Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-19][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-488-469-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-488-469/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Bankrutuojanti AB „Ekra“ 134124027 atsakovas
UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ 147104754 Ieškovas
HUBER SE DE 812353219 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
3.1. Bendrosios nuostatos.
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3. CIVILINIS PROCESAS
2.1.7.4. kitos bylos dėl rangos
3.1.14.8.6. Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui
2.1.7. Bylos dėl rangos
3.1.14.8. Atsisakymas priimti ieškinį
3.1.14. Ieškinys

?PASTABA: D

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Civilinė byla Nr. e3K-3-488-469/2018

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00227-2017-0

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.6.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aukštaitijos vandenys“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018  m. balandžio 18 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Ekra“ dėl kompensacijos už darbų uždelsimą priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui „Huber SE“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių arbitražinio susitarimo galiojimą ir galimybę šalims pakartotinai spręsti ginčą arbitraže, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė pagal rangos sutartyje su atsakove nustatytą arbitražo išlygą kreipėsi į VšĮ Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą (toliau – VTNKA), šis 2015 m. spalio 20 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė jai iš atsakovės AB „Ekra“ kompensaciją dėl darbų uždelsimo. Atsakovė ginčijo arbitražo sprendimą, remdamasi arbitražo teismo sudėties neteisėtumu ir šalių ginčo nagrinėjimo neatitiktimi imperatyviosioms įstatymo normoms.

3.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovės skundą atmetė, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės kasacinį skundą, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino skundžiamą teismo procesinį sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

4.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. vasario 15 d. nutartimi VTNKA 2015 m. spalio 20 d. sprendimą panaikino, nurodydama, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių trečiojo arbitro skyrimo teisėtumą (nėra nei kitų šalių paskirtų dviejų arbitrų sutikimo, nei buvo praėjęs reikalingas terminas, kad šį sprendimą priimtų VTNKA pirmininkas), todėl arbitražo teismo sudėtis yra neteisėta, kas patenka į viešosios tvarkos išlygos taikymo sritį ir yra pagrindas naikinti arbitražo sprendimą.  

5.       Ieškovė 2017 m. birželio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Ekra“, prašydama priteisti iš atsakovės 826 853,89 Eur kompensacijos už darbų uždelsimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6.       Ieškovė nurodė, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus arbitražo sprendimą, ginčas tapo teismingas Panevėžio apygardos teismui, nes pakartotinis to paties ginčo nagrinėjimas arbitražo teisme pagal arbitražinę išlygą negalimas, toks nagrinėjimas neatitiktų anuliavimo, kaip teisminės priežiūros formos, esmės.

7.       Atsakovė AB „Ekra“ prašyme nurodė, kad ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes šalių susitarta arbitražinė išlyga nėra panaikinta ir todėl ji yra galiojanti, ir būtent ja ieškovė turi vadovautis nagrinėdama iškilusį ginčą.

8.       Trečiasis asmuo Huber SE nurodė, kad byla yra neteisminga bendrosios kompetencijos teismui, nes šalys susitarė dėl arbitražinės išlygos ir ja nėra tinkamai pasinaudojusios.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

9.       Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

10.       Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas arbitražo sprendimą, rėmėsi procedūriniais pažeidimais skiriant trečiąjį arbitrą, tačiau dėl ginčo esmės nepasisakė, todėl, pašalinus nustatytus procesinius pažeidimus, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau – KAĮ) nedraudžia kreiptis į arbitražo teismą iš naujo. Kadangi ieškovė nėra išnaudojusi galimybės ginčą spręsti sutartyje nustatytu būdu, t. y. vadovaujantis arbitražine išlyga, ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

11.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovės atskiruosius skundus, 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

12.       Teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovės 2011 m. birželio 8 d. sudarytos rangos sutarties dėl Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statybos 20.6 punkte yra įtvirtinta arbitražinė išlyga, pagal kurią iš rangos sutarties kilę šalių ginčai turi būti nagrinėjami arbitraže. Byloje nėra duomenų, kad ši arbitražinė išlyga buvo ginčijama ir yra negaliojanti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodė, kad šioje byloje šalių ginčo arbitražą, kuriame buvo priimtas 2015 m. spalio 20 d. sprendimas, administravusio subjekto teisinė forma yra ne nuolatinė arbitražo institucija, o viešoji įstaiga, taigi nuolatinė arbitražo institucija net nėra sprendusi šio šalių ginčo. Be to, teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pašalinus procesinius pažeidimus, KAĮ nedraudžia ginčo pakartotinai spręsti arbitraže.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

13.       Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                       Teismų išvada, kad to paties ginčo nagrinėjimas yra galimas arbitražo teisme pagal arbitražinę išlygą, prieštarauja KAĮ 49 straipsnio 10 daliai, nustatančiai, kad arbitražo teismo įgaliojimai pasibaigia 1) priėmus galutinį arbitražo teismo sprendimą (išskyrus šio įstatymo 45 straipsnyje ir 50 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus), 2) nutraukus arbitražo bylą ar 3) palikus prašymą dėl arbitražo pradžios arba ieškinį nenagrinėtą, bei neatitinka anuliavimo, kaip Lietuvoje taikomos arbitražo teismo sprendimų teisminės priežiūros formos, esmės. Arbitražo teismui priėmus galutinį sprendimą, jo įgaliojimai baigiasi, todėl, teismui panaikinus arbitražo sprendimą, šalių ginčas lieka neišspręstas, vadinasi, suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Šalių sutartyje nustatyta arbitražinė išlyga yra negalima įvykdyti, nes abi šalys nepasitiki VTNKA ir jo pirmininku, kurio šališkumas buvo teismų konstatuotas. Dėl kitos galimybės, kaip nurodo atsakovas, teigdamas, jog šalių ginčą gali spręsti ad hoc arbitražas, šalys nebuvo sutarusios.

13.2.                      Be to, šiuo metu yra pagrindas taikyti ir KAĮ 49 straipsnio 8 dalį, nes atsakovei yra iškelta bankroto byla.

13.3.                       Lietuvos apeliacinis teismas, 2017 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-128-370/2017 nurodydamas, kad faktinė situacija, kai arbitražo teismas, panaikinus ankstesnį jo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo šalių ginčą, vertintina kaip viešosios tvarkos pažeidimas, sukūrė precedentą šioms ir kitoms tokio pobūdžio byloms, jo taikymas šioje byloje buvo privalomas. Lietuvos apeliacinis teismas minimoje nutartyje nurodė, kad nors arbitražo teismo sprendimo panaikinimas nepanaikina pačios arbitražinės išlygos, tačiau dėl taikomos arbitražo teismo sprendimų priežiūros formos  anuliavimo  esmės šalims, siekiančioms išspręsti ginčą, tuo atveju, kai arbitražo teismo sprendimas yra panaikintas, neužkirsta teisė kreiptis i bendrosios kompetencijos teismą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintas ginčo teismingumo taisyklės.

14.       Trečiasis asmuo „Huber SE“ pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                       Ieškovė ginčą kelia nenorėdama vykdyti savo sudarytos arbitražinės išlygos sąlygų. Ieškovės ir atsakovės ginčas de facto (faktiškai) kilo dėl to, kad ieškovė kreipėsi į KAĮ reikalavimų neatitinkančią arbitražo instituciją. Vien dėl šios priežasties arbitražu negalinčios vadintis arbitražo institucijos sprendimas negali būti prilyginamas arbitražo teismo sprendimui, atitinkančiam arbitražinės išlygos nuostatas. Niekada nebuvus įstatymo reikalavimus atitinkančio arbitražo sprendimo, negalima vadovautis ieškovės argumentais dėl KAĮ 49 straipsnio 10 dalies taikymo, kuri gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tinkamos formos arbitražas bandytų parkartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Paaiškėjus, kad byloje negalėjo būti taikomas Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas, toks prieštaravimas turėjo būti sprendžiamas taikant subsidiarų teisės aktą – FIDIC Geltonąją knygą, kuri taikoma, kai šalių susitarimai dėl tinkamos arbitražo institucijos yra nepasiekiami ar nerealizuojami. Teismams nustačius, kad ieškovė turi galimybę pasinaudoti arbitražine išlyga tinkamai, kasacinis teismas negali šio nustatyto fakto vertinti kitaip.

14.2.                       Ieškovė kasaciniu skundu kelia naują reikalavimą dėl KAĮ 49 straipsnio 8 dalies taikymo, tačiau nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo įsiteisėjo vėliau, nei buvo priimta Panevėžio apygardos teismo nutartis, o atskirajame skunde ieškovė taip pat nekėlė šio klausimo. Todėl kasacinis teismas turi vertinti situaciją, kuri buvo atitinkamų procesinių sprendimų priėmimo metu, o ieškovė turi teisę su nauju ieškiniu kreiptis į teismą pagal KAĮ 49 straipsnio 8 dalį.

14.3.                      Nagrinėjama byla ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėta byla Nr. e2A-128-370/2017 skiriasi savo ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), nes nagrinėjamu atveju šalių ginčas niekada nebuvo spręstas nei nuolatinės arbitražo institucijos statusą turinčiame arbitraže, nei ad hoc arbitraže. Be to, trečiojo asmens manymu, suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika yra ydinga, nes esant arbitražinei išlygai šalys tol turi spręsti ginčą arbitraže, kol bus priimtas visus reikalavimus atitinkantis arbitražo procesinis sprendimas.  

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 Dėl arbitražinio susitarimo (ne)galiojimo ir galimybės ginčą pakartotinai nagrinėti arbitraže teismui panaikinus arbitražo sprendimą

      

15.       Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, šalys gali sudaryti susitarimą spręsti arbitraže bet kokį ginčą, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymą negali būti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 straipsnio 1 dalis, KAĮ 12 straipsnis). Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 3 straipsnio 5 dalis).

16.       Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas, KAĮ 11 straipsnio 1 dalis); jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 

17.       Vis dėlto arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą.

18.       KAĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai. Prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui, arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas sprendžiamas tik šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

19.       Subsidiariai KAĮ taikytino 1985 m. Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos pavyzdinio įstatymo dėl tarptautinio komercinio arbitražo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, kuriam paduotas ieškinys klausimu, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, turi, jeigu bet kuri nors iš šalių to reikalauja, ne vėliau kaip pateikdamas savo pirmą pareiškimą dėl ginčo esmės, nukreipti šalis į arbitražą, nebent jis nustato, kad susitarimas yra negaliojantis ir niekinis, neveikiantis ar jo negalima įvykdyti.

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, netekęs galios, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą. Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas. Tai atliekama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo būdo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017, 27 punktas).

21.       Nagrinėjamoje byloje keliamas teisės klausimas dėl tos pačios bylos pakartotinio nagrinėjimo arbitraže galimybės po to, kai kompetentingas teismas panaikina byloje priimtą pirmąjį arbitražo sprendimą. Taigi, sprendžiant šį klausimą turi būti įvertinta, ar aplinkybė, kad teismas panaikina arbitražo sprendimą, reiškia vieną iš aptartų pagrindų (šios nutarties 18–20 punktai) atsisakyti nukreipti ginčo šalis į arbitražą tam pačiam ginčui išspręsti, t. y. kad arbitražinis susitarimas dėl to laikytinas negaliojančiu ar niekiniu, ar neveikiančiu, ar jo negalima įvykdyti.

22.       Pažymėtina, kad nei KAĮ, nei 1985 m. Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos pavyzdinis įstatymas expressis verbis (tiesiogiai) byloje susiklosčiusių santykių nereglamentuoja, todėl iškelti teisės klausiamai spręstini sistemiškai aiškinant įstatymo nuostatas, vadovaujantis KAĮ įtvirtintomis principinėmis nuostatomis: KAĮ 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo reguliuojami, tačiau išsamiai nereglamentuoti klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitais bendraisiais teisės principais. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, šis įstatymas privalo būti aiškinamas taip, kad pagal šį įstatymą vykstantis arbitražo procesas maksimaliai atitiktų arbitražo principus.

23.       Arbitražinio susitarimo šalims pasirinkus arbitražą kaip komercinio ginčo sprendimo būdą, bylą nagrinėja ir privalomą ginčo šalims sprendimą priima arbitražo teismas  arbitras ar arbitrų kolegija, sprendžianti arbitražo bylą (KAĮ 3 straipsnio 7 dalis). Konkretūs arbitrai paskiriami arbitražinio susitarimo šalių susitarimu arba KAĮ nustatyta tvarka (KAĮ III skyrius).

24.       KAĮ 49 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad arbitražo teismo įgaliojimai pasibaigia priėmus galutinį arbitražo teismo sprendimą (išskyrus šio įstatymo 45 straipsnyje ir 50 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus), nutraukus arbitražo bylą ar palikus prašymą dėl arbitražo pradžios arba ieškinį nenagrinėtą. Teisėjų kolegija išaiškina, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog, teismui panaikinus arbitražo sprendimą, konkrečios arbitrų kolegijos ar arbitro įgaliojimai yra pasibaigę (neatsinaujina) ir jie nebegali pakartotinai nagrinėti šios bylos, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių priimtas arbitražo sprendimas panaikintas teismo. Kartu pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo šių įstatymo nuostatų aiškinti plačiai, kaip reiškiančių ne tik konkrečios sudėties arbitražo teismo įgaliojimų, bet ir šalių sudaryto arbitražinio susitarimo galiojimo pabaigą.

25.       Pripažinus, kad vien tik teismui panaikinus arbitražo sprendimą nėra teisinio pagrindo arbitražinį susitarimą per se (savaime) pripažinti netekusiu galios, tampa aktualus arbitražinio susitarimo privalomumo jį sudariusioms šalims principas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad galiojantis arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui vietoj arbitražo kreiptis su ieškiniu į teismą arba kitą arbitražą. Teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016 19 ir 20 punktus).

26.       Iš aptartų teismų praktikos nuostatų, be kita ko, išplaukia, kad arbitražinio susitarimo šalis gali vienašališkai jo atsisakyti – ginčyti bylos nukreipimą į arbitražą, įrodinėdama, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis ir niekinis, neveikiantis ar jo negalima įvykdyti (šios nutarties 1820 punktai). Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija bylos nukreipimą į arbitražą teigdama, kad pirmąjį arbitražo procesą administravusi nuolatinė arbitražo institucija negali to daryti pakartotinai.

27.       Nuolatinė arbitražo institucija – nuolatos arbitražą organizuojantis ir administruojantis viešasis juridinis asmuo (KAĮ 3 straipsnio 12 dalis). Nuolatinės arbitražo institucijos funkcijų esmė, steigimo tvarka, įgaliojimai arbitražo procese ir jų ribos reglamentuoti KAĮ 5 straipsnyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei iš konkrečių KAĮ nuostatų, nei iš sisteminio jų visumos aiškinimo neišplaukia išvada, jog arbitražo sprendimo panaikinimas per se užkerta kelią nuolatinei arbitražo institucijai administruoti arbitražo bylą pakartotinai po to, kai arbitražo sprendimas panaikinamas teismo. Vis dėlto tokie padariniai galimi tais atvejais, kai nustatoma, kad, tai pačiai arbitražo institucijai organizuojant ir administruojant arbitražą, neįmanoma pašalinti priežasčių, dėl kurių pirmasis arbitražo sprendimas buvo panaikintas, ir užtikrinti tinkamo, bendruosius teisės ir arbitražo principus atitinkančio arbitražo proceso.

28.       Kasaciniame skunde kaip vienas iš argumentų nurodoma aplinkybė, kad bylą nagrinėję teismai nesilaikė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-128-370/2017 suformuluoto precedento, kad nors arbitražo teismo sprendimo panaikinimas nepanaikina pačios arbitražinės išlygos, tačiau dėl taikomos arbitražo teismų sprendimų priežiūros formos – anuliavimo – esmės pakartotinis ginčo nagrinėjimas arbitraže prieštarauja viešajai tvarkai.

29.       Pirmiausiai pažymėtina, kad kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 45 punktą ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30.       Kita vertus, kasacinio teismo ne kartą nurodyta ir tai, kad kai apeliacinės instancijos teismas nukrypsta nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, tai ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas; kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams. Be to, šalių ginčą sprendžiant kasaciniame teisme naujai sukuriama teisės aiškinimo taisykle potencialiai gali būti patvirtintas vienas iš dviejų apeliacinės instancijos teismo precedentų – tiek senasis, tiek naujasis (kuris buvo suformuotas pažeidžiant konstitucinį teismų praktikos tęstinumo imperatyvą) – arba sukuriamas apskritai kokybiškai naujas teisės išaiškinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 46, 47 punktus ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-128-370/2017 suformuluotas teisės aiškinimas, kad pakartotinis ginčo nagrinėjimas arbitraže absoliučiai negalimas, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, yra keičiamas šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais.

32.        Apibendrindama išdėstytus argumentus dėl šalių nukreipimo į arbitražą, esant prieš tai panaikintam arbitražo sprendimui toje pačioje byloje, teisėjų kolegija išaiškina, kad tokį klausimą sprendžiantis teismas turi įvertinti, ar priežastys, dėl kurių buvo panaikintas pirmasis arbitražo sprendimas, gali būti pašalintos nagrinėjant bylą toje pačioje arbitražo institucijoje pakartotinai. Tais atvejais, kai pažeidimą galima ištaisyti, byla turėtų būti nukreipiama į arbitražą; teismui konstatavus, kad arbitražo sprendimo neteisėtumą lėmusios priežastys negali būti pašalintos pakartotiniame arbitražo procese, ieškinys turi būti priimtas nagrinėti teisme.

33.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės argumentai dėl pakartotinio arbitražo proceso negalimumo nebuvo tinkamai (pakankamai išsamiai) įvertinti bylą nagrinėjusių teismų, tačiau ši aplinkybė nelemia procesinės bylos baigties dėl toliau pateikiamų priežasčių.

 

            Dėl galimybės atsisakyti arbitražinio susitarimo jo šaliai iškėlus bankroto bylą  

 

34.       Kasaciniame skunde ieškovė nurodo procesinius sprendimus priėmusių teismų nenagrinėtą argumentą, kad ji turi teisę atsisakyti arbitražinės išlygos dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

35.       Visų pirma pažymėtina, kad pagal aktualų teisinį reglamentavimą bankroto bylos iškėlimo arbitražinio susitarimo šaliai faktas nėra aplinkybė, savaime paneigianti ginčo sprendimo arbitraže galimybę. 

36.       Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Jeigu šių ieškinių ar reikalavimų nagrinėjimą šalys iki bankroto bylos iškėlimo yra susitarusios perduoti arbitražui, jie nagrinėjami teisme arba arbitraže vadovaujantis KAĮ nuostatomis. Pagal KAĮ 15 straipsnio 2 dalį, visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą.

37.       Vis dėlto įstatyme yra nustatyta aptartų nuostatų taikymo išimtis. KAĮ 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas išimtis. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, negali sudaryti naujo arbitražinio susitarimo. Turtiniai reikalavimai arbitražinio susitarimo šaliai, kuriai iškelta bankroto byla, nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme, kai to prašo visos arbitražinio susitarimo šalys, kurioms bankroto byla neiškelta.

38.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankroto byla atsakovei ,,Ekra“ iškelta 2018 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, t. y. iki priimant skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį ir atitinkamai įsiteisėjant Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarčiai. Bankroto bylos iškėlimo atsakovei aplinkybė bylą nagrinėjusiai apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai buvo žinoma (skundžiamos nutarties 24 punktas).

39.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad susiklosčiusioje procesinėje situacijoje bankroto bylos iškėlimo atsakovei aplinkybė nepagrįstai liko neįvertinta apeliacinės instancijos teismo. Minėta, kad KAĮ 49 straipsnio 8 dalies nuostatos bankroto bylos iškėlimo arbitražinio susitarimo šaliai atveju įtvirtina galimybę jai reiškiamus turtinius reikalavimus nagrinėti teisme kitų nebankrutuojančių arbitražinio susitarimo šalių prašymu. Nors bankroto bylos atsakovei aplinkybė neegzistavo priimant pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovė ja nesirėmė atskirajame skunde, ieškovei įgijus teisę prašyti teisminio bylos nagrinėjimo, vadovaujantis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), ši jos teisė įgyvendintina jau pradėtoje teismo byloje, o ne nukreipiant ją iš naujo inicijuoti procesą.

40.       Dėl nurodytų aplinkybių, konstatavus materialiosios ir proceso teisės klaidas priimant skundžiamą apeliacinės instancijos nutartį, skundžiami procesiniai sprendimai panaikinami ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui ginčą spręsti iš esmės.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

41.       Kasacinis teismas patyrė 6,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškovė nurodo patyrusi 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme. Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniu,

 

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai        Virgilijus Grabinskas

 

        Algis Norkūnas

 

        Sigita Rudėnaitė

                


Paminėta tekste:
  • e2A-128-370/2017
  • CPK
  • CPK 23 str. Ginčų perdavimas spręsti arbitražui
  • CPK 296 str. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai
  • e3K-3-34-219/2017
  • 3K-3-428-690/2016
  • e3K-3-211-248/2018
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas