėl jo veika neperkvalifikuotina, ir apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame D. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius ATPK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai kavinę „(duomenys neskelbtini)“ pripažino viešąja vieta Taisyklių 6 punkto prasme, todėl netinkamai nustatė, jog buvo pažeistas Taisyklių 12.1 punkto reikalavimas. Kadangi muzika buvo leidžiama stacionarioje lauko kavinėje, o ne viešojoje vietoje, nagrinėjamu atveju, D. M. nuomone, jis galėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už Taisyklių 13 punkto pažeidimą. Tačiau jokių įrodymų, kad iš kavinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklidusi muzika buvo garsi, t. y. kad triukšmo lygis viršijo Lietuvos higienos normoje HN33:2011 nustatytus maksimalius dydžius, pateikta nebuvo (triukšmo lygio matavimas nebuvo atliktas). Be to, D. M. nuomone, nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad pažeidimas fiksuotas Joninių šventės metu, t. y.  palankiu verslo prasme metu, todėl patikrinimą atlikę Institucijos pareigūnai turėjo vadovautis protingumo principu, o ne formaliai fiksuoti pažeidimą. Be to, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nevertino ir atmetė skundo argumentus dėl administracinės atsakomybės netaikymo dėl galimo Taisyklių 12.1. p. normos prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams. Su šiais D. M. skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantui yra nepriimtinos apylinkės teismo išvados ir, jo nuomone, byloje surinkti įrodymai bei nustatytos aplinkybės turi būti vertinami kitaip, savaime nereiškia, kad ginčijami administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys skundžiamame teismo procesiniame sprendime buvo įvertinti netinkamai ir kad teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. M. kaltė padarius ATPK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta.

ATPK 424 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Minėta norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, nagrinėjamu atveju – į Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisykles (toliau – Taisyklės), patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-15. Šių taisyklių 12.1. punktas, kurio pažeidimu kaltinamas D. M., draudžia viešosiose vietose nuo 24 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais. Viešoji vieta pagal Taisyklių 6 punktą laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių.

Iš byloje bei CD laikmenoje esančių fotonuotraukų, taip pat vaizdo įrašo matyti, kad kavinės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo durys yra atidarytos. Nors apeliantas teigia, kad durys buvo ne specialiai atidarytos (pvz. jas užfiksuojant), tačiau, kaip matyti tiek iš byloje pateiktų fotonuotraukų, tiek iš vaizdo medžiagos, kavinės durys buvo ne pravertos, o atidarytos taip, kad neužsidarytų. Durys buvo uždarytos tik Institucijos atstovams nurodžius. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti ir girdėti, kad 2016-06-24 00.26 val. pro atidarytas kavinės „(duomenys neskelbtini)“ duris sklinda garsi muzika iš garso stiprinimo aparatūros, t. y. garso kolonėlių, kurių tvirtinimo vieta yra kavinės įstiklintose patalpose. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad iš kavinės sklindantis muzikos grojimas bei kitas triukšmas buvo aiškiai girdėti gatvėje, šalia kavinės, tai yra viešoje vietoje, o tai neabejotinai galėjo trukdyti gyventojų bei poilsiautojų ramybę, poilsį bei trikdyti viešąją tvarką. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, dėl Taisyklių 12.1 punkto, be išimčių draudžiančio viešosiose vietose nuo 24 val. iki 6 val. leisti muziką, pažeidimo, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas fiksuotas 00.26 val., abejonių nekyla.

Apygardos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju muzika buvo leidžiama stacionarioje lauko kavinėje, todėl ji negali būti laikoma vieša vieta Taisyklių 6 punkto prasme. Pagal Taisyklių 6 punktą, viešąja vieta laikytina vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos. Akivaizdu, kad kavinė „(duomenys neskelbtini)“ yra vieta, kurioje teikiamos paslaugos (maitinimo ir kt.) Palangos miesto gyventojams ir svečiams, todėl ši kavinė neabejotinai yra vieša vieta. Pažymėtina ir tai, jog pagal Taisyklių 6 punktą, uždaros patalpos – tai izoliuota patalpa, kurios sienos, langai ir durys neleidžia sklisti garsui į aplinką. Byloje nustatyta, kad 2016-06-24 00.26 val. kavinės durys buvo atidarytos taip, kad jos neužsidarytų, ir pro jas sklido garsi muzika bei kitas triukšmas. Be to, patikrinimą atlikusių viešosios tvarkos specialistų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pastato dalis – kavinės (duomenys neskelbtini)dengta lauko terasa, iš kurios sklido muzika, nėra sandari. Patikrinimo metu užfiksuotos kavinės atviros nesandarios angos, slankiojantys langų stiklai, neturintys sąlyčio vienas su kitu, taip pat nustatyta, kad kavinės lauko terasoje nebuvo užfiksuota stacionari vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema, kuri būtina uždarose patalpose. Šių duomenų kontekste nekyla abejonių, kad kavinės „(duomenys neskelbtini)“ dengta lauko terasa pažeidimo fiksavimo metu nebuvo uždara (izoliuota) patalpa Taisyklių 6 punkto prasme. Esant tokioms aplinkybėms, Taisyklių 12.1 punkto reikalavimo, draudžiančio nuo 24 val. iki 6 val. leisti muziką bei groti muzikiniais instrumentais, turėjo būti paisoma, nepriklausomai nuo to, koks garso lygis buvo skleidžiamas. Pažymėtina, kad apelianto skunde nurodomas garso lygio matavimas būtų svarbus tik tuo atveju, jei asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Taisyklių 13 punkto, kuris taikomas tik uždarose patalpose grojamai muzikai, skleidžiamai garsinei informacijai, reklamai ir kitiems triukšmo šaltiniams, pažeidimo. Tačiau ši norma atviroje kavinėje leidžiamai / grojamai muzikai netaikytina, todėl šiuo atveju triukšmo lygio kavinėje nebuvo būtina matuoti.

Vertinant byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuotina, kad D. M. veika pagal ATPK 424 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 424 straipsnio 3 dalyje. Atmesdamas D. M. skundą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams.

Atsakydamas į skundo argumentą, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai atmetė skundo argumentus dėl administracinės atsakomybės netaikymo dėl galimo Taisyklių 12.1 punkto normos prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams – Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymui ir 2011-06-13 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 patvirtintai Lietuvos higienos normai HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, apygardos teismas pažymi, jog klausimas dėl teismo kreipimosi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindui kreiptis į administracinį teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas dėl taikytino teisės akto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 12.1 punkto norma ta apimtimi, kuria nėra nustatyti draudžiamo garso (triukšmo) ribiniai dydžiai ar vertinamieji kriterijai, atitinka Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 19 dalies, 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 7, 8 ir 10 punktų nuostatas. Pagrįstų abejonių dėl minėtų Taisyklių 12.1 punkto normos atitikties Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymui bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normai HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ apeliacinės instancijos teismui nekyla, todėl D. M. prašymas kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą atmestinas.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog D. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. M. nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                                                    Violeta Miliuvienė


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATP-164-360/2016
  • ATPK 284 str. Aplinkybės, išaiškintinos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą
  • ATPK 257 str. Įrodymų įvertinimas