Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-676-2013].docx
Bylos nr.: 3K-3-676/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
bankrutavęs "Prof-T" 300875834 atsakovas
"Lintera" 156609848 Ieškovas
Kategorijos:
1. BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
1.2. Bylos dėl individualių darbo santykių
1.2.13. Bylos dėl materialinės atsakomybės
1.2.13.12. dėl žalos, atsiradusios dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo, atlyginimo
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.6. Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
2.3. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.3. Civilinių teisių objektai, jų rūšys:
2.1.3.8. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
2.2. Asmenys
2.2.2. Juridiniai asmenys:
2.2.2.12. Juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas
2.5. Prievolių teisė
2.5.10. Civilinė atsakomybė:
2.5.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos:
2.5.10.2.4. Žala:
2.5.10.2.4.1. Turtinė žala
2.5.10.2.4.2. Neturtinė žala
2.5.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys:
2.5.10.5.2. Deliktinė atsakomybė:
2.8. Konkurencijos teisė ir vartotojų teisių apsauga bei gynimas
2.8.1. Konkurencijos teisė
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.1. Žyminis mokestis:
3.1.7.1.4. Žyminio mokesčio mokėjimas
3.1.7.4. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
3.1.7.5. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.4. Ieškinio priėmimas
3.1.14.7. Ieškinio dalyko arba pagrindo keitimas
3.1.14.8. Atsisakymas priimti ieškinį:
3.1.14.8.5. Atsisakymas priimti ieškinį, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.1.18.2. Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
3.1.18.6. Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.1. Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
3.2.1.3. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.10. Įrodymų užtikrinimas
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.4. Galutinis sprendimas
3.2.6.8. Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.6. Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
3.3.2. Atskirieji skundai:
3.3.2.1. Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
3.3.2.5. Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
3.4.2. Įmonių bankrotas:
3.4.2.8. Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. 3K-3-676/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01956-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.12; 22.8; 89; 114.11 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

 

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lintera“ ir atsakovo L. G. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lintera“ ieškinį atsakovams L. G., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Profit-T“ ir atsakovo L. G. priešieškinį ieškovui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

              Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir pažeidus juridinio asmens dalykinę reputaciją, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 295 238 Lt nuostolių, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Jis nurodė, kad atsakovas L. G. nuo 2002 m. balandžio 1 d. dirbo ieškovo Įrankių skyriaus vadovu ir darbo sutartimi buvo įsipareigojęs neatskleisti įmonės komercinių paslapčių, kuriomis buvo pripažinti duomenys apie finansinių operacijų, ūkinės ir kitokios ieškovo veiklos vykdymo būdus, gamybos bei prekių pardavimo procesus, būdus ir metodus, paslaugų teikimą, darbų vykdymą, finansinių–ūkinių, gamybinių, prekybinių ir kitų ieškovo operacijų įgyvendinimo metodus ir turinį, prekių gamybos, darbų atlikimo, suteiktų paslaugų apimtis, klientus ir kitus ieškovo verslo partnerius, sudaromų ar sudarytų sutarčių bei kontraktų sąlygas bei kita informacija. 2007 m. birželio 14 d., atsakovui dirbant ieškovo įmonėje, jo iniciatyva įsteigta bendrovė BUAB „Proftorque“ (šiuo metu – BUAB „Prof-T“), kuri ėmė vykdyti tokią pačią kaip ieškovo veiklą. Atsakovas L. G., veikdamas atsakovo BUAB „Prof-T“ interesais, naudojosi ieškovo jam suteiktomis darbo priemonėmis, automobiliu bei telefonu; perdavė BUAB „Prof-T“ visą turimą informaciją, susijusią su klientu „Belaruskalij“, ieškovo vardu dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir, jam nežinant, derino su konkurentais BUAB „Prof-T“ bei UAB „Frezlitus“ viešųjų pirkimų konkursų sąlygas, tarp jų –  prekių kainas. Ieškovas nelaimėjo nė vieno viešojo pirkimo konkurso, kuriame dalyvavo BUAB „Prof-T“. 2007 m. gruodžio 18 d. atsakovas L. G. tapo BUAB „Prof-T“ akcininku, 2009 m. sausio 5 d. – vadovu. Ieškovo ir atsakovo L. G. sudaryta darbo sutartis atsakovo prašymu nutraukta 2008 m. kovo 7 d. Nutraukus darbo sutartį, atsakovas L. G. ir toliau elgėsi nesąžiningai – laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 5 d. iki 2008 m. kovo 31 d. visi skambučiai, skirti ieškovui, buvo nukreipiami atsakovui.

Atsakovas BUAB „Prof-T“ neteisėtu būdu iš atsakovo L. G. gautą informaciją naudojo savo ūkinėje veikloje, nesąžiningai konkuravo rinkoje ir padarė ieškovui žalos. Jos dydžiui nustatyti                         J. D. S. audito konsultacinė firma 2011 m. vasario 25 d. atliko ekspertizę. Ji atlikta taikant objektyvųjį žalos apskaičiavimo metodą, remiantis BUAB „Prof-T“ pateiktais finansiniais–buhalteriniais dokumentais už 2007 m. birželio 14 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Ieškovo 2007 ir 2008 m. patirta žala apskaičiuota iš atsakovo BUAB „Prof-T“ gautų pajamų atėmus darbo užmokesčio sąnaudas ir pelno mokestį, ir yra 295 238 Lt.

Be to, ieškovo teigimu, atsakovai pablogino jo dalykinę reputaciją. 2008 m. sausio 21 d. atsakovas L. G. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovo ilgamečiam partneriui firmai AG DRONCO elektroninį laišką, kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. kad ieškovo įmonėje nėra vadybininko, prekiaujančio įrankiais Vilniaus filiale, patvirtino kito darbuotojo – R. G. – elektroniniame laiške išdėstytus faktus, jog ieškovo partneris AG BOSCH REXROTH nori nutraukti su ieškovu sutartį, nes jau keturi mėnesiai niekas nedirba su šia produkcija, taip pat kad ieškovas ketina firmą FEIN pakeisti kita firma AL-KO. Ieškovo partneris AG DRONCO suabejojo ieškovo patikimumu ir tai turėjo įtakos ieškovo veiklai; jis turėjo imtis veiksmų, kad atgautų partnerio pasitikėjimą.

Ieškovas, nustatęs, kad jo vardu atsakovas L. G. nesąžiningai dalyvavo viešuosiuose pirkimuose (sudarydamas draudžiamus susitarimus), kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydamas pradėti tyrimą dėl nesąžiningų susitarimų sudarymo. Atsakovas BUAB „Prof-T“ Konkurencijos tarybai skirtame rašte pateikė nepagrįstus teiginius, kad ieškovas nepateikė visos informacijos apie draudžiamus susitarimus ir kad juose dalyvauja nuo 2003 metų. Ieškovo nuomone, šie teiginiai sudarė pagrindą konkurencijos pažeidimo tyrėjams suabejoti ieškovo sąžiningumu bei siekiu bendradarbiauti, buvo atliktas papildomas atsakovo BUAB „Prof-T“ pateiktų dokumentų tyrimas. Kadangi informacija apie tyrimą bei Konkurencijos tarybos 2010 m. vasario 18 d. nutarimą buvo skelbiama viešai, atsakovų neteisėti veiksmai, įtraukiant ieškovą į teisės aktus pažeidžiančią veiklą, buvo paviešinti visuomenėje, apie tai sužinojo tiek įmonės partneriai, tiek klientai, dauguma jų suabejojo ieškovo patikimumu, t. y. buvo pakenkta ieškovo dalykinei reputacijai. Dėl to ieškovui priteistinas iš atsakovų 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Priešieškiniu atsakovas L. G. prašė priteisti iš ieškovo 230 403,96 Lt turtinės ir                 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas. Atsakovas priešieškinį grindė tuo, kad, Kauno apygardos teismui nagrinėjamoje byloje ieškovo prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, 2009 m. gruodžio 7 d. areštuotas atsakovui BUAB „Prof-T“ priklausantis turtas ir lėšos, todėl įmonė negalėjo vykdyti veiklos ir jai buvo iškelta bankroto byla. Be to, dėl ieškovo neteisėtų veiksmų buvo pakenkta tiek bendrovės, tiek jos vadovo – atsakovo          L. G. – dalykinei reputacijai.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

 

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 211 000 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, tarp jų – iš atsakovo L. G. elektroninio pašto rašytus elektroninius laiškus ieškovo konkurentams, konstatavo, kad jie patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovas L. G., dirbdamas pas ieškovą ir vienerius metus po to, kai buvo nutraukta darbo sutartis, naudojosi komercinę paslaptį sudarančia informacija (duomenimis apie klientus, pirkimo sąlygas, reikiamus parengti dokumentus, įtvirtinimo raštus, dokumentų pavyzdžius) ir ją perdavė atsakovui BUAB „Prof-T“, kuris šią naudojo ūkinėje veikloje, taip nesąžiningai konkuruodamas rinkoje. Pasisakydamas dėl atsakovo L. G. argumento, kad elektroniniuose laiškuose nėra jo parašo, todėl jie nėra tinkamas įrodymas byloje, teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad nurodytus laiškus rašė atsakovas L. G., patvirtina kiti byloje pateikti įrodymai ir aplinkybės – Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas, UAB „Omnitel“ telefono skambučių išklotinė, tai, jog L. G. buvo BUAB „Proft-T“ akcininkas, iš firmos AG DRONKO ieškovui persiųstas laiškas, gautas iš atsakovo.

Spręsdamas dėl ieškovui priteistino žalos dydžio, teismas nurodė, kad šiuo atveju netaikytinas nei J. D. S. audito konsultacinės firmos 2011 m. vasario 25 d. atliktoje ekspertizėje taikytas objektyvusis (žalos dydį apskaičiuojant pagal atsakovo BUAB „Proft-T“ uždirbą pelną, dalyvaujant viešuosiuose konkursuose ir iš kitų susitarimų su buvusiais ieškovo klientais), nei atsakovų nurodytas subjektyvusis žalos apskaičiavimo metodas (žalos dydį apskaičiuojant tik atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus). Teismo nuomone, neįmanoma nustatyti, kiek ieškovas prarado užsakovų dėl atsakovo L. G. kaltės, o kiek – dėl užsakovų bankroto, krizės, geresnių sąlygų jiems iš kitų įmonių pasiūlos ir kt. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas negali tiksliai įrodyti priteistinų nuostolių dydžio, todėl, vadovaudamasis teismui suteikta prerogatyva nustatyti žalos dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), konstatavo, jog ieškovui už atsakovų neteisėtais veiksmais 2007–2008 metais padarytą žalą priteistina 211 000 Lt.

Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, teismas nustatė, kad  atsakovas L. G. paskleidė apie ieškovą melagingus duomenis jo partneriui AG DRONCO (nurodė, kad ieškovo įmonėje nėra vadybininko, prekiaujančio įrankiais Vilniaus filiale; patvirtino R. G. elektroniniame laiške išdėstytus faktus, jog ieškovo partneris AG BOSCH REXROTH nori nutraukti su ieškovu sutartį, nes jau keturi mėnesiai niekas nedirba su šia produkcija, patvirtino informaciją apie tai, kad ieškovo įmonės direktorius ketina firmą FEIN pakeisti firma AL-KO). Be to, atsakovas BUAB „Prof-T“ 2009 m. gruodžio 2 d. Konkurencijos tarybai pateikė „Nuomonę apie atliktą tyrimą“, kuriame teigia, kad ieškovas nepateikė visos informacijos apie draudžiamus susitarimus, kuriuose jis dalyvavo ir kad juose dalyvauja nuo 2003 metų. Visi šie teiginiai neįrodyti. Teismas šiuo įrodymus vertino kaip atsakovų tyčinį veiksmą, skirtą ieškovo dalykinei reputacijai pabloginti: skleisdami tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo tiesioginį konkurentą, atsakovai siekė įgyvendinti savo komercinius tikslus, finansinės naudos sau bei savo įmonei. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovui priteistinas iš atsakovų 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas konstatavo, kad atsakovas        L. G. neįrodė, jog ieškovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, lėmusius atsakovo BUAB „Prof-T“ bankrotą, taip pat jo ir bendrovės dalykinės reputacijos pablogėjimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo L. G. apeliacinius skundus, 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui iš atsakovų 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir šią ieškinio dalį atmetė; pakeitė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė ieškovui iš kiekvieno atsakovo po 2610 Lt žyminio mokesčio; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija netenkino atsakovo L. G. prašymo priimti į bylą jo užsakymu 2011 m. gruodžio 12 d. atliktos ekspertizės aktą, nurodydama, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas jau pirmosios instancijos teismui; atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė kilo tik tada, kai atsakovas sužinojo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi ieškovo pateikta J. D. S. audito konsultacinės firmos 2011 m. vasario 25 d. ataskaita apie faktinius pastebėjimus, nes apie šios pateikimą atsakovas žinojo dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, po jos pateikimo dar vyko keturi teismo posėdžiai, per kuriuos jis turėjo galimybę teikti visus pageidaujamus įrodymus; be to, atsakovo užsakymu ekspertizė atlikta po bylos išnagrinėjimo, tai reiškia, kad ekspertui nebuvo pateikti bylos duomenys.

Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovo L. G. apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.116 straipsnio 1 dalį, nes komercine paslaptimi laikė informaciją apie pirkimo sąlygas, reikiamus parengti dokumentus, patvirtinimo raštus bei ieškovo dokumentų pavyzdžius, kurie nesudaro komercinės paslapties, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo L. G. ir atsakovo BUAB „Prof-T“ bendradarbiavimas neapsiribojo informacijos apie viešųjų pirkimų sąlygas perdavimu, buvo bendradarbiaujama ir kitose srityse. Be to, informacijos apie viešuosius pirkimus atskleidimas konkurentui reiškia duomenų apie siekiamus sudaryti susitarimus, jų sudarymo sąlygas atskleidimą, o tokių duomenų atskleidimas pagal ieškovo ir atsakovo L. G. sudarytą darbo sutartį buvo draudžiamas. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas CK 1.116 straipsnio nuostatų tiesiogiai neaptarinėjo, jas vertino tiek, kiek buvo reikalinga atsakovų deliktinei atsakomybei nustatyti.

Spręsdama dėl atsakovo L. G. apeliacinio skundo argumento, kad ieškovas neįrodė didelės dalies rinkos praradimo ir atsakovų veiksmų (pabloginant ieškovo dalykinę reputaciją ar atskleidžiant komercinę paslaptį) priežastinio ryšio, pagrįstumo, teisėjų kolegija nurodė, kad vien konkuruojančios bendrovės (atsakovo BUAB „Prof-T“) įkūrimas per se nereiškia žalos kitam konkurentui (ieškovui) padarymo, tačiau šiuo atveju atsakovas L. G. pripažįsta, jog dalis buvusių ieškovo pirkėjų pirko iš BUAB „Prof-T“, be to, šios bendrovės nesąžiningumo faktas nustatytas ir Konkurencijos tarybos, todėl konstatuotinas atsakovų neteisėtų veiksmų bei ieškovui padarytos žalos priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas L. G. pripažįsta, jog 2007 m. BUAB „Prof-T“ pajamos iš pardavimų tiems patiems (ieškovo ir BUAB „Prof-T“) pirkėjams buvo 103 808 Lt, 2008 m. – 194 567 Lt, t. y. beveik padvigubėjo, nors ieškovo pajamos iš pardavimų krito, t. y. nepaisant kitų galimų objektyvių priežasčių, ieškovo veiklos rodikliai prastėjo ir dėl BUAB „Prof-T“ veiklos, o civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007).

Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo L. G. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl ieškovui priteistinas 211 000 Lt turtinės žalos atlyginimas, tačiau, atsižvelgdama į tai, jog priteistas žalos atlyginimas sudaro 47 proc. atsakovo BUAB     „Prof-T“ 2007–2008 m. gauto grynojo pelno (447 077 Lt), ir į neteisėtus atsakovo veiksmus, siekiant perimti ieškovo klientus, patvirtinančias aplinkybes, sprendė, kad nurodyta žalos atlyginimo suma nevertintina kaip nepagrįsta.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovui priteistos neturtinės žalos, pažymėjo, kad atsakovo L. G. elektroniniai laiškai buvo skirti tik vienam ieškovo partneriui, todėl juose pateikta informacija nepaskleista plačiai. Byloje nėra duomenų, kad ši informacija turėjo neigiamą įtaką ieškovo ir laiške nurodytos įmonės bendradarbiavimui, taip pat kad tokio pobūdžio informacija būtų buvusi perduota kitiems partneriams ar pirkėjams ir sukėlusi kokius nors padarinius. Net ir sprendžiant, kad atsakovas L. G. siekė pabloginti ieškovo dalykinę reputaciją, tokie jo veiksmai vertintini kaip nesąžininga konkurencija, o už tai atsakovams pritaikyta turtinė atsakomybė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos padarymo ir dėl atsakovo BUAB „Prof-T“ Konkurencijos tarybai pateikto rašto, kuriame atsakovas nurodė apie ieškovo nenurodytus, atsakovo nuomone, neteisėtai laimėtus konkursus ir reikalavo atnaujinti tyrimą ieškovui. Dėl šio rašto turinio tyrimas nebuvo išplėstas ir buvo atliekamas tik pagal ieškovo nurodytus faktus. Kadangi Konkurencijos tarybos kompetencija yra draudžiamų susitarimų nustatymas, tai BUAB „Prof-T“ turėjo teisę pateikti savo nuomonę ir argumentus tiriamais klausimais. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad neturtinė žala ieškovui priteista nepagrįstai.

Pasisakydamas dėl atsakovų apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus (elektroniniai laiškai nėra tinkama įrodinėjimo priemonė, Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga susijusi tik su viešaisiais pirkimais ir nepatvirtina nesąžiningos konkurencijos veiksmų privačiame sektoriuje, auditorės J. D. S. ataskaita apie faktinius pastebėjimus negali būti laikoma ekspertine išvada), teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė ne vienu konkrečiu įrodymu, bet jų visuma. Atsakovas         L. G. neginčijo, kad elektroninis susirašinėjimas vyko iš jo pašto, todėl nėra  pagrindo spręsti, jog daugkartinį susirašinėjimą iš jo pašto vykdė nežinomi asmenys. Konkurencijos tarybos medžiaga vertintina kaip dalis (viešuosiuose pirkimuose) nesąžiningos konkurencijos veiksmų visumos. Auditorės ataskaitos kaip ekspertizės įvertinimas nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes ji gali būti vertinama kaip paprastas rašytinis įrodymas.

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

              Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Dėl teisės į dalykinės reputacijos apsaugą. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo L. G. rašytus elektroninius laiškus partneriui AG DRONCO kaip nesudarančius pagrindo konstatuoti kasatoriaus dalykinės reputacijos pažeidimo, nesilaikė  kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei pažeidė CK 2.24 straipsnio nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; asmeniui, kurio veikla „normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesai požiūriu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, jog teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, o kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB TEO LT v. bendrovė „Tele-3“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2012). Apeliacinės instancijos teismas atsakovo L. G. išsakytas tikrovės neatitinkančias žinias vertino kaip nesąžiningą konkurenciją, už kurią atsakovams buvo pritaikyta turtinė atsakomybė. Kasatoriaus nuomone, taip pažeidžiama jo teisė į dalykinės reputacijos gynimą. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, kad atsakovas L. G. bendravo tik su vienu partneriu ir informacija nebuvo paskleista plačiau, todėl nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos padarymo, neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, jog tai buvo ilgametis kasatoriaus partneris, kuriam nusprendus nedirbti su kasatoriumi, jis būtų netekęs daugumos savo klientų, kartu ir pajamų. Teismas neatsižvelgė į paskleistos informacijos specifiką ir ginčo pobūdį, t. y. komercinius–prekybinius santykius.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai reikalavo, kad kasatorius įrodytų realius neigiamus padarinius, nes kasatorius vertintinas kaip asmuo, vykdantis „normalią“ veiklą, kuri neturi poveikio viešajam interesui, todėl neprivalo įrodinėti neigiamų faktinių padarinių, tokių kaip finansiniai nuostoliai ir kt. Įrodinėjant dalykinės reputacijos pažeidimą, pakanka nustatyti, kad dėl paskleistos informacijos sumažėjo teigiamas juridinio asmens vertinimas.

Kasatoriaus nuomone, vertinant atsakovo BUAB „Prof-T“ Konkurencijos tarybai pateiktą raštą, reikšminga pirmosios instancijos teismo išvada, kad jame išdėstyti argumentai, o ne nuomonė. Šis raštas buvo paskelbtas viešuose teismo posėdžiuose Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Informacija apie tyrimą bei priimtą Konkurencijos tarybos nutarimą buvo viešai paskelbta Konkurencijos tarybos tinklalapyje, taip pat internetiniuose portaluose delfi.lt, balsas.lt, infolex.lt, valstybeszinios.lt. Atsakovų neteisėti veiksmai, įtraukiant kasatorių į teisės aktus pažeidžiančią veiklą, buvo paviešinti platiems visuomenės sluoksniams, apie tai sužinojo tiek kasatoriaus partneriai, tiek ir klientai, dauguma jų suabejojo kasatoriaus patikimumu, prašė jo paaiškinti, kodėl susidarė tokia situacija. Kasatoriaus teigimu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad jam buvo padaryta neturtinės žalos, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė.

 

Atsakovas L. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti kasatoriaus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos kasatoriui priteisimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus: juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl, be aptartų klausimų, teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvą juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: paskleistos informacijos paplitimo mastą, poveikį ir realiai patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010). Kadangi kasatoriaus ir AG DRONCO bendradarbiavimas tęsiasi, tai apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius dėl nurodytų atsakovo L. G. paskleistų duomenų nepatyrė realios žalos.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsakovo pateiktos nuomonės apie atliktą tyrimą nevertino kaip sukėlusios žalos ieškovo dalykinei reputacijai, nes ji neatitiko CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Konkurencijos tarybai skirta nuomonė nebuvo vieša, ji nelietė ieškovo dalykinės reputacijos, taigi, nepasiekė reikiamo adresato, t. y. nei ieškovo partnerių, nei klientų (CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma suponuoja išvadą, kad dalykinė praktika egzistuoja tik sutartiniuose santykiuose, kai subjektai yra sutarties šalys).

Kasatoriaus nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje AB TEO LT v. UAB „Tele-3“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2012, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl nurodytoje nutartyje pateikti išaiškinimai netaikytini šioje byloje. Aplinkybės, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, t. y. dėl atsakovo paskleistos tikrovę neatitinkančios ir kasatoriaus dalykinę reputaciją žeminančios informacijos, jo patirtų nepatogumų, pažeminimo partnerių bei klientų akyse, neįrodytos.

 

Kasaciniu skundu atsakovas L. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas jo apeliacinis skundas, panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo, nustatant komercinės paslapties turinį. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad kasatorius pasinaudojo ieškovo komercine paslaptimi, ją perduodamas tretiesiems asmenims, pažeidė CK 1.116 straipsnio 1 dalį, nes komercine paslaptimi laikė informaciją apie pirkimo sąlygas, reikiamus parengti dokumentus, patvirtinimo raštus bei ieškovo dokumentų pavyzdžius, kurie nesudaro komercinės paslapties. Nors kasatorius nurodė šiuos argumentus apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas į juos neatsižvelgė, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas CK 1.116 straipsnio nuostatų tiesiogiai neaptarinėjo, jas vertino tik deliktinės atsakomybės normų taikymo kontekste. Kasatoriaus darbo sutarties 5 skyriuje, kurį neva pažeidė kasatorius, nurodytas toks sąrašas duomenų, kurių dalis negalėjo būti laikoma komercine paslaptimi dėl jos prieinamumo tretiesiems asmenims (pvz.: buhalterio balanso duomenys, finansiniai rezultatai, pelnas, nuostoliai), dalis duomenų kasatoriui buvo neprieinama.

2. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo, nustatant priežastinį ryšį. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo atsakovų neva neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos priežastinį ryšį, taip pažeidė CK 6.247 straipsnio normas. Ieškovas neįrodė, kad didelę dalį rinkos, klientų ir partnerių jis prarado dėl pablogėjusios dalykinės reputacijos ar neteisėtai perduotos komercinės paslapties. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad vien konkuruojančios bendrovės (atsakovo BUAB „Prof-T“) įkūrimas per se nereiškia žalos kitam konkurentui (ieškovui) padarymo, vis dėlto nepagrįstai sprendė, jog tai, kad dalis buvusių ieškovo pirkėjų pirko iš atsakovo BUAB „Prof-T“ ir kad Konkurencijos taryba nustatė jo nesąžiningos konkurencijos veiksmus, sudaro pagrindą spręsti, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovui atsiradusios žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų. Kasatoriaus nuomone, tokia išvada prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam sąžiningos konkurencijos laisvės principui. Tai, kad kasatorius pripažino, jog dalis buvusių ieškovo pirkėjų pirko iš atsakovo BUAB „Prof-T“, nebūtinai reiškia nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pirkėjai galėjo jį pasirinkti dėl įvairių priežasčių, pvz., geresnės produkcijos, terminų laikymosi ir kt. Be to, bylą nagrinėję teismai netyrė kasatoriaus pateiktų argumentų ir dokumentų, kad iš ieškovo nurodytų šešiasdešimt trijų įmonių, kurių pardavimai sumažėjo dėl neva atsakovo BUAB „Prof-T“ veiklos, šešios yra bankrutavusios, tik septynios patvirtino pirkusios iš atsakovo BUAB „Prof-T“ 2007–2008 m. Dvidešimt keturios įmonės nepateikė atsakymo į kasatoriaus paklausimą dėl pirkimų 2007–2008 m., tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo įpareigoti jas šiuos atsakymus pateikti, todėl kasatorius prarado galimybę įrodyti, jog ieškovo prekybos apimtis 2007–2008 metais sumažėjo ne dėl kasatoriaus nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Iš trisdešimt dviejų į paklausimus atsakiusių įmonių tik keturios įmonės patvirtino, kad pirko iš atsakovo BUAB „Prof-T“, ir tik trys – kad pirko 2007–2008 metais.

3. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, nustatant turtinės žalos dydį, taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl ieškovui iš atsakovų priteistinas 211 000 Lt turtinės žalos atlyginimas, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, paliko šią teismo sprendimo dalį nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad dėl neva atsakovo parduotų prekių keliems ieškovo klientams, ieškovui padaryta žalos, kuri sudaro 47 proc. atsakovo BUAB „Prof-T“ 2007–2008 m. gauto grynojo pelno. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų didesnę sumą nei pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas per 2007–2008, kai Lietuvoje buvo krizė, būtų galėjęs uždirbti 211 000 Lt grynojo pelno. Be to, bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo pajamas sudaro pajamos iš įvairių skyrių, tačiau kaip įrodymą apie rentabilumo sumažėjimą ieškovas teikė bendrą visos įmonės finansinių rodiklių apskaičiavimą, nors turėjo vertinti tik Įrankių skyriaus, kuriame dirbo kasatorius, rentabilumo rodiklius. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nė viena šalis tinkamai neįrodė ieškovo patirtos turtinės žalos dydžio, turėjo paskirti teismo ekspertizę, o apeliacinės instancijos teismas – skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir išsamiai ištirti su žalos dydžiu susijusias faktines aplinkybes.

4. Dėl naujų įrodymų pridėjimo. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti vertinti kasatoriaus užsakymu D. L. 2011 m. gruodžio 12 d. atliktos ekspertizės aktą, neskirdamas žodinio bylos nagrinėjimo, neužtikrino kasatoriaus teisės į tinkamą procesą, neišsiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, todėl pažeidė CPK 8 straipsnio, 265, 314 straipsnių nuostatas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasatoriaus teigimu, būtinybė pateikti eksperto išvadą atsirado tik pasibaigus procesui pirmosios instancijos teisme, nes tik gavus šio teismo sprendimą paaiškėjo, kad J. D. S. audito konsultacinės firmos 2011 m. vasario 25 d. ataskaita įvertinta kaip ekspertinė išvada.

5. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus:

5.1. Dėl elektroninių laiškų, kaip neleistinos įrodinėjimo priemonės. Elektroniniai laiškai, kuriais rėmėsi teismas, grįsdamas kasatoriaus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, negali būti laikoma leistina įrodinėjimo priemone, nes jie nepatvirtinti elektroniniu parašu ir nėra galimybės identifikuoti elektroninį laišką siuntusio asmens. Kiti įrodymai – Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, telefoninių skambučių išklotinė ir AG DRONCO persiųstas laiškas – nepatvirtina kasatoriaus nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

5.2. Dėl Konkurencijos tarybos tyrimo duomenų. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad aplinkybes apie nesąžiningos konkurencijos veiksmus patvirtino ir 2010 m. vasario 18 d. Konkurencijos tarybos Kartelių skyriaus nutarimas Nr. 2S-6. Konkurencijos tarybos tyrimo objektas buvo susijęs tik su viešaisiais pirkimais, dėl kurių atsakovas BUAB „Prof-T“ jau yra nubaustas, todėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų privačiame sektoriuje jos nutarimas nepatvirtino.

5.3. Dėl J. D. S. audito konsultacinės firmos 2011 m. vasario 25 d. ataskaitos apie faktinius pastebėjimus. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai J. D. S. audito konsultacinės firmos 2011 m. vasario 25 d. ataskaitą apie faktinius pastebėjimus įvertino kaip ekspertinę išvadą. Ataskaitoje pateikti pastebėjimai yra subjektyvūs, ji nėra atlikta teismo pavedimu, ją atlikusi auditorė nėra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą.

6. Dėl atsakovo BUAB „Prof-T“ pažeistų teisių. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatęs CPK 266 straipsnyje ir 329 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintus absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus: į bylą trečiaisiais asmenimis nebuvo įtraukti atsakovo BUAB „Prof-T“ akcininkai, kurie turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi – iki bankroto bylos iškėlimo ši byla turėjo įtakos akcijų vertei, o iškėlus bankrotą – likusio įmonės turto vertei; to nepadaręs, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį.

 

Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti kasatoriaus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl komercinės paslapties atskleidimo. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo teiginiais, kad kasatorius neatskleidė ieškovo komercinės paslapties. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal šią įstatymo normą informacijos pripažinimą paslaptimi sprendžia jos savininkas. Jis, vadovaudamasis komercijos interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Dėl to atsakovas neturėjo teisės atskleisti arba pasinaudoti komercinėje veikloje ieškovo informacija, kurią ieškovas pripažino komercine paslaptimi. Bylą nagrinėję teismai ieškovo komercine paslaptimi laikė informaciją apie viešųjų pirkimų sąlygas, reikiamus paruošti dokumentus, patvirtinimo raštus, informaciją apie tai, su kokiomis partnerių prekėmis ieškovas dalyvaus konkursuose, prekių kainas, antkainį ir nuolaidas, sudarytus bei siekiamus sudaryti kontraktus, jų sudarymo sąlygas, taip pat apie ieškovo partnerius ir klientus, pardavimus.

2. Dėl priežastinio ryšio nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir ieškovo nuostolių priežastinio ryšio nustatymas yra fakto klausimas. Civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje         B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės        8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Bylą nagrinėję teismai, įvertinę visas faktines bylos aplinkybes, nustatė, kad dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovas prarado dalį pajamų, labai sumažėjo ieškovės veiklos apimtys, o atsakovai, nesąžiningai konkuruodami, gavo naudos, kuri vertintina kaip ieškovo nuostoliai. Ieškovo pajamų sumažėjimą nulėmė tai, kad dalį ieškovo klientų ir partnerių perėmė atsakovas BUAB „Prof-T“. Byloje nustatyta, kad kasatorius nuo BUAB „Prof-T“ įsteigimo 2007 m. birželio 14 d. iki 2008 m. kovo 7 d., dar dirbdamas pas ieškovą, rengė užsakymus ir BUAB „Prof-T“, ir ieškovui, geresnes pardavimo sąlygas siūlydamas BUAB „Prof-T“ vardu, todėl ieškovas neturėjo galimybių laimėti konkursų ir gauti pajamų. BUAB  „Prof-T“ uždirbo pajamų, nepatirdamas jokių papildomų išlaidų, susijusių su pardavimais. Atsakovai teismui pateikė BUAB „Prof-T“                2007–2008 m. PVM sąskaitų faktūrų registrus, kurie patvirtina, su kokiais konkrečiai klientais atsakovas BUAB „Prof-T“ vykdė ūkinękomercinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis sąrašuose nurodytų pirkėjų yra ieškovo klientai, ieškovo nuomone, akivaizdu, jog jie buvo perimti kasatoriui apie juos pateikus informaciją atsakovui BUAB „Prof-T“. Dėl to bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė priežastinį ryšį.

3. Dėl naujų įrodymų pridėjimo. Kasatorius, žinodamas, kad ieškovas žalos dydį įrodinėja   J. D. S. audito konsultacinės firmos parengtos ataskaitos pagrindu, turėjo galimybę kreiptis į ekspertą bei atlikti ekspertizę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme arba pasikviesti ekspertą į posėdį įstatymų nustatyta tvarka, kaip atsakovų prašymu į teismo posėdį buvo pakviesta J. D. S., kuri atsakė į atsakovų klausimus.

4. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Ieškovo nuomone, kasatorius, teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino įrodymus, pateikia argumentus ne dėl įrodymų taisyklių pažeidimo, bet dėl įrodymų, kurių tyrimas yra fakto klausimas, turinio. Kasacinis teismas faktų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Iš bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų motyvuojamosios dalies matyti, kad teismai išvadas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo padarė ne konkretaus įrodymo pagrindu, bet ištyrę ir įvertinę įrodymų visumą.

5. Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Ieškovo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, nes nagrinėjamoje byloje jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl BUAB „Prof-T“ akcininkų teisių, pareigų ar teisinio statuso. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai neatsakyta į visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nėra pagrindas panaikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

              Dėl komercinės paslapties sampratos

 

              Ūkio subjektai, siekdami sėkmingai veikti ir konkuruoti rinkoje, renka bei naudoja įvairaus pobūdžio informaciją (apie siūlomą produkciją, jos gamybos ir (ar) pardavimo metodus, galimus ir esamus klientus, kt.) ir gali būti suinteresuoti, kad ši informacija (ar jos dalis) nebūtų perduodama tretiesiems asmenims. Civilinėje teisėje ūkio subjekto teisė apsaugoti nuo išviešinimo jo verslo veiklai reikšmingą informaciją pripažįstama ir ginama komercinę (gamybinę) paslaptį reglamentuojančių nuostatų. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant pirmiau pateiktą komercinės (gamybinės) paslapties apibrėžtį, nurodyta, kad tam, jog informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) ji turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę; 3) informacija turi būti saugoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje      G. V. v. UAB „Jurby Water Tech“, bylos Nr. 3K-3-350/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012). Taigi, komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę vertę) ir yra saugoma. Informacijos slaptumas nereiškia, kad informacija turi būti absoliučiai slapta. Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012). Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti šios turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. UAB „Jurby Water Tech“, bylos Nr. 3K-3-350/2012). Ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. UAB „Jurby Water Tech“, bylos Nr. 3K-3-350/2012).

              Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad kasatorius L. G. nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. kovo 7 d. dirbo kasatoriaus UAB „Lintera“ Įrankių skyriaus vadovu ir darbo sutartimi buvo įsipareigojęs neatskleisti įmonės komercinių paslapčių, kuriomis buvo pripažinti duomenys apie finansinių operacijų, ūkinės ir kitokios įmonės veiklos vykdymo būdus, gamybos bei prekių pardavimo procesus, būdus ir metodus, paslaugų teikimą, darbų vykdymą, apie finansinių–ūkinių, gamybinių, prekybinių ir kitų ieškovo operacijų įgyvendinimo metodus ir turinį, prekių gamybos, darbų atlikimo, suteiktų paslaugų apimtis, klientus ir kitus ieškovo verslo partnerius, sudaromų ar sudarytų sutarčių bei kontraktų sąlygas bei kita informacija. 2007 m. birželio 14 d. įsteigta bendrovė UAB „Proftorque“ (šiuo metu – BUAB „Prof-T“), kuri užsiėmė tokia pačia, kaip ir kasatoriaus UAB „Lintera“ vykdoma veikla. Kasatorius L. G. teikė naujai įsteigtai įmonei informaciją apie UAB „Lintera“ klientus, leido naudotis šios įmonės parengtais dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose dokumentų pavyzdžiais, kita su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose susijusia UAB „Lintera“ turima informacija. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimu, ši informacija sudaro komercinę paslaptį, todėl kasatorius L. G. negalėjo laisvai ja disponuoti, be kita ko, perduoti atsakovui BUAB „Prof-T“. Kasatoriaus L. G. nuomone, pirmiau nurodyta informacija nėra komercinė paslaptis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad kasatorius ją neteisėtai atskleidė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas aplinkybes ir pirmiau pateiktus  kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad kasatorius UAB „Lintera“, sudarydamas su kasatoriumi L. G. darbo sutartį, joje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino duomenų, kurie, jo nuomone, yra saugotini ir neviešintini tretiesiems asmenimis, sąrašą, ir kasatorius L. G. su tokia sąlyga, pasirašydamas darbo sutartį, sutiko. Minėta, kad be kitų saugotinų duomenų, kasatorius UAB „Lintera“ nurodo ir informaciją apie turimus klientus, taip pat apie sudaromas ar sudarytas sutartis, atliekamų operacijų metodus ir būdus, t. y. tokią informaciją, kurią kasatorius atskleidė trečiajam asmeniui, nors darbo sutartimi buvo įsipareigojęs to nedaryti. Ar ši informacija vertintina kaip komercinė paslaptis, spręstina pagal jos atitiktį pirmiau pateiktiems komercinės paslapties požymiams. Byloje nėra duomenų ir bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad kasatorius UAB „Lintera“ apie ketinimus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir pasirengimą jiems, dokumentų pavyzdžius ir klientų duomenis bei su jais sudarytas sutartis yra paskelbęs savo internetiniame tinklalapyje ar kitoje visiems asmenims prieinamoje informacijos sklaidos vietoje, t. y. nurodyta informacija yra nevieša. Atsižvelgiant į tai, kad įsipareigojimas neatskleisti nurodytos informacijos įtvirtintas kaip viena iš kasatoriaus UAB „Lintera“ su darbuotojais sudaromų darbo sutarčių sąlygų, darytina išvada, jog šiuo atveju kasatorius ėmėsi protingų priemonių informacijai apsaugoti. Įstatyme nenustatyta, kad aptariama informacija negali sudaryti komercinės paslapties turinio. Vertindama, ar ši informacija turi komercinę vertę, teisėjų kolegija pažymi, kad akivaizdu, jog informacija apie siūlomos produkcijos pirkėjus, verslo partnerius, pasirengimą ir dalyvavimą viešuosiuose konkursuose, ypač atsižvelgiant į nedidelę rinką Lietuvoje, įmonei turi didelę komercinę vertę. Taigi, atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad aptariama kasatoriaus UAB „Lintera“ saugoma informacija atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus, todėl kasatoriaus L. G. kasacinio skundo argumentas, jog ji nebuvo įmonės komercinė paslaptis ir galėjo būti laisvai perduodama bei prieinama tretiesiems asmenims, atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Dėl civilinės atsakomybės už komercinės paslapties atskleidimu padarytą žalą ir jos įrodinėjimo

 

Neteisėtai atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti padaroma žalos. Tokiu atveju asmeniui, atsakingam už neteisėtą įmonės komercinės paslapties atskleidimą, kyla civilinė atsakomybė. CK 1.116 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Tokią pareigą turi ir darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį. Nuostoliais tokiu atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos ir negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio           1 dalies 3 punkto nuostatos, kuriose įtvirtintas draudimas naudotis, perduoti, skelbti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį sudarančią informaciją be šio subjekto sutikimo, taip pat gauti tokią informaciją iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui, taip pat Konkurencijos įstatymo 46 straipsnio        1 dalis, kurioje nustatyta, jog ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka, taikytinos ūkio subjektams, bet ne fiziniams asmenims. Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo taikytina pirmiau nurodyta CK 1.116 straipsnio 3 dalies, taip pat Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio           4 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Pažymėtina, kad tam, jog pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

Kasatorius L. G. nesutikimą su bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose pateiktomis išvadomis, be kita ko, grindžia tuo, kad teismai netinkamai nustatė jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. nėra jo veiksmų (naudojimosi kasatoriui UAB „Lintera“ priklausančia informacija) neteisėtumo, šių veiksmų ir sumažėjusių kasatoriaus UAB „Lintera“ pajamų priežastinio ryšio, taip pat neįrodyta, kad kasatoriui UAB „Lintera“ buvo padaryta būtent                 211 000 Lt žala.

Teisėjų kolegija, atsakydama į nurodytus kasacinio skundo argumentus, pažymi, kad reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio        1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013). Pažymėtina, kad bylose, kuriose nagrinėjami dėl neteisėtos komercinės paslapties atskleidimo padarytos žalos atlyginimo klausimai, įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio, dažniausiai reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Į tai būtina atsižvelgti, nes priešingu atveju gali susiklostyti situacija, kai neįmanoma bus įrodyti, jog dėl neteisėto pasinaudojimo komercine paslaptimi ūkio subjektui buvo padaryta žalos.

Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad kasatorius L. G., dirbdamas UAB „Lintera“, perdavė šios įmonės informaciją apie įmonės klientus, verslo partnerius ir dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose BUAB „Prof-T“. Ši informacija teismų pripažinta komercine paslaptimi ir tokios išvados pagrįstumas patvirtintas pirmiau pateiktais kasacinio teismo argumentais. Taigi, kasatorius              L. G., perduodamas UAB „Lintera“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją, pažeidė CK 1.116 straipsnio, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą L. G. kasacinio skundo argumentą, kad neteisėtas informacijos perdavimas BUAB „Prof-T“ negalėjo būti įrodinėjamas          jo nepasirašytais elektroniniais laiškais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad elektroniniai laiškai, juolab jeigu juose pateiktą informaciją patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, yra tinkama įrodinėjimo priemonė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vidarta“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-23/2012).

Sprendžiant, ar dėl neteisėtos komercinės paslapties atskleidimo kasatoriui UAB „Lintera“ buvo padaryta žalos, reikšmingos byloje teismų nustatytos aplinkybės, kad 2007–2008 metais, kasatoriui L. G. dirbant UAB „Lintera“, o vėliau – BUAB „Prof-T“, dalis UAB „Lintera“ klientų sudarė pirkimo–pardavimo sandorius su BUAB „Prof-T“, taip pat kad per tą laikotarpį skelbtuose viešuosiuose konkursuose, kuriuose dalyvavo UAB „Lintera“ ir BUAB „Prof-T“, UAB „Lintera“ nė karto nebuvo paskelbta laimėtoja ir Konkurencijos tarybos 2010 m. vasario 18 d. nutarimu konstatuota, kad tokia situacija susiklostė dėl nesąžiningų ir draudžiamų UAB „Lintera“, kurios vardu nurodytuose viešuosiuose pirkimuose dalyvavo L. G., BUAB „Prof-T“ ir UAB „Frezlitus“ susitarimų. Šios aplinkybės bylą nagrinėjusiems teismas sudarė pagrindą spręsti, kad dėl neteisėtos komercinės paslapties atskleidimo kasatorius UAB „Lintera“ 2007–2008 metais negavo dalies pajamų, kurias galėjo gauti, jeigu nebūtų buvę neteisėtų kasatoriaus L. G. veiksmų. Teisėjų kolegija su tokiu pirmiau nurodytų aplinkybių teisiniu įvertinimu sutinka. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baldų rojus” v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007; 2012 m. liepos  4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012). Dėl to atmestini kaip nepagrįsti L. G. kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė jo neteisėtų veiksmų (komercinės paslapties atskleidimo) ir kasatoriui UAB „Lintera“ atsiradusios žalos – sumažėjusių pajamų – priežastinio ryšio.

Pasisakant dėl bylą nagrinėjusių teismų išvadų, kad kasatoriui UAB „Lintera“ dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo buvo padaryta 211 000 Lt žalos, teisėtumo ir pagrįstumo, reikšminga nustatyti, kokiais įrodymais remiantis tokios išvados buvo padarytos ir ar jie buvo tinkamai – laikantis pirmiau aptartų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių – ištirti bei įvertinti. Iš bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad kasatorius UAB „Lintera“ dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo jam padarytą žalą grindė J. D. S. audito konsultacinės firmos 2011 m. vasario 25 d. ataskaita apie faktinius pastebėjimus, kurioje lyginami kasatoriaus  UAB „Lintera“ ir atsakovo BUAB „Prof-T“ finansiniai rodikliai 2007–2008 m. bei kurioje  pateikta išvada, kad kasatoriaus UAB „Lintera“ patirtą žalą sudaro atsakovo BUAB „Prof-T“ dalyvaujant viešuosiuose konkursuose ir iš kitų susitarimų su buvusiais kasatoriaus UAB „Lintera“ klientais uždirbtas pelnas, iš viso – 295 238,35 Lt. Ši ataskaita neatitinka ekspertizės išvadai keliamų reikalavimų, tačiau vertintina byloje kaip rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Kasatorius L. G. ir atsakovas BUAB „Prof-T“ įrodinėjo, kad kasatoriaus UAB „Lintera“ patirta žala galėjo būti apskaičiuojama tik atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nė viena šalis tinkamai neįrodė atlygintino žalos dydžio, todėl nustatė jį savo iniciatyva (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir sprendė, jog kasatoriui UAB „Lintera“ priteistina solidariai iš kasatoriaus L. G. ir atsakovo BUAB „Prof-T“ 211 000 Lt žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teismui suteikta diskrecijos teisė nustatyti priteistiną žalos dydį, pabrėžia, jog nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – remiantis šalių pateiktais įrodymais ar kitais byloje esančiais įrodymais – nustatomas atlygintinos žalos dydis, jis turi būti motyvuotas, t. y. teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas žalos dydis nemotyvuotas, neaišku, kokie konkrečiai byloje pateikti įrodymai jį patvirtina. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kasatoriui UAB „Lintera“ 211 000 Lt žalos atlyginimą, nepateikė tokį žalos dydį patvirtinančių argumentų, sprendė, jog jis nėra nepagrįstas, nes sudaro 47 proc. BUAB „Prof-T“ 2007–2008 gauto grynojo pelno (447 077 Lt), o atsižvelgiant į tai, kad kasatorius L. G. aktyviai veikė, siekdamas įkurti naują bendrovę (BUAB „Prof-T“) ir pervilioti kasatoriaus UAB „Lintera“ klientus, taip pat į tai, jog šios bendrovės pardavimai tiems patiems klientams 2008 metais sumažėjo, o atsakovo BUAB „Prof-T“ – beveik dvigubai padidėjo, tikėtina, kad apytiksliai pusę atsakovo BUAB „Prof-T“ pelno būtų uždirbęs kasatorius UAB „Lintera“, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nepripažintina nemotyvuota, tačiau pateikiami priteistam žalos dydžiui pagrįsti argumentai vertintini kaip pernelyg abstraktūs (pvz., nenurodoma, ar 2007–2008 m. BUAB „Prof-T“ visą pelną gavo iš pardavimų tiems patiems klientams, kuriuos turėjo ir UAB „Lintera“, ar iš pardavimų šiems klientams gauta tik dalis pelno, neišskirta, kokį dydžio grynąjį pelną UAB „Prof-T“ gavo 2007 m., o kokį – 2008 m., ir kt.), neaiškūs (painiojamos grynojo pelno ir pajamų, gautų iš pardavimų, sampratos), paremti spėjimu, bet ne konkrečiais ištirtais ir įvertintais duomenimis. Be to, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik BUAB „Prof-T“ finansinius rodiklius patvirtinančiais duomenimis, tačiau visiškai netyrė ir nevertino kasatoriaus UAB „Lintera“ finansinių rodiklių; kaip pagrįstai nurodyta L. G. kasaciniame skunde, neatsižvelgė į tai, kad Įrankių skyrius, kuriame dirbo kasatorius, yra tik vienas iš UAB „Lintera“ skyrių, todėl turėjo būti atskirai įvertinti šio skyriaus pardavimai ir iš jų gautas grynasis pelnas 2007–2008 metais. Pažymėtina, kad kasatorius L. G. apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – D. L. 2011 m. gruodžio 12 d. atliktos ekspertizės aktą, kuriame pateikta duomenų apie kasatoriaus UAB „Lintera“ ir atsakovo BUAB „Prof-T“ pajamas ir pelną tiriamu 20072008 metų laikotarpiu, pardavimus tiems patiems klientams, apie kitus reikšmingus finansinius rodiklius. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė jį priimti, nurodydamas, kad šis galėjo būti pateiktas anksčiau, be to, ekspertizė atlikta jau po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, neturint bylos duomenų, todėl jos išvados nepatikimos (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kasatoriui UAB „Lintera“ priteistino žalos atlyginimo dydį, nesivadovavo byloje pateiktais šalių įrodymais, kaip nepatvirtinančiais reikšmingų faktų žalos dydžiui nustatyti. Atsakovas L. G. su teismo priteistu žalos atlyginimo dydžiu nesutiko, skųsdamas jį apeliacine tvarka, pateikė papildomą įrodymą (pirmiau nurodytą ekspertizės aktą), jo nuomone, patvirtinantį pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas žalos atlyginimas, nemotyvuota, taip pat kad byloje nesant pakankamai surinktų įrodymų galėjo būti neišsamiai ištirtos žalos dydžiui nustatyti reikšmingos aplinkybės, turėjo pagrindą spręsti, kad atsakovui L. G. būtinybė pateikti papildomą įrodymą tinkamam žalos dydžiui nustatyti iškilo vėliau, t. y. jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir pirmiau nurodytą ekspertizės aktą priimti bei vertinti; atsisakydamas priimti šį įrodymą, apribojo procesines galimybes nustatyti reikšmingas priteistinam žalos atlyginimo dydžiui parinkti aplinkybes. Be to, pažymėtina, kad kai byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas turi teisę paskirti ekspertizę (CPK 212–219 straipsniai). Šiuo atveju byloje nėra paskirtos ir kompetentingo eksperto (CPK 212 straipsnio 2 dalis) atliktos ekspertizės, kurios išvados pagrindu, kartu su kitais įrodymais byloje, galima būtų spręsti apie žalos, padarytos kasatoriui UAB „Lintera“ dėl neteisėtos komercinės paslapties atskleidimo, dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą, naudodamasis jam suteiktomis procesinėmis priemonėmis, savarankiškai išsiaiškinti ir nustatyti reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes bei pašalinti abejones. Tik tada jam atsirastų pagrindas spręsti apie pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą (nepagrįstumą). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kasatoriui UAB „Lintera“ priteistinas 211 000 Lt žalos atlyginimas, tačiau tokio sutikimo išsamiai nepagrįsdamas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei nukrypo nuo šių taisyklių aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

 

              Dėl teisės į dalykinės reputacijos apsaugą ir neturtinės žalos atlyginimo

 

                 Kasatorius UAB „Lintera“ nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl kasatoriaus L. G. paskleistos informacijos nepablogėjo jo dalykinė reputacija ir bendrovei nepadaryta neturtinės žalos.

                            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant civilines bylas dėl pažeistos juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, išaiškinta, kad, vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos jam padarymu, ieškovas turi įrodyti savo materialinį teisinį tinkamumą – kad apie jį yra paskleistos žinios ir kad jam yra padaryta žalos (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB TEO LT v. UAB „Tele-3“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2012). Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, jog teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Ši taisyklė tinka normalią, niekuo neišsiskiriančią veiklą vykdančiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v.  S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB TEO LT v. UAB „Tele-3“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2012).

                            Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria kasatoriui UAB „Lintera“ priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tokią išvadą argumentavo tuo, kad nors kasatorius L. G. vienam kasatoriaus UAB „Lintera“ klientų pateikė tam tikros neigiamos informacijos apie kasatoriaus UAB „Lintera“ veiklą ir ketinimus (kad bendrovėje nėra vadybininko, prekiaujančio įrankiais Vilniaus filiale, kad vienas iš partnerių nori nutraukti sutartį, ketinama vieną firmą pakeisti kita ir pan.), tačiau kasatorius UAB „Lintera“ neįrodė, kad dėl to suprastėjo jo dalykinė reputacija, juolab jog klientas, kuriam nurodyta informacija pateikta, neatsisakė toliau bendradarbiauti; kaip siekiu pabloginti dalykinę reputaciją nevertino ir atsakovo BUAB „Prof-T“ Konkurencijos tarybai pateiktos „Nuomonės apie atliktą tyrimą“, kuriame pranešama apie tam tikrus draudžiamų susitarimų faktus, nes, atlikus tyrimą, kasatorius UAB „Lintera“ nuo atsakomybės buvo atleistas, be to, tyrimas nebuvo išplėstas pagal nurodytame pranešime pateiktus faktus. Minėta, kad dalykinės reputacijos pablogėjimą ir dėl to padarytą neturtinę žalą turi įrodyti šia aplinkybe besiremianti šalis, šiuo atveju – kasatorius UAB „Lintera“. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius nepateikė įrodymų ir bylą nagrinėjusių teismų nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo išvadas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog šiuo atveju kasatoriui UAB „Lintera“ nepriteistinas neturtinės žalos, kurią jis prašė priteisti kaip patirtą dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo, atlyginimas, tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas bei vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika.

                           

                            Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

 

                            Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasatoriaus L. G. kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikintini esant absoliutiems teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindams, t. y. jais išspręsta dėl byloje nedalyvavusių BUAB „Prof-T“ akcininkų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys), nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo sprendžiama ir nepasisakyta dėl nurodytų asmenų teisių ir (ar) pareigų.

                            Dėl kitų kasacinių skundų argumentų, atsižvelgiant į jų esmę ir reikšmę teisiniam rezultatui šioje byloje, teisėjų kolegija nepasisako.

 

                            Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl kasatoriui UAB „Lintera“ priteistino žalos, padarytos neteisėtai atskleidus komercinę paslaptį, atlyginimo dydžio, netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nevisapusiškai ištyrė reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti faktines aplinkybes, todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti kasatoriui UAB „Lintera“ solidariai iš kasatoriaus L. G. ir atsakovo BUAB „Prof-T“ 211 000 Lt žalos atlyginimo, naikintina ir ši bylos dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Kasacinės instancijos teismas turėjo 86,13 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi bylos dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų ir šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylos dalį pakartotinai.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalis priteisti ieškovui UAB „Lintera“ (j. a. k. 156609848) solidariai iš atsakovų L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir BUAB „Prof-T“ (j. a. k. 300875834) 211 000 (du šimtus vienuolika tūkstančių) Lt žalos atlyginimo, panaikinti ir grąžinti bylos dalį dėl žalos atlyginimo ieškovui      UAB „Lintera“ solidariai iš atsakovų L. G. ir BUAB „Prof-T“ priteisimo apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

              Teisėjai                                                                                                  Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                                                                Egidijus Laužikas

 

                                                                                                 

                                                                                                                Juozas Šerkšnas

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK1 1.116 str. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
  • 3K-3-197/2007
  • CK2 2.24 str. Asmens garbės ir orumo gynimas
  • 3K-3-32/2012
  • CK6 6.158 str. Sąžiningumas ir sąžininga dalykinė praktika
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CPK 8 str. Kooperacijos principas
  • CPK
  • CPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 3K-3-350/2012
  • 3K-3-326/2012
  • 3K-3-499/2006
  • 3K-3-303/2011
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-23/2012
  • CPK 197 str. Rašytiniai įrodymai
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • CPK 212 str. Ekspertizės atlikimas ir ekspertų skyrimas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • 3K-3-441/2010
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės