Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-11][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-365-690-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-365-690/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio miesto savivaldybės administracija 288724610 Ieškovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 288724610 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2.6.6.3. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.1.5. Bylos dėl nuomos
4.5. Bylos dėl iškeldinimo iš patalpų
3.2.6. Teismo sprendimas
3.2.6.6. Sprendimas už akių
2.1.5.7. dėl gyvenamosios patalpos nuomos

?

Civilinė byla Nr. 3K-3-365-690/2018

        Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01794-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3

(S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms L. K., G. G., G. G., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą L. K., dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, ir skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo; institucija, teikianti išvadą, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo tvarką ir sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašė teismo nutraukti 2003 m. rugsėjo 4 d. Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą su atsakove L. K., dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos; iškeldinti L. K., G. G. ir G. G. iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visu joms priklausančiu turtu, suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini); panaikinti L. K., G. G. ir G. G. deklaravimo duomenis adresu: (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti L. K. sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš L. K. 422,91 Eur skolą už patalpų nuomą.   

3.       Atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, neatvykus į teismo posėdį, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą už akių. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: nutraukė 2003 m. rugsėjo 4 d. Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą su L. K. dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos; iškeldino L. K., G. G. ir G. G. iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visu joms priklausančiu turtu, suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini); priteisė iš L. K. Panevėžio miesto savivaldybei 422,91 Eur skolą; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

4.       Atsakovė L. K. pateikė teismui pareiškimą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji mokėjo mokesčius už elektros energiją, kas mėnesį atsiskaitydavo už paslaugas AB „Energijos skirstymo operatorius“. Iki 2011 metų mokėjo ir patalpų nuomos mokesčius, nes kartu gyveno ir jai padėjo sūnus. Nuo 2011 metų nebemokėjo mokesčio už patalpų nuomą, taip pat mokesčių AB „Panevėžio butų ūkis“, UAB „Aukštaitijos vandenys“ už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą. Nemokėjo mokesčių ir UAB „Lietuvos dujos“, todėl nuo 2014 m. vasario 18 d. dujų tiekimas buvo nutrauktas. Atsakovė ne kartą kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybę, kad jos ir dukterų gyvenamoji vieta būtų deklaruota jų gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau savivaldybė atsisakė tai padaryti. Dėl to atsakovė buvo priversta savo ir dukterų gyvenamąją vietą deklaruoti privačiai adresu: (duomenys neskelbtini), kas mėnesį už gyvenamosios vietos deklaravimą mokėti po 50 Eur mokestį. Nurodė, kad nuo 2011 m. buvo registruota darbo biržoje, ieškojo darbo, tačiau jį turėjo tik keletą mėnesių, dėl blogos savo sveikatos susirasti kito darbo negalėjo. Su dukterimis gyveno iš apie 200 Eur dydžio gaunamos socialinės pašalpos ir nedidelių išmokų, gaunamų iš Vaikų išlaikymo fondo. Nuo 2017 m. liepos 25 d. jai nustatytas 55 procentų darbingumas, ji negali dirbti sunkių darbų. Planavo gauti išmokų už neįgalumą, kad galėtų sumokėti skolas. Nesutiko, kad su ja būtų nutraukta 2003 m. rugsėjo 4 d. Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos, nes, nors nuomos mokestis už butą bus mažesnis, tačiau, jos žiniomis, bendrabučio tipo bute, kokį siūlo savivaldybė, reikė mokėti žymiai didesnius visus kitus mokesčius. Taip pat atsakovė nurodė, kad nepateikė atsiliepimo, nes pati jo surašyti negalėjo, o dėl blogos sveikatos neturėjo galimybės pasirūpinti ir antrinės teisinės pagalbos jai suteikimu. Į teismo posėdžius atsakovė neatvyko dėl ligos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

 

5.       Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsakovės L. K. pareiškimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-2865-589/2017 netenkino.

6.       Teismas nustatė, kad ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei buvo įteikti 2017 m. kovo 24 d. asmeniškai. Atsakovė, atstovaudama ir nepilnametei dukteriai, atsiliepimo į ieškinį per teismo pranešime nurodytą 20 dienų terminą teismui nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, byloje buvo galima priimti sprendimą už akių, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad ieškinyje buvo formuluojamas reikalavimas iškeldinti atsakovę kartu su nepilnamete dukterimi, todėl 2017 m. gegužės 23 d. paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovė telefonu pranešė, kad negalės dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje dėl ligos, tačiau nepateikė nurodomą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismaatsakovės prašymą vis tiek tenkino, bylos nagrinėjimą atidėjo ir skyrė parengiamąjį posėdį 2017 m. birželio 20 d. Atsakovė 2017 m. birželio 20 d. dar kartą pateikė teismui prašymą atidėti posėdį dėl ligos, taip pat pateikė pranešimų apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus nuorašus, kurie patvirtino, kad nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 25 d., nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 26 d. ji buvo nedarbinga. Teismas atsakovės prašymą vėl tenkino, parengiamąjį teismo posėdį paskyrė 2017 m. liepos 19 d. Atsakovė 2017 m. liepos 17 d. vėl pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, pagrįsdama šią aplinkybę pranešimų apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus nuorašais, kurie patvirtino, kad nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. liepos 19 d. atsakovė buvo nedarbinga. Teismas trečią kartą atsakovės nurodytos negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežasties svarbia nepripažino, bylos nagrinėjimo neatidėjo, išnagrinėjo bylą iš esmės ir nutarė procesinį sprendimą skelbti 2017 m. liepos 20 d.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovė tiek su 2017 m. liepos 17 d. prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, tiek su pareiškimu dėl 2017 m. liepos 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė argumentų ir duomenų, kad jos neatvykimo dėl ligos atvejis buvo išskirtinis, sudarantis teismui pagrindą nukrypti nuo bendrosios nuostatos, jog liga paprastai nelaikoma svarbia priežastimi. Pažymėjo, kad prie pareiškimo atsakovė pateikė viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės išduotą epikrizę, kuri patvirtino, kad nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 5 d. ji buvo gydoma ambulatoriškai, vėliau išleista gydytis namo. Teismo vertinimu, atsakovė, išleista gydytis namo, turėjo pakankamai laiko pasirūpinti, kad pranešimas teismui apie nedalyvavimą būtų tinkamas ir pateiktas laiku. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuojant liga, likus dviem dienoms iki teismo posėdžio, parodė nerūpestingą atsakovės požiūrį į teismo procesą ir jo dalyvius, jų procesines teises ir teisėtus interesus.

8.       Teismas pripažino, kad atsakovė turėjo pakankamai (apie keturis mėnesius) laiko pasirūpinti ir savo atstovavimu byloje. Byloje pateiktų įrodymų nepakako pagrįsti atsakovės argumentui, kad dėl blogos sveikatos (negalėjo judėti, buvo reikalinga kitų žmonių pagalba ar paskirtas gulimas režimas) ji neturėjo galimybės pasirūpinti antrinės teisinės pagalbos suteikimu.

9.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė 20102011 metais atliko mokėjimus AB „Panevėžio butų ūkis“, tačiau tai buvo tuo laikotarpiu, kai vyko ankstesni teisminiai procesai su ieškove dėl iškeldinimo iš socialinio būsto ir skolos priteisimo. Pasibaigus teisminiams procesams, nuomos ir kiti komunaliniai mokesčiai, išskyrus už AB „Energijos skirstymo operatorius“ teikiamas paslaugas, nebebuvo mokami. Aplinkybę, kad nuo 2011 metų atsakovė nemokėjo mokesčio už patalpų nuomą, taip pat mokesčių AB „Panevėžio butų ūkis“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Lietuvos dujos“, pripažino ir pati atsakovė.

10.       Teismas įvertino ir tai, kad atsakovė dirbo tik vienoje darbovietėje – AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 29 d., o (duomenys neskelbtini) mokykloje – nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d., atlikdama viešuosius darbus. Nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d., kai atsakovė atliko viešuosius darbus, jai buvo mokamas atlyginimas, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. atsakovei buvo paskirta ir mokama socialinė pašalpa, sudaranti kiek daugiau nei 200 Eur, tačiau atsakovė, net ir gaudama socialinę išmoką bei darbo užmokestį, tais laikotarpiais, kai dirbo, už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas nemokėjo net iš dalies. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog nedarbo laikotarpiais ji ieškojo darbo, tačiau nerado, todėl sprendė, kad atsakovė elgėsi pasyviai ir neišnaudojo visų galimybių siekdama gauti geriau mokamą darbą ir didesnes pajamas.

11.       Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendė, kad patalpų nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš nuomojamo socialinio būsto, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, buvo proporcinga ir pagrįsta priemonė. Atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ar patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

12.       Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą, 2018 m. sausio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

13.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neatvykus į teismo posėdį. Byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir aiškiai išdėstė visą proceso eigą, atitinkamai įvertino atsakovės elgesį ir veiksmus, kurie, teismo nuomone, neatitiko rūpestingos ir apdairios šalies elgesio civiliniame procese principų. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti tinkamai, taip pat kad apie 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. liepos 19 d. teismo posėdžius jai buvo pranešta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių vertinimu sutiko ir jų nekartojo, sprendė, kad, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą už akių. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, išskyrus blogą sveikatą, ir nepateikė įrodymų, pateisinančių atsiliepimo nepateikimo per teismo nustatytą terminą ir neatvykimo į teismo posėdį faktą.

14.       Atsakovės argumentus, kad bylos nagrinėjimo metu ji turėjo didesnes galimybes mokėti mokesčius, teismas atmetė kaip nepagrįstus įrodymų visuma. Nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė epizodiškai mokėjo tik mokesčius už elektros energiją. Nors atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad ji ruošėsi mokėti mokesčius už nuomą, o jos gaunamos pajamos padidėjo, tačiau tam pagrįsti įrodymų, išskyrus apeliacinės instancijos teismui pateiktą darbo sutartį, nepateikė. Dėl to teismas sprendė, kad tokie atsakovės nurodomi ketinimai mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, nuomos mokestį nepasireiškė jokiais aktyviais veiksmais. Pažymėtina, kad atsakovė, net ir gaudama socialinę išmoką bei darbo užmokestį, tais laikotarpiais, kai dirbo, už nuomą ir komunalines paslaugas nemokėjo net iš dalies. Taip pat jokiais įrodymais nepagrindė, kad ji būtų ėmusis veiksmų savo turtinei padėčiai pakeisti, būtų kreipusis į ieškovę ar trečiuosius asmenis dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo ar susidariusių skolų išdėstymo ar būtų inicijavusi nuomojamos gyvenamosios patalpos pakeitimą į mažesnio ploto gyvenamąją patalpą. Tokį atsakovės elgesį teismas iš esmės vertino kaip piktnaudžiavimą atsakovei teikiama valstybės socialine parama.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

15.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismai neįvertino bylos aplinkybių. Atsakovė negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, nes negalėjo susitvarkyti dokumentų antrinei teisinei pagalbai gauti dėl nedarbingumo, trukusio nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 26 d. Be to, jeigu pirmosios instancijos teismas du kartus atidėjo teismo posėdžius dėl atsakovės ligos, pripažinęs ją svarbia priežastimi, tai turėjo atidėti teismo posėdį ir trečią kartą, gavęs atsakovės pranešimą apie ligą bei nedarbingumo pažymėjimus.

15.2.                      Teismai taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovė nevengė savivaldybei mokėti mokesčių, jų visų nesumokėjo dėl objektyvių priežasčių – negalėjo rasti darbo.

16.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta diskrecija teismui spręsti dėl neatvykimo priežasčių svarbumo ir reglamentuota, kad neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes bei į tai, ar patenkinus tokį prašymą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015 ir kt.). Nepateikus atsiliepimo ir nepasirūpinus teisine pagalba keturis mėnesius, buvo vilkinamas teisminis procesas.

16.2.                      Atsakovė kasaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, kurios, jos nuomone, buvo pažeistos, pateikė tik subjektyvią savo nuomonę. Pažymėtina, kad atsakovė, kaip apdairus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių subjektas, sužinojusi, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla, ir gavusi dokumentus, galėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

16.3.                      Civilinėje byloje nebuvo jokių duomenų, kad atsakovė būtų ėmusis veiksmų turimoms skoloms mažinti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo tvarką ir sąlygas, aiškinimo ir taikymo

 

17.       CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

18.       Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

19.       Atsakovė kasaciniame skunde nurodė, kad teismai, atmesdami jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neištyrė ir tinkamai neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, esą pagrindžiančių sprendimo už akių nepagrįstumą, tokiu būdu neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį. Atsakovės teigimu, pagrindas naikinti sprendimą už akių buvo aplinkybė, kad ji nevengė savivaldybei mokėti mokesčių, jų visų nesumokėjo dėl objektyvių priežasčių – negalėjo rasti darbo.

20.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie atsakovės kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumą. Teismas, vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 4 dalyje reglamentuotais pagrindais, kuriuos nustatęs gali naikinti sprendimą už akių, įvertina šalies pareiškime nurodytas aplinkybes ir įrodymus ir sprendžia, kuriuo pagrindu, jei toks nustatomas, gali būti naikinamas sprendimas už akių. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas.

21.       Atsakovė, nurodydama, kad negalėjo savivaldybei mokėti mokesčių, išskyrus aplinkybę dėl savo nedarbingumo, nepateikė teismui jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad ji ieškojo darbo, ar kitas aplinkybes, sutrukdžiusias jai tinkamai vykdyti mokestinę prievolę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati atsakovė pripažino aplinkybę, jog mokesčių už patalpų nuomą AB „Panevėžio butų ūkis“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Lietuvos dujos“ ji nemokėjo nuo 2011 metų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, net ir gaudama socialinę išmoką bei darbo užmokestį, tais laikotarpiais, kai dirbo, už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas nemokėjo net iš dalies. Dėl to vien deklaratyvūs atsakovės teiginiai, kad ji, gavusi išmokas už neįgalumą, galė apmokėti skolas, nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, atsakovė kasaciniame skunde nurodė, kad skundo padavimo metu jau dirbo, vadinasi, įgijo galimybę vykdyti mokestinę prievolę savivaldybei, taip pat vykdyti teismo sprendimą už akių dėl skolos priteisimo.

22.       Nors atsakovė kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, nes negalėjo susitvarkyti dokumentų antrinei teisinei pagalbai gauti dėl nedarbingumo, trukusio nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 26 d., tačiau teismų praktikoje nurodyta, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio nuostatomis, du kartus atidėjo teismo posėdžius dėl atsakovės ligos, pripažinęs ją svarbia priežastimi, todėl, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 5 d. atsakovė buvo gydoma ambulatoriškai, vėliau išleista gydytis namo, o parengiamasis teismo posėdis dar kartą buvo atidėtas 2017 m. liepos 19 d., darytina išvada, jog atsakovė turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu bylos nagrinėjimu pateikdama atsiliepimą į ieškinį. Pažymėtina, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

24.       Pažymėtina, kad atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

25.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tokią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Egidijus Laužikas

 

 

Andžej Maciejevski

 

 

Algis Norkūnas

 


Paminėta tekste:
  • e2-2865-589/2017
  • CPK
  • 3K-3-147-701/2015
  • CPK 285 str. Sprendimo už akių priėmimas
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas