Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-11-20][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1138-236-2015].docx
Bylos nr.: e2A-1138-236/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Jonavos rajono savivaldybės administracija 188769070 atsakovas
UAB Maniga 183837560 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1138-236/2015

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4.

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės, posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2076-273/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ ieškinį atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Maniga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai, prašydamas panaikinti atsakovo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 6B-24-1835 „Dėl pasiūlymo atmetimo pirkime Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai“; panaikinti atsakovo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 6B-24-2019 „Dėl pretenzijos pirkime Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai“.

Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. vasario 27 d. atsakovas patvirtinto supaprastinto atviro konkurso „Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai“ sąlygas (toliau - Pirkimo sąlygos, konkurso sąlygos). 2015 m. gegužės 18 d. ieškovas gavo pranešimą dėl pasiūlymo atmetimo pirkime „Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai“, kuris buvo suskirstytas į I ir II dalis. Ieškovas pateikė pasiūlymą II pirkimo daliai. 2015 m. gegužės 22 d. ieškovas pateikė pretenziją, kuria prašė atsakovo panaikinti 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo panaikinti ir  priimti naują sprendimą dėl eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties sudarymo. 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 6B-24-2019 atsakovas ieškovo pretenziją atmetė, nurodydamas, kad ieškovo pasiūlymo kaina didesnė nei planuotos skirti lėšos (2 mln. €). Ieškovas manė, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą dėl šių priežasčių:

1)  pasiūlyme nurodyta darbų atlikimo kaina yra protinga, net mažesnė už realias šiuo metu vyraujančias analogiškų darbų bei jiems reikalingų atliktų medžiagų kainas;

2) pasiūlyme nurodyta darbų atlikimo kaina yra ženkliai mažesnė už Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus analogiškų darbų kainų normatyvus bei įkainius;

3) pagal konkurso sąlygų 2.10 punktą „sutarčiai bus taikoma fiksuoto įkainio kainodara. Perkančioji organizacija neįsipareigoja išpirkti visų techninėje specifikacijoje nurodytų paslaugų ir darbų kiekių“. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi pagrįsti, kad yra per dideli įkainiai, bet ne bendra visų darbų kaina;

4) perkančiosios organizacijos teisė remtis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis nėra neribota, neturi pažeisti tiekėjų teisėtų interesų ir skaidrumo principo;

5) pasiūlymai gali būti atmetami tik pirkimo dokumentuose nustatytais pagrindais bei vadovaujantis tik iš anksto paskelbtais kriterijais;

6) pasiūlyta paslaugų ar darbų kaina perkančiajai organizacijai leidžia racionaliai panaudoti Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir savivaldybės skirtas lėšas;

7) konkurso sąlygose numatyti darbai dalinai yra finansuojami iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, neįsisavinus lėšų iki metų pabaigos, lėšos turi būti grąžintos ir kitais metais gali būti mažinamas finansavimas. Tuo bus pažeistas viešasis (savivaldybės) interesas;

8) ieškovo pasiūlyta kaina ir įkainiai daugiau kaip du kartus yra mažesni nei kito II pirkimo daliai pateikto pasiūlymo;

9) pasiūlyta kaina neviršija planuotų skirti lėšų, tai yra 2 mln. €;

10) ieškovas negali prisiimti rizikos už kitą ir kitame konkurse (dalyje) dalyvavusį juridinį asmenį.

Ieškovas UAB „Manigapažymėjo, jog atsakovas, pasirinkdamas fiksuoto įkainio kainodarą pateikiant pasiūlymus, bet vertinimą atlikdamas, ne vertindamas įkainius atskirų darbų, o bendrą darbų sumą iš esmės, nesilaikė skaidrumo principo arba, atsižvelgiant į pageidaujamų darbų kiekį ir turimas lėšas, neatliko jokių skaičiavimų, arba juos atliko ypač nekompetentingai. Ieškovo teigimu, atsakovas, vertindamas, ar nėra pasiūlyta per didelė kaina, vertinti privalėjo tik įkainius, bet ne bendrą kainą, nes pasirinkta fiksuoto įkainio kainodara. Pirkimą išskaidant į dvi dalis, turėjo būti laikomasi visoms dalims skaidrumo principo, nustatant ir antrai daliai, kuri yra nedominuojanti, aiškiai ir tiksliai pirkimo sąlygas, įskaitant ir planuotas skirti lėšas. Vykdant pirkimą fiksuoto įkainio kainodara, perkančioji organizacija jo vertinti pagal dominuojančiam pasiūlymui planuotas skirti lėšas negali ir neturi teisės, o gali ir privalo vertinti tik įkainius. Pirkimo procedūros buvo nutrauktos dėl dominuojančio pasiūlymo, nes laimėtojas tikėtinai ne tas, kas planuota.

 

Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog viešai paskelbė, kad planuojamo pirkimo „Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai“ apimtis yra  1 652 893 € be PVM. Pirkimas skaidomas į dvi pirkimo objekto dalis: Vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai; Saugaus eismo priemonių įrengimo darbai. Ieškovas pateikė pasiūlymą dalyvauti II-oje pirkimo objekto dalyje (saugaus eismo priemonių įrengimo darbai) ir nurodė 199 850,48 € su PVM pasiūlymo kainą.

Atsakovas pažymėjo, jog konkurso sąlygose buvo nurodyta, jog bus sudaromos atskiros sutartys kiekvienai pirkimo objekto daliai. Viešojo pirkimo I ir II dalims suplanuota skirtina lėšų suma yra 1 652 893 € be PVM.  Sudėjus mažiausias pasiūlymų kainas I ir II pirkimo objekto dalims, pasiūlymų vertė negalėjo viršyti pirkimui planuotų skirti 2 000 000 € su PVM, todėl buvo priimtas sprendimas atmesti visų tiekėjų pasiūlymus I ir II pirkimo objekto dalims dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos (VPĮ 3 str. ir 39 str. 2 d. 3 p.).

Atsakovo teigimu, teisės aktai neįpareigoja perkančiųjų organizacijų viešai skelbti, kokia kaina bus laikoma priimtina, o kokia per didelė. Paskelbus viešai, kokią kainą perkančioji organizacija laikys tinkama, tai galėtų daryti įtaką tiekėjų siūlomoms kainoms ir iškreipti pirkimo dalyvių konkurencines sąlygas, nes tiekėjai, žinodami, kokią maksimalią kainą sutinka mokėti perkančioji organizacija, teiktų pasiūlymus, orientuodamiesi būtent į šią maksimalią kainą, o ne į savo įkainius;

Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija nurodė, jog pirkime pasirinko fiksuoto įkainio kainodarą, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai rangos sutarties projekte, pridėtame prie supaprastinto atviro konkurso sąlygų, nurodė, jog bendra sutarties kaina ne didesnė kaip (įrašyti pasiūlymo kainą) su PVM.

Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija nesutiko su ieškovo argumentais, jog perkančioji organizacija vertindama, ar nėra pasiūlyta per didelė kaina, vertinti privalo tik įkainius, bet ne bendrą kainą, nes pasirinko fiksuoto įkainio kainodarą.

Dublike ieškovas UAB „Manigapalaikė ieškinio reikalavimus visa apimtimi, atsikirtimuose į atsiliepimo argumentus, papildomai nurodė, nekvestionavo atsakovo teisės remiantis VPĮ 39 str. 2 d. 3 punkto nuostata atmesti pasiūlymus dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Ieškovo teigimu, perkančioji organizacija turėjo pagrįsti, kad yra per dideli įkainiai, bet ne bendra visų darbų kaina.

Ieškovas pažymėjo, jog perkančioji organizacija turi teisę skelbti ar ne, kokia kaina laikoma priimtina. Šiuo atveju ieškovas ginčijo vertinimo būdą,  jo kriterijus, kurie konkurso sąlygose buvo neaptarti, bei perkančiosios organizacijos dėl to priimtus sprendimus. Ieškovo teigimu, jokios dalies kainos, kuri bus laikoma priimtina, nebuvo išskirta. Konkurso dalys, visiškai gali būti savarankiškais konkursais, nes darbai tik iš dalies yra susiję.

Ieškovas nurodė, jog atsakovas pirkimo sąlygų sutarties 2.1 punkte nurodė: „Bendra sutarties objekto kaina ne didesnė kaip (įrašyti pasiūlymo sumą) su PVM (įrašyti sumą žodžiais)“, todėl darė išvadą, kad yra įrašoma pasiūlymo kaina, už kurią ir negali būti sutarties objekto kaina didesnė.

Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas nutylėjo, kad „Darbai užsakomi pasirašius papildomą susitarimą dėl konkrečių darbų atlikimo pagal gaunamą finansavimą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau - LAKD). Darbai bus vykdomi pagal konkrečius darbų įkainius“ bei sutarties 2.2 punkto nuostatas, kad „šiai sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio kainodara“. Ieškovo UAB „Maniga teigimu, šios nuostatos patvirtino, kad buvo taikoma fiksuoto įkainio kainodara bei atliekami tik įkainių vertinimai.

Ieškovas UAB „Maniganurodė, jog remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu „Dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika) 1 punkte pažymėta, kad šia Metodika vadovaujasi perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo-pardavimo sutartyse (toliau - sutartyse) nustatydamos kainą ar kainodaros taisykles. Perkančioji organizacija, taikydama fiksuoto įkainio kainodarą, pagal 10 punktą pasirenka, kai galutinė kaina, kurią perkančioji organizacija turės sumokėti tiekėjui, priklauso nuo vykdant sutartį suteiktų prekių, paslaugų ar įvykdytų darbų kiekio (apimties). Dėl to ieškovas laikė, jog darbai ir paslaugos perkamos pagal poreikį ir esminis dalykas yra įkainis, bet ne bendra kaina, o bendrą kainą riboja finansavimo apimtis.

Ieškovas UAB „Maniganurodė, jog konkurso sąlygų 2.10 punkte nurodyta, kad  „sutarčiai bus taikoma fiksuoto įkainio kainodara. Perkančioji organizacija neįsipareigoja išpirkti visų techninėje specifikacijoje nurodytų paslaugų ir darbų kiekių“. Ieškovo UAB „Manigateigimu, rangos sutartyje numatyta ir įrašyta kaina yra tik viršutinė riba, o darbų ir paslaugų kiekiai ir galutinė kaina priklauso tik nuo perkančiosios organizacijos poreikių. Ieškovas VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtintus viešojo pirkimo-pardavimo sutarties kainų apskaičiavimo būdus (fiksuotos kainos ir kainodaros taisyklių nustatymas) laikė imperatyviais, kadangi pastarieji užtikrina ne tik VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų laikymąsi, bet ir racionalaus lėšų panaudojimą.

 

Triplike atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas neginčijo to fakto, jog pagal konkurso sąlygų 2.10 punktą sutarčiai bus taikoma fiksuoto įkainio kainodara. Atsakovas pažymėjo, kad perkančioji organizacija privalo atmesti viešajame pirkime tiekėjų pateiktus pasiūlymus, jeigu visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos (VPĮ 3 str. ir 39 str. 2 d. 3 p.). Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija, vykdydamas viešąjį pirkimą, nustatė aiškias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas. Ieškovas ginčijo patį vertinimo būdą, jo kriterijus, kurie konkurso sąlygose nebuvo aptarti, tačiau atsakovas laikė, jog perkančioji organizacija neprivalėjo pirkimo sąlygose aptarti kriterijus, kuriais remiantis bus atmesti pasiūlymai dėl per didelės kainos. Ši nuostata yra įtvirtinta VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „Maniga“ ieškinio pareiškimą atmesti.

Teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dėl pasiūlymo kainos sprendžia perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Planuodama viešąjį pirkimą perkančioji organizacija iš anksto numato jam panaudoti skiriamų lėšų sumą. Kai ši neatskleidžiama pirkimo dokumentuose, o perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą remdamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kilus ginčui, ji privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina. Kad VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didelė, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina inter alia gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina , kuri didesnė, nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovas sprendimu atmesti visų tiekėjų pasiūlymus I ir II pirkimo objekto dalims dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos nepažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl šio įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo.

Teismas nustatė, kad konkurso sąlygose buvo nurodyta, jog bus sudaromos atskiros sutartys kiekvienai pirkimo objekto daliai, viešojo pirkimo I ir II dalims suplanuota skirtina lėšų suma yra 1 652 893 € be PVM,  sudėjus mažiausias pasiūlymų kainas I ir II pirkimo objekto dalims, pasiūlymų vertė viršijo pirkimui planuotas skirti lėšas, todėl perkančiosios organizacijos pagrįstai buvo priimtas sprendimas atmesti visų tiekėjų pasiūlymus I ir II pirkimo objekto dalims dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos (VPĮ 3 str. ir 39 str. 2 d. 3 p.).

Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad pirkimo dokumentuose neatskleidus informacijos apie preliminarią pirkimo objektui įsigyti skiriamų lėšų sumą, buvo pažeistas skaidrumo principas bei tiekėjo teisėtas lūkestis. Teismas pažymėjo, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad skaidrumo principas reiškia, kad perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti: konkurso sąlygų aiškumą ir suprantamą išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą; konkurso sąlygų keitimą įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; vienodą požiūrį į konkurso dalyvius. Kitaip tariant, perkančioji organizacija turi nustatyti aiškius pasiūlymų vertinimo kriterijus ir juos vienodai taikyti visiems pasiūlymus pateikusiems subjektams, tačiau skaidrumo principo laikymasis nesuponuoja būtinybės pirkimo dokumentuose atskleisti pirkimui skiriamų lėšų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).

Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, jog atsakovas vykdydamas viešąjį pirkimą, pasirinkdamas fiksuoto įkainio kainodarą, turėjo vertinti tik įkainius, o ne bendrą viešojo pirkimo kainą. Teismas nustatė,  jog atsakovas, rangos sutarties projekte, pridėtame prie supaprastinto atviro konkurso sąlygų nurodė, kad bendra sutarties kaina ne didesnė (įrašyti pasiūlymo kainą) su PVM., nustatė planuojamo pirkimo apimtį – 1 652 893 Eur be PVM. Dėl to atmetė ieškovo argumentus, kad perkančioji organizacija vertindama, ar nėra pasiūlyta per didelė kaina, vertinti privalėjo tik įkainius, bet ne bendrą kainą, nes pasirinko fiksuoto įkainio kainodarą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendė, jog perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą dėl per didelės, viršijančios perkančiosios organizacijos galimybes, kainos.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas UAB „Maniga“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 6B-24-1835 Dėl pasiūlymo atmetimo Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai“, panaikinti 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 6B-24-2019 Dėl pretenzijos pirkime Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1) Atsakovas, pasirinkdamas fiksuoto įkainio kainodarą, pateikiant pasiūlymus, bet vertinimą atlikdamas ne vertindamas įkainius atskirų darbų, o bendrą darbų sumą, iš esmės nesilaikė skaidrumo principo arba atsižvelgiant į pageidaujamų darbų kiekį ir turimas lėšas neatliko jokių skaičiavimų, arba juos atliko ypač nekompetentingai. Perkančioji organizaciją vertindama, ar nėra pasiūlyta per didelė kaina, vertinti privalėjo tik įkainius, bet ne bendrą kainą, nes pasirinkta fiksuoto įkainio kainodara;

2) Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kad vykdant sudėtinį (pirkimo neišskaidant) pirkimą kitos sudėtinio objekto dalies tiekėjui perkelti rizikos negalima. Tuo tarpu, vykdant pirkimą fiksuoto įkainio kainodara, perkančioji organizacija, jo vertinti pagal dominuojančiam pasiūlymui planuotas skirti lėšas negali ir neturi teisės;

3) Perkančioji organizacija privalėjo pagrįsti, kad yra per dideli įkainiai, bet ne bendra visų darbų kaina. Ginčo nėra dėl to, jog perkančioji organizacija turi teisę remiantis VPĮ 39 str. 2 d. 3 punkto nuostata atmesti pasiūlymus dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Tačiau šiuo atveju pasiūlymai gali būti atmetami tik pirkimo dokumentuose nustatytais pagrindais bei vadovaujantis tik iš anksto paskelbtais kriterijais;

4) Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kartu su ieškiniu pateikto prašymo išreikalauti iš atsakovo dokumentus, susijusius su kainų skaičiavimų bei jų pagrindimu tiek dėl pirmojo, tiek dėl antrojo objekto dalies pirkimo (taikant UAB „Sistela patvirtintus ir paskelbtus oficialius statybos darbų įkainius).

 

Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti apelianto apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

1) VPĮ 39 str. 2 d. nustatyti atvejai, kada perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti. Ši norma yra imperatyvi, todėl perkančioji organizacija, nustačiusi, jog pasiūlyta kaina jai yra nepriimtina, neturi kito pasirinkimo kaip atmesti pateiktą pasiūlymą;

2) Teisės aktai neįpareigoja perkančiųjų organizacijų viešai (kartu su pirkimo dokumentais) skelbti, kokia kaina bus laikoma priimtina, o kokia - per didelė. Paskelbus viešai, kokia kainą perkančioji organizacija laikys tinkama, tai galėtų daryti įtaka tiekėju siūlomoms kainoms ir iškreipti pirkimo dalyvių konkurencines sąlygas, nes tiekėjai, žinodami, kokia maksimalią kaina sutinka mokėti perkančioji organizacija, teiktu pasiūlymus, orientuodamiesi būtent į šią maksimalią kainą, o ne į savo įkainius;

3) atsakovas pasirinko fiksuoto įkainio kainodarą, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai rangos sutarties projekte nurodė, jog bendra sutarties kaina ne didesnė kaip ( įrašyti pasiūlymo kaina) su PVM. Dėl to ieškovas nepagrįstai teigia, jog perkančioji organizacija, vertindama, ar nėra pasiūlyta per didelė kaina, vertinti privalo tik įkainius, bet ne bendrą kainą, nes pasirinko fiksuoto įkainio kainodarą.

 

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 2 d. gautas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d.  sprendimas paliktinas nepakeistas.

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

 

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Maniga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2076-273/2015, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

 

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, kad 2015 m. vasario 27 d. CVP IS – Centrinėje Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Jonavos rajono savivaldybės administracija nurodė planuojamo pirkimo „Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai“ apimtį, numatant sumą  be PVM – 1 652 893 Eur. Perkančioji organizacija supaprastinto atviro konkurso „Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai“, sąlygų  2.2 punkte nustatė, jog pirkimas skaidomas į dvi pirkimo objekto dalis: Vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai; Saugaus eismo priemonių įrengimo darbai. 2015 m. gegužės 7 d. UAB „Maniga“ pateikė pasiūlymą dalyvauti II pirkimo objekto dalyje (saugaus eismo priemonių įrengimo darbai), nurodant kainą 199 850 48 Eur su PVM (b. l. 82-89). Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos pirkimo „Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai“ komisijos posėdžio 2015 m. gegužės 7 d. protokolo nustatyta, kad  komisija susipažino su elektroninėmis priemonėmis perduotais pasiūlymais. 2015 m. gegužės 14 d. pirkimo  komisija nutarė atmesti visų tiekėjų pasiūlymus I ir II pirkimo objekto dalims vadovaujantis konkurso sąlygų 10.11.4. punktu „Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos“. 2015 m. gegužės 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 6B-24-1835 informavo UAB „Maniga“, jog jų pasiūlymas II pirkimo objekto daliai viešajame pirkime „Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai“ yra atmetamas vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei konkurso sąlygų 10.11.4. punktu. Viešojo pirkimo komisija nusprendė, kad tiekėjo pasiūlyta kaina II pirkimo objekto daliai perkančiajai organizacijai yra nepriimtina, t.y. per didelė ir pasiūlymas II pirkimo objekto daliai yra atmetamas. Taip pat tiekėjas buvo informuotas, jog vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 3 punktu, atmetus visus atviro konkurso „Jonavos rajono seniūnija vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai“ pasiūlymus, pirkimo procedūros laikomos baigtomis (b. l. 21). 2015 m. gegužės 22 d. UAB „Maniga“ pateikė pretenziją dėl viešojo pirkimo „Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai“, kurioje prašė panaikinti 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 6B-24-1835 Dėl pasiūlymo atmetimo Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai ir priimti naują sprendimą dėl eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties sudarymo (b. l. 17-20). 2015 m. gegužės 27 d. Jonavos rajono savivaldybės administracija pateikė atsakymą į pretenziją ir nurodė, kad pretenzija netenkinama, paliekama galioti Viešojo pirkimo komisijos 2015 m. gegužės 18 d. sprendimas – atmesti UAB „Maniga“ pasiūlymą II pirkimo objekto daliai, vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei konkurso sąlygų 10.11.4 punktu (b. l. 11-12).

 

Dėl viešųjų pirkimų

 

Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

 

Dėl VPĮ 39 straipsnio 2 dalie 3 punkto nuostatų taikymo

 

VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas savo praktikoje aiškindamas VPĮ nuostatas ne kartą konstatavo, kad juo siekiama užtikrinti racionalų valstybes biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybes ir savivaldybių darnią ir tinkamąveiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtra, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius Viešųjų pirkimu teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškinamos ir taikomos taip, kad butu apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2007 ir kt.). VPĮ akcentuoja būtinybę racionaliai ir taupiai naudoti lėšas reikalingoms prekėms, paslaugoms ar darbams pirkti, todėl perkančioji organizacija, vykdanti viešąjį pirkimą, turi turėti galimybe atmesti tiekėjo pasiūlymą, jei jame nurodyta kaina yra per didelė, viršijanti perkančiosios organizacijos galimybes ir neužtikrinanti racionalaus ir taupaus turimų lesų naudojimo, nes priešingu atveju minėtas pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas nebūtų įgyvendintas.

Be to, dėl pasiūlymo kainos sprendžia perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Jokie teisės aktai nenustato, kokiais kriterijais perkančioji organizacija turi remtis, nustatydama tiekėjo pasiūlymų kainos tinkamumą ir priimtinumą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog planuodama viešąjį pirkimą perkančioji organizacija iš anksto numato jam panaudoti skiriamu lėšų sumą. Kai ši suma neatskleidžiama pirkimo dokumentuose, o perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymu remdamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kilus ginčui, ji privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina (CPK 178 straipsnis). VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didelė, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina inter alia gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri didesnė, nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog viešojo pirkimo objekto „Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai“ I ir II dalims atsakovas planavo skirti 1 652 893 Eur be PVM. Tuo tarpu, apeliantas pateikė pasiūlymą dalyvauti II pirkimo objekto dalyje (saugaus eismo priemonių įrengimo darbai), nurodant kainą 199 850 48 Eur su PVM (b. l. 82-89). Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo pirkime sudėjus pasiūlymų mažiausias kainas I ir II pirkimo objekto dalims, pasiūlymų vertė viršija pirkimui planuotas skirti lėšas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantas, atsakovas, vadovaudamasis VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais pagrindiniais viešųjų pirkimų principais ir 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą atmesti visų tiekėjų pasiūlymus I ir II pirkimo objekto dalims dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog atsakovas, sprendimu atmesdamas su tiekėjų pasiūlymus I ir II pirkimo objekto dalims dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, nepažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl šio įstatymo nuostatu aiškinimo ir taikymo.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas, pasirinkdamas fiksuoto įkainio kainodarą, pateikiant pasiūlymus, bet vertinimą atlikdamas ne vertindamas įkainius atskirų darbų, o bendrą darbų sumą, iš esmės nesilaikė skaidrumo principo arba atsižvelgiant į pageidaujamų darbų kiekį ir turimas lėšas neatliko jokių skaičiavimų, arba juos atliko ypač nekompetentingai. Teisėjų kolegija laiko šiuos apelianto argumentus nepagrįstais.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skaidrumo principas reiškia perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti: konkurso sąlygų aiškumą ir suprantamą išdėstymą, paskelbimą ir taikymą; konkurso sąlygų keitimą įstatymo ar konkurso sąlygų aiškumą ir suprantamą išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą; konkurso sąlygų keitimą įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; vienodą požiūrį į konkurso dalyvius. Perkančioji organizacija turi nustatyti aiškius pasiūlymų vertinimo kriterijus ir juos vienodai laikyti visiems pasiūlymus pateikusiems subjektams, tačiau skaidrumo principo laikymasis nesuponuoja būtinybės pirkimo dokumentuose atskleisti pirkimui skiriamų lėšų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinė skundą pateiktais atsikirtimais, jog teisės aktai neįpareigoja perkančiųjų organizacijų viešai (kartu su pirkimo dokumentais) skelbti, kokia kaina bus laikoma priimtina, o kokia - per didelė. Paskelbus viešai, kokią kainą perkančioji organizacija laikys tinkama, tai galėtų daryti įtaką tiekėjų siūlomoms kainoms ir iškreipti pirkimo dalyvių konkurencines sąlygas, nes tiekėjai, žinodami, kokią maksimalią kainą sutinka mokėti perkančioji organizacija, teiktų pasiūlymus, orientuodamiesi būtent į šią maksimalią kainą, o ne į savo įkainius.

Kaip minėta nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog perkančiajai organizacijai (atsakovui) viešajam pirkimui, sudarytam iš dviejų dalių, skyrus iš viso 1 652 893 Eur be PVM, o apeliantui pateikus pasiūlymą antrajai pirkimo daliai už 199 850,48 Eur, ginčo pirkime sudėjus pasiūlymų mažiausias kainas I ir II pirkimo objekto dalims, pasiūlymų vertė viršijo pirkimui planuotas skirti lėšas, todėl atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą atmesti visų tiekėjų pasiūlymus I ir II pirkimo objekto dalims dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog perkančioji organizacija privalėjo pagrįsti, kad yra per dideli įkainiai, bet ne bendra visų darbų kaina.

Kaip minėta, VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą reglamentavimą, sprendžia, jog atsakovui įstatymo pagrindu yra suteikta teisė atmesti tiekėjų pasiūlymus dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, o ne dėl per dideliu įkainių.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas, vykdydamas pirkimą, pasirinko kainos apskaičiavimo būdą - fiksuoto įkainio kainodara, tačiau aiškiai rangos sutarties projekto, pridėto prie supaprastinto atviro konkurso sąlygų 2.1 p. nurodė, jog Bendra sutarties kaina ne didesne kaip (įrašyti pasiūlymo kainą) su PVM“. Be to, kaip minėta atsakovas nustatė pirkimo apimtį – iš viso 1 652 893 Eur be PVM. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas neapgrįstai teigia, jog perkančioji organizaciją vertindama, ar nėra pasiūlyta per didelė kaina, vertinti privalėjo tik įkainius, bet ne bendrą kainą, nes pasirinkta fiksuoto įkainio kainodara.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kartu su ieškiniu pateikto prašymo išreikalauti iš atsakovo dokumentus, susijusius su kainų skaičiavimų bei jų pagrindimu tiek dėl pirmojo, tiek dėl antrojo objekto dalies pirkimo (taikant UAB „Sistela patvirtintus ir paskelbtus oficialius statybos darbų įkainius). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl nurodytų dokumentų išreikalavimo, kadangi šie dokumentai nėra reikšmingi bylai. Atsakovas apie pirkimo kainą paskelbė viešai CVP IS. Sutikus su apelianto argumentais dėl pirkimo kainos apskaičiavimo,  pirkimo kaina viršytų perkančiosios organizacijos skirtų pirkimui lėšų dydį ir taip būtų pažeistas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

Bylos duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija viešai per CVP IS paskelbė, kad planuojamo pirkimo „Jonavos rajono seniūnijų vietinių kelių ir gatvių projektavimo, statybos ir priežiūros darbai“ apimtis yra  1 652 893 € be PVM, taip pat buvo paskelbtos pirkimo sąlygos. Ieškovas (apeliantas) pirkimo sąlygų neginčijo įstatymo nustatyta tvarka, papildomos informacijos dėl pirkimui, pirkimo dalims skirtų lėšų perkančiosios organizacijos neprašė, sutiko su pirkimo sąlygomis.

 

Dėl kitų apeliacinio  skundo argumentų

 

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

 

Dėl procesinės bylos baigties, apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo

 

Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, principus ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.

 

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad apeliantui bylinėjimosi  išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai              

Kazys Kailiūnas

 

Danguolė Martinavičienė

 

Egidija Tamošiūnienė