Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-04-29][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-136-248-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-136-248/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Profine Baltic“ 111702714 atsakovas
BUAB „Languvita" Ieškovas
Kategorijos:
2.6.1. Prievolės
2.6.1.6.1. Actio Pauliana
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6. Prievolių teisė
2.6.1.6. Kreditoriaus interesų gynimas
2.6.7. Restitucija
2.9. Bylos dėl sandorių negaliojimo
2.9.15. kitos bylos dėl sandorių negaliojimo

?

                                Civilinė byla Nr. e3K-3-136-248-2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12842-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.6.1; 2.6.7

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Profine Baltickasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Languvitateisių perėmėjo EJ. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Profine Baltic“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus teises ginčyti šios įmonės kaip skolininkės sudarytus atsiskaitymo sandorius kaip pažeidžiančius įmonės kreditorių teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis, actio Pauliana (Pauliano ieškinys), aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė BUAB „Languvita“, atstovaujama bankroto administratoriaus Vlado Kerpausko, ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovės sudarytus atsiskaitymo sandorius pagal 2017 m. vasario 7 d. 4500 Eur mokėjimo pavedimą ir 2017 m. vasario 14 d. 2859,76 Eur mokėjimo pavedimą atsakovei UAB „Profine Baltic“, iš viso 7359,76 Eur; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 7359,76 Eur ieškovės naudai, o atsakovei suteikti teisę dėl šios sumos pareikšti finansinį reikalavimą ieškovei; priteisti 6 proc. metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Languvita“, būdama nemoki, atsiskaitė pagal ginčijamus sandorius su atsakove, nors turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovės BUAB „Languvita“ sudarytus vienašalius sandorius: 2017 m. vasario 7 d. 4500 Eur ir 2017 m. vasario 14 d. 2859,76 Eur mokėjimo sumos pavedimus atsakovei UAB „Profine Baltic“, iš viso 7359,76 Eur. Teismas taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės ieškovei 7359,76 Eur, 6 proc. metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (7359,76 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas suteikė atsakovei UAB „Profine Baltic“ teisę dėl šios sumos pareikšti finansinį reikalavimą ieškovei BUAB „Languvita“. Teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas pateikiami toliau.

5.       Ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius pagal perduotą buhalterinę apskaitą nustatė, kad 2017 m. vasario 8 d. atsakovė ieškovei pardavė prekių už 7359,76 Eur sumą (sąskaita faktūra administratoriui neperduota). 2017 metais už prekes ieškovė atsakovei sumokėjo dviem banko mokėjimo pavedimais: 2017 m. vasario 7 d. – 4500 Eur ir 2017 m. vasario 14 d. – 2859,76 Eur. Ieškovė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, iš 2016 m. ieškovės balanso matyti, kad jos nuosavo turto iš viso yra 289 775 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 196 146 Eur. Atitinkamai jos įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tai reiškia nemokumą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnį. Ginčijamų sandorių (mokėjimo nurodymų) sudarymo metu ieškovė turėjo šiuos įsiskolinimus: 2017 m. vasario 7 d. 20 132,79 Eur mokėtino darbo užmokesčio (didžiosios knygos sąskaitos Nr. 4461), 2486,85 Eur mokėtino GPM (gyventojų pajamų mokestis) (didžiosios knygos sąskaitos Nr. 4462), 4631,05 Eur mokėtinų socialinio draudimo įmokų (didžiosios knygos sąskaitos Nr. 4463), 35,26 Eur mokėtinų garantinio fondo įmokų (didžiosios knygos sąskaitos Nr. 4464); skolos tiekėjams sudarė 55 978,62 Eur (didžiosios knygos sąskaitos Nr. 443). 2017 m. vasario 14 d. ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 212 392,19 Eur (didžiosios knygos duomenys). 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino ieškovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat patvirtino ieškovės kreditorių 220 460,75 Eur finansinius reikalavimus.

6.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

7.       Atsižvelgiant į turimų įsipareigojimų ir turimo turto santykį atlikti mokėjimai akivaizdžiai pažeidė kitų kreditorių teises. Skolininkė (ieškovė) neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio (vienašalių mokėjimų), nes buvo kitų kreditorių, kuriems turėjo būti pirmiau atlikti mokėjimai, ir buvo nesąžininga: skolininkė (jos vadovas) žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kitų kreditorių teises, nes buvo kitų pradelstų įsipareigojimų. Atsakovė buvo taip pat nesąžininga, nes duomenys apie tai, kad dar 2015 metais ieškovė dirbo nuostolingai, yra vieši, taip pat yra vieši duomenis apie neįvykdytus įsipareigojimus valstybės biudžetui. Todėl esant CK 6.66 straipsnio sąlygų visumai teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl atliktų mokėjimų 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. vasario 14 d. pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir restitucijos taikymo. Kartu teismas nenustatė ginčijamų mokėjimų CK 6.9301 straipsnio pagrindu pažeidimo, nes ginčyti mokėjimus CK 6.9301 straipsnio pagrindu turi teisę ne bankroto administratorius, o tie kreditoriai, kurie turėjo ankstesnius nei atsakovės reikalavimus ieškovei.

8.       Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Profine Baltic“ apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą.

9.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Taigi, kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, esant ginčui dėl tokių sandorių, svarbu, jog sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti tokį sandorį sudaryti tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

10.       2017 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-23610-155/2017 pagal ieškovės UAB „Profine Baltic“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovėms UAB „Languva LT“ ir UAB „Languvita, nurodyta, kad sutartį dėl PVC profilių bei kitų reikmenų plastikiniams langams ir durims gaminti bei montuoti tiekimo atsakovė UAB „Profine Baltic buvo sudariusi ne su ieškove UAB „Languvita“, o su ieškovės akcininkais ir vadovais susijusia jau bankrutavusia kita bendrove – UAB „Languva LT“, už kurios 16 048,79 Eur skolos grąžinimą 2017 m. sausio 19 d. ir laidavo ieškovė UAB „Languvita“. Ieškovė UAB „Languvita“ iš atsakovės UAB „Profine Baltic“ produkcijos nebuvo pirkusi ir atsakovei nebuvo skolinga. Atsakovės parduota produkcija, už kurią atsiskaitė ieškovė UAB „Languvita“, panaudota UAB „Languva LT“ objektui „Poilsio namai“ užbaigti. Nėra įrodymų, kad ginčijamais pavedimais atsiskaityta už produkciją, kuri būtų panaudota ieškovės veikloje uždirbant pajamas.

11.       Teismo vertinimu, ginčijami mokėjimai ne tik prieštaravo ieškovės kreditorių interesams, nes buvo atsiskaityta už kitos įmonės įgytą produkciją, bet ir neatitinka įprastos verslo praktikos kriterijaus. Be to, šie sandoriai neatitinka privalomumo kriterijaus ir dėl to, kad mokėjimo terminas – 60 dienų, t. y. iki 2017 m. balandžio 9 d., o ieškovė mokėjimą įvykdė nedelsdama – 2017 m. vasario 14 d. Ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais savo kreditoriais ir buvo nemoki.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

12.       Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Profine Balticprašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, pagrindžiantys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė dalį actio Pauliana tenkinimo sąlygų (neprivalėjimą atlikti ginčo mokėjimo pavedimų bei atsakovės nesąžiningumą) ir netinkamai pritaikė restituciją. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai neįvertino atsakovės argumento, kad norint tęsti gamybinę veiklą ieškovei buvo būtina atsakovės tiekiama produkcija. Tik pirkdama pagrindinę langų ir durų gamybos žaliavą (PVC profilius) ir už ją atsiskaitydama ieškovė galėjo vykdyti gamybinę veiklą, gauti iš šios veiklos pajamų, atsiskaityti su savo kreditoriais ir tokiu būdu išsaugoti save rinkoje kaip darbdavę savo darbuotojams, partnerę – kontrahentams ir mokesčių mokėtoją – valstybei. Antra, apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos, jog atsakovė ginčo situacijoje negali būti laikoma nesąžininga. Teismas nevertino, ar ieškovės teiginys, kad atsakovė žinojo apie blogą ieškovės turtinę būklę, yra pakankamai paremtas įrodymais, taip pat nevertino, ar hipotetinis žinojimas apie blogą ieškovės turtinę būklę apskritai gali būti pakankamas pagrindas pripažinti atsakovę nesąžininga.

12.2.                      Ieškovė neįrodinėjo, kad produkcija buvo patiekta UAB „Languva LT“, o ne ieškovei, tačiau skundžiama nutartimi konstatuota, jog ginčo mokėjimo pavedimais ieškovė atsiskaitė su atsakove ne už ieškovei, bet už UAB „Languva LT“ patiektą produkciją. UAB „Languva LT“, kuri pripažinta tikrąja produkcijos pirkėja, byloje nedalyvavo nei atsakovo, nei trečiojo asmens teisėmis, todėl skundžiama nutartimi akivaizdžiai pasisakyta dėl byloje nedalyvavusio asmens teisių ir pareigų.

12.3.                      Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų civilinėse bylose Nr. 3K-3-401-695/2017 ir Nr. e3K-3-191-915/2016, jog, sprendžiant actio Pauliana tenkinimo klausimus, būtina nustatyti, kada atsirado kreditorių, kurių interesų pažeidimas yra įrodinėjamas, reikalavimai, nes tuo atveju, kai šie reikalavimai atsirado po ginčijamų sandorių sudarymo, nėra pagrindo konstatuoti šių kreditorių interesų pažeidimo ir taikyti actio Pauliana instituto. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų atsiradimo momento (prieš ginčo mokėjimo pavedimų atlikimą ar po jo). Po ginčo mokėjimo pavedimų ieškovė gavo mažiausiai 117 950,32 Eur pajamų bei panašią sumą išleido atsiskaitymams su įvairiais kreditoriais.

12.4.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-618-686/2015, Nr. 3K-3-511/2012 ir Nr. 3K-3-485/2010 išaiškinta, kad actio Pauliana pagrindu negali būti nuginčyti sandoriai, kuriais nors formaliai ir suteikiamas prioritetas vienam iš kreditorių, tačiau taip yra daroma turint tikslą toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą, pagerinti savo turtinę būklę (išvengti bankroto) ir galiausiai atsiskaityti su visais kreditoriais. Nukrypimas nuo šių išaiškinimų skundžiamoje nutartyje pasireiškė tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar ginčo mokėjimo pavedimais buvo siekiama suteikti atsakovei prioritetą kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu, ar ginčo mokėjimo pavedimais buvo atsiskaitoma už ieškovės veiklai vykdyti būtiną produkciją, siekiant tiek gauti produkcijos, tiek išlaikyti komercinius santykius su atsakove ir ateityje gauti iš to papildomų pajamų, nors toks vertinimas turi esminę reikšmę šios civilinės bylos rezultatui.

12.5.                      Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016, nustatančio galimybę taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį ir netaikyti restitucijos, jeigu restitucijos taikymas prieštarauja materialiai ir ekonominei realybei ir jeigu pritaikius restituciją bankrutuojančios įmonės (šiuo atveju – ieškovės) turtinė padėtis neproporcingai pagerės kitos sandorio šalies (šiuo atveju – atsakovės) nenaudai, taip pat nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų civilinėse bylose Nr. 3K-3-485/2010 ir Nr. 3K-7-130/2013, pagal kuriuos pareiga sudaryti sandorį gali kilti iš susidariusių faktinių aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju ginčo mokėjimo pavedimai buvo atlikti dėl to, kad ieškovė, nepaisant finansinių sunkumų, ir toliau tęsė (bei planavo tęsti) veiklą ir šiam planui įgyvendinti jai buvo reikalinga produkcija bei tolesnis komercinio bendradarbiavimo santykių su atsakove palaikymas.

13.       Atsiliepimų į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

14.       Pasirengimo bylą nagrinėti kasacine tvarka metu 2019 m. gruodžio 9 d. BUAB „Languvita“ bankroto administratorius V. Kerpauskas informavo teismą, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi BUAB „Languvita“ reikalavimo teisė pagal civilinėje byloje ginčijamus du atsiskaitymo sandorius į UAB „Profine Baltic“ perleista naujajam kreditoriui E. J. 2020 m. sausio 8 d. teisme gautas E. J. prašymas pakeisti dabartinę ieškovę BUAB Languvita“ nauju ieškovu E. J. Tai įvertinus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 18 d. nutartimi pradinė ieškovė BUAB „Languvita“ pakeista, vietoj jos į bylą įtrauktas naujasis kreditorius ieškovas E. J.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl CK 6.66 straipsnio actio Pauliana sąlygos – skolininko neprivalėjimo atlikti atsiskaitymų pagal mokėjimo pavedimus

 

15.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

16.       Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos – išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus.

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

18.       Bylos įrodymų pagrindu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias visas actio Pauliana sąlygas, todėl ieškinį tenkino pripažinę atsiskaitymo sandorius negaliojančiais. Atsakovė kasaciniame skunde ginčija šias dvi teismų nustatytas actio Pauliana sąlygas: skolininkės (ieškovės) neprivalėjimą atlikti ginčijamus atsiskaitymus ir pagal ginčijamus atsiskaitymus lėšas įgijusios atsakovės nesąžiningumą.

19.       Viena iš nurodytų būtinų actio Pauliana sąlygų – skolininko neprivalėjimas sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad ieškovė (skolininkė) privalėjo atlikti ginčijamus atsiskaitymus pagal mokėjimo pavedimus atsakovei, nes ginčo mokėjimo pavedimai buvo atlikti dėl to, kad ieškovė, nepaisydama finansinių sunkumų, ir toliau tęsė (bei planavo tęsti) veiklą ir šiam planui įgyvendinti jai buvo reikalinga produkcija bei tolesnis komercinio bendradarbiavimo santykių su atsakove palaikymas.

20.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).

21.       Kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014).

22.       Privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės: tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems. Šis aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 43, 44 punktai).

23.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla. Ieškovė atsakovei sumokėjo dviem banko mokėjimo pavedimais: 2017 m. vasario 7 d. – 4500 Eur ir 2017 m. vasario 14 d. – 2859,76 Eur. Ginčo mokėjimo pavedimais ieškovė atsiskaitė su atsakove ne už ieškovės, bet už kitos su ieškovės akcininkais ir vadovais susijusios bendrovės UAB „Languva LT“ veikloje panaudotas prekes. Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti UAB „Languva LT“ bankroto bylą priimta 2017 m. liepos 27 d. Ginčijami atsiskaitymai atlikti tuo metu, kai ieškovė jau turėjo darbo užmokesčio, mokesčių ir tiekėjams įsiskolinimų. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino, kad skolininkė (ieškovė) neprivalėjo sudaryti ginčijamų atsiskaitymų, nes buvo kitų kreditorių, kuriems turėjo būti pirmiau atlikti mokėjimai, be to, ieškovė atsiskaitė už prekes, kurias gavo ne ieškovė, o kita su ieškovės akcininkais susijusi bendrovė – UAB „Languva LT“. Taigi ieškovė atsiskaitydama jokios naudos negavo, tik jai jau esant nemokiai dar labiau sumažėjo jos turto, kurio nepakako kreditorių reikalavimams dengti; būdama nemoki, ieškovė atsiskaitė už kitos įmonės, susijusios su akcininkais ir vadovais, veiklai įgytas prekes, savo turto dalimi, kuri privalėjo būti skirta kreditorių reikalavimams tenkinti, padengdama kitos susijusios įmonės skolą. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijami mokėjimai ne tik prieštaravo ieškovės kreditorių interesams, nes buvo atsiskaityta už kitos įmonės naudai įgytą produkciją, bet ir neatitinka įprastos verslo praktikos kriterijaus. Be to, šie sandoriai neatitinka privalomumo kriterijaus ir dėl to, kad skolos mokėjimo terminas buvo 60 dienų, t. y. iki 2017 m. balandžio 9 d., o ieškovė mokėjimą skolai dengti įvykdė nedelsdama daug anksčiau – 2017 m. vasario 7 d. ir vasario 14 d.

24.       Atsakovė kasaciniame skunde teigė, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi konstatuota, jog ginčo mokėjimo pavedimais ieškovė atsiskaitė su atsakove ne už ieškovei, bet už UAB „Languva LT“ patiektą produkciją, tačiau UAB „Languva LT“, kuri pripažinta tikrąja produkcijos pirkėja, byloje nedalyvavo nei atsakovo, nei trečiojo asmens teisėmis, todėl skundžiama nutartimi pasisakyta dėl byloje nedalyvavusio asmens teisių ir pareigų.

25.       Su nurodytu kasacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas ne sprendė dėl UAB „Languva LT“ teisių ir pareigų, o vertindamas atsiskaitymų teisėtumą pasirėmė 2017 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-23610-155/2017 konstatuotomis aplinkybėmis, kad sutartį dėl PVC profilių bei kitų reikmenų plastikinių langų ir durų gamybai bei montavimui tiekimo atsakovė UAB „Profine Baltic“ buvo sudariusi ne su ieškove UAB „Languvita“, o su jau bankrutavusia kita, su ieškovės akcininkais ir vadovais susijusia bendrove UAB „Languva LT“, už ją laidavo ieškovė UAB „Languvita“. Ieškovė iš atsakovės UAB „Profine Baltic“ produkcijos nebuvo pirkusi ir atsakovei nebuvo skolinga. Atsakovės produkcija panaudota UAB „Languva LT“ objektui „Poilsio namai“ užbaigti. Nėra įrodymų, kad ginčijamais pavedimais atsiskaityta už produkciją, kuri būtų panaudota ieškovės veikloje uždirbant pajamas. Nurodytos konstatuotos teismo sprendime už akių aplinkybės turi įrodomąją reikšmę, jomis remdamasis apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė pagrįstą išvadą dėl actio Pauliana sąlygos – kad skolininkė (ieškovė) neprivalėjo atlikti atsiskaitymų.

 

Dėl actio Pauliana sąlygos – pagal ginčijamus atsiskaitymus lėšas įgijusios atsakovės nesąžiningumo

 

26.       Skolininko privalomumas (būtinumas) sudaryti actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį aktualus ir sprendžiant dėl įgijusio turtą pagal tokį sandorį trečiojo asmens sąžiningumo: viena vertus, skolininkui naudingas sandoris paneigia jo kontrahento (trečiojo asmens) nesąžiningumą; kita vertus, pripažinus ginčijamo sandorio privalomumą, kitos actio Pauliana sąlygos, tarp jų – ir su skolininku sandorį sudariusio trečiojo asmens (ne)sąžiningumas, netektų teisinės reikšmės, todėl jų vertinimas taptų neaktualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 45 punktas).

27.       Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ieškovė (skolininkė) neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių – atlikti atsiskaitymų, toliau kaip kita būtina sąlyga actio Pauliana pagrindu nuginčyti ginčijamus sandorius vertinamas pagal tokius sandorius lėšas įgijusios atsakovės (ne)sąžiningumas.

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą).

29.       CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

30.       Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje pagal objektyvųjį sąžiningumo kriterijų (ką asmuo turėjo žinoti, veikdamas teisingai ir protingai, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai) sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įgijėjo pareiga domėtis skolininko kitais kreditoriais negali būti absoliutinama: ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post (po fakto) – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situaciją. Kai sandorį kreditorių interesais ginčija įmonės bankroto administratorius, aktualu išsiaiškinti buvusių įmonės valdymo organų poziciją dėl sandorio sudarymo paskatų. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Sutartinių įsipareigojimų pažeidimas (vėlavimas atsiskaityti, atlikti darbus, patiekti prekes ir pan.) yra gana dažnas reiškinys verslo praktikoje ir nėra būdingas tik nemokumo situacijoje esantiems ūkio subjektams, jis pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip suponuojantis skolininko kontrahento – trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai – rinkti informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius; dėl šios aplinkybės reikšmės turi būti sprendžiama įvertinus bylos aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams; galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas būtų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56.2 punktas).

31.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsiskaitydama su atsakove UAB „Profine Baltic“ ieškovė (skolininkė) UAB „Languvitabuvo nesąžininga: skolininkė (jos vadovas) žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kitų kreditorių teises, nes buvo kitų pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kuriems turėjo būti pirmiau atlikti mokėjimai. Atsakovė buvo taip pat nesąžininga, nes duomenys apie tai, kad dar 2015 metais ieškovė dirbo nuostolingai, yra vieši, taip pat yra vieši duomenys apie neįvykdytus įsipareigojimus valstybės biudžetui. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje netyrė ir nevertino aplinkybių dėl atsakovės (ne)sąžiningumo. Byloje liko neatskleistos ir neįvertintos reikšmingos aplinkybės atsakovės (ne)sąžiningumui konstatuoti pagal kriterijus, nurodytus nutarties 30 punkte. Kasacinis teismas tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Todėl byla atsakovės (ne)sąžiningumui kaip actio Pauliana sąlygai nustatyti grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

 

Dėl restitucijos taikymo pripažinus sandorį negaliojančiu pagal actio Pauliana 

 

32.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino negaliojančiais 7359,76 Eur atsiskaitymo sandorius, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės ieškovei 7359,76 Eur, atsakovei pripažino teisę reikšti nurodyto dydžio finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje.

33.       Atsakovės kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016 30–33 punktuose išdėstyto išaiškinimo, nurodančio galimybę taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį ir netaikyti restitucijos, jeigu restitucijos taikymas prieštarauja materialiai ir ekonominei realybei ir jeigu pritaikius restituciją bankrutuojančios įmonės (šiuo atveju – ieškovės) turtinė padėtis neproporcingai pagerės kitos sandorio šalies (šiuo atveju – atsakovės) nenaudai.

34.       Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

35.       Nuo bankroto bylos iškėlimo kreditoriai netenka teisės reikšti tiesioginių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, iki bankroto bylos iškėlimo nepatenkinti kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Kreditorių teises ĮBĮ nustatyta tvarka gina bankroto administratorius, be kita ko, reikšdamas ieškinius dėl lėšų išieškojimo į bankrutuojančios įmonės turto masę.

36.       Kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 30.3 punktas).

37.       Paprastai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

38.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016 30–33 punktuose išaiškinimai dėl restitucijos išimtiniais atvejais netaikymo pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį pateikti byloje, kurioje nebuvo sprendžiamas sandorio negaliojimas pagal actio Pauliana, o spręsta dėl niekinio sandorio kaip prieštaravusio imperatyviosioms įstatymo normoms pagal CPK 1.80 straipsnį restitucijos. Toje byloje konstatuota, kad taikant dvišalę restituciją turto įgijėjos pagal niekinį sandorį ir bankrutavusios įmonės padėtis tampa nelygiavertė. Taikant dvišalę restituciją nekilnojamasis turtas natūra būtų grąžinamas bankrutavusiai įmonei ir ji įgytų galimybę jį dar kartą parduoti, gautas lėšas paskirstyti kreditoriams pagal nustatytą eilę; po sandorio sudarymo už parduotą turtą gautos lėšos būtų pervestos hipotekos kreditoriui; naujas turto pardavimo procesas neužtikrintų geriausio įmonės kreditorių ir jos pačios interesų gynimo, nes pakartotinis ginčo turto pardavimas užtęs bankroto procedūras ir negalės būti operatyviai baigtas įmonės likvidavimas (kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą dėl įmonės likvidavimo), padidės bankroto administravimo išlaidos.

39.       Nagrinėjamoje byloje yra kitokios nei nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016 faktinės aplinkybės, nesudarančios pagrindo taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalį, t. y. pagal joje nurodytus kriterijus pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti. Todėl darytina išvada, kad keisti restitucijos būdo ar jos netaikyti nenustatyta teisinio pagrindo, o teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikydami dvišalę restituciją, grąžindami pagal nuginčytą sandorį ieškovės (skolininkės) pervestas lėšas atgal ieškovei jas paskirstyti laikantis Įmonių bankroto įstatymo bankroto procedūrų ieškovės kreditoriams pagal nustatytą eilę.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

40.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl atsiskaitymų sandorių teisėtumo liko nenustatyta viena iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų sandoriams pripažinti negaliojančiais – atsakovės (turto pagal ginčijamus sandorius įgijėjos) (ne)sąžiningumas. Todėl yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis) ir perduoti bylą nagrinėti atsakovės (ne)sąžiningumo nustatymo tikslu apeliacinės instancijos teismui iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

41.       Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir šiam teismui perdavus nagrinėti bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas turės galimybę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Birutė Janavičiūtė 

 

 

                                        Algis Norkūnas

 

 

                                        Dalia Vasarienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.66 str. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)
  • 3K-3-401-695/2017
  • 3K-3-618-686/2015
  • 3K-3-422-687/2016
  • CK6 6.145 str. Restitucijos taikymo pagrindas
  • 3K-3-485/2010
  • 3K-7-130/2013
  • CPK
  • 3K-P-311/2012
  • 3K-3-41/2014
  • e3K-3-119-421/2016
  • 3K-3-313-403/2018
  • 3K-3-513/2014
  • e3K-7-115-469/2020
  • e3K-3-411-611/2017
  • 3K-3-168/2007
  • 3K-3-276/2014
  • CK6 6.222 str. Restitucija