Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-423-2008].doc
Bylos nr.: 2K-423/2008
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 2K–423/2008

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                           2.1.7.4.; 2.1.15.1.2.

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                              2008 m. spalio 7 d.              

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  pirmininko Tomo Šeškausko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. Š. gynėjo kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 6 d.  nutarties.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu I. Š. nuteista pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš nuteistosios I. Š. priteista neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems: V. K. 7309,44 Lt, R. K. 9654,72 Lt, E. K. ir S. K. po 4654,72 Lt.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 6 d. nutartimi nuteistosios I. Š. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Š. nuteista už tai, kad 2005 m. gegužės 29 d., apie 14.20 val., Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini), kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 161-ajame kilometre, vairuodama jai priklausantį automobilį „Toyota Previa“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, t. y. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu ir sukdama iš jo į pagrindinį kelią (į kairę), nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Audi 80“ (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. K., ir su juo  susidūrė, todėl nuteistosios ir kitu automobiliu važiavę asmenys patyrė sveikatos sutrikdymus: D. Š. – sunkų, V. K., R. K., S. K., E. K., S. U., M. M. – nesunkų, E. Š. – nežymų, o A. V. ir K. Š. patyrė fizinį skausmą.

Kasaciniu skundu nuteistosios I. Š. gynėjas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 6 d.  nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose byla nagrinėta šališkai.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ekspertizės aktu ir ekspertės paaiškinimais, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „Toyota Previa“ vairuotojos I. Š. veiksmai, be pagrindo atmetė nuoseklius  nuteistosios paaiškinimus, kurie sutampa su kitais bylos duomenimis, kad susidūrimas įvyko jai pradėjus važiuoti savo eismo juosta, nukentėjusiosios V. K. automobiliui išvažiavus į priešingos krypties eismo juostą. Niekaip neįvertinta kita ekspertės paaiškinimų dalis, nesant objektyvių duomenų, paneigiančių tai, kad, nukentėjusiajai V. K. nemažinant greičio ir nekeičiant važiavimo krypties, eismo įvykis iš viso nebūtų kilęs. Tokią galimybę apeliacinės instancijos teismas paneigė, pats sumodeliavęs situaciją, tačiau neatsižvelgęs į nuteistosios vairuojamo automobilio greitį. Kasatorius nurodo, kad vairuotojos V. K. veiksmai sukant automobilį į kairę ir išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, kurie ekspertizės akte įvardyti kaip techniniu požiūriu nepriimtini, abiejų instancijų teismų buvo įvertinti kaip nesėkmingas bandymas išvengti eismo įvykio manevruojant. Ši aplinkybė  turėjo būti vertinama nuteistosios I. Š. naudai. Pasak kasatoriaus, objektyviai nustatyti nuteistosios I. Š. veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip nusikalstama veika.

Kasatorius teigia, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, pažeidė BPK 113 straipsnio nuostatas, netinkamai aiškindami ir taikydami Civilinio kodekso  normas. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas CK 6.250 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad, nustatydamas konkrečias sumas nukentėjusiesiems, pirmosios instancijos teismas išsamiau neatskleidė šiame įstatyme nurodytų kriterijų turinio. Kasaciniame skunde nesutinkama su teismo tvirtinimu, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose panašios sumos priteisiamos nukentėjusiesiems, kuriems buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir pateikia pavyzdį, kuomet asmeniui, kuriam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, priteista žymiai mažesnė suma. Kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus jo apeliaciniame skunde keliamus klausimus, reikšmingus nustatant neturtinės žalos dydį, o jo išvados dėl nuteistosios turtinės padėties yra spėjamojo pobūdžio. Nustatant neturtinės žalos dydį, neatsižvelgta į padarytą turtinę žalą, didelį nukentėjusiosios V. K. neatsargumą, vienpusiškai įvertinta nuteistosios šeiminė padėtis.

Atsiliepimu į nuteistosios gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nes baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo padaryti tokio pobūdžio procesiniai pažeidimai. Be to, kasaciniame skunde nenurodyti konkretūs BPK pažeidimai.

Nuteistosios I. Š. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad šališkai ir neišsamiai įvertinti įrodymai bei neišnagrinėtas apeliacinis skundas, tačiau, pasak prokuroro, šie kasatoriaus motyvai prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai. Nuosprendyje nurodyti įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas dėl I. Š. kaltės, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasi teismas atmetė nuteistąją teisinančius įrodymus. Prokuroras pažymi, kad vertinant ir tiriant įrodymus, nebuvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Be to, nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad teismai visiškai nevertino kito eismo įvykio dalyvio  – automobilio „Audi 80“ vairuotojos V. K. – veiksmų bei jų įtakos eismo įvykio kilimui. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad I. Š., vairuojamu automobiliu „Toyota Previa“ iš šalutinio kelio išvažiavusi į pagrindinį kelią, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu automobiliu „Audi 80“ važiavusiai V. K. bei grėsmę eismo saugumui, o nukentėjusioji V. K., pamačiusi kliūtį kelyje, siekdama išvengti eismo įvykio, pasuko į kairę, o ne į dešinę. Šią aplinkybę nuteistosios gynėjas buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas šį skundo motyvą, apklausė ekspertizę atlikusią ekspertę, kuri nepaneigė automobilių susidūrimo, jei nukentėjusioji V. K. nuteistosios I. Š. automobilį būtų apvažiavusi iš dešinės. Teismai pagrįstai pripažino, kad šis eismo įvykis kilo dėl nuteistosios I. Š. veiksmų, prieštaravusių KET 196 punkto reikalavimams.

Prokuroras nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 113 straipsnio nuostatas bei netinkamai pritaikė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo arba maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šie kriterijai dar detaliau aptarti apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas, vadovaudamasis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali neturtinės žalos dydį sumažinti atsižvelgdamas į paties nukentėjusiojo kaltės dydį. Prokuroras nesutinka su kasatoriaus reikalavimu pritaikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį ir sumažinti  priteistos neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija aptartoje eismo situacijoje V. K. veiksmuose  nematė tokio didelio neatsargumo, kuris turėtų nulemti priteistinos žalos dydžio mažinimą. Kolegijos nuomone, būtent I. Š. didelis neatsargumas, nedėmesingumas nulėmė tokią įvykių eigą ir kilusius padarinius. Taigi, pasak prokuroro, teismams nebuvo pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Prokuroras nesutinka su kasatoriaus nuomone, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta šališkai. Byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai būtų buvę šališki ir pažeidę BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nuteistosios gynėjo motyvai dėl teismų šališkumo iš esmės siejami su jam nepalankių įrodymų vertinimu, o tai nelaikoma proceso normų pažeidimu.

Prokuroro teigimu, neteisingas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo, nes neatsakė į visus jame keliamus klausimus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų

nuostatų. Iš šio teismo nutarties matyti, kad teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, atliko dalinį įrodymų tyrimą, dar kartą įvertino įrodymus ir savo nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl I. Š. kaltės, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra teisingos, motyvuotai išsakė savo poziciją dėl priteisto civilinio ieškinio.

Atsiliepimu į kasacinį skundą civilinis ieškovas – viešoji įstaiga Tauragės apskrities ligoninė – civilinį ieškinį (622,37 Lt) už S. U. gydymą pripažįsta pagrįstu.    

 

Nuteistosios I. Š. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir kitų BPK nuostatų taikymo

 

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal šią normą būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita įrodymų vertinimo sąlyga yra reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai įrodymams keliami reikalavimai yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Įstatymo 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti kodekse numatytais proceso veiksmais.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo abejoti teismų išvadų, padarytų įvertinus byloje esančių duomenų visumą, teisingumu. Nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas įvertino nuteistosios I. Š. paaiškinimus, nukentėjusiosios V. K. parodymus, pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės aktą, ekspertės paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme ir kitus bylos duomenis. Nepagrįstas kasatoriaus tvirtinimas, esą apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą dėl nuteistosios I. Š. automobilio sudarytos kliūties nukentėjusiosios V. K. automobiliui, neįvertinęs sudariusio kliūtį automobilio greičio ir nesivadovaudamas specialistų išvadomis. Pagal ekspertizės aktą ir ekspertės paaiškinimus, susidūrimas įvyko tuo metu, kai automobilis „Toyota Previa“ judėjo posūkio kreive ir dar nebuvo visiškai atlaisvinęs automobilio „Audi 80“ eismo juostos. Taigi akivaizdu, kad būtent nuteistosios I. Š. padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiosios V. K. kaltės klausimo nekyla, nes jos veiksmus  lėmė nuteistosios I. Š. padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas – išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį, neduodant kelio artėjančiai pagrindiniu keliu transporto priemonei. Aplinkybė, kad nukentėjusioji V. K., nusukdama į kairę, pasirinko techniniu požiūriu nepriimtiną ir turėjusį įtakos eismo įvykiui reagavimo į atsiradusią kliūtį būdą,  teisingai įvertinta kaip teisiškai nesusijusi su eismo įvykiu.

Bylos aplinkybės yra visiškai aiškios, todėl kasacinio skundo argumentas, esą apeliacinės instancijos teismas kilusias abejones vertino ne nuteistosios naudai, neturi pagrindo. Įrodymų vertinimas ne taip, kaip pageidauja proceso dalyvis, nėra joks teismo šališkumas. Kitų argumentų dėl teismų šališkumo kasatorius nepateikia.

 

Dėl neturtinės žalos

 

Kasatorius savo nesutikimą su teismų nustatytu neturtinės žalos dydžiu argumentuoja ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistosios I. Š. turtinės, šeiminės padėties ir kitų turinčių reikšmės bylai aplinkybių yra nepagrįstos, o tai pagal BPK 369 straipsnio nuostatas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas.

Kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė.

Kasatorius teigia, kad nustatant neturtinės žalos dydį nebuvo atsižvelgta į padarytos turtinės žalos dydį. Tačiau šioje byloje nukentėjusieji nuteistajai turtinių pretenzijų nereiškė ir teismai šio klausimo nenagrinėjo. Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Tai reiškia, kad ir tose bylose, kuriose turtinė žala nepadaryta ar jos atlyginimo klausimas nenagrinėtas, neturtinė žala turi būti atlyginama.

 Taip pat nepagrįstas kitas kasatoriaus teiginys, esą apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas teisingu  nukentėjusiajam R. K. pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, neatsakė į apeliaciniame skunde keltą klausimą, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi argumentais, turinčiais reikšmės tik turtinės žalos atlyginimui. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai argumentavo, kodėl nukentėjusiajam R. K. nustatytą neturtinės žalos dydį laiko pagrįstu. Tarp tų argumentų nėra šiam asmeniui padarytos turtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas pirmosios instancijos teismo argumentų. Reikalavimas išnagrinėti apeliacinį skundą, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, negali būti suprantamas kaip  pažodinis atsakymas į visus apeliacinio skundo motyvus, o atsakymai į juos turi logiškai išplaukti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

Apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kodėl nelaiko nukentėjusiosios V. K. veiksmų dideliu neatsargumu. Kasacinės instancijos teismas jau pateikė argumentus įrodymų vertinimo klausimu ir neturi pagrindo priimti kitokį sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad, netgi ir nustačius nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumą, teismas gali, o ne privalo sumažinti žalos atlyginimą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dar tik formuojasi, ir kolegija neturi pagrindo sutikti su apygardos teismo išvada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas orientuoja teismus į 10 000 Lt žalos priteisimą, kai dėl neatsargių nusikaltimų asmuo nesunkiai sužalojamas. Kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti svarstomas individualiai. Nepaisant tokios apeliacinės instancijos teismo išvados, šis teismas išnagrinėjo individualiai kiekvienam iš nukentėjusiųjų padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgdamas į įstatyme nurodytus kriterijus, todėl nesusijusi su šia konkrečia byla bendro pobūdžio išvada įtakos kolegijos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Nenustačius teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, įtvirtintų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Atmesti nuteistosios I. Š. gynėjo kasacinį skundą.

 

 

                     

Teisėjai                                                                                                                   Tomas Šeškauskas                      

                                                                                                     

                                                                                                                              Jonas Prapiestis

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                            Vladislovas Ranonis