Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-02-13][nuasmeninta nutartis byloje][A-588-575-2020].docx
Bylos nr.: A-588-575/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 188601311 atsakovas
Kategorijos:
38. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
41. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje



Administracinė byla Nr. A-588-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01786-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims  I. E., V. U. ir L. U. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

1.       Pareiškėja M. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Valdyba) 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 3-7-599 (2.6-5) dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų nebuvimo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje prie 32–35 butų (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Valdybą atlikti papildomą tyrimą dėl galimo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 525 straipsnio pažeidimo, apklausiant liudytojus, galimus pažeidėjus, vertinant faktinius duomenis ir atliekant tyrimą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad dėl priešgaisrinės saugos pažeidimų kreipėsi į Valdybą ir skundžiamu Sprendimu jai buvo atsakyta, kad gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Namas), bendrojo naudojimo patalpose jokių priešgaisrinės saugos pažeidimų nenustatyta. Pareiškėja paaiškino, kad butų Nr. 32 ir Nr. 35 savininkai nuo 2011 m. bendrojo naudojimo patalpose laiko medinius baldus ir tokiu būdu sudaro sąlygas kauptis šiukšlėms. Tokiu būdu atsitikus nelaimei ir kilus gaisrui – nebūtų sudarytos sąlygos gaisrininkams patekti į patalpas. Minėtų butų savininkai į jokias pastabas nereaguoja. Atsakovė nesiaiškino, ar bendrojo naudojimo patalpose stovintis baldas naudojamas ir ar neužkrauna išėjimo. Atsakovas nesiėmė jokių priemonių, nors privalo vykdyti ir organizuoti gaisrų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.

3.       Atsakovas Valdyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad atliko pareiškėjos skunde pateiktų faktinių aplinkybių tyrimą, vadovaujantis visais būtinais teisės aktais, kurie yra taikomi eksploatuojamiems objektams. Apžiūrėjus bendrojo naudojimo patalpas, buvo nustatyta, kad evakuaciniai išėjimai yra laisvi bei parengti evakuacijai bet kuriuo paros metu. Tarp 1-ojo ir 2-ojo išėjimų stovinčios 2 medinės spintos yra po laiptų aikštele, o ne po laiptais, todėl žmonių evakavimui iš aukštesnių aukštų, priešingai nei teigia pareiškėja, netrukdo. Pareiškėja neteisingai supranta atsakovo įpareigojimą šiukšles ar kitas degias atliekas šalinti iš daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančios erdvės (kiemo). Toks įpareigojimas netaikomas namo vidaus patalpoms. Erdvė, kurioje stovi spintos, apskritai nepatenka į evakuacinio kelio ar išėjimo ribas.

5.       Tretieji suinteresuoti asmenys I. E., V. U. ir L. U. atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjai siuntė atsakymą į jos pretenziją dėl spintos, pastatytos bendrojo naudojimo patalpoje. Atsakyme nurodė, kad laiptinės gyventojai sutinka, kad spinta naudotųsi ir pareiškėja. Taip pat informavo, kad dėl spintos pastatymo neprieštarauja dauguma kaimynų.

II.

 

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. kovo 22 d. su skundu dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nevykdymo, prašydama priimti sprendimą dėl priešgaisrinių saugos reikalavimų nesilaikymo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje prie 32–35 butų. Valdyba, gavusi pareiškėjos skundą, atliko skunde nurodytų faktinių aplinkybių patikrinimą ir patikrinimo metu teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, nenustatė.

8.       Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl šios nuostatos taikymo, išanalizavęs skundžiamo sprendimo turinį, sprendė, kad skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes jame aiškiai ir išsamiai yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjos iškelta abejonė, jog namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje (bendrojo naudojimo patalpose), pastatyta spinta trukdo kitų butų gyventojams ir tuo pačiu nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, yra visiškai nepagrįsta.

9.       Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad dėl galimai priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo buvo atliktas faktinių aplinkybių tyrimas, kurio metu jokių pažeidimų nenustatyta. Valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai, atlikę patikrinimą, taip pat nustatė, kad bendrojo naudojimo patalpose pastatyta spinta nepatenka į evakuacinio kelio ar išėjimo ribas ir padarė išvadą, kad evakuaciniai keliai ir išėjimai nuo 1-ojo iki 3-ojo aukšto yra laisvi bei parengti evakuacijai bet kuriuo paros metu. Tokią išvadą patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, darytos faktinių aplinkybių patikrinimo metu.

10.       Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėja savaip interpretuoja teisės aktų normas. Pažymėjo, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą sprendimą priėmusio atsakovo atlikto patikrinimo rezultatais, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir jį panaikinti. Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jame aiškiai yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, motyvai išdėstyti aiškiai ir pakankamai, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

11.       Teismas konstatavo, kad Valdyba tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų normas, skundžiamas sprendimas  atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, dėl to yra pagrindas atmesti pareiškėjos tiek pagrindinį, tiek išvestinį skundo reikalavimus.

 

III.

 

12.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir įpareigoti Valdybą atlikti papildomą tyrimą dėl galimo ANK 525 straipsnio pažeidimo, apklausiant liudytojus, galimus pažeidėjus, vertinant faktinius duomenis ir atliekant tyrimą.

13.       Pareiškėjos teigimu, teismas priėmė šališką sprendimą, vadovaudamasis išimtinai tik Valdybos aktu, t. y. visiškai eliminuodamas skunde išdėstytą poziciją ir faktinių aplinkybių atitikimą priešgaisrinės saugos įstatymų reikalavimams. Teismas vadovavosi įstaigos, kurios sprendimai skundžiami, faktinių aplinkybių konstatavimu ir įtvirtinimu, nurašė Valdybos sprendimą ir nesiėmė vertinti tokio sprendimo pagrįstumą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams.

14.       Pareiškėja pažymi, kad tiek Valdyba, tiek teismas nevertino aplinkybės, kad medžiaga, iš kurios pagaminta spinta, yra itin degi ir kilus gaisrui, pro ją nebus įmanoma evakuotis. Užsidegusi spinta sukels didžiulę liepsną, dėl ko laiptais bėgti bus neįmanoma. Būtina vertinti gyventojų galimybę evakuotis vieninteliais laiptais, ties kuriais pastatyta spinta. Atstumas tarp spintos ir laiptų bei galimos / būsimos ugnies nėra pateiktas gaisrininkų išvadose, taip pat priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nevertino degant spintai kylančių dūmų poveikio.

15.       Pareiškėjos teigimu, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinus pagrįstu, Valdyba privalės taikytis su praktika, kuomet visi Lietuvos gyventojai galės bendrose patalpose statyti degius baldus, priemones, įrankius, galbūt net medžiagas, nes tai nemaišys laisvai judėti besievakuojantiems žmonėms.

16.       Pareiškėja pažymi, kad teismas nekomentavo fotonuotraukų, kurias išstudijavus, galima pastebėti, kad iš karto virš spintos dega elektros šviestuvas, kuris gali sukelti gaisrą, kaip ir elektros skydinė, kuri yra už spintos. Gaisrų praktikoje tai ypač dažna gaisro kilimo priežastis.

17.       Pareiškėja teigia, kad teismas, nevertindamas į bylą pateiktų įrodymų viseto, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnį.

18.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19.       Atsakovas, iš esmės pakartodamas pirmosios instancijos teismui atsiliepime išdėstytą poziciją, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjos minima spinta savaime užsidegti negali ir todėl įtakos žmonių evakuacijai neturi. Neplaninio priešgaisrinio techninio patikrinimo, atlikto 2018 m. balandžio 5 d., metu buvo nustatyta ir iš pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos matyti, jog medinė spinta yra patraukta (priglausta) prie pat sienos ir stovi toliau nuo laiptų. Norint išeiti iš daugiabučio gyvenamojo namo, tiesiogiai praeiti pro spintą nereikia. Pagal patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes padaryta išvada, jog erdvė, kurioje stovi spinta, nepatenka į evakuacinio kelio ar išėjimo ribas, todėl jie yra laisvi bei parengti žmonėms evakuoti.

20.       Atsakovas, vadovaudamasis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 141 ir 137 punktais pažymi, kad bendro naudojimo laiptinė nėra sandėliavimo paskirties, o tokioje bendrojo erdvėje stovinčios spintos nėra sandėliavimo objektai. Atlikto patikrinimo metu nustatyta ir iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog priėjimas prie elektros skydinės yra laisvas ir neužkrautas, o atstumas iki artimiausių medžiagų, t. y. spintos, yra daugiau nei 1 m.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 3-7-599 (2.6-5) dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų nebuvimo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje prie 32–35 butų ir Valdybos įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą dėl galimo ir ANK 525 straipsnio pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

22.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad atsakovo pareiškėjos prašymu atlikto patikrinimo dėl galimai priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje prie 32–35 butų, išvadas užfiksuojantis teisės aktas, t. y. skundu ginčijamas Valdybos sprendimas, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir įpareigoti Valdybą atlikti pakartotinį tyrimą.

23.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). 

24.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

25.       Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų taisyklių nepažeidė ir skundžiamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

26.       Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi tik atsakovo skundžiamame sprendime išdėstyta pozicija, netikrino tokio sprendimo pagrįstumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams.

27.       Pastebėtina, jog pareiškėja iš esmės ginčija Valdybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 3-7-599 (2.6-5), kuris, pareiškėjos teigimu, priimtas išsamiai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių bei yra abejotinas šio teisės akto atitikimas teisės aktų reikalavimams. Taigi pareiškėja iš esmės kelia klausimą dėl skundžiamo teisės akto atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Todėl analizuojant ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėjamu atveju būtina išsamiai įvertinti šio akto atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams.

28.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu dėl skundžiamo teisės akto atitikimo VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Bylos medžiaga patvirtina, kad skundžiamas sprendimas priimtas atlikus faktinių aplinkybių tyrimą dėl pareiškėjos 2018 m. kovo 22 d. skunde atsakovui nurodytų nusiskundimų, t. y. dėl gaisro atveju žmonių evakuacijos, kurią apsunkintų laiptinėje esantys baldai (spinta). Skundžiamo sprendimo turinys yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame pateikiamas aktualus nagrinėjamai situacijai teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi atlikdamas patikrinimą ir priimdamas administracinį aktą. 

29.       Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo papildomas aplinkybes, kurias nebuvo nurodžiusi skunde atsakovui ir pirmosios instancijos teismui, t. y. dėl elektros šviestuvo ir elektros skydinės, kurie, pareiškėjos teigimu, dar labiau padidina tikimybę kilti gaisrui.  

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtą nuostatą, nurodoma, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018 ir kt.).  Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismo priimtame ir nagrinėtame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami.

31.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo atlikto tyrimo pagal pareiškėjos pateiktą skundą objektyvumu ir išsamumu. Atsakovas nenustatė, kad spintos, esančios namo, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje prie 32–35 butų, buvimas kelia pavojų priešgaisrinei saugai, taip pat įvertino gaisro atveju žmonių evakavimo galimybes. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia atsakovo atlikto tyrimo išsamumo ir padarytų išvadų.

32.       Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėja pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia, tuo, kad teismas jos atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą, įrodymus įvertino atsakovo naudai. Tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Kaip minėta, įrodymai įvertinti, laikantis ABTĮ nuostatų. 

33.       Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjos M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

 

 

Ričardas Piličiauskas

 

 

Veslava Ruskan