Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-20][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-490-469-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-490-469/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba 110057335 Ieškovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 188668192 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
9.1. Bylos dėl konkurencijos
2.1. Bendrosios nuostatos
2.8.1. Konkurencijos teisė
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.8.1.2. Nesąžininga konkurencija
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
2.1.3. Civilinių teisių objektai, jų rūšys
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas
2.6. Prievolių teisė
9.1.7. kitos bylos dėl konkurencijos
2.1.3.8. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
2.8. Konkurencijos teisė ir vartotojų teisių apsauga bei gynimas
9. BYLOS DĖL KONKURENCIJOS IR VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO
2.6.10.9. Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
2.6.10. Civilinė atsakomybė
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-490-469/2018

        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15859-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 2.6.10.9; 2.8.1.2; 3.2.4.11

(S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),   

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ieškinį atsakovei D. J. dėl nuostolių atlyginimo; išvadą byloje duodanti institucija – Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl įrodinėjimo taisyklių ypatumų bylose dėl civilinės atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir žalos, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymo sprendžiant tokio pobūdžio ginčus.

2.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 6000 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Nurodė, kad atsakovė, kurią su ieškove siejo konfidencialumo sutartis, nenutraukusi darbo santykių su ieškove ir (arba) iš karto po jų nutraukimo, pasinaudodama ieškovės komercinėmis paslaptimis, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir perviliojo ieškovės klientus. Iki darbo santykių su ieškove nutraukimo atsakovė skatino klientus nepratęsti ir (ar) nesudaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutarčių naujiems finansiniams metams. Atsakovei buvo žinoma komercinę vertę turinti informacija apie konkrečius ieškovės klientus, kuri nėra niekur viešai prieinama ir sudaro ieškovės komercinę paslaptį. Atsakovės pateiktoje viešoje informacijoje apie Kauno regiono ūkininkus net nebuvo nurodomi jų kontaktai. Atsakovė, žinodama ieškovės paslaugų įkainius, ieškovės klientams pasiūlė palankesnius paslaugų įkainius ir tokiu būdu neteisėtai pasinaudojo ieškovės komercinėmis paslaptimis. Atsakovė, prieš dirbdama ieškovės įmonėje, buvusioje darbovietėje dirbo finansininke (buhaltere) ir bendravimas su išoriniais klientais ir paslaugų jiems teikimas nebuvo atsakovės darbo funkcija, todėl darbinių ryšių su ūkininkais negalėjo įgyti. Atsakovė žinojo, kad ieškovės klientų duomenys sudaro ieškovės komercinę paslaptį, tačiau neteisėtai pasinaudodama šiais duomenimis perviliojo klientus, dėl to ieškovė 2017 metais negavo atitinkamų pajamų. Ieškovė įrodinėjo žalą per dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų 2017 metais atsakovės gautas pajamas (gautą naudą) ir ieškovės negautas pajamas.

4.       Atsakovė nurodė, kad, prieš įsidarbindama pas ieškovę, dirbo vyr. finansininke UAB „Fitoveta“ ir Ko, kurioje bendravo su ūkininkais, užmezgė su jais darbinius ryšius ir įgijo darbo patirties. Atsakovė 2004 m. sausio 8 d. pradėjo dirbti ieškovės Kauno rajono padalinyje konsultante ūkio apskaitai. 2007 m. rugpjūčio 20 d. šalys sudarė konfidencialumo sutartį. Atsakovė, sutvarkiusi jai priskirtų ieškovės klientų finansinę 2016 metų apskaitą, ieškovei 2017 m. kovo 3 d. pateikė siūlymą nutraukti darbo sutartį, ieškovė su tuo sutiko. Apie darbo sutarties nutraukimą visus ūkio subjektus, su kuriais dirbo atsakovė, informavo pati ieškovė. Atsakovė nurodė, kad ieškovė iki 2009 metų nebuvo suteikusi atsakovei mobiliojo telefono ir jo abonento darbo reikalams, todėl atsakovės vizitinėse kortelėse ir ieškovės interneto puslapyje iki 2014 metų buvo nurodomas atsakovės asmeninis mobiliojo telefono numeris. Nuo 2014 metų ieškovės interneto puslapyje buvo nurodomas suteiktas atsakovei telefono numeris, tačiau iki darbo santykių su ieškove pabaigos nebuvo atnaujintos atsakovės vizitinės kortelės. Dalis atsakovės aptarnaujamų ieškovės klientų, sužinoję apie šalių darbo santykių pabaigą, savo iniciatyva skambino atsakovei ir domėjosi dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Atsakovė pati jokių veiksmų neatliko: neskambino ieškovės klientams, nesiuntė jiems pasiūlymų dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, neviliojo ir kitokiais veiksmais nesiekė, kad ieškovės klientai nesudarytų paslaugų sutarčių su ieškove, t. y. neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų buvęs pažeistas konfidencialumo įsipareigojimas. Atsakovė teigė, kad dalis klientų su ieškove paslaugų sutarčių 2017 metams nesudarė dėl ieškovės darbo specifikos ir paslaugų kokybės. Pažymėjo, kad visa informacija apie ūkininkus yra pateikta viename bendrame registre, o žinant ūkininko vardą ir pavardę, jo kontaktus galima rasti internete. Be to, visas sutartis su klientais sudarydavo biuro vadovė, kuri buvo atsakinga už sutarčių turinį, todėl sutarčių su ieškovės klientais sudarymas, pratęsimas nebuvo atsakovės kompetencijai priskirta darbo funkcija ir ji paslaugų sutarčių (ne)pratęsimui įtakos nedarė. Atsakovė nesutiko, kad ieškovės patirtais nuostoliais būtų pripažįstamos atsakovės gautos pajamos, nes atsakovė yra individualia veikla besiverčiantis asmuo, kuris negauna darbo užmokesčio, todėl visos asmens pajamos yra laikomos išlaidomis individualios veiklos pajamoms uždirbti. Tai reiškia, kad iš individualia veikla besiverčiančio asmens pajamų atėmus išlaidas gaunamas jo atlygis už suteiktas paslaugas, o ne grynasis pelnas.

5.       Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Konkurencijos tarnyba nėra atlikusi tyrimo ir priėmusi nutarimo dėl nagrinėjamoje byloje vertinamų nesąžiningos konkurencijos ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų. Konkurencijos tarnyba padarė preliminarią išvadą, kad šiuo atveju šalys laikytinos konkurentėmis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo prasme. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau, nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Teismas turi įvertinti, ar su komercine paslaptimi buvo atlikti tam tikri veiksmai (naudojimas, perdavimas, skelbimas ar kt.) turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Turi būti įvertintos protingos komercinės paslapties turėtojo pastangos apsaugoti savo komercines paslaptis. Šiuo atveju teismas galėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovė bendraudama su klientais turėjo naudoti savo asmeninį telefoną. Taip pat vertintina, ar informacija buvo panaudota nepraėjus vieniems metams ar kitam laikotarpiui nuo darbo sutarties pasibaigimo, ar atsakovė savo veikloje naudojosi ieškovės komercine paslaptimi ir dėl kokių priežasčių ji tai darė. Atsižvelgtina į tai, kada ir dėl kokių priežasčių ieškovės klientai nutraukė sutartis ir (ar) kada, kokiomis aplinkybėmis sudarė sutartis su atsakove, bei į tai, kad atsakovė, dar dirbdama ieškovės įmonėje, turėjo ketinimų savarankiškai teikti buhalterines paslaugas. Be to, Konkurencijos taryba nėra atlikusi buhalterines paslaugas teikiančių ūkio subjektų rinkos analizės ir nebuvo nustačiusi ieškovės dominuojančios padėties buhalterinių paslaugų ūkininkams teikimo rinkoje. Atsakovė neatliko išsamios galimą dominavimą įrodančios analizės ir nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti bent preliminarias išvadas dėl ieškovės padėties rinkoje nustatymo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog atsakovė nuo 2017 m. vasario 1 d. yra registruota kaip mokesčių mokėtoja, vykdanti individualią veiklą, neįrodė, kad atsakovė faktiškai užsiėmė individualia veikla. Byloje nenustatyta ir nepateikta įrodymų, kad ieškovė siūlė savarankiškas paslaugas ieškovės klientams ir dar darbo santykių metu užsiėmė su ieškove konkuruojančia veikla, turėdama tikslą konkuruoti, siekdama naudos sau ar padarydama žalos ieškovei. Atsakovės banko sąskaitų išrašai ir 2017 m. sausio 1 d.  2017 m. kovo 22 d. (iki darbo sutarties su ieškove nutraukimo dienos) laikotarpio veiklos ataskaita pagrindė, kad darbo santykių su ieškove metu atsakovė faktiškai savarankiškos veiklos nevykdė ir negavo pajamų. Atsakovė, dar dirbdama ieškovės įmonėje, turėjo ketinimų savarankiškai teikti buhalterines paslaugas ir to neslėpė. Teismas iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovė darbo santykius su ieškove nutraukė dėl didelio darbo krūvio.

8.       Teismas nustatė, kad dalis ūkininkų, sužinoję apie šalių darbo santykių pabaigą, savo iniciatyva skambino atsakovei ir domėjosi apie buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tai, kad atsakovė klientų paklausta jiems nurodė, kokia veikla užsiims po darbo santykių su ieškove nutraukimo, nepažeidė ieškovės konfidencialios informacijos, nes informacija apie būsimą darbuotojo darbovietę ar savarankišką veiklą nėra ieškovės konfidenciali informacija. Teismas nenustatė, kad atsakovė atliko tam tikrus aktyvius veiksmus, kuriais buvo atskleista ar kitaip neleistinai panaudota ieškovės konfidenciali informacija, t. y. kad atsakovė skambino ieškovės klientams, siuntė jiems pasiūlymus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tokiu būdu siekdama, kad ieškovės klientai nesudarytų paslaugų sutarčių su ieškove. Tiems ieškovės klientams, kurie savo iniciatyva skambino atsakovei, atsakovė nurodė, kad pas ieškovę nebedirba ir klientai turėtų kreiptis tiesiogiai į ieškovės atstovus. Teisme kaip liudytojai apklausti dalis ūkininkų patvirtino, kad pati atsakovė ūkininkams nesiūlė teikti paslaugų.

9.       Viena iš priežasčių, lėmusių ūkininkų apsisprendimą nebepirkti aptariamų paslaugų būtent iš ieškovės, buvo ta, kad ji ūkininkams siūlė įsigyti ne tik buhalterinės apskaitos tvarkymo, bet ir kitas paslaugas, už kurias ūkininkai turėjo papildomai mokėti.

10.       Teismas sprendė, kad kai kurių ūkininkų pavardės sutapo, tai leido daryti prielaidą, kad dalis jų yra sutuoktiniai ar giminaičiai, todėl jų apsisprendimą palikti ieškovės įmonę galėjo lemti vieno iš jų nuomonė ar apsisprendimas, o ne atsakovės raginimas.

11.       Visa informacija apie ūkininkus yra pateikta viename bendrame Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registre, kuriame galima susirasti tam tikrame regione dirbančius ūkininkus. Tai, kad registre nėra pateikti ūkininkų kontaktai, neturi esminės reikšmės, nes, žinant ūkininko vardą ir pavardę, jo kontaktus galima rasti internete.

12.       Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė, bendraudama su klientais, turėjo naudoti savo asmeninį telefoną, t. y. iki pat darbo santykių su ieškove pabaigos nebuvo atnaujintos atsakovės vizitinės kortelės, todėl ieškovės klientams buvo duodamos atsakovės vizitinės kortelės su nurodytu asmeniniu atsakovės telefono numeriu.

13.       Teismas sprendė, kad atsakovės sudarytos buhalterinių paslaugų teikimo sutartys skyrėsi nuo ieškovės sudaromų buhalterinių paslaugų teikimo sutarčių, o tai įrodė į bylą pateiktų atsakovės ir ūkininkų sudarytų sutarčių kopijos.

14.       Teismas nustatė, kad net 12 iš dvidešimt ieškovės klientų atsakovė taikė didesnius paslaugų teikimo įkainius, 3 klientams taikė labai panašius įkainius ir tik 5 klientams taikė mažesnius įkainius. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovė neviliojo ieškovės klientų, sudarydama jiems palankesnes sąlygas – pasiūlydama mažesnę kainą, priešingai, atsakovė taikė didesnius įkainius nei ieškovė. Be to, ieškovės teikiamų paslaugų įkainis būdavo apskaičiuojamas pagal ūkininko pateiktus dokumentus bei ateinantiems metams reikalingų paslaugų kiekį, t. y. kiekvienais metais priklausė nuo ūkininko finansinės situacijos tais metais, o ne buvo stabilus.

15.       Teismas, konstatavęs, kad atsakovė nepadarė komercinių paslapčių apsaugos įsipareigojimų pažeidimo, sprendė, jog ieškovė neturėjo prievolės atlyginti žalą (nuostolius). Teismas papildomai nurodė, kad grynasis pelnas gali būti apskaičiuojamas tik juridinio asmens veikloje, o individualios veiklos atveju grynojo pelno apskaičiuoti neįmanoma, todėl nebūtų galima apskaičiuoti ir atsakovės gauto pelno, kurį ieškovė laikytų patirtais savo nuostoliais. Be to, ieškovės pateiktoje 2016 metų pajamų ir išlaidų lentelėje yra nurodyti netikslūs duomenys apie patirtas sąnaudas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra vienas juridinis asmuo, todėl jos pelnas (ir negautos pajamos) turi būti skaičiuojamas kaip vieno juridinio asmens, o ne atskirų padalinių.

16.       Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės veikla nėra pakankamai reikšminga ieškovei, jog turėtų neigiamą įtaką ieškovės galimybėms varžytis rinkoje ar kitaip daryti žalą. Su atsakove darbo sutartis sudarė tik ta dalis ūkininkų, kurie su ja dirbo, todėl įgijo glaudų bei pasitikėjimu grįstą ryšį, ir kuriems išimtinai reikėjo buhalterinės apskaitos paslaugų.

17.       Teismas byloje nenustatė pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Ieškovės darbuotojai nėra laikomi ūkio subjektais Konkurencijos įstatymo prasme bei nelaikomi vartotojais, kurių interesai yra pažeidžiami dėl didelę galią rinkoje turinčio ūkio subjekto neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju pažeidimai dėl viršvalandžių, darbo savaitgaliais bei nedarbo dienomis apmokėjimo, darbas nedarbo dienomis yra Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri atlieka darbo įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų pažeidimų kontrolę ir prevenciją, tyrimų objektas. Tuo tarpu reikalavimas pasirašyti konfidencialios informacijos apsaugos ar nekonkuravimo susitarimus, kai jie sudaromi įstatymų nustatytomis sąlygomis, yra normali verslo praktika, nepriklausanti nuo ūkio subjekto padėties rinkoje.

18.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19.       Kolegija nurodė, kad atsakovė žinojo, kokie duomenys sudarė ieškovės konfidencialią informaciją, ir turėjo pareigą tokią informaciją naudoti tik ieškovės veiklos tikslais. Atsakovei buvo žinoma ne tik informacija apie ieškovės klientus (jų vardai, kontaktiniai duomenys, mokumas ir t. t.), bet ir tam tikri specifiniai duomenys apie ieškovės klientus (apskaitos tvarkymo paslaugų poreikis, paslaugų įkainiai, kurie ne visiems klientams buvo vienodi, kitos specialiai aptariamos ir klientams aktualios sąlygos). Disponavimas visa šia informacija palengvino galimybę konkuruoti. Dėl to kolegija sprendė, kad tokia informacija apie ieškovės klientus atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus tiek, kad ji būtų laikoma komercine paslaptimi, nes tie duomenys atitiko komercinės paslapties požymius, buvo neprieinami tretiesiems asmenims, juos žinojo tik ieškovės darbuotojai, taip pat atsakovė, kuri Konfidencialumo sutartimi įsipareigojo tokią informaciją saugoti. Konfidencialumo sutartį atsakovė buvo pasirašiusi, todėl ši jai turėjo būti aiški. Be to, ir vėliau ieškovės priimtuose ir atsakovei pasirašytinai susipažinti pateiktuose dokumentuose pareiga saugoti konfidencialią informaciją nekito. Dėl to kolegija konstatavo, kad buvo pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ieškovės komercin paslapčių sąrašą iki informacijos apie jos klientų sąrašą ir jų kontaktinius duomenis. Ieškovės komercinėmis paslaptis laikytina informacijos apie klientus visuma, nepaisant aplinkybės, kad dalis duomenų apie ūkininkus galėjo būti ir viešai prieinama.

20.       Kolegija, pasisakydama dėl įrodymų, susijusių su konfidencialios informacijos panaudojimu, vertinimo, nustatė, kad atsakovė 2017 m. vasario 1 d., dar galiojant atsakovės darbo sutarčiai su ieškove, įregistravo individualią buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo veiklą, tačiau, įvertinus įrodymus, nustatyta, kad atsakovė užsiėmė su ieškove konkuruojančia veikla, t. y. savarankiškai pradėjo teikti paslaugas, tik pasibaigus darbo santykiams su ieškove. Šią aplinkybę įrodė ir atsakovės banko sąskaitų išrašai ir 2017 m. sausio 1 d.  2017 m. kovo 22 d. laikotarpio ataskaita. Be to, nors atsakovė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį ieškovei pateikė tik 2017 m. kovo 3 d., tačiau iš liudytojų parodymų nustatyta, jog apie atsakovės ketinimą išeiti iš darbo ir galbūt užsiimti individualia veikla ieškovei buvo žinoma jau 2017 m. vasario mėnesį. Atsakovė darbo sutartį su ieškove nutraukė 2017 m. kovo 22 d. ir iš karto pradėjo savarankiškai teikti buhalterinės apskaitos paslaugas ūkininkams. Šią aplinkybę pagrindė atsakovės pateikta 2017 metais jos gautų pajamų lentelė, iš kurios kolegija nustatė, kad atsakovė jau 2017 m. kovo 31 d. ūkininkams išrašė sąskaitas.

21.       Kolegija sutiko su atsakovės argumentais, kad jos pradėjimas verstis individualia veikla nebuvo sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti, nes su atsakove nebuvo sudaryta nekonkuravimo sutartis, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje nebuvo reikšminga, kadangi ieškovė savo reikalavimus grindė ne nekonkuravimo sutarties pažeidimu, bet žalos padarymu atsakovei pasinaudojus ieškovės konfidencialia informacija.

22.       Byloje nustačius, kad atsakovė pati nurodė ieškovės klientams, jog ketina išeiti iš darbo ir savarankiškai užsiimti buhalterinės apskaitos paslaugų teikimu, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokios informacijos suteikimas buvusiems ieškovės klientams nebuvo ieškovės konfidenciali informacija. Kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti darbą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis), todėl atsakovės nurodymas, kad ji ketino užsiimti individualia veikla, nelaikytinas tarp šalių sudarytos Konfidencialumo sutarties pažeidimu.

23.       Prielaida civilinei atsakomybei kilti galėtų būti atsakovės neteisėti veiksmai, tačiau, kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų siekdama nuvilioti ieškovės klientus. Šalių kviesti liudytojai teismo posėdžių metu nurodė, kad į atsakovę dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo kreipėsi savo iniciatyva. Pati ieškovė nesiėmė veiksmų, kad išvengtų klientų perėjimo pas atsakovę ar kitus asmenis, teikiančius buhalterines paslaugas. Klientai žinojo asmeninį atsakovės telefono numerį, nes ieškovė tik 2009 metais jai suteikė mobilųjį telefoną ir abonento numerį darbo reikalams. Be to, net kai atsakovei ir buvo suteiktas mobilusis telefonas, tiek atsakovės vizitinėse kortelėse, tiek ieškovės interneto puslapyje net iki 2014 metų buvo nurodomas atsakovės asmeninis mobiliojo telefono numeris. Nuo 2014 metų ieškovės interneto puslapyje buvo pakeistas atsakovės telefono numeris, nurodytas darbinis numeris, tačiau iki darbo santykių su ieškove nutraukimo atsakovės vizitinės kortelės nebuvo atnaujintos. Šias aplinkybes paliudijo ir liudytoja E. A. Tokiu būdu pati ieškovė sudarė sąlygas, kad klientai skambintų tiesiogiai atsakovei į jos asmeninį telefono numerį. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dalis ūkininkų galimai yra giminės, todėl labiau tikėtina, kad ne atsakovės siūlymai, o vieno iš ūkininkų apsisprendimas palikti ieškovės įmonę ir sudaryti buhalterinių paslaugų sutartį su atsakove galėjo lemti ir kitų giminaičių nuomonę.

24.       Kolegija, nustačiusi, kad ieškovė nesiėmė veiksmų su klientais buhalterinių paslaugų sutartims 2017 metams sudaryti, nepateikė jokių duomenų, kad būtų skambinusi ar kitaip siūliusi klientams pratęsti ar sudaryti sutartis 2017 metams, palyginusi ieškovės ir atsakovės pateiktus duomenis apie jų taikomus įkainius, sprendė buvus labiau tikėtina, jog atsakovės nustatyti įkainiai klientams yra apskaičiuoti jos pačios, įvertinus kiekvieno ūkininkų poreikius ir atsižvelgus į rinkos kainas, o ne pasinaudojus ieškovės informacija apie buvusius jos klientus.

25.       Kolegija konstatavo, kad byloje nebuvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. ieškovė neįrodė, kad atsakovė, pasinaudodama ieškovės konfidencialia informacija apie klientus, būtų juos viliojusi (skambinusi, siuntusi pasiūlymus, kt.), siūlydama pereiti pas atsakovę, tokiu būdu siekdama pakenti ieškovei. Klientai turi teisę pasirinkti asmenis (specialistus), kurie jiems teiks paslaugas, ką šiuo atveju ūkininkai ir padarė. Ieškovė neįrodė, kad tokį klientų apsisprendimą nulėmė kokie nors neteisėti atsakovės veiksmai. Be to, ieškovė turėjo suprasti, kad atsakovė gali būti jos konkurentė, tačiau pati nesiėmė pakankamų veiksmų, siekdama išvengti tokios situacijos.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

26.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo teismų praktikos, ieškovei taikė per aukštą įrodinėjimo standartą atsakovės neteisėtiems veiksmams įrodyti ir nesivadovavo netiesioginiais bylos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Bylos nagrinėjimo metu pateiktos aplinkybės ir jas patvirtinantys netiesioginiai įrodymai (atsakovė rengėsi pereiti dirbti ne pas konkurentą, o vykdyti savarankišką konkuruojančią veiklą, dirbdama pas ieškovę iš anksto ruošėsi pradėti individualią veiklą, vienu metu iš darbo ieškovės biure nusprendė išeiti dvi labiausiai patyrusios klientams apskaitą tvarkančios specialiss, jos ir toliau dirba vienose patalpose, atsakovė perėmė daugumą ieškovės ilgamečių klientų, dirba beveik tik su buvusiais ieškovės klientais, taiko labai panašius paslaugų įkainius) buvo visiškai pakankami atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmams konstatuoti, o byloje liudiję buvę ieškovės klientai buvo suinteresuoti bylos baigtimi atsakovės naudai, todėl jų parodymai (tiesioginiai įrodymai) teismų turėjo būti vertinti kritiškai.

26.2.                      Teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes neįvertino dalies liudytojo J. S. byloje teiktų paaiškinimų. Šis liudytojas net keletą kartų paliudijo, kad kai susitiko su atsakove, ši netiesiogiai šnekino  pas save, nurodydama, kad išeina iš darbo ir toliau užsiims buhalterijos tvarkymu, pasiūlydama jam, jei reikės, į ją kreiptis. Svarbi aplinkybė buvo ta, kad visi byloje apklausti ūkininkai patvirtino, kad atsakovė, dirbdama pas ieškovę, turėjo atskirą kabinetą, kuriame priimdavo klientus. Liudytojai (ūkininkai) nenurodė, kad patys būtų skambinę atsakovei jos asmeniniu telefonu dėl buhalterinių paslaugų, vadinasi, dėl tokių paslaugų teikimo 2017 metams buvo tariamasi susitikimu su atsakove ieškovės Kauno biure metu. Atsakovė, iš anksto ruošdamasi išeiti iš darbo, 2017 m. vasarį turėjo visas galimybes privačiai pakalbinti kiekvieną klientą dėl perėjimo pas ją, apie tai nieko nežinant ieškovei.

26.3.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nes sprendė, kad grynasis pelnas individualios veiklos atveju negali būti apskaičiuotas. Ieškovė patirtą žalą įrodinėjo per dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų 2017 m. atsakovės gautas pajamas (gautą turtinę naudą) (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Apskaičiuojant ieškovės nuostolius, remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015), nepakanka nustatyti vien tik tokių atsakovės gautų pajamų dydį, būtina nustatyti grynąjį pelną.

27.       Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Tokio pobūdžio bylose yra taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-421/2017), o dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų tarpusavio ryšio teismai turi spręsti vertindami byloje esančių įrodymų, tarp jų  ir netiesioginių, viseto duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013).

27.2.                      Teismai vertino visas byloje ieškovės nurodytas aplinkybes, abiejų šalių pateiktus tiek netiesioginius, tiek tiesioginius įrodymus: atsakovė darbo santykius nutraukė dėl per didelio darbo krūvio ir pastovaus viršvalandinio darbo, darbo švenčių ir atostogų dienomis; net 12 ieškovės buvusių klientų atsakovė taikė didesnius įkainius, be to, tiek ieškovės, tiek atsakovės įkainiai nebuvo stabilūs ir priklausė nuo darbo apimties, konkretaus kliento ūkio duomenų; ieškovė dėl sutarčių sudarymo ūkininkams pati neskambino ir sutarčių pratęsti neragino. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš bylos duomenų pagrįstai nustatė, kad klientų perėjimą pas atsakovę ar kitus asmenis dėl buhalterinių paslaugų teikimo, pasibaigus su ieškove sudarytoms terminuotoms sutartims, taip pat lėmė pačios ieškovės neveikimas.

27.3.                      Visi kaip liudytojai apklausti asmenys įstatymo įtvirtinta tvarka byloje prisiekė neteikti melagingų parodymų, o kad jų paaiškinimuose nurodytos aplinkybės neatitiktų tikrovės, ieškovė neįrodė.

27.4.                      Teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktų tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovė neteisėtų atsakovės veiksmų perviliojant klientus ar darant įtaką jų apsisprendimui neįrodė, o klientai nagrinėjamu atveju savarankiškai įgyvendino savo teisę pasirinkti buhalterines paslaugas jiems teiksiantį specialistą (atsakovę), kam įtakos turėjo ir pačios ieškovės neveikimas bei organizacinė tvarka.

27.5.                      Ieškovės pateiktas liudytojo J. S. parodymų aiškinimas yra išskirtinai ieškovės interpretacija ir prieštarauja minėto liudytojo byloje teiktiems paaiškinimams, jog atsakovė jam paslaugų nesiūlė ir galimų paslaugų sąlygų neaptarinėjo.

27.6.                      Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą pateikti atsakovės iš ieškovės buvusių klientų už jos suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas gauto grynojo pelno apskaičiavimą teisingai vertino kaip nepagrįstą, nes civiliniame ginče apibrėžti ginčo dalyką ir jo dydį tenka ieškovei, o dispozityvumo principas neleidžia šios iniciatyvos perleisti kitiems proceso dalyviams. Dėl to ieškovės prašymas buvo netenkintas pagrįstai, nes būtent ieškovei kilo pareiga pasirinkti tokį nuostolių skaičiavimo būdą, pagal kurį pati gebėtų nurodyti ieškinio dalyką (prašomą priteisti nuostolių sumą), o ne tokią pareigą perkelti priešingai šaliai.

27.7.                      Savarankiškai dirbančio fizinio asmens gauto grynojo pelno apskaičiuoti nėra įmanoma. Grynasis pelnas – tai lėšų suma, likusi iš visų gautų pajamų atėmus visas patirtas išlaidas šioms pajamoms uždirbti, įskaitant ir darbuotojams sumokėtą darbo užmokestį. Individualios veiklos atveju individualia veikla besiverčiantis asmuo negauna darbo užmokesčio, nes šiam užmokesčiui yra prilyginamos visos jo gaunamos pajamos. Dėl šios priežasties visos individualia veikla besiverčiančio asmens pajamos yra laikomos išlaidomis individualios veiklos pajamoms uždirbti t. y. pajamos yra paslaugų teikimo sąnaudos (atitinkamai kaip juridinio asmens veikloje sąnaudomis pripažįstamas darbuotojams mokamas darbo užmokestis). Tai reiškia, kad iš individualia veikla besiverčiančio asmens pajamų atėmus išlaidas gaunamas jo atlygis už suteiktas paslaugas, o ne grynasis pelnas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad atsakovė gavo 21 984 Eur pajamų. Ieškovė apskaičiavo, jog iš jų 5978 Eur yra skirta mokesčiams valstybei, o 6595 Eur yra atsakovės patirtos sąnaudos. Likusi suma yra ne atsakovės grynasis pelnas, kaip teigė ieškovė, o darbo užmokestis, kuris laikomas paslaugų teikimo sąnaudomis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

        Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų

 

28.       Kasacinio teismo jurisprudencija dėl komercinių paslapčių sampratos, neteisėto komercinės paslapties įgijimo ir panaudojimo sąvokų bei teisinės atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus taikymo sąlygų yra pakankamai nusistovėjusi ir išsami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 ir šiose nutartyse nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šioje byloje teisėjų kolegija naujų teisės aiškinimo taisyklių neformuluoja, bet pasisako dėl aktualių kasacinio teismo praktikos nuostatų taikymo nagrinėjamam ginčui.

29.       Atsakomybė už neteisėtu įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimu padarytą žalą plačiąja prasme grindžiama siekiu saugoti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją, kaip visuomenės ekonominės pažangos prielaidą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu yra draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurie nėra suderinami su sąžininga verslo praktika ir iškreipia konkurenciją rinkoje. Konkurencijos įstatymo 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintas draudimas atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Vieni iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie draudžiami, – draudimas naudoti, perduoti, skelbti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį be šio subjekto sutikimo, taip pat gauti tokią informaciją iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą kitam subjektui. Paprastai neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojęs konkurentas pervilioja, o komercinių paslapčių teisėtas turėtojas praranda klientus ir toks klientų netekimas ūkio subjektui lemia turtinius praradimus, o iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gaunama ekonominė nauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 46 punktas).

30.       Teisė į komercinę paslaptį sudarančią informaciją, akivaizdu, pati savaime yra vertinga, todėl, priklausomai nuo ūkio sektoriaus, kuriame įmonė veikia, tokios teisės gali sudaryti didelę įmonės turto dalį, taip pat jos pačios savaime gali būti civilinės apyvartos objektas. Todėl komercinės paslaptys yra vertingos, kai jos būna naudojamos tiek pagal tiesioginę paskirtį, tiek ir kitais būdais, – jos gali būti atlygintinai perduodamos, taip pat gali tapti jų savininko indėliu į bendrą su kitu subjektu projektą ar kt. Neteisėtas komercinės paslapties panaudojimas vykdant veiklą toje pačioje rinkoje, kurioje veikia jos savininkas, savo ruožtu reiškia, kad, paklausai nesant neribotai, komercinės paslapties savininkas netenka galimybės turėti verslo santykių, o kitas asmuo, neteisėtai pasinaudojęs komercine paslaptimi, įgyja prieš jį konkurencinį pranašumą, turėdamas galimybę naudotis kito subjekto komercine paslaptimi, tačiau nepatyręs jokių sąnaudų jai sukurti ar plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-378/2018, 46, 47 punktai).

31.       Civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Vis dėlto efektyvios teisinės gynybos principas ir nesąžiningos konkurencijos santykių specifika, be kita ko, jų latentiškumas, lemia materialiuosius ir procesinius civilinės atsakomybės instituto taikymo ypatumus šios kategorijos bylose.

32.       Kasaciniame skunde ieškovė kelia du pagrindinius argumentus: ji teigia, pirma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo taisykles spręsdami dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, antra, kad jie netinkamai taikė materialiosios teisės normas nustatydami neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Šie teisės aiškinimo ir taikymo klausimai apibrėžia kasacinės bylos nagrinėjimo ribas.

 

Dėl įrodinėjimo taisyklių ypatumų bylose dėl civilinės atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus

 

33.       Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad įrodinėjimo ypatumai bylose dėl komercinių paslapčių yra tokie, kad tokiose kaip nagrinėjamoji bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos, pabrėžiama visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir joje surinktų įrodymų visumos, tarpusavio sąsajų vertinimo svarba. Kasacinio teismo pažymėta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

35.       Kasaciniame skunde ieškovė nurodė šias konkrečias aplinkybes, kurios, jos manymu, patvirtina neteisėtų atsakovės veiksmų neteisėtai pasinaudojant įmonės komercine paslaptimi faktą: atsakovė buvo ilgametė ieškovės darbuotoja, dirbo nuo 2004 m. sausio 8 d. ūkio apskaitos konsultante, dirbo tiesiogiai su klientais, kuriems tvarkė buhalterinę apskaitą; per 13 darbo metų atsakovė ieškovės lėšomis buvo siunčiama į įvairius seminarus, kursus; atsakovė pati ir be svarbių priežasčių nutraukė darbo sutartį su ieškove ir pradėjo verstis analogiška konkuruojančia individualia veikla, 2017 m. vasario 1 d. registravo individualią buhalterin ir apskaitos paslaugų teikimo veiklą, o pasiūlymą nutraukti darbo sutartį ieškovei pateikė 2017 m. kovo 3 d.; atsakovė ieškovės vardu nebesudarinėjo sutarčių su klientais 2017 metų sezonui; vienu metu iš ieškovės tarnybos iš darbo nusprendė išeiti dvi labiausiai patyrusios klientams apskaitą tvarkančios specialistės, tarp jų ir atsakovė, tačiau jos ir toliau dirba kartu vienose patalpose, versdamosi individualia veikla; atsakovė perėmė daugumą ieškovės ilgamečių klientų – Kauno rajono ūkininkų, būtent kuriems atsakovė tvarkė buhalterinę apskaitą dirbdama ieškovės tarnyboje 2016 metais, tačiau su šiais klientais atsakovė jau tiesiogiai sudarė naujas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartis 2017 metams; net 20 (iš 31) buvusių ilgamečių ieškovės klientų, su kuriais atsakovė tiesiogiai dirbo pas ieškovę 2016 metais ir kurie nesudarė sutarčių su ieškove 2017 metams, sudarė sutartis su atsakove šiai nebedirbant ieškovės tarnyboje; nutraukus darbo sutartį, atsakovė savarankiškai papildomai susirado tik 3 naujus klientus; sutartys su 20 perimtų klientų 2017 metams atsakovės buvo sudarytos iš karto po darbo santykių nutraukimo; atsakovė 2017 m. taikė labai panašius paslaugų įkainius buvusiems ieškovės klientams, taip pasinaudodama darbo pas ieškovę metu sužinotomis komercinėmis paslaptimis. Liudytojas J. S. teismo posėdyje parodė, kad atsakovė jį netiesiogiai kvietė bendradarbiauti, nurodydama, kad išeina iš darbo ir toliau užsiims buhalterija, ir pasiūlydama jam „jei reikės, prašom kreiptis“; šio liudytojo parodymų įrodomoji reikšmė teismų įvertinta netinkamai.

36.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas dėl konfidencialios informacijos panaudojimo, be kita ko, konstatavo kad: ieškovė ir atsakovė laikytinos konkurentėmis; ieškovė, dirbdama pas atsakovę, žinojo komercinę paslaptį sudarančią įstaigos informaciją apie klientus ir turėjo pareigą ją naudoti tik ieškovės veiklos tikslams; atsakovė teikia paslaugas 20 buvusių ieškovės klientų; atsakovė 2017 m. vasario 1 d., dar dirbdama pas atsakovę, įregistravo individualią veiklą; paslaugas ūkininkams atsakovė pradėjo teikti iš karto po darbo sutarties su ieškove nutraukimo; atsakovė pati nurodė ieškovės klientams, kad ketina išeiti iš darbo ir savarankiškai užsiimti buhalterinės apskaitos paslaugų teikimu. Kartu teismas konstatavo, kad kiekviena nurodytų aplinkybių savaime nepatvirtina nesąžiningos konkurencijos fakto, byloje neįrodyta, kad atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų siekdama nuvilioti ieškovės klientus, pati ieškovė nepakankamai veikė, kad išvengtų klientų perėjimo pas atsakovę.

37.       Įvertinusi bylos medžiagos visumą ir skundžiamų procesinių sprendimų turinį, teisėjų kolegija pripažįsta teisingais ieškovės kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo fakto, nepagrįstai netaikė aptartos kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo taisyklių ypatumų šios kategorijos bylose, ieškovei taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, vertino kiekvienos atskiros byloje nustatytos aplinkybės, o ne jų visumos, įrodomąją reikšmę, sureikšmino tiesioginius įrodymus, kurių, kaip jau minėta, buvimas šios kategorijos bylose ne visada įmanomas. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikinami dėl nurodytų pažeidimų ir byla, konstatavus, kad reikia iš naujo tirti visus įrodymus ir vertinti visas faktines aplinkybes, perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis). Bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl neteisėtų veiksmų fakto teismas turi spręsti vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo praktikos išaiškinimais dėl įrodinėjimo ypatumų bylose dėl civilinės atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą.

 

Dėl skolininko gautos naudos, kaip kreditoriaus nuostolių, nustatymo

 

38.       Antruoju kasacinio skundo argumentu ieškovė teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė nuostolių nustatymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas (apeliacinės instancijos teismas dėl žalos dydžio ir apskaičiavimo nesprendė (skundžiamos nutarties 38 punktas)). Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą pripažįsta iš esmės pagrįstu.

39.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylose dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia pirmiausia atskirai įvertinti kiekvieną iš pareikštų reikalavimų – kas atliko neteisėtus veiksmus, kokia žala atsirado, kuo ji pasireiškė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 70 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Šios bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos taikomos ir sprendžiant dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos.

41.       Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teisė reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą nukentėjusiam asmeniui garantuojama ir CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo savo pažeistas teises turi ginti reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo bei iš neteisėtų veiksmų gauta nauda turi būti priteisiama remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, o nepagrįsto praturtėjimo institutu galima remtis tik negalint nukentėjusio asmens teisių apginti taikant civilinės atsakomybės institutą. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 89.3 punkto nuoroda į CK 6.237 straipsnio 1 dalį vertintina tik kaip nuoroda į subsidiarų nukentėjusio asmens teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 83 punktas).

42.       CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-915/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43.        Nagrinėjamoje byloje ieškovė patirtą žalą įrodinėjo per atsakovės dėl nesąžiningų veiksmų 2017 m. gautas pajamas (gautą turtinę naudą). Ieškovė nurodė, kad per pirmus 2017 metų aštuonis mėnesius iš buvusių 20 ieškovės klientų atsakovė gavo 14 696 Eur pajamų, per visus 2017 metus atsakovė turėtų gauti 21 984 Eur tokių pajamų, kas yra laikytina ieškovės nuostoliais šioje byloje; ieškovė ieškiniu reikalauja dalies šių pajamų (gautos naudos) atlyginimo – 6000 Eur, laikydama šią sumą pakankama patirtų nuostolių kompensacijos suma. Siekdama pagrįsti savo reikalaujamos žalos dydį (grynąjį pelną), ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti duomenis apie atsakovės patirtas nurodytoms pajamoms uždirbti išlaidas.

44.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas, jog atsakovė pateiktų už savo suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas buvusiems ieškovės klientams gauto grynojo pelno apskaičiavimą, yra nepagrįstas, ir šio reikalavimo netenkino, nurodydamas, kad civiliniame ginče apibrėžti ginčo dalyką (jo dydį) tenka proceso iniciatorei – ieškovei. Ieškovė turėtų pasirinkti tokį nuostolių skaičiavimo būdą, pagal kurį pati gebėtų nurodyti ieškinio dalyką (prašomą priteisti nuostolių sumą), o ne tokią pareigą perkelti priešingai šaliai – atsakovei, kurios pareiga gintis. Be to, individualios veiklos atveju grynojo pelno apskaičiuoti iš viso nėra įmanoma. Šių argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo negalėtų būti patenkintas net ir nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie pirmosios instancijos teismo argumentai teisiškai nepagrįsti.

45.       Pirma, kaip nurodyta nutarties 40, 41 punktuose, kreditorius turi įstatyme įtvirtintą teisę reikalauti skolininko gautos naudos kaip savo patirtų nuostolių atlyginimo būdo; antra, įstatyme įtvirtinta, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (nutarties 42 punktas); trečia, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ginčuose dėl individualia veikla besiverčiančio asmens padarytos žalos atlyginimo negali būti taikomos teismų praktikos taisyklės dėl juridinio asmens grynojo pelno, kaip iš neteisėtų veiksmų gautos naudos, tai niekaip negalėtų paneigti individualia veikla besiverčiančio asmens civilinės atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aktualiausią, iš dalies keičiančią ankstesnius išaiškinimus kasacinio teismo praktiką dėl skolininko gautos naudos nustatymo nesąžiningos konkurencijos bylose.

46.       Iš neteisėtų veiksmų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu. Iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti pripažįstama ir tai, ką pažeidėjas sutaupė dėl padaryto pažeidimo, nors ekonominiu požiūriu negavo pelno (pvz., naudodamasis komercine paslaptimi, padidino savo veiklos našumą ir atitinkamai sumažino įmonės nuostolingumą). Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 87 punktas).

47.       Nesąžiningos konkurencijos bylose ieškovui įrodyti, kokią pelno dalį atsakovas gavo iš neteisėto komercinės paslapties panaudojimo, gali būti apskritai neįmanoma, todėl neįmanomumas įrodyti gali būti viena iš sąlygų perkelti įrodinėjimo naštą. Atsižvelgdama į šios nutarties 73 punkte nurodytą įrodinėjimo specifiką bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto įgijimo bei į argumentus, nurodytus 89 punkte, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti atsakovo gautą bendrąjį pelną, o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 90 punktas).

48.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėsiantys teismai, spręsdami dėl žalos dydžio, turės vadovautis, be kita ko, šioje nutarties dalyje pateiktais išaiškinimais.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

49.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 5,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50.       Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Birutė Janavičiūtė

 

 

Algis Norkūnas

 

 

Sigita Rudėnaitė


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-326/2012
  • 3K-3-447/2014
  • 3K-7-6-706/2016
  • 3K-3-418/2014
  • 3K-3-317-916/2015
  • e3K-3-274-421/2017
  • e3K-7-238-378/2018
  • 3K-3-13-378/2018
  • CPK
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • 3K-3-676/2013
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK6 6.237 str. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą