Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-07-02][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-1730-470-2021].docx
Bylos nr.: e2-1730-470/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Žuvinto biosferos rezervato direkcija 190741384 atsakovas
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 188724381 Ieškovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis asmuo
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 288739270 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.2.7.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.3.2. Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1.14.3. Ieškinio trūkumų šalinimas
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
3.1.11.4. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
2.1.6. Bylos dėl panaudos (neatlygintinio naudojimosi daiktu)
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
3.1.11. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai
3.1.14. Ieškinys

?NUTARTIS

                                                     Civilinė byla Nr. e2-1730-470/2021

                                                                Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00415-2021-4                                                                        Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

2.4.2.2.; 2.6.16.8., 2.6.17.; 3.2.6.5.

 

 

img1 

 

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. birželio 22 d.

Alytus

 

        Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

sekretoriaujant Redai Narijauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei D. U.,

atsakovės atstovui R. V.,

trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų V. P.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei D. Š.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Žuvinto biosferos rezervato direkcijai su trečiaisiais asmenimis Nacionaline mokėjimų agentūra, Nacionaline žemės tarnyba, A. P., V. P. dėl panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

 

        Teismas

 

n u s t a t ė :        

 

                ieškovė Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Ieškovė, Tarnyba) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti Žuvinto biosferos rezervato direkcijos (toliau – Atsakovė, Direkcija) 2015-05-29 panaudos sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis A. P. (sutarties Nr. ŽBR 02-15) ir V. P. (sutarties Nr. ŽBR 03-15), pripažįstant sutartis negaliojančiomis ab initio ir tuo pagrindu įpareigoti atsakovą kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu panaikinti panaudos sutarčių registraciją nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

                Ieškovė ieškinyje ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Aplinkos ministerija Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje atliko auditą ir nustatė rezervato direkcijos veiklos pažeidimų. Kaip buvo nustatyta, 2015-01-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Direkcijai patikėjimo teise buvo perduoti suformuoti keturi valstybinės žemės sklypai. Direkcija dėl dviejų žemės sklypų 2015-05-29 sudarė panaudos sutartis su A. P. ir V. P.. Panaudos sutartimi A. P. suteikta teisė neatlygintinai vykdyti gamtotvarkos veiklą 15 ha Žuvinto gamtinio rezervato sklypo pievų ir šlapynių plote, esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat šia sutartimi A. P. suteikta teisė deklaruoti minėtą plotą Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos išmokoms gauti. Pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis - konservacinės paskirties žemė. Panaudos sutartis sudaryta iki 2023-12-31 (8 metams), Aplinkos ministerijos audito atlikimo metu ji buvo galiojanti, pagal ją vykdoma veikla, gaunamos išmokos.

                Panaudos sutartimi su V. P. nustatyta, kad pastarajai suteikiama neatlygintina teisė gamtotvarkos veiklai vykdyti 12 ha Žuvinto gamtinio rezervato sklypo pievų ir šlapynių plote, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat šia sutartimi V. P. suteikta teisė deklaruoti minėtą plotą Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos išmokoms gauti. Pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis - konservacinės paskirties žemė. Panaudos sutartis buvo sudaryta iki 2019 m. gruodžio 31 d. (4 metams). 

                Tiek A. P., tiek V. P. deklaravo žemės ūkio naudmenas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemones (2019 m. duomenimis, deklaruoti plotai pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“).

                Direkcijos sudaryti panaudos sandoriai su fiziniais asmenimis turi būti panaikinti, pripažįstant juos negaliojančiais nuo sudarymo momento, nes jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 4 p. nurodyta, kad valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijos valdo ir naudoja joms suteiktą valstybinę žemę patikėjimo teise. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka subjektams, tačiau tarp tokių subjektų nėra nurodyti fiziniai asmenys. V. Ž. įstatymo 7 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. Patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti arba kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių , patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-06-10 nutarimu Nrfr. 629 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimo Nr. 1428 pakeitimo 5.1 papunktyje reglamentuojama, kad valstybinės žemės sklypai perduodami neatlygintinai naudotis tik valstybės ar savivaldybių funkcijoms atlikti).

                Atsakovė neneigia šių sutarčių sudarymo fakto, tačiau vadina jas „gamtotvarkos“ sutartimis, nors sutarčių turinys rodo, kad 2015-05-29 su A. P. ir V. P. buvo sudarytos būtent žemės sklypų panaudos sutartys. Direkcija minėtomis žemės panaudos sutartimis suteikė A. P. ir V. P. teisę deklaruoti žemės plotus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos išmokoms iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NMA) gauti. Pažymėtina, jei direkcija būtų nesudariusi sandorių, ji būtų galėjusi pati tvarkyti minėtus žemės plotus pagal priemonę „Specifinių pievų tvarkymas“, nes pievų tvarkymui ji turi reikiamą techniką ir galimybes (tik neturi gyvulių), pati prižiūri kitus Žuvinto biosferos rezervato žemės plotus ir deklaruoja bei gauna išmokas iš NMA. Tarnybos duomenimis, A. P. ir V. P. galimai išmokėtos už 2017-2019 metus sumos, kurios apskaičiuotos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254, 8 punktą, sudaro 4784 eurus (A. P.) ir 3738 eurus (V. P.). Vadinasi, Direkcija, sudarydama minėtas neteisėtas sutartis, sudarė sąlygas šiems fiziniams asmenims neteisėtai deklaruoti žemės plotus ir gauti valstybės išmokas. Tokie neteisėti sandoriai pažeidė viešąjį interesą ir sudarė išskirtines sąlygas pasinaudoti Direkcijos materialiuoju turtu A. P., o 2015-2019 metais ir V. P.. 

                Direkcijos vadovas A. P. įsakymu nutraukė su A. P. panaudos sutartį, tačiau tik 2020-11-24 kreipėsi į VĮ registrų centrą dėl jos išregistravimo. Ieškinio pateikimo dieną patikrinus Registrų centro duomenis, buvo matyti, kad panaudos sutartis su A. P. yra išregistruota, tačiau nurodoma, kad ji galioja iki 2023-12-31. Su V. P. sudarytos panaudos sutarties galiojimo (2015-2019 m.) ir registracijos faktas tebėra įrašytas Registrų centre. Taip pat Registrų centre įrašyti duomenys apie A. P. panaudos sutartį, nepaisant to fakto, kad 2020-10-21 ši sutartis buvo nutraukta.

                Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, jeigu jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad į ieškinio pateikimo teismui dieną Registrų centre tebėra įrašyti duomenys apie minėtas panaudos sutartis, iš ieškinio reikalavimo panaikinti šias sutartis, pripažįstant negaliojančiomis ab initio, išplaukia būtinybė panaikinti ir tokius Registrų centro duomenis. Analogiškai atstovė nurodė ir teismo posėdžio metu.

                Atsakovė Žuvinto biosferos rezervato direkcija pateikė atsiliepimą į ieškinį ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad nesutinka, jog sutartys, kurias ji laiko ne panaudos, bet gamtotvarkos sutartimis, būtų išregistruotos iš nekilnojamojo turto registro, tačiau nesutinka, jog jos būtų pripažintos negaliojančiomis ab initio. Paaiškino, kad Direkcija sudarė gamtotvarkos sutartis nenurodydama, jog jos yra panaudos sutartys, o savo turiniu jos neturėtų būti priskiriamos panaudos sutartims. Sutartimis Direkcija suteikė neatlygintiną teisę vykdyti labai ribotą, būtiną gamtotvarkos veiklą (Sutarties 1 p.), kurios pati Direkcija negali vykdyti, nes neturi gyvulių, tačiau nesuteikia teisės jokiai kitai veiklai samtinio rezervato teritorijoje vykdyti (Sutarčių 5 p.), todėl nėra pagrindo teigti, jog Sutartyse valstybės turtas - šiuo atveju žemė, yra perduodami fiziniams asmenims. Visame gamtinio rezervato sklype Žuvinto biosferos rezervato Direkcija vykdė visas funkcijas pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kurie yra numatyti konservacinės paskirties žemės sklype ir kurios yra reikalingos ten saugomoms gamtinėms vertybėms užtikrinti. Ginčo sutartys pagal savo turinį labiau atitinka Civilinio Kodekso 6 knygos 6.969 straipsnyje pateikiamą Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sampratą „Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi“. Gamtotvarkos veiklos sutartys su A. P. ir V. P. 2015-05-29 pasirašytos siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą - natūralių pievų ganymą, kai ganosi mėsiniai galvijai Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane numatytose Žuvinto gamtinio rezervato zonose. Žuvinto biosferos rezervato direkcija savarankiškai vykdyti tokios specifinės veiklos, kuri yra optimaliausia pakrančių Žuvinto ežero buveinių išsaugojimui, negali, nes neturi gyvulių. Ūkininkai A. P. ir V. P. įgijo gyvulius dalyvaudami gamtotvarkos veikloje, kurią vykdė VšĮ Gamtos paveldo fondas įgyvendindamas projektą “Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse II“. Projekto partneriai buvo Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir saugomų teritorijų (Žuvinto biosferos rezervato, Čepkelių valstybinio rezervato, Kamanų valstybinio rezervato, Viešvilės valstybinio rezervato, Labanoro regioninio parko) direkcijos. Visos projekto veiklos, įskaitant specialų mėsinių galvijų pirkimą ūkininkams ganymui gamtiniame rezervate, projekto vykdytojo yra derintos su projekto partneriais, o Aplinkos ministerija ir Saugomų teritorijų tarnyba delegavo savo atstovus į projekto Priežiūros komitetą.

                Gamtos paveldo fondas nupirko mėsinių galvijų bandą, o A. P. ir V. P. pasirinkti kaip tinkamiausi ir su jais pasirašytos sutartys dėl gyvulių perdavimo jiems. Sutartimis buvo užtikrinama gamtotvarkos veikla, būtina Žuvinto biosferos rezervato Tvarkymo plano sprendinių aptariamoje teritorijoje įgyvendinimui. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba neteisingai nurodo, jog Žuvinto biosferos rezervato direkcija būtų galėjusi pati tvarkyti minėtus žemės plotus pagal priemonę „Specifinių pievų tvarkymas“.

                Žuvinto biosferos rezervato direkcija savo veikloje vadovaujasi Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema (ribų ir tvarkymo planu), kuris (14.2.4. p. ) nurodo: „Žuvinto gamtiniame rezervate esančius ganymo ir šienavimo plotus rekomenduojama prižiūrėti pagal čia sutinkamų natūralių buveinių ir rūšių buveinių tvarkymui taikomus Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335), reikalavimus, naudojantis Kaimo plėtros 2007-2013 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ teikiamomis galimybėmis“; Šiame plane yra išskirtos ganymo ir šienavimo teritorijos, kuriose ir buvo vykdoma gamtotvarkos veikla. Galvijų ganymas yra įvardintas kaip veikla, būtina saugomoje teritorijoje esančių gamtos vertybių apsaugai.

                Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planas, numatantis ganymą gamtiniame rezervate, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro patvirtintas 2006 m. birželio 23 d. Nr. D1 -310; mėsiniai galvijai, pritariant Aplinkos ministerijai ir projekto “Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse II“ priežiūros komitetui šio projekto lėšomis ganymui Žuvinto gamtiniame rezervate nupirkti dar 2007 m. Tačiau teisinės prielaidos tokiai veiklai vykdyti iki šiol tinkamai nesureguliuotos. Kaip yra nurodoma prie ieškinio pateikiamose Audito rekomendacijose, „VSTT kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, siekiant spręsti valstybinės žemės valdytojų perdavimo naudotis ja tretiesiems asmenims klausimą. 2019 m. balandžio 11 d. Žemės ūkio ministerijoje vykusiame posėdyje konstatuota, būtina pakeisti LR žemės įstatymo 7 str. 3 ir 5 dalių ir 8 str. 7 dalies nuostatas, kad atvirų buveinių išsaugojimui svarbūs valstybinės žemės, perduotos patikėjimo teise valdyti ar naudotis neatlygintinai, plotai galėtų būti teisėtai pagal sutartis perduodami gamtotvarkos tikslais tretiesiems asmenims ir taip būtų sudarytos sąlygos jiems dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programoje ir gauti išmokas tvarkant valstybinę žemę. Tačiau šiuo metu minėtos Žemės įstatymo nuostatos nepakeistos ir nei VĮ VMU, valdanti valstybinius miškus patikėjimo teise, nei valstybės žemės panaudos gavėjai negali perduoti žemės sklypų naudotis tretiesiems asmenims.“

        Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimų agentūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, iš kurio turinio matyti, kad ieškinio reikalavimą palieka spręsti teismo nuožiūra, savarankiško reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais neišreiškia. Trečiasis asmuo nurodo, kad ginčo sutarčių sudarymo aplinkybės Nacionalinei mokėjimo agentūrai nėra žinomos ir vertinti jų teisėtumo ji nesiimanti. Ji nurodo, kad 2020-12-21 raštu Nr. BR6-8667 „Dėl informacijos pateikimo“, informavo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), kad vykdant pareiškėjo A. P. 2020 m. gegužės 22 d. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos (20-1004987473-1) vertinimą, patikrino, ar pareiškėjas 2020 metų paraiškoje teisėtai ir teisingai deklaravo laukus, patenkančius į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-3868-3248, nes patikrinus aktualią informaciją VĮ Registrų centro duomenų bazėje, nustatyta, kad aukščiau įvardytas sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, žemės patikėjimo teisė suteikta Atsakovei, o tarp Atsakovės ir pareiškėjo nuo 2016 m. spalio 19 d. yra sudaryta panaudos sutartis.

Nacionalinė mokėjimų agentūra, siekdama užtikrinti, kad parama už 2020 m. būtų skirta tik už teisėtai valdomus žemės plotus, prašė Nacionalinės žemės tarnybos pateikti informaciją, ar A. P. suteikta teisė teisėtai naudotis sklypu.

Nacionalinė žemės tarnyba 2020-12-23 raštu Nr. 1SS- (7.5) „Dėl rašto persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“ Nacionalinės mokėjimų agentūros raštą persiuntė nagrinėti Ieškovei.

Ieškovė 2021-01-11 raštu Nr. (5)-V3-24 „Dėl informacijos apie neteisėtus sandorius ir galimai neteisėtai skirti paramą Žuvinto biosferos rezervate“ atsakė, kad Ieškovė 2020 m. rugsėjo mėnesį gavo iš Aplinkos ministerijos Centralizuoto audito skyriaus Atsakovės patikrinimo medžiagą, pagal kurią atliko tyrimą dėl galimo Atsakovės direktoriaus tarnybinio nusižengimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Atsakovės direktorius, sudarydamas su fiziniais asmenimis A. P. ir V. P. Atsakovės patikėjimo teise valdomų žemės sklypų panaudos sutartis, pažeidė pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius valstybės turto naudojimą, valdymą ir disponavimą juo, taip sudarydamas išskirtines, privilegijuotas sąlygos minėtiems asmenims pasinaudoti Atsakovės materialiuoju turtu (žemės sklypais, Direkcijos technika) ir gauti išmokas iš NMA už deklaruotus plotus ir tokiu būdu padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį jam buvo skirta nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Nacionalinė mokėjimų agentūra 2021-02-05 raštu Nr. BR6-797 informavo Ieškovę, kad tiek sutartys dėl sklypų panaudos yra registruotos Registrų centre, todėl, kol nėra teismo sprendimo dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, Nacionalinė mokėjimų agentūra, administruodama paraiškas, vadovaujasi registruose esančia aktualia informacija.

Nacionalinė mokėjimų agentūra nėra kompetentinga spręsti ginčų dėl nuosavybės teisės, vertinti pareiškėjų ar trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų teisėtumo, o vertindama pareiškėjų pateiktus dokumentus, vadovaujasi viešuosiuose registruose esančia informacija, todėl, kol nėra teismo sprendimo dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ji, administruodama paraiškas, vadovausis registruose esančia aktualia informacija.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius atsiliepimu į ieškinį ir atstovė teisme nurodė, jog sutinka su pareikštu ieškinio reikalavimu. Nurodė, jog Direkcijai nuo 2015 metų yra perduota patikėjimo teisė į keturis žemės sklypus. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nėra žinoma apie panaudos sutarčių su fiziniais asmenimis sudarymo aplinkybes. Kadangi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijos valdo ir naudoja joms suteiktą valstybinę žemę patikėjimo teise,  Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perlesti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, šis teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, jog Ieškovės ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015-01-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu Direkcijai patikėjimo teise perduoti valdyti keturi valstybiniai žemės sklypai, esantys Žuvinto kadastro vietovėje, Simno seniūnijoje, Alytaus rajone. Direkcija, vadovaudamasi Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planu Nr. D-310, patvirtintu 2006-12-23 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro, numatančiu ganymą gamtiniame rezervate, 2015-05-29 sudarė dvi atskiras gamtotvarkos sutartis su fiziniais asmenimis - sutarties su A. P. pagrindu Direkcija suteikė šiam asmeniui teisę neatlygintinai iki 2023-12-31 panaudos pagrindais gamtotvarkos tikslais naudotis 15 ha Žuvinto gamtinio rezervato sklypo pievų ir šlapynių plotu, sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), sutarties su V. P. pagrindu Direkcija suteikė jai teisę neatlygintinai iki 2019-12-31 gamtotvarkos tikslais panaudos pagrindu naudotis 12 ha Žuvinto gamtinio rezervato sklypo pievų ir šlapynių plotu, sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Pagal sudarytas sutartis fiziniai asmenys prisiėmė įsipareigojimus plotus reguliariai ganyti ir šienauti, o taip pat ganymo ir šienavimo plotus prižiūrėti pagal rezervate taikomus natūralių buveinių ir rūšių buveinių tvarkymui taikomus Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-15 nutarimu Nr. 276, reikalavimus, kartu naudojantis Lietuvos Kaimo plėtros programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ teikiamomis galimybėmis. Sutartys buvo įregistruotos VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus abi šalys vykdė. Gamtotvarkos sutartis, sudaryta su A. P., Direkcijos vadovo vienašaliu sprendimu įsakymo Nr. V1-08-(1.3) pagrindu nuo 2020-10-21 nutraukta ir iš nekilnojamojo turto registro išregistruota 2021-02-10. Sutartis, sudaryta  su V. P., pasibaigė suėjus jos terminui 2019-12-31 ir ji iš nekilnojamojo turto registro išregistruota 2020-11-24. Ieškiniu keliamas klausimas dėl valstybei priklausančių žemės sklypų perleidimo neatlygintinai naudotis fiziniams asmenims sandorių teisėtumo ir jų pripažinimo negaliojančiais kaip prieštaraujantiems imperatyvioms įstatymo nuostatoms nuo jų sudarymo momento  ab initio. 

Dėl valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Į teismą teisminės gynybos gali kreiptis dvi subjektų grupės: subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą ir subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu.

Šiuo atveju Ieškovė nurodo, kad Direkcija, sudarydama sutartis su A. P. ir V. P., leido šiems fiziniams asmenims neatlygintinai pasinaudoti Direkcijos materialiuoju turtu – žemės sklypais, o sandorių sudarymo faktas leido fiziniams asmenims gauti išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles, dėl ko galimai abu sandoriai pažeidė viešąjį interesą, kuris turi būti apgintas. Pastebėtina, kad Tarnyba nors ir nurodė, kad ji gina viešąjį interesą, tačiau nenurodė įstatymo, kuriame būtų įtvirtinta tokia teisė šiai institucijai, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą. Nepaisant tokio Tarnybos nurodyto kreipimosi į teismą tikslo Ieškovės teisė reikšti ieškinį dėl kitų asmenų sudarytų sandorių panaikinimo išplaukia iš Tarnybai įstatymu ir kitais norminiais aktais jai priskirtų uždavinių ir tikslų. 

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra įstaiga prie Aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių gamtinių ir kompleksinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, išskyrus regioninius parkus, kurių direkcijas steigė savivaldybės tarybos, ir istorinius nacionalinius parkus, biosferos rezervatų ir šioms saugomoms teritorijoms nustatytų buferinės apsaugos zonų, biosferos poligonų, atkuriamųjų sklypų ir kitų teritorijų, kurioms suteiktas „Natura 2000“ teritorijos statusas, politiką bei organizuoti valstybės įsteigtų saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo politikos priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tarnyba vadovaujasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-23 įsakymu Nr. 377 „Dėl Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“. Pagal nuostatų 10.1.1. punktą Tarnyba be kitų jai pavestų funkcijų įgyvendina Pavaldžių direkcijų savininko teises ir pareigas. Toks teisinis Ieškovės statuso reglamentavimas leidžia Tarnybai veikti kaip ieškovui, turint procese jo teises ir pareigas, todėl naudojantis CPK 5 straipsnio 3 dalimi, Tarnyba šiuo atveju turi tiek teisių, kiek ir kita proceso šalis ar proceso dalyvis.

Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis fiziniams asmenims teisėtumo

Sprendžiant dėl CK 1.80 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje yra aktualus ginčijamų Gamtotvarkos sutarčių su panaudos sutarties sudarymo elementais ir teisės normų, kurios savo prigimtimi yra viešosios teisės normos, taikymas.

Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimo įstatymo tikslas – užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-237/2011, e3K-3-333-248/2018).

Valstybinės žemės panaudos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80 , 1.96 straipsniai).

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 4 punktas nurodyta, kad valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijos valdo ir naudoja joms suteiktą valstybinę žemę patikėjimo teise.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnis, numatantis valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda) subjektus, numato, kad sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties įstatymo 7 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.

Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-06-10 nutarimu Nr. 629 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-06-10 nutarimu Nr. 629 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis“ pakeitimo 5.1 papunktyje numatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami neatlygintinai naudotis tik valstybės ar savivaldybių funkcijoms atlikti (šis reikalavimas netaikomas perduodant neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, kurių reikia tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms).

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas Nr. VIII-729 detaliai reglamentuoja valdymo, naudojimo ir disponavimo valstybės (savivaldybės) turtu atvejus ir būdus, juo įtvirtinta taisyklė, kad valstybės turto patikėtinis negali valdyti valstybės turtą perduodamas jį fiziniam asmeniui panaudos sutarties pagrindu. 

Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės nuostatos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Atsakovė sudarė dvi sutartis su fiziniais asmenimis, perleisdama jiems Žuvinto biosferos gamtinio rezervato teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus neatlygintinai su įpareigojimu juos ganyti ir šienauti, šias teritorijas išskiriant išskirtinai gamtinių rezervatų ir gamtinių draustinių pievų buveinių, pelkių buveinių, dvilapių purpuolių, švygždų, griežlių apsaugai, svarbių tertorijų gerai būklei išsaugoti, vykdant reguliarų ekstensyvų galvijų ganymą nuo birželio 15 dienos ir šienavimą nuo liepos 1 dienos (Sutarčių 4.2 punktai). Panaudos gavėjai sutartimis įsipareigojo Žuvinto gamtiniame rezervate esančius ganymo ir šienavimo plotus prižiūrėti pagal čia sutinkamų natūralių buveinių ir rūšių buveinių tvarkymui taikomus Bendrųjų buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-15 nutarimu Nr. 276, reikalavimus.

Kaip matyti iš Atsakovės pozicijos, ji nesutinka su ieškovės nuostata, kad su trečiaisiais asmenimis A. P. ir V. P. sudarytos gamtotvarkos sutarys būtų pripažintos negaliojančiomis ab initio  ir savo nesutikimą argumentuoja tuo, jog  Direkcija suteikė neatlygintiną teisę vykdyti labai ribotą, būtiną gamtotvarkos veiklą, kurios pati Direkcija vykdyti negali, nes neturi gyvulių, todėl sudarytos sutartys labiau atitinka Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sampratą, kai sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnis).

Teismas sutinka su tokiu atsakovės sutarčių teisiniu kvalifikavimu ir sprendžia, kad jos sudarytos gamtotvarkos tikslais, t. y. siekiant įgyvendinti Žuvinto biosferos rezervato patvirtintą tvarkymo planą, numatantį ganymą gamtiniame rezervate, todėl teismas sprendžia, kad dėl Direkcijos ir fizinių asmenų bendradarbiavimo įsipareigojimų sutartys turi jungtinės veiklos požymių, tačiau tuo pat metu sutarčių nuostatas reikia įvertinti sistemiškai. Šiuo konkrečiu atveju sutartimis neabejotinai derinamas viešasis ir individo autonominis interesas, nes, kaip matyti iš sutarčių 2, 3 punktuose įtvirtintos nuostatos dėl neatlygintinio perdavimo fiziniams asmenims valstybei priklausančių žemės sklypų, be gamtotvarkos keliamų tikslų ir šalių sutartinių įsipareigojimų šiems tikslams pasiekti fiziniai asmenys gavo teisę neatlygintinai naudoti valstybės turtą ne tik Direkcijos keliamų tikslų ir poreikių tenkinimui, bet ir savo finansinei naudai gauti. Ši faktinė aplinkybė rodo, jog Gamtotvarkos sutartys turi tiek jungtinei veiklai (partnerystei), tiek panaudai būdingų požymių, ir sutarties sąlygos tokiu atveju turi būti derinamos taip, kad nepažeistų galiojančių norminių aktų.

Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį valstybinės žemės naudojimo reglamentavimą sprendžiama, kad Atsakovė nesilaikė pareigos kuo efektyviau naudoti valstybės turtą, vykdydama aukščiau minėtose teisės normose įtvirtintas pareigas, įpareigojančias valstybinį turtą valdyti taip, kad būtų patenkinti visuomenės poreikiai, tarnaujama viešajam interesui, ir suteikė fiziniams asmenims neatlygintinam naudojimui valstybei priklausantį turtą, kas imperatyviai draudžiama Žemės įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis institucijos veikloje rūpestingai ir atidžiai negali būti supriešinama su pareiga laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Šiuo atveju išvada dėl imperatyvaus draudimo daroma sekant kasacinio teismo nurodymus, jog viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“ (viešosios teisės principas), pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Nagrinėjamu atveju pagal panaudos sutarties požymių turinčias gamtotvarkos sutartis Direkcija perdavė valstybei priklausančius sklypus tretiesiems asmenims, sandoriai sudaryti pažeidžiant viešosios teisės principą – valstybės turtas perduotas fiziniams asmenims naudotis pažeidžiant imperatyvų reglamentavimą, todėl konstatuojama, kad sudarant ginčijamas gamtotvarkos  sutartis buvo pažeistas imperatyvus valstybės turto valdymo reglamentavimas, viešosios teisės principas, kad valstybės institucija turto valdymo srityje turi tiek įgaliojimų, kiek jų yra suteikta. Taigi, Direkcija privalėjo rinktis tik tokį elgesį, kurį tiesiogiai leido teisės aktai. Pastebėtina, kad Direkcija turėjo visas galimybes žemės sklypus suteikti naudojimui aukciono būdu atlygintinai, tačiau to nepadarė.

Pastebėtina, kad sandoriai galėjo būti sudaryti ir neįtraukiant negaliojančios dalies, nes šalys turėjo visas galimybes atlikti procedūras ir jose dalyvauti sprendžiant žemės sklypų perdavimo klausimą aukciono būdu.  Sudaryti valstybinės žemės nuomos sandoriai, pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai ta dalimi, kuria sklypai buvo perduoti asmenims neatlygintinai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). 

 

Dėl sandorių negaliojimo pasekmių 

 

Momentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu, yra reikšmingas sandorio negaliojimo pasekmių taikymui.

Kalbant apie ieškinio reikalavimą, t. y. kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad ieškovė jį suformulavo taip: panaikinti Direkcijos sudarytas panaudos sutartis su fiziniais asmenimis, pripažįstant jas negaliojančiomis ab initio. Šį ieškinio reikalavimą iš esmės reikia suprasti kaip siekį pripažinti gamtotvarkos sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ab initio, kadangi jų galiojimą panaikinti nebeįmanoma, nes patys sandoriai jau yra pasibaigę.

Pripažinus sandorių dalis prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to negaliojančiomis ab initio, teismui privalu išspręsti restitucijos taikymą net ir tuo atveju, kai ieškovas tokio reikalavimo savo ieškinyje nereiškia. Restitucijos taikymas yra neatsiejamas nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. sandorio pripažinimas negaliojančiu yra būtinoji restitucijos taikymo sąlyga (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

Šios bylos atveju itin svarbi faktinė aplinkybė, kad valstybinės žemės panaudos sutartiniai teisiniai santykiai šiuo atveju yra pasibaigę, ir abi gamtotvarkos sutartys iš nekilnojamojo turto registro išregistruotos - Gamtotvarkos sutartis, sudaryta su A. P., Direkcijos vadovo įsakymu Nr. V1-08-(1.3) vienašališkai nutraukta nuo 2020-10-21 ir iš nekilnojamojo turto registro išregistruota 2021-02-10, Gamtotvarkos sutartis, sudaryta su V. P., pasibaigė suėjus jos terminui 2019-12-31, ji iš nekilnojamojo turto registro išregistruota 2020-11-24. Visi šie duomenys akivaizdžiai matomi VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, dėl ko Ieškovės reikalavimas įpareigoti Atsakovę kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl sutarčių išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro negali būti tenkinamas.

Niekinis sandoris gali sukelti teisinius ir faktinius padarinius, jis gali būti vykdomas ir jo pagrindu gali atsirasti civilinės apyvartos pokyčių, turinčių įtakos ne tik šalių, bet ir trečiųjų asmenų teisėms. Šiuo atveju abi Gamtotvarkos sutartys šalių yra įvykdytos pilnai, o būtent, pagal tarpusavio įsipareigojimą Direkcija, siekdama savo intereso gamtos apsaugos srityje patenkinimo, perdavė neatlygintinai terminuotai konkrečius valstybei priklausančius žemės sklypus naudoti sutartyje griežtai apibrėžtomis sąlygomis, t. y. nurodant teisės aktuose įtvirtintus gamtosauginius reikalavimus, o fiziniai asmenys tokius sklypus priėmė naudoti, juos šienavo ir ganė, vykdė sutartyje prisiimtus norminiais aktais apibrėžtus Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane iškeltus uždavinius ir vadovaudamiesi teisės aktais nustatytomis tokios teritorijos naudojimosi taisyklėmis. Taigi, tarp šalių buvę tęstiniai naudojimosi žemės sklypais santykiai yra įvykę, abi sutartys yra visiškai įvykdytos ir pasibaigusios atitinkamai viena dėl vienašalio jos nutraukimo Direkcijos iniciatyva, kitai šaliai neginčijant tokio nutraukimo, antroji - dėl termino suėjimo. Akivaizdu, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms, šalių grąžinti į padėtį, buvusią iki sudarant sandorius, neįmanoma, vadinasi, restitucija šalių atžvilgiu netaikytina dėl objektyvių priežasčių.

Dalyvavę procese tretieji asmenys žinojo faktiškai susiklosčiusią situaciją, teikė į bylą šalių procesinius dokumentus, taigi, turėdami pagrindą manyti, kad jų teisės pažeistos, turėjo teisę reikšti savarankiškus reikalavimus tiek dėl pačių sandorių ar jų dalių pripažinimo negaliojančiais, tiek dėl restitucijos kaip išvestinio reikalavimo, tačiau to sąmoningai nedarė, ir teismas, nesant reikalavimo, nepasisako dėl sandorių negaliojimo pasekmių dalyvavusių byloje trečiųjų asmenų atžvilgiu. Nepaisant to, sandorių pripažinimas iš dalies negaliojančiais ab initio gali turėti įtakos kitų trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms, todėl konstatuojama, kad ieškinio reikalavimo tenkinimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais gali turėti materialinį rezultatą, būtent dėl ko ieškinys iš dalies yra tenkinamas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju ieškinys patenkintas iš dalies – pripažinta negaliojančia tam tikra dviejų sandorių dalis, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, likusi ieškinio dalis atmestina. Ieškiniu buvo keliami du neturtinio pobūdžio reikalavimai. Sprendžiama, kad patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 50 %. Reikalavimas dėl sandorių išregistravimo iš NTR yra glaudžiai susijęs su pirmuoju reikalavimu ir atskirai neapmokestintinas.

 

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei. (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

        Ieškinį tenkinti iš dalies.

        Pripažinti negaliojančiais ab initio sandorius, sudarytus 2015-05-29 tarp Žuvinto biosferos rezervato direkcijos (juridinio asmens kodas 190741384) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (sutarties Nr. ŽBR 02-15) ir tarp Žuvinto Biosferos rezervato direkcijos ir V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (sutarties Nr. ŽBR03-15) dalyse dėl valstybei priklausančių žemės sklypų perdavimo šiems asmenims naudotis neatlygintinai.

Likusioje dalyje ieškinį atmeti.

Priteisti iš Žuvinto biosferos rezervato direkcijos, juridinio asmens kodas 190741384,:

- 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus)  žyminio mokesčio valstybei;

-12,34 Eur (dvylika eurų 34 ct) pašto išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                Snaigė Juknevičienė


Paminėta tekste:
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CK1 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • 3K-3-237/2011
  • CK
  • CK6 6.969 str. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK