Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-609-2013].doc
Bylos nr.: 2-609/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 191351679 Ieškovas
Kraujo donorystės centras 110509057 pareiškėjas
Tomas Šedbaras pareiškėjo atstovas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 8860347 trečiasis asmuo
Nacionalinis kraujo centras 126413338 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.1. Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
2.3. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.9. Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.4. Proceso atnaujinimas:
3.3.4.3. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas

 

 

Civilinė byla Nr. 2-609/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00933-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. vasario 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje Nr. 2-768-259/2010 pagal ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“, tretiesiems asmenims viešajai įstaigai „Nacionalinis kraujo centras“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje nagrinėjami su proceso atnaujinimu susiję klausimai.

Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo klausimas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-768-259/2010 visiškai patenkino  ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį - priteisė Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ 660 003,24 Lt žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009 m. liepos 8 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei priteisė valstybei iš UAB „Kraujo donorystės centras“ 10 600 Lt žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas (atsakovas) uždaroji akcinė bendrovė (toliau- UAB) „Kraujo donorystės centras“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama atnaujinti procesą aukščiau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-768-259/2010 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad paaiškėjo, jog egzistuoja dokumentai, kad iš perdirbtos kraujo plazmos gauti preparatai buvo parvežti į Lietuvą, pateikti sveikatos priežiūros įstaigoms ir ligoninės apie tai pranešė teritorinėms ligonių kasoms. Teigė, kad ieškovas, gavęs ataskaitas iš ligoninių apie tai, jog preparatus gavo, šias aplinkybes žinojo, tačiau įrodymų nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu neigė tiek aplinkybę, kad plazma buvo išvežta perdirbimui, tiek aplinkybę, kad perdirbus plazmą, gauti preparatai grįžo į Lietuvą bei buvo pateikti ligoninėms. Tokių aplinkybių nutylėjimas nulėmė galimai neteisėto sprendimo priėmimą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-768-259/2010 pagal ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui UAB “Kraujo donorystės centras“, tretiesiems asmenims VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl 660 003,24 Lt žalos atlyginimo (b.l. 127-130). Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl preparatų grąžinimo buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėjui (atsakovui), tiek bylą nagrinėjusiems teismams, todėl nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Atsakovas nesiėmė jokių reikiamų priemonių bylos nagrinėjimo metu tam, kad gauti kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktus įrodymus, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą byloje, nors žinojo, kad šie įrodymai bylos nagrinėjimo metu egzistuoja. Atsakovas pats civilinės bylos Nr. 2-768-259/2010 nagrinėjimo metu teigė, kad jo 2007 m. lapkričio 16 d. ir 2008 m. sausio 28 d. neteisėtai į Austriją išvežta kraujo plazma grįžo į gydymo įstaigas gydymo tikslams, tačiau tai patvirtinančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepateikė ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių šių įrodymų negalėjo pateikti nagrinėjant bylą. Be to, pateiktos ataskaitos nepatvirtina aplinkybių nei dėl to, kad pareiškėjo pateikti minimi perdirbti komponentai yra būtent iš UAB „Kraujo donorystės centras“ išvežtos kraujo plazmos, nei dėl to, kad kraujo plazma išvežta teisėtai.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Kraujo donorystės centras“ (toliau - apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-768-259/2010. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apelianto nurodyta aplinkybė yra nauja. Tik ieškovui buvo žinoma apie  asmens sveikatos priežiūros įstaigų kraujo naudojimo ataskaitas, patvirtinančias, kad kraujo plazma buvo išvežama perdirbimui. Ši informacija buvo įrodinėjimo dalyku, tačiau apie tokius įrodymus nebuvo žinoma. Apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tokių pažymų egzistavimą, kadangi jos surašytos byloje nedalyvaujančio asmens, skirtos taip pat byloje nedalyvaujančiam asmeniui. Todėl ieškovas, būdamas sąžiningu, privalėjo apie tai informuoti teismą, o ne pasyviai stebėti atsakovo pastangas įrodyti preparatų grįžimo faktą.

2. Nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė yra esminė, nes įrodo, kad kraujo plazma buvo perdirbta ir pargabenti preparatai pateikti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms. Tokiu atveju kraujo plazmos išvežimo tikslas perdirbimui, o ne pardavimui turi esminės reikšmės, sprendžiant žalos faktą ir jos dydį prašomoje atnaujinti byloje. Mano, kad žala ir jos dydis yra tiesiogiai susijusi ne su pačiu išvežimo be leidimo faktu, o su išvežimo tikslu. Žala gali atsirasti tik tuo atveju, jei išvežama pardavimui, nes tuo atveju iš perdirbtos plazmos gauti preparatai nėra grąžinami į Lietuvą, tuo tarpu išvežus frakcionuoti (perdirbti) plazmą preparatai yra grąžinami į Lietuvą ir naudojami Lietuvos sveikatos įstaigose - jokia žala nepadaroma.

 

Ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu prašo palikti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1. Nėra pagrindo laikyti, kad atsakovo prašyme nurodomos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai. Apeliantas pateikia kraujo preparatų panaudojimo ataskaitas, kurios visiškai nepatvirtina to fakto, kad į Lietuvą buvo grąžinta perdirbta kraujo plazma būtent pagal byloje nagrinėtą 2007 m. spalio 4 d. sutartį Nr.S-128. be to, apelianto nurodomas akivaizdžiai per mažas kiekis preparatų, pagaminamų iš 52 409 vnt. kraujo plazmos.

2. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantastų prašęs 2010 metais pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų kraujo preparatų panaudojimo ataskaitas. Todėl jo argumentai, kad šie duomenys buvo slepiami, ieškovas nesąžiningai elgėsi tokių duomenų nepateikdamas, o atsakovui šie duomenys galėjo paaiškėti tik 2012 metais, yra nepagrįsti.

 

Trečiasis asmuo VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ su atskiruoju skundu nesutiko. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jo pateikiami dokumentai negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu būtų kreipęsis į ieškovą ar asmens sveikatos priežiūros įstaigas, prašydamas pateikti iš jo išvežtos kraujo plazmos pagamintų kraujo preparatų panaudojimo ataskaitas, ir jam būtų atsisakyta jas pateikti. Apeliantas taip pat neprašė šių įrodymų išreikalauti  ir bylą nagrinėjusių teismų.

2. Apelianto kartu su prašymu pateikti įrodymai nepatvirtina, jog būtent iš 52 409 vnt. apelianto 2007 m. lapkričio 16 d. ir 2008 m. sausio 28 d. neteisėtai į Austriją išvežtos kraujo plazmos buvo pagaminti ir Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms išdalinti kraujo preparatai. Pateiktose ataskaitose nurodoma, kad preparatai gauti iš kraujo donorystės įstaigų, o ne konkrečiai iš apelianto. Be to, Valstybinė ligonių kasa moka 4 Lt už kiekvieną išvežtos kraujo plazmos vienetą. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar plazma neteisėtai (be Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo) išvežama su tikslu parduoti, ar perdirbti į kraujo preparatus, žala privalomojo sveiktos draudimo fondo biudžetui atsiranda.

 

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime su atskiruoju skundu nesutiko. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas teisminių ginčų metu turėjo visas teises ir galimybes pateikti duomenis apie atitinkamų medžiagų pateikimą Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigoms ir prašyme išreiškiamas spėjimas, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos nepateikė visų reikšmingų bylai aplinkybių, yra nepagrįstas.

2. Pateiktos ataskaitos visiškai nepatvirtina tos aplinkybės, kad jose nurodyti komponentai perdirbti būtent apelianto teisėtai išvežtos kraujo plazmos. Apelianto prašyme keliamas žalos atsiradimo pagrindas yra nepagrįstas, nes bylą nagrinėję teismai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas, kurios pagrindė apelianto veiksmų neteisėtumą ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtą žalą.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyku yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas iš esmės, o teisės aktuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia užtikrina jo visuotinį privalomumą ir jo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą, civiliniame procese įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kuris vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pagal teismų suformuotą proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas vertina pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą konkrečios bylos kontekste, siekdamas išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad jis galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju atnaujinti procesą prašoma CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, kt.). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius. Kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje pareiškėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu privalo įrodyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Apeliantas savo prašymą atnaujinti pirmosios instancijos teismui pateikė, kaip minėta, iš esmės motyvuodamas tuo, kad atsitiktinai paaiškėjo aplinkybė, jog egzistuoja dokumentai, kad iš perdirbtos kraujo plazmos, kurią apeliantas išvežė iš Lietuvos neteisėtai, gauti preparatai buvo parvežti į Lietuvą, pateikti sveikatos priežiūros įstaigoms ir ligoninės apie tai pranešė teritorinėms ligonių kasoms. Prie prašymo apeliantas pateikė eilę sveikatos apsaugos įstaigų ataskaitų, kuriose ši faktinė aplinkybė, jo nuomone, yra atspindėta (b.l. 13-29). Tai, anot apelianto, yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios turi būti atnaujintas procesas byloje, nes ši aplinkybė nei apeliantui (atsakovui), nei teismui bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma. Apelianto nuomone, ieškovas, gavęs ataskaitas iš ligoninių apie tai, jog kraujo preparatai yra gauti, šias aplinkybes žinojo, tačiau įrodymų nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu neigė tiek aplinkybę, kad kraujo plazma buvo išvežta perdirbimui, tiek aplinkybę, kad perdirbus kraujo plazmą, gauti preparatai grįžo į Lietuvą bei buvo pateikti ligoninėms. Tokių aplinkybių nutylėjimas nulėmė galimai neteisėto sprendimo priėmimą. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nueita klaidingu keliu – buvo akcentuojamas kraujo plazmos išvežimo iš Lietuvos neteisėtumas (kraujo plazma išvežta be leidimo pardavimui), tačiau apeliantas byloje įrodinėjo jos išvežimo tikslą ir kraujo preparatų ir/ar komponentų, gautų perdirbus plazmą, perdavimą sveikatos priežiūros  įstaigoms. Taigi, prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumui nustatyti vertintina, ar apelianto nurodoma aplinkybė apie jo išvežtos kraujo plazmos perdirbimą ir preparatų grąžinimą iš tikrųjų yra patvirtinama jo prie prašymo atnaujinti procesą pridėtais dokumentais, ar ji nauja ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, ar ji yra esminė, t.y. ją žinant būtų priimtas visai kitas sprendimas

  Apeliantas iš esmės teisus teigdamas, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tiek ieškovo reikalavimai, tiek atsakovo atsikirtimai į pareikštus reikalavimus – atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio faktinis pagrindas, tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2012). Taigi, šiuo atveju apelianto nurodomos aplinkybės yra reikšmingos vertinant jo atsikirtimų į pareikštą ieškinį pagrįstumą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl proceso atnaujinimo būtinumo apelianto nurodytų aplinkybių pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vertinant su prašymu atnaujinti procesą pateiktus įrodymus, t. y. ataskaitas, nei prašyme nurodytos aplinkybės, nei pateikti įrodymai nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantui (atsakovui) bylos nagrinėjimo metu. Iš tikrųjų, analizuojant apelianto poziciją nagrinėjant bylą iš esmės matyti, kad ji nebuvo nuosekli: viena vertus, savo teiktuose procesiniuose dokumentuose teigė, jog, neskyrus lėšų kraujo produktams ir komponentams parvežti atgal, to padaryti ir negalima (pavyzdžiui, triplike – t. 2, b.l. 39-41), kita vertus,  2010 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu apelianto (atsakovo) atstovas teigė, kad kraujo plazma grįžo į gydymo įstaigas gydymo tikslams (t. 2, b. l.  73), apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad dalį kraujo preparatų jis yra parvežęs į Lietuvą ir pateikęs sveikatos priežiūros įstaigoms (t. 2, b.l. 82-89).

Taigi, apeliantas jau pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš esmės teigė (nors, kaip minėta, ir nenuosekliai), jog kraujo plazmos preparatai grįžo į Lietuvą. Todėl galima daryti išvadą, kad šios faktinės aplinkybės, jei jos iš tikrųjų egzistavo, apeliantui buvo žinomos jau tuomet. Dėl to negalima būtų sutikti su jo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyta pozicija neva šios aplinkybės yra naujai paaiškėjusios, nes jos ne tik galėjo būti, bet ir buvo žinomos anot paties apelianto dėstytos pozicijos. Taigi, tokiu atveju jis jau tuomet turėjo pagrįsti  savo atsikirtimus dėl kraujo plazmos preparatų sugrąžinimo į Lietuvą atitinkamais įrodymais (CPK 12, 178 str.). Jokių įrodymų, jog apeliantas buvo ėmęsis reikiamų priemonių tokioms aplinkybėms sužinoti bei įrodymams gauti, nepateikta. Šiame kontekste paminėtina, kad pats apeliantas nurodo, jog prie prašymo atnaujinti procesą pridedamos  2009 m. gruodžio 31 d. Kauno teritorinei ligonių kasai skirta tikslinamoji ataskaita, 2009 m. lapkričio 13 d. sąskaita faktūra Nr. 1008002958 jau buvo teiktos į bylą, todėl akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo pripažinti šiuos dokumentus kaip įrodymus, patvirtinančius naujai paaiškėjusias aplinkybes. Pažymėtina, kad neturėdamas galimybės pats pateikti tokių įrodymų, dalyvaujantis byloje asmuo gali prašyti juos išreikalauti iš atitinkamų institucijų (CPK 198 str. 1 d., 226 str.). Kita vertus, apeliantas iš dalies tai ir bandė įrodinėti aukščiau paminėtais jo nurodytais dokumentais, tačiau toks apelianto aiškinimas teismų procesiniais sprendimais nebuvo patvirtintas. Atmestini apelianto argumentai dėl neva nesąžiningo ieškovo, nutylėjusio apie apelianto pateiktų ataskaitų egzistavimą, elgesio nepateikiant jų nagrinėjant bylą iš esmės. Visų pirma, kaip minėta, apeliantas (nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys) prašymo įpareigoti ieškovą pateikti tokias ataskaitas nebuvo pareiškęs, jas teikti ieškovas nebuvo įpareigotas, taip pat jų neprašyta išreikalauti ir iš kitų subjektų (kaip padarė pats apeliantas rengdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo). Antra, bet kuriuo atveju procesinės normos neįpareigoja šalis savo iniciatyva teikti įrodymus, patvirtinančius priešingos šalies reikalavimų ar atsikirtimų pagrindus. Trečia, net darant prielaidą, jog nesąžiningas galėjo būti ir ieškovas, o apelianto pateikiamas aplinkybes galima būtų vertinti naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, tai neeliminuotų apelianto pareigos įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą neįvykdymo nagrinėjant bylą iš esmės, dėl ko byloje faktiškai negalėtų būti priimtas kitoks sprendimas. Tačiau, net ir nepaisant paminėto, teisėjų kolegija pažymi, kad bet kuriuo atveju apelianto su prašymu atnaujinti procesą pateiktos jo išreikalautos ieškovui teiktos asmens sveikatos priežiūros įstaigų ataskaitos negali būti proceso atnaujinimo pagrindu jau vien dėl tos esminės priežasties, kad jos apskritai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, niekaip neįrodo, kad pateiktose ataskaitose nurodyti kraujo preparatai buvo perdirbti būtent iš apelianto (o ne kitų subjektų) išvežtos neteisėtai iš Lietuvos  į Austriją kraujo plazmos. Šiuo esminiu aspektu apeliantas savo atskirajame skunde ir nėra pateikęs jokių argumentų, kurie leistų patvirtinti jo teiginius.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškinio ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, ją naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

 

Trečiasis asmuo VšĮ Nacionalinis kraujo centras yra pateikęs prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą – 4 860 Lt priteisimo. Iš esmės toks prašymas, netenkinus atskirojo skundo, tenkintinas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Tačiau CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro  kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Taigi, jose yra nustatyti iš esmės maksimalūs užmokesčio dydžiai, o šiuo atveju trečiojo asmens patirtų išlaidų už advokato pagalbą dydis viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius. Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus. Be to, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka,  atsiliepime  į atskirąjį skundą ženklia dalimi dėstomi jau anksčiau pirmosios instancijos teismui teikti argumentai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisti visa apimtimi trečiojo asmens turėtas išlaidas nėra pakankamo pagrindo, ir trečiajam asmeniui priteistina 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį  palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ 500 Lt už advokato pagalbą viešajai įstaigai Nacionalinis kraujo centras.

 

 

Teisėjai                                                        Audronė Jarackaitė

 

                                                                      Nijolė Piškinaitė

 

                                                                      Alvydas Poškus