Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-50-2010].doc
Bylos nr.: 2K-50/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 2K-50/2010

        Procesinio sprendimo kategorija

          2.1.15.3.3.2.(S)

         

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. kovo 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis pakeistas - E. B. M. N. nuosprendžiu priteista neturtinės žalos atlyginimo suma padidinta iki 20 000 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

           Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu M. N. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, M. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Iš M. N. nukentėjusiajai E.B. priteista 8273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2500 Lt advokato pagalbai apmokėti.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

 

nustatė:

 

    M. N. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 30 d., apie 16.50 val.,  Klaipėdoje, Baltijos pr., ties įvažiavimu į Taikos pr. žiedinę sankryžą, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz S350“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmąja eismo juosta, tiesiame kelio ruože, esant sausam asfaltui, dirbtiniam apšvietimui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė reikiamo atstumo iki priekyje važiavusio bei sustojusio automobilio „Ford Escort“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kurį vairavo E. B., taip pažeisdamas KET 51, 53 ir 171 punktų reikalavimus, dėl to atsitrenkė į galinę jo dalį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. N. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir netinkamai pritaikė civilinės teisės normas. M. N. teigia, kad teismas, padidindamas nukentėjusiajai E. B. iš jo priteistos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt, pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, apeliacinės instancijos teismas objektyviai neįvertino nukentėjusiosios realių sveikatos sužalojimo pasekmių, nes vadovavosi tik prielaidomis, kad ateityje minėtos pasekmės sveikatai gali atsirasti. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, bei į jo turtinę padėtį.

Atsiliepime į nuteistojo M. N. kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta ir teisinga. Kasatoriaus teiginiai, kad po patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo dar papildomai reikia įrodyti tą aplinkybę, jog šis sužalojimas ateityje turės įtakos nukentėjusiosios sveikatai, yra niekuo neparemti. Prokuroro nuomone, akivaizdu, kad sužalojimai, kuriuos dėl M. N. padarytos veikos patyrė nukentėjusioji, neišvengiamai atsilieps nukentėjusiosios sveikatai ateityje. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. B. dėl autoįvykio metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Nukentėjusiajai buvo taikomas ilgas ir sudėtingas gydymas, dėl patirto sužalojimo buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė tinkamai prižiūrėti vaikus, rūpintis jų auklėjimu bei galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Todėl, prokuroro, nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į paminėtas aplinkybes. Prokuroras teigia, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali tapti lemiamu kriterijumi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Juolab, kad į šią aplinkybę, kartu su kitomis bylos aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje atsižvelgė.

Atsiliepime į nuteistojo M. N. kasacinį skundą nukentėjusioji E. B. siūlo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji nurodo, kad teismai tinkamai išnagrinėjo bylą – teisingai nustatė įvykio aplinkybes, kvalifikavo M. N. veiksmus ir paskyrė bausmę, taip pat priėmė teisingus sprendimus dėl žalos atlyginimo. E. B. nuomone, kasatoriaus, kaip atsakingo asmens, už jai padarytą žalą turtinė padėtis yra nelygiavertė padaryto nusikaltimo pasekmėms. Kasatorius yra sveikas, jaunas, darbingo amžiaus, todėl jo dabartinė nurodoma turtinė padėtis negali lemti neturtinės žalos dydžio, nes tokiu būdu būtų pažeistos nukentėjusiosios teisės ir interesai bei liktų neįgyvendintas teisingumo principas.

 

             Nuteistojo M. N. kasacinis skundas atmestinas.

 

 

Dėl BPK 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies taikymo

 

Kasaciniame skunde kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo nustatytą ir priteistą iš jo neturtinės žalos dydį.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, vadinasi, buvo pagrindas tenkinti nukentėjusiosios E. B. civilinį ieškinį.

BPK 115 straipsnio 1 dalis reikalauja įrodyti ieškinio dydį. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atmestas nuteistojo M.N. apeliacinis skundas ir pripažinta, kad pagal BK 281 straipsnio 3 dalį jis nuteistas pagrįstai ir teisėtai. Kasaciniu skundu nuteistasis BK 281 straipsnio 3 dalies pritaikymo neginčija. Taip pat neginčijama nukentėjusiosios teisė reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau kasatorius nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, nustatytu apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Taigi dėl BPK 109-110 straipsnių reikalavimų vykdymo pagal kasacinio skundo argumentus abejonių nekilo, o žalos dydžio nustatymas yra vertinimo, o ne teisės taikymo klausimas, todėl pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas, tikrindamas nuosprendžio ir nutarties dalis dėl žalos priteisimo, patikrina, ar žemesnės pakopos teismai nepažeidė BPK reikalavimų ir tinkamai taikė civilinės teisės normas. Šios bylos atveju – normas, nustatančias neturtinės žalos turinį, ir jos dydžio nustatymo kriterijus.

Vertinant neturtinės žalos turinį baudžiamosiose bylose, remiamasi CK 6.250 straipsniu, kuriame nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam padaryta žala. Nukentėjusioji E. B. civilinio ieškinio pareiškime nurodė neturtinės žalos 75 000 Lt dydį. Galutinai žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu nukentėjusiosios E. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, iš nuteistojo M. N. priteista 8 273,60 Lt. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi neturtinės žalos atlyginimo iš M. N. suma padidinta iki 20 000 Lt.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šio įstatymo nuostatą teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio motyvų matyti, kad nustatant neturtinės žalos dydį teismas akcentavo kaltininko turtinę padėtį. Kaip visiškai teisingai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kaltininko turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju.

Kaip išplaukia iš 6.250 straipsnio 2 dalies turinio, kaltininko turtinės padėties kriterijus nėra pirmutinis. Įstatymas tarp neturtinės žalos nustatymo kriterijų į pirmą planą iškelia neturtinės žalos pasekmes. Būtent šis kriterijus akcentuojamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartyje motyvuojant neturtinės žalos dydžio pakeitimą – t. y. jos padidinimą iki 20 000 Lt. Tokio sprendimo motyvai išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų ar netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos, todėl nuteistojo kasacinis skundas atmestinas. 

 

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo M. N. kasacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                             Vladislovas Ranonis

 

 

                           Aldona Rakauskienė

 

 

                           Josifas Tomaševičius