Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-03-10][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-146-701-2016].docx
Bylos nr.: 3K-3-146-701/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB Lietuvos draudimas 110051834 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.1. Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5. Prievolių teisė
2.5.39. Draudimas:
2.5.39. Draudimas:
2.5.39.2. Draudimo rūšys:
2.5.39.2. Draudimo rūšys:
2.5.39.2.5. Turto draudimas:
2.5.39.2.5.5. Transporto priemonių draudimas
2.5.39.2.6. Civilinės atsakomybės draudimas:
2.5.39.2.6. Civilinės atsakomybės draudimas:
2.5.39.2.6.1. Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
2.5.39.2.6.1. Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 3K-3-146-701/2016

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01095-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.39.2.6.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. kovo 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudiko, išmokėjusio nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusio asmens, kuris vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 6338,09 Lt (1835,64 Eur) išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalos atlyginimą, 190 Lt (55,03 Eur) žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. Kauno r., kelio Kaunas–Jurbarkas 26,5 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo atsakovo vairuotos transporto priemonės „Opel Zafira“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsikabinusi savos gamybos priekaba (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, atsitrenkė į priešpriešiais važiuojantį J. Š. vairuojamą automobilį „Volkswagen Golf (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį sugadino ir nesunkiai sutrikdė J. Š. sveikatą. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas atsakovas, kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 15 punktų reikalavimus.
  4. Ieškovė, su kuria buvo sudaryta savos gamybos lengvojo automobilio priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini), dėl įvykio J. Š. išmokėjo 6202 Lt (1796,22 Eur), o Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 136,09 Lt (39,41 Eur) žalos atlyginimą.
  5. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė KET 15, 235 punktų reikalavimus, todėl, remdamasi TPVCAPDĮ 22 straipsniu, CK 6.210, 6.276, 6.1015 straipsniais, prašė priteisti iš jo išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalos atlyginimą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Eismo įvykio metu atsakovo vairuota transporto priemonė ir prie jos prikabinta savos gamybos priekaba buvo techniškai tvarkingos, galiojo joms atlikta techninė apžiūra, transporto priemones naudoti eisme nebuvo draudžiama, todėl teismas netaikė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad transporto priemonės buvo techniškai netvarkingos, kai jas naudoti draudžia teisės aktai, o dėl kitų priežasčių. Duomenų, patvirtinančių TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes, byloje nenustatyta, todėl teismas ieškinį atmetė.
  3. Civilinės atsakomybės draudimo atveju subrogacija netaikoma (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Jos išimtys nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; vienas tokių – TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada draudikas gali reikalauti sumokėtų išmokų grąžinimo. Kadangi specialiųjų teisės normų negalima taikyti pagal analogiją arba aiškinti plečiamai, tai nėra pagrindo teigti, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas aiškintinas ne pažodžiui, į jo sąlygą įtraukiant ir kitas aplinkybes, dėl kurių įvyko draudžiamasis įvykis ir atsirado žalos. Atsakovas po eismo įvykio pripažino kaltę dėl atsikabinusios priekabos, tačiau, būdamas apdraudęs savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad žalą atlygins draudikas.
  4. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. liepos 7 d. nutartimi paliko Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą nepakeistą.
  5. Ieškovė neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą; nustatyta, kad atsakovas eismo įvykio metu vairavo techniškai tvarkingą automobilį ir jo priekabą, todėl jam negali kilti pareiga atlyginti draudikės išmokėtą draudimo išmoką TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo nepakankamo rūpestingumo, atidumo ir priežasčių, dėl kurių atsikabino automobilio priekaba, nepagrįsti.
  6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodomais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009, pateiktais išaiškinimais, nes jie pateikti byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kuria važiuoti (eksploatuoti) buvo draudžiama, nes neveikė pagrindinis stabdys ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 7 d. nutartį ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai nepagrįstai sprendė, kad kasatorė neįrodė, jog atsakovas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę. KET 246.3 punkte nustatyta, kad transporto priemonę važiuoti draudžiama, jeigu netvarkingas jos ir priekabos sukabinimo įtaisas. Įvykio metu galiojusiuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, nustatyta, kad sukabintuvo (priekabos) tvirtinimas turi būti patikimas, sujungimuose su rėmu (kėbulu) neturi būti didesnio laisvumo ir priekabų sukabinimo įtaisai turi būti dubliuojami apsauginiais lynais arba grandinėmis. Aplinkybė, kad priekaba atsikabino nuo ją tempiančio automobilio, patvirtina, jog ji buvo nepatikimai pritvirtinta, sukabinimo įtaisai nebuvo dubliuojami apsauginiais lynais ar grandinėmis. Tokios būklės transporto priemonę draudžiama eksploatuoti.
    2. Teisiškai nereikšminga aplinkybė, kad galiojo priekabos techninė apžiūra, nes transporto priemonės būklė gali keistis dėl įvairių aplinkybių. Vairuotojui keliama didesnio rūpestingumo pareiga prieš išvykstant patikrinti transporto priemonės būklę; ji privalo būti saugi eksploatuoti. Priekabos prikabinimas prie velkančios transporto priemonės yra išimtinai nuo vairuotojo priklausantis veiksmas, kurį atlikus pagal teisės aktų reikalavimus užtikrinama, kad priekaba neatsikabins. Priekabos atsikabinimo faktas patvirtina, kad transporto priemonė (sąstatas) nebuvo techniškai tvarkinga. Priekaba atsikabino ne dėl gedimo, bet dėl techniškai netvarkingo pritvirtinimo (sukabinimo), todėl teismas skirtingai turėtų vertinti situacijas, kai eismo įvykis įvyksta dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės ir techniškai netvarkingo priekabos tvirtinimo.
    3. Skiriasi teismų praktika dėl vairuotojo veiksmų vertinimo pagal rūpestingo ir apdairaus vairuotojo standartą – skundžiamoje nutartyje jie nebuvo vertinti, nors kiti teismai laikosi pozicijos, kad būtina įvertinti, ar vairuotojas iki įvykio patikrino savo transporto priemonės techninę būklę ir įsitikino, kad ji saugi eksploatuoti (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-258-798/2015; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad galioja transporto priemonių techninė apžiūra, priešingai nei skunde nurodytose nutartyse kiti teismai, nenustatė gedimo priežasties (tai staigus (netikėtas) gedimas ar netinkamos priežiūros pasekmė), nors nuo to priklauso draudiko regreso teisė į vairuotoją. Teismų praktikoje neišaiškinta, kaip vertintinas priekabos atsikabinimo faktas, kai galioja transporto priemonės techninė apžiūra – dėl dubliuojančio tvirtinimo priekaba negali atsikabinti dėl techninio gedimo, tai gali nutikti tik ją netinkamai pritvirtinus. Dėl to reikalavimas draudikui įrodyti priekabos gedimo faktą būtų ydingas; tokia situacija negali būti prilyginama reikalavimui įrodyti automobilio gedimą.
  2. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovė klaidina teismą, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog buvo naudojama techniškai netvarkinga priekaba. Skunde nurodoma nauja aplinkybė, kad priekabos atsikabinimo faktas patvirtina, jog ji buvo nepatikimai pritvirtinta; tai fakto klausimas, kurio pagrįstumą ieškovė turėjo įrodyti pirmosios instancijos teisme. Priekaba buvo techniškai tvarkinga, patikimai prikabinta ir dubliuota apsauginiu įtaisu, tą patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad atsakovas nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir vairavo techniškai netvarkingai prikabintą priekabą; transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos.
    2. Prieš kelionę transporto priemonės buvo apžiūrėtos, nekilo abejonių dėl jų techninės būklės (dėl kelio nelygumų neatlaikė tvirtinimo mechanizmas), todėl teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovas buvo neatsargus. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas byloje negali būti taikomas, nes nenustatytos jame įtvirtintos sąlygos; vien faktas, kad atsikabino priekaba, jų nepatvirtina.
    3. Kasatorė netinkamai aiškina kasacinio teismo praktiką, nepagrįstai nurodo, kad būtina nustatyti gedimo priežastį, nes nuo jos priklausys regreso teisė į atsakovą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kasatorė tokio reikalavimo nekėlė ir jį patvirtinančių įrodymų neteikė.
    4. Pagal TPVCAPDĮ vairuotojas draudžia visus veiksmus, kurie įvyks jo rizika. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta draudimo bendrovės atsakomybę šalinančių sąlygų, kurios suteiktų jai regreso teisę į atsakovą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl draudimo išmoką išmokėjusio draudiko teisės reikalauti išmokėtos sumos iš civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusio asmens

 

  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic v. A. S. ir kt., bylos Nr. e3K-3-650-686/2015; kt.).
  2. Išimtys iš nutarties 14 punkte nurodytos taisyklės įtvirtintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatytas baigtinis atvejų, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, sąrašas. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatos – teises ribojančios, todėl jos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai, kad dėl taikomo aiškinimo į nurodyto straipsnio taikymo sritį patektų daugiau atvejų nei tiesiogiai jame nurodyta.
  3. Situacija, kai eismo įvykį sukėlė nuo transporto priemonės atsikabinusi priekaba, jei priekaba atsikabino dėl to, kad buvo techniškai netvarkinga arba buvo pritvirtinta techniškai netvarkingai, patenka į TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį. Toks TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas nelaikytinas plečiamuoju nurodytos normos aiškinimu. Draudikas, įrodęs techniškai netvarkingą automobilio ir priekabos junginio būklę ir aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas.
  4. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad eismo įvykio metu atsakovo vairuota transporto priemonė ir prie jos prikabinta savos gamybos priekaba buvo techniškai tvarkingos (nutarties 7, 10 punktai), ir dėl to kasatorės (draudikės) reikalavimą atmetė.
  5. Sutiktina su kasatore, kad faktas, jog galioja transporto priemonės techninė apžiūra, pats savaime nėra pakankamas atsisakyti taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga) ir dėl to įvyksta eismo įvykis. Tačiau tokius atvejus, siekdamas pasinaudoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išimtimi, turi įrodyti reikalavimą žalą padariusiam asmeniui reiškiantis draudikas (CPK 12, 178 straipsniai).
  6. Atmestinas kasatorės argumentas, kad pats priekabos atsikabinimo nuo automobilio faktas patvirtina aplinkybę, jog automobilio ir priekabos junginys buvo techniškai netvarkingas (priekaba buvo netvarkingai pritvirtinta) (nutarties 12.2 punktas). Pažymėtina, kad vien priekabos atsikabinimo faktas pats savaime nepatvirtina, jog ji ar jos sukabinimas su automobiliu buvo techniškai netvarkingas ir dėl to jos nebuvo galima jos naudoti automobilių eisme. Tokiai išvadai padaryti būtina nustatyti ir vertinti konkrečias faktines įvykio aplinkybes.
  7. Bylos duomenimis, eismo įvykis įvyko kelio Kaunas–Jurbarkas 26,5 kilometre, atsakovui priekaba vežant prekybos centre įsigytus metalo gaminius. Taigi, eismo įvykio metu junginys jau buvo nuvažiavęs bent 26 km. Aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko ne iškart po automobilio ir priekabos junginio išvykimo, tačiau nuvažiavus pakankamą atstumą, kelia pagrįstų abejon dėl tokios techniškai netvarkingos jo būklės, dėl kurios junginys negalėjo būti eksploatuojamas, taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina kasatorės įrodinėjamo fakto, kad priekaba atsikabino dėl techniškai netvarkingo sukabinimo. Jam įrodyti draudikė privalėjo tirti eismo įvykio priežastis ir nustatyti aplinkybes, dėl kurių jis galėjo kilti, bei jas patvirtinančius duomenis pateikti teismui. Tačiau kasatorė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių konkrečias eismo įvykio priežastis, ar duomenų apie jas nulėmusias aplinkybes.
  8. Kasatorės argumentai dėl reikalavimų priekabos prikabinimui, sukabinimo įtaisų dubliavimo apsauginiais lynais ar grandinėmis nesilaikymo nepatvirtina, kad eismo įvykio metu nurodytų nuostatų buvo nesilaikoma. Skunde pateiktas teisinis vertinimas nepagrįstas jį patvirtinančiomis teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kadangi kasatorė nepateikė įrodymų dėl netinkamo junginio sukabinimo ir dėl to teismų nebuvo tirtos bei vertintos jį patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybės, o kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis), tai teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl nutarties 12.1 punkte nurodytų skundo argumentų.
  9. Teisėjų kolegija, teismų nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas įvertinusi pagal kasacinio teismo praktikoje išplėtotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-585/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015, ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką), konstatuoja, kad kasatorė neįrodė, jog atsakovo vairuotas automobilio ir priekabos junginys buvo techniškai netvarkingas (buvo techniškai netvarkingai sukabintas) (CPK 176, 185 straipsniai), todėl atmestini kasacinio skundo argumentai dėl skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų nepagrįstumo.
  10. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Kasatorė AB „Lietuvos draudimas“ kasaciniu skundu prašė iš atsakovo E. M. priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šis prašymas netenkintinas.
  3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 5,14 Eur tokių išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, ši suma valstybės naudai priteistina iš kasatorės AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti valstybei iš AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 5,14 Eur (penkis Eur 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.1015 str. Draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija)
  • 3K-3-382/2009
  • 2A-258-798/2015
  • CPK
  • CPK 347 str. Kasacinio skundo turinys
  • 3K-3-340/2011
  • 3K-3-257-701/2015
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos