Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-07][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-408-687-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-408-687/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Medžiotojų būrelis „Ąžuolai“ 302547035 Ieškovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.17.1. dėl kreditavimo
2.6.29.1. Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
3.3.1. Apeliacinis procesas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas
3.3.1.19.4. Sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų)
2.6. Prievolių teisė
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas
2.1.17. Bylos dėl paskolos
3.3.1.19. Absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai
2.6.29. Paskola

?

Civilinė byla Nr. 3K-3-408-687/2018

        Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01052-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1;

3.2.4.11; 3.3.1.19.4

(S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo medžiotojų būrelio „Ąžuolai“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo medžiotojų būrelio „Ąžuolai“ ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo G. K..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties teisinius padarinius, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą bei teismo pareigą motyvuoti procesinį sprendimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 797 Eur skolos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Nurodė, kad gavo atsakovo prašymą suteikti jam 797 Eur beprocentę paskolą, 2015 m. sausio 6 d. šis prašymas medžiotojų būrelio „Ąžuolai“ visuotinio narių susirinkimo metu buvo tenkintas. Paskolą atsakovas turėjo grąžinti iki 2015 m. gegužės 1 d., tačiau to nepadarė, todėl medžiotojų būrelio „Ąžuolai“ 2015 m. gegužės 4 d. visuotinio narių susirinkimo metu buvo nuspręsta atsakovą pašalinti iš medžiotojų būrelio „Ąžuolai“ narių.   

4.       Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų faktą apie atsakovui suteiktą paskolą. Paskolinimo faktas, kai skolintojas yra juridinis asmuo, turėjo būti užfiksuotas juridinio asmens finansiniuose buhalteriniuose dokumentuose, tačiau tokių dokumentų ieškovas nepateikė. Ieškovas apskritai negalėjo atsakovui suteikti paskolos, nes taip būtų atlikęs veiksmus, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams bei principams. Vieninteliai ginčo šalis sieję santykiai buvo medžiotojų būrelio nario mokestis.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 797 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 879,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad ieškovas įrodė ieškinį. Atsakovas 2015 m. sausio 6 d. dalyvavo medžiotojų būrelio susirinkime, pasirašė protokole, kuriuo nutarta jam suteikti paskolą. Tai patvirtino rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai. Teismas sprendė, kad atsakovas suprato, jog privalėjo iki 2015 m. gegužės 1 d. grąžinti paskolą arba kitu atveju bus pašalintas iš būrelio narių, taip pat jam buvo žinoma apie tai, kad jis buvo pašalintas iš būrelio narių kaip negrąžinęs paskolos.

7.       Teismas atsakovo parodymus ir įrodymus pripažino prieštaringais, motyvuodamas tuo, kad atsakovas, neigdamas pinigų gavimo faktą, vieną kartą, pateikdamas atsakymą į pretenziją, aiškino, kad jam paskola nebuvo suteikta, o tik atidėtas nario mokesčio sumokėjimas, vėliau teisme paaiškino, kad jam paskola nebuvo suteikta, tik tokiu būdu jam buvo daromas spaudimas susirasti pinigų ir dalyvauti išvykoje į Lenkijoje vyksiančią fazanų medžioklę. Atsakovas nurodė, kad jis negalėjo važiuoti į fazanų medžioklę, nes neturėjo pinigų, o kitą kartą aiškino, jog jam nereikėjo skolintis pinigų, nes jis turėjo užsidirbęs jų plaukiodamas laive. Be to, atsakovas, įrodinėdamas aplinkybes, kad jis pinigų perdavimo momentu, t. y. 2015 m. sausio 14 d. apie 18 val., negalėjo būti (duomenys neskelbtini), nes buvo susirgusi jo žmona (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė, teismo vertinimu, prieštaringus aiškinimus. Teismas nepatikimu įrodymu pripažino medicininį pažymėjimą, išduotą 2017 m. rugsėjo 15 d. gydytojos G. B., kad atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo kartu su žmona, kai ši 2015 m. sausio 14 d. 14–18 val. dėl ūmaus galvos skausmo kreipėsi į UAB „Pagalba ligoniui“ ir jai buvo suteiktas medicininis gydymas. Teismas rėmėsi gydytojos G. B. atsiųstu elektroniniu laišku, kad tą dieną ji nuo 13 valandos dirbo (duomenys neskelbtini), taigi negalėjo 1418 val. gydyti atsakovo žmonos. Tai, kad pinigai atsakovui buvo perduoti 2015 m. sausio 14 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie vaistinės, patvirtino trečiasis asmuo G. K., liudytojai E. B., T. J., kurie apie pinigų perdavimą sužinojo iš G. K..

8.       Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m.  vasario 20 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovo, kaip asociacijos, teisnumą riboja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kurio 16 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad asociacijai draudžiama suteikti paskolas, todėl ieškovo sprendimas suteikti atsakovui paskolą prieštaravo medžiotojų būrelio veiklos tikslams ir Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktui.

10.       Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo rašytinių įrodymų, kad atsakovas kreipėsi į medžiotojų būrelį dėl paskolos jam suteikimo, byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme; ieškovas paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėjo 2015 m. sausio 6 d. susirinkimo protokolu, tačiau teismas, spręsdamas, ar egzistavo ieškovo nurodomas sandoris, šį įrodymą vertino tik kaip rašytinį. Tačiau pats sprendimas suteikti atsakovui paskolą prieštaravo medžiotojų būrelio veiklos tikslams ir Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktui, pinigų perdavimo faktas protokole ar 2015 m. sausio 14 d. grynųjų pinigų panaudojimo akte taip pat neužfiksuotas. Byloje taip pat nebuvo įrodymų, patvirtinančių atsakovo valią skolintis pinigus, ar įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą atsakovui.

11.       Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, jog ieškovas pagrindė savo reikalavimą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

12.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Apeliacinės instancijos teismas tenkino apeliacinį skundą, kuris buvo pasirašytas tik atsakovo, o jo atstovės – advokatės L. Palujanskaitės pasirašytas nebuvo, nors akivaizdu, kad skundą surašė pastaroji, skunde taip pat nurodyti duomenys, kad byla apeliacinės instancijos teisme bus vedama per šią atstovę. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 ir 311 straipsniai, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas.

12.2.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neargumentavo priimto sprendimo, neatsižvelgė į ieškovo argumentus, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys buvo paduotas dėl skolos priteisimo, tai teismas turėjo nustatyti, ar tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas tyrė, ar paskolos suteikimas prieštaravo Asociacijų įstatymui ir medžiotojų būrelio veiklos tikslams, t. y. vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio 2 dalimi. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, neginčijo 2015 m. sausio 6 d. sudaryto bei savo paties pasirašyto visuotinio narių susirinkimo protokolo kaip sandorio, prieštaraujančio įmonės veiklos tikslams.

12.3.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnį), tinkamai nenustatė tarp šalių kilusio teisinio santykio.

13.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Apeliacinės instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo pradžios buvo pateiktas apeliacinis skundas, atitinkantis jo formai keliamus reikalavimus, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo priimti nutartį dėl trūkumų šalinimo; apeliacinis skundas atitiko jo formai keliamus reikalavimus. Atsakovui viso teismo proceso metu atstovavo advokatė L. Palujanskaitė, tai patvirtino byloje esanti 2016 m. rugpjūčio 23 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 1608/2401 TP FA LP; taip pat ir aplinkybė, jog už parengtą apeliacinį skundą atsakovas su advokate atsiskaitė 2017 m. gruodžio 21 d. pagal pastarosios 2017 m. lapkričio 4 d. sąskaitą.

13.2.                      Jei teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nuoseklus, pagrįstas suformuotomis teismų praktikos taisyklėmis tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek dėl paskolos teisinių santykių identifikavimo, tiek dėl asociacijos civilinio veiksnumo galimybės sudaryti sandorius, kurie prieštarauja įstatymo nuostatoms bei jo veiklos tikslams.

13.3.                      Kasaciniame skunde konkrečiai nenurodyta, kokias įrodymų vertinimo taisykles pažeidė apeliacinės instancijos teismas ar nuo kokios konkrečios teisės taikymo ir aiškinimo praktikos jis nukrypo. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo asociacijos teisę sudaryti paskolos sutartį, atitinkamai ir teisę ieškiniu reikšti reikalavimus dėl tokios teisės įgyvendinimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl teisės į apeliaciją įgyvendinimo per netinkamą atstovą teisinių padarinių

14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl apeliacinio skundo priėmimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje yra akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Jos esmė yra tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas; nepripažįstama tinkamu, užtikrinančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą toks procesinių normų, užtikrinančių šią asmens teisę, aiškinimas, kada procesines teises reglamentuojančių teisės normų taikymas formalizuojamas ir asmens teisė neužtikrinama; kartu pripažįstama, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010).

15.       Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Apeliacinį skundą surašo advokatas (CPK 306 straipsnio 3 dalis).

16.       Vienas iš teisės į tinkamą procesą principo aspektų – galimybė vesti bylą per atstovą (CPK 51 straipsnis). Jei tokia procesinė teisė įgyvendinama netinkamai, įstatymas nustato galimybę pašalinti su teisės į tinkamą atstovavimą įgyvendinimu susijusius trūkumus, pvz., tuo atveju, kai, teismo nuomone, byloje dalyvaujantis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, teismas gali jam pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu byloje (CPK 161 straipsnis), kai byloje dalyvaujančio asmens vardu procesinį dokumentą pasirašo asmuo, neturintis įgaliojimų atstovauti teisme (negalintis būti atstovu pagal pavedimą), taikomas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis) ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad dėl procesinės aplinkybės – apeliacinio skundo trūkumo (kai skundą dalyvaujančio byloje asmens (apeliacinio skundo subjekto) vardu pasirašo tinkamai neįgaliotas asmuo) – apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje. Tokią teismų praktiką kasacinis teismas formuoja aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teisės į apeliaciją įgyvendinimą tokiais atvejais, kada paduodant apeliacinį skundą netinkamai įgyvendinama atstovavimo teisė – tai padaryti siekia tokios teisės neturintis subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2010; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012; kt.). Tokios praktikos privalu laikytis ir tuo atveju, kai apeliacinį skundą byloje dalyvaujančio asmens vardu pateikia asmuo, neturintis teisės jam atstovauti pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinio teismo praktika dėl galimybių sudaryti sąlygas byloje dalyvaujančiam asmeniui būti tinkamai atstovaujamam yra suformuota, pabrėžiant, kad net ir tokiu atveju, jeigu dalyvaujančio asmens vardu procesinį dokumentą pasirašo asmuo, neturintis įgaliojimų atstovauti teisme (negalintis būti atstovu pagal pavedimą), taikomas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013).

17.       Nagrinėjamoje byloje atsakovo apeliacinis skundas buvo pateiktas dviem egzemplioriais: vienas egzempliorius buvo pasirašytas atsakovo, kitas ir jo advokatės. Jeigu dėl atstovavimo teisėtumo kyla neaiškumų ar abejonių, tai yra pagrindas vertinti atstovavimo sutarties turinį bei atstovo įgaliojimų apimtį. Nagrinėjamoje byloje atsakovo advokatė atstovavo atsakovui nuo pirmosios instancijos teismo posėdžio pradžios iki proceso kasaciniame teisme pabaigos (1 t., b. l. 30 ir 65). Apeliacinis skundas, pasirašytas atsakovo advokatės, buvo teismui pateiktas iki teismo posėdžio apeliaciniame teisme pradžios, t. y. 2017 m. lapkričio 30 d. Teisinių paslaugų sutartis, suteikusi teisę advokatei L. Palujanskaitei atstovauti atsakovui S. L., buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 23 d., nurodant, kad advokatė turi įgaliojimus ne tik atstovauti klientui pirmosios instancijos teisme, bet ir surašyti apeliacinį skundą (1 t., b. l. 41). Teikiant atsiliepimą į kasacinį skundą, teisinių paslaugų sutartis buvo papildyta, nurodant, kad advokatė gali surašyti ir atsiliepimą į kasacinį skundą, kitos sutarties dalys paliktos nepakeistos (3 t., b. 112).

18.       Ieškovas kasaciniame skunde teigė, kad atsakovo apeliacinį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju su apeliaciniu skundu į aukštesnės instancijos teismą kreipėsi atsakovas – dalyvaujantis byloje asmuo, t. y. apeliacinio skundo subjektas (CPK 305 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio skundo subjektas yra dalyvaujantys byloje asmenys, o ne skundą pasirašęs asmuo. Dėl to apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012). Kai iš pridėtų ar byloje esančių įrodymų matyti, jog atstovas neturi tinkamų įgaliojimų, turi būti konstatuojamas atstovavimo trūkumas, ir tai sudaro pagrindą trūkumus taisyti (CPK 316 straipsnis). Nagrinėjamu atveju gavus apeliacinį skundą, pasirašytą tik atsakovo, pagal CPK 316 straipsnį skundą padavusiam asmeniui turėjo būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 17 punkte išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad byloje buvo pateiktas tinkamai atsakovo advokatės pasirašytas procesinis dokumentas, ieškovo kasacinio skundo argumentą dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies pažeidimo pripažįsta nepagrįstu.

 

 

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties teisinius padarinius, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

 

19.       Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

20.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21.       Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas).

22.       Taigi, net jei paskolos dalyko perdavimo faktas aiškiais žodžiais tiesiogiai sutarties tekste ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant juose pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 26 punktas).

23.       Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktą).

24.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl paskolos dalyko – pinigų perdavimo fakto, nes byloje nėra konkretaus dokumento, įvardyto kaip paskolos sutartis, kuriame būtų užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, byloje pateikti netiesioginiai įrodymai, ieškovo teigimu, leidžiantys daryti išvadą, kad paskolos suma atsakovui buvo perduota. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paskola atsakovui buvo suteikta, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nepaisant to, jog byloje nebuvo įrodytas pinigų perdavimas atsakovui, medžiotojų būrelis kaip asociacija pagal Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktą iš viso neturėjo teisės suteikti paskolą.

25.       Kasacinis teismas, aiškindamas nagrinėjamai bylai aktualias materialiosios teisės normas, yra pažymėjęs, kad paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tačiau tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

26.       Tam, kad tarp šalių paskolos sutartis būtų laikoma sudaryta ir sutartį pasirašiusioms šalims atsirastų tam tikros teisės ir pareigos, turi būti įvykusi esminė sąlyga – pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas (CK 6.870 straipsnis), o sutarties turinys turi patvirtinti tokį faktą egzistuojant.

27.       Tais atvejais, kai sutarties turinys nepatvirtina, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui, pareiga įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą tenka paskolos davėjui, o šis faktas, inter alia (be kita ko), gali būti nustatomas ir konstatavus nutarties 22 punkte nurodytų aplinkybių egzistavimą. Pažymėtina, kad vien rašytinės formos paskolos sutarties buvimas savaime nereiškia paskolos dalyko perdavimo fakto, jeigu sutarties turinys bei kitos reikšmingos aplinkybės šio fakto nepatvirtina.

28.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes, kad byloje nebuvo rašytinių įrodymų, jog atsakovas būtų kreipęsis į medžiotojų būrelį dėl paskolos jam suteikimo. Ieškovo įsitikinimu, paskolos suteikimą patvirtino atsakovo dalyvavimas 2015 m. sausio 6 d. susirinkime ir protokolo pasirašymas, o pinigų perdavimą patvirtino medžiotojų būrelio primininko G. K. parašytas grynųjų pinigų panaudojimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. sausio 14 d. atsakovui S. L. 797 Eur buvo perduoti kaip paskola. Atsakovas nurodė, kad jis pinigų paskolinti neprašė, pinigų negavo, o 2015 m. sausio 14 d. iš viso nebuvo (duomenys neskelbtini). Kadangi šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai 2015 m. sausio 6 d. susirinkimo protokolą vertino kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje pateiktas duomenimis.

29.       Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustato bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2014; 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-313/2016, 13 punktas). Tai reiškia, kad kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja ir, spręsdamas bylą, remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis; kitaip negu bylą nagrinėję teismai vertinti įrodymų ir nustatyti kitokių, negu nustatė teismai, faktinių aplinkybių kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018, 25 punktas).

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).

31.       Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, pažymėtina, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. dėl esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018, 35 punktas).

32.       Išvadą, kad paskolos dalykas buvo perduotas, pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis  visuotinio medžiotojų būrelio narių susirinkimo 2015 m. sausio 6 d. protokolu ir 2015 m. sausio 14 d. grynųjų pinigų panaudojimo aktu, t. y. asociacijos (medžiotojų būrelio) finansiniais ir organizaciniais dokumentais, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką finansinės atskaitomybės dokumentai savaime neatspindi konkrečių sandorių ar konkretaus asmens įsipareigojimų įmonei, kurių egzistavimas paprastai įrodomas pirminiais arba, jų nesant, patikimais suvestiniais buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 10 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 41 punktas). 

33.       Nors nagrinėjamoje byloje ieškovas paskolos teisinių santykių egzistavimą įrodinėjo 2015 m. sausio 14 d. grynųjų pinigų panaudojimo aktu, tačiau kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl panašias finansines operacijas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo, yra nurodęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu; savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017 2627 punktus).

34.       Byloje nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą atsakovui, pirmosios instancijos teismas ieškinį pripažino įrodytu remdamasis netiesioginiais liudytojų parodymais, tačiau, kaip byloje iš liudytojų parodymų nustatyta, pinigų perdavimo fakto nė vienas liudytojas negalėjo patvirtinti, liudytojai patvirtino tik dalyvavę 2015 m. sausio 6 d. medžiotojų būrelio susirinkime, kurio metu buvo svarstyta ir nutarta suteikti atsakovui paskolą, tačiau pinigų perdavimo atsakovui fakto nė vienas liudytojas negalėjo patvirtinti matęs. Tokius liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs vertinti kaip įrodymus tik tokiu atveju, jeigu jie būtų patvirtinę pinigų perdavimo faktą arba iš liudytojų parodymų būtų buvę galima daryti prielaidą apie pinigų perdavimo atsakovui faktą, tačiau tokio fakto byloje nebuvo patvirtinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-219/2018 29 punktą).

35.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisykl, padarė teismų praktikai atitinkančias išvadas dėl paskolos teisinių santykių tarp šalių neegzistavimo, pagrįstai medžiotojų būrelio organizacinių ir finansinių dokumentų nevertino kaip tiesioginių įrodymų jų pakankamumo aspektu, paskolos dalyko perdavimo fakto įrodinėjimo naštą teisėtai perkėlė ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo, kaip asociacijos, teisnumą riboja Asociacijų įstatymas, kurio 16 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad asociacijai draudžiama suteikti paskolas, negali būti pripažinta neteisinga vien tuo pagrindu, kad tai yra vienas iš apeliacinės instancijos teismo argumentų, kodėl buvo priimtas sprendimas atmesti ieškinį. Jeigu byloje būtų įrodytas paskolos suteikimo atsakovui faktas, tokį įstatymui prieštaraujantį asociacijos sprendimą galima būtų ginčyti kitais CK įtvirtintais sandorio negaliojimo pagrindais. Vien ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė vadovaudamasis ir Asociacijų įstatymu, nėra pagrindas pripažinti, jog nebuvo įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios su paskolos teisinių santykių egzistavimu.

 

 

        Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą

 

36.       Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

37.       Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

38.       Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

39.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

40.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

41.       Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnį, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikė apeliacinio skundo tenkinimo argumentų, netyrė ir nevertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, pažeidė pareigą ištirti visus byloje esančius įrodymus.

42.       Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

43.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinį ir atsižvelgdama į bylos duomenų visumą, nekonstatuoja įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Ieškovas kasaciniame skunde tiesiog nurodo kitokį įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimą, tačiau nepateikia tiesioginių ir neginčijamų įrodymų dėl pinigų perdavimo atsakovui fakto buvimo, ieškovo pateiktuose teismui dokumentuose neatsispindi informacija apie skolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, priešingai, byloje nesant kitų įrodymų, net ir liudytojų parodymais neįrodyta, kad pinigai buvo perduoti atsakovui. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio taip pat matyti, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ne tik medžiotojų būrelio kaip asociacijos kompetenciją teikti paskolas fiziniam asmeniui pagal Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tačiau taip pat tyrė ir vertino įrodymus, susijusius su CK 6.871 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir taikymu.

45.       Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis (sprendimas) nėra naikinami vien dėl to, kad motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktą; 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018 43 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad teismas, remdamasis byloje esančiais ištirtais ir įvertintais įrodymais, nustatė faktines bylos aplinkybes, argumentavo savo išvadas, todėl ieškovo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, yra teisiškai nepagrįsti.

47.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

48.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

49.       Kasacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas S. L. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 600 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, ji priteistina atsakovui iš ieškovo.

51.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 9,03 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo medžiotojų būrelio „Ąžuolai“ (j. a. k. 302547035) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo medžiotojų būrelio „Ąžuolai“ (j. a. k. 302547035) valstybės naudai 9,03 Eur (devynis Eur 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Alė Bukavinienė

 

 

Janina Januškienė

 

 

Dalia Vasarienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo
  • CK
  • CPK 328 str. Draudimas naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais
  • CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys
  • CPK 161 str. Pasiūlymas pasirūpinti atstovavimu
  • CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
  • 3K-3-63/2010
  • 3K-3-149/2010
  • 3K-3-492/2010
  • 3K-3-360/2011
  • 3K-3-317/2012
  • CPK 56 str. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą
  • 3K-3-708/2013
  • CK6 6.870 str. Paskolos sutarties samprata
  • 3K-7-430/2013
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • e3K-3-21-378/2018
  • e3K-3-361-378/2016
  • CK6 6.871 str. Paskolos sutarties forma
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-652-916/2015
  • 3K-3-183-313/2016
  • 3K-3-610/2013
  • e3K-3-276-687/2018
  • e3K-3-145-415/2017
  • e3K-3-184-378/2018
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • 3K-3-298-687/2015
  • 3K-3-107/2010
  • 3K-3-252/2010
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • 3K-3-13/2013
  • 3K-3-215-915/2017
  • e3K-3-91-1075/2018
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei