Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-08-05][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-228-798-2019].docx
Bylos nr.: e2A-228-798/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Pieno žvaigždės“ 124665536 atsakovas
„Lukšių pieninė“ 300106070 Ieškovas
Kategorijos:
3.3.1. Apeliacinis procesas
3.3.1.18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.10.5.2. Deliktinė atsakomybė
2.7.3. Dizainas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1.18.3. Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
6.10.4. dėl prekės ženklo savininko teisių gynimo
2.7.4. Prekių ženklai
2.7.4.4. Prekės ženklo savininko teisių gynimas
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
6. BYLOS DĖL ASMENŲ NETURTINIŲ TEISIŲ IR INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS
2.6. Prievolių teisė
2.7. Intelektinė nuosavybė
6.10. Bylos dėl prekių ženklų
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.6.10.5.2.17. Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

 

                                                                                         Civilinė byla Nr. e2A-228-798/2019

                        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00860-2016-8                     Procesinio sprendimo kategorijos:

                     2.6.10.5.2.17; 2.7.3; 2.7.4.4; 3.3.1.18.1;

                     3.3.1.18.3 (S)

                             

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Lukšių pieninė“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Pieno žvaigždės“ dėl reikalavimo nutraukti teisių į prekių ženklus pažeidimą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl prekių ženklo dalies registracijos panaikinimo, pripažinimo negaliojančia, žodinio elemento ,,Liliputas“ pripažinimo nesaugomu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Bylos esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Lukšių pieninė“ nurodė, jog yra viena seniausių Lietuvoje pieno perdirbėjų ir pieno produktų gamintojų, veikianti nuo 1926 metų. 2001–2005 metais ieškovė veikė kaip UAB „Marijampolės pieno konservai“ filialas, nuo 2005 m. balandžio 11 d. pradėjo veikti kaip savarankiškas juridinis asmuo, o nuo 2014 m. sausio 7 d. 100 procentų ieškovės akcijų valdo UAB „Marijampolės pieno konservai“. Ieškovė gamina varškę, varškės sūrius, pieną, kefyrą, glaistytus varškės sūrelius, fermentinius sūrius ir kitą pieno produkciją. Taip pat gamina rankų darbo gamybos proceso unikalumu pasižymintį fermentinį sūrį „Liliputas, kurį nuo 2008 m. iki šiol ieškovė teikia Lietuvos ir užsienio šalių rinkoms. Ieškovė yra Bendrijos prekių ženklo ,,Liliputas“, registracijos (toliau – ir reg.) Nr. 009049297, savininkė (paraiškos padavimo data: 2010 m. balandžio 29 d.; registracijos data: 2010 m. rugpjūčio 22 d.); pagal Nicos klasifikaciją 29 klasės prekėms žymėti: mėsa, žuvis, naminių paukščių mėsa, laukinių paukščių bei žvėrių mėsa; mėsos ekstraktai; konservuoti, šaldyti, džiovinti, virti ir kepti vaisiai ir daržovės; drebučiai, uogienės, kompotai; kiaušiniai, pienas ir pieno produktai; maistiniai aliejai ir riebalai. Taip pat ieškovė yra: 1) Bendrijos prekių ženklo ,,Puskietis Fermentinis Natūralaus nokinimo procesas Rankų darbo LILIPUTAS Sūris“ (3D ženklas), reg. Nr. 011400587, savininkė (paraiškos padavimo data: 2012 m. gruodžio 5 d.; registracijos data: 2013 m. balandžio 23 d.); pagal Nicos klasifikaciją 29 klasės prekėms žymėti: sūris. 2) nacionalinio prekių ženklo ,,Rankų darbo LILIPUTAS PUSKIETIS SŪRIS LUKŠIŲ PIENINĖ“ (3D ženklas), reg. Nr. 68090, savininkė (paraiškos padavimo data: 2012 m. gruodžio 4 d.; registracijos data: 2014 m. sausio 6 d.); pagal Nicos klasifikaciją 29 klasės prekėms žymėti: sūris.

2.       Atsakovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Pieno žvaigždės“ yra viena didžiausių pieno perdirbėjų Baltijos šalyse, kaip ir ieškovė, gamina varškę, varškės sūrius, pieną, kefyrą, glaistytus varškės sūrelius, fermentinius sūrius ir kitą produkciją. Bendrovė vienija keturis filialus: „Kauno pienas“, „Panevėžio pienas“, „Mažeikių pieninė“ ir „Pasvalio sūrinė“. Atsakovė yra įregistravusi daugiau kaip 200 prekių ženklų, taip pat ir Rusijos Federacijos intelektinės nuosavybės tarnyboje „Rospatent“ prekių ženklą ???????, reg. Nr. 450511 (paraiškos padavimo data: 2010 m. kovo 11 d.). Lietuvos Respublikoje atsakovė neturi registruoto prekių ženklo „???????“ ar į jį panašaus ženklo. Be to, atsakovė yra: 1) nacionalinio dizaino ,,Pakuotė sūriui“, reg. Nr. 1804, savininkė (dizaino paraiškos padavimo data: 2013 m. vasario 18 d.; registracijos data: 2015 m. rugpjūčio 30 d.); pagal Lokarno klasifikacijos 9-03 klasę: dėžės, dėklai, tara, (konservavimo) metalinės dėžutės arba skardinės; 2) nacionalinio dizaino ,,Lakštinė medžiaga“, reg. Nr. 1805, savininkė (dizaino paraiškos padavimo data: 2013 m. vasario 18 d.; registracijos data: 2015 m. rugpjūčio 31 d.); pagal Lokarno klasifikacijos 5-06 klasę: dirbtinės arba natūralios lakštinės medžiagos. 

3.       Ieškovė, kaip prekių ženklo „Liliputas“ savininkė, sužinojo apie savo teisių pažeidimą, t. y. tai, kad atsakovė, neturėdama ieškovės sutikimo, Europos Sąjungos teritorijoje (Lietuvoje) gamino ir pakavo fermentinį sūrį, pažymėtą ženklu „???????, ir jį eksportavo į Rusijos Federaciją. Atsakovės naudojamas žymuo „???????“ yra klaidinamai panašus į ieškovės prekių ženklą „Liliputas“. Taip pat atsakovės naudojama produkto prekinė išvaizda – pakuotės ir sūrio forma – pažeidžia ieškovės, kaip erdvinio prekių ženklo savininkės, teises. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) uždrausti atsakovei be ieškovės sutikimo komercinėje veikloje naudoti žodinį žymenį „???????“, taip pat bet kokį kitą žymenį, kuris būtų tapatus ar klaidinamai panašus į ieškovės žodinį Bendrijos prekių ženklą „Liliputas“, reg. Nr. 009049297, ir Lietuvos Respublikoje registruotą erdvinį prekių ženklą, reg. Nr. 68090, įskaitant šiuo žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius, turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus; 2) uždrausti atsakovei be ieškovės sutikimo komercinėje veikloje naudoti į ieškovės erdvinį Bendrijos prekių ženklą „Puskietis Fermentinis Natūralaus nokinimo procesas Rankų darbo ,,LILIPUTAS“ Sūris“, reg. Nr. 011400587, klaidinamai panašų atsakovės 250 g. suvenyrinių kartoninių sūrio dėžučių dizainą, įskaitant draudimą siūlyti prekes tokio dizaino dėžutėse, išleisti tokio dizaino dėžutes į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, jas importuoti ar eksportuoti, naudoti tokių dėžučių dizainą komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, jas gaminti arba laikyti pavyzdžius, turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus; 3) pripažinti atsakovei priklausančių Lietuvos Respublikos nacionalinių dizainų „Pakuotė sūriui“, reg. Nr. 1804, ir „Lakštinė medžiaga“, reg. Nr. 1805, registracijas negaliojančiomis; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 14 690,24 Eur turtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti permokėtą žyminį mokestį.

4.       Atsakovė UAB ,,Pieno žvaigždės“, atsižvelgusi į aplinkybes, kad: a) atsakovė prekių ženklą „Liliputasper pastaruosius penkerius metus naudojo tik daliai prekių, būtent – sūriui, o ne visoms prekėms, kurioms šis ženklas yra registruotas; b) ieškovės prekių ženkluose esantis žodinis elementas „Liliputas“ neturi jokio skiriamojo požymio ir apibūdina tik prekės (sūrio) rūšį ir kilmę, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti ieškovės Bendrijos prekių ženklo „Liliputas“ registraciją Nr. 009049297 negaliojančia 29 klasės prekei „sūris“; 2) iš dalies panaikinti ieškovės Bendrijos prekių ženklo „Liliputas“ registraciją Nr. 009049297, paliekant ženklą galioti 29 klasės prekei „sūris“; 3) pripažinti žodinį elementą „Liliputas“ nesaugomu prekių ženklų elementu ieškovės Bendrijos prekių ženkle „Puskietis Fermentinis Natūralaus nokinimo procesas Rankų darbo ,,LILIPUTAS“ Sūris“, reg. Nr. 011400587, ir nacionaliniame prekių ženkle „Rankų darbo LILIPUTAS PUSKIETIS SŪRIS LUKŠIŲ PIENINĖ“, reg. Nr. 68090; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino: uždraudė atsakovei AB „Pieno žvaigždės“ be ieškovės UAB „Lukšių pieninė“ sutikimo komercinėje veikloje naudoti žodinį žymenį „???????“, taip pat bet kokį kitą žymenį, kuris būtų tapatus ar klaidinamai panašus į ieškovės žodinį Bendrijos prekių ženklą „Liliputas“, reg. Nr. 009049297, ir Lietuvos Respublikoje registruotą erdvinį prekių ženklą, reg. Nr. 68090, įskaitant šiuo žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius, turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus; uždraudė atsakovei be ieškovės sutikimo komercinėje veikloje naudoti į ieškovės erdvinį Bendrijos prekių ženklą „Puskietis Fermentinis Natūralaus nokinimo procesas Rankų darbo ,,LILIPUTAS“ Sūris“, reg. Nr. 011400587, klaidinamai panašų atsakovės 250 g. suvenyrinių kartoninių sūrio dėžučių dizainą, įskaitant draudimą siūlyti prekes tokio dizaino dėžutėse, išleisti tokio dizaino dėžutes į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, jas importuoti ar eksportuoti, naudoti tokių dėžučių dizainą komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, jas gaminti arba laikyti pavyzdžius, turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus; pripažino atsakovei priklausančių Lietuvos Respublikos nacionalinių dizainų „Pakuotė sūriui“, reg. Nr. 1804, ir „Lakštinė medžiaga“, reg. Nr. 1805, registracijas negaliojančiomis; priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 14 690,24 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 631,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės priešieškinį atmetė; grąžino ieškovei 129,00 Eur permokėtą žyminį mokes ir 200,00 Eur nepanaudotų lėšų iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos.

Dėl ieškinio reikalavimų

6.       Dėl pirmojo ieškinio reikalavimo. Kadangi ieškovė pagrindė sąlygas prevenciniam ieškiniui tenkinti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – Prekių ženklų įstatymas) 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, tenkino pirmąjį ieškinio reikalavimą ir uždraudė atsakovei be ieškovės sutikimo komercinėje veikloje naudoti žodinį žymenį „???????“, taip pat bet kokį kitą žymenį, kuris būtų tapatus ar klaidinamai panašus į ieškovės žodinį Bendrijos prekių ženklą „Liliputas“, reg. Nr. 009049297, ir Lietuvos Respublikoje registruotą erdvinį prekių ženklą ,,Rankų darbo LILIPUTAS PUSKIETIS SŪRIS LUKŠIŲ PIENINĖ“, reg. Nr. 68090, įskaitant šiuo žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius, turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus.

7.       Dėl antrojo ieškinio reikalavimo. Teismas tenkino antrąjį ieškinio reikalavimą ir uždraudė atsakovei be ieškovės sutikimo komercinėje veikloje naudoti į ieškovės erdvinį Bendrijos prekių ženklą „Puskietis Fermentinis Natūralaus nokinimo procesas Rankų darbo LILIPUTASSūris“, reg. Nr. 011400587, klaidinamai panašų atsakovės 250 g. suvenyrinių kartoninių sūrio dėžučių dizainą, įskaitant draudimą siūlyti prekes tokio dizaino dėžutėse, išleisti tokio dizaino dėžutes į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, jas importuoti ar eksportuoti, naudoti tokių dėžučių dizainą komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, jas gaminti arba laikyti pavyzdžius, turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė nurodo, jog šiuo metu ji nenaudoja pakuočių, nepašalina tikimybės, jog tokia galimybė išlieka ateityje. Kita vertus, atsakovė yra įregistravusi nacionalinius dizainus, kurie yra identiški jau aptartai atsakovės naudotai 250 g. fermentinio sūrio pakuotei, ir tai nepašalina galimybės atsakovei tokį žymenį naudoti ateityje.

8.       Dėl trečiojo ieškinio reikalavimo. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė nėra davusi atsakovei sutikimo registruotuose dizainuose naudoti ieškovės registruotus prekių ženklus „Liliputas“, reg. Nr. 009049297, ,,Rankų darbo LILIPUTAS PUSKIETIS SŪRIS LUKŠIŲ PIENINĖ“, reg. Nr. 68090, ir „Puskietis Fermentinis Natūralaus nokinimo procesas Rankų darbo LILIPUTAS“ Sūris“, reg. Nr. 011400587. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės dizainai neatitinka naujumo kriterijaus. Teismo vertinimu, kadangi stipriausi dizaino elementai labai primena erdvinio prekių ženklo pagrindinius (labiausiai komunikuojančius) požymius, o aptarti skirtumai yra antraeiliai ir nepakankami suteikti dizainui apsaugą, todėl bendras įspūdis, kurį informuotam vartotojui padaro atsakovės dizainas, aiškiai nesiskiria nuo to įspūdžio, kurį jam padaro ieškovės prekių ženklo visuma. Taip pat reikia įvertinti, kad dizainerio laisvės mastas kuriant sūrio pakuotės dizainą nebuvo suvaržytas jokiais gaminio funkciniais ar privalomais techniniais reikalavimais, todėl dizainerio laisvė kuriant atsakovės dizainą buvo neribota.

9.       Dėl ketvirtojo ieškinio reikalavimo – priteisti iš atsakovės 14 690,24 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, jog atsakovė 2017 m. kovo 10 d. pranešime nurodė, kad, remiantis Muitinės informacinių sistemų centro duomenimis, atsakovė eksportavo 7 756 kg (neto svorio) sūrio, kurio vertė pagal pateiktas sąskaitas buvo 63 339,79 Eur. Iš šio kiekio 5 656 kg buvo eksportuota 2013 m., o likę 2 100 kg buvo eksportuoti 2014 metais. 2013 m. pardavimų suma sudarė 45 822,76 Eur ir 6,00 JAV doleriai (pagal ieškovės dieną vyravusį valiutų kursą 1 JAV doleris – 0,85953 Eur), iš viso 45 827,92 Eur. 2014 m. pardavimų suma sudarė 17 511,00 Eur. Ieškovė pateikė teismui Kauno teritorinės muitinės 2017 m. birželio 29 d. deklaraciją ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 8 d. deklaraciją, kurių duomenimis Estijos bendrovės OÜ ,,Baltholding“ ir Preston Business United Inc. eksportavo atsakovės pagamintą produkciją: 2013 m. OÜ ,,Baltholding“ eksportavo 134,656 kg sūrio „Liliput“, kurio vertė, remiantis atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. ir spalio 6 d. pranešimais ir jų priedais, yra 1 019,81 Eur; 2013 m. Preston Business United Inc. eksportavo 2 265,344 kg sūrio „Liliput“, kurio vertė, remiantis atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. ir spalio 6 d. pranešimais ir jų priedais, yra 18 438,62 Eur; 2014 m. Preston Business United Inc. eksportavo 2 909,952 kg sūrio ,,Liliput“, kurio vertė, remiantis atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. ir spalio 6 d. pranešimais ir jų priedais, yra 24 176,91 Eur. Iš viso atsakovės pajamos, gautos parduodant sūrį, pažymėtą žymeniu „Liliput, sudaro 106 974,26 Eur (2013 m. 65 286,35 Eur + 2014 m. 41 687,91 Eur). Ieškovė, apskaičiuodama sūrio, pažymėto žymeniu „Liliput, kiekį, rėmėsi prieinama informacija, būtent oficialiomis eksporto deklaracijomis ir atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitomis. Kadangi atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų apie savo išlaidas ir sąnaudas gaminant sūrį, pažymėtą žymeniu ,,Liliput, teismas sprendė, jog ieškovės pateikiami duomenys pagrindžia prašomos priteisti žalos dydį. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė įrodė egzistuojant visas būtinąsias sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nuostolių dydį apskaičiuojant pagal vidutinį atsakovės metinį pelningumą, kai bendras atsakovės gautas pelnas (10 791,83 Eur + 6 490,81) yra 17 282,64 Eur, atskaičius šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą 15 proc. pelno mokesčio tarifą, atsakovės grynasis pelnas yra 14 690,24 Eur (17 282,64 × 0,85), būtent šią sumą teismas ir priteisia ieškovei iš atsakovės nuostoliams atlyginti.

10.       Reikalavimui atlyginti žalą atsakovė prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį, t. y. priteisti žalą už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (2016 m. gegužės 2 d.). Teismas šį prašymą atmetė, nes nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė, kada ieškovei tapo žinoma apie jos teisės pažeidimą, t. y. ieškovei objektyviai apie atsakovės daromą pažeidimą tapo žinoma 2013 m. rugsėjo 9 d., kai Kaliningrado mieste, prekybos centre ,,????????“, buvo įsigyti du sūriai pavadinimu „?????“ 250 g. „???????“ 45 proc. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 2 d., todėl nepraleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams atlyginti žalą pareikšti.

11.       Dėl penktojo ieškinio reikalavimo. Teismas šį reikalavimą tenkino, kadangi CK 6.210 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad tais atvejais, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslininkės, todėl teismas ieškovei priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14 690,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priešieškinio reikalavimų

12.       Dėl pirmojo priešieškinio reikalavimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog ketina naudoti žymenį ginčijamose prekių klasėse, kuriose prekių ženklą yra įregistravusi ieškovė ir dėl kurio reiškiamas priešieškinis šioje byloje. Atsakovė neįrodė, kad gamina ar planuoja gaminti produktus, kuriuos apima ieškovės prekių ženklo ,,Liliputas“ registracija, t. y. mėsą, žuvį, paukštieną ir žvėrieną, mėsos ekstraktus, konservuotus, šaldytus, džiovintus, virtus ir keptus vaisius ir daržoves, drebučius, džemus, vaisių tyres, kiaušinius, valgomuosius aliejus ir riebalus, ar kad turi realių ketinimų juos gaminti. Be to, atsakovė Europos bendrijoje nėra įregistravusi jokio prekių ženklo su žymeniu ,,Liliputas“ arba ,,???????“, dėl to akivaizdu, kad atsakovė neturi subjektinės teisės, kurią galėtų ginti, pareikšdama priešieškinį dėl ieškovės prekių ženklo ,,Liliputas“ registracijos iš dalies pripažinimo negaliojančia. Taip pat, teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai reikalauja ieškovės prekių ženklo „Liliputassusiaurinimo iki ,,pienas ir pieno produktai“ pakategorės ,,sūris“, nes byloje nėra ginčo, kad ieškovė naudoja prekių ženklą sūriui ženklinti, o „sūris“ patenka į kategoriją „pienas ir pieno gaminiai“, kuriai įregistruotas ieškovės prekių ženklas. Todėl teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl atsakovės Bendrijos prekių ženklo „Liliputas“ registracijos Nr. 009049297 panaikinimo dėl nenaudojimo iš dalies, paliekant ženklą galioti 29 klasės prekei „sūris“.

13.       Dėl antrojo priešieškinio reikalavimo. Teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad žodinis elementas „Liliputas“ yra olandiško sūrio rūšies (dydžio) apibrėžimas. 2015 m. vasario 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/293, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukė pavadinimą „Liliputas“, akcentuojama, kad per pusę amžiaus pavadinimas „Liliputas“ prarado savo asociaciją su dydžiu ir atsirado tvirta sąsaja su gamybos vietove: nors pavadinimo „Liliputas“ kilmę lėmė mažas sūrio, kurį jis apibūdina, dydis, akivaizdu, kad Lietuvoje per pusę amžiaus tas pavadinimas prarado savo asociaciją su dydžiu ir kartu atsirado tvirta sąsaja su gamybos vietove. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad atitinkama visuomenė žodį „liliputas“ iš karto suvokia kaip sūrio dydį apibūdinančią informaciją. Dėl to atsakovės reikalavimą dėl ieškovės Bendrijos prekių ženklo „Liliputas, reg. Nr. 009049297, pripažinimo negaliojančia 29 klasės prekei „sūris“ dėl neatitikties absoliutiems prekių ženklo registracijos reikalavimams atmetė.

14.       Dėl trečiojo priešieškinio reikalavimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės prekių ženkluose naudojamas žodinis žymuo ,,Liliputas“ neatitinka 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 Dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, įskaitant ir šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą reikalavimą dėl skiriamojo požymio turėjimo, nes ieškovės prekių ženklai dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina ieškovės prekių ženklų, kuriuose naudojamas žodinis žymuo ,,Liliputas“, naudojimo intensyvumą, geografinį naudojimo paplitimą, naudojimo trukmę, pardavimo skatinimo veiklą, turimus pažymėjimus ir apdovanojimus, prekių ženklo žinomumą (pateiktos trys vartotojų apklausos), prekių ženklų „Liliputas“ registracijų skaičių, skelbtą informaciją visuomenei, sūrio pavadinimo „Liliputas“ įtraukimo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą. Taigi teismas padarė išvadą, jog ieškovės prekių ženklai dėl naudojimo yra įgiję skiriamąjį požymį, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą atmetė.

Dėl baudos skyrimo

15.       Ieškovė prašė skirti atsakovei 5 792,00 Eur baudą už pareikštą aiškiai nepagrįstą priešieškinį, pusę šios sumos priteisiant UAB „Lukšių pieninė“. Teismas šį prašymą atmetė, nes įvertinęs atsakovės elgesį procese nenustatė aiškių piktnaudžiavimo procesu požymių, be to, priešieškinio pareiškimas negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes tai viena iš atsakovės pasirinktų gynybos pozicijų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16.       Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 27 031,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 7 126,00 Eur. Įvertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), (toliau – Rekomendacijos) 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų skaičių bei apimtį, teismas sumažino ieškovei priteisiamą atstovavimo išlaidų sumą iki 12 000,00 Eur.

17.       Taip pat teismas nustatė, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 760,00 Eur žyminį mokes, t. y. 129,00 Eur daugiau, nei privalėjo sumokėti. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 631,00 Eur žyminio mokesčio dalį, o žyminio mokesčio permoką sugrąžino ieškovei. Taip pat ieškovei sugrąžino įmokėtus į teismo depozitinę sąskaitą 200,00 Eur nepanaudotas vertimo paslaugas. 

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

18.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Pieno žvaigždės“ prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 14 690,24 Eur turtinės žalos atlyginimas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimą atlyginti žalą; 2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 12 631,00 Eur, sumažinant ieškovės naudai priteistiną sumą iki 3 821,00 Eur bei priteisiant atsakovės naudai iš ieškovės 2 375,0Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš ieškovės apeliantei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Dėl turtinės žalos atlyginimo. Pirma, skundžiamame sprendime teismas visiškai nepagristai vadovavosi ir taikė Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5 dalį (skundžiamo sprendimo 144 punktas). Šia norma reglamentuojama specifinė situacija, kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šiame įstatyme nustatytas teises, t. y. jo veiksmuose nėra kaltės. Tokiu atveju teismas prekių ženklo savininko reikalavimu gali išreikalauti iš pažeidėjo gautą naudą. Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies nuostatos, taip pat ir teismo sprendime nurodyta nuostata, kad, nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių turėtojas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas. Šioje byloje ieškovė siekė įrodyti priešingai – tai, kad atsakovės veika yra tyčinė. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai taikė Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5 dalį. Net ir konstatavus, kad apeliantė pažeidė ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teises, nėra pagrindo daryti išvados, jog dėl tokio pažeidimo ieškovė patyrė žalą. Antra, byloje nustatyta, kad prekės, pažeidžiančios ieškovės teises į turimus prekių ženklus ir registruotą dizainą, Europos Sąjungos teritorijoje į rinką nebuvo išleistos, jomis apeliantė prekiavo Rusijoje, Kazachstane, Tadžikistane ir pan. Šį faktą patvirtina Muitinės departamento pateikta informacija ir ieškovės pateiktos muitinės deklaracijos, patvirtinančios prekių įvežimą į šias šalis. Ieškovė nenurodė jokių faktų ir neįrodinėjo aplinkybių, kad apeliantė būtų pažeidusi jos teises kokiose nors kitose šalyse. Apeliantei Rusijos Federacijoje priklauso prekių ženklas „???????“, ieškovė prekių ženklo ,,LiliputasRusijos Federacijoje nėra įregistravusi. Todėl remiantis 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 Dėl Bendrijos prekių ženklo ir Europos Teisingumo Teismo praktika, net ir įrodžius, kad apeliantė Lietuvoje ar kurioje nors kitoje ES valstybėje narėje gamino sūrį, ženklino žymeniu „???????ir (ar) pakavo jį į pakuotę su tokiu žymeniu, tokių prekių tranzitas negali būti laikomas ieškovės teisių pažeidimu, nes jų paskirties vietoje – Rusijos Federacijoje – ieškovė teisių į ginčijamus ženklus neturi. Taigi apeliantė jokios realios žalos ieškovei minėtoje teritorijoje, kur galioja jos prekių ženklų ir dizaino registracija, negalėjo padaryti ir nepadarė, dėl to reikalavimas atlyginti žalą turėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu. Trečia, jeigu teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo visiškai atmesti ieškovės reikalavimo atlyginti žalą, tada yra pagrindas spręsti dėl ieškovės nurodytu būdu apskaičiuotos žalos atlyginimo sumažinimo. Šiuo atveju ieškovė netinkamai apskaičiavo apeliantės gautą grynąją naudą, kurią priteisė pirmosios instancijos teismas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo pagal Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5 dalį, turi būti nustatyta pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289/2014). Tokio pobūdžio bylose yra susiformavusi nuostata, jog ieškovo nuostoliais gali būti laikoma atsakovo gauta grynoji nauda. Pažeidėjo gauta grynoji nauda laikytina pažeidėjo gauta nauda iš atitinkamo produkto ar paslaugos, kurie pažeidžia ieškovo teises, pardavimo pajamų, atskaičius jo turėtas išlaidas ir mokesčius. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko žalos apskaičiavimą grynosios naudos metodu, o teismas atsakovės metinį pelningumą skaičiavo klaidingai, nes bendrąsias pardavimo pajamas dalijo iš bendrojo pelno, neatėmęs veiklos sąnaudų. Tokiu būdu skaičiuojant gaunama, kad apeliantės vidutinis pelningumas 2013 m. sudarė 16,53 proc., o 2014 m. – 15,57 proc. Tačiau tokio dydžio pelningumo nepasiekia  viena panašaus veiklos pobūdžio (kaip šalių) gamybos įmonė Lietuvoje. Todėl remiantis tokiu pelningumo rodikliu apskaičiuoti ieškovės nuostolius yra nepagrįsta ir neteisinga. Trečia, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis atsakovės nurodytais teisės aktais, kuriais reglamentuojamas pajamų ir sąnaudų parodymas finansinėse ataskaitose, t. y. Verslo apskaitos standartais. O būtent vadovaujantis 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-38 „Dėl 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ tvirtinimo“, 30 punktu, „Sąnaudos, kurių neįmanoma susieti su konkrečių parduotų prekių ar suteiktų paslaugų savikaina ir kurios susijusios su visa įmonės veikla, išskyrus finansines, investicines ir kitos veiklos sąnaudas, apskaitoje registruojamos kaip pardavimo arba bendrosios ir administracines sąnaudos. Vadovaujantis 3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-40 „Dėl 3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ tvirtinimo“, 11 punktu, „Pardavimo sąnaudų straipsnyje parodomos prekių pardavimui ir paslaugų teikimui užtikrinti ar padidinti per ataskaitinį laikotarpį skirtos veiklos sąnaudos, kurių negalima susieti su konkrečiomis parduotomis prekėmis ar paslaugomis. Šiame straipsnyje taip pat parodomos prekybos pastatų ir įrangos nusidėvėjimo, nuomos, eksploatavimo, pagamintų prekių sandėliavimo sąnaudos, komisiniai mokesčiai pardavėjams, prekybos darbuotojų darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos, paslaugų ir prekių reklamos ir kitos panašios sąnaudos. Vadovaujantis 3-iojo verslo apskaitos standarto 12 punktu, Bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje parodomos sąnaudos, sudarančios sąlygas įmonei veikti, pavyzdžiui, įmonės reprezentavimo, bendro naudojimo ilgalaikio turto eksploatacijos, nuomos, nusidėvėjimo (amortizacijos), nurašymo, vertės sumažėjimo, turto draudimo, kitų gautų paslaugų, ilgalaikio atlygio darbuotojams, mokamo pagal atskirus darbdavio ir darbuotojo susitarimus, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų, premijų darbuotojams, tantjemų valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir kitos panašios, atlyginimo už įsigytas teises, jei jis nepripažįstamas nematerialiuoju turtu, bankų ir kitų kredito įstaigų paslaugų, paramos, su įmonės veikla susijusių įvairių mokesčių (nekilnojamojo turto, į atskaitą neįtraukto pridėtinės vertės mokesčio, kurio įmonė neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą, ir pan.), išskyrus pelno mokestį, baudų ir delspinigių už netinkamą sutarčių vykdymą ar produkcijos broką ir kitos bendrosios ir administracines sąnaudos“. Šio 3-iojo verslo apskaitos standarto 24 punkte nurodyta, jog grynasis pelnas (nuostoliai) parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą, t. y. uždirbtą pelną arba nuostolius. Grynasis pelnas (nuostoliai) gaunamas iš pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atėmus pelno mokesčio sąnaudas. Taigi norint ieškovės pasirinktu būdu (taikant vidutinį metinį pelningumą) nustatyti apeliantės gautą naudą, iš pajamų turi būti atskaičiuojamos visos išlaidos, o ne tik pardavimo savikaina, kaip skaičiuoja ieškovė. Taigi vidutiniam metiniam pelningumui apskaičiuoti Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies (taip pat 2 dalies) taikymo tikslais turi būti imamas santykis tarp pardavimo pajamų ir grynojo pelno, t. y. pelno (nuostolių) ataskaitos I ir XIII straipsnių santykis, o ne santykis tarp pardavimo pajamų (I straipsnis) ir bendrojo pelno (III straipsnis). Be to, turi būti atsižvelgiama į visas apeliantės, kaip įmonės, patirtas veiklos sąnaudas, kurios parodytos pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje. Šios sąnaudos yra patirtos prekių pardavimui ir paslaugų teikimui užtikrinti, pastatų ir įrangos nusidėvėjimui, nuomos, eksploatavimo, pagamintų prekių sandėliavimui, komisiniams mokesčiams pardavėjams, prekybos darbuotojų darbo užmokesčiui, taip pat ir kitos sąnaudos, sudarančios sąlygas įmonei veikti, pvz., atlyginimai ir premijos darbuotojams, valdymo organų nariams ir kt. Nepriskirti šių sąnaudų prie apeliantės išlaidų būtų visiškai nepagrįsta ir neteisinga, nes būtų dirbtinai iškreipti vidutinio pelningumo rodikliai ir jie parodytų visiškai nerealų pelningumą, kurį ieškovė siekia pritaikyti nuostoliams apskaičiuoti. Todėl apeliantės pelningumas turi būti skaičiuojamas pardavimo pajamas dalijant iš grynojo pelno. Remiantis tokiu skaičiavimu, vidutinis apeliantės pelningumas 2013 m. buvo 1,30 proc., o 2014 m. buvo 2,07 proc. Atlikus atitinkamą žalos dydžio perskaičiavimą pagal 2013 ir 2014 metų vidutinio pelningumo rodiklius ir apeliantės gautas pajamas iš sūrio „???????pardavimo, apeliantės grynoji nauda turi būti apskaičiuojama taip: 2013 m. gauta grynoji nauda iš sūrio, pažymėto žymeniu „???????, pardavimo sudaro 848,72 Eur (65 286,35 Eur pardavimo pajamos × 1,30 proc. grynojo pelno); 2014 m. gauta grynoji nauda iš sūrio, pažymėto žymeniu „???????, pardavimo sudaro 862,94 Eur (41 687,91 Eur pardavimo pajamos × 2,07 proc. grynojo pelno). Taigi iš viso per 2013 ir 2014 metus AB „Pieno žvaigždės“ gauta grynoji nauda galėtų sudaryti 1 711,66 Eur (848,72 Eur + 862,94 Eur).

18.2.                      Dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino. Pirma, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalį. Apeliantės nuomone, CK 1.125 straipsnio 8 dalis turi būti aiškinama taip, kad trejų metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos atgal, ir tik per šį terminą atsiradusi (dėl apeliantės kaltės) žala gali būti priteisiama. Minėta teisės norma draudžiama priteisti nuostolius, atsiradusius anksčiau nei prieš trejus metus iki ieškinio pateikimo. Kadangi ieškovė pirminį ieškinį pateikė 2016 m. gegužės 2 d., turtinės žalos ji galėjo reikalauti tik po 2013 m. gegužės 2 d. atsakovės gautų pajamų už sūrio, pažymėto žymeniu „???????, pardavimą. Antra, ieškovė rėmėsi pajamomis, gautomis per visus 2013 m., t. y. 65 286,35 Eur, kai turtinei žalai apskaičiuoti galėjo skaičiuoti apeliantės gautas pajamas tik nuo 2013 m. gegužės 2 d. Apeliantės nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. gautos pajamos už parduotą sūrį, pažymėtą žymeniu „???????, sudarė 44 758,81 Eur. Pritaikius ieškinio senatį ir perskaičiavus apeliantės 2013 m. gautą grynąją naudą iš sūrio, pažymėto žymeniu „???????, pardavimo, grynoji nauda sudarytų 581,86 Eur (44 758,81 Eur × 1,30 proc.). Atitinkamai apeliantės gauta grynoji nauda 2013–2014 metais sudarė 1 444,80 Eur (2013 m. 581,86 Eur ir 2014 m. 862,94 Eur). Atėmus pelno mokestį, kurio tarifas 15 proc., galutinė galima priteisti grynoji nauda sudarytų 1 228,08 Eur. Trečia, jeigu teismas nuspręstų taikyti ieškinio senatį nuo 2013 m. gegužės 2 d., tačiau netaikyti grynojo pelno, o palikti bendrąjį pelną apskaičiuojant ieškovės patirtą žalą, tada apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį 2013 m. turėtų būti imama tik 20 527,54 Eur apeliantės pajamų suma, gauta iš sūrio, pažymėto žymeniu „???????, pardavimo, kuri 2013 m. galėtų sudaryti 3 393,20 Eur (65 286,35 Eur  44 758,81 Eur × 16,53 proc.).

18.3.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš apeliantės ieškovei 12 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turi būti pakeista, nes tokio dydžio išlaidos priteistos nepagrįstai ir neteisėtai. Pirma, skundžiamame sprendime visiškai neanalizuota ir nedetalizuota, kokios konkrečios išlaidos už kokius procesinius veiksmus yra patirtos. Teismas nusprendė kompensuoti didesnes išlaidas, nei nustatyta Rekomendacijose, o tokio būtinumo nepagrindė. Taip pat nenurodė, už kokių procesinių dokumentų parengimą ar procesinių veiksmų atlikimą priteisė 12 000,00 Eur. Teismas turi pareigą analizuoti bei nurodyti konkrečius priteisiamus dydžius, o savo išvadas motyvuoti, taip pat vertinti atlygintinų išlaidų pagrįstumą ir neleisti atlyginti pernelyg didelių išlaidų, patirtų dėl neįprastai didelio honoraro, dėl kurio susitarė bylos šalis ir jos advokatas. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovei pirmosios instancijos teisme atstovavo du advokatai, o nepateisinamos šalies išlaidos negali tekti antrajai šaliai. Šioje byloje ieškovės atstovai parengė iš esmės 4 procesinius dokumentus: ieškinį, patikslintą ieškinį, dubliką ir atsiliepimą į priešieškinį. Kiti pateikti procesiniai dokumentai – prašymai išreikalauti įrodymus, pridėti įrodymus, pratęsti terminus – nesusiję su bylos esme ir jie nepareikalavo didelių laiko ir darbo sąnaudų, juose nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai. Įvertinus pateiktus dokumentus išlaidoms detalizuoti, matyti, kad į išlaidas įtraukti ir tokie procesiniai veiksmai kaip bylos medžiagos analizė, komunikavimas su klientu, duomenų analizė ir sisteminimas, pasiūlymai dėl taikos, prašymų pateikti informaciją kitiems juridiniams asmenims rengimas ir pan., kurie nelaikytini savarankiškais veiksmais arba yra administracinio pobūdžio veiksmai, kurie nėra tiesiogiai susiję su bylos esme. Antra, ieškovė į prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų sumas įtraukė ir PVM mokestį. Pagal susiformavusią teismų praktiką, jeigu šalis yra PVM mokėtoja, jos sumokėta už atstovavimo paslaugas PVM mokesčio dalis neįtrauktina į priteistinas iš kitos bylos šalies bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamame sprendime į tai visiškai neatsižvelgta. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra naikintina ir dėl šios dalies ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidos turi būti atitinkamai perskirstytos. Taigi liktų patenkinti trys neturtiniai ieškinio reikalavimai, iš kurių du yra susiję, todėl patenkintos 2/3 dalys ieškinio reikalavimų. Atitinkamai ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme mažintina iki 3 400,00 Eur ir atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 1/3 dalis jos turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą (2 375,00 Eur). Taip pat atitinkamai perskaičiuotina ieškovei priteisto žyminio mokesčio suma, sumažinant ja 1/3 dalimi (iki 421,00 Eur). Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.

19.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Lukšių pieninė“ prašo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą nepakeistą bei priteisti ieškovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:

19.1.                      Dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindo. Šiuo atveju ieškovė turtinę žalą vertina kaip apeliantės gautą naudą iš neteisėto naudojimosi prekių ženklu „???????, klaidinamai panašiu į ieškovei priklausantį Bendrijos prekių ženklą „Liliputas“, reg. Nr. 009049297, ir Lietuvos Respublikoje registruotą erdvinį prekių ženklą, reg. Nr. 68090. Tokia prekių ženklo savininko teisė reglamentuota Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog pažeidėjo gauta nauda gali būti pripažinta nuostoliais. Analogiška taisyklė įtvirtinta ir CK 6.249 straipsnio 2 dalyje. Apeliantė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-684/2015, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkyb. Nagrinėjamoje byloje apeliantė iš esmės pažeidė ieškovės, kaip prekių ženklo „Liliputas“ savininkės, teises sąmoningai (tyčia), siekdama gauti neteisėtos komercinės naudos ir taip daryti žalą ieškovei. Apeliantė ne perpakavo ieškovės produkcijos, o pagamino sūrio gaminį ir panaudojo prekių ženklą, klaidinamai panašų į ieškovės registruotus ženklus. Šiuo atveju žala ieškovei padaryta dėl to, kad apeliantė suprasdama, jog savo produkciją žymi klaidinamai panašiu žymeniu, naudojo svetimą prekių ženklą, siekdama gauti naudos (pelno). Todėl faktas, kad apeliantė realiai gavo komercinės naudos iš ieškovės teisių pažeidimo, reiškia, kad ieškovė patyrė tokio dydžio nuostolius, kokia buvo apeliantės gauta neteisėta nauda. Apeliantės argumentai, jog ieškovė neturi teisės į nuostolių atlyginimą, nes jų nepatyrė, yra atmestini kaip prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.

19.2.                      Dėl turtinės žalos dydžio. Pirma, apeliantė sąmoningai nepateikė į bylą jokių duomenų apie patirtas išlaidas gaminant sūrį „Liliput“, dėl to ieškovė galėjo remtis tik viešai jai prieinamais dokumentais, t. y. apeliantės pelno (nuostolių) ataskaitomis. Apeliantė nepateikė jokių kitų dokumentų, kurie įrodytų kitokią jos gautą naudą arba kad gauta nauda iš tiesų buvo mažesnė. Taigi ieškovė neturi objektyvių galimybių sužinoti, ar apeliantės gamintu sūriu „Liliput“ nebuvo prekiaujama Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas, nustatydamas gautą naudą, atsiradusią dėl neteisėtų veiksmų, turėjo vadovautis Verslo apskaitos standartais, kuriais reglamentuojamas pajamų ir sąnaudų parodymas finansinėse ataskaitose. Mokesčių tikslais yra aktualūs būtent grynojo pelno apskaičiavimai, todėl šiais tikslais apskaitoje atsižvelgiama ir į veiklos sąnaudas. Tačiau vertinant grynąją naudą žalos apskaičiavimo tikslais, Prekių ženklų įstatymo prasme, veiklos sąnaudos nėra aktualios, nes jos nėra tiesiogiai susijusios su pažeidėjo uždirbamomis neteisėtomis pajamomis, nors įstatymais ir leidžiama jomis mažinti apmokestinamąjį pelną. Taip pat apeliantė nepagrįstai tapatina sąvokas „grynoji nauda“ ir „grynasis pelnas“. Prekių ženklų įstatymu leidžiama atimti tik pažeidimui daryti patirtas sąnaudas, o ne visos veiklos sąnaudas. Net ir įvertinus apeliantės pateikiamus argumentus, susijusius su patirtomis išlaidomis, akivaizdu, jog jie šios bylos aplinkybių kontekste nėra pagrįsti. Įmonės reprezentavimo sąnaudos, nuoma, vertės sumažėjimas, turto draudimas, atlygio darbuotojams, tantjemų valdybos nariams mokėjimas ir kt. sąnaudos galėjo būti patiriamos ir gaminant sūrį „Liliputarba nėra susijusios su sūrio „Liliput“ gamybos ar platinimo sąnaudomis. Apeliantė, naudodama prekių ženklą, klaidinamai panašų į ieškovės žymenį, gauna nepagrįstą naudą iš svetimo prekių ženklo populiarumo ir rinkoje sukurtos reputacijos. Apeliantė sūrį „???????“ kartu žymėjo su jai priklausančiu prekių ženklu „?????“. Dėl to apeliantės argumentai, kad teismas priteisė per didelę žalą ar kad ieškovė žalos nepatyrė iš viso, yra nepagrįsti ir nesąžiningi. Antra, pirmosios instancijos teismas Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies nuostata pasinaudojo kaip apibūdinančia, kas laikoma gauta nauda ir kaip ji nustatoma. Taigi teismas pasinaudojo tik dalimi šios nuostatos, praleisdamas pirmąjį nuostatos sakinį, t. y. būtent ta dalimi, kuri apibūdina, kas laikoma gauta nauda. Tokį aiškinimą papildomai pagrindžia tai, kad skundžiamame sprendime Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 2 dalis minima sprendimo 142 punkte, o aiškinimas pateikiamas sprendimo 144 punkte.

19.3.                      Dėl senaties termino taikymo. Apeliantė klaidingai ir siaurinamai vertina ieškinio senaties termino institutą bei jo taikymo sąlygas ir nepagrįstai teigia, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalis turi būti aiškinama taip, kad trejų metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos atgal, ir tik per šį terminą atsiradusi (dėl apeliantės kaltės) žala gali būti priteisiama. Ieškinio senaties terminas jokiu būdu nenurodo, už kokį laikotarpį galima reikalauti žalos. Ieškinio senaties terminas skirtas būtent ieškiniui pareikšti, siekiant apginti pažeistas teises, tačiau ne nurodyti, už kokį laikotarpį galima reikalauti žalos. Ieškovė apie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą sužinojo tik 2013 m. rugsėjo 9 d., kai apie tai viešai paskelbė apeliantė. Ieškovė negali žinoti, kad apeliantė uždirba neteisėtų pajamų, nes jai apeliantės apskaitos informacija nėra prieinama. Todėl ieškovė apie patiriamą žalą gali sužinoti tik netiesiogiai. Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, jog ieškovė galėjo skaičiuoti tik nuostolius, atsiradusius per paskutinius trejus metus iki ieškinio pareiškimo, t. y. 2013 m. gegužės 5 d. Kaip minėta, ieškovė apie pažeidimą sužinojo tik 2013 m. gegužės 5 d., todėl, apskaičiuodama savo patirtą žalą, ieškovė vertino visas apeliantės 2013 m. gautas pajamas.

19.4.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra pakankamai motyvuota ir pagrįsta. Byloje buvo teikta daug procesinių ir kitų dokumentų valstybės institucijoms, t. y. ieškinys, atskirasis skundas, kuriuo skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dublikas, prašymai pateikti informaciją Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno muitinėms, prašymai išreikalauti įrodymus, patikslintas ieškinys, prašymas pridėti įrodymus, prašymai pateikti informaciją juridiniams asmenims, atsiliepimas į priešieškinį, prašymas pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą. Tarp šalių kilęs ginčas yra kompleksinis, apimantis sudėtingus ir specifinius intelektinės nuosavybės teisės klausimus. Ieškovė prašė priteisti 27 031,01 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, tačiau buvo priteista tik 12 000,00 Eur, t. y. mažiau nei 50 proc. ieškovės prašytos sumos. Taigi teismas įvertino visas aplinkybes bei pagrindus, kuriems esant bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog, remiantis susiformavusia teismų praktika, tuo atveju, jei šalis yra PVM mokėtoja, jos sumokėta už atstovavimo paslaugas PVM mokesčio dalis neįtrauktina į priteistinas iš kitos bylos šalies bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog kasacinis teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018 išaiškino, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą.

        

      Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl nagrinėjamos bylos ribų

20.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

 

Dėl ieškinio senaties reikalavimui atlyginti nuostolius

21.        Ieškinio senatis – tai įstatymuose nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.125 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams atlyginti padarytą žalą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitomis CK normomis arba kitais įstatymais nenustatyta kitokia ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarka (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).  

22.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui atlyginti žalą pareikšti, nes teisė į ieškinį atsirado 2013 m. rugsėjo 9 d., kai ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Kaliningrado mieste, prekybos centre ,,????????“, įsigijo sūrius „?????“ 250 g. „???????“), o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016 m. gegužės 2 d., taigi nepraleidusi ieškinio senaties termino.

Dėl ieškovės teisių pažeidimo 

23.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, kad: a) prekių tranzitas negali būti laikomas ieškovės teisių pažeidimu, nes prekių paskirties vietoje (Rusijos Federacijoje) UAB „Lukšių pieninė“ neturi teisės į prekių ženklą „???????; b) apeliantė prekių, pažeidžiančių ieškovės teises į prekių ženklus ir dizainus, į Europos Sąjungos rinką neišleido, o prekiavo Rusijoje, Kazachstane, Tadžikistane ir kt., kaip nepagrįstus. Šiuo atveju AB „Pieno žvaigždės“ ne gabeno iš vienos valstybės į Rusijos Federaciją per Lietuvos valstybės teritoriją ginčo fermentinius sūrius, o Lietuvoje pagamino ir supakavo sūrius, pažymėtus prekių ženklu „???????, bei išvežė (eksportavo) juos parduoti į Rusijos Federaciją. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šioje byloje sprendžiamas ne išorinio tranzito klausimas, o nagrinėjami 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 Dėl Bendrijos prekių ženklo 9 straipsnio ir Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio Europos Sąjungos ir Lietuvos teritorijoje draudžiami atlikti veiksmai – produkcijos gaminimas ir ženklinimas. Tik ten, kur prekių ženklas apsaugotas tos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka, savininkas turi išimtines teises į prekių ženklą ir gali jas įgyvendinti (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnis) (žr., pvz., generalinio advokato C. Villalón 2011 m. vasario 3 d. išvados, priimtos byloje Koninklijke Philips Electronics NV (C-446/09) v. Luchen Meijing Industrial Company Ltd ir Nokia Corporation (C-495/09) v. Majesty’s Commissioners of Revenue and Customs (Rink., 2011, p. 00000), 65 paragrafą). Vienoje valstybėje ženklą savo vardu apsaugojęs subjektas ir bus to ženklo savininkas toje valstybėje, nepriklausomai nuo to, kad kitoje valstybėje (kitose valstybėse) tapataus arba panašaus ženklo savininkas yra kitas subjektas. Ženklai, įregistruoti pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo, yra vienodai saugomi visoje ES teritorijoje. Taigi nagrinėjamu atveju Bendrijos prekių ženklą „Liliputas“ savo vardu apsaugojusi UAB „Lukšių pieninė“ yra šio ženklo savininkė Lietuvos valstybėje, nepriklausomai nuo to, kad kitoje valstybėje (šiuo atveju Rusijos Federacijoje) AB „Pieno žvaigždės“ yra panašaus ženklo ???????savininkė. Dėl to apeliantė, Lietuvoje pagaminusi ir supakavusi fermentinį sūrį „???????, pažeidė teritorialumo principą, nes tai padarė neturėdama Bendrijos prekių ženklo „Liliputassavininkės (ieškovės) sutikimo, o eksportavimas (išvežimas prekiauti į Rusijos, Kazachstano, Tadžikistano ir pan. rinkas), inter alia (be kita ko), draudžiamas pagal Prekių ženklų įstatymo nuostatas, kuriomis reglamentuojamos prekių ženklo savininko teisės (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kadangi atsakovė gamino ir ženklino savo produkciją ginčo žymeniu, visada lieka tikimybė, jog ginčo žymeniu paženklintos prekės gali patekti ir į Europos Sąjungos rinką. Be to, ieškovė neprašo priteisti iš pažeidėjos Rusijos Federacijos rinkoje gautos naudos iš Lietuvoje pagaminto, supakuoto ir išvežto fermentinio sūrio „???????“, todėl ieškovei nekilo pareiga įrodyti aplinkyb dėl jos pažeistų teisių kitose šalyse, kuriose AB „Pieno žvaigždės“ yra įregistravusi prekių ženklą „???????. Ieškovės prašomas nuostolių atlyginimas atitinka civilinių teisių gynimo būdo (draudimo gaminti ir (ar) eksportuoti) taikymą ir tokio draudimo apimtį. 

24.       Apeliacinio skundo 11 punkte nurodyta, kad panaši situacija buvo išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-684/2015, dėl to nėra pagrindo daryti išvados, jog apeliantė pažeidė ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos ir minėtos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-684/2015 buvo konstatuotas perpakavimo sąlygų nesilaikymas. Tačiau sprendžiant dėl žalos atlyginimo buvo atsižvelgta į tai, kad atsakovė prekes, pažymėtas ieškovės prekių ženklu, įsigijo iš bendrovės, kuriai pagal sutartį su ieškovės įgaliota bendrove buvo suteiktos išimtinės prekių platinimo teisės, t. y. ginčijamos prekės įsigytos perpardavimo tikslu iš teisėto prekių ženklo savininko, tačiau kitų asmenų netinkamai perpakuotos. Nagrinėjamoje byloje apeliantė ne perpakavo ieškovės produkciją, o be ginčo prekių ženklo savininkės sutikimo Lietuvoje pagamino ir supakavo ginčo sūrius bei juos pažymėjo prekių ženklu, klaidinamai panašiu į ieškovės registruotą prekių ženklą.

25.       Nurodytais argumentais atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad apeliantė nepadarė ieškovei jokios žalos toje teritorijoje, kurioje galioja jos prekių ženklų ir dizainų registracija, dėl to reikalavimas atlyginti žalą turėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu.

Dėl Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 2 dalies taikymo

26.       Iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusio Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnyje nustatytas turtinės žalos atlyginimas, kuris buvo nustatomas tiek pagal Prekių ženklų įstatymo, tiek pagal CK normas. Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas dėl Prekių ženklų įstatyme įtvirtintų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes, ir pažeidėjo gauta nauda, šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu, gali būti pripažinta nuostoliais. Pagal Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5 dalį, kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia Prekių ženklų įstatyme nustatytas teises (t. y. jo veiksmuose nėra kaltės), teismas, Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu, gali išreikalauti iš pažeidėjo gautą naudą; pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas Prekių ženklų įstatyme įtvirtintas teises, kurią nustatant teisių turėtojas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas, o pažeidėjo grynąją naudą (nauda, atskaičius išlaidas) turi įrodyti pažeidėjas; pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma, neatsižvelgiant į tai, ar teisių turėtojas būtų gavęs tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas. 

27.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas taikė būtent Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5 dalį, kadangi skundžiamo sprendimo 144 punkte nurodė:

Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, kad pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio įstatymo nustatytas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių turėtojas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių turėtojas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo 142 ir 144 punktuose yra išdėstyti (pacituoti) alternatyvūs teisių pažeidimo būdai, reglamentuojami Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 2 ir 5 dalyse. Tačiau atsižvelgus į tai, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė, kuria Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio dalimi – 2 ar 5 – vadovaujasi priteisdamas ieškovei turtinius nuostolius, apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas šį trūkumą pašalinti. 

29.       Nustatyta, kad UAB „Lukšių pieninė“ ieškinyje prašė priteisti iš AB „Pieno žvaigždės“ turtinės žalos atlyginimą pagal Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnį ir CK 6.246 straipsnio 1 ir 2 dalis. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė taip pat nurodo, jog UAB „Lukšių pieninė“ turtinę žalą vertina kaip AB „Pieno žvaigždės“ gautą naudą iš neteisėto naudojimosi prekių ženklu pagal Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 2 dalį. Byloje konstatuota, jog AB „Pieno žvaigždės“ pažeidė UAB „Lukšių pieninė“ teises – neturėdama ieškovės sutikimo savo dizainuose naudojo UAB „Lukšių pieninė“ registruotus prekių ženklus, neteisėtai Lietuvoje pagamino, supakavo fermentinį sūrį „???????ir jį išvežė į Rusiją. Šiuo atveju žala ieškovei padaryta dėl to, kad apeliantė suprasdama, jog savo produkciją žymi klaidinamai panašiu žymeniu, naudojo svetimą prekių ženklą ir siekė gauti naudos (pelno). Taigi apeliantė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jai kyla civilinė atsakomybė. Apeliantės iš neteisėtų veiksmų gauta nauda negali būti pripažinta jos teisėtomis pajamomis pagal teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galiojantį bendrąjį principą ex in juria non oritur jus (iš neteisės teisė neatsiranda).

Dėl turtinės žalos kaip AB „Pieno žvaigždės“ gautos naudos iš neteisėto naudojimosi ginčo prekių ženklu

30.       Ieškovei teko pareiga įrodyti savo nuostolių dydį, nepaisant pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo, nes žala nėra preziumuojama (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tada jų dydį nustato teismas. Apeliantės AB „Pieno žvaigždės“ vertinimu, yra pagrindas ieškovės reikalaujamus nuostolius sumažinti, nes UAB „Lukšių pieninė“ netinkamai apskaičiavo apeliantės gautą grynąją naudą.

31.       Ieškovė UAB „Lukšių pieninė“ pažeidėjos AB „Pieno žvaigždės“ gautą naudą, t. y. AB „Pieno žvaigždės“ pagaminto ir eksportuoto fermentinio sūrio „???????kiekius ir vertes, įrodinėjo viešai teikiamais bei oficialių institucijų pateiktais duomenimis: a) Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų AB „Pieno žvaigždės“ 2013 ir 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis; b) Muitinės informacinių sistemų centro ir Kauno teritorinės muitinės pateiktas dokumentais. 

32.       Ieškovė turtinę žalą (14 690,24 Eur) apskaičiavo taip: pirma, AB „Pieno žvaigždės“ vidutinį metinį pelningumą (2013 m. 16,53 proc. ir 2014 m. 15,57 proc.) apskaičiavo pagal 2013 m. ir 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitose nurodytus duomenis: a) 2013 m. turėjo 759 437 000,00 Lt pajamų, o bendrasis pelnas sudarė 125 544 000,00 Lt; vidutinis pelningumas yra 16,53 proc. (125 544 000,00 Lt pelnas: 759 437 000,00 Lt pajamos); b) 2014 m. turėjo 827 350 000,00 Lt pajamų, o bendrasis pelnas sudarė 128 813 000,00 Lt; vidutinis pelningumas yra 15,57 proc. (128 813 000,00 Lt pelnas: 827 350 000,00 Lt pajamos). Antra, AB „Pieno žvaigždės“ eksportuotos produkcijos kiekius ir vertes askaičiavo pagal: a) Muitinės informacinių sistemų centro duomenis, kad 2013–2014 metais apeliantė eksportavo iš viso 7 756 kg (neto svorio) sūrio (2013 m. 5 656 kg + 2014 m. 2 100 kg), kurio vertė pagal pateiktas sąskaitas sudarė iš viso 63 339,79 Eur (2013 m. 45 822,76 Eur ir 6,00 JAV doleriai + 2014 m. 17 511,00 Eur); b) Kauno teritorinės muitinės ir Klaipėdos teritorinės muitinės deklaracijų duomenis apie apeliantės Lietuvoje pagamintą produkciją, eksportuotą OÜ „Baltholding“ ir „Preston Business United Inc.“: i) OÜ „Baltholding“ 2013 m. 134,656 kg, 1 019,81 Eur vertės; ii) „Preston Business United Inc“ 2013 m. 2 265,344 kg, 18 438,62 Eur vertės, ir 2014 m. 2 909,952 kg, 24 176,91 Eur vertės. Toliau pagal nustatytą apeliantės vidutinį metinį pelningumą UAB „Lukšių pieninė“ apskaičiavo savo patirtus nuostolius (padaugino nustatytą vidutinį pelningumą iš AB „Pieno žvaigždės“ gautų pajamų parduodant sūrį atitinkamais metais): a) 2013 m. apeliantės gautas pelnas sudarė 10 791,83 Eur (65 286,35 × 0,1653); b) 2014 m. gautas pelnas sudarė 6 490,81 Eur (41 687,91 × 0,1557). Iš viso 17 282,64 Eur (10 791,83 + 6 490,81). Atėmus pelno mokestį, kurio tarifas 15 proc., AB „Pieno žvaigždės“ grynasis pelnas (ieškovės nuostoliai) sudarė 14 690,24 Eur (17 282,64 Eur – 15 proc.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės pateikiami duomenys pagrindžia prašomos priteisti žalos dydį (14 690,24 Eur), nes AB „Pieno žvaigždės“ nepateikė teismui jokių duomenų apie savo išlaidas dėl sūrio, pažymėto žymeniu „???????“, gamybos.

33.       Apeliantė kvestionuoja ieškovės apskaičiuotą vidutinį metinį pelningumą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas AB „Pieno žvaigždės“ metinį pelningumą apskaičiavo klaidingai, nes bendrąsias pardavimo pajamas dalijo iš bendrojo pelno, neatėmęs veiklos sąnaudų (2013 m. 16,53 proc., o 2014 m. 15,57 proc.). Taip pat teigia, jog tokio pelningumo dydžio, kokį nurodė ieškovė, nepasiekia nė viena panašaus veiklos pobūdžio gamybos įmonė Lietuvoje, todėl vadovautis tokiu pelningumo rodikliu ir pagal jį skaičiuoti ieškovės nuostolius yra nepagrįsta ir neteisinga. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis AB „Pieno žvaigždės“ nurodytais teisės aktais (Verslo apskaitos standartais), kuriais reglamentuojamas pajamų ir sąnaudų parodymas finansinėse ataskaitose. Apeliantės nuomone ir apskaičiavimu, pardavimo pajamas padalijus iš grynojo pelno gaunamas pelningumas, t. y. vidutinis apeliantės pelningumas, kuris 2013 m. buvo 1,30 proc., 2014 m. 2,07 proc. Atitinkamai 2013 m. gauta grynoji nauda iš sūrio, pažymėto žymeniu „???????, pardavimo sudarė 848,72 Eur (65 286,35 Eur pardavimo pajamos × 1,30 proc. grynojo pelno), o 2014 m. – 862,94 Eur (41 687,91 Eur pardavimo pajamos × 2,07 proc. grynojo pelno). Taigi 2013–2014 metais apeliantės gauta grynoji nauda iš viso sudarė 1 711,66 Eur (848,72 Eur + 862,94 Eur).

34.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad Verslo apskaitos standartai skirti tiksliems finansiniams rodikliams nurodyti finansinėse atskaitomybės dokumentuose mokesčių apskaitos tikslais, bet ne žalos nustatymo tikslais pagal Prekių ženklų įstatymą. Šiuo atveju apeliantė gavo naudą, susijusią su fermentinio sūrio, pažymėto žymeniu „???????“, gamyba, todėl patirti nuotoliai apskaičiuotini ne atimant visas AB „Pieno žvaigždės“ veiklos išlaidas, o tik išlaidas, susijusias su ginčo sūrio gamyba ir (ar) pakavimu.

35.       Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodytoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018).

36.       AB „Pieno žvaigždės“ ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie kiekius, turėtas išlaidas bei gautas pajamas iš pagaminto, supakuoto bei eksportuoto ginčo sūrio. Apeliantė vidutinį metinį pelną nepagrįstai skaičiuoja pagal visas AB „Pieno žvaigždės“ 2013 ir 2014 metais turėtas veiklos išlaidas – pardavimo arba bendrąsias administracines sąnaudas, taip pat papildomas sąnaudas, sudarančias sąlygas įmonei veikti (11-ojo verslo apskaitos standarto 11 ir 12 punktai), o ne pagal 2013 ir 2014 metais turėtas ginčo sūrio gamybos ir pakavimo išlaidas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepaneigė ieškovės apskaičiuoto vidutinio metinio pelningumo. Remiantis išdėstytais argumentais atmetamas AB „Pieno žvaigždės“ teiginys, kad yra pagrindas ieškovės reikalaujamus nuostolius sumažinti (nuo 14 690,24 Eur iki 1 711,66 Eur), kaip nepagrįstas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Teismas ex officio paskirsto tik žyminį mokestį. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nuo momento, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora (advokatu), priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

38.       Rekomendacijose nustatytos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos. Rekomendacijų 4 punkte nustatyta, jog neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kuriais remiantis imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

39.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė turėjo 27 031,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas sumažino iki 12 000,00 Eur. Apeliantė teigia, kad 12 000,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagristai, kadangi: a) pirmosios instancijos teismas kompensavo didesnes išlaidas, nei nurodyta Rekomendacijose; b) teismas neanalizavo ieškovės pateiktuose dokumentuose, kuriuose detalizuotos išlaidos, nurodytų dydžių, nepasisakė dėl šių išlaidų faktinio pagrįstumo ir nenurodė, už kokių konkrečių procesinių dokumentų parengimą ar kitų procesinių veiksmų atlikimą ir kokio dydžio išlaidos priteisiamos; c) teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovei pirmosios instancijos teisme atstovavo du advokatai, o šalies nepagrįstas išlaidavimas negali tekti antrajai šaliai. Ieškovė su apeliante nesutinka ir nurodo, jog teismas įvertino visas aplinkybes bei pagrindus, kuriems esant bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos, ir priteisė mažiau nei 50 proc. ieškovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos.

40.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad teismas turi analizuoti ir nurodyti konkrečius priteisiamus dydžius ir savo išvadas motyvuoti, taip pat vertinti atlygintinų išlaidų pagrįstumą ir neleisti atlyginti pernelyg didelių išlaidų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kokias išlaidas ieškovė patyrė ir kada ieškovė atsiskaitė su advokatų kontora (advokatu); koks pagal atitinkamą metų ketvirtį priteistinoms teisinės pagalbos išlaidoms apskaičiuoti taikomas maksimalus advokatui priteistinas dydis pagal Rekomendacijas.

41.       Ieškovė 2018 m. sausio 17 d. prašyme prašė priteisti iš viso 27 031,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1) 14 804,41 Eur išlaidų pagal 2016 m. gruodžio 20 d. prašymą; 2) 1 210,36 Eur; 3) 2 913,68 Eur; 4) 750,58 Eur; 5) 2 057,00 Eur; 6) 1 345,99 Eur; 7) 1 270,05 Eur; 8) 588,80 Eur; 9) 351,01 Eur; 10) 424,71 Eur ir 11) 1 314,42 Eur. Toliau teisėjų kolegija atskirai pasisakys dėl 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. sausio 17 d. prašymų.

42.       Dėl 2016 m. gruodžio 20 d. prašymo. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 20 d. prašyme priteisti 14 804,41 Eur (393,25 Eur + 3 671,07 Eur +2 910,05 Eur + 1 210,36 Eur + 3 460,60 Eur + 3 159,08 Eur) bylinėjimosi išlaidų yra pateikta bylinėjimosi išlaidų ataskaita, taip pat prie šio prašymo pridėtos PVM sąskaitos faktūros. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais: a) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininko su įrašytu patvirtinimu, kad klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017) arba b) sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Įvertinus tai, kad kartu su 2016 m. gruodžio 20 d. prašymu ieškovė pateikė tik PVM sąskaitas faktūras, o mokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, 14 804,41 Eur bylinėjimosi laidos negali būti priteisiamos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). 

43.       Dėl 2018 m. sausio 17 d. prašymo. Nustatyta, pirma, kad UAB „Lukšių pieninė“ turėtos 1 210,36 Eur išlaidos yra už atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties parengimą. Šios išlaidos grindžiamos 2016 m. birželio 10 d. PVM sąskaita faktūra ir 2016 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos už atskirojo skundo parengimą neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžionustatytų maksimalių dydžių, todėl už nurodytas teisines paslaugas priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 769,36 Eur.

44.       Antra, UAB „Lukšių pieninė“ turėjo 2 913,68 Eur išlaidų  laiško dėl taikos pasiūlymo parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui, visuomenės apklausos užsakymą, prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą, atstovavimą teismo posėdyje, susipažinimą su visuomenės apklausos rezultatais ir priešieškiniu, trumpą šių dokumentų apžvalgą klientui. Šios išlaidos grindžiamos 2016 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra ir 2017 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymu. Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą apskaičiuojamas užmokestis taikant koeficientą 0,1. Taip pat pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį už kitų, nei nurodyta šių Rekomendacijų 8.16 papunktyje, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) taikomas koeficientas 0,1. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2016 m. spalio 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 771,90 Eur. Taigi rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už šias advokato suteiktas teisines paslaugas sudaro 77,19 Eur už vieną atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo posėdžiui valandą ir kitų dokumentų rengimą (771,90 Eur × 0,1). Ieškovės atstovai išsamiai nedetalizavo, kiek laiko rengė laišką dėl taikos pasiūlymo, rengėsi teismo posėdžiui, užsakė visuomenės apklausą, rengė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susipažino su visuomenės apklausos rezultatais, susipažino su priešieškiniu, trumpai pristatė dokumentus klientui. Teisėjų kolegijos vertinimu, 1 080,66 Eur (77,19 Eur × 7 dok. / 2 val.) užmokesčio už aptariamas advokato suteiktas teisines paslaugas suma yra pakankama. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad teismo posėdis truko 48 minutes (nuo 9.03 val. iki 9.51 val.). Taigi už atstovavimą ieškovei 2016 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje maksimalus užmokestis sudarė 61,75 Eur. Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovės prašoma priteisti 2 913,68 Eur suma mažinama iki 1 142,41 Eur (1 080,66 Eur + 61,75 Eur).

45.       Trečia, ieškovė turėjo 750,58 Eur išlaidų už visuomenės apklausos tyrimo ataskaitos pateikimą teismui su paaiškinamuoju raštu, komunikaciją su klientu dėl bylos eigos, prašymo pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą parengimą, prašymo išreikalauti įrodymus iš muitinių parengimą ir išsiuntimą. Šios išlaidos grindžiamos 2017 m. vasario 14 d. sąskaita faktūra ir 2017 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymu. Kiek laiko užtruko minėti veiksmai, ieškovės atstovai nenurodė, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, 617,52 Eur (77,19 Eur (771,90 Eur (2016 m. spalio 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d.) × 0,1) × 4 dok. / 2 val.) užmokesčio už šias advokato suteiktas teisines paslaugas suma yra pakankama, atitinkamai prašoma priteisti 750,58 Eur suma mažinama iki 617,52 Eur.

46.       Ketvirta, UAB „Lukšių pieninė“ turėjo 2 057,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, duomenų apie eksportą analizę, jų palyginimą su muitinės duomenimis ir prašymo patikslinti duomenis parengimą muitinei. Šios išlaidos grindžiamos 2017 m. kovo 15 d. PVM sąskaita faktūra ir 2017 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį už atsiliepimą į priešieškinį taikomas koeficientas 2,5, todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus šio užmokesčio dydis yra 1 929,75 Eur (771,90 Eur (2016 m. spalio 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d.) × 2,5). Ieškovė nepateikė duomenų, kiek laiko analizavo duomenis apie eksportą, juos lygino su muitinės duomenimis ir rengė prašymą muitinei patikslinti duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, 231,57 Eur (77,19 Eur × 3 val.) užmokesčio dydis aptariamas advokato suteiktas teisines paslaugas yra pakankamas. Ieškovės turėtos išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti už šias advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalių užmokesčių dydžių, todėl 2 057,00 Eur priteisiami ieškovei iš atsakovės. 

47.       Penkta, ieškovė turėjo 1 345,99 Eur išlaidų už atsakovės pateiktų įrodymų analizę, komunikaciją su muitinės atstovais dėl pateiktos informacijos, papildomo prašymo išreikalauti įrodymus iš muitinės teismui parengimą, nuvykimą į teismą dėl teismo liudijimo išdavimo ir naujo prašymo muitinei parengimą. Šios išlaidos grindžiamos 2017 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra ir 2017 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymu. Pagal Rekomendacijų 8.18 papunktį už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus taikomas koeficientas 0,01. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017 m. sausio 1 d.– 2017 m. kovo 31 d.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 793,30 Eur. Taigi rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už du paklausimus muitinei sudaro 15,87 Eur (793,30 Eur × 0,01 × 2). Į prašomų priteisti išlaidų sumą (1 345,99 Eur) nepagrįstai įtrauktas advokato nuvykimas į teismą, kadangi ieškovės advokatui nebuvo būtinybės išvykti į kitą vietovę, nes registruota advokato darbo vieta ir teismo buveinės vieta yra Vilniuje, taip pat kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, kuriais reglamentuojamos tarnybinės komandiruotės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Rekomendacijų 8.6 papunktį už pareiškimą išduoti teismo įsakymą taikomas koeficientas 0,4. Taigi už prašymo išduoti teismo liudijimą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis sudaro 198,33 Eur (793,30 Eur × 0,25). Įvertinus nustatytas aplinkybes ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų, kokius įrodymus analizavo ir kiek laiko truko analizė bei komunikacija su muitinės atstovais, taip pat atsižvelgus į Rekomendacijas, spręstina ieškovės prašomą priteisti 1 345,99 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 214,20 Eur (15,87 Eur + 198,33 Eur).

48.       Šešta, UAB „Lukšių pieninė“ turėjo 1 270,05 Eur išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiui, susipažinimą su muitinės naujai pateiktais duomenimis, dokumentų, gautų iš atsakovės ir muitinės, analizę bei duomenų apie produktų eksportą sisteminimą. Šios išlaidos grindžiamos 2017 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra ir 2017 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymu. Taigi rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už vienos valandos pasirengimą teismo posėdžiui sudaro 79,33 Eur (793,30 Eur × 0,1), o už kitų teisinių paslaugų (susipažinimą su dokumentais, jų analizę ir sisteminimą) – 237,99 Eur (793,30 Eur × 0,1 × 3) (Rekomendacijų 8.20 papunktis). Atsižvelgus į tai, kad aptariamos ieškovės nurodytos išlaidos viršija Rekomendacijų 8 punkte nurodytus priteistinus maksimalius užmokesčio vienam advokatui dydžius ir ieškovė šių išlaidų nepagrindė, spręstina ieškovės prašomą priteisti 1 270,05 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 317,32 Eur (79,33 Eur + 237,99 Eur). 

49.       Septinta, ieškovė turėjo 588,80 Eur išlaidų už prašymo pateikti informaciją parengimą ir išsiuntimą juridiniams asmenims. Šios išlaidos grindžiamos 2017 m. birželio 27 d. sąskaita faktūra ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymu. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017 m. balandžio 1 d.–2017 m. birželio 30 d.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 822,80 Eur. Kiek prašymų, kokie prašymai ir kokiems juridiniams asmenims jie išsiųsti, nenurodyta, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 papunktyje, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą 82,28 Eur suma yra pakankama (822,80 Eur × 0,1). Dėl to ieškovės prašoma priteisti 588,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma taip pat mažinama iki 82,28 Eur. 

50.       Aštunta, UAB „Lukšių pieninė“ turėjo 351,01 Eur išlaidų už prašymo pridėti įrodymus parengimą ir pateikimą teismui. Šios išlaidos grindžiamos 2017 m. liepos 21 d. sąskaita faktūra ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymu. Kaip minėta, pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, taikomas koeficientas 0,4, todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už prašymo pridėti įrodymus parengimą ir pateikimą teismui sudaro 329,12 Eur (822,80 Eur × 0,4). Šaliai priteistino užmokesčio dydis negali viršyti Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas (Rekomendacijų 4 punktas). Kelių advokatų dalyvavimas nagrinėjamoje byloje nėra būtinas. Dėl to ieškovės prašoma priteisti 351,01 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 329,12 Eur.

51.       Devinta, ieškovė turėjo 424,71 Eur išlaidų už prašymo išreikalauti įrodymus parengimą ir pateikimą teismui ir atsakovės pateiktų dokumentų analizę. Šios išlaidos grindžiamos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita faktūra ir 2017 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017 m. liepos 1 d.–2017 m. rugsėjo 30 d.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 817,60 Eur. Atsižvelgus į tai, kad aptariamos ieškovės išlaidos nėra detalizuotos, ir vadovaujantis Rekomendacijomis, spręstina ieškovės prašomas priteisti 424,71 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 408,30 Eur (327,04 Eur (817,60 Eur × 0,4) + 81,26 Eur (817,60 Eur × 0,1) (Rekomendacijų 8.16 ir 8.20 papunkčiai). 

52.       Dešimta, taip pat UAB „Lukšių pieninė“ turėjo 1 314,42 Eur išlaidų už pasiruošimą teismo posėdžiui, atstovavimą teismo posėdyje ir patikslinto ieškinio rengimą. Šios išlaidos grindžiamos 2017 m. lapkričio 14 d. sąskaita faktūra ir 2018 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymu. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017 m. spalio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 838,70 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio informacinės pažymos duomenimis, šis posėdis truko 1.40 val. (nuo 13.16 val. iki 14.56 val.). Taigi už atstovavimą ieškovei 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdyje maksimalaus užmokesčio dydis sudarė 139,78 Eur. Kiek laiko ieškovės atstovas ruošėsi šiam teismo posėdžiui, nenurodyta, todėl vertinama, kad valandos laiko pakako (838,70 Eur × 0,1 = 83,87 Eur). Už patikslinto ieškinio parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 335,48 Eur (838,70 Eur × 0,4) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovės prašomos priteisti 1 314,42 Eur bylinėjimosi išlaidos irgi mažinamos iki 559,13 Eur (139,78 Eur + 83,87 Eur + 335,48 Eur).

53.       Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia priteisti ieškovei UAB „Lukšių pieninė“ iš atsakovės AB „Pieno žvaigždės“ iš viso 6 510,12 Eur (769,36 EUR + 1 142,41 Eur + 2 057,00 Eur + 214,20 Eur + 317,32 Eur + 82,28 Eur + 329,12 Eur + 408,30 Eur + 559,13 Eur + 631,00 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

54.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018 pateikė išaiškinimą dėl išlaidų, kitos šalies patirtų advokato pagalbai apmokėti, priteisimo iš pralaimėjusios šalies dydžio (mažinimo PVM suma). Šios nutarties 38 punkte teismas nurodė, jog teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą. Dėl to apeliantės teiginys, kad skundžiamame sprendime neatsižvelgta į aplinkybę, jog ieškovė į prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų sumas įtraukė ir PVM mokestį, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

55.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies tenkina atsakovės apeliacinį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo dalis, kuria priteista UAB „Lukšių pieninė“ iš AB „Pieno žvaigždės“ 12 631,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeičiama ir UAB „Lukšių pieninė“ iš atsakovės AB „Pieno žvaigždės“ priteisiama       6 510,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo dalis, kuria priteista UAB „Lukšių pieninė“ iš AB „Pieno žvaigždės“ 14 690,24 Eur turtinės žalos atlyginimas, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56.       Iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei AB „Pieno žvaigždės“ proporcingai jos tenkintų reikalavimų daliai (50 proc.) priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos: 165,50 Eur už apeliacinio skundo pateikimą sumokėto žyminio mokesčio bei advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų atitinkamų maksimalių priteistinų dydžių, t. y. (1 359,50 Eur × 50 proc.) 679,75 Eur, iš viso – 845,25 Eur (165,50 Eur + 679,75 Eur). 

57.       Ieškovei UAB „Lukšių pieninė“ proporcingai jos tenkintų reikalavimų daliai (50 proc.) taip pat priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės 3 146,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad nurodytos ieškovės patirtos išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje patvirtintą maksimalų atlygintinų išlaidų dydį, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais šių išlaidų dydis mažintinas iki 1 100,00 Eur ir priteistina 550,00 Eur (1 100,00 Eur × 50 proc. = 550,00 Eur).

58.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017).

59.       Nagrinėjamu atveju, paskirsčius ieškovės ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, piniginės sumos priteistinos tiek ieškovei iš atsakovės, tiek ir atsakovei iš ieškovės. Tokiu atveju, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, atliktinas šioms šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymas (845,25 Eur – 550,00 Eur), po kurio iš ieškovės atsakovei priteistina 295,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia priteisti ieškovei UAB „Lukšių pieninė“ iš atsakovės AB „Pieno žvaigždės“ iš viso 6 214,87 Eur (6 510,12 Eur – 295,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 

 

n u t a r i a :

 

        Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Lukšių pieninė“ iš akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ priteistas 14 690,24 Eur turtinės žalos atlyginimas, palikti nepakeistą.

        Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Lukšių pieninė“ iš akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ priteista 12 631,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lukšių pieninė“, juridinio asmens kodas 30010607, iš atsakovės akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“, juridinio asmens kodas 124665536, 6 214,87 Eur (šešis tūkstančius du šimtus keturiolika eurų ir 87 centus) bylinėjimosi išlaidų.

 

 

Teisėjai                                                        Kazys Kailiūnas

 

 

                                                                Antanas Rudzinskas

 

 

                                                                Egidija Tamošiūnienė

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • 2A-289/2014
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-3-477-684/2015
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • e2-1140-823/2018
  • e2-1189-798/2018
  • 3K-3-207-313/2015
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • e3K-3-53-684/2017