Baudžiamoji byla Nr. 2K-68/2008
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.2.25.1,
1.1.9.2, 2.1.12.2

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos
Rakauskienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant
M. Čiučiulkai,
dalyvaujant
prokurorui A. Kuzminskui,
gynėjui
advokatui Ž. Rutkauskui,
nuteistajam
D. D.,
nukentėjusiajai
J. Š.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. Š. kasacinį skundą Dėl
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
rugpjūčio 31 d. nuosprendžio teisėtumo.
Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m.
birželio 19 d. nuosprendžiu D. D. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, paskiriant
20 MGL (2500 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta
baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones
uždraudimas vienerių metų laikotarpiui. Iš D. D. civilinei ieškovei J. Š.
priteista 40 000 Lt, D. Š. – 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš
uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ J. Š. priteista 800 Lt ir
D. Š. – 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pakeitė Utenos
rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. nuosprendį: panaikino D. D.
paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, sumažino J. Š. bei D. Š. priteisto
neturtinės žalos atlyginimo dydį: iš D. D. priteisė 8000 Lt J. Š., 300 Lt – D. Š.
neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo
pranešimą, nukentėjusiosios ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą tenkinti,
nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė:
D. D. nuteistas už tai, kad 2006 m.
lapkričio 8 d., apie 17.10 val., Utenoje, Aušros g., prie namo Nr. 63,
vairuodamas automobilį AUDI 80, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75 punktų
reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kurių privalėjo
laikytis, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie
nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo ir nepraleido jam iš kairės ėjusių
pėsčiųjų J. Š. ir D. Š., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobiliui
partrenkus pėsčiuosius, nukentėjusiajai J. Š. buvo padarytas nesunkus
sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam D. Š. nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji J. Š.
prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį, palikti galioti Utenos rajono
apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. nuosprendį. Nurodo, kad apeliacinės
instancijos teismas, sušvelnindamas nuteistajam paskirtą bausmę, pažeidė BK 54
straipsnyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kasatorės
nuomone, panaikinus pirmosios instancijos teismo D. D. skirtą baudžiamojo
poveikio priemonę, jis liko realiai nenubaustas, nes jam paskirta 20 MGL bauda
yra aiškiai per maža (pagal BK 47 straipsnį už neatsargų nusikaltimą gali būti
skiriama bauda iki 75 MGL dydžio). Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos
teismas, sumažindamas jai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pažeidė
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes tik formaliai nurodė CK
6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, tačiau tinkamai neįvertino
nusikalstamos veikos pasekmių, nežiūrint to, kad esminis neturtinės žalos
atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to
patirti dvasiniai išgyvenimai. Kolegija neįvertino, kad dėl patirtų sužalojimų
kasatorė išgyveno didelį fizinį skausmą, pusę metų negalėjo atsistoti ir
vaikščioti, jai buvo padarytos dvi sudėtingos operacijos, nukentėjusioji patyrė
emocinę depresiją ir dvasinį sukrėtimą, o taip pat neteko galimybės dirbti ir
užsidirbti pragyvenimui, gyventi pilnaverčio gyvenimo. Skunde taip pat
akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino nuteistojo
turtinės padėties.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės
Kasatorė J. Š. laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteistajam
D. D. paskirdamas švelnią bausmę ir netaikydamas baudžiamojo poveikio priemonės,
netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį
netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai
pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos,
taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos
tai reikėjo daryti. Tokių teisės pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija
nenustatė.
Pagal BK 47 straipsnio 1 dalį bauda yra piniginė bausmė,
teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Šio straipsnio 3
dalies 5 punkte nustatyta, kad už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama
bauda nuo 1 MGL iki 75 MGL dydžio. Kadangi baudos dydis už nusikalstamą
veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį, skirdamas bausmę, nustato teismas,
vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54
straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio,
numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK
bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę,
teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį,
kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko
asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą
ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios
instancijos teismas, skirdamas D. D. bausmę, įvertino tai, kad jis padarė
neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 1 dalis), teisiamas pirmą kartą,
charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir
gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kolegijos nuomone, teismas skirdamas
nuteistajam BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą
alternatyvią bausmę – 20 MGL baudą, laikėsi BK 41 straipsnio 2 dalies, 47
straipsnio 3 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų, todėl pagrindo
griežtinti jam paskirtą bausmę nėra.
Vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje
nustatytų bausmės, o tuo pačių ir baudžiamojo poveikio priemonės, tikslų yra
teisingumo principo įgyvendinimas. Tai suponuoja teismo pareigą skirti tokią
bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir
apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami. Pagal BK 67 straipsnį, 68
straipsnio 3 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis
teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones. Sprendžiant
baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į jos
įgyvendinimo tikslus, bylos aplinkybes. Apylinkės teismas, uždrausdamas nuteistajam
vairuoti kelių transporto priemones, nenurodė baudžiamojo poveikio priemonės
skyrimo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį
nuosprendį, įvertino baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumą,
išsamiai motyvavo, kodėl ji netaikytina. Panaikinant uždraudimą naudotis teise
vairuoti kelių transporto priemones, be kitų aplinkybių buvo atsižvelgta ir į
tai, kad transporto priemonės vairavimas yra būtinas nuteistojo tiesioginiame
darbe – darbo praradimas turėtų neigiamos įtakos nuteistojo turtinei padėčiai,
kurios pablogėjimas apsunkintų nukentėjusiųjų turtinių interesų patenkinimą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas
asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos
padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio
ieškinio kaltinamajam baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis).
Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tiems žalos atlyginimo
klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos
atitinkamos, baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios, civilinio proceso
normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai. Nusikalstama veika
asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus
apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys. Neturtinės žalos dydžio nustatymo
klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Kasacinės instancijos teismas,
nagrinėdamas bylą, negali padidinti ar sumažinti teismų pagal faktinius
duomenis nustatyto neturtinės žalos dydžio, tik baudžiamojo proceso įstatymo
numatyta tvarka patikrina, ar teismai tinkamai vadovavosi materialinės teisės
normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą, ar nepažeidė
baudžiamojo proceso normų (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusiosios J. Š. kasaciniame
skunde keliamas teisės klausimas – ji nurodo baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimą, kurį padarė apeliacinės instancijos teismas, nemotyvuotai
pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio
nustatymo. Atsakydama į kasatorės argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad
apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatas,
kurios įpareigoja teismą savo sprendimą motyvuoti taip, kad nekiltų abejonių
dėl jo teisėtumo. Taikydamas BPK 328 straipsnio 4 punktą ir pakeisdamas apskųstą
nuosprendį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas privalėjo nurodyti, kuriuos
įrodymus vertina kitaip, kokie tokio vertinimo motyvai, kokios klaidos, turėję
įtakos sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui, padarytos žemesnės instancijos
teismo, tačiau šių reikalavimų nesilaikė. Apeliacinės instancijos teismas,
darydamas išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos
dydį, išdėstė tas pačias aplinkybes, pakartotinai paminėjo tuo pačius
kriterijus ir tik papildomai konstatavo, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, o
nukentėjusioji „galėjo būti atsargesnė“, nors nėra duomenų, kad J. Š.
eidama pėsčiųjų perėja būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles. Taigi,
nustatydamas naują neturtinės žalos dydį apeliacinis teismas tinkamai
neįvertino nusikalstamos veikos pasekmių, o tik sureikšmino žalą padariusio
asmens amžių. Pažymėtina, kad nuteistasis D. D. (gimęs 1986 metais) yra
sveikas, darbingas, pagal byloje esančius duomenis jokios fizinės ar psichinės
negalios neturintis asmuo, todėl vien tai, kad yra jaunas bei neturi
nekilnojamojo turto, negalėjo būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios
apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimas būtų sumažintas netgi
5 kartus.
Pirmosios instancijos teismas,
nukentėjusiajai priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į
bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250
straipsnio 2 dalyje: kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės formą (sąmoningai
nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų), veikos
pasekmes (nukentėjusioji dėl autoįvykio metu padarytų kūno sužalojimų „gali
judėti tik invalido vežimėlyje“). Teisėjų kolegija, sutikdama su tokiais žalos
dydžio nustatymo argumentais, pažymi, jog deliktinėje atsakomybėje galioja
principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata
yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų
vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį
asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas,
bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens
turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir
ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą.
Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų
sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl
sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu
poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis
procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo
kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl D. D. nusikalstamos
veikos nukentėjusiajai J. Š. padaryti tokie sužalojimai kaip dešinio
klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas,
dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas. Dėl dubens kaulų
lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti,
savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du
kartus operuota, be patirto fizinio skausmo ji išgyvena ir dėl išliekamųjų
sužalojimo padarinių. Esant tokioms veikos pasekmėms, pirmosios instancijos
teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, galėjo nukrypti nuo teismų
praktikos šios kategorijos bylose (BK 281 straipsnio 1 dalis) ir nustatyti 40
000 litų neturtinę žalą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas apylinkės teismo nuosprendį dėl
neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. Š., padarė esminį
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina,
paliekant galioti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo (BPK
328 straipsnio 4 punktas, 331 straipsnio 2 dalis, 369 straipsnio 1 dalies 2
punktas 3 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš D. D. priteista J. Š. 8 000
Lt neturtinės žalos atlyginimo, paliekant galioti Utenos rajono apylinkės
teismo 2007 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria iš D. D.
nukentėjusiajai J. Š. priteista 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžio dalį palikti galioti.
Teisėjai Alvydas
Pikelis
Aldona
Rakauskienė
Benediktas
Stakauskas