Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-123-2014].docx
Bylos nr.: 3K-3-123/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.28. Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4. Paveldėjimo teisė
2.4.1. Paveldėjimas
2.4.1.5. Palikimo priėmimas ir atsakomybė už palikėjo skolas
2.5. Prievolių teisė
2.5.1. Prievolės:
2.5.1.2. Prievolių atsiradimas
2.5.1.3. Prievolių rūšys:
2.5.1.3.1. Skolininkų ir kreditorių daugetas
2.5.8. Sutarčių teisė:
2.5.8.10. Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.5.15. Dovanojimas
2.5.29. Paskola:
2.5.29.1. Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.4. Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.14. Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

                                          Civilinė byla Nr. 3K-3-123/2014

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00941-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 35.3.1; 42.10; 63.1

(S)

 

         

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovėms L. T., M. B., L. T. dėl skolos priteisimo.

 

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas J. V. pareikštu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių L. T., M. B. ir L. T. 7800 Lt skolos, 1435,20 Lt delspinigių, 1950 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. spalio 4 d. jis, atsakovė L. T. ir S. B. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią jis atsakovams iki 2006 m. sausio 4 d. paskolino 7800 Lt. S. B. mirė 2011 m. sausio 9 d., jo palikimą priėmė M. B. ir L. T..

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Visagino miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė:

1) solidariai iš atsakovių L. T., M. B. ir L. T. ieškovui J. V. 7800,00 Lt skolos, 1435,20 Lt delspinigių, 1950,00 Lt  palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 11 185,20 Lt sumą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 26-osios d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) iš atsakovės  L. T. 112,92 Lt, iš atsakovės M. B. 112,92 Lt, iš atsakovės L. T. 112,92 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. V.;

3) iš atsakovės L. T. 8,75 Lt, iš atsakovės M. B. 8,75 Lt, iš atsakovės L. T. 8,75 Lt pašto išlaidų valstybei.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog 7800 Lt paskola ieškovui grąžinta nebuvo. Teismas konstatavo, kad tiek S. B., tiek atsakovė L. T., skolindamiesi pinigus iš ieškovo, įsipareigojo skolą grąžinti solidariai, todėl kuris iš jų buvo paskolos garantas (laiduotojas), sprendžiant jų atsakomybės klausimą, reikšmės neturi, jų atsakomybė solidari; nurodė, kad atsakovės M. B. ir L. T., kaip mirusio S. B. palikimo perėmėjos, už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas geranoriškai sumažino delspinigių dydį nuo 1 iki 0,1 proc., pripažino, kad toks delspinigių dydis yra protingas ir nepažeidžia atsakovių teisių. Teismas laikė pagrįstu ir teisėtu ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kuriai sumokėti praleistas terminas. Kadangi ieškinys teisme priimtas 2012 m. rugsėjo 26 d., tai procesines palūkanas už priteistą sumą teismas priteisė skaičiuojamas nuo šios datos, o ne nuo 2012 m. rugsėjo 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi pakeitė Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą ieškovo J. V. ieškinį tenkino iš dalies:

1) priteisė solidariai iš atsakovių L. T. ir M. B. ieškovui J. V. 7800 Lt skolos, 1950 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 9750 Lt sumą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 26-osios d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) priteisė iš atsakovių L. T. ir M. B. po 147,36 Lt  bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. V.;

3) priteisė iš atsakov L. T. ir M. B. valstybei po 11,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

4) priteisė iš ieškovo J. V. atsakovėms L. T. ir M. B. po 130 Lt atstovavimo išlaidų;

5) grąžino ieškovui J. V. permokėtą 14 Lt žyminį mokestį;

6) atmetė ieškinio reikalavimus pareikštus atsakovei L. T. ir reikalavimą priteisti delspinigius;

7) nutraukė bylos dalį dėl 476,55 Lt palūkanų priteisimo;

8) priteisė iš ieškovo J. V. atsakovei L. T. 93 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 43 Lt žyminio mokesčio M. B..

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CK 6.870 straipsnio nuostatas, kasacinio teismo praktiką, formuojamą šios kategorijos bylose, nurodė, kad pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjams faktas yra esminė sutarties sąlyga, kurios įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui – ieškovui. Teismo vertinimu, paskolos raštelio tekstas tiek lingvistine žodžių, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu leidžia konstatuoti, kad pinigų perdavimas įvyko raštelio pasirašymo metu. Nors raštelyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjai momento, tačiau žodžio ,,pasiskoliname“, kuris gramatiškai reiškia esamąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, sudaro pagrindą pripažinti paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą. Teismas, spręsdamas dėl paskolos sandorio sudarymo ir pinigų perdavimo gavėjams, atsižvelgė į atsakovės L. T. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kur ji pripažino prašiusi ieškovą paskolinti  pinigų S. B. ir, šalims susitikus, automobilyje buvo pasirašyta paskolos sutartis, o pinigai tuo pat metu perduoti S. B.. Kadangi ginčo sutartimi atsakovė L. T. ir S. B. įsipareigojo solidariai atsakyti už 7800 Lt grąžinimą, tai teismas padarė išvadą, kad pinigų perdavimo faktui įrodyti pakanka tos aplinkybės, jog pinigai buvo perduoti vienam iš skolininkų, nes sutartyje nėra detalizuota pinigų perdavimo ir (ar) jų naudojimo tvarka (CK 6.6 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pirmosios instancijos teisme reikalavimo taikyti ieškinio senatį nereiškė, taip pat į tai, kad jos atstovaujamos kvalifikuoto atstovo – advokato, sprendė nesant pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą apeliacinės instancijos teisme (CK 1.126 straipsnio 1, 2 dalys. 1.131 straipsnio 1 dalis, 5.3 straipsnis, 5.63 straipsnio 1 dalis, CPK 158 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis, 251 straipsnio 1 dalis, 253 straipsnio 4 dalis, 321 straipsnis).

Teismas, įvertinęs CK 5.50, 5.52 straipsnių nuostatas, atsakovių L. T. ir M. B. 2011 m. birželio 6 d. sudarytą dovanojimo sutartį, padarė išvadą, kad atsakovė L. T., mirus tėvui, jo turto nepaveldėjo, todėl nėra atsakinga už mirusiojo skolas, nes tiek turtą, tiek turtines teises ir palikėjo prievoles perėmė M. B.. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškinį atsakovei L. T..

Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo tenkino ieškovo reikalavimą priteisti ir 1435,20 Lt delspinigių, ir 1950 Lt palūkanų. Kadangi apskaičiuota palūkanų suma yra didesnė nei delspinigių suma, tai ieškovui priteistina 1950 Lt palūkanų suma, apimanti delspinigius; nutraukė bylos dalį dėl 476,55 Lt palūkanų priteisimo, ieškovui atsisakius šio reikalavimo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovė M. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodomi šie argumentai:

1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolinius teisinius santykius (CK 6.870 straipsnis, 6.875 straipsnio 3 dalis), ir nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas pirmiau nurodytų teisės normų taikymo taisykles, yra išaiškinęs:

1.1. Tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui.

1.2. Žodžio ,,pasiskolino, kuris gramatiškai reiškia būtąjį laiką, vartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties tekste pavartotas žodis esamuoju laiku pasiskoliname, o ne būtuoju, tačiau tai teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės esmės nekeičia. Šio žodžio, iš esmės reiškiančio vykstantį ir dar neužbaigtą procesą, esamuoju laiku vartojimas bendrame paskolos sutarties tekste taip pat neįrodo pinigų perdavimo fakto. Priešinga nuomonė prieštarautų semantiniam šių žodžių prasmės aiškinimui. Nėra svarbu, kokiu laiku yra vartojamas žodis „skolintis, nes vien tik iš šio žodžio gramatinės formos negalima daryti vienareikšmiškų išvadų, jog skolinami pinigai buvo faktiškai perduoti paskolos gavėjui. Tam turėtų būti pateikti kiti įrodymai, kuriuos turi pateikti būtent ieškovas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto atsakovei L. T. ir S. B., o teismai, netinkamai vertindami žodžio „pasiskoliname“ reikšmę, padarė nepagrįstas išvadas dėl šalis siejusių paskolinių teisinių santykių egzistavimo.

2. Teismai nepagrįstai nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje; pažeidė pareigą vertinti paskolos sutartį ir jos nuostatas ne izoliuotai, o atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visetą; neatliko ginčo sutarties normų aiškinimo ir neatskleidė tikrosios sutarties šalių valios ir ketinimų; neatsižvelgė į sutarties sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

3. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (CPK 176185 straipsniai); netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, ją be pagrindo perkeldami atsakovėms. Teismai taip pat netinkamai įvertino įrodymus, netiesiogiai patvirtinančius pinigų neperdavimo faktą. Be to, apeliacinės instancijos teismas neteisingai rėmėsi atsakovės L. T. 2013 m. sausio 30 d. teismo posėdžio protokole užfiksuotais paaiškinimais apie paskolos dalyko – pinigų perdavimą, nors pati atsakovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį procesiniuose dokumentuose laikėsi nuoseklios pozicijos, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o tai reiškia, kad pinigai nebuvo perduoti.

4. Teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.126 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio senaties taikymą, nenurodyta termino, per kurį asmuo turi pareikšti prašymą taikyti ieškinio senatį. Tokio termino nepateikta ir CK 1.131 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties, vadovaujantis CPK 5 straipsnyje įtvirtintu asmens teisių gynimo teisme prioritetiniu principu, asmuo tokį prašymą gali pareikšti bet kurioje proceso stadijoje, nes tokio prašymo pateikimas nevilkina bylos nagrinėjimo ir nesukelia jokių kitų apsunkinimų proceso dalyviams. Prašymas taikyti ieškinio senatį, pateiktas apeliacinės instancijos teismui, nelaikytinas nauju reikalavimu CPK 251 straipsnio 1 dalies, 253 straipsnio 4 dalies, 321 straipsnio prasme, tai tik procesinio pobūdžio atsakovų gynybinis argumentas.

Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl paskolos sutarties realinio pobūdžio

 

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal tai sprendžiama, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė.

Šioje byloje nustatyta, o kasacinis teismas yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad atsakovė L. T. savo ranka surašė dokumentą, pavadintą „Sutartis“, kuriame nurodyta, kad du asmenys pasiskolina ir įsipareigoja solidariai grąžinti pinigus bei už uždelsimą mokėti delspinigius. Šį dokumentą du kartus pasirašė atsakovė L. T. ir S. B.. Ieškovas, pateikdamas dokumentą su tokio turinio įrašu, įrodinėjo tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius ir reikalavo iš atsakovės L. T. ir atsakovių M. B. bei L. T. S. B. įpėdinių, solidariai grąžinti 7800 Lt skolą.

CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Vieni iš tokių sandorių yra paskolos sutartys. Fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, turi būti rašytinė (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu. Rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į paskolos teisinių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma reguliuoja atvejus, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose taikytiną protingo žmogaus standartą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – rašytinė paskolos sutartis) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimopriėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl rašytinės paskolos sutarties (rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento), kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine forma (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Kasatorė, ginčydama paskolinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, teigia, kad ieškovas neįrodė paskolos dalyko – pinigų – paskolos gavėjams perdavimo fakto, nes vien žodžio „pasiskoliname“ vartojimas bendrame sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant pinigų perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013, kuria suvienodinta nagrinėjamu klausimu formuojama kasacinio teismo praktika, išaiškinta, kad aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013).

Šioje byloje nustatyta, kad šalys sudarė rašytinę paskolos sutartį, kurioje paskolos gavėjai L. T. ir S. B. nurodė, kad „pasiskoliname 7800 Lt J. V.; skolą įsipareigojame grąžinti solidariai iki 2006.01.04“. Atsakovė L. T. bylos nagrinėjimo metu patvirtino surašiusi ir pasirašiusi paskolos sutartį ir supratusi jos turinį, o pinigų negavimo faktą ginčijo nenuosekliais paaiškinimais bei tuo, kad pinigų reikėjo ne jai, o S. B.. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme 2013 m. sausio 30 d. vykusiame teismo posėdyje ji pripažino, kad pinigai S. B. buvo perduoti. Kasatorė, ginčydama pinigų perdavimo paskolos gavėjams faktą, kaip pirmiau nurodyta, savo argumentus grindžia tuo, kad sutartyje nėra padaryta įrašyto apie tai, kad L. T. ir S. B. gavo pinigus. Vertinant šalių sudarytos rašytinės paskolos sutarties tekstą matyti, kad: sutartyje vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos sutarčiai; pareiga pagal šią sutartį nustatyta tik paskolos gavėjams, bet nėra nuostatos, kad paskolos davėjas ateityje paskolins pinigus; šalys susitarė ne tik dėl paskolos dydžio, bet ir dėl kitų paskolos sąlygų, tokių kaip paskolos grąžinimo terminas ir delspinigių už pavėluotą skolos grąžinimą mokėjimas; atsakovė sutartyje įrašė paskolos grąžinimo sąlygas, kurios yra ne standartinės, o individualios. Byloje nustatyta, kad paskolos sutartis, surašyta atsakovės L. T. ir pasirašyta abiejų paskolos gavėjų, yra pas ieškovą. Teisėjų kolegija pažymi, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, kad paskolos gavėjai sutartimi įsipareigojo solidariai grąžinti skolą ieškovui, todėl nagrinėjamu atveju pinigų perdavimo faktui įrodyti pakanka tos aplinkybės, jog pinigai buvo perduoti vienam iš paskolos gavėjų (CK 6.6 straipsnis). Šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pagrindą, kad ieškovas šioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo, faktą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Kasatorė, remdamasi pinigų neperdavimo paskolos gavėjams aplinkybe, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo teisės normų taikymo, kai buvo sprendžiama dėl paskolos sutarties realinio pobūdžio.

 

Dėl CK 5.63 straipsnio normų taikymo ir aiškinimo

 

CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-523/2012).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką ir ją plėtodama, konstatuoja, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai šio termino taikymui netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties taikymui. Antai, nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialaus termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad kasatorė jau yra priėmusi palikimą po skolininko S. B. mirties. Tais atvejais, kaip po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas (pvz. įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.).

Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant, ar kasatorė paveldėjo palikėjo S. B. skolą ieškovui ir ar jai perėjo pareiga atsakyti už palikėjo prievoles pagal byloje nagrinėjamą paskolos sutartį, yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius, t. y. ieškovas, yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai šių aplinkybių nenustatinėjo ir nevertino. Kasatorė apeliaciniu skundu prašė apeliacinės instancijos teismo taikyti ieškinio senatį ir atmesti jai pareikštus reikalavimus, nes, jos teigimu, ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kasatorė pirmosios instancijos teismui tokio reikalavimo nereiškė, o apeliacinės instancijos teisme nauji reikalavimai nereiškiami, atmetė šį prašymą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei M. B. pagrįstumo klausimą, nepagrįstai netaikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įpėdinių atsakomybę už palikėjo skolas ir kreditorių reikalavimų pareiškimą įpėdiniams terminą ir tvarką, netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, ir tai turėjo įtakos neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutarties dalies priėmimui. Tuo pagrindu apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkinta dalis ieškovo ieškinio ir jo naudai iš atsakovės M. B. solidariai priteista 7800 Lt skolos, 1950 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metin palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų, naikintina ir ši dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas); kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

              Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

 

Byloje kasacinis teismas patyrė 53,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

              Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutarties dalį, kuria tenkinta dalis ieškovo J. V. ieškinio ir jo naudai iš atsakovės M. B. solidariai priteista 7800 Lt skolos, 1950 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metin palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                      Rimvydas Norkus                                         

                                                                      Algis Norkūnas

                                                                                                                                                                        Janina Stripeikienė

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.870 str. Paskolos sutarties samprata
  • CK6 6.6 str. Solidarioji skolininkų pareiga
  • CPK
  • CK
  • CPK 158 str. Teismo posėdžio pirmininkas
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK6 6.871 str. Paskolos sutarties forma
  • CK1 1.73 str. Rašytinė sandorių forma
  • CK6 6.65 str. Prievolės įvykdymo patvirtinimas
  • 3K-7-430/2013
  • CK5 5.63 str. Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka
  • 3K-3-243/2011
  • 3K-3-533/2011
  • 3K-3-540/2011
  • DK
  • 3K-7-190/2009
  • 3K-3-523/2012
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės