Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-516-2006].doc
Bylos nr.: 3K-3-516/2006
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

           Civilinė byla Nr. 3K-3-516/2006

           Procesinio sprendimo kategorija

73.2.5.5           (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2006 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Baltikums draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė I. J. 2005 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UADB „Baltikums draudimas“ 48 240 Lt draudimo išmoką ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodyta, kad šalys 2004 m. gruodžio 9 d. sudarė ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio automobilio „Audi A6“ (duomenys neskelbtini) pilną kasko draudimo sutartį, pagal kurią buvo numatyta, kad draudimo laikotarpis prasideda 2004 m. gruodžio 10 d. 00.00 val., o baigiasi 2005 m. gruodžio 9 d. 24.00 val., draudimo suma 53 600 Lt ir 10 proc. besąlyginė išskaita vagystės rizikai (frančizė). Naktį iš 2004 m. gruodžio 11 d. į 12 d. apdraustas automobilis buvo pavogtas iš aikštelės prie Baltijos g. 59 namo Kaune. Ieškovė nurodė, kad apie vagystę atsakovas buvo informuotas iš karto ją pastebėjus – 2004 m. gruodžio 12 d. ryte, tačiau atsakovas draudimo išmokos neišmokėjo, pareikalavo grąžinti draudimo polisą ir pranešė, kad draudimo sutartis negalioja neva dėl to, kad nebuvo pateikta pažyma apie automobilyje įmontuotos apsaugos sistemos lygį. Ieškovės nuomone, toks atsakovo elgesys yra nesąžiningas, nepagrįstas, kadangi sudarant sutartį atsakovas nereikalavo jokių papildomų pažymų, išduodamas draudimo polisą, patvirtino, kad draudimo sutartis yra sudaryta, o reikalavimas dėl pažymos atsirado tik po to, kai atsakovui buvo pranešta apie draudiminį įvykį.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 48 240 Lt draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2005 m. gegužės 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 9 d. šalys sudarė ieškovei priklausančio automobilio „Audi A6“ (duomenys neskelbtini) pilną kasko draudimo sutartį, kurią patvirtina šalių pasirašytas Transporto priemonių draudimo polisas serija TP Nr. 013708: numatyta draudimo suma 53 600 Lt, draudimo įmoka 3146 Lt, kurią ieškovė sumokėjo pasirašydama sutartį, 10 proc. besąlyginė išskaita vagystės rizikai (frančizė), draudimo laikotarpis prasideda 2004 m. gruodžio 10 d. 00.00 val., o baigiasi 2005 m. gruodžio 9 d. 24.00 val. Naktį iš 2004 m. gruodžio 11 d. į 12 d. ieškovei priklausantis automobilis, buvęs stovėjimo aikštelėje prie Baltijos g. 59 namo Kaune, buvo pavogtas ir iki šiol nesurastas. Teismas taip pat nustatė, kad pasirašant draudimo sutartį ieškovė pateikė visus atsakovo reikalaujamus dokumentus; prašymą dėl sutarties sudarymo ir draudimo polisą pildė ne ji, o atsakovo darbuotojas; atsakovas neprašė pateikti jokių papildomų pažymų dėl automobilyje įmontuotos apsaugos sistemos lygio, jokių papildomų susitarimų dėl sutarties galiojimo nebuvo. Teismas pažymėjo, kad informacija prašyme apie automobilio raktelių skaičių pažymėta ne darant atskirą įrašą, o ji yra atspausdinta iš anksto paruoštoje prašymo formoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal draudimo taisyklių 19.1 punktą bet koks pranešimas, kurį draudimo sutarties šalys perduoda viena kitai, turi būti pateiktas raštiškai. Teismas nustatė, jog draudimo polise įrašyta, kad automobilis turi antrojo lygio apsaugos sistemą, draudimo polise yra užpildytos visos grafos, įrašyti visi būtini duomenys, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo paaiškinimus, kad draudimo polisas 2004 m. gruodžio 9 d. buvo nepilnai užpildytas, nes ieškovė nepateikė duomenų apie automobilio apsaugos sistemos lygį, ir kad dėl šios priežasties draudimo sutartis dar buvo neįsigaliojusi. Teismas sprendė, kad šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų ir draudimo sutartis įsigaliojo nuo numatyto laiko – 2004 m. gruodžio 10 d. 00.00 val., todėl atsakovas visiškai nepagrįstai sutartį laiko anuliuota ir negaliojančia, nes jis - atsakovas neįrodė, kad sudarydamos draudimo sutartį šalys jos įsigaliojimą būtų susieję su pažymos apie transporto priemonės apsaugos lygį pristatymu draudikui. Atsižvelgdamas į draudimo taisyklių 8.4.2 punkte draudikui suteiktą teisę prieš sudarant draudimo sutartį atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, nenurodant priežasčių, ir į tai, kad atsakovas draudimo sutarties sudaryti neatsisakė, nors jos sudarymo metu teigia neturėjęs pažymos apie transporto priemonės apsaugos lygį, teismas darė išvadą, kad pats atsakovas pažymos pristatymo nelaikė sutarties įsigaliojimo sąlyga. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog draudimo sutarties sudarymo metu ir draudiminio įvykio metu automobilyje buvo apsaugos sistema, įrodo liudytojų I. I., V. A., O. N., G. N., policijos pareigūno M. K. parodymai, o šios sistemos antrąjį lygį įrodo rašytiniai įrodymai - ERGO Lietuva polisas, G. Žvigo įmonės pažyma, atsakovo polisas. Pažymėjęs, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų pateikusi kokią nors sąmoningai klaidingą informaciją pasirašant draudimo sutartį, taip pat kad nėra įrodymų, jog automobilio vagystė būtų įvykdyta panaudojant automobilio raktelius, o surinkti įrodymai liudija, kad į automobilį buvo įsilaužta, vagys, nepavykus automobilio užvesti, jį išstūmė kito automobilio pagalba ir nubuksyravo, teismas konstatavo, kad įvykusi automobilio vagystė pripažintina draudiminiu įvykiu, šalių sudaryta draudimo sutartis pripažintina galiojusia draudiminio įvykio metu, todėl atsakovas privalo sumokėti reikalaujamą draudimo išmoką. Nurodęs, kad draudiminis įvykis (vagystė) negalėjo įvykti panaudojant automobilio raktelius, teismas sprendė, jog aplinkybė, susijusi su automobilio rakteliais ar jų skaičiumi, neturėjo įtakos draudiminio įvykio (vagystės) atsiradimui, ir todėl nėra pagrindo išvadai, kad sudarant draudimo sutartį, ieškovė suteikė atsakovui klaidingą informaciją.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. kovo 6 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeitė: priteistą iš atsakovo ieškovei 48 240 Lt draudimo išmoką sumažino iki 32 160 Lt. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2004 m. gruodžio 9 d. draudimo sutartis buvo sudaryta, įsigaliojusi ir draudiminio įvykio metu galiojanti, kad 2004 m. gruodžio 12 d. automobilio vagystė pripažintina draudiminiu įvykiu ir kad dėl to atsakovas privalo sumokėti draudimo išmoką. Kolegija nurodė, kad, prieš sudarant draudimo sutartį, ieškovė prašyme-anketoje savo parašu patvirtino, jog yra du originalūs degimo rakteliai. Tai, kad prašyme-anketoje yra atspausdinta informacija apie raktelių skaičių, kolegijos vertinimu, neatėmė galimybės ieškovei padaryti taisymus, o pasirašydama ji patvirtino, kad prašymo-anketos užpildymo metu yra du rakteliai. Kolegija pažymėjo, kad, įvykus automobilio vagystei, ieškovė 2004 m. gruodžio 15 d. pateikė įvykio paaiškinimą ir nurodė, kad buvo vienas komplektas raktų, taip patvirtindama, kad sudarant draudimo sutartį pateikė žinomai melagingą informaciją, kas turėjo įtakos draudimo rizikai įvertinti. Remdamasi A. S. 2004 m. gruodžio 9 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. 4897256, kolegija taip pat nustatė, kad ieškovė 2004 m. gruodžio 9 d. užsakė pagaminti automobilio raktą ir kad jai parduotas pultelis. Kolegija pažymėjo, kad A. S. 2005 m. lapkričio 11 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma ir ATP protokolas dėl prekybos neįsigijus verslo liudijimo bei prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų neišsaugojimo. Tokiu būdu, rakto užsakymas pas asmenį, neturintį teisės prekiauti pultais, bei atsisakymas pateikti atsakovo pareikalautą informaciją, taip pat ieškovės 2004 m. gruodžio 15 d. užpildyta forma, kurioje ieškovė nurodė, kad buvo vienas komplektas raktų, kolegijos nuomone, patvirtina aplinkybę, kad antras raktas buvo užsakytas tik draudikui pareikalavus pateikti, tuo dar kartą patvirtinant, kad sudarant draudimo sutartį ieškovė pateikė žinomai melagingą informaciją, turinčią įtakos draudimo rizikos įvertinimui. Kolegija sutiko pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog draudiminio įvykio metu automobilyje buvo apsaugos sistema, tačiau kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios apsaugos sistemos antrąjį lygį įrodo teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgdama į 2004 m. gruodžio 9 d. ieškovės pasirašytą prašymą-anketą, kur apsaugos priemonių tipas, markė ir pan. nenurodyti, taip pat atsižvelgdama į tai, kad draudimo polise taip pat nenurodytas apsaugos priemonių tipas ir markė, o tik konstatuota, kad apsaugos sistema atitinka antrąjį lygį, kolegija sprendė, kad tai patvirtina, jog apsaugos sistemos lygis buvo įrašytas tik iš ieškovės žodžių, jai pažadėjus pažymą apie įrengtos apsauginės signalizacijos lygį pristatyti vėliau. Kolegija konstatavo, kad draudimo rizikai turi įtakos automobilyje įrengtos apsauginės signalizacijos lygis, kurį nustatyti gali tik tokio pobūdžio darbus atliekantys specialistai, atsižvelgdami į konkrečios draudimo kompanijos reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė pažeidė draudimo sutarties sąlygas, taip pat į ieškovės veiksmus, neatskleidžiant teisingos informacijos po įvykio, kolegija laikė tikslinga sumažinti 1/3 dalimi ieškovei priteistą draudimo išmokos sumą.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė I. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, mažindamas draudimo išmoką nesant draudėjo kaltės dėl draudimo sutarties pažeidimo bei priežastinio ryšio tarp pažeidimo ir draudiminio įvykio, pažeidė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį. Kasatorė nurodo, kad nei draudimo taisyklėse, nei polise, nei prašyme-anketoje nėra nurodyta, kokiu būdu nustatomas ar patvirtinamas draudžiamo automobilio apsaugos lygis, taip pat nėra nurodyta, kad automobilio apsauga ar jos priskyrimas kokiam nors lygiui turi būti patvirtinta griežtos atskaitomybės dokumentu, išduodamu kokios nors konkrečios organizacijos, ir negali būti įrašyta iš ieškovės žodžių. Be to, informacijos apie esmines aplinkybes draudikas privalo prašyti raštu (CK 6.993 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo teiginius apie žodinį susitarimą pateikti pažymą turėjo vertinti kritiškai. Kasatorė pažymi, kad keleto verslo įmonių susitarimas pažymas apie apsaugos sistemas laikyti griežtos atskaitomybės dokumentais, saisto tik tas įmones, bet jokiu būdu ne trečiuosius asmenis ar teismus, todėl apeliacinės instancijos teismas neteisėtai atmetė A. Žvigo įmonės pažymą apie signalizacijos lygį. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad tas pats automobilis su tokia pačia apsauga buvo draustas Ergo draudime ir automobilyje įrengta apsaugos sistema kitam draudikui tiko. Kasatorės nuomone, sudarydamas draudimo sutartį, draudikas neteko teisės reikalauti pripažinti draudimo sutartį negaliojančia remdamasis tuo, kad draudėjas jam nepateikė informacijos (CK 6.993 straipsnio 3 dalis).

2. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą spręsdamas, ar ji - kasatorė yra kalta dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo, nurodant automobilio raktelių skaičių. Anot kasatorės, draudimo sutartis laikytina sudaryta prisijungimo būdu (CK 1.160 straipsnio 2 dalis), kasatorė yra vartotoja, todėl atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad standartinė draudimo sutarties sąlyga - kiek yra originalių degimo raktelių sudarant sutartį, buvo su ieškove aptarta individualiai (CK 6.188 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pozicija“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-486/2000 m.). Kasatorė liudytojo parodymais įrodinėjo, kad prašymą-anketą užpildė draudimo kompanijos atstovas, užpildydamas nieko neklausė; atsakovo direktorius taip pat paliudijo, kad prašymą užpildė draudimo agentė, o kasatorė tik pasirašė. Net jei kasatorės parašas ant prašymo-anketos būtų vertinamas kaip kasatorės nepakankamas atsargumas sudarant draudimo sutartį, ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai melavo. Kasatorės teigimu, atsakovui nepateikus įrodymų, kad užpildant prašymą-anketą su ja būtų individualiai aptartas raktelių skaičius, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji sudarant draudimo sutartį pateikė žinomai melagingą informaciją.

3. Kasatorės nuomone, sumažindamas draudimo išmoką, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad draudiminis įvykis (vagystė) negalėjo įvykti panaudojant automobilio raktelius, ir kad aplinkybė, susijusi su automobilio rakteliais ar jų skaičiumi, neturėjo įtakos draudiminio įvykio (vagystės) atsiradimui. Nesant priežastinio ryšio tarp sutarties pažeidimo (raktelių skaičiaus) ir draudiminio įvykio (vagystės), nėra teisėto pagrindo mažinti draudimo išmoką. Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas draudimo išmokos mažinimą grindė kasatorės veiksmais po draudiminio įvykio, tačiau juos vertindamas, neatsižvelgė į atsakovo veiksmus, kad gavęs pranešimą apie draudiminį įvykį (vagystę), atsakovas paprašė draudimo poliso originalo, ir vos tik jį gavęs, paskelbė, kad draudimo sutartis negaliojanti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2006 m. birželio 28 d. nutartimi nepriėmė atsakovo UADB „Baltikums draudimas“ pateikto atsiliepimo į kasacinį skundą, kaip neatitinkančio CPK nustatytų reikalavimų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

2004 m. gruodžio 9 d. šalys sudarė ieškovei priklausančio automobilio „Audi A6“ (duomenys neskelbtini) kasko draudimo sutartį, kurioje numatyta draudimo suma 53 600 Lt, 10 proc. besąlyginė išskaita vagystės rizikai (frančizė), draudimo įmoka 3146 Lt, kurią ieškovė sumokėjo 2004 m. gruodžio 9 d., taip pat numatyta, kad draudimo laikotarpis prasideda 2004 m. gruodžio 10 d. 00.00 val., o baigiasi 2005 m. gruodžio 9 d. 24.00 val. Prašymą-anketą ir draudimo polisą pildė atsakovo darbuotojas. Prieš sudarant draudimo sutartį, ieškovė pasirašė prašymą-anketą, kurioje nurodyta, kad yra du originalūs degimo rakteliai, kai tuo tarpu toks raktelis buvo tik vienas. Draudimo polise įrašyta, kad automobilio apsaugos sistema atitinka antrą lygį. Naktį iš 2004 m. gruodžio 11 d. į 12 d. ieškovei priklausantis automobilis buvo pavogtas ir iki šiol nesurastas. Draudiminio įvykio metu automobilyje buvo apsaugos sistema, vagystė negalėjo įvykti panaudojant automobilio raktelius. Po draudiminio įvykio ieškovė atsakovui nurodė, kad buvo vienas užvedimo raktelis, o vėliau atsakovui pateikė du užvedimo raktelius.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, konstatavus, kad ji padaryta draudimo objektui. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais.

Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, nes jas, kaip standartines, parengia draudikas, t. y. sutartis sudaroma prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutarties specifika, pasireiškianti draudiko teise vienašališkai nustatyti sutarties sąlygas, įpareigoja draudiką kitai šaliai - draudėjui tinkamai atskleisti standartines sutarties sąlygas. Sudarydamos draudimo sutartį abi jos šalys privalo atskleisti viena kitai esminę reikšmę turinčią informaciją, kuria disponuojant kiekviena iš šalių galėtų objektyviai apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Sudarant sutartį prisijungimo būdu standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė, t. y. sudarė protingą galimybę kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Kad kitai šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstama tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis.

Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis nustato draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlygą - draudėjo padarytą draudimo sutarties sąlygų pažeidimą, o taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarką - draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją mažinti pagrindai nustatomi draudimo taisyklėse. Draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, jis privalo įvykdyti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies reikalavimus, kurie riboja galimybę piktnaudžiauti minėta teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę. Pats draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą - atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį - turi lemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti kriterijai. Itin reikšmingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudiminiu įvykiu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2004 m. gruodžio 9 d. sudarė ieškovei priklausančio automobilio „Audi A6“ (duomenys neskelbtini) kasko draudimo sutartį. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina Transporto priemonių draudimo polisas serija TP Nr. 013708 (T. 1, b. l. 81). Jame įrašyta, kad automobilio apsaugos sistema atitinka antrą lygį. Šis įrašas padarytas atsakovo darbuotojo. Atsakovas byloje šio įrašo draudimo polise teisingumo nenuginčijo, nepateikė įrodymų, kad toks automobilio apsaugos sistemos lygis nurodytas dėl ieškovės pateiktos klaidingos informacijos. Bylos duomenys neįgalina pripažinti, kad egzistavo šalių susitarimas, jog jau po draudimo sutarties sudarymo ieškovė pateiks atsakovui pažymą apie automobilio apsaugos sistemos lygį (CPK 177, 185 straipsniai). Atsakovo paaiškinimai, liudytojo E. V. parodymai bei tai, kad prašyme-anketoje ir draudimo polise nėra nurodyta automobilio apsaugos priemonių tipas, markė ir pan., teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami tokio susitarimo fakto egzistavimui konstatuoti (CPK 185 straipsnis). Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nesant tam teisinio pagrindo konstatavo šalių susitarimo dėl pažymos apie apsaugos sistemos lygį pristatymo buvimą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalys 2004 m. gruodžio 9 d. susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, atsakovas neįrodė, jog sudarydamos draudimo sutartį šalys jos įsigaliojimą būtų susiejusios su pažymos apie automobilio apsaugos sistemos lygį pristatymu draudikui, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka bylos duomenis ir įstatymus.

Byloje nustatyta, kad ieškovei, prieš sudarant draudimo sutartį, buvo pateiktas prašymas-anketa (T. 1, b. l. 85) ir ieškovė savo parašu patvirtino standartinę sąlygą, jog yra du originalūs automobilio degimo rakteliai. Bylos duomenys neįgalina pripažinti, kad ieškovei nebuvo sudaryta protinga galimybė susipažinti su minėta sąlyga. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta su minėta sąlyga (CK 6.185 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl sąžiningumo kriterijams prieštaraujančių vartojimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.188 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos. Be to, aptariama prašymo-anketos sąlyga yra susijusi su teisingos informacijos, kuria disponuoja draudėjas, pateikimu draudikui, todėl pati ieškovė prieš sudarant draudimo sutartį privalėjo suteikti atsakovui visą žinomą ir atsakovo reikalaujamą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui. Kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar ieškovė pažeidė sutarties sąlygas, nurodydama automobilio degimo raktelių skaičių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad prašyme-anketoje ieškovė atsakovui suteikė klaidingą informaciją apie turimų automobilio degimo raktelių skaičių. Tačiau pripažinti, kad atsakovė suteikė žinomai melagingą informaciją, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo, tuo labiau atsižvelgiant į bylos duomenis apie apdraustojo automobilio pirkimo aplinkybes, derybų dėl draudimo sutarties sudarymo su atsakovu aplinkybes. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nesant tam teisinio pagrindo konstatavo, jog ieškovė, sudarydama draudimo sutartį, atsakovui pateikė žinomai melagingą informaciją.

Byloje nustatyta, kad ieškovei priklausantis automobilis negalėjo būti pavogtas panaudojant automobilio raktelius, taip pat nustatyta, kad vagys įsilaužė į automobilį ir, nepavykus automobilio užvesti, jį išstūmė kito automobilio pagalba bei nubuksyravo. Šie bylos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, įgalina pripažinti, kad tarp draudiminio įvykio ir ieškovės pažeidimo draudimo sutarties - pateikimo klaidingos informacijos apie turimų automobilio degimo raktelių skaičių - nėra priežastinio ryšio. Jo nėra ir tarp draudiminio įvykio bei žalos iš vienos pusės bei ieškovės veiksmų po automobilio vagystės. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju sumažindamas draudimo išmoką pažeidė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas materialinės teisės normos pažeidimas yra pagrindas panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją naikinant, taip pat panaikintina apeliacinės instancijos teismo 2006 m. gegužės 2 d. papildoma nutartis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Paliktinas galioti byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Paliekant galioti byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2889,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 482,40 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo parengimą, 907,50 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį ir 2006 m. gegužės 2 d. papildomą nutartį panaikinti. Palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltikums draudimas“ (į. k. 1006672) 2889,90 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis Lt ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. J. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Juozas Šerkšnas

 

 

Antanas Simniškis

 

 

Algimantas Spiečius