Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-03-20][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-129-378-2017].docx
Bylos nr.: e3K-3-129-378/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 188710638 atsakovas
CBF SIA „Binders“ 40003164644 Ieškovas
AB „Panevėžio keliai“ 147710353 trečiasis asmuo
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
3. BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
3.2. Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
3.2.6. dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Civilinė byla Nr. e3K-3-129-378/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00746-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. kovo 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendrovės CBF SIA „Binderskasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės CBF SIA „Bindersieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Panevėžio keliai“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių užsienio tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti, vertinimą, aiškinimo bei taikymo.
  2. Ieškovė bendrovė CBF SIA „Binders (toliau – ir ieškovė, kasatorė) prašė panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2016 m. kovo 18 d. sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės bendrov CBF SIA „Binders“ ir SIA „Limbažu ceļi“ pasiūlymą dėl 5 pirkimo dalies ir 2016 m. kovo 31 d. sprendimą dėl 5 pirkimo dalies pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo paskelbimo ir pirkimo sutarties sudarymo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangų paprastojo remonto darbai VĮ „Panevėžio regiono keliai“ prižiūrimuose kelių ruožuose“ (toliau – Konkursas); nustatė pasiūlymų pateikimo terminą – 2016 m. sausio 19 d. Ieškovė kartu su bendrove SIA „Limbažu ceļipateikė pasiūlymą dėl Konkurso 5 dalies. Perkančioji organizacija paprašė ieškovę patikslinti kvalifikacijos duomenis pateikti partnerei bendrovei SIA „Limbažu ceļi“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą įmonės kvalifikacijos atestatą arba teisės pripažinimo pažymą, patvirtinančią, kad ji yra kvalifikuota pagal Konkurso sąlygų 11.6 punkto reikalavimus (statinių kategorijos – ypatingi statiniai; statinių grupės – susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai; statybos darbų sritys – bendrieji statybos darbai).
  4. Ieškovė 2016 m. vasario 22 d. pateikė VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau – Sertifikavimo centras) 2016 m. vasario 3 d. išduotą teisės pripažinimo dokumentą, kuriuo bendrovei SIA „Limbažu ceļi“ suteikta teisė Lietuvos Respublikoje būti ypatingo statinio statybos rangove, tačiau ieškovės ir jos partnerės pasiūlymas (o vėliau ir pretenzija) buvo atmestas, nurodant, kad jis neatitiko Konkurso sąlygų 11.6 punkto reikalavimų, nes bendrovė SIA Limbažu ceļi“ iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neturėjo teisės Lietuvoje verstis atitinkama ūkine veikla (jai nebuvo išduota teisės pripažinimo pažyma).
  5. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad dėl objektyvių priežasčių (užtrukus procedūroms, kurios nuo jos nepriklauso) negalėjo pateikti teisės pripažinimo pažymos kartu su pasiūlymu, pažymėjo, jog 2016 m. vasario 3 d. išduotas teisės pripažinimo dokumentas patvirtina bendrovės SIA Limbažu ceļi“ iki 2016 m. sausio 7 d. įgytą patirtį. Perkančioji organizacija, atmesdama kvalifikacijos reikalavimus atitinkančio tiekėjo pasiūlymą, apribojo konkurenciją, suteikė pirmenybę vietos tiekėjams, diskriminavo užsienio tiekėją.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas, remdamasis statybos techninio reglamento STR 1.02.07:2004 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (toliau – STR 1.02.07:2004), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. D1-549, 1.1, 4, 34, 42.2 punktais, sprendė, kad teisė būti ypatingo statinio rangovu įgyjama ne nuo prašymo pateikimo Sertifikavimo centrui dienos, o tik pripažinus Europos Sąjungos valstybės narės juridinio asmens kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiška veikla, t. y. įvertinus statybos įmonės veikos dokumentų atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams ir priėmus atitinkamą sprendimą – išdavus dokumentą. Dėl to 2016 m. vasario 3 d. išduotas teisės pripažinimo dokumentas nepatvirtina, kad bendrovė SIA „Limbažu ceļi“ atitiko kvalifikacijos reikalavimą 2016 m. sausio 7 d., kai ieškovė kreipėsi į Sertifikavimo centrą. Perkančioji organizacija pagrįstai sprendė, kad bendrovė SIA „Limbažu ceļi“ pasiūlymo pateikimo metu neatitiko Konkurso sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų.
  3. Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo galimybę nuo 2015 m. gruodžio 2 d. susipažinti su būsimo viešojo pirkimo techninėmis specifikacijomis, kuriose buvo nurodyta, jog darbus galės atlikti tik atestuota įmonė, turinti teisę vykdyti darbus valstybinės reikšmės keliuose. Ieškovė, apdairi ir profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, planuodama teikti Konkurso pasiūlymą, turėjo įvertinti turimus dokumentus ir reikalingų gauti dokumentų išdavimo terminus, prašyti atsakovę pratęsti pasiūlymo pateikimo terminą ar siekti, kad teisės pripažinimo dokumentas būtų išduotas skubos tvarka.
  4. Teismo vertinimu, ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nedėjo pastangų, kad reikiamus dokumentus gautų laiku, todėl perkančioji organizacija pagrįstai jos nurodytas priežastis dėl dokumento nepateikimo iki nurodyto termino laikė nepakankamomis priimti pavėluotai pateiktą dokumentą. Nėra pagrindo konstatuoti, kad perkančioji organizacija apribojo konkurenciją ir suteikė pirmenybę vietos tiekėjui, nes Konkurso sąlygos yra pakankamai aiškios, nedviprasmiškos, jose nurodyta institucija, išduodanti atitinkamus dokumentus (Konkurso sąlygų 11.6 punktas), aiškiai apibrėžti terminai. Taip pat byloje nėra duomenų, kad perkančioji organizacija, vertindama skirtingų tiekėjų kvalifikacijos atitiktį, Konkurso sąlygas aiškino ir taikė skirtingai.
  5. Teismas nesirėmė ieškovės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1153/2012, nes pripažino, kad šioje nutartyje nustatytos aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, skiriasi taikomi teisės aktai.
  6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą nepakeistą.
  7. Kolegija sutiko su šios nutarties 7 punkte nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, pažymėjo, kad Sertifikavimo centro užsienio juridiniam asmeniui išduodamas dokumentas pirmiausia jam suteikia teisę vykdyti tam tikrą veiklą ir tik po to patvirtina tokio asmens kvalifikaciją užsiimti konkrečia veikla. Dėl to pripažinimo dokumentas patvirtina užsienio subjekto padėtį pažymos išdavimo dieną, bet ne prašymo ir dokumentų pateikimo kompetentingai institucijai dieną.
  8. Kadangi užsienio šalies juridinio asmens teisę būti ypatingojo statinio statytoju patvirtina tik tokios teisės pripažinimo pažyma, tai kolegija atmetė ieškovės argumentus, jog jos teisę užsiimti ginčo veikla įrodė kiti perkančiajai organizacijai pateikti dokumentai.
  9. Kolegija nesirėmė ieškovės nurodyta teismų praktika, nes ji suformuota vertinant kitokio pobūdžio dokumentus, pagrindžiančius atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nuo kurių (ne)egzistavimo nepriklausė subjektų teisė verstis tam tikra veikla. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1153/2012 išaiškinimai pateikti vertinant kitokią faktinę situaciją – kai teisės pripažinimo dokumentas siekiančiam gauti asmeniui galėjo būti išduotas dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl teismas padarė išvadą, kad dokumentai perkančiajai organizacijai nebuvo pateikti laiku dėl objektyvių, nuo tiekėjo valios nepriklausančių aplinkybių.
  10. Kolegija padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog perkančioji organizacija ieškovei ar jos partnerei taikė diskriminacines sąlygas, ribojo konkurenciją. Konkurso sąlygų 11.6 punkto reikalavimas buvo taikomas visiems jo dalyviams, toks reikalavimas kyla iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1153/2012 suformuotu precedentu, kad pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui pateikta teisės pripažinimo pažyma patvirtino faktą, jog ekspertas turėjo reikalaujamą kvalifikaciją pasiūlymų pateikimo dieną. Šios ir nurodytos bylos esminės faktinės aplinkybės sutapo (abiem atvejais į Sertifikavimo centrą dėl pažymos išdavimo kreiptasi dar prieš pasiūlymų pateikimo termino pabaigą, tačiau ji išduota šiam terminui jau pasibaigus), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, buvo būtina remtis nurodytoje nutartyje suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.
    2. 2016 m. vasario 3 d. išduota teisės pripažinimo pažyma patvirtina 2016 m. sausio 7 d. tiekėjos turėtą kvalifikaciją, nes būtent šią kreipimosi į Sertifikavimo centrą dieną jam buvo pateikti visi iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos kilmės valstybėje bendrovei SIA Limbažu ceļiišduoti dokumentai, kurie yra faktinis jos kvalifikaciją patvirtinantis šaltinis (papildomų dokumentų po nurodytos datos nebuvo teikiama). Tai patvirtina, kad kasatorės partnerė dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos objektyviai ir faktiškai buvo sukaupusi visą reikiamą patirtį ir kompetenciją, skirtą būti ypatingo statinio statybos rangovu Lietuvos Respublikoje. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad teisės pripažinimo pažyma buvo išduota vėliau, nei baigėsi pasiūlymų pateikimo terminas; vien dėl to negali keistis tiekėjo kvalifikacijos, kaip objektyvios kategorijos, teisinis vertinimas.
    3. Teisės pripažinimo pažyma kvalifikuotina kaip dokumentas, patvirtinantis tiekėjo faktinę (objektyvią) padėtį, egzistavusią prašymo ir dokumentų pateikimo kompetentingai institucijai dieną. Pagal kasacinio teismo praktiką kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015).
  2. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1153/2012; skundžiamoje nutartyje pateikė argumentus, dėl kokių priežasčių taip nusprendė.
    2. Pagal Statybos įstatymo, STR 1.02.07:2004 ir statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau – STR 1.08.02:2002), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, nuostatas teisę būti ypatingų statinių statybos rangovu turi tik atestuotas rangovas arba rangovas, kurio kilmės valstybėje turima teisė užsiimti analogiškų statinių statybos veikla yra pripažinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Rangovų atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka tik Sertifikavimo centras; perkančioji organizacija negali spręsti ir pripažinti, kad kilmės valstybėje dalyvio įgyti dokumentai suteikia jam teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad teismai pagrįstai sprendė, jog teisė būti ypatingo statinio rangovu įgyjama ne nuo prašymo pateikimo Sertifikavimo centrui dienos, bet tik pripažinus asmens kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiška veikla.
    3. Pagal STR 1.02.07:2004 31–33 punktų nuostatas pateikus prašymą dėl teisės pripažinimo dokumento išdavimo pirmiausia patikrinama, ar pateikti visi STR 1.02.07:2004 nurodyti dokumentai, ir tik po to atestavimo ekspertai nagrinėja prašymą iš esmės, t. y. atlieka dokumentų turinio analizę. Sprendimas pripažinti pareiškėjo kilmės valstybėje turimą teisę gali būti priimamas tik atestavimo ekspertams parengus teigiamą išvadą. Be to, gali būti išduotas siauresnės apimties pripažinimo dokumentas, negu prašoma. Dėl to laikytinas nepagrįstu kasatorės argumentas, kad ji atitiko kvalifikacijos reikalavimus nuo prašymo Sertifikavimo centrui pateikimo dienos. Ji taip pat nepateikė argumentų, kad dėl objektyvių aplinkybių negalėjo gauti teisės pripažinimo dokumento iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
  3. Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad skiriasi šios ir kasatorės nurodytos bylos faktinės aplinkybės (šios nutarties 14 punktas), pagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1153/2012. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime byloje Nr. 26/07 yra išaiškinęs, kad precedentui negalima teikti per daug reikšmės, jo suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, tik analogiškose bylose.
    2. Sertifikavimo centro išduodamas dokumentas pirmiausia suteikia teisę asmeniui vykdyti tam tikrą veiklą ir tik po to patvirtina tokio asmens kvalifikaciją užsiimti šia veikla. Dėl to toks dokumentas patvirtina asmens kvalifikaciją pažymos išdavimo dieną, bet ne dokumentų pateikimo kompetentingai institucijai dieną. Pagal Statybos įstatymo, STR 1.02.07:2004 ir STR 1.08.02:2002 nuostatas, teisę būti ypatingų statinių statybos rangovu turi tik atestuotas rangovas arba rangovas, kurio kilmės valstybėje turima teisė užsiimti analogiškų statinių statybos veikla yra pripažinta teisės aktuose nustatyta tvarka.
    3. Pritarus kasatorės argumentams, perkančioji organizacija privalėtų vertinti tiekėjų kvalifikaciją pagal nepateiktus duomenis, o tai neatitiktų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 1 dalies nuostatų. Jeigu tiekėjai po kvalifikacijos vertinimo etapo turėtų galimybę pateikti kvalifikaciją įrodančius dokumentus, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Kasatorės veiksmai, kai Sertifikavimo centro išduota pažyma be pateisinamų priežasčių buvo pateikta po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, vertintini kaip neteisėti, neatitinkantys viešųjų pirkimų principų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl užsienio tiekėjo kvalifikacijos – teisės verstis atitinkama veikla – įgijimo momento

 

  1. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovės partnerei bendrovei SIA „Limbažu ceļi po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos Sertifikavimo centro išduotas teisės pripažinimo dokumentas patvirtina jos atitiktį Konkurso sąlygų 11.6 punkto reikalavimui (turėti teisę būti ypatingo statinio statybos rangove Lietuvos Respublikoje).
  2. Kasacinis teismas dėl Sertifikavimo centro užsienio ūkio subjektui išduoto dokumento kvalifikavimo yra išsamiai pasisakęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016. Šioje byloje kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad rangovų kvalifikacijos atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, atitinkančioms VPĮ 34 straipsnio nuostatas, įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama statybos veikla suteikiančiais dokumentais (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus jie reikalingi), kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo būti išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino; tokiu būdu užsienio (Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybės narių bei Šveicarijos Konfederacijos) tiekėjų įgyta kvalifikacija laikytina atitinkančia viešojo pirkimo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kad šio pajėgumo patvirtinimo dokumentas Lietuvoje buvo išduotas po galutinės pasiūlymų pateikimo datos (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 45 punktas).
  3. Kitų valstybių (Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybės narių bei Šveicarijos Konfederacijos) tiekėjų (ar bendrus su Lietuvos ūkio subjektais) pasiūlymus dėl užsienio tiekėjų laiku įgytos kvalifikacijos perkančiosios organizacijos privalo vertinti kaip atitinkančius pirkimo sąlygas, išskyrus atvejus, jei bus nustatytas aiškiai socialiai neatsakingas ar nesąžiningas tokių tiekėjų elgesys, darantis įtaką procedūrų operatyvumui, ar dėl pirkimo objekto svarbos ir terminų perkančioji organizacija objektyviai negalės laukti, kol užsienio rangovui bus pripažinta jo teisė veikti Lietuvoje (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 51 punktas).
  4. Cituotos kasacinio teismo nagrinėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės sutampa – ginčas kilo dėl to paties dalyvio (bendrovės SIA „Limbažu ceļi) kvalifikacijos atitikties analogiškai pirkimo sąlygai, jam dalyvaujant tos pačios perkančiosios organizacijos (Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos) vykdomame kitame viešajame pirkime (konkurse); Latvijos kompetentinga institucija teisę verstis veikla suteikiantį dokumentą bendrovei išdavė prieš galutinį pasiūlymų pateikimo terminą, o Lietuvos kompetentinga institucija šią teisę patvirtinantį dokumentą išdavė tokiam terminui pasibaigus; bendrovė SIA Limbažu ceļi“ į Sertifikavimo centrą kreipėsi prieš pasiūlymo pateikimo terminą. Dėl to kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 pateikti išaiškinimai, jų neperrašant, taikytini sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą.
  5. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė faktines aplinkybes, kad bendrovė SIA „Limbažu ceļi“ į Sertifikavimo centrą kreipėsi 2016 m. sausio 7 d., pateikė kilmės šalyje jai išduotus teisę atlikti darbus patvirtinančius dokumentus. Remdamasis šiais dokumentais, Sertifikavimo centras 2016 m. vasario 3 d. išdavė bendrovei teisės pripažinimo dokumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovės partnerės kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai užsienio valstybėje buvo išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino (2016 m. sausio 19 d.) pabaigos, todėl, remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, byloje nenustačius aiškiai socialiai neatsakingo ar nesąžiningo bendrovės SIA „Limbažu ceļi elgesio, pripažintina, kad jos įgyta kvalifikacija atitinka Konkurso sąlygų 11.6 punkto reikalavimą.
  6. Spręsdami priešingai, perkančioji organizacija ir teismai netinkamai taikė VPĮ ir statybas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei dėl to priėmė neteisėtus sprendimus.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

  1. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau šioje nutartyje nurodytais argumentais dėl nustatytų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant ieškovės partnerės kvalifikaciją, konstatuoja, kad ieškovės kasacinis skundas tenkintinas, skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovės sprendimai atmesti ūkio subjektų grupės bendrovių CBF SIA „Binders“ ir SIA „Limbažu ceļi“ pasiūlymą dėl 5 pirkimo dalies, sudaryti šios pirkimo dalies pasiūlymų eilę, paskelbti laimėtoją ir sudaryti pirkimo sutartį naikintini.
  2. Bylos ir Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, viešojo pirkimo sutartis dėl 5 pirkimo dalies nėra sudaryta. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija, panaikinus šios nutarties 25 punkte nurodytus jos sprendimus, įpareigotina vertinti ieškovės ir jos partnerės pasiūlymą siaurąja prasme bei iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę.
  3. Sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nors ieškovė skundė teismui perkančiosios organizacijos sprendimus, susijusius tik su jos pasiūlymo, pateikto 5 pirkimo daliai, atmetimu, tačiau, remiantis Konkurso sąlygomis, 11.6 punkto reikalavimas buvo keliamas visiems Konkurse dalyvaujantiems tiekėjams, nepaisant to, dėl kurios (kurių) iš 5 jo dalių šie teikė savo pasiūlymus. Bylos duomenimis, ieškovė ir jos partnerė pateikė visų Konkurso dalių pasiūlymus, tačiau šie buvo atmesti dėl neatitikties Konkurso sąlygų 11.6 punkto reikalavimui.
  4. Kasaciniam teismui konstatavus, kad ieškovės partnerės bendrovės SIA „Limbažu ceļi“ kvalifikacija nepagrįstai buvo pripažinta neatitinkančia Konkurso sąlygų 11.6 punkto reikalavimų, atsirado prielaidos teisėjų kolegijai ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, susijusių su ieškovės kvalifikacijos vertinimu ir jos pasiūlymo dėl kitų pirkimo dalių atmetimu, teisėtumo.
  5. VPĮ 4238 straipsnio, reglamentuojančio viešųjų pirkimų bylos nagrinėjimo tvarką, 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
  6. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą spręsta dėl situacijų, kai teismas ex officio turėtų priimti tam tikrus sprendimus, nepriklausomai nuo to, kad jų kompetencija pagal VPĮ priskirta perkančiosioms organizacijoms ir (ar) procese dėl šių sprendimų nebuvo pareikšta reikalavimų: pavyzdžiui, pirma, dėl neteisėtai sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014), antra, dėl pirkimo procedūrų nutraukimo (jei jos nepasibaigusios įstatymo pagrindu), kai pagal pareikštą reikalavimą ar savo iniciatyva pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).
  7. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijos sprendimas ex officio nagrinėti perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių klausimą ir dėl kitų ieškovės tiesiogiai neginčytų Konkurso dalių, inter alia (be kita ko), pagrįstas ankstesne kasacinio teismo praktika dėl ginčo šalių grįžimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį; joje, inter alia, pažymėta, kad dėl to paties teismo neteisėtu pripažinto perkančiosios organizacijos sprendimo tiekėjų pasiūlymai negali būti skirtingai įvertinti, atsižvelgiant į jų padėtį ir veiksmus teismo procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010).
  8. Šiame kontekste taip pat primintini kasacinio teismo išaiškinimai, kad dėl padarinių, kylančių išsprendus ginčą dėl viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo teisėtumo, teisiškai reikšminga ir tai, kad teismo sprendimu, kuriuo tik pasisakoma (jei tam kyla poreikis) dėl neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties, neužtikrinama veiksminga tiekėjų teisių gynyba; perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo, kaip tokio, nustatymas ginčą laimėjusiam tiekėjui per se (pats savaime) nesukelia tiesioginių teisinių padarinių, o tik jų prielaidas (pvz., reikalauti nuostolių atlyginimo dėl neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą); dėl to, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo ir jo apimties, teismai pagal savo kompetenciją turėtų spręsti dėl visų galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  9. Plėtojant pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką pripažintina, kad tais atvejais, kai teismas, išnagrinėjęs ieškovo reikalavimus, nustato, jog skundžiami perkančiosios organizacijos veiksmai (sprendimai) buvo neteisėti ir jie padarė įtaką ne tik skundžiamiems, bet ir kitiems perkančiosios organizacijos sprendimams, jis turėtų ex officio spręsti dėl tokių sprendimų neteisėtumo ir jų padarinių. Šią taisyklę taikant nagrinėjamoje byloje, remiantis šios nutarties 20–24 punktuose išdėstytasis motyvais, pripažintini neteisėtais atsakovės sprendimai atmesti ieškovės ir jos partnerės pasiūlymus dėl viešojo pirkimo 1–4 dalių.
  10. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, dėl Konkurso 1–4 dalių buvo sudarytos viešojo pirkimo sutartys su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju – trečiuoju asmeniu AB „Panevėžio keliai“. Remiantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, teismai, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo ir jo apimties, pagal savo kompetenciją turėtų spręsti dėl visų galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509-248/2016), inter alia, dėl neteisėtų sprendimų pagrindu sudarytų viešojo pirkimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
  11. Sprendžiant dėl atsakovės ir trečiojo asmens sudarytų viešojo pirkimo sutarčių (ne)galiojimo, svarbi faktinė bylos aplinkybė, kad dėl 1–4 pirkimo dalių ieškovės pateiktų pasiūlymų kainos buvo didesnės nei jų laimėtoju pripažinto trečiojo asmens AB „Panevėžio keliai“ pasiūlytos kainos. Dėl to susiklostė situacija, kad, net ir perkančiajai organizacijai teisėtai vykdant Konkurso procedūras, didesnę kainą nei kiti Konkurso dalyviai pasiūliusios ieškovė ir jos partnerė, nesant kitų Konkurso dalyvių valinių veiksmų (atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį ar pan.), negalėjo būti pripažintos Konkurso 1–4 dalių laimėtojomis.
  12. Atsižvelgiant į šias konkrečias bylos aplinkybes, darytina išvada, kad teismo sprendimas pripažinti neteisėtomis ir dėl to negaliojančiomis sudarytas viešojo pirkimo sutartis neatitiktų bendrųjų ir viešųjų pirkimų principų. Tokiu atveju pernelyg didelė pirmenybė nepagrįstai būtų suteikta ieškovės teisių gynybai (užtikrinant formalų teisėtumą, tačiau nesukuriant jokių materialiųjų teisinių padarinių), iš esmės paneigiant perkančiosios organizacijos ir Konkurso laimėtojo interesus.
  13. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teisėtumo principą ir pakankamą šalių teisėtų interesų užtikrinimą geriausiai atitiktų sprendimas pripažinti neteisėtais atsakovės sprendimus atmesti ieškovės ir jos partnerės pasiūlymus dėl Konkurso 1–4 dalių, atskirai nesprendžiant dėl sudarytų viešojo pirkimo sutarčių teisėtumo ir neįpareigojant perkančiosios organizacijos iš naujo vertinti ieškovės ir jos partnerės pasiūlymus.
  14. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinių argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi šalių ginčui spręsti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Kasaciniam teismui panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują sprendimą – ieškinį patenkinti, atitinkamai iš naujo turi būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus ieškovė sumokėjo po 217 Eur žyminio mokesčio, iš viso 651 Eur. Patenkinus kasacinį skundą ir priėmus naują sprendimą ieškinį patenkinti, šios ieškovės išlaidos jai priteistinos iš atsakovės.
  4. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 1560 Eur išlaidų, o kasaciniame teisme – 910 Eur tokių išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.2, 8.3, 8.13 punktuose nurodytų dydžių, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės, iš viso 2470 Eur.
  5. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų už jo parengimą atlyginimą. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka pabaigos tokias išlaidas ir jų dydį patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, tai šis ieškovės prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  6. Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė tokias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių duomenų. Patenkinus kasacinį skundą, trečiojo asmens prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis)

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti. Panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. kovo 18 d. sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš bendrovių CBF SIA „Binders“ ir SIA „Limbažu ceļi“, pasiūlymą dėl 5 pirkimo dalies ir 2016 m. kovo 31 d. sprendimą dėl 5 pirkimo dalies pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo paskelbimo ir pirkimo sutarties sudarymo.

Įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos įvertinti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš bendrovių CBF SIA „Binders“ ir SIA „Limbažu ceļi“, pasiūlymo dėl 5 pirkimo dalies atitiktį Konkurso sąlygoms ir iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę dėl 5 pirkimo dalies.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. kovo 18 d. sprendimus atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš bendrovių CBF SIA „Binders“ ir SIA Limbažu ceļi“, pasiūlymus dėl 1–4 pirkimo dalių pripažinti neteisėtais.

Priteisti bendrovei CBF SIA „BindersLietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638) 651 Eur žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, bei 2470 Eur atstovavimo pirmosios instancijos ir kasaciniame teismuose išlaidų atlyginimą, iš viso 3121 (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt vieną) Eur.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Egidijus Laužikas

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Gediminas Sagatys