Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-08][nuasmeninta nutartis byloje][eA-280-492-2021].docx
Bylos nr.: eA-280-492/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 188710061 atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
16.4. Teritorijų planavimo viešinimas ir visuomenės dalyvavimas
13. Teritorijų planavimas
16. Teritorijų planavimas

?

Administracinė byla Nr. eA-280-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01189-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. T. ir V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. T. ir V. T. (V. T.) skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. S. (T. S.), S. S., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjai L. T. ir V. T. (V. T.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslino, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. gruodžio 21 d. atsakymo Nr. A51-111431/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 2D-2403 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-21 atsakymo Nr. A51-111431/18(2.15.1.1-MP3)“; 3) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ne vėliau kaip per 1 mėn. nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal teisės aktų reikalavimus tinkamai išnagrinėti pareiškėjų pasiūlymus dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikti jiems teisės aktų nuostatas atitinkantį atsakymą.

2.       Pareiškėjai paaiškino, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis ties (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis ties (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2). Šie žemės sklypai yra prie pat judrių miesto gatvių Vilniaus mieste, be to, netoliese jau yra pastatyti gyvenamieji namai bei nustatytos intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos. Todėl pareiškėjams priklausančiuose ginčo žemės sklypuose iš esmės nėra jokio (nei teisinio, nei faktinio) pagrindo nustatyti intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną net ir iš dalies, ypač įvertinant tai, kad ginčo žemės sklypai yra privati nuosavybė ir jie yra urbanizuojamoje miesto dalyje, t. y. dalyje, kurioje yra realiai plėtojama infrastruktūra, tiesiami nauji keliai bei kituose netoliese esančiuose ir kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose yra nustatomos intensyvaus užstatymo gyvenamosios funkcinės zonos.

3.       Pareiškėjai nurodė, kad Administracijos direktorius 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 nusprendė pradėti galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir BP, Bendrasis planas) keitimą. Pareiškėjai iki viešojo susirinkimo pabaigos ne kartą kreipėsi į atsakovą su pasiūlymais keisti BP sprendinius ir jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus priskirti kuriai nors iš užstatomųjų gyvenamųjų funkcinių zonų. Administracijos direktorius, atsakydamas į pareiškėjų pasiūlymus, 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. A51-75113/18(2.15.1.1-MP3) juo atmetė. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2018 m. spalio 19 d. privalomuoju nurodymu Administracijos direktorių įpareigojo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. sausio 4 d., 2017 m. vasario 15 d. ir 2018 m. gegužės 25 d. pateiktus pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai jiems atsakyti, priimant naują sprendimą ar papildant 2018 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. A51-75113/18(2.15.1.1-MP3). Administracijos direktorius, vykdydamas minėtą privalomąjį nurodymą, pareiškėjams pateikė 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. A51-111431/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo atmetė pareiškėjų pasiūlymus dėl Žemės sklypo Nr. 1 ir nurodė, kad šis sklypas patenka į miesto gamtinio karkaso vidinio stabilizavimo mikroregioninį arealą. Į siūlymus dėl Žemės sklypo Nr. 2 buvo atsižvelgta ir šis žemės sklypas priskirtas prie intensyvaus užstatymo funkcinės zonos VIS-8-11.

4.       Pareiškėjai, nesutikdami su Administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. A51-111431/18(2.15.1.1-MP3) dalimi, susijusia su Žemės sklypu Nr. 1, su skundu dar kartą kreipėsi į Inspekciją, kuri 2019 m. vasario 20 d. sprendimu Nr.2D-2403 nurodė, kad Administracijos direktorius privalomąjį nurodymą įvykdė ir pareiškėjų skundą tenkinti atsisakė.

5.       Pareiškėjai teigė, kad ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Administracijos direktorius 2018 m. gruodžio 21 d. priimdamas sprendimą Nr. A51-111431/18(2.15.1.1-MP3) netinkamai įvykdė Inspekcijos privalomąjį nurodymą, nes nenurodė aiškių atrankos kriterijų, trukdančių Žemės sklypą Nr. 1 priskirti intensyvaus užstatymo gyvenamajai funkcinei zonai. Pareiškėjų pasiūlymai dėl Žemės sklypo Nr. 1 nebuvo tinkamai įvertinti.

6.       Pareiškėjų tvirtinimu, ginčijamuose sprendimuose neįvertinta aplinkybė, kad ginčo sklypas yra privati nuosavybė ir yra prie pat gatvės, taip pat kad kituose žemės sklypuose, patenkančiuose į gamtinio karkaso teritoriją, yra keičiamas užstatymo režimas jį didinant. Rengiant BP pakeitimus nebuvo atlikta ginčo teritorijos, į kurią patenka Žemės sklypas Nr. 1, reali esamos būklės analizė ir / ar specialiomis urbanistinėmis žiniomis grindžiamas jos planavimas. Planavimo organizatorius teritorijų planavimo procedūrų reikalavimus vykdo ne pateikdamas motyvuotą atsakymą, o tik nurodydamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) nuostatas kartu su niekuo nepagrįstais teiginiais.

7.       Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime teigė, jog pareiškėjų skundo turinys iš esmės patvirtina, kad jiems yra žinomi Administracijos atsisakymo tenkinti pareiškėjų pasiūlymų dalį motyvai. Pareiškėjai neįvardija, kokios procedūros buvo pažeistos. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai Administracijai pateiktu pasiūlymu prašė nustatyti ginčo žemės sklypui (Žemės sklypas Nr. 1) gyvenamųjų namų statybos ar rekreacinių teritorijų naudojimo būdą. Pareiškėjams į jų pasiūlymą atsakovas atsakė išsamiai ir motyvuotai, remdamasis teisės aktų nuostatomis, nurodydamas nesutikimo su pateiktu pasiūlymu argumentus. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, nustatė, jog Administracija įvykdė Privalomąjį nurodymą Nr. PN-1347, t. y. panaikino 2018 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. A51-75113/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjų pasiūlymus, pakartotinai išnagrinėjo pasiūlymus ir atsakė 2018 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. A51- 111431/18(2.15.1.1-MP3) bei nevykdė bendrojo plano planavimo proceso; atsakyme išsamiai ir motyvuotai paaiškintas pasiūlymo dėl ginčo žemės sklypo nepriimtinumas.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Inspekcija atsiliepime nurodė, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas. Inspekcija laikėsi TPĮ įtvirtintos tvarkos ir įvertino, ar planavimo organizatorius motyvuotai atsakė pareiškėjams. Inspekcija pažymėjo, kad visuomenės pateikti pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje. Ginčo atveju galutinis sprendimas, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjų rašytinius pasiūlymus, dar nėra priimtas, nes teritorijų planavimo dokumentas nėra teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas Inspekcijai tikrinti. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pasiūlymų dėl BP keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjams. Šią pareigą Administracija įvykdė iš esmės nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Inspekcija šioje stadijoje neturi pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o tik patikrina, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo T. S. (T. S.) atsiliepime su pareiškėjų skundu sutiko ir prašė jį tenkinti, nurodydamas iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir pareiškėjai skunde.

 

II.

 

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

11.       Teismas nustatė, kad Žemės sklypas Nr. 1 yra nuosavybės teise priklauso V. T., L. T., T. S., S. S.. Ginčo sklypui nustatytos specialiosios sąlygos: saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje. Pareiškėjai, siekdami, jog Žemės sklypas Nr. 1 būtų urbanizuotas, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo stadijoje su pasiūlymais kreipėsi į planavimo organizatorių, siūlydami keisti BP sprendinius ir Žemės sklypui Nr. 1 nustatyti gyvenamųjų namų statybos naudojimo būdą.

12.       Teismas, atsižvelgęs į Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, (toliau – ir Nuostatai), 6.4.2 punkte įtvirtintą reglamentavimą, nurodė, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui nėra privalomi. Planavimo organizatorius turi pareigą pasiūlymus išnagrinėti ir nurodyti pasiūlymus teikusiems asmenims, ar į pasiūlymus atsižvelgta, ar ne. Jei planavimo organizatorius neatsižvelgia į pasiūlymus, jis privalo pasiūlymus teikusiems asmenims pateikti tokio sprendimo priėmimo motyvus.

13.       Teismas nurodė, kad, Administracija skundžiamame 2018 m. gruodžio 21 d. rašte atsisakymą atsižvelgti į pareiškėjų pasiūlymus dėl ginčo Žemės sklypo Nr. 1 motyvavo tuo, jog šis žemės sklypas patenka į miesto gamtinio karkaso vidinio stabilizavimo mikroregioninį arealą. Gamtinis karkasas (GK) – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, įteisintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymuose. Jo paskirtis – užtikrinti ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. Gamtinio karkaso teritorijų tvarkymą bei veiklos jose apribojimus apibrėžia Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (toliau – ir Gamtinio karkaso nuostatai). Atsakovas skundžiamame rašte nurodė, kad Žemės sklypas Nr. 1 yra įsiterpęs į valstybinės reikšmės mišką, kuris kartu su esamomis laukymėmis sudaro intensyviai urbanizuotų kvartalų žaliąją perskyrą, todėl ją išlaikyti yra būtina, numatant gretimų urbanizuotų kvartalų gyventojų poreikiams skirtus želdynus. Minėtas žemės sklypas patenka į intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną VIS-8-9.

14.       Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo sklypui nustatytos specialiosios sąlygos: saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje. Įvertinęs Administracijos 2018 m. gruodžio 21 d. rašte nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad atsisakymo motyvai yra išsamūs, atitinka faktines aplinkybes ir yra pakankami VAĮ 8 straipsnio prasme. Tai, kad ginčo sklypas privačios nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, Administracijos 2018 m. gruodžio 21 d. rašte nurodytų motyvų nepaneigia.

15.       Teismas pažymėjo, kad jei bendrojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo atsižvelgti į kiekvieną asmens pageidavimą, bet turi asmeniui paaiškinti savo nepritarimo motyvus. Pateikti asmens pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tvirtinimo stadijose, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas.

16.       Teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 21 d. rašto. Tiek planavimo organizatoriaus sprendimas, tiek Inspekcijos atsakymas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, yra motyvuoti.

 

III.

 

17.       Pareiškėjai L. T. ir V. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Apeliacinis skundas, be pareiškėjų patikslintame skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Teismo posėdyje pats teismas pripažino, jog skundžiamais sprendimais pareiškėjams nebuvo tinkamai atsakyta.

17.2.                      Pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. Dl-8, (toliau – ir Taisyklės), 4 punktą, kompleksinio teritorijų planavimo tikslai yra nustatyti TPĮ 3 straipsnyje, nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę <...>, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, <...>. Atsakovai nesilaikė TPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teritorijų planavimo tikslų.

17.3.                      Atsižvelgiant į TPĮ 25 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas baigiamojo etapo stadijas, nesutiktina su Inspekcijos pozicija, kad BP keitimo sprendiniai neturi būti tikrinami iki jų tvirtinimo, kuris taip pat, pažymėtina, yra to paties, t. y. baigiamojo etapo dalis. Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4, 6, 13, 14 dalies nuostatas, darytina išvada, kad dar iki BP keitimo sprendinių tvirtinimo Inspekcija privalo tinkamai patikrinti minėtose teisės normose nurodytus klausimus.

17.4.                      Pagal BP keitimo sprendinius šalia ginčo sklypo esančius kitus žemės sklypus (jų dalis), priklausančius kitiems asmenims, kažkodėl yra planuojama priskirti užstatomoms funkcinėms zonoms ir net nėra aiškūs tokios atrankos kriterijai. Ginčo atveju nėra jokių kliūčių Žemės sklypą Nr. 1 priskirti kuriai nors iš užstatomų funkcinių zonų, ypač atsižvelgiant į tai, kad šis sklypas yra privati nuosavybė ir to pageidauja jo savininkai. Pareiškėjų pasiūlymai iš esmės nebuvo tinkamai įvertinti.

17.5.                      Skundžiamas Administracijos raštas dėl Žemės sklypo Nr. 1 neatitinka imperatyvių teisės aktų nuostatų (TPĮ 37 str. 2 d., VAĮ 8 str. 1 d.). Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Skundžiamame Administracijos rašte nėra nurodyta jokių konkrečių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių jo turinį, šis raštas nėra pagrįstas jokiais konkrečiais dokumentais ir / ar konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Nors Administracija nurodė, kad gamtinio karkaso teritorijų tvarkymą bei veiklos jose apribojimus apibrėžia Gamtinio karkaso nuostatai, tačiau pagal šiuos nuostatus nėra draudžiamas teritorijos užstatymas. Šiame rašte nėra pasisakyta apie tai, kodėl pareiškėjų pasiūlymuose nurodyti konkretūs argumentai yra nepriimtini.

17.6.                      Teismas tinkamai neįvertino, kad yra pažeidžiamos pareiškėjų, kai žemės sklypo savininkų, teisės ir teisėti interesai, ir kad kituose tokiuose privačiuose žemės sklypuose yra keičiama jiems priskiriama funkcinė zona ir numatoma tokia, kokios pageidauja savininkai.

17.7.                      Nėra aišku, kokiu tikslu buvo priimtas Inspekcijos 2018 m. spalio 19 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-1347, jei Inspekcija vėliau nurodė, kad pasiūlymų atmetimo motyvų atitiktis teisės aktų reikalavimams šiame etape neatliekama.

18.       Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad jis sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog teisės aktai neįtvirtina planavimo organizatoriui įpareigojimo be išlygų priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl bendrojo plano sprendinių. Jei bendrojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo atsižvelgti į kiekvieną asmens pageidavimą, bet turi asmeniui paaiškinti savo nepritarimo motyvus. Pateikti asmens pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tvirtinimo stadijose. Rengiami BP sprendiniai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl negali būti vertinamas ir nustatytų sprendinių teisingumas bei pagrįstumas. Šiuo atveju Administracija privalo vertinti visus visuomenės (viešuosius) interesus, atsižvelgti į želdynų poreikį bei kitus visuomenės (viešuosius) interesus.

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą Inspekcija nurodo, kad teismas pagrįstai vertino tik tai, ar į pareiškėjo pasiūlymus buvo atsakyta ir ar pateikti atsakymai yra pakankamai motyvuoti, tačiau nevertino pačių atsakymų teisėtumo. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). Planavimo organizatorius, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę, yra ribojamas tik pareigos, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas bei laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Skundžiamas Inspekcijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjai nenurodė nei vieno argumento, kuris pagrįstų skundžiamo Inspekcijos sprendimo neatitikimą teisės aktų reikalavimams ar nepagrįstumą. Apeliaciniame skunde nurodant, jog Taisyklių 4 punktas numato, kad nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus yra būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, klaidina teismą, sutapatindami sąvokas „poreikis“ ir „pasiūlymai“. Atliekant teritorijų planavimą yra atsižvelgiama į visuomenės poreikius, kaip pvz.: nagrinėtinu atveju į poreikį visuomenei turėti žaliąsias zonas, tuo tarpu, pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė prašymą administracinę bylą nutraukti. Prašyme nurodė, kad Inspekcijos 2019 m. vasario 20 d. atsakymas ir Administracijos 2018 m. gruodžio 21 d. atsakymas, kurie buvo priimti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano baigiamo etapo viešinimo stadijoje, laikytini tarpiniais dokumentais, kurie nebesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, nes teritorijų planavimo procedūra yra užbaigta, priimtas galutinis sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento – 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-972 buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, todėl administracinė byla nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1993-502/2020.

 

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 21 d. atsakymo Nr. A51-111431/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ dalies, kuria atsisakyta atsižvelgti į rengiamam Vilniaus miesto bendrajam planui pareiškėjų teiktus pasiūlymus, susijusius su jiems priklausančiu Žemės sklypu Nr. 1, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai taip pat nesutinka su Inspekcijos 2019 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 2D-2403 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-21 atsakymo Nr. A51-111431/18(2.15.1.1-MP3)“, kuriame buvo nurodyta, kad planavimo organizatorius pakankamai išsamiai paaiškino atmestų pareiškėjų pasiūlymų nepriimtinumą, nurodė motyvus, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė.

22.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, pažymėjo, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui nėra privalomi, pasiūlymų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tvirtinimo stadijose; ginčijamus administracinius aktus vertino kaip motyvuotus ir pagrįstus visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

23.       Pareiškėjai, apeliaciniu skundu nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad ginčijami administraciniai aktai pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus (TPĮ 3 str., 37 str. 2 d., VAĮ 8 str. 1 d.), atsakovas neatsižvelgė į TPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teritorijų planavimo tikslus, nesutiko su Inspekcijos pozicija, kad BP keitimo sprendiniai neturi būti tikrinami iki jų tvirtinimo; nėra aiškūs BP sprendinių keitimo kriterijai, kodėl šalia ginčo sklypo esančius kitus žemės sklypus (jų dalis) planuojama priskirti užstatomoms funkcinėms zonoms; pagal Gamtinio karkaso nuostatus nėra draudžiamas teritorijos užstatymas, teismas neįvertino, kad yra pažeidžiamos pareiškėjų, kaip žemės sklypo savininkų, teisės ir teisėti interesai.

24.       Administracijos 2018 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. A51-111431/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) nurodyta, kad atsižvelgiant galiojančio Bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, sprendinius, pareiškėjo pasiūlyme nurodyti žemės sklypai patenka į funkcinę zoną „Intensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, kurioje urbanizacija nenumatoma. Pareiškėjų siūlymui Žemės sklypui Nr. 1 nepritarta, nes šis sklypas patenka į miesto gamtinio karkaso vidinio stabilizavimo mikroregioninį arealą. Gamtinis karkasas (GK) – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, įteisintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymuose. Jo paskirtis – užtikrinti ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. Gamtinio karkaso teritorijų tvarkymą bei veiklos jose apribojimus apibrėžia Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (toliau – ir Gamtinio karkaso nuostatai). Žemės sklypas Nr. 1 yra įsiterpęs į valstybinės reikšmės mišką, kuris kartu su esamomis laukymėmis sudaro intensyviai urbanizuotų kvartalų žaliąją perskyrą, todėl ją išlaikyti yra būtina, numatant gretimų urbanizuotų kvartalų gyventojų poreikiams skirtus želdynus. Minėtas žemės sklypas patenka į intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną VIS-8-9, kuriai nustatyti bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijų (B), atskirų želdynų teritorijų (E), visuomeninės paskirties teritorijų (V), rekreacinių teritorijų ® ir susisiekimo ir inžinerinių tinklo koridorių (I2) naudojimo būdai.

25.       Inspekcijos 2019 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 2D-2403 pareiškėjų skundas dėl Sprendimo panaikinimo nebuvo tenkintas, nurodyta, kad planavimo organizatorius išdėstė motyvus bei priežastis, kodėl neatsižvelgė į pareiškėjų pasiūlymus Žemės sklypui Nr. 1 nustatyti gyvenamųjų namų ar rekreacinių teritorijų naudojimo būdą; nurodyta, kad tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentą priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus.

26.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021, kurios faktinės aplinkybės yra iš esmės labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, 2021 m. birželio 2 d. sprendime pateikti Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio (ginčui aktuali straipsnio redakcija, galiojusi iki 2021 m. vasario 1 d.) bei Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 6.4 punkto, reglamentuojančio pasiūlymų teikimą ir nagrinėjimą teritorijų planavimo dokumentų rengimo viešinimo stadijoje, išaiškinimai, kurie yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.

27.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatyme kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje išskiriamas kaip atskira baigiamojo etapo stadija (TPĮ 25 str. 6 d. 3 p.). Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-985/3D-888 redakcija) patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 7.7 punktą dokumento tikrinimo metu, be kita ko, patikrinama, ar dokumentas pataisytas pagal planavimo organizatoriaus ataskaitoje nurodytus priimtus visuomenės pasiūlymus ir ar pagrįstai atmesti gauti visuomenės pasiūlymai. Tai suponuoja planavimo organizatoriaus pareigą atlikti išsamų ir visapusišką gautų visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, o jeigu gauti pasiūlymai atmetami – raštu (arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje) nurodyti šiuos pasiūlymus pateikusiems asmenims aiškius ir išsamius pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) lėmusius motyvus. Įstatymų leidėjui suteikus teisę visuomenei teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir asmenims nusprendus šia teise pasinaudoti, toks naudojimasis nurodyta teise turi būti ne formalus, o realiai padėti siekti ja numatytų tikslų – veiksmingai įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir visuomenės dalyvavimo teisę teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, derinant privačių asmenų, savivaldybių ir valstybės interesus bei sudarant sąlygas racionaliam žemės naudojimui.

28.       Visuomenės pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų teikimas ir nagrinėjimas yra svarbi su teritorijų planavimo viešumo principo įgyvendinimu susijusi procedūra. Todėl siekiant įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir tinkamai užtikrinti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, itin svarbu išsamiai motyvuoti šio proceso metu priimamus sprendimus, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jų priėmimo motyvai. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai baigiamasis teritorijų planavimo proceso dokumentas yra norminis administracinis aktas, kuriam Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta speciali apskundimo tvarka ir ribotas subjektų, galinčių inicijuoti tokių aktų teisėtumo patikrą, ratas. Be to, išsamių visuomenės pasiūlymų atmetimo motyvų pateikimas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje inter alia (be kita ko) sudaro prielaidas sklandžiam teritorijų planavimo procesui sekančiose stadijose.

29.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“, vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1-289 ,,Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) 2007–2014 metų ataskaitai“, buvo pradėta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo procedūra.

30.       Pareiškėjai, siekdami, jog jiems ir T. S., S. S. nuosavybės teise priklausantis ginčo žemės sklypas būtų urbanizuotas, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo stadijoje, 2014 m. lapkričio 24 d., 2015 m. sausio 28 d., 2017 m. sausio 30 d.,  2018 m. gegužės 25 d. prašymais kreipėsi į BP planavimo organizatorių, siūlydami keisti BP sprendinius ir žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti gyvenamųjų namų statybos paskirtį.

31.       Pareiškėjai atsakovui pateiktą prašymą ir jo papildymą grindė šiais esminiais argumentais: netoliese esančiuose žemės sklypuose yra pastatyti gyvenamieji namai; remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose (1998 m. birželio 1 d., 2003 m. spalio 29 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d., 2011 m. sausio 31 d.) pateikiamais išaiškinimais, kai nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas, valstybė turi garantuoti ir Konstitucijoje įtvirtintų vertybių pusiausvyrą, t. y. jeigu Žemės sklypui gyvenamųjų namų statybos paskirtis nebūtų nustatyta, pvz., dėl visuomenės poreikių, tokiu atveju nuosavybė turi būti paimama visuomenės poreikiams, už tai teisingai atlyginant.

32.       Atsižvelgiant į išplėstinės teisėjų kolegijos pateikiamus išaiškinimus, Administracijos sprendime (žr. nutarties 24 p.) išdėstyti pareiškėjų pateiktų pasiūlymų atmetimo motyvai pripažintini neatitinkančiais nutarties 2728 punktuose nurodytų kriterijų, laikytini pernelyg abstrakčiais ir neatliepiančiais pareiškėjų nurodytų argumentų dėl pateiktų pasiūlymų.

33.       Atsakovo argumentas, jog ginčo žemės sklypas patenka į gamtinį karkasą, yra visiškai nedetalizuotas ir iš jo nėra aišku, kaip ši aplinkybė, atsakovo manymu, kliudo pritarti pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 patvirtintų Gamtinio karkaso nuostatų 11 punktą (2015 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. D1-763 redakcija) gamtiniame karkase esančių kitos paskirties žemės sklypų užstatymo tankis ribojamas iki 30 procentų ploto, išskyrus miestų, miestelių kompleksiniuose ir (ar) specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose numatytas visuomeninės paskirties teritorijas, kuriose, įvertinus teritorinę erdvinę kraštovaizdžio struktūrą ir geoekologinį potencialą, užstatymo tankis pažeisto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose gali būti padidintas iki 50 procentų sklypo ploto; stipriai pažeisto (degraduoto) geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose kitos paskirties žemės sklypų užstatymo tankis gali būti didesnis nei 50 procentų, tačiau tokiais atvejais atskirųjų ir priklausomųjų želdynų normos didinamos ne mažiau kaip 10 procentinių punktų. Tuo tarpu atsakovas ginčijamame atsakyme nepateikė jokių argumentų šiuo aspektu ir nepaaiškino, kaip ginčo Sklypų patekimas į gamtinį karkasą savaime kliudo pritarti pareiškėjo pasiūlymams.

34.       Atsakovas, teigdamas, kad Žemės sklypas Nr. 1 patenka į intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną VIS-8-9, yra įsiterpęs į valstybinės reikšmės mišką, kuris kartu su esamomis laukymėmis sudaro intensyviai urbanizuotų kvartalų žaliąją perskyrą, todėl ją išlaikyti yra būtina, numatant gretimų urbanizuotų kvartalų gyventojų poreikiams skirtus želdynus, nenurodė argumentų, pagrindžiančių šios konkrečios teritorijos būtinumą išsaugoti visuomenės poreikiams, bei kaip tokiu atveju būtų sprendžiamas viešųjų interesų ir pareiškėjo dėl privačios nuosavybės ribojimo patiriamų suvaržymų pusiausvyros klausimas.

35.        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021 atkreipė dėmesį, kad pagal nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2021 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-273 redakcija) žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, be kita ko, kai ši žemė pagal vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti – viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas. Taigi ir byloje aptariamu atveju, sprendžiant dėl pareiškėjų privataus Žemės sklypo Nr. 1 būtinumo visuomenės viešiesiems poreikiams tenkinti turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).

36.       Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo Sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjų siūlymus, be kita ko, grindžiant visuomenės poreikiu teritorijai, į kurią patenka ginčo Žemės sklypas Nr. 1, laikytinas iš esmės neargumentuotu, ypač vertinant realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio tai konkrečiai žemei egzistavimą. Atsakovas pareiškėjų siūlymą išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgė į jų individualią situaciją, nepaneigė, kad šalia pareiškėjų žemės sklypo kitiems savininkams formuojami žemės sklypai užstatomoms funkcinėms zonoms, tačiau Sprendime neįvardijo pagrįstų tokios atrankos kriterijų, nenurodė, ar ketinama spręsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už tai klausimą.

37.       Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 21 d. atsakymo Nr. A51-111431/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 2D-2403 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-21 atsakymo Nr. A51-111431/18(2.15.1.1-MP3)“ nepagrįstai vertino kaip motyvuotus pareiškėjų individualios situacijos aspektu ir teisėtus.

38.       Kita vertus, Inspekcija informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, todėl prašė administracibylą nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes Inspekcijos 2019 m. vasario 20 d. atsakymas ir Administracijos 2018 m. gruodžio 21 d. raštas, kurie buvo priimti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano baigiamo etapo viešinimo stadijoje, laikytini tarpiniais dokumentais, kurie nebesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, nes teritorijų planavimo procedūra yra užbaigta, priimtas galutinis sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento.

39.       Atsižvelgdama į aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų prašomu būdu jų teisės byloje negali būti apgintos, todėl jų apeliacinis skundas negali būti patenkintas, nes ginčijamų administracinių aktų panaikinimas nesukeltų tų materialiųjų teisinių pasekmių, kurių gindami savo teises bei teisėtus interesus pareiškėjai siekė kreipdamiesi į teismą, t. y. Bendrojo plano sprendinių pakeitimo. Bendrasis planas yra ne individualus, bet norminis administracinis aktas, jo sprendiniai gali būti nuginčyti tik specialia ABTĮ II skyriuje nustatyta prašymų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą tvarka. 

40.       Kita vertus, Bendrojo plano patvirtinimas nėra kliūtimi nagrinėjamu atveju teismui įvertinti Inspekcijos 2019 m. vasario 20 d. sprendimo ir Administracijos 2018 m. gruodžio 21 d. rašto (Sprendimo) teisėtumą ir pagrįstumą, nes ginčas kilo dar besitęsiant Bendrojo plano baigiamo etapo viešinimo stadijai, pareiškėjai tinkamai realizavo teisę teikti savo pasiūlymus, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus pakeičia iš esmės, įvertinęs ginčijamus individualius administracinius aktus, išdėsto argumentus, kodėl jie nėra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjai, atsižvelgdami į teisėjų kolegijos nutartyje nurodytus argumentus, turi galimybę savo pažeistas teises ginti kitomis įstatyme numatytomis priemonėmis, pvz., siekti atlyginimo už visuomenės reikmėms būtiną žemės sklypą, reikalauti žalos ar nuostolių atlyginimo už patiriamus ribojimus laisvai disponuoti nuosavybės teise, inicijuoti ABTĮ nustatyta tvarka norminę bylą dėl ginčijamų Bendrojo plano sprendinių nustatymo teisėtumo ir t. t. 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjų L. T. ir V. T. (V. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Artūras Drigotas

        

 

        Dainius Raižys

 

 

        Virginija Volskienė


Paminėta tekste:
  • A-1032-520/2017
  • eA-1993-502/2020