Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-7-345-2007].doc
Bylos nr.: 3K-7-345/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                          Civilinė byla Nr. 3K-7-345/2007

           Procesinio sprendimo kategorijos: 114.8.2; 44.2.4.1 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus, Zigmo Levickio, Algio Norkūno, Antano Simniškio, Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių šilumos tinklai“ kasacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. B., I. V., I. Z. A. ieškinius atsakovams daugiabučio namo savininkų bendrijai „Medvėgalis”, uždarajai akcinei bendrovei  „Telšių šilumos tinklai” dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: A. G., V. S., V. S., A. T., P. P., S. T., R. B., D. B., V. L., A. K., S. P., M. Š., V. Ž., N. P., A. Š., V. M., J. L., D. K., D. V., Z. M., A. D., A. M., B. J., V. J., S. K., S. S., V. R., A. I., A. M., Č. L., B. S., I. B., G. J., atstovaujama įstatyminių atstovų S. J. ir L. J., AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialas.

 

 

              Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2004 m. kovo 12 d. įsiteisėjusiu sprendimu nustatė, kad atsakovas UAB „Telšių šilumos tinklai“ 2001 metais neteisėtai išdavė Daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „Medvėgalis“ technines sąlygas atsijungti daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) nuo Telšių centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų, o atsakovas DNSB „Medvėgalis“ neteisėtai atjungė šį namą nuo Telšių centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo tinklų. Šiais neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurias pagal CK 6.251 straipsnį turi visiškai atlyginti žalą padarę asmenys. Turtinės žalos dydžio patvirtinimui ieškovas pateikė UAB „Raiška“ sąmatą; AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo pažymą. Ieškovas pažymėjo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pablogėjo jo sveikata, paūmėjo sąnarių, stuburo ligos, kartojasi peršalimai, kūno skausmai; ieškovas išgyveno dėl to, jog atjungtas šildymas paveiks žmonos ir jo sveikatą ateityje, todėl prašė priteisti 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas, remdamasis Lietuvos nacionaline teise, patikslintu ieškinio pareiškimu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų DNSB „Medvėgalis“ ir UAB „Telšių šilumos tinklai“ 20 997,23 Lt turtinei žalai, 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovės L. B., I. V. taip pat pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 12 d. sprendime pripažinta, jog atsakovas UAB „Telšių šilumos tinklai“ neteisėtai išdavė atsakovui DNSB Medvėgalis“ technines sąlygas atsijungti daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) nuo Telšių centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų, o atsakovas DNSB „Medvėgalis“ neteisėtai atjungė šį namą nuo Telšių centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo tinklų. Šiais veiksmais atsakovai padarė ieškovėms turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį turi atlyginti visiškai. Ieškovės pažymėjo, jog atsakovai solidariai turi atlyginti ir ieškovių patirtą neturtinę žalą, nes pablogėjo ieškovių sveikata dėl ilgą laiką nešildomuose butuose atsiradusios drėgmės ir pelėsio, jos jaučia nuolatinį diskomfortą, ieškovės įžeidinėjamos kaimynų, jaučiama nuolatinė įtampa, apribotas ieškovių bendravimas, nes dėl šalčio, pelėsio ir drėgmės negali ateiti svečiai. Ieškovės, remiamosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.138 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.247, 6.249, 6.250, 6.251, 6.263 straipsniais, patikslintu ieškinio pareiškimu prašė teismo įpareigoti atsakovus DNSB „Medvėgalis“ ir UAB „Telšių šilumos tinklai“ jų lėšomis įrengti ieškovių butuose (duomenys neskelbtini) apšildymo ir karšto vandens gaminimo gamtinėmis dujomis sistemas pagal 2006 m. birželio 6 d. UAB „Raiška“ ir 2006 m. kovo 16 d. AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo atliktus sąmatinius skaičiavimus vienam butui 16 115,64 Lt vertės, abiems butams iš viso 32 231,28 Lt, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovėms po 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 35 498 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

 

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovus DNSB „Medvėgalis“ ir UAB „Telšių šilumos tinklai“ solidariai jų lėšomis ieškovių L. B. ir I. V. butuose įrengti apšildymo ir karšto vandens gaminimo gamtinėmis dujomis sistemas pagal 2006 m. birželio 6 d. UAB Raiška“ lokalinę sąmatą ir 2006 m. kovo 16 d. AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo darbų atlikimo sąmatą; priteisė solidariai iš atsakovų DNSB „Medvėgalis“ ir UAB „Telšių šilumos tinklai” ieškovui I. Z. A. 20 446,23 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 12 d. sprendimu buvo konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai, UAB „Telšių šilumos tinklai“ neteisėtai išdavus DNSB Medvėgalis“ technines sąlygas atsijungti daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) nuo Telšių centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų, o DNSB „Medvėgalis“ neteisėtai atjungė šį namą nuo Telšių centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo tinklų, t. y. pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį, 279 straipsnio 4 dalį teisme iš naujo negali būti įrodinėjamos arba ginčijamos aplinkybės ir faktiniai teisiniai santykiai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas vertino civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir nustatė, kad atsakovų kaltė nepaneigta, ji pasireiškė tuo, kad atsakovas UAB „Telšių šilumos tinklai“ technines sąlygas išdavė, neturėdamas teisės spręsti šio klausimo, o atsakovas DNSB „Medvėgalis“, naudodamas šias sąlygas, atjungė namą nuo centralizuoto šildymo, nesant visų daugiabučio namo savininkų sutarimo arba teismo sprendimo, t. y. dėl šių kaltų atsakovų veiksmų ieškovams buvo padaryta turtinė žala, nes daugiau kaip penkerius metus ieškovai neturėjo galimybės šildyti savo butų, juose būtina įrengti šildymą. Teismas pripažino, kad buvo nustatytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: neteisėta veika, kaltė, priežastinis ryšys ir žala, todėl ieškovų reikalavimai dėl turtinės žalos priteisimo, atsakovams nepateikus alternatyvaus pigesnio varianto įvesti šildymą, iš esmės buvo patenkinti; žala ieškovams buvo padaryta bendrais, vienas kitą sąlygojusiais veiksmais, jų atriboti nėra galimybės, todėl, teismo teigimu, atsakovai turi atsakyti solidariai pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį. Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, pažymėjo, kad įstatyme nenustatyta galimybė atlyginti neturtinę žalą dėl neteisėto techninių sąlygų išdavimo ir neteisėto atjungimo nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų. Teismas priteisė ieškovui I. Z. A. penkių procentų dydžio metines palūkanas, o ieškovių reikalavimą priteisti joms palūkanas atmetė, nes šis reikalavimas buvo susijęs su pareigos įvykdymu natūra, o ne konkrečios pinigų sumos priteisimu.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Telšių šilumos tinklai“ apeliacinį skundą, 2007 m. vasario 20 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 12 d. įsiteisėjusiu sprendimu buvo nustatytas atsakovų veiksmų neteisėtumas, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys. Kolegija nustatė, kad ginčas civilinėje byloje, kurioje minėtu teismo sprendimu nustatytas atsakovų veiksmų neteisėtumas, kilo tarp tų pačių šalių kaip ir nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytais faktais. Kolegija pažymėjo, kad, konstatavus bendrus atsakovų neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo turtinės žalos atsiradimą ieškovams, buvo pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį. Kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar buvo galimybė ieškovams pigiau įsirengti šildymo sistemą, negu pagal jų pateiktas sąmatas; motyvavo, kad pagal CPK 17 straipsnį šalims suteikta teisė reikšti reikalavimus ir gintis nuo jų, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų pateikęs įrodymus pirmosios instancijos teismui, kad ieškovai turėjo galimybę įsirengti pigesnę šildymo sistemą, negu jų nurodyta, taip pat minėtų duomenų atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui. Dėl to kolegija konstatavo, kad ieškovų pateiktos lokalinės šildymo sistemų įrengimo sąmatos, atsakovui UAB „Telšių šilumos tinklai“ nepaneigus jų racionalumo, yra teisėtos ir labiausiai tinkančios esamai situacijai. Kolegija taip pat atmetė atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ išdėstytų taisyklių; motyvavo, kad atsakovas pateikė tik bendro pobūdžio teiginius, kurie nesudarė pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl įrodymo įvertinimo.

 

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į kasacinį skundą esmė

 

 

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Telšių šilumos tinklai“ prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Jis kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.6 straipsnio 1 dalį, visiškai nepasisakė, kokiu pagrindu teismai nustatė atsakovų solidariąją atsakomybę, nenustatinėjo atsakovų kaltės dydžio. Kasatoriaus teigimu, teismai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas DNSB „Medvėgalis“ privalėjo suprojektuoti alternatyvią namo šildymo sistemą, tačiau šiam neįvykdžius nurodyto techninių sąlygų reikalavimo ir sprendžiant atsakovų ginčą, valstybės institucijos pripažino, kad išduotos techninės sąlygos buvo pakankamos atjungti namą nuo centralizuoto šildymo ir įrengti autonominį šildymą, todėl, kasatoriaus teigimu, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovams kilusios žalos ir to, kad vykdant Telšių rajono savivaldybės nurodymą ir Tarybos 1999 m. gegužės 4 d. sprendimą buvo išduotos techninės sąlygos. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, todėl netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką.

Ieškovės L. B. ir I. V. atsiliepimu į atsakovo UAB „Telšių šilumos tinklai“ kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį. Jos nurodo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias solidariosios prievolės atsiradimą, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų. Įsiteisėjusiame Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 12 d. sprendime yra konstatuoti abiejų atsakovų neteisėti veiksmai, išduodant technines sąlygas daugiabučio namo atsijungimui nuo Telšių centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir atlikus nurodyto namo atsijungimą nuo Telšių centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo tinklų; šis sprendimas yra privalomas šioje civilinėje byloje.

Ieškovas I. Z. A. atsiliepimu į atsakovo UAB „Telšių šilumos tinklai“ kasacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistus Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidas. Jis nurodo, kad kasatorius skunde iš esmės nepateikė išsamių teisinių argumentų, kodėl, jo manymu, bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 6.6 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią solidariosios prievolės atsiradimą, tuo tarpu įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra konstatuoti abiejų atsakovų neteisėti veiksmai, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai nustatė, jog abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas yra ieškovams atsiradusi turtinė žala, o kiekvieno atsakovo atskirai kaltės laipsnis gali turėti reikšmės tik sprendžiant UAB „Telšių šilumos tinklai“ ir DNSB „Medvėgalis“ tarpusavio reikalavimus. Ieškovo teigimu, taip pat teisiškai neargumentuotas kasatoriaus teiginys dėl įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo.

 

 

              Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 12 d. sprendimu esant nustatytiems atsakovų neteisėtiems veiksmams: UAB „Telšių šilumos tinklai“ neteisėtai išdavus DNSB Medvėgalis“ technines sąlygas atsijungti daugiabučiui namui nuo Telšių centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų, o DNSB „Medvėgalis“ neteisėtai atjungus namą nuo Telšių centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo tinklų, bylą nagrinėję teismai šių aplinkybių iš naujo netyrė, o, remdamiesi jau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kitoje byloje, pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų turtinę žalą. Teismai atmetė ieškovų reikalavimus atlyginti jiems neturtinę žalą, motyvuodami, kad įstatyme nenustatyta galimybė atlyginti neturtinę žalą dėl neteisėto techninių sąlygų išdavimo ir neteisėto atjungimo nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų.

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

              Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą, ar tinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, ar tinkamai taikė materialinės teisės normas dėl civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors kasaciniame skunde nekeliamas klausimas ar DNSB „Medvėgalis“ yra tinkamas atsakomybės subjektas, įvertinusi, jog viešasis interesas reikalauja, kad atsakytų tik žalą padarę asmenys, o taip pat, kad būtų įmanoma įvykdyti teismų sprendimus, kuriais nukentėjusiems dėl žalos padarymo asmenims priteistas žalos atlyginimas, t.y., kad teismų sprendimai dėl žalos priteisimo netaptų tik formaliai apginančiais pažeistas teises, teisėjų kolegija peržengia kasacinio skundo ribas ir pasisako ar DNSB „Medvėgalis“ šioje byloje yra tinkamas atsakomybės subjektas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

              Šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Kasatorius ginčija savo atsakomybę teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų įvertinimą ir netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai privalėjo nustatinėti ar yra priežastinis ryšys tarp jo atliktų veiksmų (išdavimas techninių sąlygų atsijungti daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) nuo Telšių centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo) ir ieškovams padarytos žalos. Kasatoriaus nuomone, tokio priežastinio ryšio nėra, todėl negalima jo atsakomybė.

 

Dėl DNSB „Medvėgalis“ kaip atsakomybės subjekto

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinėtechninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad namą (duomenys neskelbtini) atjungiant nuo Telšių centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo tinklų, buvo išmontuota šilumos tiekimo butams įranga, kuri pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį ir 5 dalį ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 “Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos” patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija (toliauBendrija) yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Nors pagal šią normą Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne Bendrija, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne Bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp Bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant ir kitoms daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formoms (kito asmens turto administravimas, jungtinės veiklos sutartis), taip pat susiklosto vidiniai ir išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, nes už bendraturčius, tarp kurių susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, išoriniuose šios nuosavybės teisiniuose santykiuose veikia atitinkamai administratorius ar bendraturtis, kuriam tokie įgalinimai nustatyti jungtinės veiklos sutartimi. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės vidinių ir išorinių teisinių santykių esminis skirtumas yra tas, kad tik vidinių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektai, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę. Be to, skirtingai nei kitas savininko teisių turinį sudarančias teises (valdymo, naudojimo), kurios įgyvendinamos šių bendraturčių balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visą nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų disponavimo teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne Bendrija.

 

Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovams padarytos žalos

Priežastinis ryšys iš dalies yra fakto klausimas, todėl kasacinis teismas gali pasisakyti tik dėl teisinės priežastinio ryšio sampratos. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos; bylos Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., J. A. P. v. Lietuvos Respublika, V. J.; bylos Nr. 3K-3-518/2006;) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, to bylą nagrinėję teismai nepadarė.

Jeigu nustatoma, kad žalą padarė keli asmenys, kyla klausimas dėl jų prievolės rūšies. Nors pagal bendrą CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. VĮ Registrų centras; bylos Nr. 3K-3-156/2005), taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalėjo išaiškinti šalims teisę pakeisti DNSB „Medvėgalis” tinkamu atsakovu, t. y. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkais, kurių sprendimu šis namas buvo atjungtas nuo Telšių centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo tinklų, tačiau to nepadarė, sprendžia, jog byla dėl šio esminio teisės normų pažeidimo, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                      Janina Stripeikienė

 

 

Gintaras Kryževičius

 

             

Zigmas Levickis

 

             

Algis Norkūnas

 

             

Antanas Simniškis

 

             

Algirdas Taminskas

 

             

Pranas Žeimys