Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-311-2011].doc
Bylos nr.: 3K-3-311/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių miesto savivaldybės administracija 188771765 atsakovas
,,Kompiuterinių programų mokymo centras" 125247995 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 3K-3-311/2011

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00063-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69. (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. liepos 1 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centro kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centro ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo metu priimto sprendimo panaikinimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti viešojo pirkimo konkurso dalyvio pasiūlymą dėl jo kvalifikacijos neatitikties pirkimo sąlygoms.

Ieškovas VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centras prašė teismo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo pateiktas pasiūlymas viešajame pirkime „Šiaulių miesto savivaldybės darbuotojų kompetencijų tobulinimo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugos“. Ieškovas dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 11 d. paskelbtame viešojo pirkimo „Šiaulių miesto savivaldybės darbuotojų kompetencijų tobulinimo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugos“ konkurse ir pateikė pasiūlymą II Konkurso daliai. Ieškovas savo kvalifikacijos atitiktį reikalavimui tiekėjų kvalifikacijai dėl patirties turėjimo vykdant komandinio darbo mokymus (pirkimo sąlygų 11.7 punktas) grindė sudarytomis jungtinės veiklos sutartimis. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ; 2009 m. rugsėjo 1 d. redakcija) 33 straipsnio 4 dalimi, patikrino ieškovo pateiktą informaciją ir nustatė, kad ieškovas komandinio darbo mokymų pagal dvi iš trijų sutarčių nevykdė ir toje srityje patirties neturi. Dėl to atsakovas 2010 m sausio 19 d. komisijos posėdyje atmetė ieškovo pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo sąlygose nustatytų minimalaus reikalavimo tiekėjų kvalifikacijai.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo įsitikinti, ar tiekėjas yra patikimas ir pajėgus vykdyti sutartį. Atsakovas, patikrinęs ieškovo pasiūlyme pateiktą informaciją, įsitikino, kad ieškovas nėra pajėgus vykdyti sutartį, nes neįrodė turįs pakankamai patirties. Nors ieškovas pateikė pirkimo sąlygų 11.7 punkto reikalavimus visiškai atitinkantį pasiūlymą, t. y. pakankamai išsamų ir tikslų – jis buvo nurodęs tris sutartis, kurių bendra vertė viršijo 50 000 Lt, tačiau, patikrinus duomenis, paaiškėjo, kad ieškovas pagal dvi iš trijų sutarčių nėra vykdęs komandinio darbo mokymų, o atliko tik kompiuterinio raštingumo mokymus. Neįrodžius, kad konkurso dalyvis turi tiek patirties, kiek reikalaujama pagal pirkimo sąlygas, tai reiškė pagrindą jo pasiūlymą atmesti (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi, išnagrinėjusi ieškovo VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centro apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija vertino, kad ieškovo pateikti duomenys apie turimą komandinio darbo mokymų patirtį neatitinka tikrovės, nes UAB „Fortas“ ir VšĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ patvirtino, jog ieškovas atliko tik kompiuterinio raštingumo mokymus. Pirkimo minimalių reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai tikslas – sudaryti viešojo pirkimo sutartį su reikiamą patirtį ir kvalifikaciją turinčiu tiekėju, tai turėtų užtikrinti tinkamą įsigyjamų paslaugų suteikimą. Be to, tikrovės neatitinkančių dokumentų pateikimas yra savarankiškas pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas). VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kandidatui ar dalyviui pateikus netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Teismo aiškinimu, šioje normoje nurodomi netikslūs ar neišsamūs duomenys lingvistiškai negali būti aiškinami kaip apimantys ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Dėl to atsakovas neturėjo pareigos prašyti ieškovo papildyti ar patikslinti pateiktus duomenis dėl kvalifikacijos.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje, pirkimo sąlygų 50 punkte nustatyta, kad esant tiekėjo pateiktų kvalifikacijos duomenų neišsamumui arba netikslumui perkančioji organizacija privalo raštu prašyti tiekėjo juos papildyti arba paaiškinti. Taip išsiaiškinama, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti visas pirkimo sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Eismas“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-416/2004 išaiškinta, kad vertinant pateiktus tiekėjų pasiūlymus pirmiausia patikrinama, ar pateikti pasiūlymai išsamūs, t. y. ar atitinka formalius kvalifikacijos reikalavimus; tik nenustačius formalių trūkumų (pažeidimų), pasiūlymas svarstomas iš esmės. Kasatoriaus teigimu, atsakovas nesudarė sąlygų ieškovui patikslinti pateiktus duomenis dėl atitikties konkurso dalyvių kvalifikaciniams reikalavimams. Ieškovas atitiktį konkurso pirkimo sąlygų 11.7 punkte nustatytam reikalavimui tiekėjų kvalifikacijai buvo įgijęs prieš pasiūlymų pateikimo termino pabaigą, tačiau atsakovas galėjo ir turėjo pareikalauti iš ieškovo pateikti tai pagrindžiančius papildomus dokumentus. Ieškovo teigimu, jis pateikė ne tikrovės neatitinkančią, o netikslią informaciją, kurią galėjo paaiškinti ir patikslinti.

2. Tiek perkančioji organizacija, tiek teismai neatsižvelgė į minimalių reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai prasmę, t. y. turėjimą įsitikinti tiekėjo gebėjimais, kad toks tiekėjas, jeigu su juo bus sudaryta pirkimo sutartis, bus pajėgus ją įvykdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad nustatyti reikalavimai perkančiajai organizacijai skirti ne siekiant atlikti formalias procedūras, o tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008).

Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti, apskųstus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

Ieškovas kvalifikacijos atitiktį minimaliam reikalavimui tiekėjų kvalifikacijai (dėl atliktų komandinio darbo mokymo darbų, kurių vertė viršija 50 000 Lt) turėjo įrodyti pagal jo pateiktą sutarčių sąrašą. Pagal pateiktas sutartis atliktų mokymo darbų vertė nesiekė nurodytos minimalios sumos, dėl to ieškovas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo kvalifikacijos atitikties minimaliam reikalavimui tiekėjų kvalifikacijai, tai sudarė pagrindą atsakovui atmesti ieškovo pasiūlymą pagal VPĮ 32 straipsnio 6 dalį. Ieškovas neįgijo teisės patikslinti pateiktų duomenų apie savo kvalifikaciją, nes ieškovo pateikti duomenys buvo išsamūs ir tikslūs, tačiau, atlikus jų patikrinimą, paaiškėjo jų klaidingumas. Neturėtų būti sudaroma galimybė melagingus duomenis sąmoningai pateikusiam asmeniui pakeisti juos kitais. Negali būti papildomai pateikiami duomenys ir po to, kai asmens pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir kai jau sudaryta preliminari pasiūlymų eilė.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Šioje teisės normoje aiškiai apibrėžtos kasacinio teismo kompetencijos ribos – kasacinis teismas analizuoja tik kasatoriaus kasaciniame skunde nurodytus motyvuotus kasacijos pagrindus, nes tai saisto kasacinio skundo ribos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacijos pagrindai išdėstyti CPK 346 straipsnyje. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasatoriaus VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centro kasacinio skundo argumentus, kuriuose kaip kasacijos pagrindu nesiremiama tuo, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė civilinio proceso įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovo pateikti duomenys apie turimą kvalifikaciją neatitiko tikrovės, buvo akivaizdžiai melagingi, ieškovo kvalifikacija neatitiko reikalavimų, yra iš naujo nenagrinėtinas fakto klausimas. Kasacinis teismas yra saistomas nurodytų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir jomis remiasi (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Dėl to kasacinio skundo teiginiai, kuriais apeliuojama į tai, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo kasatorių pateikus melagingą informaciją, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas ir teisėjų kolegija jų nenagrinėja. Šiuo aspektu tik pažymėtina, kad faktiniai bylos duomenys teikė pagrindą ją nagrinėjusiems teismams konstatuoti, kad kasatorius perkančiajai organizacijai pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją.

Šioje byloje teisėjų kolegija teisės aiškinimo ir taikymo aspektais sprendžia dėl šių klausimų: galimybės perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą, nustačius, kad jame pateikti duomenys neatitinka tikrovės, melagingi (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas); perkančiosios organizacijos pareigos prašyti tiekėjo, pateikusio melagingus duomenis apie savo kvalifikaciją, patikslinti netikslią ar neišsamią informaciją apie kvalifikaciją ribų (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis).

 

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atmetant tiekėjo pasiūlymą, kai jame pateikti duomenys dėl atitikties pirkimo sąlygoms yra melagingi, teisėtumo (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas)

 

VPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, parinkdama tiekėją, perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 32–38 straipsniuose nustatytais reikalavimais, įsitikina, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Taigi VPĮ 33 straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas aktualus tiek supaprastintiems, tiek tarptautiniams pirkimams (išskyrus VPĮ 87 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį).

VPĮ 32–38 straipsniuose įtvirtinti tiekėjų kompetencijos, pajėgumo ir patikimumo kriterijai (reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir sąlygos, draudžiančios ar ribojančios tiekėjų dalyvavimą konkurse), jų nustatymo bei vertinimo taisyklės. Tai – kokybinės atrankos kriterijai (žr. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva Nr. 2004/18) 45–50 straipsnius), reiškiantys, kad juos atitinkantiems tiekėjams leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose varžantis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Šie reikalavimai suformuoti pozityviąja ir negatyviąja prasmėmis, t. y. tiekėjai privalo atitikti tam tikrus kriterijus (pvz., techninį pajėgumą) arba jų neatitikti (pvz., neturėti teistumo) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir kt. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011). VPĮ 33 straipsnio („Sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime“) nuostatos – negatyvaus pobūdžio tiekėjų kokybinės atrankos kriterijai.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktą melagingos informacijos pateikimas yra savarankiškas pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą. Vis dėlto aptariamo pasiūlymo atmetimo pagrindo, kaip tokio, taikymas nėra besąlyginis. Pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalį, priešingai nei šio straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali (bet ne privalo) nustatyti, kad tam tikrais atvejais (pvz., neįvykdyti įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu; VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktas) tiekėjų pasiūlymai atmetami (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (žr. taip pat Direktyvos Nr. 2004/18 45 straipsnio 2 dalį). Taigi tam, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjas pasiūlyme (plačiąja prasme) nurodė melagingus duomenis dėl kvalifikacijos ar pasiūlymo (siaurąja prasme) atitikties, galėtų atmesti šį tiekėjo pasiūlymą, būtina tokį pasiūlymo atmetimo pagrindą nustatyti pirkimo sąlygose.

Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, negatyvaus pobūdžio sąlygų (susijusių su profesine etika, mokestinių ir socialinių mokėjimų prievolių įvykdymu ir pan.; Direktyvos Nr. 2004/18 45 straipsnio 2 dalis, VPĮ 33 straipsnio 2 dalis), ribojančių tiekėjų dalyvavimą pirkime, taikymas yra ne privalomas, o dispozityvus, tačiau turi užtikrinti tiekėjų vienodo vertinimo ir skaidrumo principus, t. y. šios sąlygos turi būti iš anksto žinomos tiekėjams bei jiems užtikrinti vienodas galimybes varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Dėl aptariamų nuostatų (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies) pobūdžio ir tikslų, perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose negali kelti jokių kitų sąlygų, draudžiančių dalyvavimą konkurso procedūrose. Europos Sąjungos teisė viešųjų pirkimų srityje turi būti aiškinama taip, kad ji išsamiai išvardija pagrindus, galinčius pateisinti rangovo nepriėmimą dalyvauti pirkimo procedūrose dėl objektyviai pagrįstų priežasčių, susijusių su jo profesinėmis savybėmis. Vadinasi, ši nuostata [Direktyvos Nr. 2004/18 45 straipsnio 2 dalis] draudžia valstybėms narėms ar perkančiosioms organizacijoms jame pateiktą sąrašą papildyti kitais neleidimo dalyvauti pagrindais, paremtais su profesine padėtimi susijusiais kriterijais (žr. Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 9 d. Sprendimą La Cascina ir kt., C-226/04, ir Consorzio G.f.M., C-228/04 Rink. 2007, p. I-1347; 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimą Michaniki, C-213/07, Rink. 2008, p. I-9999; kt.).

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji atmeta tiekėjo pasiūlymą dėl jame nurodomos melagingos informacijos, teisėtumas besąlygiškai priklauso nuo to, ar tokia tiekėjų dalyvavimą ribojanti sąlyga įtvirtinta pirkimo sąlygose ar ne. Kaip teisingai nurodė Lietuvos apeliacinis teismas pirkimo sąlygų 14 punkte nustatyta, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu apie nustatytų reikalavimų atitiktį jis pateikė melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Ši konkurso pirkimo sąlyga reikšminga vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog pirkimo sąlygose įtvirtintas pirmiau nurodytas pasiūlymo atmetimo pagrindas, perkančiajai organizacijai ne tik sudaro prielaidas, bet ir ją įpareigoja atmesti pasiūlymą, atitinkantį šį atmetimo pagrindą. Tiek aptariamo pirkimo sąlygų 14 punkto (taip pat VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto) formuluotė, tiek skaidrumo principas, įpareigojantis perkančiąsias organizacijas laikytis iš anksto paskelbtos pirkimo tvarkos, lemia tai, kad ieškovo pasiūlymas privalėjo būti atmestas, perkančiajai organizacijai neturint pasirinkimo laisvės. Tokiu atveju tiekėjas gali ginčyti pasiūlyme pateiktų duomenų pobūdį, t. y. įrodinėti, kad perkančiajai organizacijai pateikta informacija nėra melaginga, o yra netiksli. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaisant to, kad šalių ginčas kilo dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo kitu pagrindu, t. y. jo pasiūlymas atmestas ne dėl melagingų duomenų pateikimo (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o kvalifikacijos neatitikties minimaliam reikalavimui tiekėjų kvalifikacijai (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas), perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą iš esmės pripažintinas teisėtu. Perkančiosios organizacijos priimamo sprendimo pagrindo netinkamas nurodymas nekeičia jo (sprendimo) teisėtumo.

 

Dėl perkančiosios organizacijos pareigos prašyti tiekėją (dalyvį) ir šio teisės papildyti ar paaiškinti netikslius, neišsamius duomenis apie kvalifikaciją ribų (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis)

 

Šioje nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija perkančiosios organizacijos veiksmų ir teismų procesinių sprendimų teisėtumą jau įvertino pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir pirkimo sąlygų 14 punktą. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai perkančiosios organizacijos veiksmus iš esmės analizavo tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo ir duomenų apie kvalifikaciją tikslinimo aspektu, t. y. VPĮ 32 straipsnio nuostatų pagrindu. Nors šioje byloje klausimo dėl tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo bei tikslinimo sprendimas nekeičia pirmiau šioje nutartyje padarytos išvados dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atmetant kasatoriaus pasiūlymą teisėtumo, teisėjų kolegija dėl jo taip pat pasisako.

Nuosekliai formuojamoje kasacinėje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl VPĮ nuostatų, reguliuojančių tiekėjų kvalifikacijos tikrinimą, duomenų apie ją tikslinimą bei tiekėjo pasiūlymo atmetimą dėl jo kvalifikacijos neatitikties minimaliems reikalavimams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neišaiškintos viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektų – tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų – teisės ir pareigos VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymo prasme, kai dalyvis pateikia melagingą informaciją.

Tiekėjo kvalifikacija – objektyvi kategorija, kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Vadinasi, tiekėjo kvalifikacija atitinkamam pirkimui gali būti arba pakankama, arba ne. Dėl to, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį privalo paprašyti jį paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji tokio tiekėjo pasiūlymą ketina atmesti. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo spręstina ne tik pagal tai, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino jai pateiktų tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų turinį, bet ir pagal tai, ar nurodytu aspektu tinkamai vertino ir kitą jai prieinamą informaciją (VPĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą. Visi kvalifikaciją pagrindžiantys duomenys yra leistini tiekėjui pagrįsti savo kvalifikaciją, nebent VPĮ ar kitas teisės aktas aiškiai nustatytų ribojimą jais remtis. Taigi perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygoms, ne ribojama, o priešingai – įpareigojama įsitikinti, ar dalyvio deklaruotas kvalifikacijos turėjimas išplaukia iš jo pateiktų pirminių ar patikslintų duomenų. Dėl to, nepaisant VPĮ įtvirtintų konkrečių prielaidų, kada perkančioji organizacija tiekėjo kvalifikaciją gali vertinti pagal kitus nei pirkimo sąlygose nustatytus įrodomuosius dokumentus, tai per se neriboja perkančiosios organizacijos reikalauti ar atsižvelgti ir į kitus tiekėjo kvalifikaciją įrodančius duomenis (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-293/2011 ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad situacija, kai tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikia melagingą informaciją apie jo kvalifikacijos ar pasiūlymo (siaurąja prasme) atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems reikalavimams, išskirtinė, todėl aktualių VPĮ nuostatų dėl tiekėjų kvalifikacijos aiškinimas ir taikymas negali būti lygiai toks pats, kaip tais atvejais, kai viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai elgiasi sąžiningai ir socialiai atsakingai. VPĮ normų aiškinimo skirtumas grindžiamas inter alia tuo, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai išeina už privačių santykių ribų, todėl tiekėjo nesąžiningi veiksmai reikšmingi ne tik perkančiajai organizacijai (ir vice versa), bet ir visai visuomenei (dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių viešojo intereso pobūdžio žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“, bylos Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinę praktiką). Nesąžiningas asmens elgesys turi jam lemti neigiamus teisinius padarinius (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija dėl šių sprendžia pagal viešųjų pirkimų principus ir VPĮ nuostatas dėl tiekėjų kvalifikacijos.

Konstatuotina, kad, priešingai nei sprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tokiu kaip šios bylos atveju, kai tiekėjas pateikia duomenis apie kvalifikaciją, kurie neatitinka tikrovės, pateikti duomenys VPĮ 32 straipsnio 5 dalies prasme laikytini netiksliais. Nors sutiktina, kad lingvistiškai melaginga informacija negali būti pripažinta netikslia ar neišsamia, tačiau, tikrinant tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems minimaliems reikalavimams, VPĮ 32 straipsnio 5 dalies prasme vertintina duomenų apie kvalifikaciją visuma, o ne atskiri tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011). Kadangi perkančioji organizacija negali atsižvelgti į tokius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, tai kiti duomenys (atitinkantys tikrovę), kaip visuma, kuriais tiekėjai grindžia savo kvalifikaciją, jeigu jie nėra pakankami konstatuoti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį, vertintini kaip neišsamūs.

Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad nesąžiningas tiekėjo elgesys turi lemti jo teisių suvaržymus VPĮ 32 straipsnio 5 dalies prasme, atitinkamai – lemia ir perkančiosios organizacijos pareigas pagal nurodytą teisės normą. VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga prašyti (atitinkamai – tiekėjo teisė) papildyti ar paaiškinti netikslius ar neišsamius duomenis apie kvalifikaciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai tiekėjas apie savo kvalifikaciją pateikė melagingą informaciją, perkančiajai organizacijai pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį nekyla pareigos (taip pat jai nesuteikiama teisės) prašyti šio tiekėjo (dalyvio) papildyti netikslius duomenis apie jo kvalifikaciją. Šis perkančiosios organizacijos pareigos ir tiekėjo teisės ribojimas grindžiamas ne tik tiekėjui tenkančių neigiamų padarinių, siekio užtikrinti sąžiningą tiekėjų varžymąsi ir pirkimo procedūrų koncentruotumo bei racionalumo, bet ir viešųjų pirkimų – tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo – principų. VPĮ 32 straipsnyje konkrečiai nurodyta, kad perkančiosios organizacijos pareiga kreiptis į tiekėją neturi pažeisti viešųjų pirkimų principų. Galimybė tiekėjui tikslinti akivaizdžiai melagingą informaciją apie kvalifikaciją suteiktų jam nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus, iškreiptų viešųjų pirkimų esmę ir tikslus.

Perkančiosios organizacijos pareigų pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį vykdymas aptariamu atveju lemia specifinį VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymą, t. y. perkančiosios organizacijos pareigos atmesti pasiūlymus, jei tiekėjų kvalifikacija neatitinka jai keliamų minimalių reikalavimų, vykdymą. Šiame kontekste išskirtinos dvi situacijos, kurios priklauso nuo to, ar duomenys, į kuriuos perkančioji organizacija gali ir turi atsižvelgti (t. y. atitinkantys tikrovę, nemelagingi), yra pakankami ar ne pripažinti tiekėjo kvalifikacijos atitiktį. Perkančioji organizacija pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą atmeta tiekėjo pasiūlymą tik tokiu atveju, jei vertintini duomenys (atitinkantys tikrovę) apie tiekėjo kvalifikaciją nevisiškai pagrindžia jos (kvalifikacijos) atitiktį pirkimo sąlygoms. Priešingai, jei vertintini dokumentai visiškai pagrindžia tiekėjo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo toliau vertinti tokį tiekėjo pasiūlymą ir lyginti su kitais pasiūlymais. Nors tai galėtų lemti situaciją ad absurdum, kai perkančioji organizacija galbūt privalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutartį su nesąžiningu tiekėju, tačiau galimybė jos (situacijos) išvengti priklauso inter alia nuo to, kaip perkančioji organizacija formuoja pirkimo sąlygas, t. y. nustato šį tiekėjų pasiūlymų atmetimo pagrindą ar ne (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Byloje nustatyta, kad vertintini (atitinkantys tikrovę, nemelagingi) ieškovo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, t. y. viena iš trijų ieškovo pateiktų sutarčių, nevisiškai pagrindė jo kvalifikaciją: jos vertė siekė tik 25 070 Lt iš reikalautų 50 000 Lt. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti kasatoriaus pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nors kitas atmetimo pagrindas taip pat galimas; VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. kad tiekėjo kvalifikacija neatitiko jai keliamų minimalių reikalavimų, yra teisėtas, nepažeidžiantis viešųjų pirkimų principų.

 

Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasaciniame teisme patirta 27,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatoriaus valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos Kompiuterinių programų mokymo centro (juridinio asmens kodas 125247995) 27,10 Lt (dvidešimt septynis litus dešimt centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                           Janina Januškienė

 

 

 

Antanas Simniškis

 

 

 

Pranas Žeimys