Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-03-19][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-606-643-2019].docx
Bylos nr.: eI-606-643/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas 124208338 atsakovas
Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija 300027032 pareiškėjas
Valstybės įmonė Registrų centras 124110246 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
55.1. Teismo sprendimas
55.1.1. Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
19.3. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras
19.3.3. Nekilnojamojo daikto registravimas
55.1.3. Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
19.3.4. Daiktinių teisių įregistravimas
16. Registrai
19. Registrai
55. Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. eI-606-643/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02925-2018-2

                Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3;

                 19.3.4; 55.1.1; 55.1.3

        (S)

img1 

 

 

  

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė

dalyvaujant pareiškėjos Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos atstovui advokatui Jauniui Svetickui,

atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centras, A. E. ir A. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – ir pareiškėja ar Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas ar Teritorinis registratorius) 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. VILKS-1603; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinis registratorius) 2018 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. cspr 1-179; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti dėl nekilnojamojo daikto – fekalinės kanalizacijos vamzdyno unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kanalizacijos vamzdynas), kadastro duomenų įrašymo Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir NTK); 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. kovo 21 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto – Kanalizacijos vamzdyno (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į NTK, tačiau atsakovas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu prašymo netenkino. Pareiškėja apskundė atsakovo sprendimą Centriniam registratoriui, tačiau jis 2018 m. birželio 27 d. sprendimu paliko galioti atsakovo sprendimą. Pareiškėja mano, kad minėti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti.

        Pareiškėja mano, kad vien ta aplinkybė, jog 2003 m. rugpjūčio 22 d. statybos leidime Nr. IT/1225/03-1105 (toliau – ir Statybos leidimas) statytojais nurodyti A. B. bei A. E. nebuvo pakeisti Bendrija, neturėtų būti laikoma užkertančia kelią nekilnojamąjį daiktą – Kanalizacijos vamzdyną, kurį savo narių lėšomis, pasitelkdama rangovus, sukūrė (pastatė) Bendrija, registruoti NTK bei Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR).

        Pareiškėja paaiškina, kad būtent Bendrija savo narių lėšomis, pasitelkdama rangovus, sukūrė (pastatė) nekilnojamąjį daiktą – Kanalizacijos vamzdyną (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Skundžiamuose sprendimuose minimas Statybos leidimas buvo išduotas fiziniams asmenims A. B. ir A. E. tik todėl, kad leidimo išdavimo metu, Bendrija dar nebuvo įregistruota. Minėti fiziniai asmenys atstovavo būsimos Bendrijos interesus ir rengė visus dokumentus susijusius tiek su statyba, tiek su pačios Bendrijos įregistravimu. Bendrija buvo įregistruota 2004 m. gegužės 18 d. Įregistravus Bendriją iš A. B. ji nupirko tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje, kuriuose ir buvo pastatytos (įrengtos) nekilnojamojo daikto – Kanalizacijos vamzdyno sudedamosios dalys.

        Pareiškėja nurodo, kad projektavimo sąlygų sąvade užsakovu yra nurodyta Bendrija. Statybos rangos darbus atliko UAB „Melinga“, su kuria statybos rangos sutartį pasirašė taip pat Bendrija. UAB „Melinga“ atliko inžinerinių tinklų statybos rangos darbus nuo 2004 m. birželio 15 d. iki 2004 m. rugpjūčio 15 d. UAB „Melinga“ sąskaitos ir pažymos apie atliktus darbus buvo išrašytos Bendrijai. 2004 m. liepos 7 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis su UAB „Traidenis“, kuria Bendrija pirko Bališkių gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginius ir montavimo darbus. Užsakovu Bendrija buvo ir sutartyje su UAB „Kauno hidrogeologija“. Užbaigus statybos rangos bei įrenginių montavimo darbus, buvo surašyta 2017 m. rugsėjo 21 d. deklaracija  apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2017-D (toliau – ir Deklaracija).

        Bendrija mano, kad atsisakymas įrašyti nekilnojamojo daikto – Kanalizacijos vamzdyno, kadastro duomenis skundžiamuose sprendimuose nurodytais motyvais sukurtų teisinio neapibrėžtumo situaciją bei kliudytų tikriesiems daikto savininkams valdyti, naudotis ir disponuoti savo nuosavybe (pvz. gaunant leidimus rekonstrukcijai, renkant lėšas remontui ir pan.). Atsisakymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis vien dėl to, kad Statybos leidime statytojais nurodyti A. B. bei A. E. nebuvo pakeisti Bendrija, prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams ir reiškia, kad formaliesiems kriterijams suteikiamas prioritetas, nors pateikti duomenys patvirtina, kad daiktas sukurtas Bendrijos bei jos narių pastangomis bei lėšomis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Jaunius Svetickas palaikė pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja 2018 m. kovo 21 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – Kanalizacijos vamzdyną (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei dokumentus, susijusius su Bendrijos nuosavybės teise į jį. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė UAB „Geonorma“ 2017 m. rugsėjo 21 d. parengtą Fekalinės kanalizacijos vamzdyno kadastrinių matavimų bylą (toliau – ir Kadastrinių matavimų byla), Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą bei Statybos leidimą. Atsakovas išnagrinėjęs šį prašymą priėmė skundžiamą 2018 m. balandžio 30 d. spendimą jo netenkinti, nes pateiktos Deklaracijos punkte „Duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą“ įrašytame Statybos leidime statytojais nurodyti A. B. bei A. E.. Dėl daiktinių teisių įregistravimo atsakovas nurodė, kad daiktinės teisės gali būti registruojamos tik tada, kai bus įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Atsakovas nurodo, kad aplinkybė, jog pagal galiojančius teisės aktus perleidus statytojo teises ir pareigas kitam asmeniui nereikia perrašyti statybos leidimo, nepanaikina pareigos Kadastro tvarkytojui pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos nuosavybės teisių į ginčo inžinerinį statinį atsiradimą. Pažymi, kad pareiškėja atsakovui nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad pasikeitė Kanalizacijos vamzdymo statytojas, t. y., kad Statybos leidime nurodyti statytojai A. B. bei A. E. savo kaip statytojų teises ir pareigas teisės aktų nustatyta tvarka perleido pareiškėjai, todėl mano, kad atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo NTR registruoti ginčo inžinerinį statinį ir pareiškėjos nuosavybės teises į jį, o Centrinis registratorius pagrįstai atsakovo sprendimą paliko galioti ir skundžiamus sprendimus panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Akcentuoja, kad pareiškėja teismui su skundu pateikė dokumentus, kurių ji nebuvo pateikusi atsakovui, tačiau mano, kad Bendrijos pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių į prašomą registruoti Kanalizacijos vamzdyną atsiradimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė L. K. palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir A. E. su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo jį patenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir A. E. paaiškina, kad visus veiksmus, susijusius su Kanalizacijos vamzdyno projektavimu bei statybomis atliko ne jie, o Bendrija. Statybos rangos sutartis bei reikiamos įrangos pirkimo pardavimo sutartis pasirašė bei vykdė Bendrija. Visos su Kanalizacijos vamzdyno pastatymu susijusios išlaidos buvo apmokėtos Bendrijos narių lėšomis. Kadangi nekilnojamąjį daiktą – Kanalizacijos vamzdyną savo jėgomis ir lėšomis sukūrė Bendrija, todėl ji ir turėtų būti laikoma daikto savininke. Patvirtina, kad Statybos leidime tretieji suinteresuoti asmenys buvo nurodyti statytojais, nes leidimo išdavimo metu Bendrija dar nebuvo įregistruota. Neprieštarauja, kad Kanalizacijos vamzdynas bei nuosavybės teisės į jį būtų įregistruotos NTK bei NTR Bendrijos vardu.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Byloje ginčas kilęs dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. VILKS-1063 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. cspr1-179, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja atsakovui 2018 m. kovo 21 d. pateikė prašymą (įregistruotas Nr. 17200561) įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – Kanalizacijos vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei jos nuosavybės teises į jį. Atsakovui kartu su prašymu pateikė: UAB „Geonorma“ 2017 m. rugsėjo 21 d. parengtą Kanalizacijos vamzdyno kadastrinių matavimų bylą, Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą bei Statybos leidimą.

Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus 2018 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. VILKS-1603, kuriuo atsisakė pareiškėjos prašymą tenkinti ir įrašyti Kanalizacijos vamzdyno kadastro duomenis į Kadastrą. Šiame skundžiamame sprendime nurodoma, kad pareiškėjos pateikta 2017 m. rugsėjo 21d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2017-D nėra tinkamas juridinis pagrindas nekilnojamojo daikto – Kanalizacijos vamzdyno įregistravimui NTR, kadangi Deklaracijos punkte „Duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą“ įrašytame Statybos leidime statytojais nurodyti A. B. ir A. E.. Dėl daiktinių teisių įregistravimo nurodoma, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tada, kai bus įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Pareiškėja nesutikdama su atsakovo priimtu sprendimu 2018 m. gegužės 29 d. jį apskundė Centriniam registratoriui. Centrinis registratorius išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir kartu su juo pateiktus dokumentus bei paaiškinimus 2018 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą Nr. cspr 1-179, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė ir paliko galioti atsakovo priimtą sprendimą. Šiame skundžiamame sprendime, be to, kas nurodoma atsakovo sprendime, dar priduriama, kad pareiškėjos pateikti dokumentai (nurodoma tik apie minėtą Deklaraciją ir Statybos leidimą) negali būti tinkamu juridiniu pagrindu nekilnojamojo daikto – Kanalizacijos vamzdyno kadastro duomenų įrašymui NTK, nes jie nepatvirtina, kad Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija yra šio nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.

Nagrinėjamu atveju skundžiamais sprendimais Teritorinis registratorius ir Centrinis registratorius atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – Kanalizacijos vamzdyną bei jos nuosavybės teises į jį, motyvuodami, jog pareiškėjos pateiktuose dokumentuose (Deklaracijoje ir Statybos leidime) nesutampa nekilnojamojo daikto statytojai bei dėl to, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina, kad ji yra Kanalizacijos vamzdyno savininkė ar patikėjimo teise valdantis minėtą nekilnojamąjį daiktą asmuo. Todėl teismas vertins ar tokie atsisakymai buvo pagrįsti bei teisėti.

 

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas) (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 23 d.).

Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į NTK ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į NTK ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Minėto įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai prašoma NTK pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė.

Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.

Kadastro nuostatų 841.2 punkte nurodyta, kad, teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir: 1) statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis privalomas; 2) deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti patvirtinta ir įregistruota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, surašyta statytojo, jeigu pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neprivalo jos tvirtinti ir įregistruoti.

Taigi pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio nuostatas, teisė prašyti įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK gali būti įgyvendinama, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, tik tuo atveju, kai Kadastro tvarkytojui yra paduodamas ne tik prašymas dėl kadastro duomenų įrašymo, bet kartu pateikiamas ir minėtame straipsnyje nurodytas dokumentas, kurio pagrindu gali būti atliekamas kadastro duomenų įrašymas NTK, bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į NTK yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu NTRNekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad NTR daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai NTR įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

        Teismas visų pirma akcentuoja, kad skundžiami sprendimai yra individualūs administraciniai aktai. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015).

Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas gali priimti sprendimą prašymą atmesti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus. Ši įstatyminė nuostata kaip ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja Teritorinį registratorių, kaip viešojo administravimo subjektą, savo sprendimą, ypač neigiamą, tinkamai motyvuoti ir pagrįsti.

Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Pabrėžtina, kad šis sąlygų sąrašas yra baigtinis, taigi atsisakymas įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis gali būti pagrįstas tik jomis. Tuo tarpu, Teritorinis registratorius, skundžiame 2018 m. balandžio 30 d. sprendime nurodo, kad pareiškėjos pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą nėra tinkamas juridinis pagrindas nekilnojamojo daikto – Kanalizacijos vamzdyno įregistravimui NTR, kadangi Deklaracijos punkte „Duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą“ įrašytame Statybos leidime statytojais nurodyti A. B. ir A. E., o sprendimo priėmimo pagrindai Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas. Taigi nors iš skundžiamo atsakovo sprendimo matyti, kad jis atsisakė įregistruoti Kanalizacijos vamzdyną į NTK dėl to, kad Statybos leidime ir Deklaracijoje nurodyti skirtingi statytojai, t. y. nustatė nesutapimus tarp pateiktų dokumentų, tačiau nenurodė tinkamo teisinio pagrindo, t. y. vienos ar kelių iš Kadastro įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kada Kadastro tvarkytojas gali atsisakyti įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK. Kaip jau anksčiau nurodyta, Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti penki punktai, kuriose nurodyti tik dokumentai, kurie gali būti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į NTK ir jų pakeitimo pagrindai (pateikiamas kartu su prašymu ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla), bet ne sąlygos, kada Kadastro tvarkytojas gali atsisakyti įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK.

Pažymėtina ir tai, kad Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nėra įtvirtintas baigtinis sąrašas dokumentų, kurie gali būti pagrindas įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK. Atsakovo skundžiamo sprendimo pagrindas, kaip minėta, nurodomas Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, tačiau nenurodomas jos punktas ir plačiau nepaaiškinama, kodėl pareiškėjos pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą neatitinka pvz., Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto (kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai). Šiuo atveju pažymėtina, kad LVAT yra konstatavęs, kad Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą yra galimas pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį (2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1694/2013).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. VILKS-1063 pagrindimas laikytinas netinkamu tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, tiek Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo prasme, todėl minėtas skundžiamas sprendimas naikintinas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į NTR, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmus, taip yra nurodęs, kad ši viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015)

Taigi anksčiau aptartos teisės aktų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad NTK ir NTR tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ir įregistruoti daiktines teises.

Pastebėtina, kad pareiškėja Centriniam registratoriui pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimus, kodėl minėtuose dokumentuose (Statybos leidime ir Deklaracijoje) nurodyti skirtingi statytojai. Iš byloje esančių rašytinių duomenų, matyti, kad Bendrija Juridinių asmenų registre įregistruota 2004 m. gegužės 18 d. Iš byloje esančio Statybos leidimo Nr. IT/1225/03-1105, matyti, kad jis 2003 m. rugpjūčio 22 d. buvo išduotas statytojams A. B. ir A. E., statybos objektas: kvartaliniai inžineriniai tinklai individualių namų kvartale. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Bendrija buvo įsteigta vėliau, negu išduotas Statybos leidimas. Iš byloje esančių NTR centrinio duomenų banko 2018 m. rugpjūčio 30 d. išrašų ir 2004 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių, matyti, kad Bendrija iš trečiojo suinteresuoto asmens A. B. nusipirko 176 kv. m ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) bei 229 kv. m ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, šiuose sklypuose ir buvo pastatytos (įrengtos) nekilnojamojo daikto – Kanalizacijos vamzdyno sudedamosios dalys. Užbaigus statybos rangos bei įrenginių montavimo darbus (pagal minėtą Statybos leidimą), buvo surašyta 2017 m. rugsėjo 21 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2017-D. Šioje Deklaracijoje minėto nekilnojamo daikto statytoju nurodyta Bendrija.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors statybos leidimas išduodamas konkrečiam asmeniui ar asmenims, tačiau vykstant statybų procesui jis gali keistis. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad pasikeitus statytojui (užsakovui), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą. Be to, pagal Kadastro nuostatus, ne statybos leidimas, o būtent deklaracija apie statybos užbaigimą ar statybos užbaigimo aktas yra tas dokumentas, kurio pagrindu gali būti atlikta nekilnojamojo daikto registracija. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja atsakovo prašė įregistruoti Kanalizacijos vamzdyną į NTK ir NTR, būtent pateiktos minėtos Deklaracijos pagrindu.

        Pareiškėja tiek teismui, tiek Centriniam registratoriui pateikė: Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2004 m. gruodžio 17 d. projektavimo sąlygų sąvadą Reg. Nr. RPS 3043, kuriame statytoju (Elektros apskaitos įrengimo prie valymo įrenginių) nurodyta Bendrija; Statybos rangos sutartį Nr. 0406/11S-2, pagal kurią UAB „Melinga“ įsipareigojo pareiškėjai atlikti inžinerinių tinklų statybos rangos darbus nuo 2004 m. birželio 15 d. iki 2004 m. rugpjūčio 15 d.; UAB „Melinga“ pareiškėjai išrašytas sąskaitas ir pažymas už atliktus inžinerinių tinklų statybos rangos darbus; 2004 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 07-104, kuria pareiškėja iš UAB „Traidenis“ pirko Bališkių gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginius ir montavimo darbus bei UAB „Traidenis“ pareiškėjai už tai išrašytas PVM sąskaitas faktūras; kitus dokumentus, susijusius su Kanalizacijos vamzdyno įrengimu ir galiausiai 2018 m. balandžio 3 d. trečiųjų suinteresuotų asmenų A. E. ir A. B. sutikimą „Dėl Bališkių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos tinklų įregistravimo“ (toliau – ir Sutikimas). Šiame Sutikime nurodoma, kad minėti asmenys sutinka, kad atsakovas Bendrijos vardu įregistruotų inžinerinį statinį (vandentiekio ir nuotekų tinklus), kuriam buvo išduotas Statybos leidimas. Taip pat pažymima, kad tretieji suinteresuotieji asmenys buvo tik įgalioti gauti Statybos leidimą, o visi su projektavimu, įrengimu, registravimu ir kt. susiję darbai buvo atliekami Bendrijos vardu ir lėšomis. Akcentuotina, kad šis Sutikimas patvirtina, kad tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų ginčo, kas yra Kanalizacijos vamzdyno statytojas ir savininkas, nėra. Tačiau Centrinis registratorius šio Sutikimo savo sprendime nevertino ir dėl jo nepasisakė, kaip ir dėl anksčiau minėtų bei jam pateiktų kitų dokumentų. Iš skundžiamo Centrinio registratoriaus sprendimo matyti, kad jis kaip ir atsakovas vertino tik pareiškėjos pateiktą Statybos leidimą ir Deklaraciją bei nurodė, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad Bendrija yra nekilnojamojo daikto – Kanalizacijos vamzdyno savininkė ar patikėjimo teise minėtą nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo.

        Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje įtvirtintas apibrėžimas kas yra statytojas (užsakovas), tai Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Taigi statytojas (užsakovas) yra tas asmuo ar asmenys, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas. Pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent Bendrija sudarė sutartis su rangovais dėl nekilnojamojo daikto statybos, jai buvo išrašomos sąskaitos, ji priėmė darbus ir įvairias prekes, susijusias su minėto nekilnojamojo daikto statymu ir už juos mokėjo. Teismas taip pat pažymi, kad nuosavybės teisės ir jų gynimas yra reglamentuojami Civilinio kodekso 4 knygos nuostatomis, o iš to kylantys teisiniai ginčai yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Tačiau akcentuotina, kad kaip minėta, nagrinėjamu atveju, ginčo tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, kas yra Kanalizacijos vamzdyno statytojas ir savininkas, nėra. Tai patvirtina pareiškėjos skundas, trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimas, jų Sutikimas ir kiti jų pateikti dokumentai.

        Pažymėtina, kad atsakovės atstovės teigimu, tam, kad būtų tenkintas pareiškėjos prašymas, t. y. kad būtų įregistruotas nekilnojamasis daiktas – Kanalizacijos vamzdynas bei Bendrijos nuosavybės teises į jį, atsakovui turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis statytojų teisių perleidimą ar perėjimą. Šiuo atveju, teismas sutinka su pareiškėjos atstovo išsakyta pozicija teismo posėdžio metu, kad minėtas trečiųjų suinteresuotų asmenų Sutikimas, gali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu statytojų teisių perleidimą ar perėjimą, nors galimai ir turi tam tikrų formos ar turinio reikalavimo trūkumų, keliamų minėtam dokumentui. Teismo nuomone, Centrinis registratorius savo sprendime turėjo motyvuotai nurodyti, ar pateiktų dokumentų pagrindu, t. y. trečiųjų suinteresuotų asmenų Sutikimo, UAB „Geonorma“ 2017 m. rugsėjo 21 d. parengtos Fekalinės kanalizacijos vamzdyno kadastrinių matavimų bylos ir Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, gali būti įregistruotas nekilnojamasis daiktas – Kanalizacijos vamzdynas ((duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), bei Bendrijos nuosavybės teisės į jį. Jeigu Centrinio registratoriaus nuomone, kažkuris iš minėtų dokumentų neatitiko tam tikrų formos ar turinio reikalavimų, Centrinis registratorius savo sprendime turėjo tai aiškiai nurodyti.

Kaip minėta, individualiame teisės akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Centrinio registratoriaus sprendimas negali būti laikomas pakankamai motyvuotu, nes, teismo nuomone, minėtas viešojo administravimo subjektas neatliko bendro pobūdžio pareigos patikrinti ir objektyviai įvertinti ar pareiškėjos jam pateikti dokumentai gali būti tinkamas pagrindas panaikinti atsakovo priimtą sprendimą ir įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį, ar negali (motyvuotai pagrįsti, kodėl minėti dokumentai yra netinkamas pagrindas atlikti registraciją). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas 2018 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. cspr1-179 nepakankamai motyvuotas tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, tiek Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo prasme, todėl minėtas skundžiamas sprendimas naikintinas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas patenkinamas, o skundžiamas Teritorinio registratoriaus 2018 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. VILKS-1063 bei Centrinio registratoriaus 2018 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. cspr1-179, naikinami dėl jų neatitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. kovo 21 d. prašymą (kartu su visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais) įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – Kanalizacijos vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei jos nuosavybės teises į jį ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

 Pareiškėjos atstovas advokatas Jaunius Svetickas 2019 m. vasario 18 d. teismui pateikė prašymą Nr. DOK-3805 dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atveju LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., LVAT 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

Pareiškėjos skundą tenkinus visiškai, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašo atlyginti jai 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė už suteiktas teisines paslaugas, t. y. už skundo parengimą, konsultacijas, susijusias su nagrinėjama byla ir pareiškėjos atstovavimą teisme. Kartu su prašymu dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėja pateikė advokato J. S. AB SEB banko sąskaitos LT35 7044 0600 0101 3312 išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėja Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija 2019 m. vasario 13 d. sumokėjo advokatui Jauniui Svetickui 500 Eur už advokato suteiktas paslaugas.

Pažymėtina, kad patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai, o nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas patenkintas visiškai. Taigi pareiškėjos skundas iš esmės patenkintas 100 proc.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. per elektroninių paslaugų portalą pareiškėjos vardu skundą pateikė advokatas Jaunius Svetickas. Pareiškėjos skundas teisme gautas 2018 m. III ketvirtį, todėl teismas, remdamasis Rekomendacijų 7 punktu, atsižvelgia į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2018 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 895,2 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo parengimą gali būti 238 Eur (895,2 Eur x 2,5 x 1). Šiuo atveju už skundo parengimą ir kitas minėtas suteiktas teisines paslaugas, pareiškėjos prašoma priteisti suma sudaro tik ketvirtadalį maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą (prašoma priteisti suma yra 500 Eur, o maksimali už skundo parengimą priteistina suma gali būti 2 238 Eur), todėl teismas atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, daro išvadą, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir pagrįstos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms už suteiktas teisines paslaugas (skundo parengimas, konsultacijos, susijusios su nagrinėjama byla ir pareiškėjos atstovavimas teisme), atlyginti. 

Teismas pažymi, kad E. Ž. Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjos Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. VILKS-1063 bei valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. cspr1-179.

Įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos 2018 m. kovo 21 d. prašymą (kartu su visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais) įregistruoti nekilnojamojo daikto – fekalinės kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei pareiškėjos nuosavybės teises į jį.

Priteisti pareiškėjai Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                   Margarita Stambrauskaitė

 


Paminėta tekste:
  • A-3061-858/2015
  • eA-1833-442/2017
  • A-1150-502/2018
  • A-2074-146/2016
  • eA-1096-858/2017
  • A-871-525/2018
  • A-112-858/2015
  • A-361-492/2015
  • CPK
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas