Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-05-16][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-180-469-2019].docx
Bylos nr.: e3K-3-180-469/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos kariuomenė 188732677 atsakovas
UAB ,,Deforta" 302429492 Ieškovas
Kategorijos:
2.6.1. Prievolės
2.6.10.5.1. Sutartinė atsakomybė
2.6.18.1. Bendrosios rangos sutarties nuostatos
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.1.4. Prievolių vykdymas
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
2.6. Prievolių teisė
2.6.8. Sutarčių teisė
2.6.8.8. Sutarčių aiškinimas
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.6.18. Ranga

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-180-469/2019

Teisminio proceso Nr.  2-70-3-00394-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.8; 2.6.10.5.1; 2.6.18.1  

(S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gegužės 16 d.

Vilnius

 

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deforta kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Defortaieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės Lietuvos kariuomenės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Deforta“ dėl nuostolių atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių rangos sutarties sąlygų aiškinimą, rangovo sutartinių prievolių vykdymą ir sutartinės atsakomybės taikymą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 12 100 Eur skolą, 800 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimo, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 20 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovė užsakė iki 2016 m. gruodžio 1 d. atlikti 30 ha teritorijos sutvarkymo darbus. Visa užsakyta sutvarkyti 30 ha ploto teritorija buvo padalyta į dvi dalis – 10 ha (Techninės specifikacijos Priedas Nr. 1  Teritorijos tvarkymo darbų schema (10 ha teritorija) už KTT 14 slenksčio) ir 20 ha (Techninės specifikacijos Priedas Nr. 2  Teritorijos tvarkymo darbų schema (20 ha teritorija) už KTT 32 slenksčio). Tarp šalių kilo ginčas dėl 10 ha teritorijos sutvarkymo ir šių darbų apmokėjimo. Ieškovė teikė atsakovei prašymą priimti atliktus darbus, pasirašyti 2016 m. gruodžio 1 d. Teritorijos sutvarkymo darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2 (PR 06 FR01.L1) dėl 10 ha teritorijos už KTT 14 slenksčio sutvarkymo darbų bei 2016 m. gruodžio 1 d. 12 100 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą, serija DEF, Nr. 16-208 PE 08 FR02.L1, tačiau užsakovė ją apmokėti atsisakė. Užsakovė 2016 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. IS-932 (6.1) „Dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo“ nurodė, kad teritorijoje už KTT 14 slenksčio sustumtos akmenų ir atliekų krūvos, užimančios 18,05 a plotą iš bendro 1083,67 a ploto, kurio sutvarkyta 1055,21 a, trukdo mechanizuotai viso sklypo (1083,67 a bendro ploto) priežiūrai, naudojant žolės pjovimo techniką, todėl negali būti laikoma, kad ieškovė tinkamai sutvarkė 10 ha ploto teritoriją. Ieškovės teigimu, užsakovė užsakė tik 30 ha ploto teritorijos sutvarkymo darbus, šiuos ji įvykdė, ir net daugiau, nei nustatyta sutartyje, o akmenų ir atliekų utilizavimo paslaugos užsakovė neužsakė.

4.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 4410,45 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų.

5.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė iki 2016 m. gruodžio 1 d. privalėjo pašalinti visus darbų atlikimo trūkumus. Ieškovė vėlavo atlikti savo sutartinius įsipareigojimus nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. sausio 13 d., todėl pagal sutarties 11.3.4 papunktį privalo mokėti 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo bendros kainos iš anksto šalių sutartų minimalių nuostolių – 780,45 Eur. Atsakovė nuo 2017 m. sausio 13 d. nutraukė sutartį dėl jos esminio pažeidimo, nes 10 ha ploto teritorijos tvarkymo darbai šiaurės vakarinėje dalyje už kilimo ir tūpimo tako 14 slenksčio neatitiko sutartyje ir techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų, teritorijoje palikti akmenys, o žalios atliekos sumaišytos su gruntu ir akmenimis, sustumtos į krūvas, todėl pagal sutarties 19.2 punktą ieškovė turi sumokėti 10 procentų sutarties kainos šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių – 3630 Eur.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 12 100 Eur skolą, 800 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimo, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo 12 900 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. preliminarų sprendimą, priteisė iš atsakovės ieškovei 12 100 Eur skolą, 800 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimo, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12 900 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės priešieškinį teismas atmetė.

8.       Teismas nurodė, kad 2016 m. gegužės 20 d. buvo sudaryta šalių statybos rangos sutartis, pasirašyta Žemės lyginimo darbų techninė specifikacija su dviem priedais – Priedas Nr. 1 (Teritorijos tvarkymo darbų schema (10 ha teritorija) už KTT 14 slenksčio) ir Priedas Nr. 2 (Teritorijos tvarkymo darbų schema (20 ha teritorija) už KTT 32 slenksčio). Sutartimi ieškovė (rangovė) įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 1 d. pagal sutartyje ir jos prieduose nustatytus reikalavimus atlikti 30 ha teritorijos sutvarkymo darbus, nurodytus sutarties Priede Nr. 1, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo tinkamai atliktus ir sutartyje bei jos prieduose nustatytus reikalavimus atitinkančius darbus priimti ir už juos sumokėti rangovei sutartyje nustatyta tvarka.

9.       Sutarties objektas buvo padalytas į dvi dalis: 10 ha aerodromo teritorija šiaurės vakarinėje dalyje už kilimo ir tūpimo tako 14 slenksčio (Žemės lyginimo darbų pirkimo Techninės specifikacijos Priedas Nr. 1  Teritorijos tvarkymo darbų schema (10 ha teritorija) už KTT 14 slenksčio) ir 20 ha teritorija pietrytinėje dalyje už kilimo ir tūpimo tako 32 slenksčio (Techninės specifikacijos Priedas Nr. 2  Teritorijos tvarkymo darbų schema (20 ha teritorija) už KTT 32 slenksčio). Žemės lyginimo darbų pirkimo techninės specifikacijos 4 punkte nurodyta, kad numatytoje tvarkyti teritorijoje reikia pašalinti menkaverčius krūmus, išrauti kelmus, surinkti akmenis ir visą plotą išlyginti. Po sutvarkymo teritorija turi būti paruošta mechanizuotai priežiūrai panaudojant žolės pjovimo techniką; 5 punkte nustatyti papildomi reikalavimai, kad išrautus kelmus galima užkasti tvarkomoje teritorijoje; po išlyginimo darbų surinkti nuo paviršiaus akmenis, kelmų likučius ir kitas pašalines atliekas, kurie trukdys mechanizuotai ploto priežiūrai.

10.       Dėl 20 ha teritorijos tvarkymo šalys pasirašė teritorijos sutvarkymo darbų perdavimo–priėmimo aktą, dėl šių darbų ginčo nėra. Tarp šalių kilo ginčas dėl 10 ha teritorijos (Techninės specifikacijos Priedas Nr. 1  Teritorijos tvarkymo darbų schema (10 ha teritorija) už KTT 14 slenksčio) sutvarkymo ir šių darbų apmokėjimo. 2016 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. IS-758 (5.1.1) atsakovė nurodė ieškovei, kad 10 ha teritorijos sutvarkymo darbai nebaigti: teritorija neišlyginta, žemės paviršiuje palikti akmenys, augalinis sluoksnis sumaišytas su krūmais, kelmais ir akmenimis, sustumtas į krūvas, o šios paliktos aerodromo prieigų kliūčių ribojimo paviršių zonoje.

11.       2016 m. gruodžio 1 d. raštu ieškovė išsiuntė atsakovei 2016 m. lapkričio 29 d. vertinimo aktą, 2016 m. gruodžio 1 d. Teritorijos sutvarkymo darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2 (PER 06 FR01.L1) dėl 10 ha teritorijos už KTT 14 slenksčio sutvarkymo darbų ir 2016 m. gruodžio 1 d. 12 100 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą, serija DEF, Nr. 16-208 PER 08 FR02.L1, tačiau atsakovė atsisakė priimti darbus ir už juos sumokėti. 2017 m. sausio 18 d. pranešimu atsakovė nurodė, kad remdamasi sutarties bendrosios dalies 19.1.3.3 punktu nuo 2017 m. sausio 13 d. nutraukia sutartį dėl esminio jos pažeidimo.

12.       Atsakovės teiginius, kad nesutvarkytas 5 ha teritorijos plotas, paneigia teismo eksperto doc. dr. Dariaus Kalibato 2016 m. lapkričio 29 d. vertinimo aktas, kuriuo konstatuota, kad 2016 m. lapkričio 21 d. esamose teritorijose (10 ir 20 ha ploto) gruntas yra išlygintas ir akmenys yra surinkti nuo teritorijos paviršiaus, yra galimybė ir visos sąlygos atlikti žolės pjovimo darbus panaudojant mechanizuotą žolės pjovimo techniką. Jokių patikimų, pakankamų įrodymų, paneigiančių 2016 m. lapkričio 29 d. vertinimo aktą, atsakovė nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Atsakovė teismui prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo nereiškė.

13.       Atsakovė pateikė IĮ „Geomatmena“ 2017 m. sausio 27 d. kontrolinę geodezinę nuotrauką, kuria nužymėtas ginčo teritorijos bendras plotas – 9,7501 ha, o sutvarkytas plotas – 4,6608 ha. Teismas šias nuotraukas, kaip ir atsakovės prieštaravimų teiginius, jog nesutvarkytos teritorijos plotas 5 ha, nes šiame plote palikti akmenys, vertino kritiškai, nes jas paneigė 2016 m. lapkričio 29 d. vertinimo aktas, UAB „Geoforta“ 2016 m. rugsėjo mėn. parengtos geodezinės kontrolinės nuotraukos, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė teritoriją, nužymėtą schemomis, tvarkė naudodama įvairius įrenginius ir pasitelkdama žmogiškuosius išteklius. IĮ Geomatmena“ 2017 m. sausio 27 d. kontrolinė geodezinė nuotrauka prieštarauja atsakovės paaiškinimams, nes šioje nuotraukoje 4,4685 ha pažymėta kaip tinkamai sutvarkyta teritorija, nors iš UAB „Geoforta“ 2016 m. rugsėjo mėn. parengtos geodezinės kontrolinės nuotraukos matyti, kad būtent šioje teritorijos dalyje esančiame 0,05, 2,58, 6,28 ir 9,14 a plote yra sukrautos akmenų ir žaliųjų atliekų krūvos, dėl kurių byloje ir yra kilęs pagrindinis ginčas.

14.       Po ginčo teritorijos sutvarkymo darbų paliktos atliekos (augalinis sluoksnis sumaišytas su krūmais, kelmais ir akmenimis) sustumtos į krūvas, o šios sukrautos 0,05, 2,58, 6,28 ir 9,14 a plote (18,05 a). Šios žaliosios atliekos, sumaišytos su gruntu ir akmenimis, yra užfiksuotos ir 2016 m. lapkričio 29 d. vertinimo akte. UAB „Geoforta“ nustatė, kad bendras teritorijos plotas yra ne 20 ha, o 21,5026 ha, šio ploto 20,1029 ha rangovė sutvarkė. Bendras plotas yra ne 10 ha, o 10,8367 ha, šio ploto 10,5521 ha rangovė sutvarkė. Sutarties objektas buvo 30 ha teritorijos plotas, patenkantis į schemomis nužymėtą teritoriją. Darbus 20 ha teritorijoje užsakovė priėmė ir apmokėjo. Byloje taip pat įrodyta, kad 10 ha teritorijoje gruntas yra išlygintas ir akmenys yra surinkti nuo teritorijos paviršiaus, yra galimybė ir visos sąlygos atlikti žolės pjovimo darbus panaudojant mechanizuotą žolės pjovimo techniką.

15.       Pagal techninės specifikacijos 5.2 punktą ieškovė įsipareigojo po išlyginimo darbų surinkti nuo paviršiaus akmenis, kelmų likučius ir kitas pašalines atliekas, kurie trukdys mechanizuotai ploto priežiūrai. Sutartyje tik buvo nustatyta, kad išrautus kelmus galima užkasti tvarkomoje teritorijoje, tačiau nebuvo aptarta, ką daryti su surinktais akmenimis, krūmais ir kitomis pašalinėmis atliekomis. Byloje nustatyta, kad rangovė neatliko jokių statybos darbų, o tvarkė sutartyje nurodytą teritoriją, pašalino nuo žemės paviršiaus akmenis, kitas žaliąsias atliekas, kurios yra užsakovės nuosavybė, ir paliko jas sukrautas į keturias krūvas užsakovės teritorijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsniu, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 52 punktu, žaliųjų atliekų turėtojai šias atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir apdoroti kompostavimo įrenginiuose patys arba perduoti jas tokių atliekų apdorojimo įmonei. Sutarties 5.2.22 punktas negali įpareigoti rangovės išvežti iš užsakovės teritorijos užsakovei nuosavybės teise priklausančių akmenų ir žaliųjų atliekų, kurių krūvos susiformavo rangovei vykdant sutartį. Dėl užsakovei nuosavybės teise priklausančių akmenų ir žaliųjų atliekų išvežimo iš užsakovės teritorijos ar kitokio jų pašalinimo sutartimi šalys nesusitarė. Be to, žaliosios atliekos gali būti perduodamos tik tokių atliekų apdorojimo įmonei. Praktikoje sąmatiniuose skaičiavimuose atliekų išvežimas skaičiuojamas atskirai, t. y. šis darbas turi būti vertinamas kaip atskirai atliekama darbo rūšis, tai vertintina kaip papildomi darbai, o sutartyje tokios sąlygos neaptartos. Ekspertas D. Kalibatas nustatė, kad, norint išvežti atliekas iš teritorijos, reikėtų atlikti darbų už 67 000 Eur. Įrodymų, paneigiančių šią išvadą, teismui nepateikta. Sutarties kaina yra 36 300 Eur, todėl atsakovės reikalavimas utilizuoti ar kitu būdu iš teritorijos rangovės lėšomis pašalinti surinktus akmenis bei žaliąsias atliekas, dėl kurių šalys sutartimi nesusitarė, o jų išvežimas beveik 2 kartus viršija visos sutarties kainą, yra nepagrįstas ir neteisėtas (CPK 185 straipsnis).

16.       Atsakovė šioje byloje nesikreipė dėl 2016 m. gruodžio 1 d. Teritorijos sutvarkymo darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. 2 nuginčijimo, ginčo aktas teismo nėra pripažintas negaliojančiu, todėl jos atsisakymas sumokėti ieškovei už darbus pagal šį aktą yra nepagrįstas, atlikti darbai pagal ginčo aktą laikytini perduotais užsakovei, tai lemia jos pareigą sumokėti nurodytą sumą rangovei už akte nurodytus ir atliktus darbus. Kadangi atsakovė nevykdė tinkamai savo įsipareigojimų pagal sutartį, tai ieškovės reikalavimas dėl 12 100 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.59, 6.200, 6.205, 6.256 straipsniai, 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnis).

17.       Nustačius, kad atsakovės reikalavimas ieškovei utilizuoti ar kitu būdu iš teritorijos ieškovės lėšomis pašalinti surinktus akmenis bei žaliąsias atliekas, dėl kurių šalys sutartimi nesusitarė, o jų išvežimas beveik 2 kartus viršija visos sutarties kainą, nepagrįstas ir neteisėtas, o ieškovei įrodžius, kad ji sutartyje nustatytu terminu tinkamai sutvarkė 10,5521 ha teritorijos, atsakovės priešieškinio teiginiai, kad ieškovė vėlavo atlikti savo sutartinius įsipareigojimus nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. sausio 13 d., todėl pagal sutarties 11.3.4 papunktį privalo mokėti 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo bendros kainos iš anksto šalių sutartų minimalių nuostolių – 780,45 Eur, neįrodyti, todėl šis priešieškinio reikalavimas atmestinas.

18.       Atsakovė 2017 m. sausio 18 d. pranešimu nutraukė sutartį atgaline tvarka po to, kai ieškovė 2017 m. sausio 12 d. kreipėsi į teismą ir 2017 m. sausio 16 d. buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas. Sprendimo 30 punkte teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog tinkamai buvo sutvarkyta 30,655 ha ploto teritorija, yra galimybės ir visos sąlygos tvarkyti teritoriją mechanizuotu būdu panaudojant žolės pjovimo techniką, sprendė, kad atsakovės teiginiai, jog dėl atliekų, kurios pagal bylos medžiagą sukrautos 18,05 a plote, nebuvo pasiektas sutarties, kurios objektas 30 ha teritorijos sutvarkymo darbai, rezultatas, yra nepagrįsti. Atsakovei neįrodžius ir teismui nenustačius esminio sutarties pažeidimo, ieškovės reikalavimas priteisti 3630 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

19.       Atsakovė ieškovei privalo mokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12 900 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

20.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą, ieškinio ir priešieškinio dalis patenkino – priteisė iš atsakovės 8470 Eur skolą, 800 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimo ir 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9270 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusias ieškinio ir apeliacinio skundo dalis kolegija atmetė. 

21.       Kolegija nurodė, kad eksperto išvados vertintinos technine prasme, t. y. teismo atliekamam įrodymų vertinimui reikšmingos eksperto išvados, susijusios su faktu, ar po atliktų darbų yra reali galimybė šalių sutartame plote atlikti žolės pjovimo darbus, panaudojant mechanizuotą žolės pjovimo techniką. Kadangi ekspertinis tyrimas tokią aplinkybę patvirtina, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tokio tyrimo išvadomis.

22.       Atsakovė tiek sutartyje, tiek visuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog sudarydama sutartį siekė, kad būtų sutvarkyta tam tikra teritorija, kurios priežiūrą bus galima atlikti mechanizuotai. Kolegija sprendė, kad toks tikslas sudaryta sutartimi buvo pasiektas. Kokie buvo šalių ketinimai dėl po darbų atlikimo atsiradusių atliekų, byloje nenustatyta, sutartimi nėra sutarta, kad nuo atliekų turi būti atlaisvinta ir visa likusi, už 30 ha sutvarkymo ploto ribų esanti, teritorija, kurioje pagal sutartį nebuvo numatyta atlikti mechanizuotų priežiūros darbų. Nesant galimybės nustatyti šalių valios, sutartis turėtų būti aiškinama atliekant lingvistinę analizę. Rangos sutartyje nėra nustatyta, kad atlikusi darbus ieškovė privalės savo sąnaudomis ir lėšomis utilizuoti atsiradusias atliekas, jas išvežti už atsakovės valdomos teritorijos ribų. Vien papildomi teritorijos sutvarkymo darbai atsakovės reikalaujamu būdu dvigubai viršytų sutarties kainą. Taigi ši sutarties dalis įvykdyta tinkamai, pagal suderintą šalių valią, o atsakovė pagal sutartį negalėjo tikėtis tokio sutarties vykdymo, kokį nurodo apeliaciniame skunde.

23.       Atsakovė savo teiginius dėl netinkamai atliktų darbų grindžia IĮ „Geomatmena“ 2017 m. sausio 27 d. parengta kontroline geodezine nuotrauka, kuria nužymėtas ginčo teritorijos bendras plotas  9,7501 ha, o sutvarkytas plotas 4,6608 ha. Tačiau atsakovė neprašo sumažinti sutarties darbų kainos dėl teritorijos ploto dalyje neatliktų darbų. Atsakovė reiškia pretenzijas dėl paliktų žaliųjų atliekų ir akmenų krūvų nepašalinimo. Atsakovės teigimu, ieškovė, palikdama tokias krūvas, pažeidė esminę sutarties sąlygą – sutvarkyti teritoriją taip, jog būtų galimas mechanizuotas žolės pjovimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, jog visas plotas, kurį užima atliekų ir akmenų krūvos, yra 18,05 a, o pagal atsakovės pateiktą IĮ Geomatmena“ 2017 m. sausio 27 d. kontrolinę geodezinę nuotrauką nesutvarkytas plotas yra 5,0893 ha. IĮ „Geomatmena“ 2017 m. sausio 27 d. kontrolinė geodezinė nuotrauka, kurioje pažymėta kaip tinkamai sutvarkyta 4,4685 ha teritorija, prieštarauja pačios atsakovės paaiškinimams, nes iš UAB „Geoforta“ geodezinės kontrolinės nuotraukos matyti, kad būtent šioje teritorijos dalyje esančiame 0,05, 2,58, 6,28 ir 9,14 a plote yra sukrautos akmenų ir žaliųjų atliekų krūvos, dėl kurių byloje kilo ginčas. Dėl to IĮ „Geomatmena“ nuotraukos nevertintinos kaip patikimi, pakankami įrodymai (CPK 185 straipsnis). Sutartyje nurodytą 10 ha teritoriją, esančią šiaurės vakarinėje pusėje už 14 kilimo ir tūpimo tako slenksčio, ieškovė sutvarkė sutartyje nustatytu būdu.

24.       Vertinimo akte teritorijos sutvarkymo darbai, išvežant atliekas, sąmatiniuose skaičiavimuose nurodomi atskirai, kaip savarankiški ir atskiri darbai. Šalys dėl tokių darbų atlikimo rangos sutartyje nesusitarė. Ekspertas nurodė, kad atsakovės teritorijoje esančių atliekų išvežimas ir utilizavimas kainuotų apie 67 000 Eur, o tai yra neproporcingai didelės sąnaudos, kurių pagal sutarties sąlygas (įskaitant ir sutarties kainą) negalima pripažinti patirtinomis ieškovės sąskaita. Todėl susidariusių atliekų neišvežimo iš 0,1805 ha ploto sklypo dalies faktas negali būti pripažintas esminiu sutarties pažeidimu CK 6.217 straipsnio 1 dalies prasme.

25.       Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsniu ir Atliekų tvarkymo taisyklių 52 punktu žaliųjų atliekų turėtojai šias atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir apdoroti kompostavimo įrenginiuose patys arba perduoti jas tokių atliekų apdorojimo įmonei. Atsakovė, siekdama, kad ieškovė ne tik sutvarkytų aplinką, bet ir utilizuotų atliekas, prieš sudarydama su ieškove rangos sutartį, nenurodė tokių specifinių ir lyginant su sutarties kaina labai didelių sąnaudų reikalaujančių darbų atlikimo poreikio, nenustatė, kad rangovė privalo turėti kvalifikaciją dirbti su atliekomis jas utilizuodama. Atsakovė nurodytiems darbams atlikti buvo paskelbusi viešojo pirkimo konkursą, pati nustatė konkurso ir sutarties sąlygas, todėl tokios sąlygos, būdamos neaiškios ir (ar) dviprasmiškos, turi būti aiškinamos ieškovei naudingu būdu (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

26.       Pagal sutartį atsakovė turėjo teisę vienašališkai ją nutraukti ne tik įstatyme nustatyto esminio sutarties pažeidimo atveju, bet sutarties 19.1 punkte nustatytais atvejais. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutarties nutraukimą vertino tik esminio sutarties pažeidimo požiūriu.

27.       Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog, atliekomis užėmus 18,05 a (nereikšmingą viso 30 ha tvarkytinos teritorijos ploto dalį), šis faktas negali būti vertinamas kaip netinkamas sutarties vykdymo patvirtinimas, netgi jeigu tai negali būti pripažinta kaip esminis sutarties pažeidimas. Tai, kad dalis tvarkytinos teritorijos ploto užimta atliekomis, patvirtina, kad atitinkama dalis sklypo nebuvo sutvarkyta pagal sutartį. Todėl, nustačius šios dalies atsakovės atsikirtimų pagrįstumą, ieškovei priteisiama sutarties kainos dalis turi būti atitinkamai sumažinta, atsižvelgiant į šalių sutartą vieno hektaro tvarkymo kainą – 1210 Eur. Kadangi 0,1805 ha sutvarkymo kaina pagal sutartį yra 218,40 Eur, tokia suma turi būti sumažinta ieškovei priteistina suma. Be to, tokia aplinkybė savaime patvirtina atsakovės teisę vienašališkai nutraukti sutartį sutarties 19.1.3.1, 19.3.1.3 punktų pagrindais ir reikalauti sutartyje nustatytų minimalių nuostolių, sudarančių 10 procentų sutarties kainos, arba 3630 Eur, atlyginimo (sutarties bendrosios dalies 19.2 punktas). Atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, tokie nuostoliai pagal sutartyje nustatytas sąlygas turi būti išskaičiuoti iš ieškovei mokėtinų sumų (sutarties bendrosios dalies 19.3 punktas). Todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkinama, kartu tenkinant priešieškinio dalį dėl minimalių nuostolių atlyginimo.

28.       Atsakovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) netenkintinas, nes pagal sutarties 19.3 punktą išskaičiuojant iš ieškovei mokėtinos sumos atsakovės reikalaujamus minimalius nuostolius, toks teismo sprendimas nebus vykdomas. Pagal teismo sprendimą atsakovė turės įvykdyti mažesnio dydžio piniginę prievolę ieškovei, negu buvo nustatyta pagal sutartį.

29.       Sutarties 11.3.4 punkte nustatytas delspinigių skaičiavimas neištaisius trūkumų už kiekvieną pavėluotą dieną iki trūkumų ištaisymo. Atsakovei nutraukus sutartį ir nurodžius, kad trūkumai neištaisyti (18,05 a plote liko neatlikti darbai), ši sutarties nuostata netaikytina. Minimalių nuostolių atlyginimo atsakovė turi teisę reikalauti pagal sutarties 19 punktą, nustatantį sutarties nutraukimo pasekmes. Todėl šios apeliacinio skundo dalies kolegija netenkino.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

30.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria patenkintas priešieškinis, priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Apeliacinės instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartį ir nebuvo prisiėmusi įsipareigojimo savo lėšomis utilizuoti atsiradusių atliekų ar jas išvežti  atsakovės valdomos teritorijos. Tačiau vėliau nurodė, kad tai, jog dalis tvarkytinos teritorijos ploto užimta atliekomis, patvirtina, jog atitinkama dalis sklypo nebuvo sutvarkyta pagal sutartį. Pastaroji teismo išvada ne tik prieštarauja jo paties ankstesnėms išvadoms, tačiau yra nepagrįsta bei neteisėta, nes yra pažeidžiamos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos, kasacinio teismo praktikoje išaiškintos sutarčių aiškinimo taisyklės. Teismas pažeidė šias taisykles, nes tiek aiškinantis tikruosius sutarties šalių ketinimus, tiek lingvistiškai aiškinant sutarties tekstą nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo spręsti, kad sutartimi ieškovė prisiėmė įsipareigojimą savo lėšomis utilizuoti atliekas, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pripažino ir pats apeliacinės instancijos teismas.

30.2.                       Sutartis šalių buvo pasirašyta atsakovės atlikto viešojo pirkimo, kurį laimėjo ieškovė, pagrindu. Sutartis su priedais buvo atsakovės parengta ir pateikta ieškovei pasirašyti. Taigi, visos sutarties sąlygos buvo pasiūlytos atsakovės, o ieškovės – priimtos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas, kilus klausimų dėl sutarties sąlygų, ką patvirtina tų pačių sutarties sąlygų skirtingas aiškinimas ir dėl to padarytos prieštaringos išvados, privalėjo taikyti contra proferentem principą ir aiškinti atitinkamas sutarties sąlygas jas priėmusios šalies, t. y. ieškovės, naudai.

30.3.                       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.245 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sutartinės civilinės atsakomybės institutą ir pritaikė sutartinę civilinę atsakomybę – priteisė atsakovei minimalių nuostolių pagal sutartį atlyginimą, nesant esminės sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – sutarties pažeidimo. Abu teismai konstatavo, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartį (sutvarkė teritoriją taip, kaip tai numatyta sutartyje, nes neturėjo pareigos išvežti ir utilizuoti atliekų, todėl jos pagrįstai paliktos krūvose teritorijoje), tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad visgi ieškovei, neaišku kokiais pagrindais (nes pats teismas pripažino, kad pagal sutartį tokios pareigos nėra), atsiranda pareiga užtikrinti, kad teritorijoje nebūtų sukrautos atliekos, likusios sutvarkius teritoriją, ir dėl šios pareigos pažeidimo pritaikė sutartinę atsakomybę, nors konstatavo, kad sutartis įvykdyta tinkamai. Taigi teismas pritaikė sutartinę civilinę atsakomybę sutartį tinkamai įvykdžiusiai šaliai.

30.4.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas – priėmė nemotyvuotą ir prieštaringą sprendimą dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, sprendimą grindė išvada, kuri tiesiogiai prieštarauja ir yra faktine prasme priešinga paties teismo ankstesnėms išvadoms nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atliekomis užėmus 18,05 a (nereikšmingą viso 30 ha tvarkytinos teritorijos ploto dalį), šis faktas negali būti vertinamas kaip netinkamas sutarties vykdymo patvirtinimas, netgi jeigu tai negali būti pripažinta kaip esminis sutarties pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas nepadarė tokios išvados, netgi priešingai – nurodė, kad atsakovės teiginiai dėl 18,05 a teritorijos nesutvarkymo yra nepagrįsti ir neįrodyti, o ieškovė visus savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tai, jog dalis tvarkytinos teritorijos ploto užimta atliekomis, patvirtina, jog atitinkama dalis sklypo nebuvo sutvarkyta pagal sutartį, nėra pagrįsta argumentais, prieštarauja kitam teismo nutarties 18 punkte nustatytam faktui, kad ieškovė įvykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. sutvarkė visą sklypą pagal sutartį), dėl to buvo priimta nemotyvuota, nepagrįsta ir prieštaringa nutartis (jos dalis). Nutarties 25 punkto ir rezoliucinės dalies ryšis yra neaiškus bei sudaro pagrindą teigti, kad priimdamas skundžiamą nutarties dalį apeliacinės instancijos teismas galimai peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas, įskaitant ir apeliacinio skundo reikalavimus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

30.5.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįgyvendino savo pareigos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neįsigilino į įrodymų visumą, todėl nepadarė pagrįstų išvadų apie byloje esančius faktus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, tačiau padarė priešingą išvadą, jos nepagrįsdamas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartį, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, nepateikta ieškovės įrodymų atmetimo argumentacija.

31.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl netesybų už sutarties nutraukimą dėl ieškovės kaltės priteisimo ir sutarties kainos sumažinimo palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

31.1.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-469/2016 yra išaiškinęs, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl sutarties sąlygų aiškinimo sutartį priėmusias, prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (contra proferentem taisyklė) negali būti suabsoliutinamos, o turi būti taikomos atsižvelgiant į kitas įstatyme įtvirtintas sutarčių aiškinimui reikšmingas aplinkybes. Taigi ieškovės argumentai dėl contra proferentem principo taikymo neatitinka suformuotos kasacinio teismo praktikos.

31.2.                       Tai, kad sutartyje buvo įtvirtinti tikrieji šalių ketinimai dėl po darbų likusių atliekų, kurios yra atsakovės pasirinkto teritorijos tvarkymo būdo rezultatas, įrodo sutarties Priedo Nr. 1 5 punkte nustatyti papildomi reikalavimai (t. y. išrautus kelmus galima užkasti tvarkomoje teritorijoje; po išlyginimo darbų surinkti nuo paviršiaus akmenis, kelmų likučius ir kitas pašalines atliekas, kurie trukdys mechanizuotai ploto priežiūrai). Sutarties bendrosios dalies 5.2.22 punkte nustatyta, kad rangovas, užbaigęs statybos darbus, privalo išsivežti visus įrankius, medžiagas, mechanizmus, detales ir inventorių, išsivežti šiukšles, susikaupusias atliekant statybos darbus, bei palikti darbo vietą sutvarkytą ir švarią, tinkamą toliau naudoti pagal paskirtį.

31.3.                       Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktą atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Vykdydama sutartį būtent ieškovė tapo atliekų darytoja, nes atliekos atsirado (atliekų krūvos buvo suformuotos) tik vykdant sutartį. Taigi pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnį būtent ieškovė įpareigota sutvarkyti atliekas. Šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalis pateikia atliekų surinkimo sąvoką – tai atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

31.4.                      Ieškovės įsipareigojimas surinkti nuo teritorijos paviršiaus akmenis, kelmų likučius ir kitas pašalines atliekas nereiškė, kad ji šias atliekas gali sustumti į krūvas ir pareikšti, kad šios atliekos yra Lietuvos kariuomenės nuosavybė, kurias ši turi susitvarkyti, nes sutartis ieškovę įpareigojo atliekas surinkti nuo žemės paviršiaus, kad jos netrukdytų atlikti mechanizuotos ploto priežiūros naudojant žolės pjovimo techniką.

31.5.                      Atliekų surinkimo (paėmimo ir pašalinimo iš tvarkomos teritorijos) darbų vykdymas yra orientuotas į to rezultato, kurio siekiama sudarant statybos rangos sutartį, pasiekimą, t. y. šie atliekų tvarkymo darbai yra sudėtinė teritorijos tvarkymo darbų sąlyga. Šalys skirtingai vertino sutarties sąlygą dėl atliekų surinkimo. Ieškovės vertinimu, atliekų surinkimas nereiškia jų pašalinimo iš tvarkomos teritorijos. Atsakovės nuomone, toks aiškinimas reikštų sutarties vykdymo neįmanomumą, nes nepašalinus atliekų krūvų tvarkomoje teritorijoje sutarties rezultatas nebūtų pasiektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014 yra išaiškinęs, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ieškovė, kaip savo srities profesionalė, kuriai taikomi aukštesni atidumo standartai, turėjo numatyti, kad teritorijos sutvarkymas pagal sutartį ir siekiamą rezultatą niekaip negalėtų būti susijęs su atliekų krūvų sustumdymu ir palikimu tvarkomoje teritorijoje.

31.6.                      Tai, kad sustumdytos atliekos nebuvo pašalintos iš tvarkomo sklypo, įrodo, kad ieškovė pažeidė sutarties sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad sutartis įvykdyta netinkamai ir taikytina civilinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikia skirtingas išvadas dėl sutarties aiškinimo ir jos tinkamo įvykdymo, atsakovė sutinka tik su jos dalimi, kurioje teismas konstatuoja faktą, jog tvarkoma teritorija nebuvo sutvarkyta iki galo, nes joje buvo paliktos atliekų krūvos.

31.7.                      Nors atsakovė apeliaciniu skundu neprašė sumažinti sutarties kainos, tačiau vien tai, kad nesutiko su ieškiniu dėl 12 900 Eur atlyginimo priteisimo, reiškė pretenziją į visą ieškinio sumą. Teismas, atsižvelgdamas į tai bei į sustumdytų atliekų užimamą plotą, sumažino sutarties kainą, todėl kasacinio skundo argumentai dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies taikymo yra nepagrįsti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

    Dėl rangos sutarties sąlygų aiškinimo; dėl sutartinės atsakomybės taikymo 

 

32.       Kasaciniu skundu ieškovė skundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl jai taikytos sutartinės atsakomybės, laikosi pozicijos, kad rangos sutarties nepažeidė, todėl sutartinė atsakomybė jai taikyta nepagrįstai, be to, jos teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė iš esmės viena kitai priešingas išvadas: viena vertus, pripažino, kad ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl jai priklauso atlyginimas už atliktus darbus, kita vertus, sprendė, kad ieškovė savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, todėl jai taikytina sutartinė atsakomybė. Teisėjų kolegija, vertindama byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į kasacinio argumentus, nutartyje pasisako dėl tinkamo šalių sudarytos sutarties aiškinimo, vykdymo ir atitinkamai sutartinės atsakomybės taikymo nagrinėjamoje byloje (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

33.       Vertinant kasaciniame skunde iškeltų argumentų pagrįstumą faktinių ginčo aplinkybių kontekste pirmiausiai pažymėtina, jog tam, kad būtų galima įvertinti, ar ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, būtina tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir išsiaiškinti ginčo sutarties turinį. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad teisinis nagrinėjamų santykių kvalifikavimas ir taikytinų įstatymų nustatymas  bylą nagrinėjančio teismo pareiga, kuriai nedaro įtakos ginčo šalių pozicija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 52 punktą).

34.       Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta ir ginčo šalių neginčijama, kad pagal sutartį rangovė (ieškovė) įsipareigojo atlikti darbus  tvarkyti sutartyje nurodytą teritoriją, šalinti nuo žemės paviršiaus akmenis, kitas atliekas, jokie statybos darbai, t. y. darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punktas), sutartyje nenurodyti. Taigi tarp šalių buvo sudaryta ne statybos rangos sutartis, kaip ją įvardijo viešąjį pirkimą vykdžiusi atsakovė, o rangos sutartis (CK 6.681 straipsnis), atitinkamai šalių ginčui spręsti negali būti taikomi statybos teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai. 

35.       Atsakovės parengtame rangos sutarties Priedo Nr. 1 „Žemės lyginimo darbų pirkimo techninė specifikacija“ 4 punkte nustatyta, kad numatytoje tvarkyti teritorijoje reikia pašalinti menkaverčius krūmus, išrauti kelmus, surinkti akmenis ir visą plotą išlyginti; po sutvarkymo teritorija turi būti paruošta mechanizuotai priežiūrai panaudojant žolės pjovimo techniką. Priedo Nr. 1 5.1 papunktyje nustatyta, kad išrautus kelmus galima užkasti tvarkomoje teritorijoje, o 5.2 papunktyje – po išlyginimo darbų surinkti nuo paviršiaus akmenis, kelmų likučius ir kitas pašalines atliekas, kurie trukdys mechanizuotai ploto priežiūrai. Šalys skirtingai traktuoja nurodytas rangos sutarties (techninės specifikacijos) nuostatas. Atsakovės teigimu, šalys susitarė, kad ieškovė sutvarkys visą teritoriją ir pašalins (išveš) iš jos visas atliekas. Ieškovės nuomone, atliekų šalinimas iš teritorijos sutartimi nebuvo sulygtas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atliekų šalinimo iš atsakovės teritorijos darbai nebuvo sudarytos sutarties objektas, šiai išvadai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, nors, minėta, kartu pritarė ir atsakovės pozicijai, kad atliekų palikimas teritorijoje yra sutarties pažeidimas. Ginčo sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, todėl aiškinant jos turinį aktuali kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl viešųjų pirkimų sutartinių santykių.

36.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko,  pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 26 punktas).

37.       Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

38.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kurioje yra konstatuota, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 23 straipsnio 2 ir 3 dalies b punkte bei 29 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, jog techninės specifikacijos privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, jos turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Be to, nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, jog suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai suinteresuoti ir rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, nepaskelbtas Rinkinyje, ir šiame sprendime nurodyta Teismo jurisprudencija).

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos sutarties, techninės specifikacijos sąlygas (nutarties 35 punktas), konstatuoja, kad atliekų tvarkymo darbai sutartyje ir pirkimo dokumentuose neįvardyti. Iš techninės specifikacijos formuluočių galima spręsti, kad viešasis pirkimas vyko ir sutartis buvo sudaryta dėl teritorijos tvarkymo darbų, o kur bus sukrautos, laikomos, vežamos ar pan. po teritorijos tvarkymo darbų likusios atliekos (išskyrus išrautus kelmus, kuriuos leista užkasti tvarkomoje teritorijoje), sutartyje neaptarta. Tai, kad atliekų išvežimas nebuvo viešojo pirkimo ir sutarties objektas, patvirtina ir sutarties kaina – 36 300 Eur, nes, pagal byloje esantį eksperto D. Kalibato vertinimo aktą, norint išvežti atliekas iš teritorijos, reikėtų atlikti darbų už 67 000 Eur, t. y. beveik dvigubą atlygį nei viešojo pirkimo metu pirkti teritorijos tvarkymo darbai. Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių šią vertinimo akto išvadą. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė ketino įsigyti ir atliekų išvežimo iš teritorijos darbus, ji turėjo pareigą tiksliai ir aiškiai suformuluoti tai techninėje specifikacijoje, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą ir žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Minėta, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (nutarties 38 punktas).

40.       Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas iš dalies panašus į nagrinėtą pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013, kurioje šalys ginčijosi dėl sutarties objekto (paslaugų) įkainio bazės (už kokį kiekį paslaugų mokama sulygta sutarties kaina). Šioje byloje šalių ginčas iš esmės kilęs dėl sutarties objekto apimties, pobūdžio, todėl nagrinėjamu atveju neįmanoma taikyti nurodytoje kasacinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje nustatytos taisyklės, pagal kurią, esant sutarties (ir pirkimo dokumentų) sąlygų neaiškumui, šalių tarpusavio turtinių įsipareigojimų dydis turėtų atitikti atitinkamos rinkos situaciją. Kita vertus, atsakovė byloje neįrodinėjo (neįrodė), kad šalių sulygta sutarties kaina akivaizdžiai viršija ieškovės de facto (faktiškai) atliktų darbų atsakovės naudai įprastinę rinkos vertę ir (ar) dėl to ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis bandydama neteisėtai pasinaudoti galimai neaiškia pirkimo (sutarties) sąlygų formuluote.  

41.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po ginčo teritorijos sutvarkymo darbų paliktos atliekos (augalinis sluoksnis sumaišytas su krūmais, kelmais ir akmenimis) sustumtos į krūvas, o šios sukrautos 0,05, 2,58, 6,28 ir 9,14 a plote (18,05 a). Atsakovės teigimu, nurodytoje teritorijoje nėra galimybės ir sąlygų atlikti žolės pjovimo darbus panaudojant mechanizuotą žolės pjovimo techniką, kaip tai nurodyta sutartyje. Tačiau byloje nenustatyta ir atsakovė to neteigė bei neįrodinėjo, kad ieškovei būtų buvusi nurodyta konkreti teritorijos vieta (ar už 30 ha teritorijos), kur atliekos galėtų būti sukrautos atlikus teritorijos tvarkymo darbus. 

42.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atliekų tvarkymas ir šalinimas yra reglamentuoti Atliekų tvarkymo įstatymo. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekų turėtojas (atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų) pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio įstatymo 301 straipsniu. Atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas gali atliekas tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Taigi atliekų tvarkymas yra imperatyviai reglamentuotas, ši veikla turi būti vykdoma rašytinės sutarties pagrindu tokia veikla turinčio teisę užsiimti subjekto. Nagrinėjamos bylos atveju, minėta, šalių sudarytoje sutartyje ir techninėje specifikacijoje atliekų tvarkymo darbai nenurodyti kaip pirkimo objektas. Byloje nėra duomenų apie ieškovės teisę užsiimti atliekų tvarkymo veikla, apie tai, kad tokios teisės turėjimas buvo vienas iš pirkimo dokumentų reikalavimų, ir atsakovė šios aplinkybės byloje neįrodinėjo.

43.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tai, jog dalis tvarkytinos teritorijos ploto užimta atliekomis, patvirtina, kad atitinkama dalis sklypo nebuvo sutvarkyta pagal sutartį ir kad tokia aplinkybė savaime patvirtina atsakovės teisę vienašališkai nutraukti rangos sutartį sutarties bendrosios dalies 19.1.3.1, 19.3.1.3 (pastarojo punkto rangos sutartyje nėra, pagal esmę turėtų būti 19.1.3.3 punktas) punktų pagrindais ir reikalauti sutartyje nustatytų minimalių nuostolių, sudarančių 10 procentų sutarties kainos, arba 3630 Eur, atlyginimo (sutarties bendrosios dalies 19.2 punktas), išskaičiuotino iš ieškovei mokėtinų sumų (sutarties bendrosios dalies 19.3 punktas). Teisėjų kolegija laiko šias apeliacinės instancijos teismo išvadas nepagrįstomis.

44.       Sutarties bendrosios dalies 19.1.3.1 punktu šalys susitarė, kad vienašališkai užsakovo iniciatyva ne vėliau kaip prieš 15 dienų raštu informavus rangovą sutartis gali būti nutraukta, jeigu rangovas, nepaisydamas užsakovo raginimo, ilgiau kaip 30 dienų nepradeda darbų, jų dalies ar etapo arba vėluoja juos atlikti sutartyje nurodytu laiku ar terminais. Rangos sutarties 19.1.3.3 punkte nustatyta kita sutarties nutraukimo galimybė – kai rangovas ilgiau kaip 30 dienų nuo užsakovo nustatyto termino nepašalina statybos metu užsakovo nustatytų statybos darbų defektų ir jų padarinių, įrenginių trūkumų, atsiradusių dėl rangovo (subrangovų, tiekėjų) kaltės, ir jeigu užsakovas pats nepašalina šių trūkumų bendrųjų sąlygų 11.3.3 punkte nustatyta tvarka. Minėta, kad abu bylą nagrinėję teismai nustatė, jog ieškovė savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį įvykdė, t. y. darbus atliko, darbų trūkumų byloje nenustatyta. Dėl to, kad tam tikroje atsakovės teritorijos dalyje po ieškovės atliktų darbų yra sukrautos atliekos, negali būti daroma priešinga išvada, nes, minėta, rangos sutartyje ir techninėje specifikacijoje, už kurių parengimą atsako būtent atsakovė, nenurodyta, kas bus daroma su atliekomis, t. y. ar jos bus sustumtos į tam skirtą vietą, ar išvežamos, kas jas turės išvežti, kur ir pan. (išskyrus kelmų užkasimą).

45.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius byloje ieškovės atliktų darbų trūkumų, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį pagrįstai nutraukė rangos sutartį, remdamasi sutarties bendrosios dalies 19.1.3.1, 19.1.3.3 punktais, ir atitinkamai turi teisę į rangos sutarties bendrosios dalies 19.2 punkte nustatyto dydžio nuostolių atlyginimą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tenkino dalį atsakovės priešieškinio reikalavimo – priteisė atsakovei iš ieškovės 3630 Eur nuostolių atlyginimo.

46.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas, nepagrįstai ieškovei taikė sutartinę atsakomybę, todėl šioje byloje nustatytas pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, kuriuo tenkinti visi ieškinio reikalavimai, o priešieškinio reikalavimai atmesti, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

47.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

48.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

49.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 600 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Kadangi teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo tenkinta atsakovės apeliacinio skundo dalis, tai yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginimą. Prašoma priteisti suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

50.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 290 Eur žyminio mokesčio, sumokėto teikiant kasacinį skundą, ir 3630 Eur išlaidų advokato pagalbai, rengiant kasacinį skundą, apmokėti atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovei buvo grąžinta 81 Eur žyminio mokesčio, todėl jai iš atsakovės priteistina 209 Eur žyminio mokesčio. Prašymą priteisti 3630 Eur išlaidų advokato pagalbai, rengiant kasacinį skundą, apmokėti atlyginimo ieškovė pateikė 2019 m. balandžio 18 d., t. y. kitą dieną po to, kai byla buvo išnagrinėta kasaciniame teisme (2019 m. balandžio 17 d.). Dėl šios priežasties šis ieškovės prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (nutarties 48 punktas).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį pakeisti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Deforta(j. a. k. 302429492) iš atsakovės Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) 809 (aštuonis šimtus devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Sigita Rudėnaitė

 

 

                                        Gediminas Sagatys

 

 

                                        Dalia Vasarienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CK
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CK6 6.217 str. Sutarties nutraukimas
  • CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
  • CK6 6.245 str. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys
  • 3K-3-301-469/2016
  • 3K-3-213/2014
  • CPK 265 str. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK6 6.681 str. Statybos rangos sutarties samprata
  • 3K-3-145-684/2016
  • 3K-3-502/2007
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas