Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-7-24-2013].doc
Bylos nr.: 3K-7-24/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188784936 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
3. BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
3.2. Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
3.2.12. dėl išlaikymo vaikams priteisimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6. Šeimos teisė
2.6.5. Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
2.6.5.2. Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
2.6.5.2.1. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.5. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.9. Teismo nuobaudos
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.4. Ieškinio priėmimas
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.1.18.5. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.10. Įrodymų užtikrinimas
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.2. Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.14. Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
3.4.1. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai:
3.4.1.1. Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 3K-7-24/2013

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00015-2011-8

  Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. kovo 28 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės, Zigmo Levickio (pranešėjas), Algio Norkūno, Antano Simniškio, Janinos Stripeikienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

 

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Z. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei R. Z., dalyvaujant trečiajam asmeniui L. G. ir institucijai, teikiančiai išvadą, – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

              Byloje sprendžiami teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, priteisto išlaikymo vaikams dydžio sumažinimo pagrindų buvimo bei momento, nuo kurio mokamas sumažintas išlaikymas, nustatymo klausimai.

              Ieškovas V. Z. 2011 m. sausio 6 d. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė sumažinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimu iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams: K. Z., gimusiai 1995 m. (duomenys neskelbtini), ir D. Z., gimusiam 1996 m. (duomenys neskelbtini), ir priteisti vaikų išlaikymui po 400 Lt per mėnesį kiekvienam.

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu patenkino R. Z. ir V. Z. prašymą nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas nutraukė šalių santuoką nutraukė ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurios 6 punktu V. Z. įsipareigojo savo nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos iki šiems sukaks pilnametystė mokėti kas mėnesį periodines išmokas – po 1000 Lt kiekvienam vaikui.

Prašymą sumažinti vaikams išlaikymą iki 400 Lt kiekvienam ieškovas grindė tuo, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, be to, jis augina trečią vaiką, 2007 m. (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų H. Z., kuriam nustatyti specialieji poreikiai.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisėieškovo kiekvienam vaikui išlaikymą po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki jų pilnametystės; priteisė ieškovui iš atsakovės R. Z. 1700 Lt advokato atstovavimo išlaidų, o valstybei – 86,60 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad ieškovo mėnesio darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. buvo 1614,67 Lt. Per 2008 metus jis gavo iš viso 11 690,82 Lt darbo užmokesčio. Be to, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – dantų protezų gamybos laboratorija, esanti (duomenys neskelbtini), ir dvi transporto priemonės – savos gamybos automobilis ir automobilis Audi A8. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas pagal Kreditavimo sutartį kiekvieną mėnesį moka bankui Danske Bank A/S po 1264,91 Lt periodinių įmokų už suteiktą 150 000 Lt kreditą. Už patalpų nuomą ieškovas kas mėnesį gauna 1150 Lt nuomos mokesčio. Pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. įsakymą ieškovas nuo 2011 m. liepos 25 d. privalo teikti po 400 Lt išlaikymą, mokamų periodinėmis išmokomis, savo nepilnamečiam sūnui H. Z. iki jo pilnametystės.

Teismas konstatavo, kad ieškovo 3664,91 Lt išlaidos per mėnesį akivaizdžiai neatitinka jo pajamų (2764,67 Lt); vien vaikų išlaikymui pagal teismų sprendimus jis moka 2400 Lt kas mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo pajamos sumažėjo dėl jo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir pan.). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2008 metais jo finansinė padėtis buvo daug geresnė, nes buvo ekonomikos pakilimas, jis turėjo verslo planų ir tikėjosi uždirbti pinigų.

Spręsdamas dėl atsakovės turtinės padėties, teismas nustatė, kad 2010 m. gegužės 27 d. ji išvyko gyventi į Airiją, jokių duomenų apie savo pajamas ji teismui nepateikė, nors buvo įpareigota tai padaryti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog jos gaunamos pajamos nėra gerokai didesnės ir jog jos turtinė padėtis nepagerėjo. Atsakovės vardu įregistruota transporto priemonė BMW 320, nekilnojamojo turto ji neturi. Atsakovei priklauso UAB „Estetica Dentis“. Nustatęs, kad atsakovė dirbo Airijoje stomatologijos klinikoje, šiuo metu ji tebegyvena Airijoje, teismas sprendė, jog jos gaunamas darbo užmokestis yra daug didesnis, nei buvo santuokos nutraukimo metu. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių nepaneigė. Iš nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad 2008 metais teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų.

Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje išlaidos nurodytos pagal konkrečius vaikų poreikius, iš viso – 910 eurų vienam vaikui, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų šių išlaidų realumą. Teismas sprendė, kad ši suma yra neprotingai didelė; byloje nėra įrodymų, jog vaikai turėtų specialių poreikių. Teismas orientaciniu išlaikymo dydžiu pripažino teismų praktikoje taikomą CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (bylos nagrinėjimo metu – 800 Lt); pažymėjo, jog vien ieškovas pagal teismo sprendimą vaikų išlaikymui, taikant indeksą dėl infliacijos, moka apie 2500 Lt. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atstovo paaiškinimus, kad ieškovas apgaulės būdu siekia sumažinti priteistą išlaikymo dydį; nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovo piktnaudžiavimą savo pareiga mokėti vaikams išlaikymą. Teismas taip pat vadovavosi vaikų lygybės principu ir atsižvelgė į tai, kad ieškovas savo trečiajam vaikui, kuriam nustatyti specialieji poreikiai, teismo sprendimu moka 400 Lt; suvienodinus visiems vaikams priteistinus išlaikymo dydžius, iš ieškovo turėtų būti priteista 3000 Lt kas mėnesį, tačiau tokia suma prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes ieškovas negauna tiek pajamų.

Iš nustatytų bylos aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovo, gaunančio mažas pajamas bei auginančio trečią vaiką, turtinė padėtis yra iš esmės pakitusi, ir tai sudaro pagrindą patenkinti ieškinį ir sumažinti dviem vyresniems vaikams priteistą išlaikymą.

 

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis – ieškovo pablogėjo, o atsakovės pagerėjo, ir tai yra faktinis bei teisinis pagrindas sumažinti vaikams priteistą išlaikymą (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Be pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi papildomai pateiktais banko sąskaitų išrašais ir Socialinės rūpybos tarnybos pažyma apie atsakovės gaunamas socialines išmokas, skirtas vaikams. Teisėjų kolegija nustatė, kad per laikotarpį nuo 2011 m. vasario iki 2012 m. sausio mėnesio įskaitytinai atsakovės pajamos kas mėnesį buvo vidutiniškai apie 5520 eurų, arba daugiau kaip 19 000 Lt, metinės pajamos 58 606 eurai (201 769 Lt). Be to, atsakovei kiekvieną mėnesį mokama 280 eurų (987 Lt) suma nepilnamečiams vaikams iš socialinės rūpybos tarnybos.

Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad atsakovė pati nusprendė išvažiuoti iš Lietuvos ir apsigyventi Airojoje, todėl turi prisiimti tokio sprendimo padarinius – didesnes vaikų išlaikymo išlaidas. Teisėjų kolegija rėmėsi tuo, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis asmuo turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad tam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausia išlaidų našta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kokio dydžio išlaikymą ieškovas išgali teikti vaikams pagal gaunamas pajamas, pagrįstai sprendė, jog kitą išlaikymo dalį pagal išgales turi teikti atsakovė. Vaikų išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia vaikų tėvo turtinė padėtis.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

              Kasaciniu skundu atsakovė R. Z. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo mažesnį išlaikymą jau nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Įstatyme nenustatyta, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teisinius padarinius galėtų sukelti nuo bylos dėl išlaikymo pakeitimo iškėlimo teisme dienos. Tai reiškia, kad, teismui patenkinus ieškovo reikalavimą sumažinti išlaikymo dydį, teisinių padarinių gali atsirasti (ieškovas turi teisę mokėti mažesnį išlaikymą) tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (CPK 18 straipsnis, CK 3.201 straipsnis).

              2. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Taigi teismai, taikydami CK 3.201 straipsnį, turėjo nustatyti ieškovo turtinę padėtį, buvusią ne tik bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iškėlimo dieną, bet ir tuo metu, kai Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismai to nepadarė ir apie ieškovo turtinės padėties pablogėjimą sprendė tik iš to, kad ieškovo išlaidos (3664,91 Lt) bylos iškėlimo dieną neatitiko jo pajamų (2764,67 Lt). Tačiau šių aplinkybių išlaikymo dydžiui sumažinti nepakanka. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimo priėmimo metu ieškovo darbo užmokestis, sprendžiant iš jo pateiktų duomenų, buvo 974 Lt, bet tai nesutrukdė jam gera valia prisiimti pareigą mokėti vaikams po 1000 Lt kas mėnesį, iš viso 2000 Lt. Analogiškai klaidingai buvo nustatytas ir kasatorės turtinės padėties pagerėjimas. Nė vienas iš teismų nenustatė, kokios buvo atsakovės pajamos Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimo priėmimo metu, taigi negalėjo konstatuoti pajamų dydžio pasikeitimo.

              3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pabrėžiama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009), leidžia teigti, jog, sprendžiant apie asmens gaunamas pajamas bylose dėl išlaikymo pakeitimo, duomenys apie oficialųjį darbo užmokestį neturėtų būti suabsoliutinami, laikomi didesnės svarbos ir prioritetiniais, ypač kai tėvas (motina) gera valia ir niekieno neverčiamas buvo prisiėmęs įsipareigojimą teikti vaikui išlaikymą, gerokai viršijantį jo oficialųjį darbo užmokestį. Teismai apie ieškovo gaunamas pajamas nepagrįstai sprendė vien pagal jo oficialųjį darbo užmokestį ir ignoravo kitas jo pajamas patvirtinančius įrodymus: pirma, santuokos nutraukimo metu ieškovas gavo tik 974 Lt atlyginimą, tačiau prisiėmė įsipareigojimą mokėti vaikų išlaikymui po 2000 Lt kas mėnesį, ir tai patvirtina, kad darbo užmokestis nebuvo vienintelės ieškovo pajamos; antra, kasatorė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškovo banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. ieškovas į savo sąskaitas bankuose gavo apie 140 000 Lt pajamų, nors per tą laikotarpį jo atlyginimas buvo ne daugiau kaip 40 000 Lt.

              4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), o jeigu ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Teismai nenustatė vaikų poreikių, tik nurodė, kad kasatorės nurodyta 910 eurų suma yra neproporcingai didelė, tačiau to neargumentavo. Nenustačius vaikų poreikių neįmanoma nustatyti jiems ir tėvų turtinei padėčiai proporcingo išlaikymo dydžio, kuris užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena Airijoje, teismai nepagrįstai išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažino Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą. Neišsiaiškinę reikšmingų bylos aplinkybių, teismai pažeidė prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.

              5. Apeliacinės instancijos teismas, sprendimą grįsdamas ieškovo tik apeliacinėje instancijoje pateiktais įrodymais – banko sąskaitų išrašais ir Socialinės rūpybos tarnybos pažyma apie atsakovės gaunamas socialines išmokas – pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Ieškovas nenurodė jokių motyvų, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis), o atsakovė, apeliacinės instancijos teismui bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, neturėjo procesinės galimybės pasisakyti nei dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos, nei dėl jų vertinimo. Teismas, nesuteikdamas atsakovei tokios galimybės, suvaržė jos procesines teises ir pažeidė šalių procesinių teisių pusiausvyrą.

 

              Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. Z. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie argumentai:

              1. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą siekiant protingos vaiko interesų ir tėvų galimybių pusiausvyros. Teismų sprendimai dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios. Taigi teismai priėmė iš esmės teisingus sprendimus, kuriais pakeistas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams nuo bylos iškėlimo teisme, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vienu iš materialiųjų civilinės bylos iškėlimo padarinių laikytina tai, kad periodinės išmokos priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia priteisti nuo ankstesnės datos. Kitoks CPK 137 straipsnio 1 dalies aiškinimas neatitiktų CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes ieškovas turi teisę kreiptis į teismą tik tada, kai faktiškai šalių turtinė padėtis jau yra pasikeitusi. Įtvirtinus nuostatą, kad periodinių išmokų dydis būtų pakeistas tik nuo priimto sprendimo įsiteisėjimo momento, tai pažeistų ieškovo turtinius interesus ir neatitiktų įstatymo nuostatos, jog tėvai išlaikymą vaikams turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė, teismas teisingai nusprendė sumažinti išlaikymo dydį nuo bylos iškėlimo. Kitoks teismo sprendimas prieštarautų ir CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam visų vaikų lygybės principui, nes tuo atveju, jeigu išlaikymo dydis būtų sumažintas tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nukentėtų ieškovo trečiojo vaiko, kuriam jis taip pat teikia išlaikymą (400 Lt), interesai, nes būtų suvaržytos ieškovo galimybės jį mokėti.

              2. Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra abipusė, todėl jie abu turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jų galimybes teikti išlaikymą. Teismai konstatavo šalių turtinės padėties pasikeitimą remdamiesi byloje surinktais įrodymais ir laikydamiesi įrodymų vertinimo taisyklių; teismų išvados tinkamai ir išsamiai motyvuotos. Aplinkybės apie savo pagerėjusią turtinę padėtį atsakovė ne tik nenuginčijo, bet iš viso neginčijo ir neteikė jokių įrodymų (už pareigos pateikti įrodymus nevykdymą teismas atsakovei du kartus skyrė baudas).

              3. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas. Banko sąskaitų išrašai ir Socialinės rūpybos tarnybos pažyma apie atsakovės gaunamas socialines išmokas buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui, o jų nuorašai nustatyta tvarka įteikti ir atsakovei; ji turėjo teisę prašyti apeliacinės instancijos teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 321, 322 straipsniai), tačiau šia teise nepasinaudojo. Be to, pirmiau nurodytuose įrodymuose esantys duomenys atsakovei buvo žinomi, tačiau ji šios informacijos teismui neatskleidė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

              Dėl teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo pagrindo

 

              Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą.

              Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

              Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

              Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

              CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

              Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (šio kodekso 3.53 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių; šios sutarties 6 punktu ieškovas įsipareigojo savo nepilnamečių vaikų D. Z. ir K. Z. išlaikymui nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos iki šie sulauks pilnametystės kas mėnesį mokėti periodines išmokas – po 1000 Lt kiekvienam vaikui. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl vaikų išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą. Ieškinys byloje buvo pareikštas motyvuojant pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi; šį teiginį ieškovas grindė savo pajamų sumažėjimu bei padidėjusiomis išlaidomis dėl atsiradusios prievolės išlaikyti trečiąjį savo sūnų H. Z. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovo turtinės padėties – turimo turto, gaunamų pajamų – pasikeitimo nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių: ieškovui nuosavybės teise tebepriklauso negyvenamoji patalpa (dantų protezų gamybos laboratorija), iš kurios nuomos jis gauna pajamų, taip pat dvi transporto priemonės, jo darbo užmokestis nesumažėjo. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas neturi pagrindo remtis trečiojo vaiko išlaikymo prievole kaip pagrindu sumažinti kitiems dviem vaikams priteistą išlaikymą, nes jo trečiasis vaikas gimė 2007 m. (duomenys neskelbtini), o šalių santuoka nutraukta ir pirmųjų dviejų vaikų išlaikymo dydis šalių susitarimu patvirtintas vėliau, t. y. 2008 m. birželio 10 d. Šios aplinkybės rodo, kad prievolė ieškovui išlaikyti trečią savo vaiką egzistavo jau santuokos nutraukimo metu, o ne atsirado po to, kai buvo priteistas išlaikymas kitiems dviem jo vaikams. Ieškovo išlaidos kredito įmokoms pagal su banku sudarytą kreditavimo sutartį taip pat nėra naujai atsiradusios, nes kredito sutartis sudaryta 2007 m. sausio 10 d. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006; kt). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, pažymėtina, kad, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir intereprioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami ieškovo turtinę padėtį kaip iš esmės pablogėjusią, nepagrįstai prioritetą teikė ieškovo pateiktiems įrodymams dėl jo turtinės padėties ir neįvertino aplinkybės, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo. Be to, svarbu ir tai, kad ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino; taigi jis įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Teismai esminę reikšmę suteikė ne toms aplinkybėms, kurios yra pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti, ir tai lėmė netinkamą materialiosios teisės normos – CK 3.201 straipsnio – taikymą. Byloje nustatyta, kad ieškovo padėtis nepablogėjo po to, kai teismo sprendimu iš jo priteistas išlaikymas, taip pat nėra duomenų apie vaikų poreikių sumažėjimą (šios aplinkybės ieškovas ir neįrodinėjo, nes ja nesirėmė), taigi nebuvo teisinio pagrindo taikyti CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Remdamasis tuo, kad byloje nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, bet padaryta klaida taikant įstatymo normą, kasacinis teismas panaikina teismų priimtus sprendimus ir priima naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

 

              Dėl sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo

 

              Atmetus ieškinį kitos šios bylos aplinkybės ir teisiniai aspektai jos teisiniam rezultatui tampa nebereikšmingi, todėl kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija formaliai dėl jų neturėtų pasisakyti. Kita vertus, byloje kilo teisės klausimas dėl CK 3.201 straipsnio nuostatų aiškinimo ta prasme, nuo kurio momento, teismui patenkinus ieškinį sumažinti priteistą išlaikymą, asmuo turi teisę pradėti mokėti mažesnį išlaikymą Jis yra aktualus teismams nagrinėjant panašias bylas, todėl teisėjų išplėstinė kolegija, vykdydama kasaciniam teismui priskirtą vienodos teismų praktikos formavimo funkciją (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), šiuo klausimu pasisako.

              Vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinė, todėl šios prievolės turinys, minėta, gali kisti, didėjant arba mažėjant vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. CK 3.201 straipsnyje, skirtingai nei kai kuriose kitose šeiminius tęstinius turtinius santykius reglamentuojančiose normose, pvz., CK 3.200 straipsnyje (išlaikymo priteisimo momentas), neidentifikuotas modifikuotos išlaikymo prievolės (sumažinto arba padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas. Taigi šioje normoje reglamentuojamų santykių pradžios momento nustatymas yra teisės aiškinimo klausimas, priklausantis teismo kompetencijai. Kadangi pirmiau nurodyta CK 3.201 straipsnio taikymo problema turi ne tik materialųjį, bet ir procesinį aspektą, tai ši norma aiškintina vadovaujantis ne tik materialiosios teisės normomis, bet ir civilinio proceso teisės normų kontekste.

              CK 3.201 straipsnis reglamentuoja pagrindus ne šalių susitarimu, bet teismo sprendimu nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis, kurį viena iš išlaikymo prievolės šalių ar kitas pagal įstatymą turintis teisę pareikšti ieškinį asmuo siekia pakeisti, yra nustatytas teismo sprendimu.

              CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėta, kad pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, neturi res judicata galios, t. y. pasikeitus aplinkybėms, turėjusioms įtakos išmokų dydžiui nustatyti, suinteresuoti asmenys turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl išmokų dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo); tačiau tai nereiškia, kad toks teismo sprendimas neturi privalomosios galios. Taigi kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas – nuo jo priėmimo momento (CPK 279 straipsnis). Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Kita vertus, tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai).

              Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.201 straipsnyje reglamentuojami visiškai priešingus teisinius padarinius turintys santykiai, t. y. vaiko išlaikymo prievolė gali būti pakeista tiek ją padidinant, tiek sumažinant. Taigi šios normos aiškinimas ir taikymas gali skirtis priklausomai nuo ginčo santykių pobūdžio. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas išlaikymo sumažinimo klausimas, todėl teisėjų kolegija dėl CK 3.201 straipsnio taikymo pasisako ne apibendrintai, bet būtent nagrinėjamos bylos aplinkybių ir teismų priimtų procesinių sprendimų kontekste, t. y. dėl sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo.

              Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, jog teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-325/2011). Vaiko interesų gynimo požiūriu netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi vaiko teisė į didesnio dydžio išlaikymą. Dėl to įsiteisėjusio sprendimo pagrindu egzistuojančios vaiko turtinės teisės į išlaikymą sumažinimo momentui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, siejamos su išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu ar jo kreipimusi į teismą.

              Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant išlaikymo prievolės subjektų priešpriešinių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, t. y. siekiant nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės gauti didesnį išlaikymą ir išlaikymą mokančio tėvo ar motinos teisės, pablogėjus turtinei padėčiai, teikti mažesnį išlaikymą, prioritetas teiktinas vaiko interesams. Šis argumentas kartu su pirmiau išdėstytais proceso teisės normų taikymo argumentais leidžia daryti išvadą, kad bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).

              Remdamasi išdėstytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas iš ieškovo nepilnamečiams vaikams teismo sprendimu priteistą išlaikymą ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos, ir apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą šį sprendimą, netinkamai taikė CK 3.201 straipsnį, proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įsiteisėjimo momentą, ir neatsižvelgė į svarbiausius šeimos teisės principus, iš kurių vienas – vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 4 dalimi išplėstinė teisėjų kolegija panaikina teismų priimtus sprendimus ir priima naują sprendimą – ieškinį atmesti.

 

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

              Patenkinus atsakovės kasacinį skundą ir atmetus ieškinį, atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3100 Lt atstovavimo išlaidų (2400 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 700 Lt už atstovavimą teisme). Ši suma neviršija rekomenduojamų atstovavimo išlaidų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio), tačiau, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atsakovės bei jos atstovo procesinį elgesį, ji mažintina iki 2000 Lt ir priteistina atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis). Be to, atsakovė sumokėjo 432 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį ir tokio pat dydžio sumą – už kasacinį skundą, iš viso – 864 Lt žyminio mokesčio. Šias išlaidas jai taip pat turi kompensuoti ieškovas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Iš viso atsakovei iš ieškovo priteistinas 2864 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

              Kasaciniame teisme patirta 45,38 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jų dydis patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. kovo 28 d. pažyma. Be to, 86,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų turėjo pirmosios instancijos teismas. Atmetus ieškinį, ieškovas turi atlyginti šias išlaidas valstybės biudžetui – iš viso 131,98 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

              Byloje yra pareikšta teisėjo A. Norkūno atskiroji nuomonė. Ji išdėstyta raštu ir pridėta prie bylos.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei R. Z. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. Z. (duomenys neskelbtini) 2864 (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. Z. (duomenys neskelbtini) 131,98 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą 98 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

              Teisėjai                                                                                                  Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                                                                              Janina Januškienė

 

 

                                                                                                                              Zigmas Levickis

 

 

                                                                                                                              Algis Norkūnas

 

 

                                                                                                                              Antanas Simniškis

 

 

                                                                                                                              Janina Stripeikienė

 

 

                                                                                                                              Juozas Šerkšnas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK 18 str. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas
  • CK3 3.192 str. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
  • CK3 3.3 str. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CPK
  • CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys
  • CK3 3.201 str. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CK3 3.198 str. Išlaikymo priteisimas, kai išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų
  • CK3 3.156 str. Tėvų valdžios lygybė
  • CK3 3.59 str. Klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką
  • CK3 3.53 str. Santuokos nutraukimo tvarka
  • CK3 3.193 str. Tėvų susitarimas dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo
  • CPK 279 str. Sprendimo įsiteisėjimas
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu