Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-150-2010].doc
Bylos nr.: 3K-3-150/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

            Civilinė byla Nr. 3K-3-150/2010

            Procesinio sprendimo kategorija

            45.4 (S)

 

 

               LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

               N U T A R T I S

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

               2010 m. balandžio 6 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios  akcinės  bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Kauno aerouostas“ dėl neskelbiamų derybų rezultatų panaikinimo ir rangos sutarties pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Kauno tiltai“.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo VĮ „Kauno aerouostas“ 2008 m. spalio 7 d. sprendimą, kuriuo buvo sudaryta preliminari pasiūlymų eilė viešajame pirkime „Kauno aerouosto orlaivių stovėjimo perono išplėtimas. I etapas“; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą, kuriuo  buvo  patvirtinta preliminari  pasiūlymų  eilė  viešajame pirkime „Kauno aerouosto orlaivių stovėjimo perono išplėtimas. I etapas“ ir derybų nugalėtoja pripažinta AB „Kauno tiltai“; 3) pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutartį, sudarytą VĮ „Kauno aerouostas“ ir AB „Kauno tiltai“; 4) įpareigoti atsakovą VĮ „Kauno aerouostas“ atnaujinti pirkimo procedūras viešajame pirkime „Kauno aerouosto orlaivių stovėjimo perono išplėtimas. I etapas“ ir priimti naują sprendimą dėl viešojo pirkimo laimėtojo, vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 26 d. neskelbiamų derybų rezultatais.

Ieškovas grindė savo prašymą, nurodydamas, kad jis gavo kvietimą pateikti pirminį pasiūlymą atsakovo rengiamose neskelbiamose derybose „Kauno aerouosto orlaivių stovėjimo perono išplėtimas. I etapas“ statybos darbų pirkimui. Ieškovas pateikė pirminį pasiūlymą, tačiau į neskelbiamas derybas neatvyko, nes nežinojo ir negalėjo žinoti apie tikslią derybų datą ir laiką. 2008 m. rugsėjo 26 d. ieškovo atstovas dalyvavo atsakovo organizuotose neskelbiamose derybose „Kauno aerouosto orlaivių stovėjimo perono išplėtimas. I etapas“ dėl pasiūlytos darbų kainos. Derybų metu šalys suderėjo ieškovo siūlomą galutinę kainą, kuri ir buvo užfiksuota derybų protokole. 2008 m. rugsėjo 29 d. ieškovas buvo informuotas, kad yra gauta pretenzija dėl neskelbiamų derybų pirkimo procedūrų ir kad pirkimo procedūrų terminas sustabdomas. 2008 m. spalio 2 d. ieškovas gavo atsakovo raštą, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas priėmė sprendimą kviesti kandidatus neskelbiamoms deryboms 2008 m. spalio 7 d., kuriose ieškovas dalyvavo ir buvo informuotas, kad atlikus derybų procedūras buvo nustatyta preliminari pasiūlymų eilė, joje ieškovas nurodytas antruoju numeriu. Gavus šį pranešimą ieškovui tapo aišku, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. vykusios derybos neturėjo įtakos galutiniams viešojo pirkimo rezultatams, o realiai galutinės derybos įvyko 2008 m. spalio 7 d. Nesutikdamas su tokiu sprendimu ieškovas 2008 m. spalio 13 d. pateikė pretenziją, prašydamas sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, panaikinti atsakovo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą dėl preliminarios eilės sudarymo ir priimti sprendimą pagal 2008 m. rugsėjo 26 d. įvykusių derybų metu užfiksuotus abiejų dalyvių derybų rezultatus. Atsakovas pretenzijos netenkino.

Ieškovo nuomone, atsakovas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus principus turėjo priimti sprendimą dėl 2008 m. rugsėjo 26 d. įvykusių neskelbiamų derybų rezultatų ir sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę, tačiau to nepadarė. VPĮ nesuteikta perkančiajai organizacijai teisės rengti derybas tol, kol bus pasiektas ją tenkinantis rezultatas - pasiūlyta jai priimtina kaina. Tokiu atveju būtų sudaryta galimybė perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti savo teisėmis, nepagrįstai vilkinant viešojo pirkimo procedūras, pažeisti VPĮ principus. Atsakovo 2008 m. spalio 7 d. sprendimas dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo bei 2008 m. spalio 29 d. sprendimas dėl neskelbiamų derybų rezultatų patvirtinimo buvo priimti pažeidžiant VPĮ principus, todėl yra naikintini. Pripažinus sprendimus negaliojančiais dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, pirkimų komisijos sprendimo pagrindu sudarytos viešųjų pirkimų sutarties galiojimas taip pat negali būti pateisinamas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

         Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgęs į pirkimo komisijos 2008 m. spalio 7 d. protokolą, atmetė ieškovo teiginius, kad jo atstovas 2008 m. spalio 7 d. dalyvavo tik susitikime, o ne derybose. Teismas nekonstatavo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimo atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją. 2008 m. rugsėjo 26 d. derybos vyko ir su ieškovu, ir su trečiuoju asmeniu, tačiau trečiasis asmuo jose ne siūlė paslaugos kainą, o nurodė, kad reikš pretenziją dėl perkančiosios organizacijos 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo skelbti antrąsias derybas. Teismas nurodė, kad terminas pretenzijai reikšti nebuvo pasibaigęs, todėl perkančioji organizacija  pagrįstai sustabdė  neskelbiamas derybas (VPĮ 121 straipsnio 3 dalis), taip pripažindama, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. derybos negalėjo vykti. Kadangi ieškovo atstovas nereiškė pretenzijų dėl kvietimo į trečiąsias derybas 2008 m. spalio 7 d., atvyko į jas, tai teismas atmetė ieškovo teiginius, kad jam buvo nesuprantama, kodėl skelbiamos trečiosios derybos, jos neatitiko VPĮ nuostatų ir pažeidė ieškovo interesus.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad papildomi derybų etapai buvo vykdomi dėl derybų dalyvių pareiškimų ar pretenzijų, pagrįstų objektyvaus pobūdžio duomenimis, bet ne perkančiosios organizacijos iniciatyva. Pirkimo komisijos 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdyje buvo priimtas sprendimas atmesti UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymą, nes įmonės atstovai be pateisinamos priežasties neatvyko į derybas dėl siūlomos darbų kainos. Pirkimo komisijos 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdyje buvo užfiksuotas derybų su AB „Kauno tiltai“ rezultatas – AB „Kauno tiltai“ darbų atlikimo kaina, sudaryta preliminari pasiūlymų eilė. VĮ „Kauno aerouostas“ generalinio direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-217, atsižvelgiant į išnagrinėtą UAB „Lemminkainen Lietuva“ pretenziją, buvo nuspręsta atšaukti 2008 m. rugsėjo 16 d. pirkimo komisijos posėdyje priimtus nutarimus bei antrą kartą kviesti neskelbiamoms deryboms dalyvius UAB „Lemminkainen Lietuva“ ir AB „Kauno tiltai“ bei derėtis dėl darbų kainos. UAB „Lemminkainen Lietuva“ atstovas 2008 m. rugsėjo 26 d. atvyko į derybas ir pateikė savo derybinį pasiūlymą, kuris buvo užfiksuotas pirkimo komisijos posėdžio protokole. Tos pačios dienos  VĮ „Kauno aerouostas“ pirkimo komisijos posėdžio protokole užfiksuota, kad nutarta informuoti perkančiosios organizacijos vadovą apie AB „Kauno tiltai“ atstovo pareiškimą dėl ketinimo teikti pretenziją, o tolimesnes neskelbiamų derybų procedūras vykdyti ne anksčiau kaip 2008 m. rugsėjo 30 d. AB „Kauno tiltai“ pateikė pretenziją prašydama panaikinti VĮ „Kauno aerouostas“ generalinio direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-217 priimtus sprendimus. UAB „Lemminkainen Lietuva“ 2008 m. rugsėjo 29 d. buvo informuota apie tai, kad yra gauta pretenzija dėl neskelbiamų derybų pirkimo procedūrų ir kad neskelbiamų derybų procedūros yra stabdomos pretenzijos išnagrinėjimo laikotarpiui. 2008 m. spalio 2 d. perkančioji organizacija atmetė AB „Kauno keliai“ pretenziją. Kolegija pažymėjo, kad efektyvumo (operatyvumo) principas suponuoja veiksmingą perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo mechanizmų ir galimybės jais pasinaudoti buvimą. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo procedūras, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas (VPĮ 121 straipsnių 1, 3 dalys). Tokios įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, jog tolesnės viešojo pirkimo procedūros neturi būti tęsiamos tol, kol nepasibaigė įstatyme nustatyti terminai, per kuriuos perkančiajai organizacijai gali būti pateikiamos tiekėjų (pirkimo dalyvių) pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų, kuriais, tiekėjų nuomone, pažeidžiami atskiro tiekėjo ar kelių tiekėjų interesai. 2008 m. rugsėjo 26 d. tolesnės derybos negalėjo būti organizuojamos, nes tą dieną dar nebuvo suėję perkančiosios organizacijos 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkinta ieškovo pretenzija, apskundimo terminai. Antrojo derybų etapo, organizuoto 2008 m. rugsėjo 26 d., metu kandidatui AB „Kauno tiltai“ pareiškus apie ketinimą teikti pretenziją, perkančioji organizacija pagrįstai ir teisėtai sustabdė pirkimo procedūras, o išnagrinėjusi pretenziją bei įvertinusi tai, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. derybos apskritai negalėjo būti organizuojamos, priėmė teisingą sprendimą trečią kartą kviesti kandidatus neskelbiamoms deryboms. Įvertinusi tai, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. dar nebuvo pasibaigęs terminas pretenzijoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pareikšti, kuriuo patenkinta ieškovo pretenzija dėl ankstesnių sprendimų, kolegija padarė išvadą, jog vykdant antrąsias derybas ir nustatant bei tvirtinant jų rezultatus būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, taip pat VPĮ 58 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija. Įstatyme nustatytu terminu gavus pretenziją dėl perkančiosios organizacijos 2008 m. rugsėjo 23 d. priimto sprendimo, pirmiausia turėjo būti išspręsti visi su tokia pretenzija susiję klausimai, o tik po to sprendžiama dėl tolesnės derybų eigos. AB „Kauno tiltai“ pretenziją pateikė 2008 m. rugsėjo 29 d., t. y. nepraleidusi įstatyme nustatyto termino, taigi nebuvo jokio teisinio pagrindo jai apriboti pretenzijos pateikimo laiką tik iki 2008 m. rugsėjo 26 d. Kolegija sprendė, kad dėl išdėstytų aplinkybių perkančioji organizacija neturėjo pagrindo konstatuoti ir tvirtinti AB „Kauno tiltai“ kainą, užfiksuotą 2008 m. rugsėjo 16 d. derybų protokole. Teisėjų kolegija nurodė, kad perkančioji organizacija, kviesdama tiekėjus į derybas trečią kartą, nepažeidė nei viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų, nei VPĮ nuostatų. Atsižvelgdama į tai, kad pirmųjų derybų rezultatai buvo panaikinti ir derybos atnaujintos, o antrosios derybos negalėjo vykti, kolegija padarė išvadą, jog derybos laikytinos įvykusiomis tik po trečią kartą surengto jų etapo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nurodė: perkančioji organizacija, kviesdama tiekėjus į derybas trečią kartą, nepažeidė nei viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų, nei VPĮ nuostatų. Trečią kartą derybos buvo rengiamos dėl to, kad antrosios derybos apskritai negalėjo būti vykdomos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmųjų derybų rezultatai buvo panaikinti ir derybos atnaujintos, o antrosios derybos negalėjo vykti, darytina išvada, jog derybos laikytinos įvykusiomis tik po trečią kartą surengto jų etapo.

Kasatoriaus nuomone, teismas neteisingai interpretavo VPĮ 3, 57, 58 straipsnių nuostatas ir pacituotais motyvais iš esmės pritarė pozicijai, kad perkančioji organizacija gali spręsti, kiek derybų etapų reikia surengti, siekiant ją tenkinančio rezultato, kad būtų įgyvendintas racionalus lėšų panaudojimo principas. VPĮ imperatyviai nurodyta, kaip turi būti vykdomos neskelbiamos derybos, kada jos laikomos pasibaigusiomis. Pagal VPĮ 57 straipsnį neskelbiamos derybos laikomos įvykusiomis, jeigu kandidatų pasiūlymai ir derybų su jais rezultatai atitinka perkančiosios organizacijos paskelbtus reikalavimus. 2008 m. rugsėjo 26 d. buvo pateikti abiejų tiekėjų galutiniai pasiūlymai, o jų pateikti dokumentai pripažinti atitinkančiais Konkurso sąlygų reikalavimus, todėl laikytina, kad tą dieną pasibaigė neskelbiamos derybos. VPĮ nesuteikta perkančiajai organizacijai teisės rengti derybas tol, kol bus pasiektas ją tenkinantis rezultatas - pasiūlyta jai priimtina kaina. Tokiu atveju būtų sudaryta galimybė perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti savo teisėmis, nepagrįstai vilkinant viešojo pirkimo procedūras, būtų sukuriama nelygiavertė padėtis pasiūlymų teikėjų atžvilgiu.

2. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepagrįstai laikėsi nuomonės, kad pagal VPĮ 121 straipsnio 3 dalies reikalavimus viešojo pirkimo procedūros neturi būti tęsiamos tol, kol nepasibaigė įstatyme nustatyti terminai tiekėjų (pirkimo dalyvių) pretenzijoms dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų, kuriais, tiekėjų nuomone, pažeidžiami atskiro tiekėjo ar kelių tiekėjų interesai. Kasatoriaus nuomone, ši teisės norma tokios nuostatos neįtvirtina, o tik nurodo terminą, per kurį suinteresuotas asmuo gali ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad, negavus pretenzijos, perkančioji organizacija 2008 m. rugsėjo 26 d. teisėtai surengė derybas ir privalėjo galutinį sprendimą dėl laimėtojo parinkimo šiame konkurse priimti vadovaudamasi būtent šios dienos derybų rezultatais.

3. Teismas nesivadovavo CPK 176 – 182 ir 185 straipsnių nuostatomis bei nevertino ieškovo pateikto įrodymo – atsakovo 2008 m. spalio 15 d. rašto, kuriame atsakovas nurodė, kad perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamų derybų procedūras, gali rengti papildomus derybų dėl prekių, paslaugų ar darbų kainos etapus tol, kol kandidatai mažins kainą ir kol bus pasiektas perkančiąją organizaciją tenkinantis derybų rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje apsiribojo aplinkybių išvardijimu, materialiosios teisės normų komentaru ir teorinėmis išvadomis, nesiedamas jų su konkrečiu taikymu ieškinio reikalavimui bei atsakovo argumentams įvertinti, neišdėstė šalių pateiktų įrodymų turinio, nevertino jų pakankamumo aspektu, taigi pažeidė CPK 331 straipsnyje nutarties turiniui keliamus reikalavimus.

 

            Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VĮ „Kauno aerouostas“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir nurodo šiuos argumentus:

            1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, kiekvieną kartą vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą, reikia atsižvelgti į tai, kokių padarinių šie sprendimai sukelia. Atsakovo veiksmai ir sprendimai, kuriais jis siekė laikytis VPĮ įtvirtintų principų ir procedūrų, lėmė racionalų lėšų panaudojimą, todėl atsakovo veiksmai VPĮ ir bendrųjų teisės principų prasme vertintini kaip teisingi, protingi ir sąžiningi.

            2. VPĮ nedraudžiama derybų vykdyti keliais etapais ir nenustatyta, kiek kartų su tiekėjais gali derėtis perkančioji organizacija. Tai reiškia, kad derybos gali vykdyti ne vieną kartą, jeigu pasiūlymai netenkina perkančiosios organizacijos reikalavimų ir ji tikisi, kad pasiūlymai gali būti pagerinti. Neskelbiamų derybų vykdymas keliais etapais, nustatant visiems derybose dalyvaujantiems tiekėjams vienodus reikalavimus ir sąlygas, nesuteikiant vienam tiekėjui privilegijų kito tiekėjo atžvilgiu, nepažeidžiant kitų VPĮ įtvirtintų principų, atitinka imperatyviąsias VPĮ normas, verslo logiką, skatina konkurenciją ir sudaro sąlygas pasiekti viešųjų pirkimų tikslą – racionaliai naudoti lėšas, taip užtikrinant viešąjį interesą. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų  skyriaus teisėjų  kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta  civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; kt.). Nepaisant perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti derybas keliais etapais, šioje byloje derybų vykdymas keliais etapais buvo objektyviai būtinas dėl derybų dalyvių pareiškimų ir pretenzijų.

            3. VPĮ 121 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis reikalavimas perkančiajai organizacijai stabdyti pirkimo procedūras, gavus tiekėjo rašytinę pretenziją, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir bus priimtas sprendimas. VPĮ nedraudžiama stabdyti šias procedūras, jeigu yra pagrindas manyti, kad tiekėjo pretenzija bus  pateikta nustatytais terminais, kai pretenzijos patenkinimas turėtų esminę reikšmę derybų rezultatams. Darytina išvada, kad perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę stabdyti pirkimo procedūras, jei toks stabdymas pagrįstas, nepažeidžia VPĮ principų ir imperatyviųjų normų. Šioje byloje atsakovas, turėdamas pagrindą tikėti, kad trečiasis asmuo pateiks pretenziją, pagrįstai sustabdė pirkimo procedūras, netęsdamas jų ir nesukurdamas papildomų pagrindų skųsti, o išsiaiškindamas pretenzijų pagrįstumą.

            4. Teismas įvertino reikšmingų teisinių aplinkybių visumą, o atsakovo 2008 m. spalio 15 d. rašto neaptarimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimo taisykles ir padarė klaidingą išvadą dėl įrodinėtinų faktų, nes tai neturėjo įtakos sprendimo teisingumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė, kad reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis viešųjų pirkimų pažeidimo prielaida ir padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009)

            5. Kasatoriaus pozicija dėl CPK 331 straipsnio nuostatų nesilaikymo nekonkretizuota ir nepagrįsta.

 

            Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB  „Kauno tiltai“ prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

            1. Kasatorius kasaciniame skunde iškraipo apeliacinės instancijos teismo nutartį, ydingai ją interpretuoja. Kasatorius nurodė, kad teismas nutarties motyvais iš esmės pritarė pozicijai, kad perkančioji organizacija gali spręsti, kiek derybų etapų reikia surengti, siekiant ją tenkinančio rezultato. Iš nutarties teksto akivaizdu, kad teismas nustatė, jog atsakovas rengė papildomas derybas siekdamas laikytis VPĮ nuostatų.

            2. 2008 m. rugsėjo 26 d. dar nebuvo pasibaigęs terminas pretenzijoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pareikšti, kuriuo patenkinta ieškovo pretenzija dėl ankstesnių sprendimų. To nepadarius, būtų pažeistos VPĮ 121 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl penkių dienų termino pretenzijoms pareikšti ir VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai.

            3. Kasatorius iškraipė atsakovo 2008 m. spalio 15 d. rašto turinį. Šiame rašte cituojama tik VPĮ 3 straipsnio 2 dalis. Teismai vertino ne tik šį raštą, bet įrodymų visumą ir padarė išvadą, kad trečiosios neskelbiamos derybos vyko ne dėl siekio sumažinti perkamų paslaugų ar darbų kainą, bet dėl derybose dalyvavusių asmenų pateiktų pretenzijų.

            4. Kasatoriaus teiginys, kad Lietuvos apeliacinis teismas nesilaikė CPK 331 straipsnio nuostatų, yra neargumentuotas. Teismas išsamiai motyvavo, kodėl atmetė apeliacinį skundą, detaliai išanalizavo jo argumentus, nurodė įrodymus, kuriais grindžiamos išvados ir įvardijo įstatymus, kuriais vadovavosi.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Nagrinėjamoje byloje kilo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimai. Kasatorius (UAB „Leminkainen Lietuva“) kelia VPĮ nuostatų dėl neskelbiamų derybų vykdymo ir su jomis susijusių viešųjų pirkimų principų – skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo – pažeidimo klausimus. Byloje taip pat aktualus tiekėjų pažeistų teisių gynybos klausimas ir jo įtaka neskelbiamų derybų procedūrų vykdymui.

Ieškovo (kasatoriaus) ir atsakovo (VĮ „Kauno aerouostas“) (toliau – perkančioji organizacija ir Kauno aerouostas) ginčas iš esmės kilo dėl to, kad perkančioji organizacija, išnagrinėjusi trečiojo asmens UAB „Kauno tiltai“ pretenziją, įvykdė pakartotines neskelbiamas derybas su abiem neskelbiamose derybose dalyvavusiais tiekėjais – ieškovu ir trečiuoju asmeniu. Kasatoriaus nuomone, perkančioji organizacija privalėjo fiksuoti antrųjų neskelbiamų derybų rezultatus ir laimėtoju pripažinti jį, užuot tai padariusi, ji pakartotinai abu tiekėjus pakvietė į naujas derybas, kuriose laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį kaip pasiūliusį mažesnę kainą. Kasatoriaus teigimu, taip buvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.

 

Dėl viešųjų pirkimų principų taikymo

 

Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ normų – būtent 3 straipsnio nuostatų – laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009).

Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPI nuostatų turinį. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009).

Vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir kt. v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-508/2009).

VPĮ nuostatų (šiuo atveju – reguliuojančių neskelbiamas derybas) ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009). Atsižvelgiant į tai, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

 

Dėl neskelbiamų derybų (pakartotinių) vykdymo

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs dėl neskelbiamų derybų, kaip bendrai tvarkai išimtinio pirkimo būdo, specifiškumo, kurias reguliuojančios nuostatos turi būti taikomos ir aiškinamos siaurai ir taikomos tik esant VPĮ nustatytoms specialioms sąlygoms, leidžiančioms vykdyti tokį pirkimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir UAB „Veikmė“, bylos Nr. 3K-3-505/2009). Nors šis kasacinio teismo aiškinimas taikytas galimybei inicijuoti neskelbiamas derybas, kaip tokias, o ne jas pradėjus vykdyti, tačiau šio pirkimo būdo išimtinumas lemia ir tai, kad siaurai ir kaip išimtinės turi būti aiškinamos ir tos nuostatos, kurios reguliuoja neskelbiamų derybų vykdymą.

Byloje inter alia keliamas VPĮ 57 ir 58 straipsnių, kuriais reguliuojama neskelbiamų derybų vykdymas, aiškinimo ir taikymo klausimas. Kasatorius, minėta, iš esmės nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad perkančioji organizacija teisėtai ir nepažeisdama viešųjų pirkimų principų trečiąjį kartą surengė neskelbiamas derybas, kurių rezultatų pagrindu ir išrinko laimėtoją.

Pagal VPĮ 57 straipsnio 2 dalies 1 punktą perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kai kviečia jose dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais siekdama geriausio rezultato ir pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus nustato geriausią pasiūlymą. Remiantis VPĮ 58 straipsnio 2 dalimi, perkančioji organizacija atskirai derasi su kiekvienu dalyviu, pateikusiu pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentuose pateiktus reikalavimus, ir nustato priimtinausią pasiūlymą pagal VPĮ 39 straipsnio nuostatas. Pagal VPĮ 57 straipsnio 3 dalį derybos laikomos įvykusiomis, jeigu bent vienas tiekėjas, kurio pasiūlymas ir derybų su juo rezultatai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

Iš šių nurodytų VPĮ nuostatų matyti, kad įstatymo leidėjas įtvirtino aiškiai apibrėžtas pirkimo neskelbiamų derybų būdu vykdymo prielaidas, tokio pirkimo pradžios momentą ir momentą, kada derybos laikomos įvykusiomis. Šiomis nuostatomis ne tik įtvirtinamos perkančiosios organizacijos pareigos, bet ir tiekėjų, dalyvaujančių neskelbiamose derybose, tam tikras apsaugos standartas. Perkančioji organizacija, gavusi tinkamus tiekėjų pasiūlymus, turi juos vertinti pagal pirkimo sąlygas ir derybose dėl jai geriausio rezultato išrinkti laimėtoją. Tinkamumas šiuo atveju reiškia ne perkančiajai organizacijai tinkančią kainą, bet tiekėjų pasiūlymų atitiktį perkančiosios organizacijos nustatytoms pirkimo sąlygoms. Kaina taip pat galėtų būti derybų objektas pasiūlymo tinkamumo aspektu, jei perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatytų, kokią kainos ribą ji laiko priimtina kaip pirkimo tikslą, kuris derybų metu galėtų būti dar pagerintas. Jei šios kainos ribos perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nenurodo, derybų rezultatai neturi įtakos derybų įvykimo fakto konstatavimui. Atsižvelgiant į tai, kai konkretūs reikalavimai kainos dydžiui nėra keliami, perkančioji organizacija dėl kainos derėtis gali, bet suderėta kaina turi būti laikoma per se atitinkanti jos reikalavimus VPĮ 57 straipsnio 3 dalies prasme. Dėl to priimtinausias pasiūlymas VPĮ 58 straipsnio 2 dalies prasme reiškia geriausią pasiūlymą tarp pateiktų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos keliamas sąlygas, nustatytas pirkimo dokumentuose. Kai pasiūlymai pagal šias sąlygas yra lygūs, pasiūlymo pripažinimą priimtinausiu lemia kaina.

Perkančioji organizacija po derybų su kiekvienu tiekėju atskirai, gavusi tinkamus pasiūlymus, privalo juos vertinti ir dėl jų priimti atitinkamus sprendimus. Jei perkančiajai organizacijai tiekėjų pateiktų pasiūlymų kaina (jei ji atskirai neapibrėžta kaip pirkimo sąlyga) būtų nepriimtina, ji negali šių tiekėjų kviesti į pakartotines derybas, tikintis, kad jose tiekėjai pateiks mažesnes kainas, nes rengtos derybos pagal VPĮ laikomos įvykusiomis, nors pirkimas, kaip toks, VPĮ 7 straipsnio prasme laikytinas dar nepasibaigusiu. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalėtų kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT), prašydama nutraukti pirkimo procedūras (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis).

Priešinga situacija yra tuo atveju, kai visi tiekėjai, dalyvaudami neskelbiamose derybose, perkančiajai organizacijai pateikia netinkamus pasiūlymus, t. y. neatitinkančius perkančiosios organizacijos keliamų reikalavimų, dėl kurių tiekėjai negalėtų tinkamai vykdyti sudarytos viešojo pirkimo sutarties. Tokiu atveju pagal VPĮ 57 straipsnio 3 dalį derybos laikomos neįvykusiomis ir perkančioji organizacija, priėmusi dėl to sprendimą, gali arba vykdyti pakartotines neskelbiamas derybas, arba vykdyti naują atvirą konkursą, arba imtis kitų VPĮ leidžiamų veiksmų.

Taigi tiekėjų pasiūlymų tinkamumas lemia, gali vykdyti perkančioji organizacija pakartotines derybas ar ne. Jei perkančioji organizacija po to, kai ji gavo tinkamus pasiūlymus VPĮ 57 straipsnio 3 dalies prasme, galėtų rengti pakartotines derybas (remiantis aiškinimu, kad taip ji siekia jai geriausio rezultato bei viešųjų pirkimų tikslo racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas ar motyvuojant kitais pagrindais), tokiu atveju derybų įvykimas priklausytų nuo perkančiosios organizacijos valios taip susilpninant viešųjų pirkimų skaidrumą ir viešojo pirkimo procedūrų nuspėjamumą. Derybų pakartotinumas galėtų, be kita ko, lemti tai, kad perkančioji organizacija turėtų galimybę sudaryti sąlygas laimėti konkrečiam tiekėjui, rengdama tiek pakartotinių derybų, kol geriausias derybinis rezultatas bus suderėtas būtent su tuo konkrečiu tiekėju.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. trečiasis asmuo ir rugsėjo 8 d. ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė savo pirminius pasiūlymus, kurie po nedidelių patikslinimų (pataisymų) buvo pripažinti atitinkančiais derybų sąlygas. 2008 m. rugsėjo 16 d. į derybas dėl pasiūlymo kainos atvyko tik trečiasis asmuo. Su šiuo tiekėju derybų metu suderėta kaina tenkino perkančiąją organizaciją, todėl VPĮ 57 straipsnio 3 dalies prasme derybos laikytinos įvykusiomis. Pažymėtina, kad VPĮ 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta sąvoka „derybos“ vartojama siaurąja prasme, t. y. apibrėžti ne visą viešojo pirkimo būdą, kaip tokį (VPĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalies 4 punktas), o šio konkretaus pirkimo būdo (šiuo atveju neskelbiamų derybų) vieną iš procedūrų – derybas. Tokį aiškinimą patvirtina VPĮ 7 straipsnis, kuriame pateiktas baigtinis pirkimo pabaigos sąlygų sąrašas. Kadangi perkančioji organizacija tam tikros kainos išraiškos kaip pirkimo sąlygos neskelbiamų derybų darbams pirkti sąlygose iš anksto nekėlė, tai derybos įvykusiomis turėtų būti laikomos ir tada, jei kaina perkančiajai organizacijai pasirodytų per didelė, nes, minėta, kainos atžvilgiu nėra objektyvaus vertinimo kriterijaus nustatyti, kada ji atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus, taigi ir kada derybos laikomos įvykusiomis.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių neatvyko į derybas, tačiau jis kartu su trečiuoju asmeniu po ieškovo pretenzijos patenkinimo buvo pakviestas atvykti į pakartotines (antrąsias) derybas. Pakartotines derybas perkančioji organizacija surengė prieš tai panaikinusi savo sprendimus atmesti ieškovo pasiūlymą dėl jo neatvykimo į derybas ir sudaryti preliminarią eilę pirmu ir vieninteliu numeriu įrašant trečiąjį asmenį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančioji organizacija panaikino tik sprendimus atmesti ieškovo pasiūlymą ir nustatyti preliminarią eilę, bet paliko galioti viešojo pirkimo komisijos sprendimą (protokolas Nr. 5), kuriuo fiksuojamas derybinis rezultatas dėl kainos su trečiuoju asmeniu. Galiojant šiam sprendimui perkančioji organizacija vėl trečiąjį asmenį kartu su ieškovu pakvietė į pakartotines (antrąsias) derybas.

Minėta, kad derybos, kaip viena iš viešojo pirkimo procedūrų, kuriose dalyvavo tik trečiasis asmuo, laikytinos įvykusiomis. Tai, kad derybose dėl objektyvių priežasčių nedalyvavo ieškovas, nekeičia derybų kvalifikavimo įvykusiomis. Tačiau derybų laikymas įvykusiomis nereiškia, kad baigėsi ir pats pirkimas (VPĮ 7 straipsnis), todėl perkančioji organizacija, dėl objektyvių priežasčių praėjus pirminiame kvietime nurodytam laikui (2008 m. rugsėjo 16 d.) nusprendusi derėtis ir su ieškovu, turėjo ne skelbti naujas pakartotines derybas, bet nustačiusi atskirą derybų laiką, į jas pakviesti tik ieškovą. Kadangi dėl objektyvių priežasčių derybos ieškovo atžvilgiu negalėjo būti laikomos vykusiomis, kas nedaro įtakos su trečiuoju asmeniu suderėtiems rezultatams, į pirmines derybas antrąsyk turėjo būti pakviestas tik ieškovas, kurio pateikti derybiniai pasiūlymai dėl kainos turėjo būti lyginami su trečiojo asmens 2008 m. rugsėjo 16 d. pateiktais pasiūlymais. Pakartotinės (antrosios) derybos galėjo būti rengiamos tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad ieškovui tapo ar galėjo tapti žinoma trečiojo asmens ir perkančiosios organizacijos suderėtos darbų kainos ar kitos svarbios aplinkybės ir dėl to negalėtų būti užtikrinamas neskelbiamų derybų procedūrų skaidrumas (VPĮ 58 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Lygiai toks pats VPĮ 57 straipsnio aiškinimas turėtų būti taikomas ir vertinant trečiąsias pakartotines derybas. Dėl objektyvių priežasčių (trečiojo asmens pretenzijos rengimas, padavimas ir nagrinėjimas) laiku negavus trečiojo asmens pasiūlymo, pastarasis, atsižvelgiant į tai, kad įvykusių antrųjų derybų rezultatų perkančioji organizacija nepanaikino, turėjo būti pakviestas į antrąsias derybas dėl kainos, o ne kartu su ieškovu pakviesti į pakartotines trečiąsias derybas, juolab kad perkančioji organizacija apskritai nepriėmė jokių sprendimų dėl antrųjų derybų rezultatų.

Vertindama antrųjų ir trečiųjų vykdytų derybų dėl kainos ir dėl to priimtų perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą, kolegija daro išvadą, kad perkančioji organizacija nukrypo nuo VPĮ nuostatų įtvirtintos neskelbiamų derybų vykdymo tvarkos, tačiau jos veiksmai nepripažintini pažeidžiančiais viešųjų pirkimų principus ir kitas imperatyviąsias VPĮ nuostatas, dėl kurių būtų galima naikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, įskaitant sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Minėta, VPĮ 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta derybų (siaurąja prasme) vykdymo tvarka, t. y. jų laikymas įvykusiomis, yra apsauga tiekėjams nuo neribotos perkančiosios organizacijos diskrecijos spręsti, kiek kartų derėtis su tiekėjais, siekiant pageidaujamo rezultato.

Byloje kilusiam ginčui spręsti reikšminga nustatyta aplinkybė, kad 2008 m. spalio 7 d. tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo atvyko į trečiąsias derybas ir pateikė savo derybinius pasiūlymus dėl kainos, kurių pagrindu ir buvo priimtas sprendimas dėl laimėtojo. Taigi abu dalyviai de facto sutiko su tuo, kad būtų rengiamos trečiosios derybos ir į jas abu atvyko: ieškovas perkančiajai organizacijai nereiškė pretenzijos dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatmetimo jam neatvykus į antrąsias derybas bei dėl kvietimo į pakartotines trečiąsias derybas, o trečiasis asmuo nesikreipė į teismą po to, kai perkančioji organizacija nepatenkino jo pretenzijos dėl antrųjų derybų vykdymo. Pažymėtina, kad ieškovas perkančiajai organizacijai pretenziją pateikė tik po to, kai buvo patvirtinti trečiųjų derybų rezultatai.

Jeigu trečiosios derybos būtų pripažįstamos neteisėtomis, o jų rezultatai – negaliojančiais bei paliekami galioti antrųjų derybų rezultatai, būtų įtvirtintas ieškovo teisių, kylančių iš VPĮ ir pirkimo dokumentų, gynimas, pažeidžiantis trečiojo asmens teisėtus interesus bei tiekėjų lygiateisiškumo principą. Minėta, derybų, kaip neskelbiamų derybų (pirkimo būdo) procedūros, reglamentavimas VPĮ nesudaro galimybės rengti neribotą derybų skaičių, pateiktiems pasiūlymams atitinkant pirkimo sąlygas, ir taip įtvirtina derybų dalyvių apsaugą kaip atsvarą neribotai perkančiosios organizacijos diskrecijai. Vis dėlto, kaip nustatyta byloje, ieškovas atvyko bei dalyvavo trečiosiose pakartotinėse derybose ir taip de facto atsisakė nustatytos apsaugos bei nesiėmė jokių savo interesų gynybos veiksmų. Taigi ieškovas, atsisakydamas VPĮ garantuotos apsaugos, jos ėmėsi tik tada, kai galutiniai derybiniai rezultatai, paaiškėję po preliminariosios eilės sudarymo, jam tapo nepalankūs. Atsižvelgiant į tai, tokie ieškovo veiksmai teismo negintini. Šiame bylos kontekste ieškovo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovo 2008 m. spalio 15 d. rašto, nesudaro pagrindo svarstyti dėl skundžiamos nutarties panaikinimo ar pakeitimo, nes nurodytas nutarties trūkumas nelemia neteisėto procesinio sprendimo priėmimo byloje (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Vertinant visas vykusias derybas, konstatuotina, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo iš viso dalyvavo ir pateikė derybinius pasiūlymus dvejose derybose (ieškovas – antrosiose ir trečiosiose, trečiasis asmuo – pirmosiose ir trečiosiose), iš kurių trečiosiose derybose jie abu pateikė paskutinius derybinius pasiūlymus dėl kainos. Taigi, kolegijos nuomone, vertinant perkančiosios organizacijos veiksmus vykdant derybas bei atsižvelgiant į tiekėjų veiksmus šiose derybose dalyvaujant, negalima prieiti prie išvados, kad perkančioji organizacija pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Be to, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo ir konfidencialumo imperatyvus ar tiekėjams taikė skirtingas sąlygas, varžantis dėl viešojo darbų pirkimo sutarties sudarymo.

 

Dėl naudojimosi tiekėjų pažeistų teisių gynyba ir jo įtakos viešojo pirkimo procedūroms

 

Byloje inter alia yra keliamas tiekėjų pažeistų teisių gynybos procedūros vykdymo tinkamumo klausimas. Trečiasis asmuo, 2008 m. rugsėjo 26 d. atvykęs į antrąsias derybas po to, kai buvo patenkinta ieškovo pretenzija, jose realiai nedalyvavo, pareikšdamas, kad naujo derybinio pasiūlymo dėl kainos neteikia, nes rengia pretenziją dėl perkančiosios organizacijos sprendimų. Taigi trečiasis asmuo 2008 m. rugsėjo 26 d. perkančiajai organizacijai nepateikė pretenzijos VPĮ nustatyta tvarka, o tik išreiškė ketinimą tai padaryti. Nepaisant tokios trečiojo asmens valios išraiškos, t. y. ketinimo skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus, bet ne apskundimo, kaip tokio, perkančioji organizacija nusprendė sustabdyti pirkimo procedūras, kol ši trečiojo asmens pretenzija bus išnagrinėta (viešojo pirkimo komisijos protokolas Nr. 9).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai perkančiosios organizacijos 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol nesibaigs pretenzijų padavimo terminai, pripažino teisėtu, nurodę, kad iki nesibaigs šie terminai, antrosios neskelbiamos derybos negalėjo būti vykdomos, priešingu atveju būtų pažeistos VPĮ 121 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Šios bylos atveju pozicija dėl negalimumo 2008 m. rugsėjo 26 d. vykdyti derybas po 2008 m. rugsėjo 23 d. perkančiosios organizacijos sprendimo tiekėjus kviesti į trečiąsias derybas, laikytina iš esmės teisinga, tačiau toks negalimumas kyla ne iš VPĮ 121 straipsnio 3 dalies, o iš tiekėjų pažeistų teisių gynybos pagrindinio – veiksmingumo (efektyvumo) – principo turinio reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl veiksmingumo principo yra ne kartą pasisakęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Versmės“ leidykla v. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, bylos Nr. 3K-3-35/2009). Pažymėtina, kad VPĮ 121 straipsnio 3 dalyje perkančiosios organizacijos įpareigojamos sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, kai yra gauta rašytinė tiekėjo pretenzija. 2008 m. rugsėjo 26 d. trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai ne pateikė rašytinę pretenziją, o tik išreiškė ketinimą tai padaryti (pretenzija pateikta 2008 m. rugsėjo 29 d.). Šis jo pranešimas yra raštu protokoluotas viešojo pirkimo komisijos posėdyje, tačiau tai vis dėlto nelaikytina rašytine pretenzija VPĮ 120 straipsnio 1 dalies prasme, todėl perkančioji organizacija nepagrįstai sustabdė viešojo pirkimo procedūras, remdamasi tik VPĮ 121 straipsnio 3 dalimi.

Traktavimas, kad, nepraėjus pretenzijų padavimo terminui, pirkimo procedūros turi būti stabdomos, įtvirtintų absoliutų standstill (liet. atvangos sąlyga) nuostatos taikymą viešuosiuose pirkimuose. Iš tiesų, VPĮ tokia atvangos sąlyga yra nustatyta, tačiau tik dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo po perkančiosios organizacijos sprendimo patvirtinti preliminarią pasiūlymų eilę. VPĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pirkimo sutartis negali būti sudaroma, kol nesibaigė VPĮ nustatyti tiekėjų pretenzijų ir ieškinio pateikimo terminai. Taigi pagal šią nuostatą perkančioji organizacija, patvirtinusi preliminariąja pasiūlymų eilę, viešojo pirkimo sutartį su laimėtoju gali sudaryti tik pasibaigus pretenzijų padavimo perkančiajai organizacijai ir ieškinio pateikimo teismui terminams. Tačiau VPĮ 18 straipsnio 9 dalis stricto sensu pagal analogiją negali būti taikoma visiems perkančiosios organizacijos priimamiems sprendimams.

Vis dėlto, minėta, kolegijos nuomone, antrosios derybos 2008 m. rugsėjo 26 d. į jas tiekėjus pakvietus 2008 m. rugsėjo 23 d. negalėjo būti vykdomos, nes tai pažeistų tiekėjų teisių gynybos veiksmingumo principą.

Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos Nr. 89/665 nuostatas, yra pažymėjęs, kad veiksmingumo principas reikalauja, jog perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros terminų nustatymas ir taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šiais terminais tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas (Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 27 d. Sprendimas Santex, C-327/00, Rink. 2003, p. I-1877).

VPĮ suteikta tiekėjui teisė pretenziją perkančiajai organizacijai pateikti per penkias dienas (VPĮ 121 straipsnio 1 dalis). Dėl to nagrinėjamu atveju trečiojo asmens dalyvavimas antrosiose derybose ir naujo derybinio pasiūlymo pateikimas, o po šių derybų – ankstesnių perkančiosios organizacijos veiksmų apskundimas, siekiant pirmųjų derybų rezultatų galiojimo, reikštų ne efektyvų pažeistų teisių gynimą, o perdėtą procedūrų formalizavimą ir dar sudėtingesnės situacijos sukūrimą. Be to, kadangi perkančiosios organizacijos sprendimas dalyvius kviesti į pakartotines derybas buvo palankus tik ieškovui, kuris prieš tai veiksmingai pasinaudojo pažeistų teisių gynyba, tai tokios veiksmingos gynybos apribojimas trečiajam asmeniui pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo principą.

Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija turėjo teisę ir privalėjo stabdyti pirkimo procedūras ne dėl VPĮ 121 straipsnio 3 dalies reikalavimų, bet siekdama užtikrinti tiekėjų galimų pažeistų teisių veiksmingą gynybą, neatskiriamą VPĮ nuostatų taikymo ir aiškinimo sąlygą.

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

 

Rengiantis bylos pagal kasatoriaus pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 66,58 Lt (2010 m. kovo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatoriaus priteisiamos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Priteisti iš UAB „Lemminkainen Lietuva“ valstybei 66,58  Lt (šešiasdešimt šešis litus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                                                                        Juozas Šerkšnas

 

 

Vincas Verseckas