Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-03-07][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-626-302-2019].docx
Bylos nr.: e2A-626-302/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Lietuvos geležinkeliai“ 110053842 atsakovas
„Skinest Baltija“ 300070820 Ieškovas
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-626-302/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01602-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

 

img1 


LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltijaapeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Skinest Baltija“ kreipėsi į teismą, su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimą dėl pirkimo „2018/PCSP-7-2 Bėgių kelio tvirtinimo detalių pirkimas“ 1, 6 ir 7 dalių nutraukimo.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. vasario 4 d. atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą „2018/PCSP-7-2 Bėgių kelio tvirtinimo detalių pirkimas“, vykdomą skelbiamų derybų būdu (pirkimo Nr. 364416) (toliau – Pirkimas). Pirkimo objektas buvo suskaidytas į 16 dalių, ieškovės pasiūlymas Pirkimo objekto 1, 6, 7 dalyse 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu pripažintas laimėtoju. Įstatyme nustatytais terminais nesudarius Pirkimo sutarties, ieškovė 2018 m. liepos 24 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama sudaryti Pirkimo sutartį. 2018 m. liepos 30 d. atsakovė informavo ieškovę, kad atsakovės viešųjų pirkimų komisija nutraukia Pirkimo objekto 1, 6 ir 7 dalių pirkimus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimo ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadų, kaip dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. 2018 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė vėl kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama panaikinti sprendimą dėl Pirkimo 1, 6 ir 7 dalių nutraukimo ir sudaryti sutartį su minėto Pirkimo 1, 6 ir 7 dalių laimėtoja - UAB „Skinest Baltija“. 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad pretenziją laiko nepagrįsta, nes ketinamas sudaryti sandoris su UAB „Skinest Baltija“ 2018 m. birželio 20 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 527 (toliau – ir Nutarimas), kuris priimtas vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau - Komisija) išvadomis, pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

3.       Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo teisės nutraukti Pirkimo 1, 6 ir 7 dalių, nes atsakovės nurodomos aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nutraukti Pirkimą, nelaikytinos aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti. Be to, ieškovė tvirtino, kad Nutarimas yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei yra priimtas pažeidžiant pagrindines jo priėmimo procedūras.

4.       Taip pat ieškovė prašė stabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. el-3717-815/2018, kurioje administracinis teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 527 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymo) 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

7.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, pateiktais išaiškinimais ir Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vertino kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, dėl kurių atsakovė priėmė sprendimą nutraukti Pirkimą, nelaikytinos aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti.

8.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė su Pirkimo laimėtoja Pirkimo objekto 1, 6 ir 7 dalyse - UAB „Skinest Baltija“, nesudarė Pirkimo sutarties ir tose dalyse nutraukė Pirkimą dėl to, jog planuojamas sandoris paminėtose Pirkimo dalyse Nutarimu buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, o Nutarimas buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau - NSUSOAĮ) 13 straipsnio nuostatomis. Tai, ar perkančiosios organizacijos planuojamas sudaryti sandoris su Pirkimo laimėtoja atitinka nacionalinio saugumo interesus, sprendė Vyriausybė, o ne pati perkančioji organizacija, todėl, teismo nuomone, iki Nutarimo priėmimo atsakovė negalėjo žinoti ar numatyti, kad Pirkimo sutartis Pirkimo objekto 1, 6 ir 7 dalyse negalės būti sudarytas su UAB „Skinest Baltija“ dėl šio sandorio grėsmės nacionaliniam saugumui.

9.       Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl 2018 m. birželio 20 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 597 neteisėtumo, pažymėdamas tai, kad bendrosios kompetencijos teismas neturi teisinių galių revizuoti Vyriausybės priimtus nutarimus dėl sandorių pripažinimo neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų ir daryti priešingas Vyriausybės nutarimams išvadas dėl šių sandorių.

10.       Teismas netenkino ieškovės prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. el-3717-815/2018, kurioje teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 527 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas nurodė, kad Nutarimas sprendimo nutraukti Pirkimą priėmimo dieną, t. y. 2018 m. liepos 30 d., buvo galiojantis ir privalomas atsakovei. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 21 straipsnio 4 dalį Konstitucinio Teismo nutarimai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną. Konstitucinio Teismo nutarimas negalioja atgal, todėl, net ir nustačius ginčijamo Vyriausybės nutarimo prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, negalima būtų padaryti išvados, jog atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai, priimdama sprendimą nutraukti Pirkimą, nepagrįstai vadovavosi sprendimo priėmimo dieną galiojusiu Nutarimu.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

11.       Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą, ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo teismo išreikalauti iš atsakovės 2018 m. birželio 8 d. Komisijos posėdžio protokolą Nr. PD-13, įskaitant ir valstybės institucijų Komisijai pateiktą informaciją, kurios pagrindu buvo priimtos Komisijos išvados, kuriomis remiantis priimtas Nutarimas, bei stabdyti bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. eI-3717-815/2018 (dabartinis bylos Nr. eI-400-815/2019). Nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1                      Teismas, pripažindamas Nutarimą aplinkybe, kurios atsakovė negalėjo numatyti, netinkamai taikė ir aiškino Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-2012). Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ieškovės argumentų, kuriais ginčijamas Nutarimas. Tokia teismo pozicija iš esmės prieštarauja nurodytai kasacinio teismo praktikai.

11.2                      Atsakovė Nutarimo priėmimo aplinkybę galėjo (ir turėjo) numatyti, tačiau teismas visiškai šios aplinkybės nevertino. Teismas šioje byloje privalėjo vertinti, ar Nutarimas, jo turinys, priėmimo pagrindai ir faktinės aplinkybės, kurios sudarė atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą pagrindą, gali būti vertinamos kaip nenumatytos aplinkybės, dėl kurių būtų buvę galima nutraukti Pirkimo procedūras Pirkimo objekto 1, 6 ir 7 dalyse. Įstatymams numatant sandorių patikros atitikinimui nacionalinio saugumo interesams galimybę, buvo galima numatyti, kad gali būti priimtos Komisijos išvados ir Nutarimas dėl sandorio neatitikimo. Tuo labiau, kad pati atsakovė iniciavo su ieškove ketinto sudaryti sandorio patikrą, kuri šiuo atveju nebuvo privaloma, todėl neabejotinai ji galėjo ir turėjo numatyti tokios savo teisės įgyvendinimo pasekmes. Valstybės institucijų veikla ir jų rezultatai, net jei jų atsakovė ir nesitikėjo, kaip ir teisės aktų priėmimas, neturėtų būti laikoma aplinkybe, kurios perkantysis subjektas negalėjo numatyti.

11.3                      Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien Nutarimu, kurio teisėtumas kvestionuojamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-3717-815/2018. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė negalėjo nevykdyti Nutarimo. Nesutikdamas su priimti individualiu administraciniu teisės aktu, kiekvienas suinteresuotas subjektas gali jį ginčyti įstatyme nustatyta tvarka ir atitinkamai jo nevykdyti.

11.4                      Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, pateiktais išaiškinimais, kadangi minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

11.5                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės prašymo išreikalauti iš atsakovės 2018 m. birželio 8 d. Komisijos posėdžio protokolą Nr. PD-13, įskaitant ir valstybės institucijų Komisijai pateiktą informaciją, kurios pagrindu buvo priimtos Komisijos išvados, kuriomis remiantis priimtas Nutarimas, tačiau, priimdamas sprendimą, rėmėsi AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. gegužės 11 d. kreipimusi Nr. 2-601 „Dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros“ ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada (2018 m. birželio 8 d. protokolas Nr. PD-13), o tai reiškia, kad teismas skundžiamą sprendimą grindė byloje nesančiais įrodymais. Taip pat teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės 2018 m. spalio 25 d. pateikto prašymo prijungti papildomus rašytinius įrodymus. Taigi teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, o tai galėjo sąlygoti neteisėto sprendimo priėmimą.

11.6                      Nagrinėjamu atveju egzistuoja trys šios bylos stabdymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 163 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 164 straipsnio 4 punkte. Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl atsakovės sprendimo nutraukti ginčo Pirkimą, kuris buvo priimtas vadovaujantis vienintele aplinkybe – Nutarimu. Panaikinus šį Nutarimą, iš esmės neliktų jokio pagrindo ir sprendimui dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo. Kadangi administracinėje byloje Nr. eI-3717-815/2018 ir jos pagrindu inicijuotoje byloje Konstituciniame Teisme yra keliamas Nutarimo teisėtumo klausimas, teismas turėtų stabdyti bylą iki bus pasisakyta dėl Nutarimo teisėtumo.

12.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

12.1                      Ginčo Pirkimo eigą sąlygojo valstybės sprendimai, o valstybės vardu šiuo atveju veikė ir valdžią įgyvendino Vyriausybė, kurios sprendimai dėl nacionalinio saugumo niekaip nepriklausė nuo atsakovės ir negalėjo būti iš anksto prognozuojama aplinkybė, ypač atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovės bei apeliantės ir anksčiau buvo sudarinėjamos sutartys, o Nutarime konstatuotos aplinkybės yra susijusios išimtinai su ieškove. Pirkime dalyvaujantys tiekėjai ir perkantieji subjektai privalo laikytis Vyriausybės nutarimų, todėl atsakovė neturėjo jokios kitos alternatyvos kaip tik nutraukti Pirkimą, nes Pirkimo procedūrų tolesnis vykdymas 1, 6 ir 7 Pirkimo dalyse tapo neįmanomas. Taigi nagrinėjamu atveju buvo tenkintos visos Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įvirtintos pirkimo sąlygos: pirma, pirkimo sutartis pirkimo nutraukimo momentu nebuvo sudaryta; antra, atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.

12.2                      Apeliantė nepagrįstai skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012, nes minėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

12.3                      Vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vertinti Nutarimo, jo turinio bei aplinkybių pagrįstumo ir teisėtumo klausimus, kadangi tai ne bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcija. Teismas savo kompetencijos ribose įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei ieškovės argumentus ir konstatavo, kad Nutarimas priimtas vadovaujantis NSUSOAĮ nuostatomis, yra teisėtas ir gali būti laikomas nenumatyta aplinkybe šios bylos kontekste. Svarbu ir tai, kad Nutarimo turinį, aplinkybes bei kitus aspektus pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją Vilniaus apygardos administracinis teismas jau atliko 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eI-3717-815/2018. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad Nutarimas priimtas laikantis procedūrų, remiantis įstatymų normomis bei nustačius faktines aplinkybes. Tai, kad Nutarimas buvo priimtas laikantis procedūrų, konstatuota ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendime.

12.4                      Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovė galėjo (turėjo) numatyti Nutarimo priėmimo aplinkybę. Teismas ne tik vertino, bet ir konstatavo, kad atsakovė iš anksto negalėjo numatyti Nutarimo priėmimo aplinkybės. NSUSOAĮ įsigaliojo 2018 m. kovo 1 d., sandorių pagal šį įstatymą iki šiol patikrinta nedaug, neigiamų išvadų apie ieškovės atitiktį nacionalinio saugumo interesams anksčiau atsakovė nebuvo gavusi, todėl neigiamos Komisijos išvados nebuvo galima iš anksto numatyti.

12.5                      Apeliantė 2018 m. spalio 25 d. prašė prie bylos prijungti 2018 m. spalio 12 d. tarp jos ir atsakovės sudarytą sutartį dėl pakaitinių elektrifikuotų geležinkelio tinklo detalių ir izoliatorių. Apeliantės teigimu, teismas dėl šios svarbios aplinkybės nepagrįstai sprendime nieko nepasisakė. Priešingai nei tvirtina apeliantė, minėta sutartis nėra šiai bylai reikšminga aplinkybė, kadangi ji nėra susijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku, šios sutarties sudarymo aplinkybės yra priešingos nagrinėjamai situacijai. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismas, priimdamas sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno šalių į bylą pateikto rašytinio įrodymo. Teismas vertina tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku.

12.6                      Apeliantė nors ir išvardina skunde galimus tris bylos stabdymo pagrindus, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismas turėtų bylą stabdyti CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Bylos stabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindas šiuo metu nebeegzistuoja, nes Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. sprendimu grąžino Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą patikrinti Nutarimo konstitucingumą. Nagrinėjama situacija neatitinka ir CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų kriterijų, nes teismas bylos nagrinėjimo metu pats gali nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes.

12.7                      Ieškovės prašymas išreikalauti iš atsakovės 2018 m. birželio 6 d. Komisijos posėdžio protokolą Nr. PD-13 bei informaciją, kurios pagrindu buvo priimtos Komisijos išvados, adresuotas netinkamam subjektui, nes atsakovė neturi ir negali turėti šios informacijos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

 

Dėl procesinio pobūdžio prašymų, pareikštų apeliacinės instancijos teismui

 

14.       Apeliantė UAB „Skinest Baltija“ apeliacinės instancijos teismo prašo išreikalauti iš atsakovės 2018 m. birželio 8 d. Komisijos posėdžio protokolą Nr. PD-13, įskaitant ir valstybės institucijų Komisijai pateiktą informaciją, kurios pagrindu buvo priimtos Komisijos išvados ir kuriomis remiantis buvo priimtas Nutarimas.

15.       Vadovaujantis CPK 199 straipsnio 1 dalimi, asmuo gali prašyti išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. CPK 199 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtintas reikalavimas nurodyti konkrečias aplinkybes, kurias prašomas išreikalauti įrodymas gali pagrįsti, tiek ir iš kasacinio teismo praktikos, kurioje pažymėta, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014; kt.)

16.       Taigi, teismas gali išreikalauti ir prijungti prie bylos medžiagos tik konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Priešingu atveju, bylos medžiaga būtų dirbtinai išplečiama nukrypstant nuo bylos esmės ir joje nagrinėjamų klausimų. 

17.       Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamo ginčo kontekste svarbus yra pats Nutarimas, kuriuo remiantis buvo priimtas šioje byloje ginčijamas atsakovės sprendimas nutraukti ginčo Pirkimo 1, 6 ir 7 dalyse procedūras, tuo tarpu 2018 m. birželio 8 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. PD-13, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas, ir jo turinys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali turėti esminės įtakos ieškovės kvestionuojamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, minėto apeliantės prašymo tenkinimas akivaizdžiai užvilkintų ir bylos nagrinėjimą, todėl ieškovės prašymas išreikalauti minėtus naujus rašytinius įrodymus atmestinas.

18.       Taip pat apeliantė prašo stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. eI-3717-815/2018. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja trys šios bylos stabdymo pagrindai, numatyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 163 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 164 straipsnio 4 punkte.

19.       Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

20.       Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone, tačiau kartu pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44, kt.).

21.       Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas stabdymo šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi šioje byloje sprendžiant klausimą dėl Pirkimo 1, 6 ir 7 dalių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, reikšminga aplinkybė yra tai, ar yra pagrindas tiek Komisijos išvadą, tiek Nutarimą pripažinti nenumatytu įvykiu. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje gali nustatyti ir įvertinti savarankiškai, o tokio klausimo nagrinėjimas nepatenka į administracinio teismo nagrinėjamų bylų kompetenciją ir nurodytoje byloje neturėtų būti sprendžiamas.

22.       Kadangi Komisijos išvadų ir Nutarimo teisėtumo retrospektyvus įvertinimas neturi įtakos nagrinėjamam ginčui ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui, apeliantės prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą atmestinas kaip nepagrįstas.

23.       Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Pastebėtina, kad šiuo metu teisinis bylos stabdymo pagrindas, numatytas minėta CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punkte, yra išnykęs, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucini Teismas 2019 m. sausio 11 d. sprendimu grąžino Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti NSUSOAĮ 20 straipsnio, Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. Nutarimo Nr. 526 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ ir 2018 m. birželio 20 d. Nutarimo Nr. 597 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Nr. KT2-S2/2019).

24.       CPK 164 straipsnio 4 punkte numatyta teismo diskrecijos teisė bylą stabdyti tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog bylą stabdyti būtina. Nors apeliantė prašyme stabdyti bylą nurodo ir šį teisinį pagrindą, tačiau nepateikia nė vieno argumento, pagrindžiančio bylos stabdymo poreikį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįžvelgia pagrindo nagrinėjamu atveju pasinaudoti šia diskrecijos teise.

25.       Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad apeliantė nepagrindė nė vieno iš nurodytų bylos stabdymo pagrindų, todėl prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą atmestinas.

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

 

26.        bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2018 m. vasario 4 d. paskelbė viešąjį pirkimą „2018/PCSP-7-2 Bėgių kelio tvirtinimo detalių pirkimas“, vykdomą skelbiamų derybų būdu (pirkimo Nr. 364416). Pirkimo objektas skaidomas į 16 dalių. Ieškovės pasiūlymas Pirkimo objekto 1 dalyje (mišrių sąvaržų padėklai KB65), 6 dalyje (gnybtai) ir 7 dalyje (Elastinis tvirtinimas Skl-12-32 (visam pabėgiui)) 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu pripažintas laimėtoju. 

27.       Atsakovei Pirkimų įstatyme nustatytais terminais nesudarius Pirkimo sutarties, ieškovė 2018 m. liepos 24 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama sudaryti sutartį su Pirkimo 1, 6, 7 objekto dalyse laimėtoju. 2018 m. liepos 30 d. atsakymu į pretenziją atsakovė informavo ieškovę, kad Pirkimas 1, 6, 7 objekto dalyse buvo nutrauktas dėl Vyriausybės nutarimo ir Komisijos išvadų, kaip dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Nesutikdama su šiais atsakovės argumentais, 2018 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama panaikinti sprendimą dėl Pirkimo „Bėgių kelio tvirtinimo detalių pirkimas“ (pirkimo Nr. 364416) 1, 6, 7 pirkimo objekto dalių nutraukimo ir sudaryti sutartį su minėto Pirkimo 1 ,6, 7 dalių laimėtoju - UAB „Skinest Baltija“. 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kuriuo nurodė, kad pretenzija laikoma nepagrįsta, nes ketinamas sudaryti sandoris su UAB „Skinest Baltija“ 2018 m. birželio 20 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 527 pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Nutarimas priimtas, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos 2018 m. birželio 8 d. išvadomis, įformintomis protokolu Nr. PD-13.

28.       UAB „Skinest Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimą dėl pirkimo „2018/PCSP-7-2 Bėgių kelio tvirtinimo detalių pirkimas“ 1, 6 ir 7 dalių nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstus vertino ieškovės argumentus, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, dėl kurių atsakovė priėmė sprendimą nutraukti Pirkimą, nelaikytinos aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, todėl skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.

29.       Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) teismas netinkamai taikė ir aiškino Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu bei nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, pateiktais išaiškinimais; 2) atsakovė Nutarimo priėmimo aplinkybę galėjo (ir turėjo) numatyti, tačiau teismas visiškai šios aplinkybės nevertino; 3) teismas nepagrįstai vadovavosi vien Nutarimu, kurio teisėtumas kvestionuojamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-3717-815/2018; 4) teismas nepasisakė dėl ieškovės prašymo išreikalauti iš atsakovės 2018 m. birželio 8 d. Komisijos posėdžio protokolą Nr. PD-13 ir nepasisakė dėl ieškovės 2018 m. spalio 25 d. pateikto prašymo prijungti papildomus rašytinius įrodymus.

 

Dėl Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies taikymo

 

30.       Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl pirkimo procedūros turi būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. 

31.       Taigi perkančioji organizacija savo vykdomą pirkimą gali nutraukti tik atsiradus aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti ir privalo nutraukti, kai pažeisti Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Bet kuriuo iš nurodytų atveju nutraukti pirkimą perkančioji organizacija gali tik iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo. 

32.       Nagrinėjamu atveju byloje aktualu nustatyti, ar perkančioji organizacija nutraukdama ginčo Pirkimą 1, 6, 7 dalyse Nutarimo pagrindu, pasielgė teisėtai ir, ar ši aplinkybė gali būti traktuojama kaip tokia, kurios nebuvo galima numatyti.

33.       Nenumatytos aplinkybės sąlyga yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytų aplinkybių vertinimas yra konkrečios bylos ir teismų praktikos reikalas. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus, svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas ir jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

34.       Pažymėtina, kad nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, nutraukiant pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, yra ir turėtų būti objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo. Nenumatytas aplinkybes teismas vertina individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje.

35.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Pirkimo objekto 1, 6 ir 7 dalyse perkančioji organizacija AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesudarė Pirkimo sutarties ir nutraukė Pirkimą dėl to, jog planuojamas sandoris paminėtose Pirkimo dalyse Vyriausybės nutarimu buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, o Nutarimas buvo priimtas, vadovaujantis NSUSOAĮ 13 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Nutarimas nagrinėjamu atveju yra aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, su kuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu apeliantė nuosekliai tvirtina, kad Nutarimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti.

36.       Vertinant minėtos apaliantės pozicijos pagrįstumą, pažymėtina, kad atsakovė nėra tas subjektas, kuris galėtų vertinti ir konstatuoti, jog paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis tiekėjai gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, tokia pareiga įstatymu nustatyta Komisijai, o sprendimą šiuo klausimu priima Vyriausybė. Tai, kad Pirkimo 1, 6 ir 7 dalyse laimėtoja bus ieškovė UAB „Skinest Baltija“ prieš skelbiant ginčo Pirkimą nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Tik išrinkus laimėtoją minėtose Pirkimo dalyse, atsakovė, pasinaudodama NSUSOAĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, kreipėsi į Komisiją, tačiau objektyvaus pagrindo tikėtis, kad Komisija ieškovės atžvilgiu priims nepalankią išvadą, ypač atsižvelgiant į tai, jog tarp apeliantės ir atsakovės ir anksčiau buvo sudarinėjamos atitinkamos sutartys, negalėjo turėti. Teisėjų kolegijos nuomone, nė viena perkančioji organizacija, net ir dėdama maksimalias pastangas, negalėtų prognozuoti ketinamų sudaryti sandorių atitikimo / neatitikimo valstybės saugumo interesams ar daryti kokią nors įtaką Komisijos išvadoms, todėl nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju Nutarimas gali būti vertinamas kaip nenumatyta aplinkybė Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies kontekste.

37.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje privalėjo nagrinėti jos argumentus, kuriais ginčijamas Nutarimas bei įvertinti, ar Nutarimas, jo turinys, pagrindai ir faktinės aplinkybės, kurios buvo Nutarimo priėmimo pagrindas, gali būti laikomi nenumatytomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo galima priimti sprendimą nutraukti ginčo Pirkimą. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti ir su šiuo apeliantės argumentu.

38.       Vadovaujantis NSUSOAĮ 20 straipsniu, šio įstatymo pagrindu viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad bendrosios kompetencijos teismas neturi jokių teisinių galių revizuoti Nutarimą ir daryti priešingas išvadas toms, kurios yra padarytos Nutarime, kadangi tai ne bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcija. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju savo kompetencijos ribose įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių argumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad šios bylos kontekste Nutarimas gali būti vertinamas kaip nenumatyta aplinkybė, kuriai esant atsakovė turėjo nutraukti pirkimą. Tuo tarpu Nutarimo turinį, priėmimo aplinkybes ir kitus aspektus savo kompetencijos ribose vertins Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-400-815/2019.

39.       Kaip nepagrįsta vertintina ir apeliantės pozicija, kad atsakovė galėjo nevykdyti Nutarimo, kadangi, nesutikdamas su priimtu individualiu administraciniu teisės aktu, kiekvienas suinteresuotas subjektas gali jį ginčyti įstatyme nustatyta tvarka ir atitinkamai jo nevykdyti.

40.       Gavusi Nutarimą, kuris jai yra privalomas, atsakovė privalėjo į jį reaguoti ir priimti atitinkamą sprendimą. Atsakovė negalėjo su ieškove, kuri laimėjo Pirkimą 1, 6 ir 7 dalyse sudaryti sandorio, kadangi toks sandoris prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ir būtų negaliojantis nuo jo sudarymo momento. NSUSOAĮ 13 straipsnio 8 dalyje aiškiai nurodyta, kad Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris negali būti sudarytas tol, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Komisijos išvadą ir rekomendacijas, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, jog sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, yra neteisėtas ir negalioja nuo Vyriausybės sprendimo, patvirtinančio, kad sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojimo momento, o jeigu sandoris buvo sudarytas nevykdant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos prievolės arba buvo sudarytas sandorio patikros metu, – nuo sandorio sudarymo momento.

41.       Sutiktina su apeliante, kad kiekvienas subjektas, nesutikdamas su individualiu administraciniu teisės aktu, gali jį ginčyti įstatyme numatyta tvarka. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju Nutarimo teisiniai padariniai yra tiesiogiai susiję būtent su apeliante, o ne su atsakove, ir neigiamas pasekmes, visų pirma, sukelia būtent apeliantei, kuri, gindama savo teises, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir iniciavo administracinę bylą, kurioje ginčija Nutarimo ir Komisijos išvadų teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu atsakovė, neįžvelgdama teisinio pagrindo nesutikti su Nutarimu ir Komisijos išvadomis, remdamasi jai privalomu Nutarimu, pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą nutraukti procedūras 1, 6 ir 7 Pirkimo dalyse.

42.       Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012, suformuotos praktikos. Pastebėtina, kad pačios apeliantės nurodytoje minėtoje kasacinio teismo nutartyje ir yra išaiškinta, jog perkančioji organizacija, gavusi valdingo pobūdžio privalomą vykdyti teisės aktą, privalo arba  vykdyti, arba, jo dar neįvykdžiusi, įstatymų nustatyta tvarka jį ginčyti. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė sutiko su Nutarimu ir jį įvykdė.

43.       Be to, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, pateiktais išaiškinimais dėl nenumatytų aplinkybių sąvokos. Nors minėtoje kasacinio teismo byloje buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, tačiau šios nuostatos savo turiniu iš esmės analogiškos nagrinėjamam ginčui aktualioms Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl nėra pagrindo nesivadovauti minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais bendro pobūdžio išaiškinimais.


 

Dėl procesinės teisės normų pažeidimų

 

44.       Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė jos prašymo išreikalauti iš atsakovės 2018 m. birželio 8 d. Komisijos posėdžio protokolą Nr. PD-13, įskaitant ir valstybės institucijų Komisijai pateiktą informaciją, kurios pagrindu buvo priimtos Komisijos išvados ir kuriomis remiantis buvo priimtas Nutarimas. Be to, neišreikalavęs minėtų rašytinių įrodymų, nepagrįstai skundžiamame sprendime jais rėmėsi. Taip pat teismas nepasisakė dėl ieškovės 2018 m. spalio 25 d. pateikto prašymo prijungti papildomus rašytinius įrodymus – tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. spalio 12 d. sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SP-582.

45.       Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartyje, kuria byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui, nurodė, jog ieškovės prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo bus sprendžiamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, įvertinus bylos aplinkybes ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau ieškovės prašymai prijungti naują rašytini įrodymą ir išreikalauti iš atsakovės 2018 m. birželio 8 d. Komisijos posėdžio protokolą Nr. PD-13, įskaitant ir su juos susijusius dokumentus, taip ir liko neišspręsti, kas sudaro pagrindą daryti išvadą apie pirmosios instancijos teismo padarytą procesinės teisės normų pažeidimą. Tačiau bet kuriuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

46.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, minėtų procesinio pobūdžio prašymų neišsprendimas nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pastebėtina, kad 2018 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis dėl pakaitinių elektrifikuotų geležinkelio tinklo detalių ir izoliatorių, dėl kurios prijungimo prie bylos teismas nepasisakė, nėra šiai bylai reikšminga aplinkybė, kadangi ji nėra susijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku, šios sutarties sudarymo aplinkybės yra priešingos nagrinėjamai situacijai. Be to, pastebėtina, kad, jei apeliantė manė, jog teismas nepagrįstai netenkino šio jos prašymo, jį galėjo su apeliaciniu skundu pateikti apeliacinės instancijos teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo. Tuo tarpu prašymas išreikalauti 2018 m. birželio 8 d. Komisijos posėdžio protokolą Nr. PD-13 yra pateiktas apeliaciniame skunde ir jo pagrįstumas išspręstas šioje nutartyje. 

47.       Taigi apeliantės nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai šiuo konkrečiu atveju nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

48.       Kaip nepagrįstas vertintinas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi rašytiniais įrodymais (2018 m. birželio 8 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. PD-13), kurių nebuvo byloje. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad Nutarimas buvo priimtas, vadovaujantis NSUSOAĮ 13 straipsnio 7 ir 8 dalimis, taip pat atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 4 punktuose nustatytus kriterijus, pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. gegužės 11 d. kreipimąsi Nr. 2-601 „Dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros“ ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada (2018 m. birželio 8 d. protokolas Nr. PD-13). Ši informacija, kuria teismas rėmėsi, matyti iš Nutarimo, kuris yra byloje, o 2018 m. birželio 8 d. protokolo Nr. PD-13, kurio nėra byloje, turinio teismas nekomentavo ir juo kaip atskiru rašytiniu įrodymu nesirėmė.


 

Dėl bylos procesinės baigties

 

49.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą, todėl ieškovės UAB „Skinest Baltija“ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas

50.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas apeliacinio skundo, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van deHurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

51.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

52.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, spręstina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos. Atsakovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų ir duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pateikusi.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

 

n u t a r i a:        

 

                Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                Artūras Driukas

 

 

                                                                                        Romualda Janovičienė

 

 

                                                                                        Aldona Tilindienė

 


Paminėta tekste:
  • eI-400-816/2019
  • 2-60
  • CPK
  • 3K-3-132/2012
  • CPK 164 str. Teismo teisė sustabdyti bylą
  • CPK 163 str. Privalomasis bylos sustabdymas
  • CPK 199 str. Rašytinių įrodymų išreikalavimas