Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-07-02][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-440-415-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-440-415/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 163743744 atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 188710823 atsakovas
"VSA Vilnius" 220074960 Ieškovas
UAB "TIS LT" 302585018 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.6. Teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas (nusišalinimas):
3.1.6.3. Pareiškimų dėl nušalinimų pateikimo ir išsprendimo tvarka, šių pareiškimų patenkinimo teisiniai padariniai
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.3. Ieškinio trūkumų ištaisymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.1.22. Kiti su apeliacija susiję klausimai

Civilinė byla Nr. 3K-3-440-415/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00293-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69.

              (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. liepos 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „TIS LT“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino, prašydama panaikinti atsakovės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir atsakovė 1, įgaliotinė perkančioji organizacija) sprendimus tiekėjos UAB „TIS LT“ (toliau – ir trečiasis asmuo), veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu su SIA „GWG Wastecare Solutions“, UAB „Statybų sritis“ ir UAB „DPD Lietuva“, pasiūlymą pripažinti atitinkančiu tam tikras pirkimo sąlygas dėl reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, įpareigoti atsakovę atmesti šį pasiūlymą ir pakeisti sudarytą pasiūlymų eilę; pripažinti su trečiuoju asmeniu UAB „TIS LT“, veikiančiu jungtinės veiklos sutarties pagrindu su partneriais SIA „GWG Wastecare Solutions“, UAB „Statybų sritis“ ir UAB „DPD Lietuva“, sudarytą viešojo pirkimo sutartį negaliojančia.

Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės 1 organizuotame atvirame konkurse „Pusiau požeminių konteinerių ir konteinerių aikštelių su konteineriais įrengimas Klaipėdos mieste“ (toliau – Konkursas), kurio procedūras atlikti įgaliojo atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė 2, kasatorė, įgaliotoja perkančioji organizacija). Viešojo pirkimo sutartis turėjo būti sudaryta su atsakove 2. 2014 m. kovo 18 d. įgaliotinė perkančioji organizacija (atsakovė 1) pranešė apie pasiūlymų eilės sudarymą ir Konkurso laimėtoju paskelbė trečiąjį asmenį su partneriais. Ieškovės 2014 m. kovo 24 d. ir balandžio 8 d. pateiktos pretenzijos buvo atmestos.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovės dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; ieškinį dėl kitų reikalavimų atmetė.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą, 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies, panaikino įgaliotinės perkančiosios organizacijos (atsakovės 1) 2014 m. kovo 17 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir Konkurso laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį su partneriais, įgaliotojai perkančiajai organizacijai (atsakovei 2) skyrė 32 363, 82 Lt (9373,21 Eur) (2 proc. sutarties vertės) baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą; ieškovei UAB „VSA Vilnius“ iš įgaliotinės ir įgaliotojos perkančiųjų organizacijų priteisė 1750 Lt (506,83 Eur) žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 1452 Lt (420,53 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. atitinkamai po 875 Lt (253,41 Eur) ir po 726 Lt (210,26 Eur) iš kiekvienos atsakovės.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad įgaliotinė perkančioji organizacija, pripažinusi trečiojo asmens ir jo partnerių pasiūlymą atitinkančiu Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus bei paskelbusi juos Konkurso laimėtoju, nesilaikė ne tik savo pačios paskelbtų Konkurso sąlygų, bet ir Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintos pareigos reikalauti iš tiekėjų pateikti tinkamus kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus, pažeidė vieną iš pagrindinių imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų – skaidrumo principą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), ir tai buvo pagrindas panaikinti skundžiamą atsakovės 1 sprendimą. Teismas taip pat nurodė, kad pripažinus, jog įgaliotinė perkančioji organizacija nepagrįstai trečiąjį asmenį pripažino atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimus ir dėl to panaikinus atsakovės 1 sprendimą dėl UAB „TIS LT“ pripažinimo Konkurso laimėtoju, būtų pakankamas pagrindas atsakovės 2 ir trečiojo asmens 2014 m. balandžio 10 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio.

Atsižvelgdamas į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę, atliktų darbų vertę, įvertinęs Konkurso procedūrų pažeidimą, jo svarbą, iš to kilusius padarinius, ieškovės pažeistą teisę, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas ir nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu. Įgaliotojai perkančiajai organizacijai taikytina VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta alternatyvi sankcija – bauda. Šioje įstatymo nuostatoje įtvirtinta, kad bauda turi būti ne didesnė kaip 10 proc. pirkimo sutarties vertės, todėl atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Konkurso organizatorei, apeliacinės instancijos teismas skyrė 32 363, 82 Lt (9373,21 Eur) baudą (2 proc. sutarties vertės).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria kasatorei paskirta 32 363, 82 Lt (9 373,21 Eur) bauda, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl  pažeistos teisės į apeliaciją. Lietuvos apeliaciniam teismui skyrus alternatyvią sankciją – baudą, kasatorė prarado galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Dėl alternatyvios sankcijos taikymo nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime (šio teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas). Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl alternatyvios sankcijos taikymo nėra galimybės skųsti apeliacine tvarka, kasatorė mano, kad tai lėmė teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Taip buvo pažeisti teisinės gynybos prieinamumo principas ir CPK 5 straipsnio nuostatos.

2. Dėl netinkamo VPĮ 14 straipsnio 2 dalies ir 952 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų išaiškinimo. Paskyrus baudą kasatorei, visiškai nėra pasiekiami baudos tikslai, nes ne savivaldybės administracija atliko Konkurso procedūras, kuriomis buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Kasatorės teigimu, sistemiškai aiškinant VPĮ 14 straipsnio 2 dalį ir 952 straipsnio 4 dalies 2 punktą bei atsižvelgiant į alternatyvių sankcijų tikslus, atsakomybė turėtų būti taikoma ir bauda, kaip alternatyvi sankcija, skiriama įgaliotinei perkančiajai organizacijai, o ne ją įgaliojusiai perkančiajai organizacijai.

3. Dėl paskirtos baudos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl skirta būtent tokio dydžio bauda, nenurodė, į kokias reikšmingas aplinkybes buvo atsižvelgta ir kurios lėmė būtent tokio dydžio baudos skyrimą. Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė VPĮ 952 straipsnio 5 dalį ir neatsižvelgė į reikšmingus aspektus, todėl skyrė nepagrįstai didelę baudą.

 

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie paduoto kasacinio skundo atsakovė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pareiškė prisidedanti prie kasacinio skundo.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „VSA Vilnius“ prašo skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš kasatorės ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl pažeistos teisės į apeliaciją. Kasatorė dėl galimai apribotos teisės į apeliaciją iškelia dirbtinę problemą – klausimas dėl galimybės apeliacine tvarka apskųsti restitucijos taikymą sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju nėra keliamas. Kasatorė netinkamai aiškina alternatyvios sankcijos (baudos) turinį ir tikslą.

2. Dėl netinkamo VPĮ 14 straipsnio 2 dalies ir 952 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų išaiškinimo. Kasatorė, neatsižvelgdama į VPĮ tikslus ir principus, siekia perkelti atsakomybę atsakovei 1 (įgaliotinei perkančiajai organizacijai). Ieškovė teigia, kad kasatorė atsakovei 1 galėtų reikšti atskirą reikalavimą atlyginti patirtą žalą (nuostolius) dėl neteisėtų įgaliotinės perkančiosios organizacijos veiksmų ar neveikimo vykdant Konkurso procedūras.

3. Dėl paskirtos baudos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pažeidimo sunkumą ir dėl baudos dydžio pasisakęs konstatuojamojoje sprendimo dalyje, kasatorei skyrė mažesnę, nei sankcijos vidurkis, baudą – VPĮ nurodyta, kad perkančiajai organizacijai skiriama bauda turi būti ne didesnė negu 10 proc. pirkimo sutarties vertės.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro kasacinis skundas, kuriu buvo kvestionuojama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl įgaliotinės perkančiosios organizacijos Konkurse priimtų sprendimų teisėtumo, buvo nepriimtas nagrinėti, todėl dėl šios ginčo dalies kasacinis teismas nesprendžia, o dėl jos priimti apeliacinės instancijos teismo motyvai neperžiūrimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Labochema LT“ v. VšĮ Vilniaus universitetas, bylos Nr. e3K-3-362-415/2015).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pasisako tik dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su įgaliotinės perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padariniais, in concreto su paskirtos baudos dydžiu, šią alternatyvią sankciją gavusio asmens subjektiškumu ir jo teise į apeliaciją.

 

Dėl paskirtos baudos dydžio

 

Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. VPĮ 952 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant ir skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama sprendime.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje buvo viešojo intereso tinkamai surinkti ir patalpinti komunalines atliekas į tam skirtus tinkamos kokybės konteinerius, taip išvengiant aplinkos užteršimo, užtikrinant sanitarines sąlygas, nulemtas būtinumas taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas – nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punktas) (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-340/2013). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė argumentus, kurie apibūdina padarytų pažeidimų atliekant viešuosius pirkimus esmę ir sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad viešojo pirkimo sutartis neteisėta, taigi įvertintas pažeidimo pobūdis, teisiniai jo padariniai, perkančiosios organizacijos teisinis suinteresuotumas užtikrinti kokybišką savivaldai tenkančių paslaugų vykdymą ir saugią aplinką Klaipėdos savivaldybės teritorijoje. Šių argumentų pagrindu spręsta ir dėl skirtinos baudos dydžio. Dėl to vien tai, kad ta motyvų dalis, kuri lėmė baudos dydžio parinkimą, nepakartota sprendimo dalyje, kurioje spręsta dėl baudos dydžio, negali būti pripažįstama kaip VPĮ 952 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimas.

Be to, iš dalies nesutiktina su kasatorės argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo paskirtos baudos dydžio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme įtvirtintas tik didžiausias skiriamos baudos dydis (10 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės) (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punktas), taip pat baudos skyrimo ar sutarties termino sutrumpinimo sąlygos – alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (VPĮ 952 straipsnio 4 dalis), tačiau nėra nustatytų konkrečių skiriamos baudos dydžio apskaičiavimo taisyklių (pvz., kokiomis naudojasi Europos Komisija, skirdama baudą valstybei narei už įsipareigojimų nevykdymą). Taigi tiek, kiek teismas atitinkamu atveju įvertina sankcijų poveikį perkančiajai organizacijai, šios veiksmų turinį ir padarinius (proporcingumas), skirdamas jai baudą, kuri negali viršyti 10 proc. neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės, iš esmės tam tikru lygiu naudojasi įstatymo leidžiama diskrecija.

Tai, kad panašiuose ginčuose vienu atveju teismas paskyrė didesnę (ar mažesnę) baudą, nei ankstesnėje byloje, per se nereiškia, jog nagrinėjamoje byloje paskirtos baudos dydis nustatytas neteisėtai, juolab kad iš esmės panašūs ginčai dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų gali skirtis kitais aspektais (a fortiori dėl sutarties vertės). Svarbu, kad kiekvienu atveju skiriamos baudos dydis būtų ne tik proporcingas, bet ir veiksmingas bei atgrasantis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad santykinai didžiausia kasacinio teismo perkančiajai organizacijai skirta bauda siekė 5 proc. sutarties vertės (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013), o mažiausia – apie 0,27 proc. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Struktūra“ v. VšĮArtkomas, bylos Nr. 3K-3-326-415/2015).

Teisėjų kolegija taip pat kaip teisiškai nepagrįstus atmeta kitus kasatorės argumentus, susijusius su paskirta bauda ir jos dydžiu. Pažymėtina, kad perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą nereikšmingomis aplinkybėmis laikytinos, inter alia: jos ir kito subjekto teisiniai įgaliojimo santykiai organizuojant pirkimo procedūras (dėl šio aspekto bus kalbama plačiau kitoje dalyje); viešojo pirkimo sutarties kontrahento – tiekėjo (trečiojo asmens) veiksmai Konkurse (šiame kontekste žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Daikaras“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-656/2013); neva neoperatyvus ieškovės pažeistų teisių gynimas, juolab kad ši kasatorės pozicija plačiau neargumentuota; tikėtinas ieškovės pasiūlymo atmetimas dėl per didelės kainos, nes šis pasiūlymo atmetimo pagrindas nebuvo šalių ginčo objektu (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir kt. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011).

 

Dėl subjekto, kuriam skirtina alternatyvi sankcija bauda

 

VPĮ 952 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo taikomos alternatyvios sankcijos yra: 1) pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas arba 2) perkančiajai organizacijai skiriama bauda. Taigi įstatyme tiesiogiai nurodyta, kad bauda skiriama perkančiajai organizacijai. Šios nuostatos nekeičia ir tai, kad viešieji pirkimai vykdomi per įgaliotąją organizaciją, kaip tai reglamentuojama VPĮ 14 straipsnyje.

VPĮ 14 straipsnyje nustatyta:

1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau – įgaliotoji organizacija) (įgaliotinė perkančioji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. Už [įgaliotojos] perkančiosios organizacijos įgaliotajai (įgaliotinei) organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija.

Pažymėtina, kad bauda yra neteisėtos sutarties, kurios šalis yra ne įgaliotinė, o įgaliotoja perkančioji organizacija, pripažinimo negaliojančia alternatyva, todėl tik ši pastaroji perkančioji organizacija (įgaliotoja) yra tinkamas šios ekonominės sankcijos subjektas. Tai yra dar akivaizdžiau, kai teismas sprendžia trumpinti viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminą arba apskritai ją pripažįsta niekine ir negaliojančia, t. y. neigiami padariniai kyla sutartį sudariusiai, o ne tiesiogiai viešojo pirkimo procedūras vykdžiusiai perkančiajai organizacijai. Vertindamas VPĮ 14 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas prieina prie išvados, kad jomis apibrėžiamos įgaliotinės ir įgaliotojos perkančiųjų organizacijų kompetencijų ribos (atsakomybės paskirstymas) organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo procedūras, juolab kad kai į VPĮ 952 straipsnį buvo perkeltos atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB, dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau – Direktyva 2007/66) normos, VPĮ 14 straipsnio nuostatos (tokios redakcijos, kokia aktuali nagrinėjamam ginčui) jau galiojo apie ketverius metus. Tokį įgaliojimo teisinių santykių saistomų perkančiųjų organizacijų atsakomybių paskirstymą perkelti į sutarties negaliojimo teisinių padarinių sritį, tarp jų ir alternatyvių sankcijų taikymo mechanizmus, nėra teisinio pagrindo, todėl konstatuotina, kad VPĮ 14 straipsnyje įtvirtintas teisinis VPĮ 952 straipsnio taikymo reglamentavimas tiesiogiai nėra reikšmingas. VPĮ expressis verbis nesureglamentavus alternatyvių sankcijų taikymo esant įgaliojimo teisiniams santykiams, taikomos bendrosios Civiliniame kodekse įtvirtintos atstovavimo teisės normos (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Viešųjų pirkimų tarnyba v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, AB „City Service, bylos Nr. 3K-3-415/2013).

Pažymėtina, kad kasatorė savo nesutikimą apeliacinės instancijos teismo sprendimu būtent jai skirti baudą, inter alia, grindžia tiesioginės atsakomybės už neteisėtus veiksmus koncepcija, t. y. atsakyti už neteisėtus veiksmus turi juos atlikęs subjektas, bei alternatyvios sankcijos skyrimo tikslais. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš teisinio reguliavimo (VPĮ) negalima daryti vienareikšmės alternatyvios sankcijos – baudos kvalifikavimo išvados, a fortiori ją prilyginti administracinei atsakomybei (nuobaudai), todėl nesutiktina su kasatorės argumentais šiuo aspektu. Pažymėtina ir tai, kad priešinga pozicija, t. y. alternatyvi sankcija – bauda ir jos skyrimo tikslai atitinka panašaus pobūdžio neigiamus padarinius, kokie taikomi administracinėje ar baudžiamojoje justicijoje, neišplaukia ir iš Direktyvos 2007/66 nuostatų, juolab kad už tuos pačius pažeidimus teismai skirtinguose procesuose atitinkamiems subjektams gali skirti alternatyvią sankciją ir administracinę nuobaudą (fiziniams asmenims; ATPK 1713 straipsnis), o šie skirtingo turinio ir pobūdžio neigiami padariniai gali koegzistuoti, vienas kito nepaneigia ir nereiškia non bis in idem principo pažeidimo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. spalio 23 d. sprendimą Gradinger prieš Austriją, Nr. 15963/90).

Direktyvos 2007/66 19-ojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad valstybės narės turi pačios išsamiai apibrėžti alternatyvių sankcijų ypatybes ir jų taikymo taisykles; 22-ojoje dalyje įtvirtinta, kad siekiant, jog taikomos sankcijos būtų proporcingos, valstybės narės gali peržiūros institucijoms suteikti galimybę nesužlugdyti sutarties arba pripažinti jos visą arba dalinį laikiną poveikį, jeigu dėl atitinkamu atveju susidariusių išskirtinių aplinkybių reikia atsižvelgti į tam tikras svarbias bendro intereso priežastis; tais atvejais turėtų būti taikomos alternatyvios sankcijos; nuo perkančiosios organizacijos arba subjekto nepriklausoma institucija turėtų išnagrinėti visus atitinkamus aspektus, siekdama nustatyti, ar dėl svarbių bendro intereso priežasčių reikalaujama, kad sutarties poveikis būtų išlaikytas (žr. taip pat Direktyvos 2007/66 2 d straipsnio 3 dalį); Direktyvos 2007/66 2 e straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali suteikti peržiūros institucijai plačios apimties teisę atsižvelgti į visus reikšmingus veiksnius, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Taigi iš Direktyvos 2007/66 matyti, kad alternatyvių sankcijų tikslas – daugiau ne nubausti perkančiąją organizaciją, nors jos elgesys – vienas iš vertinamų aplinkybių (pagrindų), o užtikrinti viešojo intereso apsaugą.

Kita vertus, pirmiau nurodyti kasacinio teismo argumentai kasatorei per se neužkerta kelio įgaliotinei perkančiajai organizacijai reikšti regresinį reikalavimą dėl priteistos sumos atlyginimo.

Dėl nurodytų argumentų visumos teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai baudą skyrė kasatorei (atsakovei 2), o ne įgaliotinei perkančiajai organizacijai (atsakovei 1).

 

Dėl teisės į apeliaciją

 

Vadovaujantis CPK 320 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) ir priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad viešojo pirkimo sutartis yra neteisėta, priėmė naują sprendimą byloje taikydamas nurodytą proceso teisės normą. Šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo Konkurso procedūrų teisėtumas ir peržiūros procedūros laikymasis: ikiteisminės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos taikymas, pasiūlymo atitiktis techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams, viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo atitiktis kvalifikacijos reikalavimams. Kasatorė, būdama kvalifikuotas subjektas, turėjo žinoti teisinius padarinius, galinčius kilti, jei byloje būtų nustatytos aplinkybės, kad pažeista ikiteisminė ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir (arba) pasiūlymas neatitinka techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų, ir (arba) viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas neatitiko kvalifikacijos reikalavimų.

Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus šį klausimą, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013).

Šioje byloje buvo nustatyta, kad viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, todėl su tokiu tiekėju sudaryta viešojo pirkimo sutartis, neatsižvelgiant į bylos dalyvių reikalavimus, teismo ex officio pripažintina niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, kaip prieštaraujančiu imperatyviosioms teisės normoms, apeliacinės instancijos teismui nusprendus ją (sutartį) išsaugoti, taikyti dėl to kylantys teisiniai padariniai – alternatyvi sankcija, t. y. bauda. Taigi nėra pagrindo tokio teismo procesinio sprendimo vertinti kaip „siurpriziniokasatorei procesine teisine prasme, o jos teikiami argumentai dėl pažeistos teisės į apeliaciją nepagrįsti ir atmestini. Priešinga pozicija reikštų tai, kad tik pirmosios instancijos teismas turėtų teisę naikinti neteisėtai sudarytus viešojo pirkimo sandorius ar, juos išsaugojus, skirti alternatyvią sankciją. Tai neatitiktų nei teisinio reguliavimo, nei teismų praktikos. Pažymėtina, kad kasacinis teismas dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos padarinių bylą grąžina į pirmosios instancijos teismą, kai neteisėtai sudaryto sandorio kontrahentas – tiekėjas neįtrauktas į procesą, nes teismo sprendimas galėtų sukelti jam teisinių padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Entafarma“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-96-916/2015).

Dėl visų nurodytų motyvų kasacinis skundas atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 94, 96, 961, 98 straipsnio nuostatos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikia įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 420,50 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl netenkinus kasacinio skundo, pirmiau nurodyta suma priteistina iš kasatoriaus ieškovo naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 14,72 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatorės (CPK 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „VSA Vilnius“ (j. a. k. 220074960) iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710823) 420,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710823) 14,72 Eur (keturiolika Eur 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja  – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                         Gražina Davidonienė

 

 

                                                                      Gintaras Kryževičius

 

 

                                                                        Sigita Rudėnaitė


Paminėta tekste:
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • e3K-3-362-415/2015
  • 3K-3-340/2013
  • 3K-3-326-415/2015
  • 3K-3-656/2013
  • 3K-3-293/2011
  • 3K-3-415/2013
  • ATPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CK
  • 3K-3-94/2013
  • 3K-3-96-916/2015
  • CPK
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei