Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-10-06][nuasmeninta nutartis byloje][eA-2398-525-2021].docx
Bylos nr.: eA-2398-525/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 288692340 atsakovas
VšĮ „Klaipėda atvirai“ 304604556 pareiškėjas
Kategorijos:
27.1. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimai
27.1. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimai
24. Visuomenės informavimas
27. Visuomenės informavimas
27. Visuomenės informavimas

?

Administracinė byla Nr. eA-2398-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02766-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. V.) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Klaipėda atvirai“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. (SK-8, 2020) SPR-140 „Dėl publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ (www.atviraklaipėda.lt., 2019-12-27) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta: 1) pripažinti A. V. skundą dėl publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ (www.atviraklaipėda.lt., 2019-12-27) (toliau – ir Publikacija) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) pareikšti papeikimą VšĮ „Klaipėda atvirai“ dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo.

2.       Pareiškėjo skunde nurodoma:

2.1.                      Sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad A. V. yra privatus asmuo. A. V. pripažintinas viešuoju asmeniu jam dalyvaujant Klaipėdos rajono savivaldos rinkimuose. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) internetiniame tinklalapyje skelbiamos informacijos matyti, kad A. V., kandidatuodamas 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose išviešino dalį savo asmens duomenų, įskaitant savo ypatingus asmens duomenis, t. y. savo vardą, pavardę, gimimo datą, duomenis apie teistumą, turtą ir gautas pajamas, deklaravo privačius interesus ir pan.

2.2.                      Tarnyba nepagrįstai konstatavo asmens duomenų tvarkymo pažeidimą. Publikacijoje panaudoti A. V. duomenys yra viešai paskelbti ir bet kada prieinami bet kuriam suinteresuotam asmeniui. A. V. šių duomenų atsisakius savanoriškai, siekiant pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, bet kokie teiginiai, susiję su tuo, kad šiems duomenims galioja apsauga, yra visiškai nepagrįsti.

2.3.                      Sprendimu yra paneigtas visuomenės pagrįstas interesas žinoti ir būti informuotai apie viešųjų pirkimų vykdymą bei su tuo susijusius klausimus. Viešieji pirkimai, viešųjų lėšų panaudojimas nulemia itin aukštų standartų, skaidrumo, teisėtumo šioje srityje taikymą ir atitinkamai didesnį visuomenės interesą domėtis bei gauti informaciją su šia sritimi. Pareiškėjas, publikuodamas publikaciją, siekė pateikti plačią, tačiau būtiną bei visuomenei aktualią informaciją, kiek tai susiję su Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos UAB „Gatvių apšvietimas“ vykdytais viešaisiais pirkimais, jų pažeidimais, suinteresuotais, galimą naudą gavusiais asmenimis. Viešųjų pirkimų temai esant itin aktualiai ir svarbiai visos visuomenės bei kitų subjektų mastu, viešasis interesas yra vyraujantis ir visomis prasmėmis nusveria viešųjų paslaugų sferoje veikiančio juridinio asmens bei jo naudos gavėjų privačius interesus, todėl Tarnybos padarytos išvados dėl A. V. teisių ir BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatų pažeidimo, yra nepagrįstos.

3.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1.                      Pareiškėjas pernelyg plačiai taiko viešojo asmens kriterijus. Juridinio asmens, kuris dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, dalyvis neturi būti laikomas viešuoju asmeniu. Vienas pagrindinių asmens priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymių yra asmens nuolatinės veiklos reikšmė viešiesiems reikalams, t. y. asmens veikla turi būti viešojo (visuomenės) intereso arba reikalo objektas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nelaikytinas viešuoju asmeniu, nes dėl einamų pareigų arba darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, jo sprendimai nei nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams.

4.2.                      Pareiškėjas nepagrįstai trečiojo suinteresuoto asmens statusui reikšmingais laikė VRK interneto tinklalapyje paskelbtus trečiojo suinteresuoto asmens duomenis. Kandidatavimas 2019 m. savivaldybės tarybos rinkimuose yra priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai kriterijus, tačiau tokiu atveju asmuo viešuoju laikomas tik kandidatavimo laikotarpiu.

4.3.                      Negalima teigti, jog vieši asmenys negali tikėtis asmens duomenų apsaugos kaip privatūs asmenys. Viešieji asmenys taip pat turi neturtines teises, kurios nėra automatiškai prarandamos dėl šių asmenų statuso. A. V. yra privatus asmuo ir, nors jis yra įmonės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, akcininkas, tačiau atskleistos privataus gyvenimo aplinkybės, t. y. jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių (taip pat šia informacija nėra skelbiama apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus), kurias būtų galima atskleisti nesant A. V. sutikimo.

4.4.                      Asmens duomenų apsaugos samprata nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų duomenys buvo paskelbti ankščiau ar tokią informaciją galima lengvai prieiti internete ar kituose šaltiniuose, t. y. asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti (duoti sutikimą skelbti) savo duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus numatytas išimtis). Duomenų pripažinimas privačia informacija išimtinai siejamas su šių duomenų turiniu, o ne kitomis aplinkybėmis.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       A. V. nurodė, jog:

6.1.                      Jis nėra viešasis asmuo, tačiau pareiškėjas be jokio pagrindo priėmė priešingą išvadą. Taip pat jis nėra politikas, o vien tik kandidatavimas į vietos savivaldą negali reikšti tapimo politiku visam gyvenimui. Negalima teigti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas įmonės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir gauna naudą iš viešųjų pirkimų būdu uždirbto pelno, akcininku netenka dėl to privatumo ir turi tikėtis didesnio visuomenės susidomėjimo.

6.2.                      Pareiškėjas trečiojo asmens duomenų tvarkymo pažeidimą siekia pagrįsti iš esmės tais pačiais argumentas kaip ir privataus bei viešo asmens atskyrimo atveju. Pareiškėjas cituoja teismų praktiką, kuri prieštarauja jo pačio pozicijai ir tik patvirtina, kad Sprendimas buvo teisingas, tinkamas, atitinkantis tiek teisės aktų reikalavimus, tiek ir teismų praktiką.

 

II.

 

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Klaipėda atvirai“ skundą atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad Publikacijoje paskelbta tokia informacija: „Vienintelis šios bendrovės akcininkas yra Liberalų Sąjūdžio narys A. V., šiais metais nesėkmingai dalyvavęs savivaldos rinkimuose Klaipėdos rajone. <...> Ar tai tik sutapimas, pirmadienio vakarą sužinoti nebepavyko – nei A. V., nei D. A. į skambučius neatsakė“, „Visos dvylika nuo 2018-ųjų per viešuosius pirkimus šios bendrovės sudarytų sutarčių yra tik „Gatvių apšvietimo“ užsakymai. Jų vertė – daugiau nei 261 tūkst. eurų. Didžiausia sutartis, kurios vertė 108 900 Eur, dėl apšvietimo įrenginių ir elektros šviestuvų sudaryta veikiant kartu su ta pačia UAB „Ecomas“ (buvusia UAB „Namų kultas“)“, „Beje, kai D. A. dirbo „Klaipėdos vandens“ Pardavimų departamento direktoriumi, ši įmonė su „Namų kultu“ sudarė 520 300 Eur vertės sutartį dėl skysčių ir dujų srauto, lygio ir spaudimo matavimo prietaisų įsigijimo“. Taip pat Publikacijoje paskelbtas trečiojo suinteresuoto asmens A. V. elektroninis laiškas, kuris buvo išsiųstas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), paskelbtas jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys su S. V.

9.        Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. 2019 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į Tarnybą dėl internetinėje svetainėje www.atviraklaipeda.lt nuo 2019 m. gruodžio 23 d. publikuojamo straipsnio „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“, skunde nurodydamas, kad straipsnyje publikuojama informacija, kad jis galbūt daro įtaką ir/ar poveikį UAB „Gatvių apšvietimas“ rengiamiems ir skelbiamiems viešiesiems pirkimams, taip pat be jo sutikimo yra viešinami jo asmens duomenys, t. y. pilnas vardas ir pavardė, pažeidžia jo garbę ir orumą. Tarnyba, išnagrinėjusi skundą, Sprendimu tenkino jį iš dalies, nekonstatavo A. V. garbės ir orumo pažeidimo, nes Publikacijoje jis nėra užgauliai, nepadoriai apibūdinamas, taip pat iš jo nėra tyčiojamasi, ar jo nuomonė reiškiama nesąžiningai. Tačiau pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens, Publikacijos paskelbimo metu buvusio įmonės akcininku, veikla nesusijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar kitais viešaisiais reikalais, be to, įmonė yra privatus juridinis asmuo, neteikiantis viešųjų paslaugų. Publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, jo neįvardijus vardu, pavarde, taip pat, kad informacija apie jo giminystės ryšius yra perteklinė, nusprendė pareikšti papeikimą VšĮ „Klaipėda atvirai“ dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo, nes, nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos (sutikimo), neteisėtai buvo tvarkomi (atskleisti) asmens duomenys visuomenės informavimo priemonėje.

10.       Vertindamas, ar trečiojo suinteresuoto asmens veikla yra susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, ar jo asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) reikalavimų, teismas pažymėjo, jog bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad viešuose pirkimuose dalyvavo juridinis asmuo, todėl šis juridinis asmuo turi būti laikomas viešuoju asmeniu, o ne trečiasis suinteresuotas asmuo. Trečiojo suinteresuoto asmens, Publikacijos paskelbimo metu buvusio įmonės akcininku, veikla nesusijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu ar kitais viešaisiais reikalais. Be to, bendrovė, kurios akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo, yra privatus juridinis asmuo, neteikiantis jokių viešųjų paslaugų. Dėl šių aplinkybių trečiasis suinteresuotas asmuo dėl jo bendrovės dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, negali būti laikomas viešuoju asmeniu Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2 straipsnio 78 dalies prasme, nes viešasis asmuo yra toks, kurio priimami sprendimai turi realią įtaką visuomenei, yra visuomeniškai svarbūs. Visuomenėje net plačiai žinomas asmuo ir/ar verslo atstovas ne visuomet turės realią įtaką visuomenėje, o jo sprendimai ne visada gali būti laikomi visuomeniškai svarbiais. Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nėra viešasis asmuo, nes dėl einamų pareigų arba darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, jo sprendimai bei nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Teismo vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo, yra privatus asmuo.

11.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog gavo trečiojo suinteresuoto asmens (A. V.) sutikimą skelbti jo asmens duomenis. BDAR numatyta, jog asmens sutikimas tvarkyti duomenis yra tik vienas iš teisėto duomenų tvarkymo pagrindų. BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta, kad teisėtas duomenų tvarkymas yra tada, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni.

12.       Publikacijoje buvo nagrinėjama informacija viešojo intereso klausimais – apie savivaldybės įmonės vykdomus viešuosius pirkimus. Dalį viešųjų pirkimų yra laimėjusi „Ecomas“, kurios akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo – A. V. Tačiau, teismo vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus asmuo ir, nors jis yra bendrovės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, akcininkas, tačiau atskleistos privataus gyvenimo aplinkybės, t. y. jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys, neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių. Šia Publikacija pareiškėjas neatskleidė apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus, kurias būtų galima atskleisti nesant trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas, Publikacijoje skelbdamas trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, siekė viešinti kito asmens privataus gyvenimo aplinkybes be jo sutikimo.

13.       Teismas pažymėjo, jog Publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, jo neįvardijus vardu, pavarde, taip pat informacija apie jo giminystės ryšį yra perteklinė. Pareiškėjas pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens teises, todėl jis pagrįstai ginčijamu Sprendimu pripažintas pažeidęs BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a), 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimus.

14.       Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad trečiojo suinteresuoto asmens statusui reikšmingą informaciją laikė VRK tinklalapyje paskelbtus jo asmens duomenis, nes ši informacija skelbiama VRK interneto svetainėje apie kandidatus, yra rinkėjų informavimo, rinkimų ir referendumų procesų skaidrumo bei demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos tikslais. Ši informacija buvo paskelbta A. V. kandidatavus 2019 m. savivaldybės tarybos rinkimuose, todėl ši informacija atitinka viešųjų asmenų kategorijai kriterijus, tačiau, teismo vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo viešuoju asmeniu gali būti laikomas tik kandidatavimo laikotarpiu.

15.       Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su savivaldybės įmonės vykdytais viešaisiais pirkimais, kurių dalis galbūt buvo neskaidrūs, neabejotinai yra reikšmingos sprendžiant, ar skelbiama privati informacija gali būti pateisinama realiu socialiniu visuomenės interesu tokią informaciją žinoti, tačiau šios aplinkybės jokiu būdu negali būti pripažintos lemiančiomis A. V. priskyrimą viešųjų asmenų kategorijai. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad iš elektroninio laiško turinio, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo siuntė pareiškėjui, sudarė pagrindą pareiškėjui jį laikyti viešuoju asmeniu, nes asmuo negali būti priskiriamas viešiems asmenims pagal elektroninių laiškų turinį. Teismas atkreipė dėmesį, kad svarbus yra asmens nuolatinės veiklos pobūdis, jo dalyvavimas valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, jo sprendimai bei nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

16.       Iš Publikacijos turinio negalima spręsti, kad A. V., kaip privataus asmens, privačių asmens duomenų (šeimyninių ryšių) visuma tenkino viešąjį interesą. Tai jokiu būdu nereiškia, jog A. V. netenka privatumo apsaugos, jo privatūs duomenys, neturi jokios visuomeninės reikšmės, ypač pabrėžiant, kad visuomenei žinomą veiklą vykdo ne fizinis asmuo, o su juo siejamas juridinis asmuo.

17.       Teismas pažymėjo, kad atvejis, kai gali būti taikoma VIĮ 14 straipsnio 3 dalies išimtis, nagrinėjamu atveju apskritai negali būti svarstomas, nes jis taikytinas tik viešiesiems asmenims. A. V. dėl einamų pareigų nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, jo nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Tai, kad verslas siejamas su A. V. vadovaujama įmone kelia susidomėjimą ja viešo intereso prasme, nereiškia, kad jo, kaip privataus asmens privatus gyvenimas gali būti atskleidžiamas plačiajai visuomenei. Teismo vertinimu, ne tik trečiojo suinteresuoto asmens privatūs duomenys, bet ir jo šeimyniniai ryšiai bei kita privati informacija negali būti skelbiama visais atvejais, nesant asmens sutikimo. Visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti smalsumą ar pritraukti skaitytojų dėmesį tam, kad būtų patenkintas visuomenės informavimo priemonės komercinis interesas. Informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas tam, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas.

18.       Teismo vertinimu, Tarnyba, išnagrinėjusi A. V. skundą, priimdama ginčijamą Spendimą, nekvestionuoja pareiškėjo galimybės atskleisti negatyvius atvejus viešojo intereso srityje (viešųjų pirkimų srityje), tačiau toks saviraiškos realizavimas nėra absoliutus. Pareiškėjo pareiga laikytis VIĮ bei BDAR reikalavimų negali būti prilygina cenzūrai. Kiekvienas, kuris skleidžia informaciją viešai, privalo laikytis VIĮ reikalavimų, o viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiklos reguliavimas nėra cenzūra, todėl šiuo aspektu Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu.

19.       Teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą, sprendė, kad Tarnyba skundžiamame Sprendime nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkamai įvertino ir išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuo grindžiamos padarytos išvados, todėl Sprendimą nėra pagrindo naikinti.

20.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. papildomu sprendimu priteisė iš pareiškėjo VšĮ „Klaipėda atvirai“ A. V. 550 Eur teismo išlaidų.

 

III.

 

21.       Pareiškėjas VšĮ „Klaipėda atvirai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta: 1) pripažinti A. V. skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) pareikšti papeikimą VšĮ „Klaipėda atvirai“ dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo. Taip pat pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Priešingai nei nurodė teismas, esminę reikšmę vertinant, ar A. V. yra laikytinas viešuoju asmeniu, tu ne tik tai, ar jo veikla yra susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, tačiau būtina įvertinti jo padėtį visuomenėje. Šiuo atveju A. V. yra Klaipėdos visuomenėje gerai žinomas verslininkas, kurio veikla sulaukia visuomenės dėmesio bei yra stebima, todėl jis laikytinas viešuoju asmeniu. Tai patvirtina viešojoje erdvėje esantys ne tik pareiškėjo, bet ir kitų portalų straipsniai. Be to, A. V. kandidatavimo faktas yra pagrindas jį laikyti viešuoju asmeniu, kadangi asmenų, kandidatavusių rinkimuose, duomenys yra aktualūs visuomenei ne tik jo kandidatavimo, bet ir visos kadencijos laikotarpiu. Tiek Seimo, tiek ir savivaldos rinkimuose nelaimėjusiems kandidatams taip pat išlieka tikimybė, kažkuriam iš tarybos narių pasitraukus dėl įvairių priežasčių, užimti šią vietą. Todėl teismo argumentai, kad A. V. galėjo būti laikomas viešuoju asmeniu tik kandidatavimo savivaldos rinkimuose laikotarpiu, yra visiškai nepagrįsti.

22.2.                      Teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pažeidė asmens duomenų tvarkymo reikalavimus. A. V. laikytinas viešuoju asmeniu, todėl jam taikomas didesnis kritikos toleravimo laipsnis, o visuomenė yra suinteresuota jo bei su juo susijusių asmenų veikla. Publikacijoje paskelbta asmeninė A. V. informacija nėra perteklinė bei jos nepaskelbus nebūtų pasiektas Publikacijos tikslas. Nors A. V. yra privataus juridinio asmens akcininkas, kuris dalyvavo neskaidriuose viešuosiuose pirkimuose, dėl kurių šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis taip pat yra ir potencialus savivaldybės tarybos narys. Net ir laikant A. V. privačiu asmeniu, paskelbta vieša informacija yra pateisinama demokratinių principų požiūriu bei atitinka VIĮ 14 straipsnio 3 dalį. Ši informacija tarnauja visuomenės pagrįstam domėjimuisi faktais apie galbūt padarytus viešųjų interesų pažeidimus. Publikacijoje pateikta informacija niekaip nepažeidė jokių A. V. teisių, kadangi teisės aktų nesilaikymas negali būti laikomas prielaida ginti asmenų privatų gyvenimą ir konstatuoti BDAR nuostatų pažeidimą. Jokie A. V. teisėti lūkesčiai, jog asmeninė jo informacija nebus atkleista visuomenei, negalėjo susiformuoti tik dėl tos priežasties, jog S. V. nesilaikė teisės aktų reikalavimų bei neatskleidė asmeninių duomenų apie sąsajas su UAB Ecomas“. Neatskleidus asmenų asmeninių duomenų, visuomenė net negalėtų susidaryti konkretaus vaizdo apie asmenų sąsajas bei atliktų pažeidimų pobūdį. A. V. asmens duomenų atskleidimas yra susijęs su viešuoju interesu bei yra pateisinamas demokratiniu požiūriu, todėl tokie pareiškėjo veiksmai patenka į BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą išimtį.

22.3.                      A. V., dalyvaudamas savivaldos rinkimuose, pateikė savo asmeninę informaciją VRK, kuri ir šiuo metu yra patalpinta VRK tinklapyje. Pats A. V. pateikė informaciją su įmonėmis, kurių akcininku jis yra, inter alia ir UAB „Namų kultas“ (naujas pavadinimas UAB „Ecomas“). Net ir publikacijoje nenurodžius UAB „Ecomas“ akcininko vardo bei pavardės, visuomenė būtų galėjusi be jokių trikdžių išsiaiškinti A. V. tapatybę.

22.4.                      Net ir konstatavus, jog A. V. yra privatus, o ne viešasis asmuo, teismas pažeidė proporcingumo principą, kadangi šis asmuo pats savo laisva valia sutikęs dalyvauti savivaldos rinkimuose bei pateikęs asmeninę informaciją, kuri yra skelbiama viešai, bei S. V. užimant atitinkamas pareigas perkančiojoje organizacijoje, tačiau nesilaikant teisės aktų reikalavimų neatskleidus duomenų, kurie nurodyti publikacijoje, sukėlė visuomenės diskusijas apie A. V. bei jo tėvų privačią veiklą, tad A. V. negali remtis privataus gyvenimo apsauga šiuo atžvilgiu, ypač kai pareiškėjo publikacijoje paskelbti duomenys ir yra susiję būtent su duomenimis, kurie yra viešai paskelbti bei kurie privalėjo būti viešai paskelbti.

22.5.                      Teismas skundžiamu sprendimu paneigė Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą informacijos laivę. Teismas sprendimu suformavo žalingą teismų praktiką, pagal, kurią asmenys, besidangstydami duomenų apsaugos reikalavimais, gali apriboti vieną iš Konstitucijoje numatytų demokratinės visuomenės principų – saviraiškos laisvę bei visuomenės teisę būti informuotiems. Publikacijoje pateikta asmeninė informacija apie A. V. niekaip nepažeidžia šio asmens teisės į privatų gyvenimą, yra svarbi viešojo intereso požiūriu bei yra atitinka proporcingumo principą, kadangi paskelbta asmeninė informacija yra prieinama viešai, o jo privati veikla yra susijusi su galbūt neskaidriais viešaisiais pirkimais. Taip pat šis asmuo yra ne tik visuomenėje gerai žinomas verslininkas, bet ir siekė tapti savivaldybės tarybos nariu.

22.6.                      Atsižvelgus į tai, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas bei naikintinas, teismas turi panaikinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą, o A. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

23.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti.

24.       Atsakovas nurodo, kad A. V. neatitinka nei vieno iš VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje nurodytų kriterijų. Publikacijos paskelbimo metu jo veikla buvo nesusijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar kitais viešaisiais reikalais. Be to, įmonė, kurios akcininkas yra A. V., neteikia viešųjų paslaugų. Asmenes žinomumas tam tikrai visuomenės daliai negali būti tapatinamas su asmens viešumu. Asmens viešumą lemia ne žinomumas ir (ar) populiarumas, bet vykdomos veiklos pobūdis (užimamos pareigos, įgaliojimai, priimamų sprendimų galia, įtaka visuomenei ar tam tikrai jos daliai). A. V. veikla ir veiksmai visuomenės viešajame gyvenime nėra tokie reikšmingi, kad publikacijoje būtų viešinami faktai apie asmeninį gyvenimą. Teismas argumentuotai pasisakė, kad visuomenėje net plačiai žinomas asmuo ir / ar verslo atstovas ne visuomet turės realią įtaką visuomenėje, o jo sprendimai ne visada gali būti laikomi svarbiais visuomenei. Atsižvelgęs į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus asmuo.

25.       Atsakovas sutinka su pareiškėju, kad kandidatavimas 2019 m. savivaldybės tarybos rinkimuose yra priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai kriterijus, tačiau tokiu atveju asmuo viešuoju laikomas tik kandidatavimo laikotarpiu. Savivaldybių tarybų rinkimai vyko 2019 m. kovo 3 d., o Publikacija buvo paskelbta 2019 m. gruodžio 27 d., t. y. praėjus 9 mėn. po įvykusių rinkimų. A. V. šiuose rinkimuose nebuvo išrinktas ir informacija, kuri buvo paskelbta, nėra susijusi su A. V., kaip kandidatu į savivaldybės tarybos narius, o apie jo, kaip įmonės akcininko, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.

26.       Publikacija buvo paskelbta 2019 m. gruodžio 27 d., o duomenys apie ikiteisminį tyrimą gauti tik 2020 m. rugsėjį, todėl informacija apie vykstantį ikiteisminį tyrimą ginčo atveju yra teisiškai nereikšminga, kadangi negalėjo turėti įtakos rengiant Publikaciją ir priimant Sprendimą. Be kita ko, ikiteisminis tyrimas galimai pradėtas UAB „Gatvių apšvietimas“, o ne A. V. atžvilgiu. Taip pat teisiškai nereikšminga aplinkybė dėl A. V. buvimo potencialiu savivaldybės nariu, nes, kaip pagrįstai nurodė teismas, A. V. viešuoju asmeniu gali būti laikomas tik kandidatavimo laikotarpiu.

27.       Pareiškėjo argumentas, kad, siekiant paskelbti privačią informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, taikoma teisės į privatų gyvenimą išimtis, nes ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, negali būti svarstomas, nes A. V. laikytinas privačiu asmeniu, o ši išimtis taikoma tik viešiesiems asmenims.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus asmuo ir, nors jis yra įmonės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, akcininkas, tačiau atskleista privačių detalių visuma, t. y. jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys, neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių, kurias būtų galima atskleisti nesant pareiškėjo sutikimo. Pareiškėjas, atlikdamas žurnalistinį tyrimą, gali disponuoti informacija apie giminystės ryšį, tačiau šią informaciją visuomenei atskleisti gali tik esant neabejotinam viešajam interesui, t. y. objektyviai egzistuojant įtarimams, jog pasinaudojant atskleistu giminystės ryšiu yra vykdomi neskaidrūs viešieji pirkimai ir pan. Šiuo atveju Publikacijoje nėra atskleista jokios informacijos, jog būtent trečiojo suinteresuoto asmens giminystės ryšys darė įtaką atliekant neteisėtus veiksmus ar siekiant laimėti galbūt neskaidrius viešuosius pirkimus. Asmens duomenys apie A. V. giminystės ryšį atskleisti tenkinant skaitytojų smalsumą, bet ne viešąjį interesą, todėl trečiojo suinteresuoto asmens tapatybės ir giminystės ryšio atskleidimas be jo sutikimo ir neįvertinus poreikio viešinti šiuos asmens duomenis (nesant viešojo intereso) yra neteisėtas.

29.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką VIĮ įtvirtinta privačios informacijos sąvoka nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją galima lengvai rasti internete ar kiruose šaltiniuose, t. y. asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti (duoti sutikimą skelbti) savo duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų pareigos privačia informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis). VRK A. V. duomenis skelbė remdamasi įstatymu ir jai suteiktomis funkcijomis, o VšĮ „Klaipėda atvirai“ informaciją apie privatų trečiojo suinteresuoto asmens gyvenimą galėjo skelbti tik gavęs pareiškėjo sutikimą skelbti tokius duomenis.

30.       Teismas priėmė motyvuotą sprendimą, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei įstatymų normų, atkreipė dėmesį, kad publikacijoje nagrinėjama viešojo intereso tema, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens, kaip privataus asmens, asmens duomenų (šeimyninių ryšių) visuma negali tenkinti viešojo intereso, nes šie duomenys neturi jokios visuomeninės reikšmės.

31.       Teismo sprendimu nėra ribojama Konstitucijoje garantuojama saviraiškos ir informacijos laivė bei visuomenės interesas būti informuotai. Atsakovo pareiga yra prižiūrėti, kad nebūtų pažeidžiama visuomenės interesų – teisės gauti teisingą, objektyvią ir nešališką informaciją bei kitų žmogaus teisių (garbės ir orumo, privatumo, asmens duomenų) apsaugos – pusiausvyra, taip pat, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai sąžiningai ir atsakingai naudotųsi jiems suteikta teise skleisti informaciją bei idėjas.

32.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

33.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nei vienas iš VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje nurodytų apibūdinimų nėra tinkamas A. V. pareigoms ar padėčiai visuomenėje apibrėžti. Be to, A. V. nėra politikas, taigi Publikacijoje pateikta informacija apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra Liberalų sąjūdžio partijos narys yra klaidinga. A. V. nėra plačiai visuomenėje žinomas asmuo, kurio veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams ir nuolatos domina visuomenę. A. V. yra labai mažos įmonės akcininkas, neskelbiantis viešai savo nuomonės, nerengiantis straipsnių, neteikiantis komentarų – nepasisakantis viešai apie visuomenėje vykstančias bet kokio pobūdžio aktualijas, nei anksčiau nei dabar neužimantis jokių valstybinės reikšmės ar kitų visuomenei reikšmingų pareigų, dėl kurių galėtų daryti kokią nors įtaką visuomenei, nėra jokių asociacijų ar verslo organizacijų vadovas ar net narys. Atsižvelgus į tai, A. V. nelaikytinas viešuoju asmeniu. Kol asmuo nėra savivaldybės tarybos narys, tol jis neturi savivaldybės tarybos nario įgaliojimų, tam tikrų privilegijų, todėl, atitinkamai, negali įgyti ir neigiamų iš to kylančių pasekmių (asmens pripažinimo viešu).

34.       Jokie teisės aktai nenumatė pareigos S. V. deklaruoti privačių interesų, nes ji nėjo jokių pareigų, susijusių su faktiniu viešųjų pirkimų vykdymu. Be to, net ir eidama vyr. finansininkės pareigas S. V. nebuvo vienintelis atsakingas asmuo, vykdantis pinigines operacijas, susijusias su viešaisiais pirkimais – pagal dokumentus, atliekant finansines operacijas, jas patvirtinti turi trys asmenys: generalinis direktorius, už viešąjį pirkimą atsakingas asmuo ir buhalteris.

35.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad privataus asmens duomenų atskleidimas, neturint asmens sutikimo, yra teisės aktų pažeidimas, kuris negali būti šiuo atveju niekaip pateisinamas, net ir remiantis siekiu atskleisti viešo intereso pažeidimus.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

36.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Sprendimo dalių, kuriose: 1) nuspręsta pripažinti A. V. skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) pareikšti papeikimą VšĮ „Klaipėda atvirai“ dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo.

37.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog A. V. nelaikytinas viešuoju asmeniu, todėl Publikacijoje pateikti duomenys be trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo laikytini jo teisių pažeidimu.

38.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog A. V. yra laikytinas viešuoju asmeniu, kadangi jis yra Klaipėdos visuomenėje gerai žinomas verslininkas, Publikacijoje pateikta asmeninė informacija apie A. V. niekaip nepažeidžia šio asmens teisės į privatų gyvenimą, yra svarbi viešojo intereso požiūriu bei yra atitinka proporcingumo principą. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas nepažeidė asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, kadangi paskelbta informacija atitinka VIĮ 14 straipsnio 3 dalį.

39.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

40.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis suteikia žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją leidžia riboti įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja žmogaus teisę į saviraiškos laisvę, tačiau ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą. Taigi asmens saviraiškos laisvė ir teisė skleisti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu.

41.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje A. S. AG prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 39954/08; 2014 m. sausio 16 d. sprendimą byloje Tierbefreier e.v. prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 45192/09).

42.       Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmenų, paskleidusių duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės, nuosekliai yra pažymimas duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys, t. y. jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai ir pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje A/S Diena and Ozoliņš prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

43.       VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje nurodyta, kad „viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.“

44.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad šioje įstatymo nuostatoje yra aiškiai įvardytas asmenų priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymis – asmens nuolatinė veikla turi turėti reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu (2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021, 43 p.). Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešuoju asmeniu ex officio (pagal pareigą) paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 45 punktas, 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 41 punktas).

45.       Ginčijamame Sprendime atsakovas, remdamasis VIĮ 2 straipsnyje įtvirtintu viešojo asmens apibrėžimu, nurodė, kad nors A. V. 2019 m. dalyvavo savivaldybės tarybos rinkimuose ir įmonė, kurios akcininkas yra pareiškėjas, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir dalį jų laimėjo, tačiau daugiau nėra jokių papildomų dokumentų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo dėl darbo pobūdžio nuolat dalyvautų valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, ar būtų politikas, pareigūnas.

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje. Bylos medžiaga patvirtina, jog viešuosiuose pirkimuose, apie kuriuos buvo kalbama Publikacijoje, dalyvavo privatus juridinis asmuo, kurio akcininkas yra A. V., o ne pats A. V.. Be to, Tarnybai buvo pateikta informacija, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, dalyvaudamas 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose su Liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono sąrašu, nėra ir nebuvo Liberalų sąjūdžio partijos narys. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo negali būti laikomas viešuoju asmeniu VIĮ 2 straipsnio 78 dalies prasme, nes Publikacijos paskelbimo metu jo veikla buvo nebuvo susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar kitais viešaisiais reikalais. Negana to, įmonė, kurios akcininkas yra A. V., neteikia viešųjų paslaugų.

47.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015 nurodė, kad asmuo, kuris ėjo svarbias pareigas ir prieš kelerius metus nustojo jas eiti, nedidelėje bendruomenėje vis tiek dar kelia susidomėjimą dėl vykdytos ankstesnės veiklos, pareigų, atliktų darbų, tačiau jau gali būti praradęs galimybę reaguoti ar atsikirsti į nepagrįstai skleidžiamą apie jį nuomonę ar žinias, todėl tokie asmenys turi būti ginami labiau. Atkreiptinas dėmesys, kad laikotarpio, kurį asmuo, pabaigęs vykdyti aktyvią visuomeninę veiklą, nebegali būti laikomas viešuoju, teisės aktai nenustato, todėl kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į asmens vykdomą veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021). Pažymėtina, kad šiuo atveju nors A. V. ir dalyvavo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose su Liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono sąrašu, tačiau nebuvo išrinktas, nebuvo Liberalų Sąjūdžio partijos narys, nevykdė aktyvios politinės veiklos, todėl atmesti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog kandidatavimo faktas yra pagrindas A. V. laikyti viešuoju asmeniu ne tik kandidatavimo laikotarpiu.

48.       Pagrindiniai su asmens duomenų tvarkymu susiję principai yra įtvirtinti BDAR 5 straipsnyje: teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo, vientisumo ir konfidencialumo. Kaip nurodyta BDAR 5 straipsnio 2 dalyje, duomenų valdytojas yra atsakingas už šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir jis turi sugebėti tai įrodyti. Duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų (2021 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2229-968/2021; 2020 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2837-968/2020, 2021 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. eA-2066-624/2021).

49.       Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

50.       Nagrinėjamu atveju Publikacijoje buvo paskelbti trečiojo suinteresuoto asmens duomenys: vardas, pavardė ir giminystės ryšys. Pareiškėjas, šiuo atveju Publikacijoje paskelbęs minėtus duomenis apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, taigi būdamas duomenų tvarkytoju, nepateikė duomenų apie tai, jog buvo gavęs A. V. sutikimą skelbti asmens duomenis. Taigi pareiškėjas neįvykdė DBAR 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos pareigos gauti A. V. sutikimą.

51.       Taip pat pažymėtina, jog pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą privataus asmens duomenys gali būti teisėtai tvarkomi, kai juos tvarkyti būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo ar trečiosios šalies interesų. Kaip jau nustatyta, A. V. yra privatus asmuo, todėl atskleisti privatūs duomenys (vardas, pavardė ir giminystės ryšys) neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių. Publikacijoje nėra skelbiama apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus, kurias būtų galima atskleisti nesant A. V. sutikimo. Iš Publikacijos turinio negalima spręsti, kad A. V., kaip privataus asmens, privačių duomenų visuma tenkino viešąjį interesą. Publikacijos tikslas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, todėl VšĮ „Klaipėda atvirai“ ginčijamų Sprendimu pagrįstai pripažinta pažeidusia BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto bei 6 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.

52.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi VIĮ 14 straipsnio 3 dalies išimtimi, kurioje numatyta, jog informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši išimtis gali būti taikoma tik viešiesiems asmenims. Kaip jau nustatyta, A. V. neatitinka nei vieno VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje nurodytų kriterijų, todėl jis nelaikytinas viešuoju asmeniu. Be to, atsakovas nurodė, jog Publikacija buvo paskelbta 2019 m. gruodžio 27 d., o duomenys apie galbūt vykstantį ikiteisminį tyrimą gauti tik 2020 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo Publikacijos paskelbimo. Taigi, šiuo atveju negali būti taikoma VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis.

53.       Pagal VIĮ 3 straipsnio 2 dalį, viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos VIĮ nuostatos (VIĮ 49 str. 1 d.). Tarnybos pareiga yra prižiūrėti, kad nebūtų pažeidžiama visuomenės interesų – teisės gauti teisingą, objektyvią ir nešališką informaciją bei kitų žmogaus teisių (garbės ir orumo, privatumo, asmens duomenų) apsaugos – pusiausvyra, taip pat, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai sąžiningai ir atsakingai naudotųsi jiems suteikta teise skleisti informaciją bei idėjas. Šiuo atveju Tarnyba, įvertinusi Publikacijoje paskelbtą informaciją, pagrįstai sprendė, jog VšĮ „Klaipėda atvirai“, paskleisdama privačius duomenis apie A. V. be jo sutikimo, pažeidė jo teisės.

54.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad jame buvo pateiktas Publikacijos teiginių faktinis ir teisinis įvertinimas, nurodytos teisės aktų normos, kuriomis grindžiamos išvados dėl ginčo esmės, o aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo patenkintas jo skundas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino VšĮ „Klaipėda atvirai“ pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis prieštaraujančią išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.

55.       Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino VšĮ „Klaipėda atvirai“ reikalavimų nepagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

56.       Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

57.       Nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

58.       Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

59.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, jog kiekvieną kartą atsižvelgus į konkrečios administracinės bylos kontekstą turi būti sprendžiama dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą buvimo ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y. įvertinama priimto teismo sprendimo reikšmė ir poveikis trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir konstatuojama, ar priimtu teismo sprendimu yra patenkintos ar apgintos jo teisės. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas (žr., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2013, 375388 p.).

60.       Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, apginamos ir trečiojo suinteresuoto asmens – A. V. – teisės, kadangi ginčijamu Sprendimu jo skundas buvo pripažintas iš dalies pagrįstu, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 1 210 Eur dydžio išlaidas. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo 2021 m. sausio 4 d., todėl šiuo atveju aktualus 2020 m. III ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1 454,8 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodyta, kad koeficientas už atliepimą į apeliacinį skundą – 1,3. Taigi remiantis Rekomendacijų pateikta formule, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1 891,24 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma suma neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų dydžių už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteisia 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. iš pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ 1 210 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

 

 

        Ramūnas Gadliauskas

 

 

        Dalia Višinskienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-106/2011
  • eA-323-492/2021
  • e3K-3-394-684/2016
  • e3K-3-218-684/2020
  • eA-2229-968/2021
  • eA-2837-968/2020
  • eA-745-261/2021
  • eA-2066-624/2021