Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-10][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-50-469-2021].docx
Bylos nr.: e3K-3-50-469/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Inkaso Aljansas 303193707 atsakovas
BUAB "Edenkara" 140651468 Ieškovas
Vadybos apskaita 151390375 ieškovo atstovas
Kategorijos:
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.3.3.1. Piniginiai vertybiniai popieriai
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1.3. Civilinių teisių objektai, jų rūšys
2.1.3.3. Vertybiniai popieriai
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos

?

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Civilinė byla Nr. e3K-3-50-469/2021

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19218-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.3.3.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso aljansas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo peržiūrėjimo pagal ieškovių K. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Edenkara“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkaso aljansas“ dėl paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisinius padarinius, kylančius vekselio davėjui vekselyje panaudojus parašo faksimilę (tikslią parašo kopiją), aiškinimo ir taikymo.  

2.       Ieškovės K. L. ir UAB „Edenkara“ teismo prašė pripažinti negaliojančiais paprastuosius vekselius – 2018 m. lapkričio 20 d. vekselį dėl 15 000 Eur ir 2019 m. kovo 15 d. vekselį dėl 6490,39 Eur, panaikinti šių vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus.

3.       Ieškovės nurodė, kad antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus pagal atsakovės UAB „Inkaso aljansas“ pateiktus vykdomuosius įrašus, išduotus 2018 m. lapkričio 20 d. ir 2019 m. kovo 15 d. paprastųjų vekselių pagrindu. Ieškovė K. L. teigė, kad ji nepasirašė vekselių nei kaip ieškovės UAB „Edenkara“ vadovė, nei asmeniškai, kaip vekselių laiduotoja, taip pat nedavė sutikimo būti laiduotoja. Vekselius galėjo surašyti buvusi UAB „Edenkara“ buhalterė R. M. Vekseliams pasirašyti panaudota parašo faksimilė, o toks pasirašymo būdas pagal Vekselių naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987, (toliau – ir Taisyklės) 10 punktą yra draudžiamas. Kadangi vekseliai netinkamai pasirašyti, jie neturi vekselio galios (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 77 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad tik tinkamai išrašytas ir visus rekvizitus turintis paprastasis vekselis turi paprastojo vekselio galią (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.101 straipsnio 9 dalis). Paprastųjų vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuotas Taisyklėse, kurių 10 punkte nustatyta, kad, išrašant vekselius, draudžiama naudoti faksimiles. Nurodytas draudimas yra kategoriškas. Taigi formaliai faksimile pasirašytas vekselis pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vertinamas kaip netinkamai įformintas, o vekselio davėjo parašo, atlikto ranka ar kitu pagal Taisykles priimtinu būdu, nebuvimas atitinka vekselio rekvizitų trūkumo požymius (ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

6.       Teismas pažymėjo, kad vis dėlto vien tik faksimilės – tikslios parašo kopijos – panaudojimas išrašant vekselį pats savaime negali būti visais atvejais traktuojamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog išrašytas paprastasis vekselis neturi paprastojo vekselio galios. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas vekselių davėjams išvengti vekselio apmokėjimo, piktnaudžiaujant faksimilės panaudojimu, kurio vekselio gavėjas ar vėlesnis vekselio įgijėjas, jeigu vekselis būtų perleistas, neretai negalėtų patikrinti. Pažymėtina, kad laisvas vekselio naudojimas apyvartoje siejamas išimtinai su paprasta jo patikros procedūra – vekselio įgijėjui, siekiančiam įsitikinti, ar vekselis galioja, pakanka patikrinti, ar vekselis turi ĮPVĮ nurodytus rekvizitus. Teismas nusprendė, kad paprastasis vekselis vien tik dėl to, jog jis pasirašytas faksimile, neturėtų būti automatiškai traktuojamas kaip neturintis paprastojo vekselio galios.

7.       Byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovė finansavo ieškovę UAB „Edenkara“. Atsakovė vekselių, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, išrašymą laikė viena esminių sąlygų suteikti finansavimą ieškovei UAB „Edenkara, t. y., neišrašius vekselių, finansavimas nebūtų buvęs suteiktas. Vekseliai buvo išrašyti atsakovės atstovams nedalyvaujant, jų originalai atsakovei atsiųsti paštu. Tiek UAB „Edenkara“ vadovė K. L., tiek buhalterė R. M. patvirtino, kad UAB „Edenkara“ veikloje buvo naudojama K. L. parašo faksimilė. Liudytoja R. M. taip pat pripažino, kad ji užpildė vekselius, tačiau neigė, jog pasirašė vekselius panaudodama ieškovės K. L. parašo faksimilę. 

8.       Ieškovė K. L. neneigė fakto, kad UAB „Edenkara“ yra skolinga atsakovei, ir atsakovės vadovo T. J. paaiškinimo, kad analogiška tvarka, t. y. išrašant vekselį su jos asmeniniu laidavimu, buvo užtikrintas anksčiau UAB „Edenkara“ ir atsakovės sudaryto susitarimo dėl skolų dengimo vykdymas. Byloje nebuvo įrodinėjama ir nenustatyta, jog atsakovė ginčo situacijoje būtų veikusi nesąžiningai. Atsakovės įgaliotiems asmenims nebuvo žinoma, jog ieškovės UAB „Edenkara“ veikloje naudojama ieškovės K. L. faksimilė. Teismas pažymėjo, jog vekselių pasirašymo būdas suponuoja išvadą, kad atsakovė, patikrinusi vekselius, objektyviai negalėjo nustatyti, jog vekseliai pasirašyti ne ieškovės K. L. ranka, bet panaudojant faksimilę.

9.       Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise principais, konkuruojant dviem skirtingiems civilinio teisinio santykio subjektų interesams, turi būti užtikrinta protinga tokių interesų pusiausvyra, t. y. kad vienas interesas nebūtų suabsoliutintas ir be pagrindo iškeltas virš kito konkuruojančio intereso. Nagrinėjamu atveju konkuruoja ieškovės K. L. interesas išvengti asmeninės prievolės apmokėti ginčo vekselius ir atsakovės lūkestis, kad ieškovės UAB „Edenkara“ prievolių užtikrinimo priemonė realiai bus įvykdyta. Tuo atveju, kai asmuo piktnaudžiauja turimomis teisėmis, įgyvendina jas prieš jų paskir, tokios teisės negali būti ginamos (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 1.137 straipsnio 3, 5 dalys). Teismas konstatavo, kad pareikštu ieškiniu ieškovės nesąžiningai, remdamosi tik vekselių pasirašymo būdu, siekia išvengti prievolių įvykdymo pagal vekselius.

10.       Apibendrindamas teismas nurodė, kad tais atvejais, kai vekselis ginčijamas tuo pagrindu, jog vekselio davėjas jį pasirašė faksimile, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, reikėtų skirti dvi situacijas. Pirma, kai vekselio davėjas faksimilės panaudojimo faktu remiasi prieš pirminį vekselio turėtoją, kuris dalyvavo išrašant vekselį. Antra, kai faksimilės panaudojimas nebuvo atskleistas pirmajam ar vėlesniam vekselio turėtojui, o pastarieji, patikrinę vekselio rekvizitus, objektyviai negalėjo numatyti ir žinoti, kad vekselio davėjas tokiu būdu pasirašė išduotą vekselį. Būtent nuo tokių aplinkybių viseto, jeigu nėra nustatytas akivaizdžiai neteisėtas faksimilės panaudojimo faktas, ir turėtų priklausyti pareikšto reikalavimo dėl faksimile pasirašyto vekselio pripažinimo negaliojančiu pagrįstumo teisinis įvertinimas.

11.       Teismas konstatavo, kad nors byloje nėra galimybių nustatyti, kas faksimile pasirašė vekselius, UAB „Edenkara“ vadovei turėjo būti žinoma, kad atsakovė refinansuoja UAB „Edenkara“ skolas, ir turėjo būti žinomos refinansavimo sąlygos. UAB „Edenkara“ vykdė vekseliais užtikrintas prievoles atsakovei. Iš ieškovės K. L. paaiškinimų galima spręsti, kad per visą faksimilės naudojimo laikotarpį (nuo 2006 metų) nebuvo netinkamo jos panaudojimo atvejų. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad vekseliai galėjo būti išrašyti nesant dėl to susiformavusios ieškovės K. L. valios. Vekselius ieškovės pradėjo ginčyti tik tada, kai ieškovė UAB „Edenkara“ susidūrė su mokumo problemomis. Nors vekseliai buvo pasirašyti nesilaikant Taisyklių 10 punkto nuostatų, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamoje situacijoje nėra pakankama pareikštiems reikalavimams dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais tenkinti.

12.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkinti: pripažinti, kad 2018 m. lapkričio 20 d. paprastasis neprotestuotinas 15 000 Eur sumos vekselis ir 2019 m. kovo 15 d. paprastasis neprotestuotinas 6490,39 Eur sumos vekselis neturi paprastojo vekselio galios; panaikinti šių dokumentų pagrindu 2019 m. gegužės 29 d. išduotus notaro vykdomuosius įrašus.

13.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo vekseliuose panaudota vekselių davėjos UAB Edenkara direktorės ir vekselių laiduotojos K. L. parašo faksimilė. Kolegija, atsižvelgdama į ĮPVĮ 77 straipsnį, kurio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad paprastajame vekselyje turi būti išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas, ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalį, pagal kurią dokumentas, jame nesant nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje nustatyto rekvizito, neturi paprastojo vekselio galios, ir Taisyklių 10 punkto nuostatą, kad vekselyje vietoj parašų naudoti faksimiles draudžiama, nusprendė, kad vekseliuose nėra vekselių davėjos UAB Edenkara įgalioto asmens parašo, todėl šie vekseliai neturi paprastojo vekselio galios.

14.       Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatyto imperatyvaus ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje išvardytų vekselio rekvizitų nebuvimo teisinio padarinio, o dėl vekselių galiojimo nusprendė vertindamas vekselių davėjos UAB Edenkara direktorės ir vekselių laiduotojos K. L. nesąžiningumą panaudojant vekseliuose parašo faksimilę ir tikrąją valią išrašyti vekselius ir juos laiduoti.

15.       Kolegija pažymėjo, kad pripažinus, jog ginčo vekseliai neturi paprastojo vekselio galios dėl jų formos trūkumo, negalioja ir vekselių laiduotojos K. L. įsipareigojimai (ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalis), taip pat nebuvo pagrindo šių dokumentų pagrindu išduoti notaro vykdomuosius įrašus ne ginčo tvarka pagal ĮPVĮ 81 straipsnį, todėl yra pagrindas šiuos vykdomuosius įrašus panaikinti.

16.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pripažinimas, jog dokumentas, kuris įvardytas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad šis dokumentas yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Dėl to, ieškovėms prašant pripažinti negaliojančiais ginčo vekselius, teismas sprendimo rezoliucinę dalį formulavo pagal ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalies nuostatas – vekselius pripažino neturinčiais vekselio galios.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

17.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Laisvas vekselio naudojimas apyvartoje siejamas išimtinai su paprasta jo patikros procedūra – vekselio įgijėjui, siekiančiam įsitikinti, ar vekselis galioja, pakanka patikrinti, ar vekselis turi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nurodytus jo rekvizitus. Vien tik faksimilės panaudojimas negali būti visais atvejais traktuojamas kaip pagrindas konstatuoti, kad išrašytas vekselis neturi paprastojo vekselio teisinės galios. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas vekselių davėjams, kad išvengtų vekselio apmokėjimo, piktnaudžiauti faksimilės panaudojimo faktu. Faksimile pasirašyto vekselio teisinis įvertinimas turėtų priklausyti nuo to, ar vekselio pasirašymo būdas buvo atskleistas pirminiam vekselio turėtojui, ar jis tiesiogiai dalyvavo pasirašant vekselį, ar jis ir vėlesni vekselio turėtojai, patikrinę vekselio rekvizitus, objektyviai negalėjo numatyti ir žinoti, kad vekselio davėjas tokiu būdu pasirašė išduotą vekselį. Vekselio gavėjui nedalyvavus pasirašant vekselį, o vekselio davėjui nuslėpus aplinkybę, kad vekseliai buvo pasirašyti parašo faksimile, Taisyklių 10 punkte įtvirtintas draudimas vietoj parašų naudoti faksimiles turėtų būti aiškinamas ne kaip vekselio davėjo teisė ginčyti vekselio galiojimą, o priešingai – kaip draudimas faksimile pasirašiusio vekselio davėjui teise remtis vekselio trūkumų faktu. Priešingu atveju tokia nuostata prieštarautų teisinei logikai, nes vienintelė vienašalio sandorio šalis  vekselio davėjas, pats pažeidęs minėtą draudimą, galėtų juo remtis, įrodinėdamas sandorio formos trūkumus ir šiuos sandorius ginčydamas. Atsakovės įsitikinimu, dėl nurodytų priežasčių ginčo vekseliai atitiko ĮPVĮ 77 straipsnyje nustatytus reikalavimus jų rekvizitams ir formai.

18.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė K. L. prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

ĮPVĮ 3, 4, 77 ir 78 straipsniuose nustatyti formalūs reikalavimai – būtini vekselių rekvizitai ir jų nebuvimo pasekmės, t. y. dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi vekselio galios. ĮPVĮ vekselių pasirašymo būdai tiesiogiai nereglamentuojami. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad, išrašant vekselius, draudžiama naudoti faksimiles. Galimybės pasirašyti vekselį faksimile ribojimo nustatymas aiškintinas dviem motyvais. Pirma, ĮPVĮ kurtas derinant nacionalines vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas su 1930 metų Ženevos konvencija dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo. Nors Konvencijoje, kaip ir ĮPVĮ, nėra detalizuota parašo apibrėžtis, tačiau įprasta laikyti, kad pagal Konvencijos nuostatas tinkamas vekselio pasirašymas yra galimas tik ranka. Antra, draudimo pasirašyti vekselį faksimile ar kitu panašaus pobūdžio mechaniniu būdu paskirtis yra susijusi su maksimaliu vekselio viešo patikimumo užtikrinimu. Be to, jei vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 2 dalis). Atsakovės veikla – pinigų skolinimas. Tikėtina, kad asmuo, sudarinėdamas sandorius, pasirašydamas vekselius nuotoliniu būdu, neįsitikinęs asmens tapatumu, turėtų prisiimti ir galimą neigiamų pasekmių riziką (vekselyje pasirašo ne laiduotojas ar vekselio davėjas). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčą dėl reikalavimų pagal vekselį, kuris nebuvo pasirašytas jį išrašiusio asmens, išaiškinta, kad paprastojo vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai, galiojimą reglamentuoja ĮPVĮ 78 straipsnis, pagal kurį dokumentas, jame nesant ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punkte nustatyto rekvizito, neturi paprastojo vekselio galios.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl vekselio, pasirašyto parašo faksimile, teisinės galios

 

19.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar sudarytas vekselis laikytinas atitinkančiu visus ĮPVĮ išvardytus rekvizitus, jei jis patvirtintas ne vekselio davėjo parašu, bet parašo faksimile. Sprendžiant šį klausimą būtina įvertinti vekselio pasirašymo teisinį reglamentavimą, vekselio davėjo įsipareigojimo tvirtinimo parašu ar faksimile reikšmę vekselio galiojimui.

20.       Pagal ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalį vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Iš esmės analogiškos sąvokos įtvirtintos CK 1.105 straipsnio 1, 4 dalyse. 

21.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015, kt.).

22.       Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). 

23.       Vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis). Vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

24.       Vekselis dėl nurodytų savo, kaip vertybinio popieriaus, savybių yra itin patogus ir palankus kreditoriui reikalavimo teisės įgyvendinimo būdas, tai lemia, kad vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti ir su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti ĮPVĮ nustatyti griežti vekselio formalumo reikalavimai dėl vekselio išdavimo bei iš jo kylančių reikalavimo teisių įgyvendinimo tvarkos ir šių reikalavimų nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 23 punktas).

25.       Vieni iš pirmiau nurodytų formalių reikalavimų – ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje išvardyti privalomi vekselio rekvizitai, būtini sudarant vekselį, kad jis įgytų vekselio teisinę galią. Vadovaujantis ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktu paprastajame vekselyje turi būti išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Paprastųjų vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuotas Taisyklėse, kurių 10 punkte nustatytas imperatyvus draudimas naudoti faksimiles išrašant vekselius. Tik tinkamai išrašytas ir visus rekvizitus turintis paprastasis vekselis turi paprastojo vekselio galią (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis, CK 1.101 straipsnio 9 dalis), o nesant nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, vekselis neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, ne faksimilė, o tik vekselio davėjo parašas gali būti kvalifikuojamas kaip įstatyme nurodytas būtinas vekselio rekvizitas, kurio nesant dokumentas neturi vekselio galios.

26.       Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. lapkričio 20 d. paprastajame vekselyje ir 2019 m. kovo 15 d. paprastajame vekselyje panaudota vekselių davėjos ir vekselių laiduotojos K. L. parašo faksimilė, o ne parašas.

27.       Pirmiau nurodyti griežti vekselio formalumo reikalavimai dėl vekselio išdavimo ir jų nesilaikymo teisiniai padariniai yra būtini vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti ir su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti, atsižvelgiant į vekselio išskirtinę teisinę galią. Skirtingai nei sudarius sutartį, kai, vienai jos šaliai nevykdant savo prievolės, kita šalis, siekdama priverstinio prievolės vykdymo, turi su atitinkamu reikalavimu kreiptis į teismą, vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, šis išduoda vykdomąjį įrašą. Dėl to tiek vekselio davėjas, tiek vekselio gavėjas, siekdami išvengti esminių vekselio trūkumų, dalyvaudami teisiniuose santykiuose, susijusiuose su vekselio išdavimu, turi veikti apdairiai ir rūpestingai, užtikrindami, kad išduotas vekselis atitiks įstatymo reikalavimus, lemiančius vekselio galiojimą, įskaitant vekselio pasirašymą jo davėjo parašu, o ne faksimile.

28.       Kasacinio skundo argumentai, kad vekselio galiojimas turėtų priklausyti nuo vekselio patvirtinimo faksimile aplinkybių, pvz., pirminio vekselio gavėjo objektyvios galimybės numatyti ir žinoti, kad vekselio davėjas tokiu būdu patvirtino išduotą vekselį, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nustatančioms griežtus formalius reikalavimus vekselių viešajam patikimumui užtikrinti ir tokių reikalavimų nesilaikymo padarinius.

29.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vekselių išdavimą reglamentuojančias įstatymo ir teismų praktikoje suformuotas nuostatas, nustatęs, kad ginčo paprastieji vekseliai buvo patvirtinti parašo faksimile, pagrįstai pripažino šiuos vekselius neturinčiais vekselio galios. Tokiu atveju negalioja ir vekselių laiduotojos įsipareigojimai (ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalis, 79 straipsnio 3 dalis).

30.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktikoje suformuluotą nuostatą, kad, pripažinus paprastąjį vekselį neturinčiu vekselio galios, jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas šis dokumentas, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 25 punktas). Taigi kasacinio skundo argumentai dėl vekselių davėjos ir laiduotojos nesąžiningumo panaudojant vekseliuose parašo faksimilę galėtų būti reikšmingi tuo atveju, jei kreditorius reikštų reikalavimą dėl vekseliuose nurodytų sumų priteisimo iš skolininkės UAB „Edenkara ir laiduotojos K. L. ar žalos atlyginimo iš asmenų, organizavusių paskolos gavimą iš atsakovės, įsipareigojusių užtikrinti paskolos grąžinimą vekseliu ir atsakingų už šio įsipareigojimo tinkamą neįvykdymą. Šioje byloje tokie reikalavimai nėra pareikšti, todėl nurodyti kasacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai pagal ieškovių pareikštą ieškinį išnagrinėti.

31.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Dėl to kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

32.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 6,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės valstybei.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Inkaso aljansas“ 6,65 Eur (šešis Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Virgilijus Grabinskas

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Sigita Rudėnaitė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK1 1.2 str. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CK1 1.105 str. Vekselis
  • 3K-7-216/2007
  • 3K-3-311/2008
  • 3K-3-52-313/2015
  • CPK 587 str. Vykdomieji dokumentai
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai