Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-07][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-388-248-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-388-248/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Tingas“ 133822958 atsakovas
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ 121053434 Ieškovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1. Bendrosios nuostatos
3.3.1. Apeliacinis procesas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1.5.2. Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1.19.4. Sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų)
2.1.5. Ieškinio senatis
3.3.1.19. Absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai
2.1.29. Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-388-248/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10966-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.; 3.3.1.19.4 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tingas kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tingas“, trečiasis asmuo V. G., dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, teismo pareigą motyvuoti teismo sprendimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB Tingas 28 962 Eur skolą, 10 426,32 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2004 m. rugsėjo 21 d. sudarė finansinės paramos sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 100 000 Lt (28 962 Eur) paramą, ši iki 2004 m. gruodžio 31 d. turėjo būti grąžinta. Ieškovė 2004 m. rugsėjo 22 d. pagal mokėjimo nurodymą Nr. 1523 pervedė atsakovei 100 000 Lt (28 962 Eur). Mokėjimo nurodymo paskirtyje buvo nurodyta, kad tai mokėjimas pagal 2004 m. rugsėjo 21 d. finansinės paramos sutartį.

4.       Kadangi ieškovė neturėjo pačios sutarties, pagal kurią buvo pervesti pinigai, o asociacijos buhalterinėje apskaitoje šie pinigai buvo apskaityti ir negrąžinti, todėl 2012 m. balandžio 10 d. ieškovė pateikė atsakovei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kad atsakovės skola ieškovei yra 100 000 Lt (28 962 Eur). Atsakovė 2012 m. balandžio 23 d. paprašė informuoti, nuo kada ir kokiu pagrindu susidarė skola, bei pateikti tai įrodančių dokumentų kopijas. Ieškovė 2012 m. gegužės 28 d. informavo atsakovę, kad pagal 2004 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo nurodymą jai buvo pervesta 100 000 Lt (28 962 Eur) suma, ir pareikalavo, kad atsakovė pateiktų dokumentus, nurodančius lėšų gavimo pagrįstumą. Atsakovė nurodė, jog neturi jokių su ieškovei suteikta finansine parama susijusių dokumentų, bei tai, kad ieškovės pervesta 100 000 Lt (28 962 Eur) suma yra ne paskola, o finansinė parama, kuri yra negrąžinama. Ieškovės atstovas paaiškino, kad sutartį reikia vertinti kaip paskolos sutartį, kadangi atsakovė niekada nebuvo ir nėra paramos gavėja, todėl parama jai negalėjo būti teikiama, be to, pervesta suma nebuvo deklaruota kaip ieškovės suteikta parama. Ieškovei atstovaujanti skolų išieškojimo UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 2016 m. vasario 24 d. pateikė atsakovei įspėjimą, kuriuo pareikalavo sumokėti ieškovei 28 962 Eur skolą bei delspinigius. Nors įspėjimas atsakovei paštu buvo įteiktas 2016 m. vasario 29 d., tačiau atsakovė skolos negrąžino iki šiol. Ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, tačiau nustačius, jog jis vis dėlto praleistas, prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 28 962 Eur skolą, 5212,80 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad prie civilinės bylos pridėtame garso įraše, kuriame atsakovės akcininkas K. Š. kalbasi su skolų išieškojimo bendrovės atstovu, K. Š. jokių prieštaravimų dėl finansinės paramos sutarties turinio ar formos nereiškė, nenurodė, kad ji yra suklastota, o tikroji sutartis buvo visai kitokia. Atvirkščiai, šiame pokalbyje jis patvirtino, jog buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią pinigai turėjo būti grąžinti. Kadangi K. Š. savo paaiškinimus pakeitė tik bylos nagrinėjimo metu, teismas konstatavo, jog tai yra gynybinės pozicijos pakeitimas siekiant atsakovei palankaus sprendimo. Teismas nurodė, kad atsakovė, keldama abejones dėl garso įrašo kaip įrodymo tinkamumo, nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti šios sutarties turiniu, todėl finansinės paramos sutarties kopija byloje buvo laikyta tinkamu įrodymu.

7.       Teismas sprendė, kad ieškinio senaties pradžia, atsižvelgiant į tai, kad asociacijos generalinis sekretorius V. G. 2004 m. pats suteikė šią pinigų sumą UAB „Tingas“ ir pats dėl teismui nežinomų priežasčių, galimai būdamas suinteresuotas, visą savo vadovavimo laikotarpį nekėlė šios sumos grąžinimo klausimo, skaičiuotina nuo 2012 m. gegužės 28 d., t. y. kai naujas generalinis sekretorius V. A., suvokęs galimai pažeistas asociacijos teises, kreipėsi į UAB „Tingas“ prašydamas informuoti, kokiu pagrindu buvo pervesti ginčo pinigai. Kadangi atsakovė tikrųjų faktinių aplinkybių neatskleidė, o pasikeitus asociacijos valdymo organams, finansinės paramos sutarties kopiją ieškovė surado tik 2015 m., ieškinys teisme gautas 2016 m. gegužės  30 d., todėl teismas konstatavo, jog 10 metų bendrasis ieškinio terminas nėra praleistas.

8.       Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta finansinės paramos sutartis tokio turinio, kokio sutarties kopija yra pateikta byloje, todėl konstatavo, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ieškovė byloje įrodė, kad 28 962 Eur suma mokėjimo nurodymu atsakovei UAB Tingas“ 2004 m. rugsėjo 22 d. buvo pervesta ir iki šiol nėra grąžinta. Tai patvirtina buvusios asociacijos vyr. buhalterės E. J. rašytinis paaiškinimas ir 2017 m. kovo 1 d. ieškovės pažyma, jog buhalterinėje apskaitoje minėtas avansinis mokėjimas nuo 2004 metų iki šiol yra užregistruotas kaip išankstinis mokėjimas. Atsakovė teigė, kad paskolą grąžino, t. y. per du kartus – 2004 m. pabaigoje ir 2005 m. balandžio mėnesį grąžino po 50 000 Lt (14 481 Eur) grynaisiais pinigais į ieškovės kasą, tačiau tai patvirtinantys kasos pajamų orderiai 2016 m. jau yra sunaikinti, pasibaigus 10 metų saugojimo terminui, todėl šio fakto ji įrodyti negali. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog pinigai ieškovei buvo grąžinti.

9.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Tingas“ apeliacinį skundą, 2018 m. vasario 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. 

10.       Kolegija sprendė, kad atsakovės argumentai, jog 28 962 Eur suma yra avansinis mokėjimas, už kurį UAB „Tingas“ turėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą  patalpas, kurias būtų suteikusi ieškovei naudotis, atmestini kaip neįrodyti, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad, gavusi vadinamąją avansinę įmoką, nupirko nekilnojamąjį turtą ir teikė ieškovei kokias nors patalpas ar paslaugas.

11.       Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip paskolą. Remiantis šalių atstovų paaiškinimų visuma ir kitais byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovei buvo išmokėta 100 000 Lt (28 962 Eur), atsakovė juos gavo, tai įvyko 2004 m. rugsėjo mėnesį, pinigai buvo išmokėti kaip paskola. Net ir nesant nei sutarties originalo, nei kopijos, sandorio esmė ir sąlygos, kolegijos vertinimu, byloje yra nustatytos. Atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, spręsta, kad atsakovė neįrodė, jog paskolintos lėšos yra grąžintos.

12.       Kolegija nustatė, kad kol V. G. ir K. Š. dalyvavo valdant asociaciją „Linava“, UAB Tingas“ atlikto mokėjimo klausimas nebuvo viešinamas ir V. G. nesiėmė jokių priemonių dėl šių lėšų sugrąžinimo ieškovei, priešingai, buvo sunaikintas ar paslėptas ginčo lėšų suteikimo sutarties originalas. Iš byloje pateiktų teismų sprendimų matyti, jog 2012–2014 metais asmenys, kurie buvo ieškovės valdymo organai, taip pat vengė atskleisti informaciją apie  ir jos veiklą, todėl ieškovės nariai buvo priversti kreiptis į teismą su ieškiniais dėl įpareigojimo pateikti informaciją. Situacija pasikeitė tik išrinkus naujos sudėties ieškovės prezidiumą, nuo 2015 m. birželio 10 d. prezidentu išrinktas E. M., o nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. generaliniu sekretoriumi – V. M. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tik 2012 m. gegužės 28 d. naujam ieškovės generaliniam sekretoriui surašius raštą atsakovei dėl lėšų grąžinimo atsirado pagrindas konstatuoti sužinojimą apie pažeistas ieškovės teises ir nuo tos dienos skaičiuoti ieškinio senaties terminą. Ieškinys byloje pareikštas 2016 m. gegužės 30 d., todėl konstatuota, kad bendrasis ieškinio senaties terminas nepraleistas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

13.       Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Tingas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 9 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                       Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, jog šalys buvo sudariusios ne paskolos, o visiškai kitokį sandorį, kuriuo UAB „Tingas“ įsipareigojo suteikti paslaugas ir atliktas pinigų pervedimas buvo avansinis mokėjimas bei vienintelė priežastis, dėl kurios ieškovė gali neturėti sutarties originalo – jeigu pagal šią sutartį buvo visiškai atsiskaityta ir dėl to ji buvo sunaikinta, kaip tai paaiškino ir liudytojas K. Š. Byloje ieškovė negalėjo patvirtinti, ar jos pateikta sutarties kopija atitinka originalą, nes ieškovės atstovas nuosekliai viso proceso pirmosios instancijos metu teigė, kad sutarties originalo ieškovės atstovai apskritai nėra matę.

13.2.                       Ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą, o teismai, konstatuodami, jog ieškinio senaties termino pradžia šiuo konkrečiu atveju skaičiuotina nuo 2012 m. gegužės 28 d., pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, netinkamai nustatė ieškovės sužinojimo apie savo esą pažeistos teisės momentą. Kadangi pati ieškovė pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Tingas“ akcininkas K. Š. ieškovės prezidiumo nariu buvo iki 2010 m. lapkričio 24 d., o dešimties metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, keliamiems 2004 m. rugsėjo 21 d. sutarties bei 2004 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo nurodymo Nr.1523 pagrindu, suėjo 2014 m. rugsėjo mėnesį, tai ieškinys galėjo būti reiškiamas per beveik ketverius metus. Nurodoma, kad ieškovės naujo prezidiumo ir generalinio sekretoriaus išrinkimas nedaro jokios įtakos ieškinio senaties termino eigai. Šiuo atveju pareikštas reikalavimas ginti ne administracijos vadovo, kaip fizinio asmens, bet juridinio asmens pažeistą teisę. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų akivaizdžiai matyti, kad 100 000 Lt (28 962 Eur) lėšų pervedimas atsakovei UAB „Tingas“ buvo įtrauktas į ieškovės apskaitą šio pavedimo įvykdymo dieną  2004 m. rugsėjo 22 d. Vadovaudamasi savo apskaitos duomenimis, ieškovė 2012 m. balandžio 10 d. pranešime Nr. 41-495, adresuotame atsakovei, pateikė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad 2012 m. balandžio 5 d. atsakovės UAB „Tingas“ skola ieškovei sudarė 28 962 Eur, t. y. ieškovė žinojo ir visą laiką fiksavo savo apskaitoje atsakovės ginčo skolą. Tuo metu, kai ieškovė kartu su 2012 m. balandžio 10 d. pranešimu Nr. 41-495 pateikė atsakovei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą su jame nurodyta tariama atsakovės UAB „Tingas“ skola ieškovei, iki ieškinio senaties termino pabaigos buvo likę daugiau nei dveji metai. Taigi ieškovė turėjo visas galimybes pareikšti šį ieškinį nepraleidusi ieškinio senaties termino, tačiau to nepadarė.

13.3.                      Teismai tendencingai, išskirtinai ieškovės naudai interpretavo byloje surinktus įrodymus, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nes pirmosios instancijos teismas leido ieškovei nepateikti į šią bylą ieškovės skolininkų sąrašo, taip pat ieškovės teisėsaugos institucijoms rašytų pareiškimų dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo trečiojo asmens V. G. atžvilgiu. 

13.4.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013 suformuota praktika, nes paminėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013 esantys išaiškinimai galėtų būti taikomi ne atsakovei šioje byloje, o trečiajam asmeniui, jeigu ieškovė keltų jam bylą dėl žalos atlyginimo.

14.       Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės UAB „Tingas kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: 

14.1.                      Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl tai, kad apeliacinės instancijos teismas neaptarė kiekvieno atsakovės apeliacinio skundo argumento, nereiškia, jog skundas buvo netinkamai išnagrinėtas. Vien tai, kad byloje yra tik finansinės paramos sutarties kopija, savaime nereiškia, jog šia sutartimi kaip įrodymu negalima vadovautis, o atsakovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie įrodytų, kad teismai, remdamiesi šios sutarties kopija, padarė proceso teisės normų pažeidimų. Be to, finansinės paramos sutarties kopijoje yra šalių atstovų parašai ir antspaudai. Sutarties pavadinimas ir data atitinka pagal šią sutartį atlikto mokėjimo paskirtyje nurodytą sutarties pavadinimą ir datą, taip pat V. G. teismo posėdyje pripažino, kad būtent tokia sutartis ir buvo sudaryta. Byloje pateiktame garso įraše K. Š. taip pat nereiškė jokio prieštaravimo dėl finansinės paramos sutarties turinio. Išskyrus atsakovės direktorės V. S. ir akcininko K. Š. paaiškinimus, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų jų versiją, kad šalių sudaryta sutartis buvo kitokio turinio. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ji turėjo grąžinti ginčo lėšas. 

14.2.                      Atsakovė, ginčydama teismų nustatytas aplinkybes ir teikdama savo faktinių aplinkybių versijas, kelia fakto klausimus, kurie kasacine tvarka nenagrinėtini. Nebuvo pažeistas rungimosi principas atmetant atsakovės prašymus dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo. Atsakovės prašymas išreikalauti ikiteisminio tyrimo duomenis pagrįstai buvo atmestas, nes ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini. Ieškovė skolininkų sąrašų neturi, todėl pagrįstai buvo atmestas prašymas dėl tokių sąrašų išreikalavimo.

14.3.                      Teismai tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pripažino, kad šioje konkrečioje byloje ieškinio senaties pradžiai turi reikšmės ieškovės generalinio sekretoriaus pasikeitimas. Nagrinėjamu atveju ginčo mokėjimas atliktas 2004 m. rugsėjo 22 d., o jo paskirtyje nurodyta, kad tai mokėjimas pagal 2004 m. rugsėjo 21 d. paramos sutartį. Dėl to, nežinant aplinkybių, kurios paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, atrodytų, jog atsakovei pervesta finansinė parama, kuri yra negrąžinama. Nuo 1991 m. iki 2010 m. lapkričio 29 d. ieškovės generaliniu sekretoriumi nepertraukiamai buvo V. G., kuriam vadovaujant buvo atliktas mokėjimas, ir per visą jo vadovavimo laikotarpį mokėjimo klausimas nebuvo viešinamas. Atsakovės akcininkas yra K. Š., kuris nuo 2002 m. iki 2010 m. lapkričio 24 d. ėjo prezidiumo nario pareigas, ir pinigai jo įmonei buvo pervesti būtent pasinaudojant jo ryšiais ir einamomis pareigomis. V. G., atšauktas iš ieškovės generalinio sekretoriaus pareigų, paskirtam naujam generaliniam sekretoriui neperdavė finansinės paramos sutarties su atsakove ir neatskleidė šios sutarties sudarymo aplinkybių, todėl nebuvo galima suvokti ieškovės teisių pažeidimo. 2015 m. birželio 10 d. ieškovės prezidentu buvo išrinktas E. M., o 2015 m. rugsėjo 7 d. generaliniu sekretoriumi buvo išrinktas V. M. Jų iniciatyva buvo pradėti tikrinti buvusių ieškovės valdymo organų sudaryti sandoriai ir reiškiami ieškiniai, kuriais siekiama apginti ieškovės pažeistas teises. Būtent atliekant sandorių patikrinimą pavyko rasti su atsakove sudarytos finansinės paramos sutarties kopiją ir tada paaiškėjo, kad atsakovei pervesta ginčo suma buvo ne negrąžinama finansinė parama, o paskola. Juridinis asmuo neturi realios galimybės apie savo pažeistas teises sužinoti neteisėto mokėjimo atlikimo metu ir ginti savo pažeistas teises per asmens, kuriam vadovaujant buvo atliktas mokėjimas, vadovavimo juridiniam asmeniui laikotarpį. Dėl to ieškinio senaties termino eiga turėtų būti pradedama skaičiuoti ne anksčiau kaip nuo tos dienos, kai naujai paskirtas juridinio asmens vadovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ieškovės pažeistas teises. Jeigu kasacinis teismas nuspręstų, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir ieškinio senaties terminas buvo praleistas, apeliacinės instancijos teismui turėtų būti grąžinamas spręsti klausimas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl ieškinio senaties taikymo

 

15.       Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis).

16.       Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

17.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką).

18.       Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, teisės taikymo aspektu patikrina, ar bylą nagrinėję teismai teisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016 35 punktą; ir kt.).

20.       Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; ir kt.).

21.       Nutarties 20 punkte aptarta taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys. Tuo atveju, kai įstatymai nustato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ieškinio senaties termino pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino pradžia. Kai įstatymai ieškinio senaties termino pradžią susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2010; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 46 punktas). 

22.       Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia nustatytina pagal subjektyvųjį momentą, t. y. nuo tada, kai naujasis įmonės vadovas suvokė apie pažeistas įmonės teises  kad atsakovei yra išmokėtos ir šios negrąžintos lėšos. 

23.       Šiuo atveju ginčas tarp šalių kilęs dėl sutartinės prievolės vykdymo. 2004 m. rugsėjo 21 d. sutartyje nustatytas gautų pinigų grąžinimo terminas – iki 2004 m. gruodžio 31 d. Pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalį, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Būtent ši teisės norma taikytina, šiuo atveju nustatant ieškinio senaties termino pradžią. Taigi, ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl pinigų grąžinimo reikšti prasidėjo 2005 m. sausio 1 d. Ieškovė, kreipdamasi į teismą 2016 m. gegužės 30 d., 10 metų ieškinio senaties terminą praleido.

24.       Bylą nagrinėję teismai, nustatydami ieškinio senaties termino pradžią, ne tik taikė ne tą materialiosios teisės normą, bet ir be pagrindo rėmėsi 2013 m. spalio 11 d. kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013. 

25.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012; kt.).

26.       Byloje, kuria rėmėsi teismai, ieškinio senaties termino pradžia nustatyta esant kitoms aplinkybėms nei nagrinėjamoje byloje: toje byloje buvo nagrinėjamas reikalavimas atlyginti žalą, ieškinys pareikštas įmonės vadovei, dėl kurios netinkamo pareigų vykdymo ir atsirado žala; nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas kitam juridiniam asmeniui dėl sutartinės prievolės nevykdymo. Paminėtina, kad nutartyje Nr. 3K-3-427/2013 nurodyta bendra teismų praktikos tendencija, kad tiek juridiniam asmeniui, kaip sandorių šaliai, tiek juridinio asmens organams apie įmonės sudaromus sandorius paprastai tampa žinoma nuo jų sudarymo momento; remiantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimą; juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimą jiems atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikšti ieškinį teisme, ir pažymėta, kad kitoks sužinojimo momentas toje byloje nustatomas konkrečių, būtent toje byloje susiklosčiusių, aplinkybių kontekste ir taikant teisingumo principą.  

27.       Teismo praktikos, kai senaties termino pradžia nustatyta aplinkybių, būdingų tik tai konkrečiai bylai, kontekste, plėtimas ir pritaikymas kitiems atvejams, senaties termino pradžią skaičiuojant nuo tada, kai apie pažeistą juridinio asmens teisę sužinojo jo naujasis vadovas, sukurtų situaciją, kai, pasikeitus įmonės vadovui, atsirastų galimybė ginti teises, pažeistas prieš daugelį metų. Taip būtų paneigta ieškinio senaties instituto paskirtis, galimai neužtikrinta priešingų šalių interesų pusiausvyra ir teisinių santykių stabilumas (nutarties 17 punktas).

28.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad gi nčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas,  kaip ir ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas, yra fakto klausimas, kurį,  įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

30.       Šioje byloje atsakovei nuo pareikšto ieškinio ginantis, be kita ko, ir ieškinio senatimi, ieškovė pateikė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nurodydama jame praleidimo priežastis. Teismai, konstatavę, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, šio prašymo nesvarstė, tačiau prašyme nurodytas priežastis  (paskola suteikta dėl paskolos gavėjo akcininko K. Š. einamų pareigų asociacijoje (prezidiumo narys); asociacijos generalinis sekretorius V. G., pasirašęs sutartį asociacijos vardu, nebuvo suinteresuotas suteiktų pinigų susigrąžinimu, kol    K. Š. dalyvavo valdant įmonę, nesiėmė priemonių pinigams susigrąžinti, neperdavė su tuo susijusių dokumentų naujai vadovybei, neteikė prašomos informacijos, su dabartine asociacijos vadovybe nebendradarbiavo, tokios informacijos neteikė ir atsakovė, kas apsunkino ieškovei galimybę išsiaiškinti su atliktu mokėjimu susijusias aplinkybes) vertino ir jų pagrindu sprendė, kada ieškovei tapo žinoma apie pažeistą savo teisę. Dėl to laikytina, kad faktinės aplinkybės, trukdžiusios ieškovei laiku pareikšti ieškinį, yra nustatytos, o teismų atliktas jų vertinimas suponuoja išvadą, kad senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.

 

Dėl apeliacijos ribų, teismo pareigos motyvuoti sprendimą ir kitų proceso teisės klausimų

 

31.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį, apibrėžiantį bylos nagrinėjimo ribas, kadangi pasisakė ne dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

32.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013) kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu.

33.       Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

34.       Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20, par. 61). 

35.       Jei sprendimas (nutartis) be motyvų, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 340 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

36.       Taigi, teismų praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui. Todėl ir nagrinėjamoje byloje atsakovės motyvai dėl nepakankamo nutarties motyvavimo bus tikrinami teismų praktikos suformuotų taisyklių kontekste.

37.       Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta kitokio turinio sutartis nei ta, kurios kopija pateikta į bylą.

38.       Kasacinio teismo pasisakyta, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punktą). Taigi, dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo diskrecijai; jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų.

39.       Nagrinėjamu atveju teismas nurodė įrodymus, patvirtinančius paskolos teisinius santykius, bei konstatavo, kad jie yra pakankami ir nesant sutarties originalo. Taip pat lakoniškai aptarti ir liudytojų parodymai bei atsakovės pozicija tiek teisme, tiek iki ginčui patenkant į teismą. Pažymėtina, kad detaliau šie įrodymai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, akcentuotas jų prieštaringumas bei nenuoseklumas ir pažymėta, kad versiją apie kitokio turinio sutarties buvimą atsakovė iškėlė tik nagrinėjant bylą teisme.

40.       Sutiktina su atsakove, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje neatsakyta į argumentus apie tai, kad atsakovei ieškovės pervesti pinigai į buhalterinę apskaitą buvo įtraukti kaip avansinis mokėjimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apskaitos dokumentai, be pagrindinės savo funkcijos – patvirtinti ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį, gali būti vienas iš įrodymų, patvirtinančių sutartinių santykių egzistavimą, tačiau sutartinių santykių kvalifikavimą lemia ne pagal juos mokamų pinigų apskaita buhalteriniuose dokumentuose, o sutarties šalių teisių ir pareigų pobūdis ir apimtis, dėl kurių susitarta sutartyje. Paminėtina, kad buvusi ieškovės vyr. buhalterė  paaiškinime nurodė, jog lėšas kaip avansinį mokėjimą apskaitė dėl to, kad nepakako dokumentų joms kaip paramos suteikimui apskaityti. Atsakovė, teigdama, kad sutartis buvo sudaryta dėl paslaugų suteikimo, nenurodė, dėl kokių konkrečių paslaugų, už kurias, pasak atsakovės, buvo sumokėtas avansas, teikimo buvo susitarta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų apie buhalterinę apskaitą aptarimas nebūtų lėmęs kitokios teismo išvados dėl sutartinių santykių kvalifikavimo, todėl jų neaptarimas nutartyje nelaikytinas tokiu proceso normų pažeidimu, kuris gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

41.       Kiti kasaciniame skunde nurodomi kaip apeliacinės instancijos teismo neaptarti apeliacinio skundo argumentai (kad ieškovė nepateikė informacijos apie kitus skolininkus, apie pradėtus ikiteisminius tyrimus ir pan.) nėra reikšmingi sprendžiant šioje byloje nagrinėjamą ginčą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai dėl jų nepasisakė.

42.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas iš esmės neprieštarauja CPK 331 straipsnio 4 daliai, kasacinio teismo formuojamai praktikai, todėl kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties nemotyvavimo kaip pagrindo panaikinti procesinį sprendimą yra nepagrįsti. Tai, kad ieškovė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, nėra pagrindas pripažinti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimą nemotyvuotu ir konstatuoti bylą nagrinėjusio teismo procesinio sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

43.       Kasacinio skundo argumentai dėl rungimosi, dispozityvumo, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principų pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nulemti atsakovės nesutikimo su teismų išvadomis ir ginčo išsprendimo jos nenaudai, nėra pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, leidžiančiomis konstatuoti tokio pažeidimo buvimą.

 

Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos

 

44.       Kasacinį skundą grindžiant nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 punktas), būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

45.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Praktika formuojama nagrinėjant konkrečias bylas, per jose priimamas nutartis (plenarinės sesijos nutarimus). Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties atitikties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime, nurodomame atsakovės, suformuluotoms taisyklėms. 

46.       Kasaciniame skunde taip pat nurodoma kasacinio teismo praktika, susijusi su ieškinio senaties termino pradžios nustatymu pagal subjektyvų momentą (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistą teisę), kurios, atsakovės manymu, apeliacinės instancijos teismas nepaisė. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškinio senaties termino pradžia šiuo atveju skaičiuotina pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalies taisykles, ši praktika neaktuali, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako. Dėl netinkamo rėmimosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013 šioje nutartyje jau pasisakyta (24–27 punktai), kolegija išdėstytų argumentų nekartoja.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

47.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nepaisant padarytų materialiosios teisės dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taikymo klaidų, tenkindamas ieškovės ieškinį, šalių ginčą išsprendė teisingai. Dėl to skundžiama nutartis paliekama galioti iš esmės nepakeista, ją papildant nuostata, kad ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

48.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

49.       Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 1306,80 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, sprendžia, kad ieškovės prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.

50.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 7,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ (j. a. k. 121053434) UAB „Tingas(j. a. k.133822958) 1306,80 (vieną tūkstantį tris šimtus šešis Eur 80 ct) Eur išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš UAB „Tingas(j. a. k.133822958) 7,82 Eur (septynis Eur 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Gražina Davidonienė

 

 

        Virgilijus Grabinskas

 

        

        Birutė Janavičiūtė

        

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK1 1.124 str. Ieškinio senaties samprata
  • CK1 1.126 str. Ieškinio senaties taikymas
  • 3K-3-51-701/2018
  • CPK
  • 3K-3-342-686/2016
  • 3K-7-34/2011
  • 3K-3-425-686/2015
  • 3K-7-43-706/2016
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • 3K-3-427/2013
  • 3K-3-364/2007
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-107/2010
  • 3K-3-252/2010
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 3K-3-344/2011
  • 3K-3-406/2013
  • 3K-3-298-687/2015
  • 3K-3-395-469/2016
  • CPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos