Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-12-22][nuasmeninta nutartis byloje][2A-1386-826-2020].docx
Bylos nr.: 2A-1386-826/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Rumpiškės" 141785769 atsakovas
Kategorijos:
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.5.1. Ieškinio senaties terminai
2.2.2.3.1. Viešieji juridiniai asmenys
3.3.1. Apeliacinis procesas
3.3.1. Apeliacinis procesas
3.3.1.18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1.5.1.2. Sutrumpintas ieškinio senaties terminas
2.1.5.1.2.2. Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais
2.2. Asmenys
2.2.2. Juridiniai asmenys
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
2.2.2.3. Juridinių asmenų rūšys
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.4. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.1.5. Ieškinio senatis
2.2.4.4.7. dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės
3.2.3.9. Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
2.2.2.3.1.10. Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
3.3.1.11. Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.20. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

Civilinė byla Nr. 2A-1386-826/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00743-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2; 2.2.2.3.1.10; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1

(S)

img1

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gruodžio 22 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. J. M. ir O. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-310-1030/2020 pagal ieškovų V. J. M. ir O. J. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Rumpiškės“ dėl visuotinio pakartotinio susirinkimo protokolo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. S., L. G., A. L., L. K., V. D., R. S., S. R..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai V. J. M. ir O. J. (toliau kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti atsakovės daugiabučių namų savininkių bendrijos (toliau – DNSB) „Rumpiškės“ 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1.                      Ieškovai nurodė, kad pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime, įskaitant narius, kurie nuomonę iš anksto išreiškė raštu, dalyvavo 198 bendrijos nariai iš 509 bendrijos narių (49 nariai užsiregistravo susirinkime, 149 nariai savo nuomonę iš anksto išreiškė raštu). Taigi susirinkime dalyvavo daugiau nei 1/4 bendrijos narių, tai atitinka reikalavimus, keliamus pakartotiniam visuotiniam susirinkimui, nustatytus Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 11 straipsnio 4, 5 dalyse, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nustatytų klausimų. Ieškovų manymu, bendrijos valdymo organai gali būti renkami tik visuotiniame susirinkime, be išankstinės nuomonės pareiškimo lapų. Susirinkime dalyvaujant 49 nariams, kvorumo nebuvo, nes rinkti valdymo organų pagal išankstinės nuomonės lapus negalima. Ieškovų nuomone, nuomonės pareiškimas raštu buvo organizuotas netinkamai, su esminiais pažeidimais, rezultatai galbūt buvo suklastoti ir susirinkime ar po jo pridėti papildomi nežinomo kiekio išankstinės nuomonės pareiškimo lapai. Susirinkimo metu V. D. paskelbė apie organizuotą iš anksto nuomonės pareiškimą raštu ir tai, kad iš anksto raštu nuomonę pareiškė 128 bendrijos nariai, bet protokole ir registracijos žurnale nurodyta, kad iš anksto raštu nuomonę pareiškė 149 bendrijos nariai, o valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateiktas 100 bendrijos narių, iš anksto pareiškusių nuomonę, skaičius. Susirinkime buvo paskelbta, kad valdyba neišrinkta, nes neužteko kvorumo, taip pat kad nepatvirtinta ataskaita. Ieškovai taip pat nurodo, kad susirinkime dalyvavę 49 bendrijos nariai net nebalsavo už 58.3 darbotvarkės punktus.

1.2.                      Susirinkimui pirmininkavęs S. R., pasibaigus susirinkimui, prašė pateikti susipažinti visus su susirinkimu susijusius dokumentus (dalyvių sąrašus, išankstinės nuomonės pareiškimo lapus, iš anksto nuomonę pareiškusių narių registracijos žurnalą, negaliojančių išankstinės nuomonės pareiškimo lapų sąrašą) tam, kad juos suskaičiuotų ir ant jų pasirašytų. Tačiau šie dokumentai pateikti nebuvo. Dėl šių dokumentų pateikimo S. R. ir kiti bendrijos nariai raštu kreipėsi į bendrijos valdymo organus 2018 m. sausio 29 d. ir 2018 m. vasario 28 d., tačiau iki 2018 m. kovo 30 d. jiems dokumentai nebuvo pateikti. Tuomet S. R. pateikė savo 2018 m. sausio 31 d. surašytą ir pasirašytą protokolą, į kurį jokio atsakymo negavo. Naujai išrinkta bendrijos pirmininkė L. G. įregistravo 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolą, pasirašytą sekretorės L. K., 2018 m. vasario 5 d. aktą dėl atsisakymo pasirašyti dokumentus, kurį, ieškovų teigimu, surašė neįgalioti asmenys ir kuriame nurodyti melagingi faktai, kad S. R. piktybiškai atsisakė pasirašyti protokolą. Ieškovai pažymi, kad tinkamai pirmininko ir sekretoriaus nepasirašytas protokolas nepatvirtina visuotinio susirinkimo metu priimtų sprendimų.

2.       Atsakovė DNSB „Rumpiškės“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:

2.1.                      Nurodė, kad ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesiu ieškinio senaties terminas. Bendrąja prasme ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia – asmens sužinojimas apie galbūt pažeistas jo teises. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose administracinėje byloje Nr. I-3297-243/2018 dar 2018 m. kovo 19 d. registruotas S. R. prašymas dėl įpareigojimo išregistruoti Juridinių asmenų registre 2018 m. vasario 20 d. įregistruotus juridinio asmens valdymo organų narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų pakeitimus. Prie minėto prašymo buvo pridėti visi šioje byloje ginčijami dokumentai, t. y. 2018 m. sausio 26 d. protokolas bei kt. Tai reiškia, jog S. R. apie tariamus protokolo pažeidimus žinojo dar gerokai iki nurodytos datos. Vadinasi, tariami pažeidimai ieškovams taip pat buvo žinomi gerokai anksčiau, nei deklaruojama šiame ieškinyje. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ginčijamo protokolo turinys ieškovams tapo žinomas nuo jo surašymo (paskelbimo) momento, todėl byloje nėra ir negali būti ginčo, jog ieškovai yra praleidę senaties terminą.

2.2.                      Didžioji dalis ieškinio argumentų yra paremti ieškovų samprotavimais. Ieškovų teiginiai, kad 2018 m. sausio 26 d. susirinkime nebuvo kvorumo, nes rinkti valdymo organą pagal išankstinės nuomonės išreiškimo lapus negalima, teisiškai nepagrįsti. 2017 m. gruodžio 15 d. susirinkimas neįvyko dėl to, jog nesusirinko reikiamas narių skaičius, todėl 2018 m. sausio 26 d. surengtas pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Kaip minėta, pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikto 2018 m. sausio 26 d. protokolo, pakartotiniame susirinkime dalyvavo 198 bendrijos nariai (49 užsiregistravo susirinkime, 149 savo nuomonę pareiškė iš anksto raštu) iš 509 bendrijos narių. Tai reiškia, jog pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo 38,90 procento bendrijos narių, t. y. daugiau nei 1/4 narių. Taigi 2018 m. sausio 26 d. susirinkime kvorumas buvo, o iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime.

2.3.                      Ieškovai nepagrįstai teigia, jog DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią bendrijos valdymo organai gali būti renkami tik tiesiogiai visuotiniame susirinkime. DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalis numato tik vieną išimtį – bendrijos valdymo organai laikomi išrinktais, tik jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvavusių bendrijos narių. Įstatyme niekur nėra nurodyta, jog, renkant valdymo organus, iš anksto nuomonę raštu pareiškusių bendrijos narių balsai nėra įskaitomi į balsavimo rezultatus. Toks draudimas nėra numatytas ir DNSB „Rumpiškės“ įstatuose. Atsakovė sutinka, kad 2018 m. sausio 26 d. protokolas yra pasirašytas tik susirinkimo sekretorės L. K. ir nepasirašytas susirinkimo pirmininko S. R.. Tokia faktinė situacija susiklostė dėl to, jog tik dėl S. R. žinomų priežasčių jis protokolą pasirašyti atsisakė. Reaguodami į šį S. R. veiksmą, bendrijos valdybos narys G. M., bendrijos narys Ž. M. ir bendrijos pirmininkė L. G. 2018 m. vasario 5 d. sudarė aktą, kuriame nurodė, jog 2018 m. sausio 26 d. visuotinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo pirmininkas S. R. atsisakė pasirašyti susirinkimo protokolą. Ši aplinkybė nedaro ir negali daryti ginčijamo protokolo negaliojančio ir nėra pagrindas spręsti, jog sprendimai, kurie įforminti skundžiamame protokole, yra neteisėti ir prieštaraujantys teisės aktams. S. R. yra buvęs ilgametis bendrijos pirmininkas. Tokie jo veiksmai, kaip atsisakymas pasirašyti protokolą, vertintini kaip tyčiniai, siekiant destabilizuoti padėtį bendrijoje. Šiuo metu DNSB „Rumpiškės“ ir S. R. bylinėjasi kitoje civilinėje byloje dėl žalos bendrijai padarymo, todėl S. R. turi tiesioginį suinteresuotumą įvesti chaoso į bendrijos gyvenimą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei DNSB „Rumpiškės“ iš ieškovų po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai: 

3.1.                      Ieškovai, ginčydami 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolą, į teismą kreipėsi tik 2019 m. sausio 29 d., t. y. praėjus metams nuo ginčijamo protokolo surašymo. Ieškovai sužinojimą apie ginčijamo protokolo turinį ieškinyje sieja su tuo, kada šio protokolo turinys tapo žinomas S. R.. Teismo nuomone, tikėtina, kad dėl ginčijamo protokolo turinio ieškovai ir trečiasis asmuo S. R. dalijosi informacija. Po 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo ieškovai ir trečiasis asmuo S. R. kartu teikė prašymus susipažinti su minėto susirinkimo medžiaga. Dar 2018 m. kovo 19 d. S. R. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su pareiškimu prašydamas įpareigoti VĮ Registrų centrą išregistruoti Juridinių asmenų registre 2018 m. vasario 20 d. įregistruotus juridinio asmens DNSB „Rumpiškės“ valdymo organų narių (bendrijos / valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų pakeitimus. S. R. pareiškime nurodoma, kad registro duomenų tvarkytojui jis pateikė pranešimą dėl juridinio asmens duomenų įregistravimo neteisėtumo, nes bendrijos visuotinio susirinkimo protokolas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nepasirašytas susirinkimo pirmininkaujančio asmens, bendrijos valdymo organai išrinkti pažeidžiant teisės aktuose nustatytą kvorumo reikalavimą. VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad S. R. prašymą dėl bendrijos valdymo organų narių įregistravimo neteisėtumo gavo 2018 m. vasario 28 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovų nurodomas trečiasis asmuo S. R. apie skundžiamus sprendimus žinojo jau 2018 m. vasario mėn. Todėl, teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad šia informacija su ieškovais S. R. pasidalijo tik 2018 m. lapkričio mėn., kai administraciniame teisme jau buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

3.2.                      Teismas pažymėjo, kad abu ieškovai asmeniškai dalyvavo susirinkime. Iš byloje esančio ieškovų ir kitų bendrijos narių pasirašyto skundo matyti, kad ieškovai ginčijamo protokolo negaliojimu šioje civilinėje byloje keliamais aspektais buvo įsitikinę dar 2018 m. vasario 5 d., t. y. minėto skundo pasirašymo dieną. Be to, Juridinių asmenų registro tvarkytojui ginčijamas protokolas pateiktas 2018 m. vasario 9 d., o jo pagrindu duomenys šiame registre įregistruoti 2018 m. vasario 20 d. Todėl, teismo nuomone, viešajame registre esantys duomenys ir dokumentai jau 2018 m. vasario mėn. buvo prieinami jais suinteresuotiems asmenims, jei jie apdairiai ir rūpestingai būtų naudojęsi savo teisėmis.

3.3.                      Ieškovai dėl protokolo nuginčijimo į teismą kreipėsi tik 2019 m. sausio 29 d., t. y. praėjus metams nuo ginčijamo protokolo surašymo, apie ginčijamo protokolo turinį ieškovai sužinojo ir turėjo sužinoti 2018 m. vasario mėn., ieškovų teiginys, kad apie ginčijamą protokolą jie sužinojo vėliau, grindžiamas tik jų paaiškinimais, jokių svarbių priežasčių ar objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškovai per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė teismine tvarka ginčyti pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolo ir šiame susirinkime priimtų sprendimų, teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir, atsakovei prašant taikyti šį terminą, yra teisinis pagrindas ieškovų ieškinį atmesti.

3.4.                      Nors teismas ieškovų ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino, tačiau nusprendė pasisakyti ir dėl kitų ieškinio argumentų. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo metu DNSB „Rumpiškės“ buvo 509 nariai. Taigi pakartotiniame visuotiniame susirinkime turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 128 nariai. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad į 2018 m. sausio 26 d. pakartotinį visuotinį susirinkimą buvo atvykę 49 bendrijos nariai. Pagal į bylą pateiktą suvestinę iš anksto savo nuomonę raštu bendrijos visuotiniame susirinkime svarstytais klausimais pareiškė 149 bendrijos nariai. Nors ieškovai teigia, kad dalį išankstinio nuomonės pareiškimo lapų susirinkimo metu užpildė jų nurodytas asmuo, tačiau jie patys patvirtino, kad tiesiogiai nematė, kas buvo rašoma, taip pat byloje nėra jokių konkrečių patikimų duomenų, kurie išankstinio nuomonės pareiškimo lapai yra suklastoti ir neatitinka atitinkamo bendrijos nario valios.

3.5.                      DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais). O minėto įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų; balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi bendrijos narių sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo negali būti priimami balsavimą organizuojant raštu. Iš pirmiau nurodytų ir kitų balsavimo suvestinės duomenų matyti, kad, neįskaičiavus iš anksto nuomonę raštu pateikusių asmenų, kvalifikuotos balsų daugumos sprendimams dėl pirmininko ir valdybos narių išrinkimo nebūtų buvę. Tačiau teismas pažymėjo, kad DNSB „Rumpiškės“ įstatų 29 punkte yra numatyta, kad į visuotiniame susirinkime dalyvaujančių asmenų skaičių yra įskaitomi iš anksto savo nuomonę raštu pareiškę savo nuomonę bendrijos nariai, išskyrus „įstatymo nustatytas išimtis susirinkimo darbotvarkės klausimais“.

3.6.                      Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019 pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, kai buvo organizuojamas visuotinis susirinkimas, iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai buvo pagrįstai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus, o balsuoti, iš anksto reikšdami nuomone raštu, bendrijos nariai galėjo taip pat ir bendrijos pirmininko bei valdybos narių išrinkimo klausimais.

3.7.                      Teismas taip pat nustatė, kad valdybos susirinkimo 2017 m. gruodžio 1 d. protokoline nutartimi buvo nutarta pritarti 2017 m. gruodžio 15 d. visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimams, t. y. buvo patvirtinta visuotinio susirinkimo darbotvarkė. Pažymėtina, kad teisės aktai nereikalauja, kad, neįvykus visuotiniam susirinkimui, pakartotiniam susirinkimui turėtų būti tvirtinama nauja darbotvarkė. Minėtą 2017 m. gruodžio 1 d. protokolą pasirašė valdybos nariai – V. D., Ž. M., G. M. ir A. L.. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad visi 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą priėmę asmenys jo priėmimo metu buvo DNSB „Rumpiškės“ valdybos nariai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo aspektu susirinkimo sušaukimo tvarka būtų buvusi pažeista.

3.8.                      Ieškovai ieškinyje nurodo ir tai, kad ginčijamas protokolas buvo pasirašytas tik susirinkimo sekretorės. Dėl šio klausimo jau yra pasisakyta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3297-243/2018.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

4.       Ieškovai V. J. M. ir O. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat panaikinti iš ieškovų priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      Ieškovų įsitikinimu, jie į teismą dėl 2018 m. sausio 26 d. visuotinio pakartotinio susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu kreipėsi, nepraleisdami sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio padavimo termino. Ieškovai pirmą kartą teismui pateikė ieškinį 2018 m. balandžio 9 d. Šiam ieškiniui pagal teismo nutartį buvo pritaikytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas prašė pateikti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą, prašė patikslinti ieškinio dalyką, prašė pateikti visų butų savininkų / bendrijos narių sąrašą su asmens duomenimis. Ieškinys, nepašalinus trūkumų, buvo grąžintas ieškovams. Antrą kartą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ieškovai pakartotinai teismui pateikė ieškinį 2018 m. lapkričio 26 d., prie ieškinio pridėjo atskirą prašymą dėl procesinių terminų atnaujinimo, išdėstydami naujų faktų atsiradimo aplinkybę. Ieškovai sužinojo, kad balsavusiųjų pagal išankstinį nuomonės pareiškimą skaičius galėjo būti suklastotas. Ieškovai apie tai, kad pagal išankstinį nuomonės pareiškimą VĮ Registrų centrui pateikti skaičiai gerokai skyrėsi nuo protokolo, sužinojo būtent 2018 m. lapkritį. Šiam ieškiniui pagal teismo nutartį buvo pritaikytas trūkumų šalinimo 7 dienų terminas. Teismas prašė pateikti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą, prašė pateikti visų butų savininkų / bendrijos narių sąrašą su asmens duomenimis. Ieškinys, nepašalinus trūkumų, buvo grąžintas ieškovams. Trečią kartą ieškovai teismui pateikė ieškinį 2019 m. sausio 29 d. su patikslintu ieškinio dalyku, papildytų priedų sąrašu, pakartotinai prie ieškinio pridėjo atskirą pranešimą dėl procesinio termino atnaujinimo. Ieškinys, nepašalinus trūkumų, buvo grąžintas ieškovams 2019 m. vasario 25 d. Šią nutartį ieškovai apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2019 m. liepos 26 d. nutartimi ieškinį grąžino Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Taigi ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino pateikdami ieškinį pirmą kartą 2018 m. balandžio 9 d. Ieškovai yra išsilavinę, sąžiningi žmonės bei ilgamečiai bendrijos nariai, kurie rūpestingai besielgdami pakartotinai pateiktame 2018 m. lapkričio 26 d. ieškinyje pasinaudojo įstatyme suteikta galimybe įrodinėti, kad apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista, todėl teismui pateikė pareiškimą dėl termino atnaujinimo.

4.2.                      Ieškovai pradiniame 2018 m. balandžio 9 d. ieškinyje skundė ne bendrijos narių priimtus sprendimus, bet bendrijos valdymo organų neteisėtą veikimą, t. y. dėl valdybos narių, kurių kadencija pasibaigusi, balsavimo dėl darbotvarkės ir neteisingo protokolo surašymo, dėl nepateiktų dokumentų susirinkimo primininkui S. R., taip pat skundė balsavimą pagal išankstinės nuomonės pareiškimą renkant pirmininką ir valdybos narius. Ieškovai pakartotinį ieškinį 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškė tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kai pavyko gauti visus su pakartotiniu visuotiniu bendrijos susirinkimu susijusius dokumentus iš VĮ Registrų centro.

4.3.                      Dabartinis bendrijos pirmininkas M. Ž., rengiant Klaipėdos apylinkės teismui atsiliepimus į pateiktus ieškinius, iš bendrijos sąskaitos savavališkai paėmė, t. y. pasisavino, 2 100 Eur, priklausančių bendrijos nariams. Visuotinis susirinkimas nedavė sutikimo samdytis už bendrijos narių pinigus advokato padėjėjo. Teismui ieškovai pateikė bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. birželio 22 d. sprendimą dėl pinigų, priklausančių butų savininkams ir bendrijos nariams, pasisavinimo ir pranešimo M. Ž. nedelsiant grąžinti pinigus į bendrijos sąskaitą.

5.       Atsakovė DNSB „Rumpiškės“ pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 450 Eur už advokato teisinę pagalbą - atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1.                      Ieškovų ginčijamas DNSB „Rumpiškės“ pakartotinis bendrijos narių visuotinis susirinkimo protokolas priimtas 2018 m. sausio 26 d. Ieškovai šio turinio ieškinį teismui pateikė 2019 m, sausio 29 d. Vadinasi, nuo ieškovų ginčijamo sprendimo priėmimo iki ieškinio pateikimo teismui praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl akivaizdu, jog, vertinant šiuo aspektu, ieškinio senaties terminas yra praleistas daugiau nei 4 kartus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.130 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ieškinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė. Ankstesni ieškovų kreipimaisi į teismą ieškinio senaties termino skaičiavimo nenutraukė. Vadinasi, teismas teisingai nustatė, kad ieškovai į teismą kreipėsi praleidę ieškinio senaties terminą.

5.2.                      Ieškovai apie ginčijamo protokolo turinį sužinojo gerokai anksčiau, nei deklaruojama ieškinyje. Ieškovai asmeniškai dalyvavo DNSB „Rumpiškės“ 2018 m. sausio 26 d. pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Keli DNSB „Rumpiškės“ nariai, tarp kurių ir ieškovai, 2018 m. vasario 5 d. pasirašė skundą, kurį pateikė laikinai ėjusiam pirmininko pareigas V. D.. Minėtame skunde jį pasirašiusieji ginčijo 2018 m. sausio 26 d. susirinkimo protokolą, reikalaudami , kaip ir patį susirinkimą, pripažinti negaliojančiu. Juridinių asmenų registro tvarkytojui ginčijamas protokolas buvo pateiktas 2018 m. vasario 9 d. Duomenys Juridinių asmenų registre įregistruoti 2018 m. vasario 20 d. ir tapo prieinami visiems suinteresuotiems asmenims. Ieškovai į teismą pirmą kartą kreipėsi 2018 m. balandžio 9 d. (ieškinyje buvo ginčijamos aplinkybės, susijusios su 2018 m. sausio 26 d. susirinkimo organizavimu, išankstinės nuomonės pareiškimų negalimumas, į protokolą įrašytų skaičių neatitikimas ir kt. protokolo pažeidimai). Atsakovės vertinimu, ieškovams ginčijamo protokolo turinys tapo žinomas iš karto po susirinkimo, vėliausiai 2018 m. vasario mėnesį, tačiau ne 2018 m. lapkričio mėnesį, todėl teismas ieškovų argumentus atmetė pagrįstai ir teisėtai.

5.3.                      Ieškovai apeliaciniu skundu ginčija tik tą skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismas taikė ieškinio senaties terminą. Sprendimo dalies, kurioje teismas pasisakė dėl ieškinio dalyko, t. y. 2018 m. sausio 26 d. pakartotiniame visuotiniame susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo, ieškovai apeliaciniame skunde neginčija, dėl teismo padarytų išvadų, susijusių su 2018 m. sausio 26 d. protokolo teisėtumu, nepasisakoma. Atsižvelgdama į tai, atsakovė laikosi pozicijos, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kadangi ieškovai jos neskundžia, yra įsiteisėjusi, ir dėl to plačiau šiame atsiliepime nepasisakoma, o ir pasisakyti galimybės nėra, nes ieškovai kritikuoja tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su senaties taikymu.

5.4.                      Bendrijos 2017 m. gruodžio 1 d. valdybos susirinkimo protokoline nutartimi buvo pritarta 2017 m. gruodžio 15 d. visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimams, t. y. buvo patvirtinta visuotinio susirinkimo darbotvarkė. Protokolą pasirašė V. D., Ž. M., G. M., A. L.. Visi jie 2017 m. gruodžio 1 d. buvo DNSB „Rumpiškės“ valdybos nariai. Teisės aktuose nenustatyta pareiga neįvykus visuotiniam susirinkimui pakartotiniam susirinkimui tvirtinti naują darbotvarkę.

5.5.                      Ieškovų vertinimu, bylinėjimosi išlaidos DNSB „Rumpiškės“ iš ieškovų negalėjo būti priteistos, nes bendrija negali naudoti savo lėšų teisminiams ginčams su savo nariais. Ginčijamas 2018 m. sausio 26 d. protokolas niekaip nesusijęs su DNSB „Rumpiškės“ pirmininku M. Z.. M. Z., kaip juridinio asmens pirmininkas, vykdė savo pareigas ir, ieškovams padavus bendriją į teismą, gindamas bendrijos narių interesus, pasirūpino tinkamu bendrijos atstovavimu, nes bendrija pati atstovauti sau negali.

6.       Trečiasis asmuo I. S. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu visiškai sutinka.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

 

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl DNSB „Rumpiškės“ 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl įrodymų priėmimo

10.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11.       Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė šios civilinės bylos dokumentus – teiktų ieškinių ir pareiškimų dėl procesinių terminų atnaujinimo, Ginčų komisijos 2019 m. kovo 26 d. protokolo, Ginčų komisijos 2020 m. birželio 22 d. sprendimo, bendrijos butų savininkų susitikimo dėl ieškinio rašto kopijas. Nurodo, kad šiuos dokumentus pakartotinai teikia tik teismui, o atsakovei jie yra žinomi.

12.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai, apeliacinės instancijos teismui teikdami įrodymus, nepateikė prašymo jų priimti. Be to, visi šie ieškovų teikiami įrodymai jau yra byloje ir jų pakartotinis priėmimas būtų perteklinis. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovų pakartotinai teikiamus įrodymus.

 

Dėl ieškinio senaties termino

13.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir, atsakovei prašant taikyti ieškinio senaties terminą, yra teisinis pagrindas ieškovų ieškinį atmesti. Ieškovai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuodami, kad jie nepraleido ieškinio senaties termino pateikdami ieškinį pirmą kartą 2018 m. balandžio 9 d., o pakartotinai pateiktame 2018 m. lapkričio 26 d. ieškinyje pasinaudojo įstatyme suteikta galimybę įrodinėti, kad apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista, todėl teismui pateikė pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kai administraciniame teisme 2018 m. lapkričio mėn. jau buvo pasibaigęs bylos svarstymas pagal S. R. atskirą kreipimąsi dėl bendrijos valdymo organų narių įregistravimo neteisėtumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovų argumentams.

14.       Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

15.       Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

16.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

18.       Pagal DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punktą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ieškiniams dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovai ginčija DNSB „Rumpiškės“ 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolą, tačiau ieškovų ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2019 m. sausio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo ginčijamo visuotinio susirinkimo protokolo priėmimo. Ieškovai nurodo, kad jie į teismą dėl ginčijamo visuotinio susirinkimo protokolo pirmą kartą su ieškiniu kreipėsi dar 2018 m. balandžio 9 d., tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Ieškovai pakartotinai ieškinį pateikė 2018 m. lapkričio 26 d., tačiau teismo nustatytu terminu ieškovams nepašalinus ieškinio trūkumų ieškinys buvo grąžintas ieškovams.

19.       Remiantis CK 1.130 straipsnio 4 dalimi, ieškinio senaties terminas nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė. Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tokiais atvejais, kai ieškinys ieškovui grąžinamas per teismo nustatytą terminą nepašalinus jo trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis), tokio ieškinio pateikimas ieškinio senaties termino eigos taip pat nenutraukia (CK 1.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007); laiku paduoto pareiškimo atsisakymo priimti dėl nustatytų procesinių trūkumų faktas kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste gali būti pripažintas svarbiu, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo pažeistoms teisėms ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-321/2012).

20.       Nors ieškovai nurodo, kad apie galbūt pažeistas jų teises sužinojo vėliau, nei jos buvo pažeistos, t. y. kai pavyko gauti visus su pakartotiniu visuotiniu bendrijos susirinkimu susijusius dokumentus iš VĮ Registrų centro, tačiau teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovų argumentus kaip deklaratyvius. Remiantis bylos duomenimis, ieškovai patys dalyvavo DNSB „Rumpiškės“ 2018 m. sausio 26 d. pakartotiniame visuotiniame susirinkime, kurio protokolą skundžia. Juridinių asmenų registrui DNSB „Rumpiškės“ dokumentai kartu su ginčijamu protokolu buvo pateikti dar 2018 m. vasario 9 d., įregistruoti 2018 m. vasario 20 d., taigi 2018 m. vasario 20 d. jie tapo prieinami visiems suinteresuotiems asmenims. Ieškovai tiek 2018 m. balandžio 9 d., tiek 2018 m. lapkričio 26 d. su ieškiniu kreipdamiesi į teismą prašė pripažinti negaliojančiu ginčijamą protokolą, nurodydami iš esmės tas pačias aplinkybes. Be to, 2018 m. lapkričio 26 d. ieškinys buvo pareikštas tik po to, kai Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. R. skundą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad viešajame registre esantys duomenys ir dokumentai jau 2018 m. vasario mėn. buvo prieinami ieškovams, jei jie apdairiai ir rūpestingai būtų naudojęsi savo teisėmis, todėl nagrinėjamu atveju ieškovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovai apie savo galbūt pažeistas teises sužinojo tik 2018 m. lapkričio mėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškovams ieškinio senaties terminą, o atsakovei prašant taikyti šį terminą, ieškinys šiuo pagrindu buvo pagrįstai atmestas.

 

Dėl iš anksto raštu pareiškusių nuomonę bendrijos narių vertinimo

21.       Nors pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino, tačiau nusprendė pasisakyti ir dėl kitų ieškinio argumentų, be kita ko, konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju, kai buvo organizuojamas pakartotinis visuotinis susirinkimas, iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai buvo pagrįstai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus, o balsuoti, iš anksto reikšdami nuomone raštu, bendrijos nariai galėjo taip pat ir bendrijos pirmininko bei valdybos narių išrinkimo klausimais. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

22.       Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, CK ir DNSBĮ nuostatos, būdamos privatinės ir dispozityvios, nevaržo savininkų bendrijos narių teisės susitarti ir įgyvendinti valios išreiškimo savininkų kompetencijai priskirtais klausimais kitais būdais, nei nustatyta įstatyme, jeigu tik šie būdai nepažeidžia įstatymo imperatyvų. Priešingu atveju jie nesukurtų teisinių padarinių ir būtų niekiniai. Nei CK, nei DNSBĮ nedraudžia savininkams valios išreiškimo būdų ar formų dėl sprendimo raštu tuo atveju, jeigu yra organizuojamas susirinkimas. Tokia situacija CK ir DNSBĮ nereglamentuota, bet ji nedraudžiama, todėl savininkų sprendimai sukuria jiems teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai bendrijos nuostatais galima įtvirtinti taisykles, kaip iš anksto gali būti teikiama bendrijos nario nuomonė raštu bendrijos susirinkime balsuojamu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019 30 punktas).

23.       DNSB „Rumpiškės“ įstatų 29 punkte numatyta, kad į visuotiniame susirinkime dalyvaujančių asmenų skaičių yra įskaitomi iš anksto savo nuomonę raštu pareiškę savo nuomonę bendrijos nariai, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis susirinkimo darbotvarkės klausimais. DNSB „Rumpiškės“ įstatų 36 punkte įtvirtinta, kad visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimais bendrijos narys gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Tai galima atlikti pasirinktinai: faksu; elektroniniu laišku persiunčiant pasirašytą ir nuskenuotą raštą arba pasirašytą raštą užklijuotame voke įteikiant (nusiunčiant) visuotinio susirinkimo organizatoriui. Nuomonė pareiškiama raštu, aiškiai nurodant, kokiam sprendimui narys pritaria arba nepritaria. Nuomonę raštu konkrečiu darbotvarkės klausimu pareiškęs visuotinio susirinkimo bendrijos narys įskaitomas sprendžiant kvorumo ir balsavimo rezultatų suvedimo klausimus dėl to darbotvarkės punkto. Pagal šių įstatų 37 punktą visuotinio bendrijos narių susirinkimo iš anksto pareikšta nuomonė įvertinama šia tvarka: 1) visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyvių sąraše nurodoma, kokiais numatomos darbotvarkės klausimais bendrijos narys iš anksto yra pareiškęs nuomonę raštu; 2) balsų skaičiavimo komisija suveda nuomonių pareiškimo iš anksto rezultatus; 3) į šiuos rezultatus atsižvelgiama, vertinant balsavimą susirinkime dėl konkrečių sprendimų; 4) jeigu bendrijos narys ant užklijuoto voko nurodo, kad reikalauja slapto balsavimo kuriuo nors darbotvarkės klausimu, tai yra pagrindas tuo klausimu pradėti slapto balsavimo visuotiniame bendrijos narių susirinkime svarstymo procedūrą. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyvių pranešimai apie iš anksto pareikštą nuomonę pridedami prie susirinkimo protokolo (Įstatų 38 punktas). 

24.       Taigi aptartos DNSB „Rumpiškės“ įstatų nuostatos reglamentuoja situaciją, kai savininkas, bendrijos narys, balsuoja raštu iš anksto tuo atveju, kai yra organizuojamas susirinkimas. Ši įstatų tvarka yra teisėtas savininkų valios pareiškimo reglamentavimas, sudarantis pagrindą iš anksto nuomonę balsavimo klausimais pareiškusius bendrijos narius įtraukti į dalyvavusių susirinkime asmenų sudėtį (sprendžiant dėl susirinkimo kvorumo), o jų pareikštą nuomonę balsavimo klausimais atitinkamai pridėti prie paduotų balsų („už“, „prieš“, susilaikė, nebalsavo ar kt.) ir juos įskaičius vertinti, ar buvo pakankamai balsų sprendimui priimti.

25.       DNSB „Rumpiškės“ 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo metu DNSB „Rumpiškės“ buvo 509 nariai. Pakartotiniame visuotiniame susirinkime dalyvavo 49 bendrijos nariai. Pagal į bylą pateiktą suvestinę, iš anksto savo nuomonę raštu pareiškė 149 bendrijos nariai. Sprendžiant dėl susirinkimo kvorumo, t. y. ar susirinkimas buvo teisėtas ir ar turėjo teisę pagal atvykusių narių balsų skaičių spręsti nurodytus klausimus, taikoma DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalis, kad pakartotinis surinkimas teisėtas, jei dalyvauja daugiau kaip 1/4 bendrijos narių. Daugiau kaip ketvirtis bendrijos narių šiuo atveju yra 128, o ginčijamo susirinkimo kvorumą sudarė 49 atvykusiųjų ir 149 iš anksto balsuojamais klausimais paduoti balsai, todėl susirinkimas turėjo pakankamą 198 balsų kvorumą. 

26.       Nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia padaryti išvadą, kad 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio DNSB „Rumpiškės“ visuotinio susirinkimo metu kvorumas buvo, o iš anksto raštu balsavusių asmenų balsai pagrįstai buvo įskaičiuoti į balsavimo rezultatus.

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

28.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

29.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, taip pat priteisė atsakovei DNSB „Rumpiškės“ iš ieškovų po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, motyvuodami tuo, kad dabartinis DNSB „Rumpiškės“ pirmininkas savavališkai pasisavino iš bendrijos sąskaitos pinigus advokato padėjėjo išlaidoms apmokėti, nes visuotinis bendrijos susirinkimas nedavė sutikimo samdytis už bendrijos narių pinigus advokato padėjėjo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bendrijos lėšų panaudojimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o ne žalos atlyginimo klausimas. Atsakovė DNSB „Rumpiškės“ patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys buvo atmestas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstai priteistos iš ieškovų, iš kiekvieno po 400 Eur.

 

Dėl procesinės bylos baigties

30.       Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti ieškovų apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

31.       Apeliacinės instancijos teisme atsakovė DNSB „Rumpiškės“ patyrė 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (2020 m. spalio 15 d. bankinio pavedimo išrašas).

32.       Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį.

33.       Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016).

34.       2020 m. lapkričio 26 d. advokatas R. N., kuris yra advokato padėjėjo A. V. praktikos vadovas, pateikė 2020 m. lapkričio 25 d. surašytą pažymą apie tai, kad advokato R. N. kontoroje klientui DNSB „Rumpiškės“ buvo parengtas atsiliepimas į apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-1386-826/2020, kurio kaina 450,00 Eur bei patvirtinimą, kad klientas yra visiškai atsiskaitęs už advokato suteiktas paslaugas, apmokėjimą už kurį priėmė kontoroje dirbantis advokato padėjėjas A. V. nes toks kliento atsiskaitymo būdas advokatui yra priimtinas. Advokato teigimu tokia atsiskaitymo tvarka atitinka kasacinio teismo praktiką (nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018). 

35.       Civilinėje byloje yra pateikta 2019 m. rugsėjo 4 d. atstovavimo sutartis, kuria  advokato padėjėjui A. V. yra pavedama atstovauti DNSB „Rumpiškės“ civilinėje byloje 2-9281-1030/2019, sutartyje yra advokato R. N. leidimas atstovauti advokato padėjėjui tačiau įrodymų apie tai, kad yra sudaryta sutartis tarp advokato R. N. ir DNSB „Rumpiškės“ teismui nėra pateikta todėl darytina išvada, kad atstovavimo santykiai DNSB „Rumpiškės“ sieja tik su advokato padėjėju A. V..

36.       Remiantis pirmiau nurodytais argumentais (nutarties 32-33 p.) konstatuotina, kad 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, DNSB „Rumpiškės“ naudai priteisti nėra pagrindo, nes advokato padėjėjas negali atstovauti DNSB „Rumpiškės“ rengdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

37.       Pažymėtina ir tai, kad advokato R. N. nurodytoje kasacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 ir šios bylos aplinkybės yra kitokios, nes cituojamoje kasacinio teismo byloje tarp advokato ir byloje dalyvaujančio asmens buvo pasirašyta atstovavimo sutartis, pagal kurią už atsiliepimą į apeliacinį skundą galėjo būti sumokama tiek advokatui, tiek advokato padėjėjui todėl kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad buvo atsiskaityta su advokatu per advokato padėjėją, o vien ta aplinkybė, kad advokato padėjėja rengė atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą, kurį pasirašė ieškovų atstovas advokatas, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog advokato padėjėja, parengdama atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą, atstovavo ieškovams (cituojamos bylos 37 punktas).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

nutaria :

 

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti ieškovų V. J. M. ir O. J. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.

 

 

 

 

Teisėjai

Aurimas Brazdeikis

 

 

 

Marius Dobrovolskis

 

 

 

Kristina Domarkienė

 

 


Paminėta tekste:
  • I-3297-243/2018
  • 3K-3-409-695/2019
  • CK
  • CPK
  • CPK 321 str. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
  • CK1 1.124 str. Ieškinio senaties samprata
  • 3K-3-363-469/2015
  • CK1 1.126 str. Ieškinio senaties taikymas
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • 3K-7-34/2011
  • 3K-3-425-686/2015
  • 3K-3-328-219/2017
  • 3K-3-317/2008
  • CK2 2.82 str. Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos
  • CK1 1.130 str. Ieškinio senaties termino nutraukimas
  • CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
  • 3K-3-436/2007
  • 3K-3-321/2012
  • CK1 1.136 str. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • 3K-3-219/2009
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • 3K-3-106-248/2016
  • e3K-3-156-403/2018