Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-06][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-384-684-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-384-684/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.1.1. Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.1.1.2. Civilinio proceso principai
3. CIVILINIS PROCESAS
2.1.4. Bylos dėl dovanojimo
3.1.1.2.4. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principai
2.6. Prievolių teisė
2.6.11.6. Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

?

Civilinė byla Nr. 3K-3-384-684/2018

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00620-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6;  3.1.1.2.4 

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. K., V. V., V. Š. ir V. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. V. ieškinį atsakovams D. K., V. V., V. Š., V. Š. ir Vilniaus rajono 3-iojo notarų biuro notarui Tomui Petrui Vėlyviui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.    

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

  

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisminės gynybos taikymo pažeistoms teisėms apginti sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovai V. Š. ir V. Š. (toliau – ir dovanotojai) padovanojo atsakovams D. K. ir V. V. (toliau – ir apdovanotieji) poilsio pastatą, esantį duomenys neskelbtini, poilsio pastatą, esantį duomenys neskelbtini, poilsio pastatą, esantį duomenys neskelbtini, ir virtuvę, esančią duomenys neskelbtini (toliau – ir ginčo pastatai).

3.       Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis duomenys neskelbtini. Ieškovė įsigijo šį sklypą pagal 2013 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovei priklausančiame žemės sklype yra ginčo pastatai. Ieškovės teigimu, 2013 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 ir 6.396 straipsnių nuostatoms, nes šia sutartimi neaptartas žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatai, klausimas. Toks sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu atmetė ieškinį.   

5.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį nekilnojamąjį daiktą, esantį kito asmens žemės sklype, leidžiama parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo. Žemės sklypo savininko sutikimas parduodant nekilnojamąjį daiktą, esantį žemės sklype, reikalingas tik tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto pardavimas prieštarautų įstatymų ir (ar) nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Be to, teismas konstatavo, kad CK 6.394 straipsnio nuostatos apskritai negali būti taikomos, nes šios bylos procese yra ginčijama nekilnojamųjų daiktų dovanojimo, o ne pirkimo–pardavimo sutartis.

6.       Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijama dovanojimo sutartis prieštarauja CK 6.396 straipsnio 1 daliai. Dovanojimo sutartyje aiškiai apibrėžti ir individualizuoti jos objektai, o žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatai, neaptarimas nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu dovanojimo sandorį. Teismas pažymėjo, kad dovanotojų teisė disponuoti savo nekilnojamaisiais daiktais sandorio sudarymo momentu nebuvo apribota įstatymu ar teismo sprendimu, jie neprivalėjo gauti ieškovės sutikimo ar pranešti jai apie šį perleidimą.

7.       Teismas apibendrindamas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijama dovanojimo sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms.

8.       Teismas, be kita ko, nurodė, kad notaro veiksmų teisėtumo patikrinimas nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, papildomai pažymėjo, kad ieškinys tiek, kiek jis pareikštas notarui, turi būti atmestas kaip pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal tokį ieškinį.

9.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 1 d. sprendimu panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartį ir taikė restituciją – grąžino ginčo pastatus dovanotojų nuosavybėn; atmetė kitą ieškinio (pareikšto notarui Tomui Petrui Vėlyviui) dalį.

10.       Kolegija pažymėjo, kad dovanojimo sutartyje nėra jokių duomenų apie žemės sklypą, kuris priklauso kitam asmeniui, todėl svarstytina, ar tokia sutartis nėra niekinis sandoris, prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis, 6.394 straipsnio 2, 3 dalys, 6.396 straipsnio 1 dalis).

11.       Kolegija nurodė, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalis nedraudžia įsigyti nekilnojamojo daikto be žemės sklypo, kuriame jis yra, be to, pagal šią materialiosios teisės normą nereikalaujama specialaus teisių į žemės sklypą įforminimo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau tais atvejais, kai pastatas ir žemės sklypas priklauso skirtingiems asmenims, žemės sklypas, kaip suformuotas nekilnojamojo turto objektas, turi būti identifikuotas ir aptartas pastato pirkimo–pardavimo sutartyje (CK 6.396 straipsnis).

12.       CK 6.394 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad naudojimosi žemės sklypu teisė turi būti aptarta nekilnojamojo daikto, esančio žemės sklype, pirkimo–pardavimo sutartyje. Kolegijos vertinimu, sisteminis CK 6.394 ir 6.396 straipsnių nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad pastatų pardavimo ir nuosavybės teisės į pastatus perleidimo sutarčių sąlygos turi būti tokios, kad pagal jas būtų galima aiškiai nustatyti pastato perleidėjo teisių į žemės sklypą apimtį ir turinį esant situacijoms, kai perleidžiamo pastato savininkas ir žemės sklypo savininkas yra skirtingi asmenys, t. y. žemės sklypo savininkas turi būti identifikuotas ir nurodytas tokiuose sandoriuose. Kolegija šiame kontekste papildomai akcentavo, kad žemės sklypo savininkas turi žinoti pastatų, kurie yra jo žemės sklype, savininką.

13.       Kolegija pažymėjo, kad CK nuostatos, reglamentuojančios dovanojimo sutartį, nenurodo, kaip turi būti sprendžiamas teisių į žemės sklypo dalį, kurią užima dovanojamas daiktas ir kuri būtina naudoti jį pagal paskirtį, klausimas, todėl taikytini panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).

14.       Kolegija nurodė, kad ginčo dovanojimo sutartyje nebuvo aptartos apdovanotųjų teisės į žemės sklypą, t. y. buvo nutylėta apie ieškovės nuosavybės teisę į žemės sklypą, todėl tokia sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms – CK 6.394 straipsnio 2 daliai ir 6.396 straipsniui.

15.       Kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, pripažino negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartį ir taikė restituciją  grąžino ginčo pastatus dovanotojų nuosavybėn.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

16.       Atsakovai kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. sprendimą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.394 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.396 straipsnio nuostatas. Įstatyme neįtvirtinta pirkimo–pardavimo sutarties šalių pareiga aptarti pirkėjo teises į žemės sklypą, kai pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamasis daiktas, savininkas. Tokios pareigos nebuvimas paaiškintinas keliais aspektais: pirma, CK 6.394 straipsnio 3 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas; antra, reikalavimas aptarti pirkėjo teises į žemės sklypą būtų savitikslis, nes bet kuriuo atveju pirkėjas negali įgyti daugiau ar mažiau teisių, negu turėjo pardavėjas. Vadinasi, pirkėjo teisių į žemės sklypą, kuriame yra įsigyjamas nekilnojamasis daiktas, neaptarimas negali lemti sandorio negaliojimo pagal CK 1.80 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo pateiktas CK 6.394 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.396 straipsnio nuostatų aiškinimas pagrįstas, be kita ko, tuo argumentu, kad žemės sklypo savininkas turi žinoti apie nekilnojamojo daikto, esančio žemės sklype, savininko pasikeitimą. Šis apeliacinės instancijos teismo argumentas yra nepagrįstas. Pirma, pats teismas pripažino, jog žemės sklypo savininko sutikimas nėra būtinas perleidžiant nekilnojamąjį daiktą, esantį žemės sklype. Pažymėtina, kad nėra teisės normų, kurios nustatytų, kad žemės sklypo savininkas turi būti kokia nors forma informuojamas apie planuojamą nekilnojamojo daikto, esančio jam priklausančiame žemės sklype, perleidimą. Be to, žemės sklypo savininkas, net ir žinodamas apie vyksiantį ar jau įvykusį nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį, negali daryti jokios įtakos tokiam sandoriui. Antra, žemės sklypo savininko išviešinimas nekilnojamojo daikto perleidimo sandoryje neužtikrins jo galimybės sužinoti apie vykstantį nekilnojamojo daikto perleidimą, nes jis nėra tokio sandorio šalis.

16.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio ir CK 6.227 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovė, remdamasi šiomis teisės normomis, turėjo pagrįsti ne tik ginčijamos dovanojimo sutarties prieštaravimą imperatyviosioms įstatymų normoms, bet ir savo teisių pažeidimą šio sandorio sudarymu. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad, priešingai negu įrodinėjo ieškovė, jos sutikimas nebuvo reikalingas dėl ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo. Ieškovė neturėjo jokios pirmenybės teisės įsigyti ginčo pastatus. Dovanojimo sutartis nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų, ji nėra įgaliota ginti viešąjį interesą, todėl ieškinys turėjo būti atmestas kaip pareikštas netinkamo ieškovo.

17.       Ieškovė nepateikė atsiliepimo į atsakovų kasacinį skundą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl teisminės gynybos taikymo pažeistoms teisėms apginti sąlygų

 

18.       Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra konstitucinė teisė, expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) išplaukianti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmosios dalies. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiamas šios konstitucinės teisės absoliutumas ir universalumas (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimą).

19.       Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra reglamentuota ir civilinio proceso įstatymo lygmeniu – CPK 5 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas).

20.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia ginčo pastatų, esančių jai priklausančiame žemės sklype, dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų. Formuluojant faktinį ieškinio pagrindą, t. y. atskleidžiant faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nurodyta, kad ginčijamas dovanojimo sandoris prieštarauja ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, interesams, nes ji nežinojo apie šį sandorį, sandoris sudarytas be jos sutikimo, jame neaptartas žemės, kurioje yra ginčo pastatai, klausimas, be to, kad, sudarius ginčijamą sandorį, buvo pažeista ieškovės teisė nekliudomai disponuoti savo žemės sklypu.

21.       Pagal CK 6.227 straipsnio 1 dalį teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Pažymėtina, kad ši materialiosios teisės norma papildomai pagrindžia, kad teisminė gynyba (pripažįstant sutartį negaliojančia) gali būti taikoma tik tokiam asmeniui, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar pažeidžiamas (ginčijama sutartimi). CK 6.227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ex officio (savo iniciatyva) gali konstatuoti absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes, tačiau šios normos taikymo aspektu būtina akcentuoti, kad tokios galimybės įgyvendinimas nėra savitikslis – pirmiau įvardyti veiksmai gali būti atlikti teismo iniciatyva tik tada, jeigu jų atlikimas yra būtinas, siekiant apginti asmens pažeistą subjektinę teisę ar viešąjį interesą, ir gali sukelti atitinkamas materialiąsias teisines pasekmes (apginti pažeistąją teisę).

22.       CK 6.394 straipsnis reglamentuoja teisių į žemės sklypą sudarant pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto, kuriuo yra užstatytas žemės sklypas, pirkimopardavimo sutartį klausimus. Pažymėtina, kad, nors, ką nustatė bylą nagrinėję teismai, tarp atsakovų 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudaryta ginčo pastatų, esančių ieškovei priklausančiame žemės sklype, dovanojimo sutartis, CK 6.394 straipsnio nuostatos taikytinos pagal įstatymo analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).

23.       CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri yra būtina jam naudoti pagal paskirtį. Šio straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką nustato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o, jeigu patvirtinta,  yra negaliojanti. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

24.       Kaip minėta, ginčo pastatų dovanotojai nėra žemės sklypo, kuriame yra šie pastatai, savininkai, vadinasi, apdovanotųjų teisių į žemės sklypą klausimui išspręsti yra reikšmingos CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias pirkėjas (apdovanotasis) įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (dovanotojas), t. y. pirkėjas (apdovanotasis) negali įgyti daugiau teisių, negu turėjo pats pardavėjas (dovanotojas), vadinasi, žemės sklypo savininko teisių ir pareigų turinys savaime nepasikeičia, perleidus pastatus, kuriais yra užstatytas jo žemės sklypas (t. y. pasikeitus pastatų savininkui). Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais, sprendžia, kad pirkėjo (apdovanotojo) teisių į žemės sklypą neaptarimas sudarant nekilnojamųjų daiktų, esančių kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, pirkimopardavimo (dovanojimo) sutartį pats savaime nesukuria žemės sklypo savininkui vieno ar kito materialiojo teisinio efekto (t. y. nesukuria, nepanaikina ir nepakeičia subjektinių teisių ir (ar) pareigų).

25.       Šios nutarties 20 punkte atskleista, kokios faktinės aplinkybės buvo nurodytos ieškinio reikalavimui dėl ginčo pastatų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė (neįrodė), kaip ginčo pastatų dovanojimo sandorio sudarymas (be jos sutikimo ir neaptarus apdovanotųjų teisių į ieškovės žemės sklypą) paveikė (pažeidė) jos, kaip žemės sklypo savininkės, materialiąsias teises ir pareigas, kokius materialiuosius teisinius padarinius jai sukels (sukeltų) ginčo pastatų dovanojimo sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas, t. y. ginčo pastatų grąžinimas dovanotojų nuosavybėn. Apibendrinant šiuos argumentus, nurodytina, kad ieškovė nepagrindė sąlygų, kurios būtinos teisminei gynybai jos reikalaujamu būdu taikyti, t. y. neįrodė, kad turi tam tikrą materialiąją subjektinę teisę (ar teisėtą interesą), susijusią su ginčo dalyku, kad teisė yra pažeista ir kad reikalaujamas taikyti teisių gynimo būdas sukels atitinkamas materialiąsias teisines pasekmes.

26.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad ieškovė neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti dovanojimo sandorį. Kaip pirmiau atskleista, tokio suinteresuotumo neturėjimas per se (pats savaime) sudaro pagrindą atmesti ieškinį.

27.       Kasacinis teismas, apibendrindamas šios nutarties motyvuojamojoje dalyje pateiktus argumentus ir išvadas, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo patenkino ieškovės reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas savo ruožtu pagrįstai atmetė ieškinį, todėl teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti ir vienodai teismų praktikai formuoti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

29.       Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios šiame teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

30.       Pažymėtina, kad ieškovė pralaimėjo bylą, vadinasi, atsakovai turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

31.       Atsakovai V. V. ir D. K. patyrė po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išsprendimo rezultatą, priteisia šiems atsakovams iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimus.

32.       Atsakovai kasaciniame teisme patyrė 41 Eur bylinėjimosi – žyminio mokesčio – išlaidas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad žyminį mokestį sumokėjo atsakovas V. V., todėl, patenkinus kasacinį skundą, atsakovui priteisiamas iš ieškovės 41 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.

33.       Kasaciniame teisme susidarė 6,99 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiga padengti šias išlaidas tenka ieškovei, todėl valstybei priteisiamas iš ieškovės šių išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme:

priteisti V. V. (a. k. duomenys neskelbtini) iš I. N. V. (a. k. duomenys neskelbtini) 400  (keturių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 41 (keturiasdešimt vieno) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą;

priteisti D. K. (a. k. duomenys neskelbtini) iš I. N. V. 400 (keturių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.   

Priteisti valstybei iš I. N. V. 6,99 Eur (šešių Eur 99 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Šios valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gražina Davidonienė                        

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Virgilijus Grabinskas

        

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Birutė Janavičiūtė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK1 1.78 str. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
  • CK6 6.394 str. Teisės į žemės sklypą
  • CK6 6.396 str. Sutarties dalykas
  • CK1 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CK1 1.8 str. Įstatymo ir teisės analogija
  • CPK
  • CK6 6.227 str. Teisė pareikšti ieškinį dėl sutarties negaliojimo
  • 3K-3-105/2012
  • 3K-3-229-378/2018
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei