Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-07-09][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-298-687-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-298-687/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Galinta ir partneriai“ 134958886 Ieškovas
Sativa Group OÜ 12442565 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
4.2. Nejurisdikciniai privatinių ginčų sprendimo būdai (tarpininkavimas, taikinimas ir pan.)
4. ALTERNATYVŪS PRIVAČIŲ GINČŲ SPRENDIMO BŪDAI IR NOTARIATO TEISĖS KLAUSIMAI
10. BYLOS PAGAL SKUNDUS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE VEIKIANČIO ARBITRAŽO SPRENDIMŲ

PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-298-687/2018

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00086-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 4.2 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. liepos 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ skundą dėl ad hoc arbitražo teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. (SG/GP)-1/2016, iškeltoje pagal ieškovės bendrovės SATIVA Group ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Galinta ir partneriai“ dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ priešieškinį ieškovei bendrovei SATIVA Group dėl nuostolių atlyginimo, panaikinimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ad hoc arbitražo teismo (arbitražo teismas, sudarytas konkrečiam ginčui nagrinėti) sudarymo tvarką, arbitrų nepriklausomumą ir nešališkumą, sprendimo atitik viešajai tvarkai, aiškinimo ir taikymo.
  2. Šioje byloje kasacine tvarka skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria spręstas ad hoc arbitražo teismo sprendimo panaikinimo klausimas.
  3. Pareiškėja UAB „Galinta ir partneriai“ (atsakovė arbitražo byloje) skunde dėl ad hoc arbitražo teismo sprendimo panaikinimo prašė teismo panaikinti 2017 m. lapkričio 8 d. ad hoc arbitražo teismo (toliau – ir arbitražo teismas), susidedančio iš arbitrių L. A.-K., A. V. ir R. A. K., sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. (SG/GP)1/2016.
  4. UAB „Galinta ir partneriai“ ir bendrovė „SATIVA Group yra sudariusios 2013 m. gegužės 17 d. Nr. 1305 SG; 2013 m. birželio 4 d. Nr. 0406 SG; 2013 m. birželio 17 d. Nr. 1706 SG sutartis (toliau – Sutartys) dėl grikių pardavimo, šSutarčių pagrindu tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už parduotas prekes bei nuostolių atlyginimo. Sutartyse buvo nurodyta arbitražinė išlyga, pagal kurią Sutarčių pagrindu tarp šalių kylantys ginčai nagrinėjami ad hoc arbitražo teisme.
  5. Kilus ginčui dėl apmokėjimo pagal sutartis ir dėl netinkamo sutarčių vykdymo atsiradusių nuostolių atlyginimo, UAB „Galinta ir partneriai“ 2016 m. gegužės 30 d. gavo suinteresuoto asmens bendrovės „SATIVA Group OÜ 2016 m. gegužės 25 d. pranešimą dėl arbitražinio nagrinėjimo pradžios, taip pat 2016 m. gegužės 25 d. ieškinį dėl skolos ir nuostolių priteisimo.
  6. Pranešimu suinteresuotas asmuo informavo apie tai, kad arbitru į ad hoc arbitražo teismą skiria advokatę R. A. K., taip pat paprašė pareiškėjos per 20 dienų nuo minėto pranešimo gavimo dienos paskirti antrąjį arbitrą į ad hoc arbitražo teismą ir nurodyti jo kontaktinius duomenis. UAB „Galinta ir partneriai“ 2016 m. birželio 20 d. atsakymu į suinteresuoto asmens pranešimą, be kita ko, paskyrė antrąjį arbitrą į ad hoc arbitražo teismą – advokatę A. V.
  7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 14 straipsnio 3 dalies 1 punktu, abiejų šalių paskirti arbitrai per 20 dienų turėjo susitarti dėl trečiojo arbitro – arbitražo teismo pirmininko – kandidatūros. 2016 m. rugsėjo 1 d. R. A. K. bei A. V., apsvarsčiusios viena kitos pasiūlymus dėl trečiojo ad hoc arbitražo teismo arbitro (ir šio teismo pirmininko), dėl tokio arbitro kandidatūros nesusitarė ir surašė tai patvirtinantį protokolą. Jau tuo metu arbitrė R. A. K. arbitražo teismo pirmininko pareigoms siūlė L. A.-K. kandidatūrą, tačiau su šia kandidatūra pareiškėjos paskirta arbitrė A. V. nesutiko.
  8. Vadovaudamosi KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu, šalys 2016 m. rugsėjo 26 d. ir 2016 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymus Vilniaus apygardos teismui paskirti trečią arbitrą į ad hoc arbitražo teismą. Dėl šių prašymų Vilniaus apygardos teisme buvo pradėtos dvi atskiros civilinės bylos: civilinė byla Nr. 2-6045-803/2016 pagal suinteresuoto asmens prašymą bei civilinė byla Nr. e2-6069-803/2016 pagal pareiškėjos prašymą. Teismas, išnagrinėjęs šalių prašymus dėl trečiojo arbitro paskyrimo, nutarė atmesti UAB „Galinta ir partneriai“ prašymą trečiuoju arbitru į arbitražo teismą paskirti vieną iš jos siūlytų arbitrų, tenkinti suinteresuoto asmens bendrovės „SATIVA Group OÜ prašymą ir trečiąja arbitražo teismo teisėja bei šio teismo pirmininke paskirti L. A.-K.
  9. 2016 m. spalio 19 d. pareiškėja UAB „Galinta ir partneriai“ kreipėsi su pareiškimu į visas tris arbitražo teismo arbitres dėl pirmininkės L. A.-K. nušalinimo (KAĮ 16 straipsnio 2 dalis), nes L. A.-K. ir suinteresuotam asmeniui atstovaujanti advokatė I. K. yra Mykolo Romerio universiteto (duomenys neskelbtini) narės, taip pat Lietuvos advokatūros (duomenys neskelbtini) narės, t. y. jos abi yra glaudžiai susijusios profesiniais ryšiais.
  10. UAB „Galinta ir partneriai“ tik 2016 m. gruodžio 2 d. gavo arbitrės L. A.-K. pranešimą apie pareiškimo dėl nušalinimo atmetimą. 2016 m. gruodžio 2 d. įvykusiame arbitrių R. A. K. ir A. V. susirinkime taip pat buvo nuspręsta atmesti pareiškėjos pareikštą nušalinimą arbitražo teismo pirmininkei, nors arbitrių nuomonės šiuo klausimu ir išsiskyrė.
  11. Atsižvelgdama į tai, UAB „Galinta ir partneriai“ dėl arbitražo teismo pirmininkės nušalinimo nedelsdama kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, tačiau šis 2017 m. sausio 23 d. neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2062-852/2017 prašymą atmetė.
  12. Ieškovės ir atsakovės ginčas dėl skolos ir nuostolių atlyginimo buvo išspręstas ad hoc arbitražo teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. (SG/GP)-1/2016, juo ieškovės bendrovės „SATIVA Group ieškinį teismas patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 570 176,68 Eur skolą, 111 056,11 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 681 232,79 Eur sumos nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, pripažino 2013 m. birželio 17 d. sutarties Nr. 1706 bei 2013 m. liepos 24 d. papildomo susitarimo nutraukimą neteisėtu, priteisė ieškovei iš atsakovės 174 232,56 Eur nuostolių atlyginimo, 19 876,83 Eur dydžio palūkanų nuo šios nuostolių sumos, 6 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 194 109,39 Eur nuostolių sumos nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, pareiškėjos priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovei 8 215,47 Eur arbitravimo išlaidų.
  13. Pareiškėja UAB „Galinta ir partneriai“ prašė Lietuvos apeliacinio teismo panaikinti šį arbitražo teismo sprendimą kaip prieštaraujantį KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktams.
  14. Pareiškėja nurodė, kad arbitražo teismo pirmininke paskyrus suinteresuoto asmens pasiūlytą asmenį, kurio kandidatūrai nepritarė tiek kita arbitražinio ginčo šalis, tiek ir viena iš jau anksčiau paskirtų arbitrių, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo arbitražiniame nagrinėjime principas (KAĮ 8 straipsnio 4 dalis), nes vienai iš ginčo šalių buvo iš anksto suteiktas pranašumas. Tokios aplinkybės sukelia šalių nepasitikėjimą arbitražo teismu jam net nepradėjus vykdyti teismo funkcijų ir užkerta kelią šalių bendradarbiavimui bei efektyviam arbitražo procesui.
  15. Pareiškėja teigia, kad tiek arbitražo teismo pirmininkė L. A.-K., tiek arbitrė R. A. K. buvo šališkos ir nuo suinteresuoto asmens priklausomos arbitrės, veikiančios suinteresuoto asmens ir jam atstovaujančios advokatės I. K. naudai. L. A.-K., kaip ir I. K., yra Mykolo Romerio universiteto (duomenys neskelbtini) narė (duomenys neskelbtini), taip pat Lietuvos advokatūros (duomenys neskelbtini) narė, R. A. K. kartu su I. K. nuo 2015 m. sausio 8 d. yra Lietuvos advokatūros (duomenys neskelbtini) narės. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjos nuomone, patvirtina, kad arbitrės L. A.-K. bei R. A. K. yra profesiniais ryšiais susiję asmenys, kolegės toje pačioje aukštojoje mokykloje bei Lietuvos advokatūros (duomenys neskelbtini), todėl bendrauja ne tik ad hoc arbitražo proceso klausimais.
  16. Be to, L. A.-K. kandidatūrą eiti arbitražo teismo pirmininko pareigas pasiūlė ne R. A. K., kaip tai imperatyviai nustato KAĮ, tačiau pati I. K. – ji parinko trečiojo arbitro kandidatūras bei nurodė jas R. A. K. L. A.-K. nešališkumu bei nepriklausomumu taip pat leidžia abejoti arbitražinio nagrinėjimo metu jos rodytas palankumas suinteresuotam asmeniui bei suinteresuoto asmens atstovei. Pavyzdžiui, arbitražo teismo buvo priimtas nagrinėti suinteresuoto asmens atstovės pavėluotai pateiktas 2017 m. balandžio 3 d. patikslintas ieškinys, pažeidus KAĮ nuostatas buvo nutarta apklausti suinteresuoto asmens iniciatyva pakviestą liudytoją ir kt. Suinteresuotam asmeniui atstovaujanti advokatė I. K. tiek su arbitražo teismo pirmininke, tiek ir su pirmininkės advokatų kontoros partnere advokate A. A. bendraudavo familiariai, o tai, pareiškėjos nuomone, leidžia manyti, kad tarp suinteresuoto asmens atstovės bei arbitražo teismo pirmininkės bei jos vadovaujamos advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ partnerės advokatės A. A. taip pat yra draugiški ryšiai.
  17. Tarptautinė advokatų asociacija (angl. International Bar Association) 2004 m. gegužės 22 d. išleido Gaires dėl interesų konfliktų tarptautiniame arbitraže (angl. Guidelines on Conflicts of Interest in International Arbitration) (toliau – Gairės). Šis dokumentas yra sudarytas iš dviejų dalių. Pirmojoje Gairių dalyje yra išdėstyti bendrieji principai bei standartai, kuriais turėtų vadovautis arbitrai, arbitražo institucijos bei šalys, vertindamos galbūt egzistuojantį nepriklausomumo ir nešališkumo kriterijų pažeidimą. Antrojoje Gairių dalyje išdėstytos konkrečios praktinės situacijos, suskirstytos į tris dalis – Raudoną, Oranžinį bei Žalią sąrašus. Oranžinis sąrašas išdėsto nebaigtinį sąrašą situacijų, kurioms esant šalims gali susidaryti pagrįstų abejonių dėl arbitro nepriklausomumo ar nešališkumo. Arbitras, vadovaudamasis Gairėmis, turi pareigą atskleisti aplinkybes, patenkančias į Gairių Oranžinį sąrašą. Minėtų Gairių 3.3.3 punkte nurodyta, kad į Oranžinį sąrašą patenka tie atvejai, kai arbitras paskutinių trejų metų laikotarpiu buvo partneris arba kitaip susijęs su kitu arbitru ar bet kuriuo iš teisės patarėjų (šiuo atveju – su ieškovės atstove advokate I. K.), dalyvaujančių arbitraže. KAĮ 15 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad asmuo, į kurį kreipiamasi dėl galimo jo skyrimo arbitru, prieš duodamas sutikimą būti arbitru, turi pranešti šalims bei Vilniaus apygardos teismui apie visas aplinkybes, galinčias kelti pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo ar nešališkumo. Pareiškėja nurodo, kad, nepaisant nurodytų priežasčių, nei L. A.-K., nei R. A. K. neatskleidė savo sąsajų su suinteresuotam asmeniui atstovaujančia advokate I. K. Viena vertus, tokių aplinkybių neatskleidimas, nors jis yra savaime privalomas, leidžia manyti, kad šias aplinkybes minėtos arbitrės siekė nuslėpti, kita vertus, šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog L. A.-K. ir R. A. K. niekada nebuvo pasirengusios nešališkai ir nepriklausomai vykdyti ad hoc arbitražo teismo teisėjo bei šio teismo pirmininko funkcijų.
  18. Pareiškėja argumentuoja, kad arbitražo teismas turėjo atmesti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Anot suinteresuoto asmens, 143 852,90 Eur dydžio nuostolius, kurių atlyginimą arbitražo teismas priteisė iš UAB „Galinta ir partneriai“, jis patyrė parduodamas grikius UAB Imlitex“ už mažesnę kainą (185 Eur/t), nei buvo sutaręs su pareiškėja (265 Eur/t). Anot suinteresuoto asmens, dalis grikių grūdų (iš viso 49,54 t), laikomi AB „Kretingos grūdai“ sandėliuose nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. birželio 10 d., sugedo, todėl šių grikių kainą taip pat turėjo kompensuoti pareiškėja. Be to, AB „Kretingos grūdai“ už grikių saugojimą sandėliuose nurodytą laikotarpį pateikė sąskaitą suinteresuotam asmeniui, šią apmokėti suinteresuotas asmuo taip pat reikalavo iš pareiškėjos. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo taip ir nepateikė nei sutarties su UAB Imlitex“, nei atitinkamų sąskaitų, kurios patvirtintų, kad būtent 1634,06 t kiekis grikių buvo parduotas UAB „Imlitex“ už suinteresuoto asmens nurodytą 302 301,10 Eur kainą, taip pat byloje nėra ir jokių duomenų, kad suinteresuoto asmens nurodomas itin didelis grikių kiekis (net 49,54 t) sugedo arba tiesiog kažkur nubyrėjo. Vien tik suinteresuoto asmens pateiktas banko sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta UAB „Imlitex“ į suinteresuoto asmens sąskaitą pervesta pinigų suma, nepatvirtina, kad grikiai UAB „Imlitex“ buvo parduoti už 185 Eur/t kainą (mokėjimo nurodyme net nėra įvardyta vienos tonos grikių pardavimo kaina arba apskritai pagal kokį dokumentą, sutartį ar už kokias prekes buvo mokama atitinkama pinigų suma), be to, toks mokėjimas taip pat neatskleidžia ir kitokių galimų tokio sandorio sąlygų. Arbitražo teismas, neturėdamas byloje įrodymų (nei sutarties, nei sąskaitos už parduodamas prekes UAB „Imlitex), vadovaudamasis iš esmės tik bylos baigtimi suinteresuoto A. I. (A. I.) parodymais bei kitais netiesioginiais neva atitinkamas aplinkybes patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, nepagrįstai konstatavo, jog faktą dėl grikių pardavimo UAB „Imlitex“ už 185 Eur/t kainą suinteresuotas asmuo įrodė. Kadangi suinteresuotas asmuo grikius UAB „Imlitex“ pardavė už nepagrįstai mažą kainą, kuri buvo gerokai mažesnė už tuo metu rinkoje buvusią analogiškos produkcijos kainą, tai pats suinteresuotas asmuo yra kaltas dėl jam atsiradusių nuostolių, kurių atlyginimą šioje byloje arbitražo teismas nusprendė iš pareiškėjos priteisti suinteresuotam asmeniui. Kadangi nurodytus pažeidimus priimant arbitražo teismo sprendimą, be kita ko, lėmė ir tai, kad arbitrėms nebuvo pateikti ir jų nebuvo tirti įrodymai, kurie yra būtini atitinkamoms išvadoms pateikti, tokio pobūdžio pažeidimai, pareiškėjos nuomone, lemia ir viešosios tvarkos pažeidimą.

 

II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė

 

  1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjos UAB „Galinta ir partneriai“ skundą, 2018 m. vasario 8 d. nutartimi skundą atmetė.
  2. Kolegija nurodė, kad pareiškėja, ginčydama arbitražo teismo sprendimą, nepateikė jokių prieštaravimų nei dėl arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria buvo pripažinta nepagrįstai nutraukta ginčo sutartis, nei dėl priteistos skolos, kuri susidarė vykdant šią sutartį iki jos nutraukimo, nei dėl sprendimo dalies, kuria atmesti jos priešieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo. Taigi, iš esmės pareiškėja sutinka su arbitražo teismo išvada dėl patenkintų pagrindinių suinteresuoto asmens ieškinio reikalavimų ir atmesto priešieškinio reikalavimo, ir tik iš dalies nesutinka su arbitražo teismo išvadomis dėl išvestinio ieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius, patirtus pardavus grikius kitam asmeniui, pakraunant, saugant ir transportuojant grikius, ir jas ginčija remdamasi viešosios tvarkos pažeidimo aspektu.
  3. Kolegija vertino, kad arbitražo teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius, rėmėsi ne tik ieškovės liudytojo A. I. parodymais ir netiesioginiais rašytiniais įrodymais, bet ir išsamiai bei visapusiškai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus. Pareiškėja viso arbitražo bylos nagrinėjimo metu neginčijo grikių pardavimo UAB „Imlitex“ fakto, suinteresuoto asmens pateiktuose dokumentuose nurodytų grikių kiekio ir kainos, tik nesutiko su kainos dydžiu, laikydamasi pozicijos, jog prekės buvo parduotos už mažesnę nei rinkos kainą. Nors arbitražo teismui ir nebuvo pateikta ieškovės su UAB ,,Imlitex sudaryta grikių pirkimopardavimo sutartis, tačiau grikių šiai bendrovei pardavimo faktą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos išsamiai įvertino arbitražo teismas.
  4. Kolegija sprendė, kad byloje nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėjo pateikti arbitražo teismui savo argumentų dėl sutarties su UAB „Imlitex“ ir sąskaitų pateikimo ir šių dokumentų įvertinimo iki arbitražinės bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pareiškėjos argumentai, kad byloje neįrodytas faktas dėl grikių pardavimo UAB „Imlitex“ už 185 Eur/t kainą, yra susiję su arbitražo teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu, kurios, peržiūrint arbitražo teismo sprendimą, negali būti naujai nustatomos ir vertinamos. Nenustačius šiurkščių arbitražo proceso pažeidimų, dėl kurių pareiškėjai būtų apribota galimybė tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog arbitražo proceso metu buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principai.
  5. Kolegija, įvertinusi šalių procesinį elgesį arbitražo bylos nagrinėjimo metu, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti ginčijamą arbitražo teismo sprendimą ne tik KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, bet ir šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, nors tiesiogiai pareiškėja šiuo pagrindu ir nesiremia.
  6. Kolegija konstatavo, kad faktas, jog viena iš arbitrių pateikė atskirąją nuomonę dėl arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, taip pat nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, visapusiškai įvertinusi skundžiamo arbitražo teismo sprendimo turinį, nustatytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, taip pat pareiškėjos argumentus, kuriais ji grindžia savo nesutikimą su arbitražo teismo sprendimu ir kurie iš esmės sutampa su arbitrės atskirojoje nuomonėje pateiktais argumentais, kolegija sprendė, kad arbitražo proceso metu nebuvo pažeistas proceso sąžiningumo principas, šalims nebuvo apribota teisė gintis, pateikti paaiškinimus, įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, taip pat teisė žinoti bei komentuoti kitos šalies pateiktus įrodymus ar argumentus.
  7. Kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, patvirtinančias konkrečias sąsajas tarp arbitražo teismo ir suinteresuotam asmeniui atstovaujančios atstovės, sprendė, jog jų visuma nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti arbitražo teismo akivaizdaus nepriklausomumo trūkumo ir su tuo susijusio pareiškėjos teisės į tinkamą procesą pažeidimo.
  8. Pažymėta, kad formuodamos arbitražo teismo sudėtį abi ginčo šalys, t. y. pareiškėja ir suinteresuotas asmuo, paskyrė po vieną arbitrą. Nesusitarus arbitrėms dėl trečiojo arbitro, pirmininko, kandidatūros, kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą, o šis, nenustatęs jokių objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti suinteresuoto asmens siūlomos kandidatės L. A.-K. nešališkumu, ją pirmininke paskyrė, atsižvelgdamas į jos aukštesnę nei kitų suinteresuoto asmens ir pareiškėjos siūlomų kandidatų mokslinę ir praktinę patirtį bei praktiką arbitražo teisėje. Taigi nagrinėjamu atveju arbitražo teismas buvo suformuotas nepažeidžiant KAĮ nustatytų arbitrų skyrimo taisyklių, todėl vien aplinkybė, kad arbitražo pirmininkė buvo paskirta ne iš pareiškėjos, o suinteresuoto asmens pasiūlytų kandidatų, nereiškia šalių lygiateisiškumo pažeidimo.
  9. Kolegija nurodė, kad ad hoc arbitražo esmė yra ta, kad arbitru gali būti bet kuris asmuo, turintis patirties nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, be to, turi būti gautas tokio asmens sutikimas būti paskirtam arbitru. Priešingai nei institucinio arbitražo atveju, ad hoc arbitražui nėra sudarytas asmenų, sutinkančių arbitruoti, sąrašas, todėl teismui negali būti perkelta pareiga pačiam ieškoti asmenų, sutinkančių vykdyti arbitro funkcijas.
  10. Remdamasi profesiniais ryšiais pareiškėja prašė nušalinti arbitražo teismo pirmininkę L. A.-K. ankstyvoje arbitražo proceso stadijoje (skiriant (tvirtinant) arbitražo teismo pirmininko kandidatūrą), tačiau, kolegijos vertinimu, nei matomo, nei realaus šios advokatės šališkumo, kaip pagrindo jos neskirti arbitražo teismo pirmininke ar ją nušalinti, nebuvo, tai taip pat buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo nutartyse sprendžiant klausimus dėl trečiojo arbitro (pirmininko) paskyrimo ir arbitražo teismo pirmininko nušalinimo.
  11. Santykiai, galintys daryti poveikį arbitro nepriklausomumui, dažniausiai susiję su pavaldumo ir finansiniais ryšiais, o vien ta aplinkybė, kad šalies atstovą ir bylą nagrinėjantį arbitrą sieja (siejo) profesiniai santykiai, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo konstatuoti jo nepriklausomumo ir nešališkumo trūkumo. Vertinant pareiškėjos nurodytus profesinius ryšius, pažymėta, kad, formuodami arbitražo teismą, tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo pasiūlė kandidatus, kurie vykdo profesinę advokatų ir pedagoginę veiklą, kas teikė pagrindą daryti išvadą, kad jų tarpusavio sąsajumas profesiniais ryšiais iš esmės yra lygiavertis, todėl vien aplinkybė, kad advokatės I. K. ir L. A.-K. yra Mykolo Romerio universiteto (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindas abejoti L. A.-K. nepriklausomumo trūkumu. Nagrinėjamu atveju arbitražo teismo pirmininkės L. A.-K. ir arbitrės R. A. K. bei suinteresuoto asmens atstovės I. K. nesieja (nesiejo) jokie pavaldumo ir (ar) finansiniai santykiai, kurie praktikoje pripažįstami kaip galintys daryti poveikį arbitro (-ų) nepriklausomumui.
  12. Kolegija sprendė, kad arbitražo teismo pirmininkės L. A.-K. bei arbitrės R. A. K. nešališkumas yra preziumuojamas ir dėl jų turimo advokato statuso, nes advokatų veiklą reglamentuojantys teisės aktai ne tik įpareigoja advokatą būti nepriklausomą ir savo veikloje elgtis teisėtai bei nepriekaištingai, tačiau įtvirtina ir advokato veiklos nepriklausomumo bei teisėtumo garantijas (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5, 46 straipsniai).
  13. Kolegijos vertinimu, pareiškėjai neįrodžius, kad jos nurodyti arbitražo teismo pirmininkės, arbitrės ir suinteresuoto asmens atstovės profesiniai ir pedagoginiai santykiai galėtų turėti tiesioginės įtakos arbitražo teismo nepriklausomumui ir nešališkumui, vien šie santykiai laikytini pernelyg nutolusiais nuo ryšių, kurie sudarytų prielaidas konstatuoti arbitro (ar arbitražo institucijos) šališkumą ir arbitražo proceso neskaidrumą.
  14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad arbitražo teismo pirmininkė L. A.-K. ir arbitrė R. A. K. bei suinteresuoto asmens atstovė I. K. paskutinių trejų metų laikotarpiu nebuvo partnerės. Kitos nurodytų advokačių sąsajos (pedagoginė veikla), kuriomis remiasi pareiškėja, pernelyg nutolusios nuo ryšių, kurie sudarytų prielaidas konstatuoti arbitro (ar arbitražo institucijos) šališkumą ir arbitražo proceso neskaidrumą. Tokios sąsajos nekelia pagrįstų abejonių dėl arbitražo teismo ir (ar) arbitro nepriklausomumo ar nešališkumo, todėl nepatenka į Gairių Oranžinio sąrašo pavyzdines situacijas. Esant tokiai situacijai arbitražo teismo pirmininkė L. A.-K. ir arbitrė R. A. K. neprivalėjo atskleisti tokio pobūdžio sąsajų, kuriomis skundą grindžia pareiškėja, su suinteresuotam asmeniui atstovaujančia advokate I. K., nes jos nepatenka į Gairių Oranžinį sąrašą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu pareiškėja UAB „Galinta ir partneriai“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2017 m. lapkričio 8 d. ad hoc arbitražo teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Vilniaus apygardos teismas, skirdamas ad hoc arbitražo teismo pirmininką, kai dėl tokio arbitražo teismo pirmininko kandidatūros nesusitaria kiti ginčo šalių jau paskirti arbitrai bei pačios ginčo šalys, turėtų parinkti nešališką ir nė vienos iš šalių nesiūlytą kandidatą, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrintas fundamentalus šalių lygiateisiškumo arbitražo procese principas (KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Arbitražo teismo pirmininku paskyrus vienos iš šalių pasiūlytą arbitrą, tokiai šaliai iš anksto yra suteikiamas pranašumas, ypač tuo atveju, kai arbitražo teismo pirmininkas yra susijęs su vienos iš šalių atstovu, nes, arbitrų nuomonėms dėl galutinio sprendimo išsiskyrus, arbitražo pirmininko balsas yra lemiamas. Tokiu būdu lygiateisiškumo principo pažeidimas reiškia, kad arbitražo teismas buvo suformuotas nesilaikant imperatyvių KAĮ nuostatų (50 straipsnio 3 dalies 4 punkto), o tai sudaro pagrindą naikinti arbitražo teismo sprendimą. Vilniaus apygardos teismas, skirdamas L. A.-K. trečiąja arbitre (pirmininke) į Arbitražo teismą, tinkamai nevertino tos aplinkybės, kad ji, viena vertus, yra paties suinteresuoto asmens siūloma kandidatė, kas jau savaime gali kelti abejonių šios arbitrės nešališkumu bei nepriklausomumu, kita vertus, šios arbitrės kandidatūrai jau buvo nepritarusi pareiškėjos paskirta arbitrė A. V. bei pati pareiškėja.
    2. Apeliacinis teismas netinkamai aiškino bei taikė KAĮ 8 straipsnio 4 ir 6 dalių, 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto bei 33 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vadovaudamasi rungimosi principu būtent ieškovė įrodinėdama savo reikalavimus arbitražo byloje turėjo pateikti įrodymus, o ne atsakovė, kuriai apeliacinės instancijos teismas perkėlė įrodinėjimo naštą, nurodydamas, kad ši nesiėmė iniciatyvos išreikalauti iš ieškovės arbitražo byloje pastarosios įrodinėjamas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų, t. y. sutarties ir sąskaitos už parduodamas prekes UAB „Imlitex. Nors pareiškėja arbitražo teismo ir neprašė išreikalauti atitinkamus pirkimopardavimo sandorį tarp suinteresuoto asmens bei UAB Imlitexpatvirtinančius įrodymus, tačiau ne kartą buvo atkreipusi suinteresuoto asmens ir arbitražo teismo dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo byloje nepateikė nei sutarties su UAB Imlitex“, nei atitinkamų sąskaitų, nei patvirtinimų, kad nurodomas itin didelis grikių kiekis sugedo ar išbyrėjo. Kadangi arbitrių nebuvo tirti ir joms nebuvo pateikti šie įrodymai, kurie yra būtini galutinėms išvadoms padaryti, tokio pobūdžio pažeidimai lemia ir viešosios tvarkos pažeidimą. 
    3. Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014 bei 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2017. Arbitražo teismo sprendimu buvo padarytos suinteresuotam asmeniui palankios išvados dėl į arbitražo bylą jo paties sąmoningai nepateiktų rašytinių įrodymų turinio. Nesant byloje pateiktų atitinkamų įrodymų, pareiškėja neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti į atitinkamus suinteresuoto asmens argumentus.
    4. Lietuvos apeliacinis teismas formaliai vertino Arbitražo teismo pirmininkės L. A.-K. nepriklausomumą bei nešališkumą, nes turėjo įvertinti aplinkybes, kad pirmininkės kandidatūra buvo pasiūlyta suinteresuotam asmeniui atstovaujančio atstovo, suinteresuotam asmeniui atstovaujanti advokatė ir L. A.-K. kartu užsiima ta pačia profesine veikla bent dviejose įstaigose, ir tai patvirtina jų sąsajumą bei kitokio lygio bendravimą nei tarp L. A.-K. ir pareiškėjai atstovaujančių atstovų; L. A.-K. aplinkyb, patvirtinančių jos sąsajumą su I. K., iki pateikdama sutikimą būti paskirta arbitražo teismo pirmininke, neatskleidė. L. A.-K. nešališkumu bei nepriklausomumu taip pat leidžia abejoti arbitražinio nagrinėjimo metu jos rodytas palankumas suinteresuotam asmeniui bei jo atstovei, nagrinėjimo metu teismas priimdavo palankius procesinius sprendimus būtent suinteresuotam asmeniui.
  2. Suinteresuotas asmuo bendrovė „SATIVA Group OÜ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pareiškėjos kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pareiškėja nenurodė, kokios teisės aktų nuostatos teismui, skiriančiam ad hoc arbitražo pirmininką, draudžia jį paskirti iš šalių paskirtų arbitrų pasiūlytų kandidatų arba nustato pareigą pačiam ieškoti pirmininko savo iniciatyva. Jos argumentai dėl arbitražo teismo formavimo prieštarauja ad hoc arbitražo esmei, nes šio arbitražo procesui būdinga tai, kad jis vyksta pagal abiejų šalių pasirinktas taisykles. Pati pareiškėja sutiko su taisyklėmis, kad Vilniaus apygardos teismas paskirtų arbitražo teismo pirmininką iš šalių paskirtų arbitrų pasiūlytų kandidatų, ir pati pateikė atitinkamą prašymą. Visi procesiniai arbitražinio nagrinėjimo klausimai ir visi sprendimai yra priimami visų arbitrių bendrai. Argumentas, kad, šalių paskirtiems arbitrams nesutarus, teismas pats savo nuožiūra turėtų paskirti trečiąjį arbitrą, yra procesiškai nepateisinamas. Priešingai nei institucinio arbitražo atveju, ad hoc arbitražui nėra sudarytas asmenų, sutinkančių arbitruoti, sąrašas, todėl teismui negali būti perkelta pareiga pačiam ieškoti asmenų, sutinkančių vykdyti arbitro funkcijas.
    2. Pareiškėja kaip nepateiktus nurodo įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurių ji neginčijo viso ad hoc arbitražo bylos nagrinėjimo metu iki pat baigiamųjų kalbų, todėl ji pati nesąžiningai remiasi įrodymų nepateikimu jos neginčytoms byloje aplinkybėms pagrįsti. Nesutikdama su arbitražo teismo padarytomis išvadomis dėl vienos iš priteisto nuostolių atlyginimo rūšių pareiškėja, iš esmės argumentuodama tuo, esą buvo pažeista viešoji tvarka, ginčija arbitražo teismo sprendimą fakto klausimu. Nors suinteresuotas asmuo ir nebuvo pateikęs grikių pirkimopardavimo sutarties su UAB ,,Impex, tačiau pardavimo faktą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, jų visumą ir vertino arbitražo teismas. Vykdydamas arbitražo sprendimo priežiūrą teismas gali faktines aplinkybes vertinti tik viešosios tvarkos pažeidimo aspektu, o ne faktų nustatymo tinkamumo aspektu.
    3. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tariamą arbitrės palankumą vienai šalių. Ji pati nuolat, nesilaikydama arbitražo teismo nustatytų terminų, teikė tiek naujus įrodymus, tiek naujus prašymus, visi jie buvo priimti, o dėl tokio pavėluoto pateikimo ne kartą kilo būtinumas atidėti teismo posėdį, todėl argumentai, kad vieną valandą pavėluoto patikslinto ieškinio priėmimas rodo arbitrių palankumą, laikytinas nepagrįstu. Pareiškėja pati pripažįsta, kad didžioji ad hoc arbitražo teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl aplinkybė, kad ji nesutinka su dalimi sprendimo, per se (savaime) nepatvirtina, kad arbitražo teismo pirmininkė buvo šališka. Tam, kad asmuo būtų laikomas susijusiu tokiais ryšiais, kurie leistų abejoti jo nešališkumu, būtina nustatyti, kad tie ryšiai yra tokio pobūdžio, kad objektyviai galėtų daryti įtaką priimant sprendimą. Profesiniai ryšiai ar bendra pedagoginė veikla taip pat savaime nepatvirtina šališkumo fakto. Remiantis pareiškėjos argumentais iš viso būtų panaikinama galimybė paskirti arbitrą iš advokatų tarpo, nes visi advokatai yra susiję profesiniais ryšiais. Be to, pati pareiškėja siūlė L. V. P. arbitru, taip ji pati patvirtino, kad nei advokato statusas, nei darbas tame pačiame universitete ar savivaldos institucijoje nelaikytini nešališkumą patvirtinančiomis aplinkybėmis. Asmuo, kurį siūloma paskirti arbitru, privalo atskleisti ne bet kokias, o tik tas aplinkybes, kurios sukeltų pagrindą abejoti jo nešališkumu. Arbitrė neturėjo jokio išankstinio nusistatymo ir suinteresuotumo arbitražiniame procese ir, nesant jokių faktinių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą abejoti jos nešališkumu, tinkamai įvykdė pareigą atskleisti informaciją bei pagrįstai nurodė, kad tokios aplinkybės neegzistuoja. Kitos pareiškėjos nurodytų advokačių sąsajos (pedagoginė veikla), kuriomis ji remiasi, pernelyg nutolusios nuo ryšių, kurie sudarytų prielaidas konstatuoti arbitro (ar arbitražo institucijos) šališkumą ir arbitražo proceso neskaidrumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja arbitrės R. A. K. nešališkumo klausimo niekada iki šio skundo įteikimo nekėlė, ji laikytina praradusia teisę siekti arbitražo sprendimo panaikinimo šiuo pagrindu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl ad hoc arbitražo teismo pirmininko skyrimo tvarkos

 

  1. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais, ji suteikia šalims galimybę perduoti ginčą nagrinėti šalių pasirinktiems profesionalams. Valstybei teisės aktais įtvirtinus galimybę šalims pasirinkti alternatyvų ginčo sprendimų būdą, šalims sukuriami pagrįsti pasitikėjimo tokiu ginčo sprendimo būdu lūkesčiai, pirmiausia apimantys tai, kad arbitražo teismų priimti sprendimai bus gerbiami ir vykdomi, taigi arbitražų teismų sprendimai gali būti peržiūrimi tik išskirtiniais atvejais, kai vienareikšmiškai pažeistos fundamentalios vertybės, priešingu atveju būtų paneigiama arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
  2. Pagal KAĮ 2 straipsnio 1 dalies normą, neatsižvelgiant į ginčo šalių pilietybę ar nacionalinę priklausomybę ir į tai, ar ginčo šalys yra fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat į tai, ar arbitražo procesą organizuoja nuolatinė arbitražo institucija, ar vyksta ad hoc arbitražas, šis įstatymas taikomas arbitražui, kurio vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal KAĮ 4 straipsnio 5 dalį KAĮ ir jame vartojamoms sąvokoms aiškinti subsidiariai taikytinas 1985 metų Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos pavyzdinis įstatymas dėl tarptautinio komercinio arbitražo su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (UNCITRAL pavyzdinis įstatymas).
  3. Arbitražo, kurio vieta yra Lietuvos Respublikoje, sprendimo panaikinimo pagrindai ir tvarka reglamentuoti K 50 straipsnyje.
  4. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad arbitražo sprendimas gali būti panaikinamas, jeigu arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte reglamentuota, kad arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas, jeigu jis prieštarauja viešajai tvarkai.
  5. Kasaciniame skunde pareiškėja argumentuoja, kad yra KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintas pagrindas panaikinti arbitražo teismo sprendimą, nes arbitražo teismas buvo suformuotas pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą (pirmininke paskirta ieškovės pasiūlyta arbitrė, kuri susijusi su ieškovės atstove), taip pat arbitražinio nagrinėjimo nepriklausomumo principą (dvi iš trijų arbitrių buvo šališkos).
  6. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad nors pažeidimai, susiję su arbitražo teismo sudėtimi, yra įstatyme priskirti prie pagrindų, kuriuos įrodinėti yra šalių prerogatyva, arbitrų skyrimas yra viena iš esminių šalių teisių arbitražo procese, galinti turėti esminę įtaką visam arbitražo procesui, šalių teisės į tinkamą procesą įgyvendinimo galimybėms ir priimto arbitražo sprendimo legitimumui. Todėl šiurkštūs ir aiškūs arbitražo teismo sudėties formavimo tvarkos pažeidimai gali patekti ne tik į aptariamo (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto), bet ir į kito arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo – viešosios tvarkos pažeidimo – taikymo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016, 68 punktas).
  7. Komercinio arbitražo įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio arbitrų skyrimą, 1 dalyje įtvirtinta, kad arbitru gali būti paskirtas bet kuris veiksnus fizinis asmuo, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Visais atvejais reikalingas rašytinis asmens sutikimas būti arbitru. Šio straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl arbitro ar arbitrų skyrimo tvarkos, laikydamosi šio straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimų. Vadovaujantis KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena šalis skiria po vieną arbitrą, o šie abu skiria trečią arbitrą – arbitražo teismo pirmininką.
  8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Galinta ir partneriai“ ir bendrovė „SATIVA Group yra sudariusios 2013 m. gegužės 17 d. Nr. 1305 SG; 2013 m. birželio 4 d. Nr. 0406 SG; 2013 m. birželio 17 d. Nr. 1706 SG sutartis dėl grikių pardavimo. Šiose sutartyse buvo nustatyta arbitražinė išlyga, pagal kurią sutarčių pagrindu tarp šalių kylantys ginčai nagrinėjami ad hoc arbitražo teisme. Kilus ginčui dėl apmokėjimo pagal šias sutartis bei dėl netinkamo sutarčių vykdymo atsiradusių nuostolių atlyginimo, UAB „Galinta ir partneriai“ 2016 m. gegužės 30 d. gavo suinteresuoto asmens bendrovės „SATIVA Group OÜ 2016 m. gegužės   25 d. pranešimą dėl arbitražinio nagrinėjimo pradžios.
  9. Suinteresuotas asmuo bendrovė „SATIVA Group OÜ 2016 m. gegužės 25 d. pranešime dėl arbitražinio nagrinėjimo pradžios informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų ir šalys nėra susitarusios kitaip, kiekviena šalis skiria po vieną arbitrą, todėl nurodė, kad iš savo pusės arbitre paskiria advokatę R. A. K., ir pasiūlė pareiškėjai paskirti arbitrą iš savo pusės. 2016 m. birželio 20 d. pranešimu pareiškėja arbitru į ad hoc arbitražo teismą iš savo pusės paskyrė advokatę A. V.
  10. Pagal KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punktą, ad hoc arbitražo atveju šaliai nepaskyrus arbitro, jį paskiria Vilniaus apygardos teismas, o jeigu šalių paskirti arbitrai per 20 dienų nuo jų paskyrimo nesusitaria dėl arbitražo teismo pirmininko skyrimo, ad hoc arbitražo teismo pirmininką paskiria Vilniaus apygardos teismas per 20 dienų nuo termino šaliai paskirti arbitrą arba arbitrams paskirti arbitražo teismo pirmininką pabaigos.
  11. Nagrinėjamu atveju formuodamos ad hoc arbitražo teismo sudėtį abi ginčo šalys paskyrė po vieną arbitrą. Abiejų šalių paskirti arbitrai per 20 dienų turėjo susitarti ir paskirti trečiąjį arbitrą – arbitražo teismo pirmininką. Kiekviena ginčo šalių arbitrė pasiūlė po dvi arbitražo pirmininko kandidatūras, tačiau nesusitarė dėl pirmininko kandidatūros ir apie tai surašė 2016 m. rugsėjo 1 d. protokolą, nenurodydamos nesusitarimo priežasčių. Šalių paskirtoms arbitrėms nesusitarus dėl arbitražo teismo pirmininko kandidatūros, vadovaudamiesi KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu, tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo su prašymais dėl trečiojo arbitro paskyrimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.
  12. Pareiškėja siūlė arbitražo teismo pirmininku paskirti vieną iš trijų jos siūlomų kandidatūrų: advokatės R. J., advokatės D. D. ir advokato L. V. P. Atitinkamai suinteresuotas asmuo siūlė arbitražo teismo pirmininku paskirti vieną iš dviejų jo siūlomų kandidatūrų – advokatės I. P. ir advokatės L. A.-K. Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs jokių objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti suinteresuoto asmens siūlomos kandidatės L. A.-K. nešališkumu, paskyrė ją pirmininke, atsižvelgdamas į jos aukštesnę nei kitų suinteresuoto asmens ir pareiškėjos siūlomų kandidatų mokslinę ir praktinę patirtį bei praktiką arbitražo teisėje.
  13. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad Vilniaus apygardos teismas, siekdamas nepažeisti šalių lygiateisiškumo arbitražiniame nagrinėjime principo, turėtų savo iniciatyva išrinkti ir paskirti arbitražo teismo pirmininku savo pasirinktą, tačiau ne vieną iš šalių pasiūlytų asmenų.
  14. Teisėjų kolegija pažymi, kad arbitražas savo esme yra būdas šalims įgyvendinti valią dėl ginčų sprendimo būdo, todėl jos gali susitarti dėl procedūrų ir taisyklių, pagal kurias vyks jų arbitražo procesas. Šalys taip pat gali pačios šias taisykles sukurti. Taigi šalys gali savo nuožiūra parinkti norimą taisyklių sistemą tam, kad ji geriausiai atitiktų jų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016, 50 punktas).
  15. KAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ad hoc arbitražas yra arbitražas, kai šalių susitarimu ginčo sprendimo procedūros neorganizuoja nuolatinė arbitražo institucija. Taigi šio arbitražo atveju šalys tiesiogiai bendrauja su arbitrais, tariasi dėl proceso terminų ir pan., šalys šio arbitražo atveju, lyginant su instituciniu arbitražu, turi daugiau galimybių pačios nustatyti arbitražo teismo formavimo tvarką, bylos nagrinėjimo tvarką, procesinius terminus ir pan.
  16. Kadangi arbitražas yra sutartinio pobūdžio ginčų sprendimo būdas, todėl būtent šalių valiai yra teikiamas prioritetas. Nagrinėjamu atveju abiem ginčo šalims buvo sudarytos vienodos procesinės galimybės formuoti arbitražo teismo sudėtį. Abi ginčo šalys Vilniaus apygardos teismui pateiktuose savo prašymuose paskirti ad hoc arbitražo teismo pirmininką prašė teismo paskirti arbitrą būtent iš savo nurodomų kandidatų. Taigi nagrinėjamu atveju ad hoc arbitražo ginčo šalys aiškiai išreiškė savo poziciją, kad arbitražo teismo pirmininku būtų paskiriamas vienas iš jų siūlomų kandidatų, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pirmiausiai vertino šalių nurodytų kandidatų kvalifikaciją, tinkamumą ir galėjimą būti arbitražo pirmininku.
  17. Pažymėtina, kad pagal KAĮ 14 straipsnio 7 dalį Vilniaus apygardos teismas, skirdamas arbitrą (arbitrus), turi atsižvelgti į ginčo esmę, šalių susitarimu arbitrui nustatytus reikalavimus, taip pat į aplinkybes, užtikrinančias arbitro (arbitrų) nepriklausomumą ir nešališkumą.
  18. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas, skirdamas arbitražo teismo pirmininką, atsižvelgė į tai, kad dvi paskirtos arbitrės, surašiusios ad hoc arbitražo arbitrių posėdžio 2016 m. rugsėjo 1 d. protokolą, nenurodė priežasčių, kodėl siūlomi kandidatai nėra tinkami pirmininko pareigoms, įvertino ginčo pobūdį, siūlomus kandidatus ir sprendė, kad L. A.-K. yra tinkamiausia kandidatė šio arbitražo teismo pirmininko pareigoms dėl savo profesinės ir mokslinės patirties, turimos praktikos arbitražo teisėje. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad yra pateiktas šios kandidatės sutikimas, kuriame, be kita ko, ji yra deklaravusi nepriklausomumą ir nešališkumą arbitražo ginče. Taip pat teismas, spręsdamas dėl arbitro paskyrimo, nurodė, kad iš į bylą pateiktų advokatų gyvenimo aprašymų matyti, jog jie visi vykdo (vykdė) profesinę ir pedagoginę veiklą, o tai reiškia, kad jų tarpusavio sąsajumas profesiniais ryšiais yra lygiavertis.
  19. Sutiktina su Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, jog arbitražo teismo primininkas buvo paskirtas ne iš pareiškėjos, bet iš suinteresuoto asmens pasiūlytų kandidatų, nereiškia šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo.
  20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ad hoc arbitražo teismas buvo suformuotas ir arbitražo teismo pirmininkas buvo paskirtas nepažeidžiant KAĮ nustatytų arbitrų skyrimo taisyklių ir šalių lygiateisiškumo principo.

 

Dėl arbitražo teismo arbitrų nešališkumo ir nepriklausomumo

 

  1. Kasaciniame skunde pareiškėja argumentuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas formaliai vertino arbitražo teismo pirmininkės nepriklausomumą ir nešališkumą. Pareiškėja arbitražo teismo pirmininkės L. A.-K. šališkumą sieja su aplinkybe, kad ji ir suinteresuoto asmens atstovė I. K. yra susijusios profesiniais ryšiais: dirba vienoje aukštojoje mokykloje bei priklauso Lietuvos advokatūros (duomenys neskelbtini).
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nepriklausomumas yra objektyviojo pobūdžio teisinė kategorija, kurią galima identifikuoti išoriškai. Asmens nepriklausomumas yra susijęs su organizacinių, asmeninių, struktūrinių, socialinių, ekonominių, verslo, pavaldumo ir kt. ryšių tarp kelių subjektų nebuvimu. Subjekto nepriklausomumas vertinamas ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgiant į susiklosčiusių individualių aplinkybių visumą. Vertinami ne tik subjekto santykiai su bylos šalimis, subjektas taip pat turi būti nepriklausomas ir nuo kitų asmenų, kurie galėtų daryti arba galėtų siekti daryti jam įtaką, todėl turi būti įvertinamos ir sąsajos su trečiaisiais asmenimis, jei dėl jų gali kilti interesų konfliktas. Vertinamos gali būti ne tik tiesioginės, bet ir netiesioginės sąsajos (ryšiai per kitus asmenis). Atliekant nurodytą vertinimą, atsižvelgiama į nustatytų ryšių, inter alia (be kita ko), esmę, pobūdį, intensyvumą, istoriją, subordinacijos, galimybės kontroliuoti arba daryti lemiamą įtaką egzistavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant subjekto, kuris gali priimti sprendimą, nepriklausomumą, atsižvelgiama į jo skyrimo vykdyti pareigas būdą, įgaliojimų trukmę, apsaugos nuo išorinės įtakos garantijų egzistavimą ar neegzistavimą, į tai, ar subjektas, taikant objektyvaus stebėtojo standartą, atrodo nepriklausomas, ir kt. Vertinant nepriklausomumą, atsižvelgiama ir į tai, ar subjektas, dėl kurio sprendžiama, iš anksto atskleidė atitinkamų veiksnių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018, 50 punktas).
  3. Nešališkumas savo ruožtu yra subjekto vidinė būsena, reiškianti išankstinio nusistatymo dėl ginčo teisinio santykio ar jo šalių nebuvimą. Nešališko subjekto vidinė būsena ir vertinimas neturi būti paveikti jo subjektyvių mąstymo ar emocinių veiksnių, galinčių trukdyti vykdyti savo pareigas ir, be kita ko, sąžiningai dėti maksimalias pastangas priimant objektyvų sprendimą.
  4. Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad L. A.-K. nešališkumas bei nepriklausomumas, be kita ko, turėjo būti vertinami atsižvelgiant į tai, kad arbitražo teismo pirmininkė ir suinteresuoto asmens atstovė I. K. yra Mykolo Romerio universiteto (duomenys neskelbtini), taip pat Lietuvos advokatūros (duomenys neskelbtini), taip pat L. A.-K. aplinkyb, patvirtinančių jos sąsajumą su I. K., iki pateikdama sutikimą būti paskirta arbitražo teismo pirmininke, neatskleidė.
  5. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje nustatė suinteresuoto asmens atstovės ir bylą nagrinėjančio arbitro santykį, taip pat vertino, ar jis gali daryti poveikį arbitro nepriklausomumui. Tokie santykiai, galintys daryti poveikį arbitro nepriklausomumui, dažniausiai susiję su pavaldumo ir finansiniais ryšiais. Vien ta aplinkybė, kad L. A.–K. ir I. K. dirba Mykolo Romerio universiteto (duomenys neskelbtini), taip pat Lietuvos advokatūros (duomenys neskelbtini), nenustačius tarp jų esančio jokio pavaldumo, taip pat finansinių ryšių, kurie praktikoje pripažįstami kaip galintys daryti poveikį arbitro nepriklausomumui, per se nesudaro pagrindo konstatuoti arbitražo teismo pirmininkės nepriklausomumo ir nešališkumo trūkumo. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių kokius nors socialinius, finansinius, verslo, pavaldumo ir kitus ryšius tarp arbitražo teismo pirmininkės L. A.-K. ir suinteresuoto asmens atstovės I. K., kurie galėtų sukelti pagrįstų abejon dėl arbitražo teismo pirmininkės nešališkumo ar nepriklausomumo egzistavimo.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė, kad arbitražinio nagrinėjimo metu arbitražo teismas ar jo pirmininkė būtų buvę palankūs vien suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui. Arbitražinio proceso metu abiem šalims buvo užtikrintos lygios procesinės galimybės įgyvendinti visas procesines teises. Abiem šalims ne kartą buvo išaiškinta teisė pateikti savo pozicijas ir jas pagrindžiančius įrodymus, suteikta teisė patikslinti savo procesinių dokumentų reikalavimus (atsikirtimus), pateikti rašytinius paaiškinimus, pateikti prašymus dėl liudytojų apklausos ir kt.
  7. Tarptautinės advokatų asociacijos 2004 m. gegužės 22 d. Gair dėl interesų konfliktų tarptautiniame arbitraže, kuriomis remiasi ir pareiškėja, 4.3.3 punkte yra aptarta situacija, kai arbitras dėsto tame pačiame fakultete ar mokykloje kaip ir kitas arbitras arba vienos iš šalių atstovas, arba eina pareigas profesinėje asociacijoje, socialinėje arba labdaringoje organizacijoje su kitu arbitru arba vienos iš šalių atstovu. Tokią situaciją Gairės priskiria Žaliajam sąrašui, t. y. situacijai, kuri objektyviu požiūriu nekelia įspūdžio apie šališkumo ar priklausomumo egzistavimą, todėl arbitras neturi pareigos apie ją pranešti. Šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės – darbas toje pačioje universiteto katedroje ir Lietuvos advokatūros (duomenys neskelbtini) – patenka į Gairių Žaliąjį sąrašą. Taigi atmestini kasacinio skundo argumentai, kad L. A.-K. privalėjo atskleisti tokio pobūdžio sąsajų, kuriomis skundą grindžia pareiškėja, su suinteresuotam asmeniui atstovaujančia I. K. buvimą.
  8. Arbitrės R. A. K. sąsajumas su suinteresuotam asmeniui atstovaujančia I. K. taip pat buvo grindžiamas profesiniais ryšiais, t. y. jos abi nuo 2015 m. sausio 8 d. yra advokatų (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į šios nutarties 5661 punktuose pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepateikus objektyvių įrodymų, patvirtinančių socialinių, finansinių, verslo, pavaldumo ir kitų ryšių tarp šių asmenų buvimą, jų darbas tame pačiame (duomenys neskelbtini) komitete per se nepatvirtina arbitrės nešališkumo ir nepriklausomumo pažeidimo.
  9. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ad hoc arbitražo teismo arbitrų nešališkumą ir nepriklausomumą, bei pagrįstai sprendė, kad arbitražo teismo sprendimas šiuo pagrindu negali būti panaikinimas. 

 

Dėl K 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto (arbitražo teismo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai) aiškinimo ir taikymo

 

  1. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, jog arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Nors KAĮ 50 straipsnio 4 dalies norma įpareigoja teismą ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams, ir tokia teismo pareiga egzistuoja visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kokiu KAĮ 50 straipsnyje nurodytu pagrindu suinteresuoto asmens yra skundžiamas arbitražo teismo sprendimas, ši nuostata nepanaikina teisės su skundu dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo besikreipiantį asmenį pateikti įrodymus apie jo įrodinėjamo KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo, įskaitant ir KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ar 6 punkte nurodytus, egzistavimą.
  2. Nors KAĮ neatskleidžia viešosios tvarkos sampratos, tačiau ši samprata yra apibrėžta kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje ir plėtojamoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje KAĮ vartojamą viešosios tvarkos sąvoką aiškina remdamasis tarptautinio arbitražo doktrina ir praktika, kurioje viešoji tvarka, atsižvelgiant į jos tikslą apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015; kt.).
  3. Pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtą arbitražo teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012).
  4. Pareiškėja arbitražo teismo sprendimo prieštaravimą viešajai tvarkai grindžia argumentais, kad sprendime buvo padarytos išvados dėl faktų (suinteresuoto asmens ir UAB „Imlitex“ grikių pirkimopardavimo sutarties sąlygų), kuriuos patvirtinančių įrodymų, t. y. sutarties ir sąskaitų, į pačią arbitražo bylą pateikta nebuvo, šalis negalėjo tinkamai atsikirsti į suinteresuoto asmens argumentus.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių  (tarptautinio) arbitražo principų. Doktrinoje, kalbant apie tarptautinių arbitražų sprendimų pripažinimą ir leidimą juos vykdyti, nurodoma, kad draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas svarbiausių principų. Taip pat nurodoma, kad Niujorko konvencijoje nėra jokios išimties, nustatančios galimybę nepripažinti ir neleisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimo vien todėl, kad arbitrų sprendimas yra neteisingas, netgi tada, kai jis labai neteisingas (padaryta rimtų teisės taikymo klaidų) (Born, B. G. International Arbitration: Law and Practise. The Netherlands: Kluwer Law International BV, 2012, p. 382).
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat nurodė, kad teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011; 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015). Taigi, teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. Kaip yra pažymėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, efektyvaus arbitražo interesus atitinka tai, kad arbitražo sprendimų peržiūrėjimas turėtų būti ribotos apimties ir kad sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis (1999 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Eco Swiss China Time Ltd, C-126/97).
  7. Pažymėtina, kad arbitražo teismo sprendimo prieštaravimas viešajai tvarkai proceso aspektu gali iš dalies būti susipynęs su kitu arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindu – šaliai nebuvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus, todėl galimai buvo paneigta šalies teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktas, UNCITRAL pavyzdinio įstatymo 34 (2) (a) (ii) straipsnis, Niujorko konvencijos V (1) (b) straipsnis). Apibendrintoje UNCITRAL pavyzdinio įstatymo teismų praktikoje nurodoma, kad procesinės nuostatos sudaro viešosios tvarkos turinį tiek, kiek jos nustato pačius pagrindinius ir svarbiausius proceso principus. Kiekvienai iš šalių turi būti sudarytos vienodos galimybės pagrįsti savo reikalavimus ar prieštaravimus. Sąžiningas procesas apima šiuos principus: lygiavertes ir tinkamas galimybes šalims pateikti savo paaiškinimus, tai padaryti jų pasirinktam atstovui, pateikti nešališkam arbitražo teismui, kuris nuosekliai taiko racionalias taisykles. Iš esmės šio principo turinys atskleistas UNCITRAL pavyzdinio įstatymo 18 straipsnyje, nustatančiame, kad šalys turės lygias teises ir kiekvienai jų bus suteikta galimybė visiškai pristatyti savo bylą. Pagal minėtą straipsnį reikalaujama, kad arbitražo teismas visoms šalims ir jų atstovams sudarytų panašias galimybes viso proceso metu. Tai reiškia vienodas galimybes tiek teikti įrodymus, tiek paaiškinimus faktų ar teisės klausimais. Teisėjų kolegijos nuomone, šio principo laikomasi, kai kiekvienai šaliai yra suteikiama pagrįsta galimybė visiškai pristatyti savo argumentus; kiekvienai šaliai yra suteikiama galimybė suprasti, išbandyti ir atsikirsti į kitos šalies poziciją; jei yra rengiamas žodinis ginčo nagrinėjimas, šalys yra laiku ir tinkamai informuotos apie tokio nagrinėjimo laiką ir šalių atstovams yra sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
  8. Iš arbitražo teismo sprendimo matyti, kad arbitražo bylos nagrinėjimo metu abiem šalims ne kartą buvo išaiškinta teisė pateikti savo pozicijas ir jas pagrindžiančius įrodymus, šalys apsikeitė procesiniais dokumentais, joms buvo suteikta vienoda galimybė teikti įrodymus, argumentus ir paaiškinimus dėl ginčo esmės, suteikta teisė patikslinti savo reikalavimus, arbitražo teismo posėdyje dalyvavo abiejų šalių atstovai, jame pateikė savo pozicijas, buvo apklausti liudytojai ir t. t. Taigi iš nagrinėjamos bylos medžiagos nematyti, kad šalims būtų buvusios suteiktos skirtingos teisės procese, vienai iš šalių suteikta daugiau teisių nei kitai.
  9. Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja iš esmės kasacinio teismo prašo išplėsti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto normos taikymo apimtį ir atitinkamai – bendrosios kompetencijos teismų jurisdikciją dėl arbitražo sprendimų. Toks plečiamasis pirmiau nurodytos normos aiškinimas, atsižvelgiant į jos tikslus ir paskirtį, yra neleistinas ir nepateisinamas. Remdamasi kasaciniame skunde nurodomais argumentais pareiškėja iš esmės revizuoja arbitražo teismo sprendimo turinį, t. y. nustatytas faktines aplinkybes, įrodinėjimo pareigos paskirstymą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, kas, kaip jau minėta pirmiau, teisme peržiūrint arbitražo teismo sprendimą atitikties viešajai tvarkai aspektu yra neleistina.
  10. Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014 ir 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016 pateiktų išaiškinimų.
  11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014, be kita ko, pasisakė, kad tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidimą galimai lemia arbitražo teismo neanalizuotos aplinkybės ir netirti įrodymai, teismas, vertindamas arbitražo teismo sprendimą viešosios tvarkos aspektu, gali įtraukti į savo vertinimą faktus, kurių nevertino arbitražas, priimdamas sprendimą, ir tirti įrodymus, kurių jis netyrė (pvz., siekdamas nustatyti šalių arba arbitrų neteisėtą elgesį, sudarantį viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį). Taigi civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014 kasacinis teismas pateikė tokių galimų tirti įrodymų pavyzdžius, kaip galimai paaiškėjusį arbitrų šališkumą, kitokį neteisėtą šalių ar arbitrų elgesį, sudarantį viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį, t. y. iš tikrųjų tokias aplinkybes, kurių negalima nustatyti susipažinus su arbitražo teismo sprendimo turiniu.
  12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016, kurioje taip pat spręsti klausimai būtent dėl arbitrų paskyrimo tvarkos ir aplinkybių, jų fiksavimo vertinimo, t. y. kas ir kokiomis aplinkybėmis paskyrė pirmininkaujantį arbitrą, nesant prie bylos pridėtų šių dokumentų, buvo remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014 pateiktais išaiškinimais, papildomai nurodant, jog faktas, kad arbitražo byloje gali būti surinkti ne visi reikšmingi dokumentai, gali lemti šalies galimybės pateikti savo poziciją ir gintis apribojimą bei esminį teisės į tinkamą procesą pažeidimą. Kadangi dokumentų pridėjimas ar nepridėjimas prie bylos yra nuo šalių valios nepriklausantis dalykas, esant akivaizdžiam arbitražo byloje surinktų duomenų nevientisumui, atitinkamos aplinkybės teismo procese dėl arbitražo sprendimo panaikinimo gali būti patikrinamos viešosios tvarkos aspektu. Nustačius, kad prie bylos nepridėti reikšmingi dokumentai, galintys turėti įtakos šalies galimybei gintis, tai gali būti savarankiškas pagrindas panaikinti arbitražo sprendimą.
  13. Taigi pareiškėja nepagrįstai šiuos kasacinio teismo išaiškinimus nurodo kaip pagrindą šiuo atveju įvertinti arbitražo teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą, grikių pardavimo už konkrečią kainą fakto nustatymą ir jos nurodomų įrodymų (nepateiktos šalių sutarties, sąskaitų) reikšmę arbitražo sprendimui. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytose kasacinio teismo nutartyse yra laikomasi šios nutarties 6569 punktuose aptartos kasacinio teismo pozicijos dėl galimybės ir pagrindų peržiūrėti arbitražo teismo sprendimą.
  14. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo ją pakeisti ar panaikinti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Netenkinus pareiškėjos kasacinio skundo, suinteresuotam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Suinteresuotas asmuo patyrė 2000 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą.
  2. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktais, suinteresuotam asmeniuipareiškėjos priteistinas 1425,79 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti bendrovei „SATIVA Group (j. a. k. 12442565) iš UAB „Galinta ir partneriai“ (j. a. k. 134958886) 1425,79 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt penkis Eur 79 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai              Janina Januškienė

 

              Algirdas Taminskas

 

              Vincas Verseckas

 

 


Paminėta tekste:
  • 2-6045-803/2016
  • e2-6069-803/2016
  • e2-2062-852/2017
  • 3K-3-363/2014
  • 3K-3-320-611/2015
  • e3K-3-471-916/2016
  • 3K-3-104/2011
  • 3K-3-370/2012
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas