Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-02-24][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-112-969-2016].docx
Bylos nr.: e3K-3-112-969/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 188710638 atsakovas
"Kauno keliai" 135640993 Ieškovas
AS "Latvijas tilti" 50003030441 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.8. Bylos nutraukimas:
3.2.8.3. Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e3K-3-112-969/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00667-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Latvijos įmonės AS „Latvijas tilti“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių Latvijos įmonės AS „Latvijas tilti“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl tiekėjo pateiktos informacijos pripažinimo melaginga, tiekėjo kvalifikacijos tikslinimo ribų, jo galimybės tikslinti kvalifikaciją po pasiūlymo pateikimo bei tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindų.
  2. Ieškovės AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“ (toliau kartu – ir ieškovės, kasatorės), remdamosi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 45 dalimis, ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovė, LAKD, perkančioji organizacija) sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“, pasiūlymą ir įpareigoti vertinti šį pasiūlymą iš naujo.
  3. Atsakovė 2014 m. spalio 1 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė viešąjį pirkimą „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo KaunasMarijampolė plėtra. Sutartis Nr. 1“, pirkimo Nr. 156177 (toliau – Pirkimas). Pasiūlymas dėl šio Pirkimo turėjo būti pateiktas iki 2014 m. gruodžio 9 d.
  4. Pirkimo sąlygų 15.17 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas turėtų 2 specialistus – statinio statybos vadovus, turinčius bent 36 mėn. patirtį, einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai (toliau – ginčo Pirkimo sąlyga). Atsakovė nurodė, kad tarp dokumentų, patvirtinančių tiekėjo kvalifikaciją, turi būti išrašai iš statybos darbų žurnalų, įmonės vadovo įsakymai ar kiti dokumentai dėl specialisto paskyrimo, tinkamu pripažinimo naudoti aktai, statybos užbaigimo aktai ir kiti dokumentai, iš kurių galima būtų neginčijamai nustatyti, kad specialistas ėjo atitinkamas pareigas atitinkamoje statinių grupėje ar darbų srityje. 
  5. Ieškovės, veikdamos kaip ūkio subjektų grupė, pateikė pasiūlymą dėl Pirkimo, ir, siekdamos įrodyti atitiktį ginčo Pirkimo sąlygai, pasiūlė tris specialistus: L. M., D. S. ir V. S..
  6. 2015 m. sausio 9 d. atsakovė paprašė ieškovių paaiškinti ir patikslinti jų kvalifikacijos duomenis, tarp jų – patikslinti kvalifikacijos duomenis apie L. M. darbo patirtį, einant statinio statybos vadovo pareigas atitinkamoje statinių grupėje. 2015 m. sausio 19 d. ieškovės pateikė atsakovei L. M. kvalifikacijos paaiškinimą bei atliktų darbų ir išlaidų pažymas, pažymą apie atliktų darbų vertę, kurias visas pasirašė L. M., kaip statinio statybos vadovas atitinkamuose jo gyvenimo aprašyme nurodytuose projektuose.
  7. 2015 m. kovo 10 d. raštu atsakovė informavo ieškoves apie tai, kad jų pasiūlymas dėl Pirkimo yra atmestas dėl jame pateiktos melagingos informacijos apie ieškovių atitiktį ginčo Pirkimo sąlygai, t. y. dėl ieškovių siūlomo specialisto L. M. melagingai nurodytos darbo patirties ir tikrovės neatitinkančių ją grindžiančių dokumentų, taip pat dėl to, kad ieškovių kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Ieškovės, nesutikdamos su LAKD sprendimu, 2015 m. kovo 16 d. pateikė atsakovei pretenziją; ši atsakovės buvo atmesta.
  8. Skundžiamame perkančiosios organizacijos sprendime nurodyta, kad ieškovių pateikta informacija apie L. M. patirtį bei ją pagrindžiantys dokumentai yra melagingi. Ieškovių pateikti dokumentai (atliktų darbų ir išlaidų pažymos) nebuvo nurodyti Pirkimo dokumentuose kaip dokumentai, atitinkantys Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, todėl jie negali būti vertinami kaip pagrindžiantys faktą, jog L. M. ėjo statinio statybos vadovo pareigas jo nurodytuose projektuose. L. M. nepasirašė projektų dokumentų, nėra juose nurodytas, dėl to informacija apie jo patirtį atsakovės buvo įvertinta kaip melaginga.
  9. Atsakovės teigimu, D. S. negalėjo būti nurodomas kaip ieškovių specialistas, nes 2015 m. vasario10 d. jis pateikė atsakovei pranešimą, kuriame paaiškino, kad nesutinka būti įdarbintas UAB „Kauno keliai“ ir kad jo 2014 m. lapkričio 17 d. sutikimas dėl dalyvavimo Projekte bei 2014 m. gruodžio 4 d. ketinimų protokolas yra negaliojantys. Atsakovės manymu, ieškovės negali remtis D. S. patirtimi ir kvalifikacija, grįsdamos savo atitik Pirkimo sąlygų reikalavimams.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu atmetė ieškovių UAB „Kauno keliai“ ir AS „Latvijas tilti“ ieškinį.
  2. Teismas atmetė ieškovių prašymus kaip liudytojus apklausti D. S. ir A. Č. bei pridėti prie bylos papildomus ieškovių pateiktus įrodymus (2015 m. gegužės 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, Projekto „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3513 PadubysysJuodaičiaiGriciai ruožo nuo 8,588 iki 12,152 km rekonstravimas“ statybos darbų žurnalo kopiją), motyvuodamas tuo, kad minėtų asmenų apklausa yra nereikalinga, o papildomi įrodymai nepridedami, nes šie duomenys nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku.
  3. Teismas pažymėjo, kad ieškovės neįrodė, jog jų pasiūlyto specialisto L. M. patirtis atitinka ginčo Pirkimo sąlygą; nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą tik rangovas gali paskirti savo darbuotoją arba pagal darbo sutartį pasamdyti ne savo darbuotoją būti statinio statybos vadovu (Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 1 punktas, statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau – STR „Statybos darbai“) 54, 49 punktai).
  4. Teismas nurodė, kad tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūros metu atsakovė kelis kartus patikslino Pirkimo sąlygų dėl statybos vadovų turinį. LAKD 2014 m. lapkričio 26 d. rašte papildomai išaiškino ieškovėms, kad statinio statybos vadovo sąvoka nurodyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje. Ieškovės, turėdamos tikslą pagrįsti L. M. kvalifikaciją, pateikė kvalifikacijos atestatą, UAB „Kauno keliai“ įsakymus dėl specialisto paskyrimo, kuriais grindžiama L. M. veiklos pradžia, ir darbų bei išlaidų pažymas. Tačiau pagal pateiktą informaciją siūlomo specialisto gyvenimo aprašyme nurodytuose objektuose kaip rangovai nurodyti kiti ūkio subjektai (ne ieškovė UAB „Kauno keliai“, kurioje dirba L. M. ir kuri statybos dokumentuose nurodyta kaip subrangovė).
  5. Teismas konstatavo, kad L. M. nebuvo ir negalėjo būti paskirtas (pasamdytas) statinio statybos vadovu statant nurodytus objektus, ieškovių pateikti dokumentai (atliktų darbų ir išlaidų pažymos) yra finansiniai dokumentai, kurie nėra kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai.
  6. Teismas pažymėjo, kad D. S. aiškiai nurodė, jog prašo vertinti jo sutikimus dėl darbo UAB „Kauno keliai“ kaip negaliojančius, todėl perkančioji organizacija pagrįstai manė, jog ieškovės neįrodė savo kvalifikacijos atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Teisiškai reikšminga tai, kad ieškovės neteko galimybės pasitelkti D. S. pajėgumo ir kvalifikacijos, vykdant sutartį Pirkimo laimėjimo atveju, o specialisto atsisakymo motyvai neturi reikšmės.
  7. Teismas konstatavo, kad numatomų pasitelkti specialistų pakeitimas vertinamas kaip esminis pasiūlymo pakeitimas, todėl yra neleidžiamas. Tokios galimybės suteikimas išimtinai ieškovėms diskriminuotų kitus tiekėjus, pažeistų viešojo pirkimo lygiateisiškumo ir skaidrumo principus (VPĮ 3 straipsnis). Atsakovė neturėjo pareigos pasiūlyti ieškovėms pakeisti netinkamos kvalifikacijos specialistą kitu. Ieškovėms neįrodžius pasiūlytų specialistų kvalifikacijos ir patirties tinkamumo, atsakovė pagrįstai įvertino ieškovių pateiktą informaciją kaip melagingą. Atsakovė, atmetusi ieškovių pasiūlymą dėl neatitikties ginčo Pirkimo sąlygai, nepažeidė imperatyviųjų viešųjų pirkimų teisės normų (VPĮ 3, 39 straipsniai).
  8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“ apeliacinį skundą, 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą.
  9. Kolegija, spręsdama ieškovių prašymus dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų iškvietimo ir papildomų įrodymų pridėjimo, nurodė, kad ieškovių argumentai nepagrindžia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Prašomi pridėti įrodymai (2015 m. rugpjūčio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. kovo 12 d. raštai, AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“ 2014 m. gruodžio 8 d. pasiūlymo dėl B pirkimo dalis) neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus (CPK 180 straipsnis). Nėra pagrindo apklausti D. S., kadangi prašymas apklausti šį asmenį kaip liudytoją susijęs su įrodymu (garso įrašu), kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip nesusijusį su ginčo esme.
  10. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovių ieškinį, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176178 straipsniai, 185 straipsnis).
  11. Ieškovės buvo supažindintos su neigiamomis pasekmėmis, galinčiomis joms kilti tuo atveju, jeigu ieškovės perkančiajai organizacijai pateiktų melagingą informaciją. Kolegija nurodė, kad VPĮ neapibrėžta melagingos informacijos sąvoka ir neįtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis toks pasiūlymas turėtų būti atmestas. Melaginga informacija suprantama kaip tikrovės neatitinkanti, klaidinga informacija, kurioje nurodyti duomenys skiriasi nuo tikrų duomenų, ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
  12. Kolegija pažymėjo, kad tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūros metu atsakovė kelis kartus patikslino ieškovių dokumentų, pagrindžiančių specialisto patirtį, turinį. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad galimybė ieškovėms pakeisti numatomus pasitelkti specialistus po to, kai apie juos informacija jau buvo tikslinama, ne tik diskriminuotų kitus tiekėjus, suteiktų konkurencinį pranašumą ieškovėms, bet ir pažeistų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo bei skaidrumo principus.
  13. Kolegija konstatavo, kad atsakovė tiksliai ir konkrečiai nurodė, kokius dokumentus privalo pateikti dalyviai, kokius dokumentus ji vertins kaip tinkamus ir kaip dalyviai gali juos gauti. Dokumentai, kuriais buvo grindžiama L. M. kvalifikacija (atliktų darbų ir išlaidų pažymos), neatitiko atsakovės nustatyto kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų sąrašo.
  14. Pagal 2015 m. kovo 10 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. KPG-35 kolegija nustatė, kad ieškovių siūlomo specialisto L. M. patirtis statant du jo gyvenimo aprašyme nurodytus objektus pasitvirtino, tačiau ši patirtis nepakankama Pirkimo sąlygose reikalaujamai specialisto kvalifikacijai patvirtinti. Kolegija nurodė, kad nors byloje yra ieškovių UAB „Kauno keliai“ įsakymai, grindžiantys specialisto L. M. veiklos pradžią, kuriais šis specialistas buvo paskirtas eiti vadovo pareigas statant nurodytus objektus, tačiau jis nepasirašė nė vieno šių objektų dokumento, nebuvo juose minimas. Ieškovių pateikta informacija nepatvirtina, kad L. M. turi reikalauja patirtį.
  15. Kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant dėl kvalifikacijos duomenų (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis), kvalifikacijos vertinimo metu dokumentų tikslinimo riba – pasiūlymo pateikimo terminas, iki kada tiekėjas objektyviai turi būti įgijęs tam tikrą kvalifikaciją. Dokumentai gali būti pateikiami ar išduoti vėliau, tačiau kvalifikacija turi būti įgyta iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos.
  16. Kolegija pažymėjo, kad kvalifikacijos reikalavimai, susiję su specialistų turėjimu, yra specifiniai ir reikšmingi perkančiajai organizacijai bei skiriasi nuo kitų kvalifikacijos reikalavimų, nes yra nukreipti į ateitį ir užtikrina tinkamą būsimos sutarties įvykdymą, t. y. perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimą. D. S. atsisakius vykdyti prisiimtus įpareigojimus, ieškovės neatitiko ginčo Pirkimo sąlygos. Jos privalėjo užtikrinti savo atitiktį dokumentuose nustatytiems reikalavimams, pasirinkti kvalifikuotus ir patikimus partnerius bei sudaryti galiojančius ir įpareigojančius susitarimus su subrangovais, partneriais ir specialistais. Šių pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas sukelia neigiamų pasekmių ieškovėms, bet ne atsakovei.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovės UAB „Kauno keliai“ ir AS „Latvijas tilti“ prašo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartį bei priimti naują sprendimą, t. y. patenkinti ieškovių ieškinį ir priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškovių naudai visas byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniame skunde nurodomi šie jo tenkinimo argumentai:
    1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami ieškovių ieškinį, padarė proceso teisės pažeidimus. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo surengtas žodinis bylos nagrinėjimas, nors ieškovės to prašė. Ieškovėms buvo apribota galimybė pateikti įrodymus.
    2. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje padarė fakto klaidą. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, atsakovė atmetė ieškovių pasiūlymą tik vienu pagrindu, t. y. dėl to, kad ieškovės pateikė melagingą informaciją apie vieną iš trijų pasiūlytų specialistų, o ne dėl to, kad jos neatitinka ginčo Pirkimo sąlygos.
    3. Teismai netinkamai taikė VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą pasiūlymų atmetimo dėl pateiktos melagingos informacijos pagrindą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai suniveliavo du skirtingus VPĮ įtvirtintus pasiūlymo atmetimo pagrindus: VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą (kai tiekėjas pateikia melagingą informaciją apie savo atitik kvalifikacijos reikalavimams) ir VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą (tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją).
    4. Melaginga informacija VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme turėtų būti aiškinama kaip informacija, kurią tiekėjas pateikia perkančiajai organizacijai sąmoningai žinodamas, kad ji neatitinka tikrovės, ir taip nesąžiningai siekdamas suklaidinti perkančiąją organizaciją. Ieškovių pasiūlyme pateikta informacija apie specialisto L. M. patirtį negali būti vertinama kaip melaginga, nes ieškovės nesiekė suklaidinti atsakovės ir sąžiningai manė, jog jų siūlomas specialistas L. M. atitinka ginčo Pirkimo sąlygą.
    5. Vadovo įsakymai, atliktų darbų formos ir išlaidų pažymos gali būti vertinami kaip tinkama, informacijos teisingumą pagrindžianti įrodinėjimo priemonė (CPK 178179 straipsniai), patvirtinanti, kad L. M. buvo paskirtas ieškovių eiti statinio statybos vadovo pareigas. Tai, ar ieškovės turėjo teisę skirti L. M. eiti statinio statybos vadovo pareigas nurodytuose projektuose, nes jį paskyrė subrangovė, o ne generalinis rangovas, yra teisės klausimas. Atsakovės anksčiau vykdytuose projektuose buvo du statinio statybos vadovai: vienas paskirtas generalinio rangovo, o kitas – generalinio rangovo subrangovo. Tai leidžia teigti, jog subrangovo paskirtas statinio statybos vadovas taip pat atitinka Pirkimo sąlygose nurodytą tiekėjo kvalifikaciją.
    6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo nuostatas dėl statinio statybos vadovo skyrimo. Teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta, kad pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir STR „Statybos darbai“ 49, 54 punktus statinio statybos vadovu gali būti tik generalinio rangovo paskirtas jo darbuotojas. Statybos įstatyme nepateikta subrangovo sąvoka ir nedaromas skirtumas tarp generalinio rangovo ir subrangovo. Statinio vadovą turi paskirti rangovo Statybos įstatymo prasme (generalinio rangovo ir jo pasitelktų subrangovų) visuma, o ne būtinai tik generalinis rangovas. Tokią išvadą leidžia daryti ir STR „Statybos darbai“ 54 punktas, kuriame nurodyta, kad statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovai samdomi ta pačia tvarka, kaip ir statinio statybos darbų vadovas.
    7. Jei rangovo sąvoka, Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata dėl statinio rangovo būtų aiškinama taip, kad tik generalinis rangovas galėtų skirti statinio statybos vadovą, reikalaujamą patirtį galėtų sukaupti tik tokio vieną viešąjį pirkimą laimėjusio generalinio rangovo darbuotojai. Tokia situacija itin apribotų tiekėjų konkurenciją viešuosiuose pirkimuose ir neleistų pasiekti VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo – įsigyti reikalingus darbus racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
    8. Teismai netinkamai taikė viešųjų pirkimų principus ir VPĮ 32 straipsnio 5 dalį, nustatydami absoliutų draudimą pakeisti pasiūlyme pateiktus duomenis apie kvalifikaciją, pasibaigus pasiūlymo pateikimo terminui. Visuose procesiniuose dokumentuose ieškovės teigė, kad perkančioji organizacija privalėjo leisti pakeisti vieną iš dviejų pasiūlytų specialistų (t. y. D. S.) kitu, vienam iš trečiųjų asmenų dėl neteisėto spaudimo atsisakius įsidarbinti pas ieškoves. Teismai nustatė absoliutų draudimą keisti pasiūlymą nepriklausomai nuo aplinkybių, kurios gali nulemti tokio pakeitimo būtinybę. Tai prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinio aiškinimo praktikai.
    9. Tokia situacija, kai iškyla būtinybė keisti pasiūlyme nurodytą specialistą kitu dėl to, kad jis nebegali eiti numatytų pareigų, nesukuria nepagrįsto konkurencinio pranašumo. Leidimas tiekėjui patikslinti savo kvalifikaciją tokiu atveju nepakeičia tiekėjo padėties ir situacijos kitų tiekėjų nenaudai, jos nepagerina. Tai prilygintina klaidų ištaisymui. Tiekėjui praradus savo pasiūlytą specialistą po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ne dėl jo kaltės, o ypač – dėl kitų asmenų galbūt nusikalstamos veikos, turi būti leista ištaisyti šį tiekėjo kvalifikacijos duomenų pasikeitimą ir pakeisti prarastą specialistą kitu, turinčiu reikalaujamą kvalifikaciją.
    10. Absoliutus draudimas keisti pasiūlyto specialisto kandidatūrą pasiūlymo vertinimo metu, kai poreikis jį keisti iškyla dėl objektyvių tiekėjo nenumatytų ir nekontroliuojamų aplinkybių, yra nesuderinamas su Pirkimo sutarties Konkrečiomis sąlygomis, kurios leidžia specialisto keitimą, ir tai nepripažįstama viešųjų principų pažeidimu. Apie šį kvalifikacijos pasikeitimą ieškovės nežinojo ir negalėjo jo kontroliuoti.
  2. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė LAKD prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą pagal ieškovių ieškinį, nepadarė proceso teisės pažeidimų. Teismai pagrįstai pripažino ieškovių teikiamą informaciją apie L. M. patirtį melaginga. Informacijos nepakankamumas arba neišsamumas konstatuotinas tais atvejais, kai yra informacijos trūkumas, kurį panaikinus informacija taptų teisinga. Šiuo atveju kasatorės nenurodė, kokią informaciją nurodžius jų pateikta informacija galėtų tapti teisinga. Faktinės aplinkybės (tiekėjų patirtis ir žinios, aktyvus dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų išmanymas ir 3 vietoj reikalaujamų 2 specialistų pateikimas) rodo, kad ieškovės aiškiai suprato, jog specialistas L. M. neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, tačiau jos sąmoningai bandė suklaidinti atsakovę (o paaiškėjus melagingos informacijos faktui, bandė remtis kito specialisto patirtimi).
    2. Teismai teisingai nustatė subjektą, kuris gali paskirti ypatingo statinio statybos vadovą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. kovo 17 d. rašte atsakovei išaiškinta statinio statybos vadovo sąvoka, nurodyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje. Gali būti paskirti daugiau negu vienas statybos vadovas, tuo atveju, kai vienam objektui yra išduotas daugiau negu vienas statybos leidimas. Kasatorių akcentuojamas konkurencijos skatinimo principas negali būti suabsoliutinamas, o siūlomas aiškinimas paneigtų kitą svarbią perkančiosios organizacijos pareigą – patikrinti tiekėjų kvalifikaciją.
    3. Specialistų keitimas pirkimo procedūrų metu ir sutarties vykdymo metu skiriasi savo teisiniu reglamentavimu, esme ir teisine reikšme.
    4. Būtent tiekėjas turi pareigą užtikrinti savo atitik pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, pasirinkti kvalifikuotus ir patikimus partnerius bei sudaryti galiojančius ir įpareigojančius susitarimus su subrangovais, partneriais ir specialistais.
  3. Atsakovė LAKD atsiliepimo į kasacinį skundą patikslinime nurodo, kad 2015 m. lapkričio 9 d. gavo D. S. raštą, prie kurio pridėta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopija. Minėtame nutarime nurodyta, kad D. S. atžvilgiu nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kad pats D. S. šią aplinkybę neigia ir kad jis pats atsisakė siūlomų pareigų UAB „Kauno keliai“, nes nenorėjo dirbti šioje bendrovėje.
  4. Kasatorės kasaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, įvardytus kaip atsiliepimas į atsakovės patikslintą atsiliepimą. Juose nurodė, kad atsakovės pateiktas nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nepaneigia kasaciniame skunde nurodytų argumentų, jog nagrinėjamoje situacijoje tiekėjui turėjo būti suteikta galimybė pasiūlyti kitą specialistą. Kasatorės prarado galimybę remtis D. S. kvalifikacija dėl priežasčių, kurios nuo jų nepriklausė, jos negalėjo kontroliuoti šių aplinkybių ir net nežinojo, kad jis atsisakė dirbti UAB „Kauno keliai“.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

  1. Dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir papildomų įrodymų nepridėjimo prie bylos

 

  1. CPK 4231 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias CPK nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į CPK XXI1 skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis. Nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalių prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.
  2. Įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl viešųjų pirkimų bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti viešųjų pirkimų bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Deraimas“ v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-471/2012). Taigi, žodinis bylos nagrinėjimas galėtų būti pripažintas būtinu, jei šalys nurodytų tokias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios be žodinio proceso negalėtų būti atskleistos ir (ar) ištirtos.
  3. Kasatorės pirmosios instancijos teismo prašė nagrinėti jų ieškinį žodinio proceso tvarka, motyvuodamos tuo, kad turi būti apklausti kaip liudytojai ieškovės įmonėje ketinęs įsidarbinti D. S. ir atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos narė A. Č., kuri pasiūlymų vertinimo metu nebalsavo už ieškovių pateiktos informacijos pripažinimą melaginga. Šių asmenų apklausos poreikį ieškovės grindė tuo, kad būtina išsiaiškinti D. S. atsisakymo dirbti ieškovių įmonėje priežastis, taip pat aplinkybes dėl ieškovių pateiktos informacijos vertinimo kaip melagingos.
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, kasatorių nurodytos aplinkybės (t. y. specialisto D. S. atsisakymo dirbti pas ieškovę UAB „Kauno keliai“ priežastys bei A. Č. balsavimo motyvai, paskatos) nagrinėjamu atveju nėra lemiančios ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti kasatorių pasiūlymą teisinį vertinimą. Šioje byloje teisiškai reikšminga yra tai, kad pasiūlymo vertinimo dieną D. S. sutikimas dirbti pas ieškovę UAB „Kauno keliai“ buvo negaliojantis, o atsakovės Viešųjų pirkimų komisija balsų dauguma pripažino, kad informacija, pateikta apie L. M. kvalifikaciją, yra melaginga. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino ir pagrįstai pripažino teisiškai nereikšmingomis visas faktines aplinkybes, dėl kurių kasatorės prašė žodinio bylos nagrinėjimo. Dėl to ieškovių prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka buvo netenkintas pagrįstai (CPK 4231 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).
  5. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kuriais patvirtinamos ar paneigiamos turinčias reikšmės bylai aplinkybės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė priimti ieškovių pateiktus įrodymus (2015 m. gegužės 14 d., rugpjūčio 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, Projekto „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3513 PadubysysJuodaičiaiGriciai ruožo nuo 8,588 iki 12,152 km rekonstravimas“ statybos darbų žurnalo kopijas, LAKD 2015 m. kovo 12 d., liepos 9 d. raštus, 2014 m. gruodžio 8 d. ieškovių pasiūlymo dėl pirkimo B dalį (kainos), nurodę, kad šie įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus.
  6. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovės sprendimo pripažinti, kad ieškovių kvalifikacija neatitinka keliamų reikalavimų, pagrįstumas ir teisėtumas. Prašomais pridėti dokumentais ieškovės siekė įrodyti aplinkybes, susijusias su D. S. atsisakymu dirbti ieškovės UAB „Kauno keliai“ bendrovėje bei su ieškovių pasiūlymo kaina. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad nepriimti įrodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, reikšmingas bylos nagrinėjimui, todėl sprendžia, kad pagrįstai buvo atsisakyta juos priimti (CPK 180 straipsnis).

 

  1. Dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindo

 

  1. Kasatorės nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė fakto klaidą, vertindamas pasiūlymo atmetimo pagrindus tiek pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą, tiek pagal įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes atsakovė atmetė pasiūlymą tik vienu pagrindu (dėl melagingos informacijos pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą). Dėl to, jei kasacinis teismas pripažintų, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino melagingos informacijos sąvoką pagal VPI 33 straipsnio 2 dalį, priimtinas naujas sprendimas byloje, visiškai patenkinant ieškinį. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasacinio skundo argumentus, kaip teisiškai nepagrįstus.
  2. Sprendžiant dėl to, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu buvo atmestas ieškovių pasiūlymas, pirmiausia analizuotinas perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. kovo 10 d. posėdžio protokolo, kuriame užfiksuotas sprendimas dėl kasatorių pasiūlymo atmetimo, turinys. Minėto protokolo 2 punkte aiškiai nurodyta, kad kasatorių pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad ūkio subjektų grupės kvalifikacija neatitiko Pirkimo dokumentų I tome „Atviro konkurso sąlygos“ III skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ nustatytų tiekėjų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Tik toliau protokolo tekste, be kita ko, nurodoma ir tai, kad Pirkimo dokumentuose pateikta melaginga informacija. Protokole nurodyti keli teisiniai kasatorių pasiūlymo atmetimo pagrindai – VPĮ 32 straipsnio 6 dalis, 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas (dėl tiekėjo kvalifikacijos neatitikties pirkimo sąlygoms ar informacijos apie kvalifikaciją nepatikslinimo), 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas (dėl melagingos informacijos apie kvalifikaciją pateikimo).
  3. Taigi, atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolo turinys suponuoja išvadą, kad informacijos melagingumas sprendime dėl pasiūlymo atmetimo nurodytas kaip vienas iš pagrindų, prieš tai konstatavus, kad kasatorių kvalifikacija neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pasiūlymas buvo atmestas tiek dėl melagingos informacijos (toje dalyje, kurioje atsakovė sprendė, kad kasatorių pateikta informacija apie L. M. atitiktį ginčo Pirkimo sąlygai yra melaginga), tiek dėl kasatorių kvalifikacijos neatitikties Pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams (toje dalyje, kurioje atsakovė sprendė, kad kasatorės neatitinka ginčo Pirkimo sąlygos).
  4. Pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą pirmiau nurodyti tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindai (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas) negali būti taikomi kartu. Tuo atveju, jeigu tiekėjas pateikia melagingą informaciją, o perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose įtvirtino atitinkamą pasiūlymų atmetimo pagrindą, pasiūlymas toliau nevertinamas ir turi būti atmestas. Tačiau tokio pobūdžio pasiūlymo atmetimo (nurodant kelis pagrindus) situacija savaime nereiškia VPĮ pažeidimo, juolab kad ieškovės buvo tinkamai informuotos apie perkančiosios organizacijos priimto sprendimo pagrindus.
  5. Tiekėjoms buvo suteikta galimybė suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo neteisėtumo bei jų interesų pažeidimo apimtį, joms buvo užtikrinta galimybė tinkamai ginti savo galbūt pažeistas teises (šiame kontekste žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011). Tai, kad atsakovės sprendime buvo nurodyti du, kartu netaikytini tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindai, yra neesminis pažeidimas, kuris kasatorėms nesukuria teisėtų lūkesčių į tolesnį dalyvavimą Pirkimo procedūrose (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Būsto švara“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-674-969/2015).

 

  1. Dėl tiekėjo kvalifikaciją apibūdinančių duomenų vertinimo
    1. Dėl pasiūlymo dalies, susijusios su L. M. kvalifikacija, vertinimo

 

  1. Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nurodyta, kad statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. STR „Statybos darbai“ 49 punkte nustatyta, kad statinio statybos vadovo ir statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovų veikla ir atsakomybė prasideda nuo jų paskyrimo į šias pareigas ir trunka iki statinio statybos užbaigimo, jei kitaip nenustatyta įsakyme ar kitame tvarkomajame dokumente (nustatytame įmonės įstatuose) arba darbo sutartyje.
  2. Pažymėtina, kad Statybos įstatyme nevartojama ieškovių nurodyta generalinio rangovo sąvoka. Aiškinant statybos rangovo sąvoką, reikšmingos ir kitos Statybos įstatymo bei STR „Statybos darbai“ normos. Statybos įstatymo 2 straipsnio 49 dalyje nurodyta, kad statinio statybos rangovas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba. Pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 1 punktą, rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą. Statybos įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad rangovas turi teisę konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos turi atsižvelgti ne tik į VPĮ ar pirkimo sąlygas, bet ir į kitų teisės aktų nuostatas, jeigu jose įtvirtintas atitinkamų santykių (pvz., statybos) reguliavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija v. UAB „Nuaras, bylos Nr. 3K-3-297/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, UAB „Pireka, bylos Nr. 3K-3-436/2011; kt.). Dėl to perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, pagrįstai rėmėsi Statybos įstatymo normomis.
  4. Byloje nustatyta, kad ginčo Pirkimo sąlyga dalyviams (tarpkasatorėms) buvo išaiškinta atsakovės 2014 m. lapkričio 26 d. raštu „Dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo“ nurodant, jog ši nuostata turi būti aiškinama pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje pateiktą statinio statybos vadovo sąvoką. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog L. M. kaip rangovo paskirtas statinio statybos vadovas dirbo ne mažiau kaip 9,5 mėnesio (8,5 mėn. – viename objekte ir ne mažiau kaip 1 mėn. – kitame objekte), tačiau tokia L. M. patirtis nepakankama Pirkimo sąlygose reikalaujamai specialisto kvalifikacijai patvirtinti.
  5. Kasatorės teigia, kad L. M. atitiko Statybos įstatyme nurodytus statinio statybos vadovo požymius, kadangi šioje normoje nėra konkretizuota, kad statinio statybos vadovas gali būti paskirtas tik generalinio rangovo, todėl kasatorės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kartu su jų pasiūlymu pateikta informacija apie L. M. kvalifikaciją vertintina kaip melaginga VPĮ prasme. Teisėjų kolegija su šiais kasatorės argumentais sutinka tik iš dalies.
  6. Nutarties 41–42 punktuose nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai aiškino Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nurodytą statinio statybos vadovo sąvoką, nurodydami, jog statinio statybos vadovas negali būti skiriamas subrangovo. Nors Statybos įstatyme nėra pateikta subrangovo sąvoka, tačiau toks subjektas yra minimas įstatyme, reguliuojant statybos santykius (Statybos įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Tai leidžia daryti išvadą, kad Statybos įstatyme yra nustatyta takoskyra tarp rangovo ir subrangovo, pripažįstant, kad rangovas – tai subjektas, turintis pareigą skirti statinio statybos vadovą, taip pat turintis teisę sudaryti sutartis su subrangovu.
  7. Be to, Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje apibrėžtų statinio statybos vadovo požymių (dalyvavimas statinio projekto įgyvendinime nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, atsakomybė už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę, kt.) taip pat matyti, kad statinio statybos vadovu gali būti skiriamas tik rangovo (kuris įgyvendina visą statybos projektą nuo statybos pradžios iki pabaigos), bet ne subrangovo (subjekto, atliekančio dalį statybos projektą sudarančių darbų) paskirtas asmuo.
  8. Galiojančiame teisiniame reguliavime nenustatyta, kad statinio statybos vadovu gali būti tik rangovo bendrovėje dirbantys asmenys. Tai gali būti ir darbuotojai, paskirti rangovo iš kitų įmonių, kad ir subrangovų (Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tačiau tokia galimybė nepaneigia įstatyme nustatyto reguliavimo, kad konkretaus objekto statybos vadovus skiria tik rangovai, o ne subrangovai.
  9. Kasatorių pateiktų dokumentų (Projekto „Kelio Nr. 1926 VilkijaPagiriaiLiučiūnai 4,5611,16 km rekonstravimas“ Statytojo (užsakovo), statinio projektuotojo ir statinio statybos rangovų atsakingųjų asmenų sąrašo kopija, Projekto „Kelio Nr. A6 (E262) KaunasZarasaiDaugpilis ruožo 50,1366,20 km rekonstravimas“ Statytojo (užsakovo), statinio projektuotojo ir statinio statybos rangovo atsakingųjų asmenų sąrašo kopija, Projekto Transeuropinio tinklo kelio E262 (Kaunas-Zarasai-Daugpilis) plėtra. Dangos rekonstravimas“ 2010 m. gruodžio 28 d. Užbaigtų statybos darbų aktas) duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad ankstesniuose atsakovės projektuose dalyvavę statinio statybos vadovai buvo paskirti rangovų.
  10. Šios bylos nagrinėjimo ribos yra Pirkimo, o ne ieškovės nurodytų ankstesnių atsakovės projektų pirkimų teisėtumas. Dėl to plačiau nepasisakoma dėl šioje dalyje paminėtų atsakovės dokumentų ir jų duomenų, įgyvendinant kitus atsakovės projektus.
  11. Nepagrįstas kasatorių argumentas, kad tuo atveju, jeigu tik rangovas turėtų galimybę skirti statinio statybos vadovą, tik tokio vieną viešąjį pirkimą laimėjusio rangovo darbuotojai galėtų sukaupti reikalaujamą patirtį, o jo subrangovų specialistai tokios patirties negalėtų sukaupti. Kaip minėta, Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nustatyta, kad rangovas gali skirti statinio statybos vadovą tiek iš savo darbuotojų, tiek samdyti kitų įmonių darbuotojus. Dėl to kitų įmonių (kad ir subrangovų) darbuotojams taip pat neužskirsta galimybė dirbti rangovo statinio statybos vadovu.
  12. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada apie kasatorių pateiktos informacijos melagingumą, nustatė, kad ieškovių pasiūlytas L. M. nepasirašė nė vieno jo gyvenimo aprašyme nurodyto projekto dokumento, nebuvo jame minimas, todėl nebuvo ir negalėjo būti paskirtas šių objektų statinio statybos vadovu, ieškovių pateikta informacija nepatvirtina jų siūlomo kandidato patirties. Sprendžiant klausimą dėl ieškovių pateiktos informacijos apie savo kvalifikaciją pripažinimo melaginga, reikšmingi duomenys, susiję su turima tiekėjo kvalifikacija ir ją patvirtinančiais dokumentais.
  13. Kasatorės teisingai nurodo, kad LAKD nepagrįstai sprendė, jog informacija, pateikta apie L. M., yra melaginga. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VPĮ informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tiesai patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo. Nagrinėjamu atveju informacijos apie L. M. kvalifikaciją melagingumas teismų procesiniuose sprendimuose pagrįstas dviem aspektais: a) informacija apie L. M. dirbtus darbus; b) šios informacijos vertinimu pagal teisės aktus (Statybos įstatymą ir STR „Statybos darbai“). Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti vertinama kaip melaginga informacija tiekėjo nuomonė dėl jo atitikties kvalifikacijos reikalavimams, nustatytiems teisės aktų normose, kurių turiniui atskleisti būtinas papildomas aiškinimas. 
  14. Byloje nėra ginčijama tai, kad UAB „Kauno keliai“ dalyvavo statant L. M. gyvenimo aprašyme nurodytus objektus kaip subrangovė, kad tuo metu L. M. dirbo UAB „Kauno keliai“. Aplinkybė, kad atsakovės išreikalautuose dokumentuose L. M. nebuvo nurodytas, nepasirašė dokumentų, nesuponuoja vienareikšmiškos išvados, kad šis asmuo apskritai nedalyvavo tuose projektuose kaip UAB „Kauno keliai“ darbuotojas ir statinio statybos vadovas, juolab kad byloje buvo pateiktos atliktų darbų ir išlaidų pažymos, pažyma apie atliktų darbų vertę, pasirašytos L. M., kaip statinio statybos vadovo atitinkamuose jo gyvenimo aprašyme nurodytuose projektuose.
  15. Byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su UAB „Kauno keliai“ dalyvavimu įvairiuose projektuose kaip subrangovės tuo metu, kai L. M. dirbo UAB „Kauno keliai“, leido daryti išvadą, kad ieškovių pateikti dokumentai apie L. M. patirtį yra neišsamūs, nepatikslinti iki galo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liutenas“ v. AB „Utenos vandenys, bylos Nr. 3K-3-15-248/2016). Tačiau šie duomenys buvo nepakankami, siekiant konstatuoti ieškovių pateiktos informacijos melagingumą
  16. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad tiekėjo duomenys apie kvalifikaciją negali būti tikslinami neapibrėžtą laikotarpį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, tiekėjui neišsamiai ir ne iki galo patikslinus savo kvalifikaciją, tai negali būti vertinama kaip melagingos informacijos pateikimas. Tokiu atveju pasiūlymas dėl konkretaus tiekėjo pasiūlyto specialisto gali būti atmetamas, konstatavus, kad pateikti duomenys nepatikslina kvalifikacijos ar aiškiai rodo kvalifikacijos nepakankamumą (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-231/2011).
  17. Šioje byloje teismai nenustatė ir nenurodė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad ieškovių pateikta informacija apie L. M. darbą jo gyvenimo aprašyme minėtuose projektuose yra melaginga; kad jis iš tikrųjų šiuose projektuose iš viso nedalyvavo ir nedirbo kaip subrangovės UAB „Kauno keliai“ darbuotojas. Teismų nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo teigti, kad ieškovės sąmoningai siekė suklaidinti atsakovę dėl turimos kvalifikacijos. Netiksli, tikrovės neatitinkanti informacija gali būti pripažinta melaginga, kai ją teikiantis asmuo suvokia arba negali nesuvokti, kad jo teikiama informacija neatitinka tikrovės.
  18. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl asmens, kaip statybos darbų vadovo, statuso, svarbus ne tik jo darbo konkrečiuose projektuose faktas ir šio darbo įforminimas įmonės vidaus dokumentuose (nurodant jo pareigas projekte), bet ir minėtų faktų teisinis kvalifikavimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad melagingos informacijos samprata, taikoma VPĮ prasme, neapima galimų tiekėjo atliktos teisinės kvalifikacijos klaidų. Šias klaidas privalo pastebėti perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu, o pastebėjusi – spręsti dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimas, o ne atmesti pasiūlymą remdamasi melagingos informacijos pateikimu.
  19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nors bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino statinio statybos vadovo sąvoką, tačiau nepagrįstai kasatorių pasiūlyme pateiktą informaciją apie L. M. patirtį pripažino melaginga. Visgi tai nelemia teismų priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pasiūlymo pateikimo metu tiekėjas neatitiko kvalifikacijos reikalavimų dėl to, kad nei kartu su pasiūlymu, nei vėliau (jį tikslinant) nebuvo pateikti duomenys, įrodantys L. M. patirtį, atitinkančią ginčo Pirkimo sąlygoje įtvirtintus reikalavimus.
  20. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog perkančiosios organizacijos priimamo sprendimo pagrindo netinkamas nurodymas nekeičia šio sprendimo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centras v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-311/2011). Šioje nutartyje konstatuota, kad kasatorių pasiūlymas buvo atmestas tiek dėl kvalifikacijos neatitikties Pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, tiek dėl melagingos informacijos.
  21. Tai, kad atsakovė ginčijamą sprendimą grindė dviem pagrindais (tiekėjo neatitiktimi kvalifikacijos reikalavimams ir informacijos melagingumu), iš kurių bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino tik vienas (tiekėjo neatitiktis kvalifikacijos reikalavimams), sudaro pagrindą vertinti tokį sprendimą kaip neteisėtą iš dalies – t. y. ta apimtimi, kuria jis grindžiamas teismo nenustatytomis aplinkybėmis (informacijos melagingumu), tačiau savaime nesudaro pagrindo jį panaikinti (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Labbis“ v. Šiaulių rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-128/2013).
  22. Nustačius, kad vieno iš trijų specialistų (L. M.), kurių kvalifikacija kasatorės rėmėsi įrodinėdamos savo atitiktį ginčo Pirkimo sąlygai, patirtis jos neatitiko, darytina išvada, kad lemiamą reikšmę, vertinant atsakovės sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, turi tai, ar kasatorių pasiūlyme buvo pagrįstai remtasi likusių dviejų specialistų patirtimi. Kadangi ginčo dėl vieno iš dviejų likusių kasatorių pasiūlytų specialistų – V. S. – atitikties ginčo Pirkimo sąlygai nėra, spręstina tik kasatorių galimybės remtis trečiojo statybos vadovo – D. S. pajėgumu.

 

    1. Dėl pasiūlymo dalies, susijusios su D. S. kvalifikacija, vertinimo

 

  1. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas viešajam pirkimui skirtų lėšų racionalaus panaudojimo principas, nurodant, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
  2. Tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento (įtvirtinto pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas kaip jų patvirtinimo šaltinis galėtų būti surašytas vėliau (pvz., įmonės buhalterinės apskaitos dokumentas už praėjusius finansinius metus). Jei būtų priešingai, t. y. būtų vertinama kaip lygiavertė tiekėjų kvalifikacija, įgyta tiek prieš, tiek po šio momento, būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas.
  3. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiekėjo kvalifikacija objektyviai neatitinka pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų, jei iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento tiekėjas neįgyja reikalaujamos patirties; tiekėjo, neatitikusio minimalių kvalifikacijos reikalavimų, tačiau iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pašalinusio šiuos neatitikimus, dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose negali būti apribojamas, perkančioji organizacija privalo vertinti pasiūlymų pateikimo termino dieną tiekėjo turimą kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, UAB „Miesto skalbykla“, bylos Nr. 3K-3-408/2012, pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta sujungtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-436/2011).
  4. Teisėjų kolegija, laikydamasi pozicijos, kad tiekėjas turi prisiimti visą riziką už pasiūlyme nurodytus trečiuosius asmenis, kurių kvalifikacija remiasi, konstatuoja, kad tiekėjo pasiūlyme nurodytas specialistas, atitinkantis perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, atsisakęs savo įsipareigojimo tiekėjui, kurio pagrindu tiekėjas įgijo teisę remtis šio asmens kvalifikacija, negali būti pakeistas į kitą pirminiame pasiūlyme nenurodytą specialistą, atitinkantį kvalifikacijos reikalavimus, pasibaigus pasiūlymo pateikimo terminui (šiame kontekste žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Avona“ v. VšĮ „OFM Mažesnieji broliai“, bylos Nr. 3K-3-475/2014).
  5. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad tiekėjo pasiūlymo atitiktis pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams priklauso, inter alia, nuo to, ar tiekėjo pasitelkti „išoriniai“ subjektai po pasiūlymo pateikimo neatsisakys savo įsipareigojimų tiekėjui. Nors tai sukuria tam tikros tiekėjų rizikos prielaidas (pvz., tiekėjas gali patirti žalos dėl prarastos galimybės sudaryti sutartį), tačiau ši rizika nesudaro pagrindo išlygoms dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų laikymosi, 32 straipsnio 3 dalies taikymo. Tokia ūkio subjektų (tiekėjų) verslo rizika gali būti eliminuota ar sušvelninta kitomis teisinėmis priemonėmis (įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis, tiekėjo žalos dėl prarastos galimybės finansinės vertės atlyginimo ir kt.).
  6. Teismai nustatė, kad, kasatorėms pateikus pasiūlymą, vienas iš jų pasiūlyme nurodytų specialistų (D. S.) atsisakė savo anksčiau išreikšto sutikimo ieškovėms naudotis jo kvalifikacija. Po šio atsisakymo atsakovė sprendė, kad D. S. negali būti vertinamas kaip ieškovių pasitelkiamas specialistas, kad ieškovių pasiūlymas ginčo Pirkimo sąlygos neatitiko, dėl to ji atmetė ieškovių pasiūlymą.
  7. Šioje byloje konstatavusi, kad vienas esminių tiekėjo pasiūlymo punktų (dėl tiekėjo kvalifikacijos) negali būti keičiamas (pildomas) pasiūlymo pateikimo terminui pasibaigus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje atsakovė neprivalėjo tiekėjoms suteikti galimybę pakeisti D. S. kitu trečiuoju asmeniu, o ikiteisminėje ginčų stadijoje kasatorės nepateikė duomenų apie tai, kad pačios turi darbuotojų, atitinkančių ginčo Pirkimo sąlygą (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014). Tuo atveju, jeigu atsakovė būtų leidusi pakeisti D. S. kitu specialistu, būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas.
  8. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro kasacijos pagrindo (CPK 346 straipsnis).
  9. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Kasatorės pateikė teismui prašymą dėl 18 784,26 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinus jų kasacinį skundą. Atmetus kasacinį skundą, kasatorių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
  2. Kadangi bylą nagrinėjant kasaciniame teisme atsakovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, šis klausimas nesprendžiamas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Gražina Davidonienė

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Birutė Janavičiūtė

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • CPK 180 str. Įrodymų ryšys su byla
  • CPK
  • 3K-3-471/2012
  • 3K-3-231/2011
  • 3K-3-674-969/2015
  • 3K-3-297/2011
  • 3K-3-436/2011
  • 3K-3-15-248/2016
  • 3K-3-311/2011
  • 3K-3-128/2013
  • 3K-3-408/2012
  • 3K-3-475/2014
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas