Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-01-06][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-62-415-2016].docx
Bylos nr.: 3K-3-62-415/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 188710638 atsakovas
AS "Latvijas tilti" 50003030441 Ieškovas
UAB ,,Kauno keliai" 135640993 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas

                                                        Civilinė byla Nr. 3K-3-62-415/2016

Teisminio proceso 2-55-3-00064-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių AS Latvijas tilti“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių AS Latvijas tilti“ ir uždarosios akcinės bendrovės Kauno keliai“ ieškinius atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų pakeitimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl viešojo pirkimo konkurso reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, kilus klausimui, ar suformuluoti reikalavimai proporcingi pirkimo objektui, ar jais neribojama tiekėjų konkurencija.
  2. Ieškovės UAB „Kauno keliai“ ir AS Latvijas tilti“ prašė teismo panaikinti arba pakeisti atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 157234 „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 20142020 m. TEN-T keliuose. I etapas. Sutartis Nr. 3“ (toliau Pirkimas) sąlygų 15.17 punkto dalį, nustatančią tiekėjui pareigą turėti tris specialistus, turinčius teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas visose perkančiosios organizacijos nurodytose statinių grupėse (susisiekimo komunikacijos: keliai, valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai).
  3. Ieškovės reikalavimą grindžia, teigdamos, kad ginčijamų Pirkimo sąlygų reikalavimas yra neproporcingas, perteklinis, nepagrįstai ribojantis tiekėjų, turinčių specialistus, atestuotus atlikti darbus nurodytoje statinių grupėje, tačiau kiekvienoje srityje atskirai, teisę dalyvauti Pirkime.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 15.17 punkte nustatytas reikalavimas dėl specialistų atestacijos dviejuose susisiekimo komunikacijų pogrupiuose karto yra teisėtas ir proporcingas, ir pažymėjo, kad aukštus arba specifinius kvalifikacijos reikalavimus gali pagrįsti ypatinga Pirkimo objekto svarba arba viešojo intereso apsauga. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objekto reikšmė pateisina ginčijamos konkurso sąlygos reikalavimus, nes valstybinės reikšmės magistraliniam keliui įrengti taikomi ypač aukšti medžiagų bei technologijų reikalavimai, o darbams atlikti reikalinga patirtis, aukštos kvalifikacijos personalas; darbai turi būti ypač atsakingai organizuojami, jie bus vykdomi svarbiausiame Lietuvos magistraliniame kelyje, nenutraukiant, o tik minimaliai suvaržant eismą, todėl, teismo įsitikinimu, būtina tinkamai užtikrinti viešojo intereso apsaugą, kad nekiltų neigiamų padarinių gyventojų, įmonių ir valstybės interesams. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiekėjai turi galimybę remtis kitų subjektų pajėgumais, pasitelkti subrangovus, specialistus, turinčius reikalaujamą patirtį ir kvalifikaciją.
  3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Kauno keliai“ apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  4. Kolegija nurodė, kad ieškovės argumentas, jog kiekvienos statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal naudojimo paskirtį“ nurodytos statinių grupės darbų priežiūrą gali tinkamai atlikti atitinkamą kvalifikaciją būtent šios atskiros statinių grupės kategorijoje turintis statybos vadovas, vertintinas tik kaip prielaida. Kolegija pažymėjo, kad nurodyto teisės akto tikslas apibrėžti (klasifikuoti) atskirų statinių, grupių (pogrupių) naudojimą pagal paskirtį; jis nereglamentuoja rangovų atestavimo darbams, vykdomiems tam tikrose statinių grupėse, tvarkos ir rangovų atestavimas vykdomas ne atsižvelgiant į statinių grupes, suklasifikuotas pagal naudojimo paskirtį. Statinių klasifikavimas pagal paskirtį nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad Pirkime nurodyti darbai su skirtingais (pagal naudojimo paskirties klasifikaciją) statiniais yra atskiri, tiek nesusiję, kad darbams galėtų vadovauti atskiri specialistai. Priešingai, Pirkimo sąlygų išdėstymas, kai jose aiškiai išskiriamos dvi perkamų darbų atlikimo vietos (Trakų rajono ir Kaišiadorių rajono savivaldybės) bei du objektai (rekonstruojamos sankryžos), patvirtina, kad tiekėjas turės atlikti darbus dviejose skirtingose, viena nuo kitos pakankamai nutolusiose vietovėse, pakankamai greitai, nepratęsiant darbų termino. Tokio masto darbai, kai esmės rekonstruojamos sankryžos, konstruojant kelis lygius, įrengiami viadukai, jungiamieji keliai, siekiant darbus atlikti per nustatytą maksimalų 18 mėnesių terminą be numatytos galimybės pratęsti, turi būti atliekami sinchroniškai ir toks efektas geriausiai bus pasiekiamas, kai darbų priežiūrą atliks įvairiapusiškas, turintis visą reikiamą kvalifikaciją bei kompetenciją statybos darbų vadovas, o turėti trečią specialistą pagrįstai reikalaujama, siekiant jį skubiai panaudoti netikėtoms situacijoms pašalinti.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės ieškovėms jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  2. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 32 straipsnį gali nustatyti tik minimalius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, todėl neturi diskrecijos teisės reikalauti iš tiekėjų daugiau nei pagal specialiuosius teisės aktus reikia viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti.
    2. Pirkimo sąlygų 15.17 punkte įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas yra siejamas su statinio statybos vadovo atestavimu, todėl teismai privalėjo įvertinti statinio statybos vadovo atestavimo teisinį regulamentavimą ir tuomet spręsti, kokių pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų pakanka siekiant įvykdyti Pirkimo užduotį. Pagal STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ 29.4 punktą statinio statybos vadovo kvalifikacijos atestate turi būti nurodomi statiniai pagal naudojimo paskirtį, įvardyti STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal naudojimo paskirtį“. Taigi Pirkimo sąlygų 15.17 punkte suformuotas minimalus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas turėjo būti siejamas su Pirkimo objektą sudarančių statinių pogrupiais ir šių statinių statybos vadovavimui reikalingais kvalifikacijos atestatais.
    3. Pirkimo sąlygų 15.17 punkte įtvirtintas reikalavimas negali būti laikomas minimaliu kvalifikacijos reikalavimu, nes teisės aktai, reglamentuojantys statybos teisinius santykius, apibrėžiantys statinio statybos vadovo sąvoką (Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalis, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 33.1 punktas), nedraudžia statinių grupės, sudarytos iš skirtingų statinių (šiuo atveju valstybinės reikšmės kelio ir viaduko), statyboms vadovauti dviem specialistams, turintiems kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę vadovauti vieno statinių statybai.
    4. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovė, nustatydama Pirkimo sąlygų 15.17 punkte įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą turėti tris specialistus, atsižvelgė į būtinybę vykdant viešojo pirkimo sutartį šalinti netikėtas situacijas, pažeidžia VPĮ 32 straipsnyje įtvirtintą minimalių kvalifikacijos reikalavimų sampratą, nes pirkimo sąlygose minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai gali būti siejami tik su esminiu kriterijumi tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012). Būtinybė vykdant viešojo pirkimo sutartį šalinti netikėtas situacijas yra viešojo pirkimo sutarties vykdymo, bet ne tiekėjo kvalifikacijos klausimas, todėl netikėtų situacijų atsiradimo rizika negali būti suprantama kaip minimalių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo kriterijus.
    5. Vienas tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijų yra įprastinė perkančiosios organizacijos taikoma reikalavimų praktika. Teismai nagrinėjamoje byloje šio kriterijaus netaikė ir, pažeisdami CPK 183 bei 185 straipsnių nuostatas, nevertino kasatorių pateiktų duomenų apie minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus atsakovės vykdytų tapačių pagal objektą pirkimų sąlygose, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė niekada nėra nustačiusi panašaus į Pirkimo sąlygų 15.17 punkte įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimo; taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių Pirkimo sąlygų 15.17 punkte įtvirtinto reikalavimo skirtumą nuo ankstesnių tapačių ar panašių pirkimų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų.
    6. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalį statybos vadovui tenka pareiga vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą, t. y., vertindamas Pirkimo sąlygų 15.17 punkto reikalavimus tiekėjų pasitelktiems statinio statybos vadovams, byloje analizavo statinio techninio prižiūrėtojo funkcijas. Ši teisės klaida lemia apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą ir neteisėtumą, nes jos buvo grindžiamos klaidingomis prielaidomis ir taikant ne tas teisės normas.
    7. Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalis perkančioji organizacija atsako kvalifikacijos reikalavimo nustatymą ir jo teisėtumą. Dėl šios priežasties ginčo dėl kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo atveju ne pirkimo sąlygas ginčijantis tiekėjas turi įrodyti, kad pirkimo sąlygos yra neteisėtos, bet perkančioji organizacija kad jos teisėtos. Pirmosios instancijos teismas sprendė priešingai, o apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą paliko galioti. Netinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą.
  3. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepime nurodoma:
    1. Kasaciniame skunde netinkamai aiškinama minimalių kvalifikacijos reikalavimų samprata, teigiant, kad jie negali būti griežtesni, nei nustatyta specialiuosiuose teisės aktuose. tiesų ši sąvoka reiškia, kad kvalifikacijos reikalavimai negali būti pertekliniai, t. y. nepagrįstai ir dirbtinai riboti konkurencijos, bei neproporcingi pirkimo sutarties dalykui. Perkančiajai organizacijai nedraudžiama reikalauti tiekėjų daugiau, nei reikalaujama teisės aktuose, o tam tikrais atvejais ji turi teisę nustatyti išskirtinai aukštus kvalifikacijos reikalavimus, jeigu pateikiamas tokių reikalavimų patikimas ir įtikinamas pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Observis“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2008; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Ginčo reikalavimas laikytinas ne itin aukštu, bet visiškai įprastu ir proporcingu Pirkimo objektui dėl šių priežasčių: Pirkimo objektą sudaro dviejų stambių objektų statybos darbai; atstumas tarp statybos objektų 40 km; dirbant dviem specialistams, turintiems kvalifikaciją dviejuose skirtinguose susisiekimo komunikacijų pogrupiuose, susidarytų situacija, kai transporto statinio statyboje dirbtų statybos vadovas, neturintis kvalifikacijos vadovauti to pogrupio statinių statybai; bylą nagrinėję teismai nustatė, kad vien Lietuvoje daugiau nei 400 specialistų atitinka Pirkimo sąlygų 15.17 punkto nuostatas; kasatorės neįrodė, kad neturi vieno tokio specialisto ir negali įdarbinti ar sudaryti su jais subtiekimo sutarčių.
    2. Kasatorių nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012, nepažymėta, kad kvalifikacijos reikalavimų teisėtumas gali būti sprendžiamas pagal kvalifikacijos reikalavimų taikymo praktiką. Atsižvelgti į įprastinę kvalifikacijos reikalavimų taikymo praktiką galima tik analizuojant ir taikant pirkimo sąlygas, bet ne ginčijant pirkimo sąlygų teisėtumą.
    3. Kasatorės nenurodė, kuo statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo funkcijos skiriasi esmės, kad tai lemtų kitokias išvadas dėl Pirkimo sąlygų 15.17 punkto teisėtumo, nei padarė apeliacinės instancijos teismas.
    4. VPĮ 32 straipsnyje nėra įtvirtinta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, nei nustatyta CPK 12 ir 178 straipsniuose. Tai reiškia, kad būtent kasatorės, reikšdamos reikalavimus dėl Pirkimo sąlygos neteisėtumo, turi pareigą juos pagrįsti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ginčijama Pirkimo sąlyga yra neteisėta. Esant priešingai praktikai tiekėjai galėtų deklaratyviai ginčyti pirkimo sąlygas, nepateikdami jokių pirkimo sąlygų neteisėtumą pagrindžiančių argumentų ir įrodymų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl ginčijamų viešojo pirkimo sąlygų teisinio vertinimo

 

  1. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 34–37 straipsnių nuostatomis. Minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32straipsnio 2 dalis).
  2. VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tik minimalius tiekėjų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo reikalavimus) aiškintina, kaip reiškianti teisę nustatyti tokius kvalifikacinius reikalavimus, kurie atitiktų VPĮ 34–37 straipsnių nuostatas, nepažeistų specialiųjų teisės aktų nuostatų ir būtų proporcingi bei objektyviai būtini dėl pirkimo objekto ir dirbtinai neribojantys konkurencijos.
  3. Šiam aiškinimui pagrįsti paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama jurisprudencija, kuria vadovaujantis, sprendžiant ginčus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo, kai yra teisinis pagrindas taikyti VPĮ ir kitas teisės normas, pirmiausia taikomos VPĮ nuostatos (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikomos tiek, kiek atitinkamo teisinio santykio VPĮ nereguliuoja arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; VPĮ nuostatos (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškintinos ir taikytinos taip, kad nebūtų nukrypta nuo kitų teisės aktų imperatyviųjų normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas. VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Endemik“ v. Kupiškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2010).
  4. Ieškovės (kasatorės) ginčija atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 157234 „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014-2020 m. TEN-T keliuose. I etapas. Sutartis Nr. 3“ sąlygų 15.17 punkto dalį, nustatančią tiekėjui pareigą turėti tris specialistus, turinčius teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas visose perkančiosios organizacijos nurodytose statinių grupėse (susisiekimo komunikacijos: keliai, valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai), teisėtumą tuo pagrindu, kad atsižvelgiant į Pirkimo objektą nėra jokio objektyvaus pagrindo nustatyti reikalavimą, kad būtent vienas specialistas privalėtų turėti teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas tiek statant valstybinės reikšmės kelius, tiek kitus transporto statinius.
  5. Vertinant, ar Pirkimo dokumentų 15.17 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas atitinka VPĮ 34–37 straipsnių nuostatas, nepažeidžia specialiųjų teisės aktų nuostatų ir yra proporcingas bei objektyviai būtinas dėl Pirkimo objekto, yra svarbūs faktiniai aspektai, kad Pirkimo objektą sudaro dviejų objektų, statomų tuo pačiu metu ir per trumpus terminus, statybos darbai: valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al VilniusKaunasKlaipėda Moluvėnų sankryžos kelio 21,14 km rekonstravimas į dviejų lygių sankryžą, įrengiant viaduką ir jungiamuosius kelius, ir valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al VilniusKaunasKlaipėda Žiežmarių sankryžos kelio ruože nuo 61,6 iki 62,6 km rekonstravimas į dviejų lygių sankryžą, įrengiant tunelinį viaduką, jungiamuosius kelius ir pėsčiųjų viaduką.
  6. Nurodytų faktinių aspektų kontekste kasacinis teismas atlieka teisinį ginčijamų viešojo pirkimo sąlygų vertinimą.   

Aiškinantis, ar teisinis reglamentavimas leidžia (nedraudžia) nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus statinio statybos vadovui, nustatyta:

1) visas Pirkimo objektas priklauso ypatingų statinių kategorijai, nes valstybinės reikšmės keliai, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ IV skyriumi, priskiriami ypatingų statinių kategorijai. Vadovaujantis STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, kuris nustato statinių klasifikavimo pagal paskirtį pagrindines grupes (pogrupius) ir požymius, kuriais remiantis nustatoma statinių naudojimo paskirtis ir statiniai priskiriami šioms grupėms (pogrupiams), Pirkimo objekto statiniai yra inžineriniai statiniai (statinių rūšis – Reglamento 6.2 punktas), kurių vieni priklauso inžinerinių statinių susisiekimo komunikacijos grupės (Reglamento 6.2.1 punktas) pogrupiui keliai: valstybinės reikšmės keliai (Reglamento 9.1.1 punktas), kiti inžinerinių statinių susisiekimo komunikacijos grupės pogrupiui kiti transporto statiniai (Reglamento 9.6 punktas).

2) Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalimi, statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

  1. Statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ yra nustatyta: statinio statybos vadovas – fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos, architektūros ar kitą aukštąjį inžinerinį išsimokslinimą), atestuotas nustatyta tvarka, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu), įgyvendina statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo, kartu yra bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (33.1 punktas); statybos rangovas (kai statyba vykdoma rangos būdu), statytojas (užsakovas) (kai statyba vykdoma ūkio būdu), skirdamas statinio statybos vadovą, statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovus, nustato jų pareigas, teises ir atsakomybę, vadovaudamasis Statybos įstatymo ir šio Reglamento nuostatomis (47 punktas); statinio statybos vadovui yra pavaldūs visi statybos darbuose dalyvaujantys bendrųjų (kai jie nėra statinio statybos vadovai) ir specialiųjų statybos darbų vadovai, specialistai ir darbininkai (48 punktas); statinio statybos vadovo ir statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovų veikla ir atsakomybė prasideda nuo jų paskyrimo į šias pareigas ir trunka iki statinio statybos užbaigimo, jei kitaip nenumatyta įsakyme ar kitame tvarkomajame dokumente (nustatytame įmonės įstatuose) arba darbo sutartyje (49 punktas).
  2. Anksčiau nurodytas statinių ir statinio statybos vadovo teisinio statuso reglamentavimas bei faktinės aplinkybės, apibūdinančios Pirkimo objektą, leidžia kasaciniam teismui prieiti prie išvados, kad šio Pirkimo dokumentų 15.17 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti specialistus, turinčius teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas visose perkančiosios organizacijos nurodytose statinių grupėse (susisiekimo komunikacijos: keliai, valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai), atitika VPĮ 35–37 straipsnių nuostatas, nepažeidžia specialiųjų teisės aktų nuostatų ir yra proporcingas bei objektyviai būtinas dėl Pirkimo objekto.
  3. Vertinant, ar ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas turėti tris, o ne du tokius specialistus, t. y. ar reikalavimas tiekėjams turėti pagal faktinę padėtį „atsarginį“ statybos vadovą yra proporcingas bei objektyviai būtinas dėl Pirkimo objekto, pažymėtina, kad tokio pobūdžio reikalavimas nėra suponuotas objektyviai būtino poveikio siekiamam rezultatui, taigi tokia Pirkimo sąlyga yra neproporcinga. Nesant tokio reikalavimo, tačiau galiojant sąlygoms turėti du specialistus, turinčius teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas visose perkančiosios organizacijos nurodytose statinių grupėse (susisiekimo komunikacijos: keliai, valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai), vieno iš tokių specialistų pasitraukimo iš darbo (laikinai ar nuolatos) atveju tiekėjas privalėtų imtis įprastų darbo organizavimo priemonių: paskirti pavaduojantį asmenį, įdarbinti naują darbuotoją ir pan., kad nebūtų pažeisti Pirkimo dokumentų nustatyti kvalifikacijos reikalavimai turėti teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas visose perkančiosios organizacijos nurodytose statinių grupėse (susisiekimo komunikacijos: keliai, valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai).
  4. Ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas turėti tris, o ne du specialistus, turinčius teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas visose perkančiosios organizacijos nurodytose statinių grupėse (susisiekimo komunikacijos: keliai, valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai) yra ne tik neproporcingas bei objektyviai nebūtinas dėl Pirkimo objekto, bet ir ribojantis konkurenciją, nes ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo, kaip perteklinio, vykdymas bet kuriuo atveju suponuotų vienų, objektyviai turinčių tokių specialistų resursus, tiekėjų neteisėtą konkurencinį pranašumą prieš kitus, tokios galimybės dėl vienų ar kitų priežasčių neturinčius tiekėjus. Todėl konstatuotina, kad šis kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimas dirbtinai riboja konkurenciją (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis), taigi yra neteisėtas.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų atmetimo

 

  1. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalimi nurodęs statybos vadovo pareigas vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą, padarė teisės klaidą ir tai lėmė šios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą ir neteisėtumą.
  2. Kasacinis teismas pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies argumentai, jog statybos vadovui tenka pareiga vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, grindžiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalies nuostatomis, yra nepagrįsti dėl netinkamo teisės taikymo, tačiau tai nėra pagrindas naikinti ar keisti Pirkimo dokumentų 15.17 punkto, kuriame nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti specialistus, turinčius teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas visose perkančiosios organizacijos nurodytose statinių grupėse (susisiekimo komunikacijos: keliai, valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai), nes ši teisės taikymo klaida nepadarė įtakos išvadų dėl tokių kvalifikacijos reikalavimų teisėtumui.
  3. Kasatoriaus argumentus, kad vienas tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijų yra įprastinė perkančiosios organizacijos taikoma reikalavimų praktika, o teismai nagrinėjamoje byloje šio kriterijaus netaikė ir, pažeisdami CPK 183 bei 185 straipsnių nuostatas, nevertino kasatorių pateiktų duomenų apie minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus atsakovės vykdytų tapačių pagal objektą pirkimų sąlygose, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė niekada nėra nustačiusi panašaus į Pirkimo sąlygų 15.17 punkte įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimo; taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių Pirkimo sąlygų 15.17 punkte įtvirtinto reikalavimo skirtumą nuo ankstesnių tapačių ar panašių pirkimų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, kasacinis teismas pripažįsta nepagrįstais ir neturinčiais teisinės reikšmės vertinant ginčo teisinių santykių teisėtumą. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimas pagal įprastinės perkančiosios organizacijos taikomos reikalavimų praktikos kriterijų nėra teisės ir teisės aiškinimo bei taikymo precedentų pagrindu pripažįstamas kaip lemiantis ginčo santykio teisėtumo (neteisėtumo) vertinimą. Todėl nustačius, kad ginčo sąlygos, Pirkimo dokumentuose nustatytos tiekėjų kvalifikacijai (dėl kvalifikacijos reikalavimo turėti specialistus, turinčius teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas visose perkančiosios organizacijos nurodytose statinių grupėse (susisiekimo komunikacijos: keliai, valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai), yra teisėtos, jų teisėtumo testas pagal įprastinės perkančiosios organizacijos taikomos reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai praktikos kriterijų neturi teisinės reikšmės.

 

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių

 

  1. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013).
  2. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje esančios Pirkimo procedūrų ataskaitos matyti, kad 2015 m. liepos 1 d. atsakovė sudarė pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju.
  3. Kadangi Pirkimo sąlygose įtvirtintas ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas turėti tris specialistus, turinčius teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas visose perkančiosios organizacijos nurodytose statinių grupėse (susisiekimo komunikacijos: keliai, valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai), yra neteisėtas kaip prieštaraujantis imperatyviosioms teisės normoms draudimui dirbtinai riboti konkurenciją (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis), pagal tokias sąlygas sudaryta pirkimo sutartis yra neteisėta.
  4. Vadovaujantis VPĮ 952 straipsnio 2 dalimi teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas – nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą, kuri turi būti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės.
  5. Atsižvelgdamas į tai, kad perkančioji organizacija, nustatydama tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo, kad būtų maksimaliai užtikrinami tiekėjo (projekto vykdytojo) organizaciniai gebėjimai (darbų atlikimo sparta, kokybė ir pan.), įvertinant objekto specifiškumą darbai vykdomi valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje, kuriuos atliekant neišvengiamai būtų ribojamas eismas: transporto intensyvumas, srautai ir judėjimo greitis, objekto statyba pasižymi kompleksiškumu, trumpais statybos terminais, tačiau šiam tikslui pasiekti neužtikrino visiško tiekėjų konkurencinio lygiateisiškumo, kasacinis teismas, vertindamas pažeidimo rimtumą, prieina prie išvados, kad perkančiajai organizacijai skirtina 1 proc. bauda nuo pirkimo sutarties vertės. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje esančios Pirkimo procedūrų ataskaitos matyti, kad pirkimo sutarties vertė – 12 525 791 Eur. Todėl skiriama bauda yra 125 257 Eur.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kasacinis teismas, pakeitęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ar priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija Lietuvos automobilinių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 157234 „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014-2020 m. TEN-T keliuose. I etapas. Sutartis Nr. 3“ sąlygų 15.17 punkto dalį pripažino neteisėta ne dėl visų ieškovių nurodytų pagrindų, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai paskirstytinos lygiomis dalimis.
  3. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė UAB „Kauno keliai“ sumokėjo 290 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 217 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 217 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą, iš viso 724 Eur. Ieškovė AS „Latvijas tilti“ sumokėjo 290 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir patyrė 5616,34 Eur išlaidų už advokatų pagalbą, iš viso – 5906,34 Eur. Minėta, kad ieškovėms iš atsakovės priteistina pusė jų patirtų išlaidų.
  4. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.12 punktais, pagal kurias maksimali atlygintina išlaidų už advokato pagalbą rengiant kasacinį skundą suma yra 2141,70 Eur, sprendžia, kad ieškovei AS „Latvijas tilti“ priteistina pusė šios sumos – 1070,85 Eur.
  5. Iš viso iš atsakovės ieškovei AS „Latvijas tilti“ priteistina 1360,85 Eur, o ieškovei UAB „Kauno keliai“ – 362 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  6. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų atlyginimo nesprendžiama.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartį.

Priimti naują sprendimą.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 157234 „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014-2020 m. TEN-T keliuose. I etapas. Sutartis Nr. 3“ sąlygų 15.17 punkto dalį, nustatančią tiekėjui pareigą turėti tris specialistus, turinčius teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, pripažinti neteisėta.

Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638) skirti 125 257 (vieno šimto dvidešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt septynių) Eur baudą.

Priteisti ieškovei UAB „Kauno keliai“ (j. a. k. 135640993) iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638) 362 (tris šimtus šešiasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovei AS „Latvijas tilti“ (j. a. k. 50003030441) iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638) 1070,85 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt Eur 85 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Gintaras Kryževičius

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 3K-3-222/2008
  • 3K-3-126/2010
  • 3K-3-43/2012
  • CK
  • 3K-3-94/2013
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas